2025-03-12 Nr. AB-4203-3-62-3-02494-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-463-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02494-2023-0

Procesinio sprendimo kategorijos 16.1; 24.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. kovo 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos) dėl sprendimo ir rašto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, Administracija) direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. A-2063 (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti Administracijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštą Nr. (33.200 Mr) R-2186 bei juo priimtą administracinį sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo 2023 m. liepos 14 d. prašymą (toliau – ir Raštas); 3) įpareigoti Administracijos direktorių priimti sprendimą organizuojant Kauno m. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą̨, kurio tikslas – 342,3128 kv. m laisvos valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, kelio (gatvės), kurio unikalus daikto numeris (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo Kauno m. (duomenys neskelbtini), parduoti ne aukciono būdu pareiškėjui M. S., kaip besiribojančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto privačios žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkui.

2. Pareiškėjas nurodė tokius skundo argumentus:

2.1. Pareiškėjas 2018 m. lapkričio 19 d. dovanojimo sutarties pagrindu įsigijo nuosavybės teises į žemės sklypą Kauno m. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir ginčo sklypas) ir įvažą į šį žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įvažiavimo kelias). Įvažiavimo kelias buvo įrengtas pagal Administracijos 2014 m. spalio 24 d. išduotą statybą leidžiantį dokumentą Nr. RPP-21-141024-01023, jis įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2016 m. lapkričio 25 d. Deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. 1 (toliau – ir deklaracija Nr. 1) pagrindu. Šiuo metu Įvažiavimo kelias yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre Kauno miesto savivaldybės vardu, jo teisinė registracija nenuginčyta. Įvažiavimo kelias įrengtas Sėmenos upelio pakrantės apsaugos juostoje ir upelio apsaugos zonoje.

2.2. Pareiškėjas 2021 m. vasario 24 d. pateikė atsakovui prašymą organizuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio pagrindu tarp pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo (duomenys neskelbtini)ir įrengto Įvažiavimo kelio įsiterpęs mažesnis negu 4 arų žemės sklypas nustatyta tvarka būtų ne aukciono tvarka parduotas pareiškėjui. Administracija nurodė, kad dėl galimybės formuoti šiame prašyme nurodytą įsiterpusį valstybinės žemės sklypą kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Kauno miesto skyrių, tačiau 2021 m. liepos 27 d. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti deklaraciją Nr. 1 (civilinė byla Nr. r. e2-158-1070/2023). Minimoje civilinėje byloje buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią pareiškėjas perdavė Įvažiavimo kelią Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Minimoje byloje buvo pateiktas analitinis planas, kuris patvirtina, kad pagal inžinerinio statinio ribas, pažymėtas valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, Įvažiavimo kelias užima 354,1366 kv. m laisvos valstybinės žemės plotą, o NŽT valdoma valstybinė žemė, kaip laisvos valstybinės žemės plotas, įsiterpęs tarp (duomenys neskelbtini) gatvės, Įvažiavimo kelio ir pareiškėjo nuosavybės teise valdomo ginčo sklypo, yra 342,3128 kv. m. (toliau – ir įsiterpęs plotas). Toks įsiterpęs plotas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ (toliau – ir Nutarimas dėl naujų sklypų arba Vyriausybės nutarimas Nr. 692) 2.15 punkte nurodytus įsiterpusio laisvos valstybinės žemės sklypo kriterijus, todėl pareiškėjas, kaip ginčo sklypo savininkas, turi subjektyvinę teisę prisijungti su jo ginčo sklypu besiribojantį įsiterpusį valstybinės žemės plotą ir jį nusipirkti ne aukciono būdu.

2.3. Pareiškėjas, siekdamas įsigyti įsiterpusį plotą, 2023 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą NŽT, kuri 2023 m. birželio 27 d. rašte pareiškėjui nurodė, kad prašymas organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą turi būti teikiamas Kauno miesto savivaldybės administracijai.

2.4. Pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. Administracijai pateikė prašymą dėl įsiterpusio ploto prijungimo prie jam priklausančio ginčo sklypo (toliau – ir Prašymas). Administracija skundžiamu Raštu atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodydama, kad skundžiamu Įsakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo, apie 0,0834 ha, esančio teritorijoje prie Kauno m. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir formuojamas plotas), formavimo projektas (toliau – ir Projektas), todėl yra numatyta racionaliai panaudoti valstybinę žemę, skirtą parduoti ar nuomoti aukciono būdu, ir įsiterpęs plotas, kurį siekia įsigyti pareiškėjas, neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, kad žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų.

2.5. Skundžiami Raštas ir Įsakymas yra neteisėti. Pareiškėjas įgijo subjektinę teisę siekti, kad jam ne aukciono būdu būtų parduotas įsiterpęs plotas, todėl atsakovo vilkinimas vykdyti teisės normomis numatytas procedūras pagal pareiškėjo egzistuojančią subjektinę teisę pažeidžia jo teisėtus lūkesčius ir teisinį susiformavusių teisinių santykių tikrumą. Įvažiavimo kelias yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktas, turintis savo kadastrinius duomenis. Įvažiavimo kelias bei visa teritorija už jo patenka į Sėmenos upelio pakrantės apsaugos juostą bei upelio apsaugos zoną, kuriose jokia ūkinė veikla ar statyba negalima. Nei Įvažiavimo kelias, nei upelio apsaugos juosta bei upelio apsaugos zona negali būti projektuojami kaip vientisas žemės sklypas su kelio servitutu, nes neatitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 40 punkto nuostatų dėl žemės sklypo racionalumo (minėtoje teritorijoje gali būti formuojami tik du atskiri žemės sklypai, kuriuos skiria kelias).

2.6. Nagrinėjamu atveju formuojamas plotas neatitinka Taisyklių 32 ir 491,3 punktuose nurodytų reikalavimų, nes formuojamas plotas nėra kvartalo kampe, o formuojant žemės sklypą pagal Taisyklių 40 punkto reikalavimus tik iki Įvažiavimo kelio, šis žemės sklypas ribojasi ne su paviršiniu vandens telkiniu (Sėmenos upeliu), bet su keliu, todėl nepatenka į nurodytas išimtis. Pagal Taisyklių 491.3 punkte nustatytus žemės sklypo racionalumo kriterijus laisvas valstybinis žemės plotas iki kelio, kuriame turi būti suformuotas atskiras žemės sklypas, negali būti laikomas racionalaus dydžio, kadangi jis yra mažesnis negu 0,4 ha, be to, jis yra neįprastos trikampės formos, neatitinka Taisyklių 491.3.2 punkto reikalavimų.

2.7. Įvertinus tai, kad įsiterpęs plotas yra mažesnis negu 0,04 ha, ir aktualiame laisvame valstybiniame žemės plote nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypą, atsakovas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo 2023 m. liepos 14 d. prašymo dėl įsiterpusio sklypo suformavimo, o taip pat neturėjo pagrindo priimti skundžiamą Įsakymą.

3. Atsakovas pateiktame atsiliepime prašė administracinę bylą dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą nutraukti, o kitoje dalyje pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė tokius atsiliepimo argumentus:

4.1. Administracija buvusiam ginčo sklypo bendrasavininkui G. S. 2014 m. spalio 2 d. išdavė statybą leidžiantį dokumentą įvažos į žemės sklypą (ginčo kelio) įrengimui; įrengtas Įvažiavimo kelias buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal deklaraciją Nr. 1. Ginčo sklypo bendrasavininkė A. S. 2018 m. kovo 29 d. kreipėsi į Administraciją su prašymu organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – įsiterpusio valstybinės žemės ploto (apie 345 kv. m), esančio tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Įvažiavimo kelio, prijungimas prie besiribojančio žemės sklypo. Administracijos direktorius 2018 m. gegužės 3 d. priėmė įsakymą Nr. A-1511 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ ir kreipėsi į NŽT su prašymu pateikti projekto rengimo reikalavimus minėtam žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektui rengti. NŽT 2018 m. gegužės 23 d. raštu atsisakė išduoti projekto rengimo reikalavimus motyvuodama tuo, kad NŽT Kauno miesto skyrius nėra išdavęs leidimo Įvažiavimo kelio įrengimui valstybinėje žemėje privačiam asmeniui. Atsižvelgus į tai, tolesnės žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūros nebuvo atliekamos.

4.2. Pakartotinai patikrinusi Įvažiavimo kelio projektą bei A. S. pateiktus dokumentus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui rengti, Administracija nustatė, jog statybą leidžiantis dokumentas išduotas neturint valstybinės žemės patikėtinio – NŽT sutikimo, be to, įrengtas Įvažiavimo kelias neatitiko projekto sprendinių, o G. S. deklaracijoje Nr. 1 klaidingai nurodė, jog statinio statyba užbaigta pagal statinio projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus.

4.3. 2021 m. liepos 27 d. Administracija kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl deklaracijos Nr. 1, Įvažiavimo kelio dovanojimo sutarties panaikinimo, įpareigojimo perstatyti Įvažiavimo kelią pagal projekto sprendinius ir perdavimo Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Šalys byloje sudarė taikos sutartį, pagal kurią Įvažiavimo kelias buvo perduotas Kauno miesto savivaldybės nuosavybėn. Teismo nutarties pagrindu Kauno miesto savivaldybės nuosavybės teisės į Įvažiavimo kelią nuo 2023 m. birželio 27 d. yra registruotos Nekilnojamojo turto registre.

4.4. Pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su Prašymu parengti ir patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų suformuotas žemės sklypas tarp pareiškėjo nuosavybės teise valdomo žemės sklypo, Įvažiavimo kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės, kur yra įsiterpęs 342,3128 kv. m dydžio trikampis valstybinės žemės plotas, ir patvirtintą žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą perduoti NŽT sandorio sudarymui.

4.5. Administracija skundžiamu Raštu informavo pareiškėją, jog prašomas prijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, jog tame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymo. Pareiškėjas taip pat buvo informuotas, jog skundžiamu Įsakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo apie 0,0834 ha teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, skirtą parduoti ar nuomoti aukciono būdu.

4.6. Nors pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Įvažiavimo kelias yra įvardintas kaip kelias (gatvė), jis neturi aiškios funkcinės priklausomybės – tai nėra viešas kelias, skirtas visuomenės reikmėms, jis skirtas išimtinai privažiuoti prie pareiškėjo žemės sklypo, todėl patenka į Nutarimo dėl naujų sklypų 2 punkte nustatytus naujų valstybinės žemės sklypų kriterijus, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad formuojamoje teritorijoje dėl esančio Įvažiavimo kelio, upelio apsaugos juostos ir apsaugos zonos negali būti projektuojamas vientisas žemės sklypas su kelio servitutu.

4.7. Vykdant Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 26 d. įsakymą Nr. A-2834 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) detaliojo plano patvirtinimo“ žemės sklypas Kauno m. (duomenys neskelbtini), Kaune buvo padalintas į du žemės sklypus: žemės sklypą Nr. 1 ((duomenys neskelbtini)) ir žemės sklypą Nr. 2 ((duomenys neskelbtini)). Detaliojo plano brėžinyje buvo pažymėtas esamas pravažiavimas į (duomenys neskelbtini) gatvę valstybinėje žemėje, Nekilnojamojo turto registro duomenyse nurodyta, jog Įvažiavimo kelio statybos pabaigos metai – 2012. Nei statytojas G. S., nei pareiškėjas niekada nėra pateikę įrodymų, jog, įrengiant Įvažiavimo kelią, buvo atlikti realūs statybos darbai, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar Įvažiavimo kelias gali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu.

4.8. Administracija nuosekliai laikosi pozicijos, kad Įvažiavimo kelias buvo neteisėtai įrengtas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nes statytojas G. S. negalėjo įgyvendinti statytojo teisės, todėl svarstomas klausimas dėl neteisėtai pastatyto Įvažiavimo kelio išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro. Todėl Įvažiavimo kelio teisinė registracija nėra kliūtis formuoti naują valstybinės žemės sklypą, tokių kliūčių nesudaro ir Sėmenos upelio apsaugos zona ar apsaugos juosta – formuojant žemės sklypą bus nustatyti tam tikri apribojimai atitinkamoje formuojamo žemės sklypo dalyje.

4.9. Įsakymu planuojama teritorija atitinka Taisyklių 32 ir 49 punktų reikalavimus: formuojamo žemės sklypo ribos nustatomos pagal įregistruotą pareiškėjo žemės sklypą, vandens telkinį (Sėmenos upelį) bei inžinerinį statinį ((duomenys neskelbtini) gatvę). Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, planuojama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną – gyvenamąją teritoriją, kurioje vyrauja vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais. Šioje teritorijoje leistini naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir kt. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad formuojamas sklypas negalės būti naudojamas nei vienu iš leistinų naudojimo būdų. Formuojamas plotas atitinka ir Taisyklių 491.3.1–491.3.2 punktų reikalavimams dėl formuojamo sklypo formos, nes jis yra kvartalo (kurį apriboja J(duomenys neskelbtini) gatvės bei Sėmenos upelis) pakraštyje, taip pat ribojasi su vandens telkiniu, inžineriniu statiniu ir įregistruotu pareiškėjo žemės sklypu.

4.10. Pareiškėjas siekia, kad dalis formuojamo ploto būtų suformuota kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir perleista jam ne aukciono tvarka, tačiau toks pareiškėjo siekis neatitinka valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, be to, sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Bendra teisės aktuose įtvirtinta valstybinės žemės pardavimo ir nuomos taisyklė – nuoma arba pardavimas aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį arba kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą. Pareiškėjo siekis formuojamo ploto dalį (kurioje galimai nebus nustatyti apribojimai statybos darbams ar ūkinei veiklai) įsigyti ne aukciono tvarka neatitinka minėtų reikalavimų ir teisės aktuose įtvirtintų principų.

4.11. Skundžiamu Įsakymu priimtas sprendimas dėl Projekto rengimo organizavimo, šiuo Įsakymu pradedamos žemės sklypo formavimo procedūros, tačiau šios procedūros iki šiol nėra baigtos, šiuo metu yra išduoti institucijų Projekto rengimo reikalavimai bei rengiamas Projekto sprendinys. Nėra ginčo, kad nagrinėjamoje byloje ginčijamas Įsakymas laikytinas tarpiniu administraciniu sprendimu – jis leidžia pradėti žemės sklypo formavimo procedūrą ir yra tik vienas iš dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą, t. y. administracinį aktą dėl teisės aktų nustatyta tvarka parengto Projekto patvirtinimo. Taisyklių 69 punkte nėra numatyta galimybė tokį administracinį aktą apskųsti teismui, todėl administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti ginčijamą Įsakymą turi būti nutraukta kaip nepriskirtina administraciniams teismams.

4.12. Ginčijamu Raštu buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo Prašymą suformuoti įsiterpusį plotą ir jį sujungti su pareiškėjo ginčo sklypu. Rašte aiškiai ir detaliai išanalizuotos atsisakymo priežastys, nurodyti tiek teisniai pagrindai, tiek išsamūs atsisakymo motyvai. Ginčijamame Rašte išnagrinėta, ar pareiškėjo pageidaujamas įsigyti įsiterpęs plotas atitinka nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus ir nuspręsta, kad kai Įsakymu pradėtas naujo apie 834 kv. m valstybinės žemės sklypo formavimas, į kurio ribas patenka ir pareiškėjo prašomas prisijungti valstybinės žemės plotas, pareiškėjo nurodytas įsiterpęs plotas neatitinka vieno iš privalomų reikalavimų – kad įsiterpusiame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo. Valstybinės žemės patikėtinė NŽT 2023 m. rugpjūčio 17 d. išdavė Projekto rengimo reikalavimus, tokiu būdu pritardama Projekto rengimui ir patvirtindama galimybę formuojamoje teritorijoje suformuoti naują valstybinės žemės sklypą.

II. 5. Regionų administracinis teismas 2024 m. sausio 23 d. sprendimu pareiškėjo M. S. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. lapkričio 19 d., dovanojimo sutarties pagrindu, yra žemės sklypo, esančio Kauno m. (duomenys neskelbtini), savininkas. Dar iki jam įgyjant nuosavybės teises į šį žemės sklypą, deklaracijos Nr. 1 pagrindu įregistruotas Įvažiavimo kelias iki ginčo sklypo, kuris nuo 2023 m. birželio 27 d. yra Kauno miesto savivaldybės nuosavybė, įregistruota 2023 m. balandžio 12 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu. Įregistravus Įvažiavimo kelią, tarp (duomenys neskelbtini) g., pareiškėjo ginčo sklypo bei Įvažiavimo kelio susiformavo 342,3128 kv. m valstybinės žemės plotas. Siekdamas šį žemės plotą įsigyti kaip įsiterpusį valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. pateikė Prašymą Administracijai, kuri skundžiamu Raštu atsisakė organizuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą dėl 342,3128 kv. m įsiterpusio žemės sklypo suformavimo, kadangi skundžiamu Įsakymu šioje teritorijoje pradėtas organizuoti apie 834 kv. m ploto žemės sklypo formavimas, todėl pareiškėjo nurodytas įsiterpęs plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijų (galima suformuoti racionalų žemės sklypą).

7. Teismas nustatė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius skundžiamu Įsakymu pradėjo organizuoti žemės sklypo apie 0,0834 ha teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, skirtą parduoti ar nuomoti aukciono būdu. 2023 m. rugpjūčio 18 d. NŽT išdavė formuojamo ploto formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, tarp kurių yra ir reikalavimas – numatyti galimybę į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės ar vietinės reikšmės keliais. Planuojamos teritorijos schema, taip pat Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinės sistemos duomenys (www.zpdris.lt, paslaugos byla Nr. ZSFP-124033) patvirtina, kad pagal ginčijamą Įsakymą atliekami parengiamieji darbai; pagal įkeltą planuojamos teritorijos schemą planuojama formuoti apie 0,0834 ha ploto žemės sklypą, kuris apimtų trikampio formos plotą, esantį tarp žemės sklypo (duomenys neskelbtini) gatvės ir Sėmenos upelio; į teritoriją patenka ir Įvažiavimo kelias, taip pat ginčo plotas – pareiškėjo nurodomas 342,2128 kv. m įsiterpęs plotas.

8. Teismas aptarė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Taisyklių nuostatas dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo procedūros etapų, ir pažymėjo, kad ginčijamas Įsakymas priimtas tik parengiamajame procedūros etape, dar nėra parengti net pirminiai projekto sprendiniai, individualus administracinis aktas, kuriuo projektas būtų patvirtintas, ginčo atveju nebuvo priimtas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija administracinį aktą, kuris, atsižvelgiant į šioje byloje susiklosčiusias aplinkybes, yra tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, todėl pažymėjo, kad pareiškėjo nurodomi argumentai dėl Įsakymo neteisėtumo, taip pat argumentai, kad atsakovas atsisakė rengti projektą dėl įsiterpusio ploto suformavimo remdamasis tuo, kad yra priimtas Įsakymas dėl Projekto rengimo, yra nereikšmingi.

9. Teismas sutiko su atsakovo argumentais, kad sprendimo pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą priėmimas ir projekto rengimo reikalavimų nustatymas priskiriami parengiamiesiems darbams, todėl sprendimas pradėti rengti sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia, nes tokias pasekmes sukels galutinis sprendimas dėl Projekto tvirtinimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

10. Teismas, spręsdamas dėl įsiterpusio žemės sklypo kriterijų, įvertino Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punkto, Nutarimo dėl naujų sklypų nuostatas, ir pažymėjo, jog tam, kad būtų galima suformuoti žemės sklypą su tikslu jį be aukciono parduoti (ar išnuomoti), turi būti nustatytos aplinkybės: 1) laisvas žemės sklypas laikomas įsiterpusiu; 2) žemės sklypas neviršija 0,04 ha gyvenamosiose teritorijose arba 0,5 ha kitose teritorijose; 3) šiuose plotuose negalima suformuoti atskirų žemės sklypų. Teismas apžvelgė aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

11. Teismas nustatė, kad: 1) 0,1055 ha ploto žemės sklypas Kauno m. (duomenys neskelbtini) su pastatu – gyvenamuoju namu, priklauso pareiškėjui; 2) statinys – žvyro dangos privažiavimo kelias prie iki sklypo (duomenys neskelbtini), nuo 2022 3. birželio 27 d. priklauso Kauno miesto savivaldybei, o M. G. parengtas analitinis planas patvirtina, kad tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir Įvažiavimo kelio į (duomenys neskelbtini) kelio yra trikampio formos 342,3128 kv. m ploto žemės plotas; bendras žemės plotas – 454,6387 kv. m (neįskaičius privažiavimo kelio ploto), privažiavimo kelio plotas – 246,8606 kv. m; kelio, kaip inžinerinio statinio, plotis 7,01 m.

12. Teismas konstatavo, kad 342,3128 kv. m žemės plotas, kurį kaip įsiterpusį plotą siekia įsigyti pareiškėjas, neviršija 0,04 ha ploto, siekiamas įsigyti žemės sklypas yra įsiterpęs tarp pareiškėjo žemės sklypo, Įvažiavimo kelio ir (duomenys neskelbtini), įrodymų, kad šis plotas būtų užstatytas ar rezervuotas kieno nors poreikiams nėra, taigi yra laisvas, ir šioje dalyje atitinka Nutarime dėl naujų sklypų nustatytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką.

13. Teismas apžvelgė pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad pareiškėjas, siekdamas įsigyti įsiterpusį plotą, kreipėsi į NŽT, vėliau – į Administraciją, taip pat detaliai aptarė skundžiamo Rašto turinį ir nurodė, kad atsakovas atsisakė pradėti pareiškėjo nurodomo 342,3128 kv. m ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nes toks suformuotas žemės sklypas neatitiktų Nutarimo dėl naujų sklypų 2.15 punkte nustatyto kriterijaus – kad ginčo teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo.

14. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodomo įsiterpusio ploto lokaciją, Įvažiavimo kelio buvimo vietą, į tai, kad tarp Sėmenos upelio ir Įvažiavimo kelio taip pat lieka laisvos valstybinės žemės plotas (112,3259 kv. m), kuris bendrai sudaro apie 0,0834 ha plotą (įskaičius privažiavimo kelią ir šalia jo esančius žemės plotus), nurodė, kad Įvažiavimo kelias, kurio plotas 246,8606 kv. m, laisvą 454,6387 kv. m ploto valstybinės žemės plotą dalija į dvi dalis: 342,3128 kv. m, į kurį pretenduoja pareiškėjas, ir į 112,3259 kv. m, kuris lieka tarp privažiavimo kelio ir Sėmenos upelio.

15. Teismas, įvertinęs Taisyklių 39 ir 40 punktų nuostatas, nesutiko su atsakovo argumentais, kad šiuo atveju galima racionaliai suformuoti vieną žemės sklypą, o taip pat ir žemės sklypą, į kurio plotą būtų įskaičiuojamas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas Įvažiavimo kelias, bei pažymėjo, kad atsakovo atstovas sutiko, jog, esant Įvažiavimo keliui, nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio sklypą ir jį panaudoti kitu būdu, nei prašo pareiškėjas. Teismas pažymėjo, kad išvadą dėl parengto Projekto sprendinių tinkamumo Taisyklių nustatyta tvarka teikia NŽT, todėl, nesant tokios išvados dėl formuojamo ploto, negalima išvada, kad ginčo teritorijoje negalima suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypo.

16. Teismas nurodė, kad teismų praktika orientuota į būtinumą įvertinti visuomeninio intereso ir asmenų turtinio intereso pusiausvyrą, įvertinti, ar valstybinis žemės sklypas prioritetiškai turi būti prijungtas prie privačių sklypų, nes žemės pardavimu yra siekiama užtikrinti racionalios žemėnaudos formavimą, efektyvų laisvos valstybinės žemės fondo išnaudojimą bei papildomų pajamų į savivaldybės ir valstybės biudžetą gavimą.

17. Teismas detaliai išanalizavo su privažiavimo kelio įrengimu ir įregistravimu susijusius duomenis (ortofotografinių žemėlapių duomenis, Įvažiavimo kelio įrengimo projekto duomenis, kilusius teisminius ginčus ir kt.), įvertino Įvažiavimo kelio įrengimo aplinkybes (Įvažiavimo kelio projektavimo procedūras, įregistravimą, nustatytus neatitikimus kelio projektui (buvo suprojektuotas 3 m. pločio kelias su asfalto danga, o įrengtas 7,01 m. pločio kelias su žvyro danga). Teismas nustatė, kad, Įvažiavimo keliui tapus Kauno miesto savivaldybės nuosavybe, atsakovas turi galimybę statybos srityje padarytiems pažeidimams pašalinti (išregistruoti Įvažiavimo kelią, įrengtą ne pagal projektinius sprendinius), tačiau ši iniciatyva dar nerealizuota. Teismas pažymėjo, kad tokiu atveju, jei Įvažiavimo kelias būtų išregistruotas, formuojant žemės sklypą būtų sprendžiama dėl tinkamo privažiavimo prie ginčo sklypo, kaip ir nurodyta išduotose projektavimo sąlygose.

18. Teismas nustatė, kad atsakovas savo kompetencijos ribose atliko veiksmus, kuriais siekia pašalinti Įvažiavimo kelio statybos srityje padarytus pažeidimus, tarp jų – ir su kelio pločiu susijusius pažeidimus; Administracija ginčijamu Įsakymu organizuoja apie 834 kv. m žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriam NŽT išdavė projektavimo sprendinius, ieško kitokių privažiavimo prie pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo sprendinių.

19. Teismas pažymėjo, kad, nepasibaigus formuojamo 0,0834 ha ploto Projekto rengimo procedūrai, taip pat atsakovui nenusprendus dėl pažeidimų Įvažiavimo kelio statybos metu pašalinimo, kai ginčijamas ir kelio plotis, kuris sąlygoja ir įsiterpusį plotą, nėra pagrindo spręsti, kad formuojamoje ginčo teritorijoje, į kurią patenka ir pareiškėjo pageidaujamas įsiterpęs plotas, negali būti suformuotas savarankiškas žemės sklypas, racionaliau formuojant žemėnaudą ir efektyviau išnaudojant laisvos valstybinės žemės fondą, negu siekia pareiškėjas.

20. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad po pareiškėjo 2023 m. liepos 14 d. Prašymo dėl įsiterpusio žemės sklypo suformavimo pateikimo, atsakovo priimtas Įsakymas dėl kito, didesnio ploto žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, pažeidžia jo teisėtą lūkestį įsigyti įsiterpusį valstybinės žemės sklypą, teisinių santykių tikrumą ir reiškia sprendimo vilkinimą, pažymėdamas, kad nors pareiškėjas (ir ankstesni savininkai) nuo 2012 m. siekia įsiterpusio ploto įsigijimo, tačiau nėra pagrindo spręsti, kad jie per šį laikotarpį įgijo pagrįstą lūkestį, kad toks jų prašymas bus patenkintas.

21. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo nurodomas 342,3128 kv. m įsiterpęs žemės plotas administracinio akto (Rašto) priėmimo metu neatitiko visų įsiterpusiam laisvam žemės sklypui nustatytų kriterijų, todėl, nenustačius visų Nutarimo dėl naujų sklypų 2. 15 punkte nustatytų kriterijų įsitepusiam žemės sklypui parduoti ne aukciono būdu, atsakovo Raštas yra pagrįstas, motyvuotas, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, todėl nėra jokio pagrindo jį panaikinti.

22. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo skundo reikalavimo įpareigoti atsakovą organizuoti ir priimti įsakymą dėl įsiterpusio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, pažymėjo, kad toks skundo reikalavimas nepriskirtinas teismo kompetencijai, nes tai yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva.

23. Teismas atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą ir netenkino prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 24. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti; priteisti pareiškėjo naudai bylinėjimosi išlaidas.

25. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, taip pat skundo pirmosios instancijos teismui motyvus ir nurodo tokius apeliacinio skundo argumentus:

25.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sprendimo pradėti rengti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą (t. y. Įsakymo) priėmimas ir Projekto rengimo reikalavimų nustatymas nagrinėjamu atveju priskiriami tik parengiamiesiems darbams, todėl toks sprendimas (Įsakymas) pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Minimu Projektu formuojama teritorija apima ir pareiškėjo Prašyme nurodytą įsiterpusį plotą, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog, rengiant vieną žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą dėl ginčo teritorijos, kitas projektas dėl tos pačios teritorijos negali būti rengiamas, sukelia pareiškėjui konkrečias pasekmes.

25.2. Pareiškėjas Administracijos direktoriui buvo pateikęs ankstesnį prašymą dėl to paties įsiterpusi ploto prijungimo ir žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2028 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A-1511 nutarta organizuoti ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, šis įsakymas nėra panaikintas, todėl Administracija nepagrįstai skundžiamu Įsakymu pradėjo rengti dar vieną tos pačios teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektą. Nagrinėjamu atveju Įsakymas užkerta kelią priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo.

25.3. Atsakovas aplinkybę, kad pareiškėjo siekiama įsigyti teritorija (įsiterpęs plotas) neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, grindžia vien skundžiamo Įsakymo priėmimo faktu ir jame nurodytu motyvu, kad šiame plote galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, kad minimoje formuojamoje teritorijoje egzistuoja Įvažiavimo kelias, kurio teisinė registracija nėra panaikintas, be to, Įvažiavimo kelias ir visa teritorija už jo patenka į Sėmenos upelio pakrantės apsaugos juostą bei upelio apsaugos zoną, ir jokia ūkinė veikla ar statyba joje negalima, taigi tokio žemės sklypo, nurodomo Įsakyme, formavimas aiškiai prieštarauja Taisyklių 39 ir 40 punktams.

25.4. Skundžiamu Įsakymu formuojama teritorija nebus skiriama visuomeninei paskirčiai, nes Projekto rengimo tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, skirtą parduoti ar nuomoti aukciono būdu, todėl nėra suprantama, kodėl tokie interesai (suformuoti žemės sklypą, kuris negali būti panaudotas visuomeninei paskirčiai) yra svarbesni, nei besiribojančių žemės sklypų savininkų (pareiškėjo) interesai.

25.5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai svarbiomis pripažino su Įvažiavimo kelio įrengimu ir įregistravimu susijusias aplinkybes, kurios negalėjo lemti teisinių skundo atmetimo pagrindų ir nėra šio ginčo dalyku, taip pat nepagrįstai vertino bendrosios kompetencijos teisme (civilinėje byloje Nr. e2-158-1070/2023) nustatytas aplinkybes, ir padarė nepagrįstą išvadą, kad Įvažiavimo kelias įrengtas nukrypstant nuo projektavimo sąlygų. Nagrinėjamu atveju ypač aktualu tai, kad Įvažiavimo kelias, kaip daiktinės teisės objektas, yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jis yra skirtas konkretaus pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo aptarnavimui, todėl galimas jo išregistravimas siekiant „įteisinti” galimybę formuoti šioje vietoje racionalų žemės sklypą, nesiskaitant su kelio egzistavimo faktu, būtų neteisėti veiksmai, siekiant atgaline data legitimuoti skundžiamą Įsakymą.

25.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti sprendimą organizuojant Kauno m. (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, kurio tikslas parduoti įsiterpusį plotą ne aukciono būdu pareiškėjui, kaip besiribojančio ginčo sklypo savininkui, yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva, nepriskirtina teismo kompetencijai. Pareiga organizuoti ir priimti įsakymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo tiesiogiai priskiriama Administracijos kompetencijai, todėl atsakovas privalėjo priimti atitinkamus administracinius sprendimus ir vykdyti atitinkamą procedūrą, todėl nepagrįstai atsisakė priimti sprendimą dėl pareiškėjo Prašymo, o pareiškėjas turi pagrindą prašyti teismo įpareigoti atsakovą tokius veiksmus atlikti.

25.7. Nagrinėjamu atveju ginčui aktualioje teritorijoje formuojant žemės sklypą, laisvame valstybiniame žemės plote gali būti formuojami tik du atskiri žemės sklypai, kuriuos skiria Įvažiavimo kelias, nes Įvažiavimo kelio užimama teritorija nėra laisva valstybinė žemė.

25.8. Kadangi įsiterpęs laisvos valstybinės žemės 342,3128 kv. m. dydžio plotas yra mažesnis negu 0,04 ha, ir aktualiame laisvame valstybiniame žemės plote nėra galimybės suformuoti racionalaus dydžio žemės sklypą, todėl atsakovas neturėjo pagrindo atmesti pareiškėjo Prašymo dėl įsiterpusio ploto formavimo ir atsisakyti vykdyti reikiamas procedūras, o Administracijos direktorius neturėjo teisės priimti skundžiamo Įsakymo.

26. Atsakovas Administracija pateiktame atsiliepime prašo atmesti pareiškėjo apeliacinį skundą ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

27. Atsakovas nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

27.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra parengiamajame etape priimtas dokumentas, būtinas galutiniam sprendimui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priimti, tačiau nei pats šis įsakymas, nei kiti parengiamajame etape priimti dokumentai savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui. Ginčijamu Įsakymu buvo tik pradėta naujo valstybinės žemės sklypo formavimo procedūra, kurios tam tikroje stadijoje (Projekto viešinimo metu) galės dalyvauti ir pats pareiškėjas, jis taip pat galės ginčyti galutinį sprendimą dėl Projekto patvirtinimo.

27.2. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog tos pačios teritorijos formavimo ir pertvarkymo projektas (dėl įsiterpusio ploto) buvo pradėtas rengti Savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. A-1511, kuriuo nutarta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą pagal pareiškėjo prašymą dėl to paties įsiterpusio ploto prijungimo. Minimo įsakymo pagrindu žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas dėl įsiterpusio ploto nebuvo pradėtas rengti, nes tuometinė valstybinės žemės patikėtinė NŽT atsisakė išduoti projekto rengimo reikalavimus, motyvuodama Įvažiavimo kelio įrengimo neteisėtumu.

27.3. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad atsakovo teiginiai, jog ginčo teritorijoje galima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų naują valstybinės žemės sklypą, neatitinka Taisyklių 39 ir 40 punktų reikalavimų. Administracija laikosi pozicijos, kad Įvažiavimo kelias buvo neteisėtai įrengtas ir neteisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, ir tiek Kauno apygardos prokuratūra, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino Administracijos pareigą imtis priemonių statytojo padarytiems Įvažiavimo kelio įrengimo pažeidimams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent šiais konstatuotais faktais, todėl pareiškėjas klaidingai teigia, jog tokiu būdu teismas nepagrįstai sprendė dėl Administracijos galimybių pašalinti statybos srityje padarytus pažeidimus.

27.4. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog būtent neteisėtai, pažeidžiant projekto sprendinius, atlikti statybos darbai – padidintas Įvažiavimo kelio plotis – sąlygojo įsiterpusio valstybinės žemės plotą, atitinkantį Nutarimo dėl naujų sklypų reikalavimus, nes, įrengus Įvažiavimo kelią pagal jo projektinius sprendinius, įsiterpęs žemės plotas sudarytų apie 0,0455 ha, t. y. viršytų Nutarime dėl naujų sklypų nustatytą įsiterpusio žemės sklypo dydį.

27.5. Pagal šiuo metu galiojančias Žemės įstatymo 2 straipsnio 2 dalies nuostatas, įsiterpusiu žemės plotu laikomas šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalyje ar Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo, ar Lietuvos Respublikos miškų įstatymo nustatyto dydžio reikalavimus atitinkantis valstybinės žemės plotas, esantis tarp žemės sklypų ir (ar) stabilių kraštovaizdžio objektų (kelių (gatvių), geležinkelių, miškų sklypų (plotų), vandens telkinių), kuriame pagal žemės sklypų formavimui taikomus reikalavimus negalima suformuoti atskiro žemės sklypo su privažiuojamuoju keliu. Taigi pareiškėjo siekiamas įsigyti valstybinės žemės plotas negali būti formuojamas ir parduodamas pareiškėjui, nes neatitinka įsiterpusiam žemės plotui keliamų reikalavimų: prie įsiterpusio valstybinės žemės ploto yra privažiuojamasis kelias, taigi, ginčo teritorijoje yra galimybė suformuoti atskirą žemės sklypą su privažiuojamuoju keliu.

27.6. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad faktinis Įvažiavimo kelias buvo dar iki 2014 m. spalio mėn., t. y. iki Įvažiavimo kelio įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Nei statytojas G. S., nei pareiškėjas niekada nėra pateikę įrodymų, jog, įrengiant Įvažiavimo kelią, buvo atlikti realūs statybos darbai, todėl kyla pagrįstų abejonių, ar nagrinėjamu atveju iš viso kokie nors statybos darbai buvo atlikti ir ar Įvažiavimo kelias gali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 84 dalyje.

27.7. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl pareiškėjo siekio ne aukciono tvarka įsigyti valstybinės žemės plotą, kurį riboja neteisėtai įrengtas Įvažiavimo kelias. Todėl pirmosios instancijos teismas, vertindamas Įvažiavimo kelio įrengimo aplinkybes, pagrįstai vertino byloje pateiktus su jo įrengimu susijusius įrodymus, dėl jų pasisakė skundžiamame sprendime, neišeidamas už bylos nagrinėjimo ribų ir teisingai išspręsdamas ginčą.

27.8. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neįpareigojęs atsakovo priimti konkretaus turinio sprendimo, neišsprendė ginčo iš esmės, todėl teismas turėjo tokį skundo reikalavimą patenkinti, nes tokie teiginiai prieštarauja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai.

27.9. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad ginčijamo Įsakymo pagrindu formuojamas žemės sklypas neatitinka Taisyklių 32 ir 491 punktuose nurodytų reikalavimų dėl žemės sklypo dydžio racionalumo. Formuojamo žemės sklypo ribos nustatomos pagal įregistruotą ginčo sklypą, vandens telkinį (Sėmenos upelį) bei inžinerinį statinį ((duomenys neskelbtini) gatvę). Pagal Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrąjį planą, planuojama teritorija patenka į mažo užstatymo intensyvumo gyvenamąją zoną – gyvenamąją teritoriją, kurioje vyrauja vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, susisiekimo ir kita infrastruktūra, gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais, šioje teritorijoje leistini naudojimo būdai – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos, visuomeninės paskirties teritorijos, komercinės paskirties objektų teritorijos, susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijos ir kt. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų bei pagrįstų argumentų, kad formuojamas žemės sklypas negalės būti naudojamas nei vienu iš leistinų naudojimo būdų.

27.10. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad nagrinėjamu atveju gali būti formuojama tik ta valstybinės žemės dalis, kuri yra iki Įvažiavimo kelio, sudaro apie 0,0342 ha ir yra neracionalaus dydžio (mažesnė, nei 0,04 ha), nors atsakovas patvirtino, kad tokio dydžio įsiterpęs plota susidarė dėl to, kad Įvažiavimo kelias buvo įrengtas ženkliai platesnis, nei nurodyta projekte, užstatant didesnę dalį valstybinės žemės ir taip sumažinant įsiterpusios valstybinės žemės plotą, kad jis neviršytų Nutarimo dėl naujų sklypų 2.15 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (0,04 ha). Pareiškėjas, nagrinėjamoje byloje įrodinėdamas Įsakymo neteisėtumą, siekia, jog dalis šiuo metu formuojamo valstybinės žemės sklypo būtų suformuotas kaip įsiterpęs valstybinės žemės sklypas ir perleistas jam ne aukciono tvarka, nors toks valstybinės žemės perleidimo būdas neatitinka valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų.

28. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT pateiktame atsiliepime prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nurodo tokius atsiliepimo argumentus:

28.1. 2023 m. rugpjūčio 18 d. Nacionalinė žemės tarnyba išdavė skundžiamu Įsakymu formuojamos teritorijos Projekto rengimo reikalavimus, tarp kurių yra ir reikalavimas numatyti galimybę į ginčo sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės ar vietinės reikšmės keliais. Planuojamos teritorijos schema, taip pat Žemėtvarkos planavimo dokumentų informacinės sistemos duomenys (www.zpdris.lt, paslaugos byla Nr. ZSFP-124033) patvirtina, kad pagal ginčijamą Įsakymą atliekami parengiamieji darbai; pagal įkeltą planuojamos teritorijos schemą planuojama formuoti apie 0,0834 ha ploto žemės sklypą.

28.2. Pareiškėjas byloje ginčija Įsakymą, kuriuo pradėtas organizuoti formuojamo ploto Projekto rengimas, taigi Įsakymas priimtas tik parengiamajame procedūros etape, jis yra tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, nes toks sprendimas pradėti rengti Projektą pareiškėjui teisinių pasekmių nesukelia. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šioje dalyje pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas.

28.3. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad Administracija Įsakymu organizuoja formuojamo ploto Projektą, kuriam NŽT išdavė projektavimo sprendinius, ieško kitokių privažiavimo prie pareiškėjui priklausančio ginčo sklypo sprendinių. Todėl, kol nėra pasibaigusi 0,0834 ha ploto Projekto rengimo procedūra, taip pat kol Administracija nėra įvykdžiusi jai nustatytos pareigos spręsti dėl pažeidimų Įvažiavimo kelio statybos metu pašalinimo, kai ginčijamas ir kelio plotis, kuris sąlygoja ir įsiterpusio žemės sklypo plotą, nėra pagrindo spręsti, kad ginčo teritorijoje, į kurią patenka ir pareiškėjo pageidaujamas įsiterpęs plotas, negali būti suformuotas savarankiškas žemės sklypas, racionaliau formuojant žemėnaudą ir efektyviau išnaudojant laisvos valstybinės žemės fondą, negu siekia pareiškėjas.

28.4. Valstybinės žemės sklypų perdavimą (nuosavybėn neatlygintinai) reglamentuoja imperatyvūs teisės aktai, žemės sklypų perdavimas tiesiogiai siejamas ir su viešuoju interesu, todėl, sprendžiant prašymus dėl valstybinės žemės sklypų perdavimo neatlygintinai, privaloma itin išsamiai išnagrinėti, ar egzistuoja visos sąlygos, leidžiančios perduoti įsiterpusį plotą neatlygintinai. Teisinių santykių dėl valstybinės žemės reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, visuomeninės naudos ir efektyvumo principais. Pareiškėjo siekis formuojamo žemės sklypo dalį įsigyti ne aukciono tvarka neatitinka minėtų reikalavimų ir teisės aktuose įtvirtintų principų.

28.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, kuriuo prašoma teismą įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją organizuoti ir priimti įsakymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto organizavimo, nepriskirtinas teismo kompetencijai, nes tai yra viešojo administravimo subjekto prerogatyva.

29. Pareiškėjas pateikė papildomus rašytinius paaiškinimus, nurodydamas, kad Įsakymas sukelia pareiškėjui tiesiogines pasekmes, nes jame iš anksto nustatytas būsimo žemės sklypo dydis, neatsižvelgiant į teisines prielaidas, ir nagrinėjamu atveju pareiškėjo teisių pažeidimas atsiranda nuo projektuojamos žemės dydžio nustatymo, t. y. šiuo atveju nuo procedūros inicijavimo pradžioje, o ne nuo priimamo galutinio sprendimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 30. Administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Įsakymo ir Rašto teisėtumo bei pagrįstumo, taip pat, dėl atsakovo įpareigojimo priimti sprendimą dėl ginčo sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo.

31. Pareiškėjas 2023 m. liepos 14 d. kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją su prašymu parengti ir patvirtinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, kuriuo būtų suformuotas įsiterpęs 342,3128 kv. m dydžio valstybinės žemės plotas tarp ginčo sklypo, Įvažiavimo kelio ir (duomenys neskelbtini) gatvės.

32. Kauno miesto savivaldybės administracija 2023 m. rugpjūčio 11 d. raštu Nr. (33.200 Mr)R-2186 pranešė pareiškėjui, jog prašomas prijungti valstybinės žemės plotas neatitinka įsiterpusio žemės sklypo kriterijaus, jog tame žemės plote negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, todėl netenkinti prašymo. Be to, informavo pareiškėją, jog Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. A-2063 „Dėl žemės sklypo teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo“ pradėtas organizuoti žemės sklypo apie 0,0834 ha teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, skirtą parduoti ar nuomoti aukciono būdu.

33. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. A-2063 kuriuo pradėtas organizuoti žemės sklypo apie 0,0834 ha teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, skirtą parduoti ar nuomoti aukciono būdu.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, jog įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra parengiamajame etape priimtas dokumentas, būtinas galutiniam sprendimui dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo priimti, tačiau nei pats šis įsakymas, nei kiti parengiamajame etape priimti dokumentai savaime nedaro įtakos pareiškėjų teisiniam statusui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-194-552/2020, 2016 m. birželio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-412-602/2016).

35. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pažymima, jog skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji (galutiniai) kompetentingų (įgaliotų) asmenų (pareigūnų) sprendimai tuo klausimu. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar išnykimu (pasibaigimu). Dėl šios priežasties šie dokumentai dažnai (tačiau jokiu būdu ne visada) suinteresuotiems asmenims jokių materialinių teisinių pasekmių nesukelia. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-261-69/2011; 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015)).

36. Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas ar veiksmas jokių teisinių pasekmių nesukelia ir jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes asmens teisių ir pareigų apimtis net ir skundo tenkinimo atveju nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-590-525/2017; 2025 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-50-662/2025).

37. Pirmosios instancijos teismas priėjo prie pagrįstos išvados, kad pareiškėjo ginčijamas Įsakymas, kuriuo pradedamas rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, yra tarpinis procedūrinis sprendimas ir negali būti ginčo administraciniame teisme dalyku.

38. Teismas nutraukia bylą jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 str. 1 d.).

39. Taigi nustačius, kad Įsakymas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, nesukeliantis ir negalintis sukelti pareiškėjui jokių teisinių pasekmių administracinė byla dėl reikalavimo panaikinti Įsakymą nutrauktina.

40. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs atmesti pareiškėjo skundo reikalavimą dėl Įsakymo panaikinimo, netinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje panaikinamas, o byla nutraukiama.

41. Žemės įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 4 punktas (2022 m. birželio 30 d. įstatymo Nr. XIV-1311 redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) nustatė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams.

42. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.15 punkto (2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 521 redakcija, galiojusi 2024 m. kovo 29 d.) pirmoji pastraipa nustatė, kad laisvos valstybinės žemės plotai, įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), jeigu šiuose plotuose negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypų, Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu gali būti parduodami ne aukciono būdu besiribojančių Nekilnojamojo turto registre įregistruotų privačios žemės sklypų savininkams arba išnuomojami besiribojančių valstybinės žemės sklypų nuomininkams.

Įsiterpusiu nelaikomas žemės sklypas, kuris ribojasi su laisvos valstybinės žemės plotu, nesuformuotu kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus atvejus, kai tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų) įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai. Minėto nutarimo 2.15 punkto (2016 m. gegužės 25 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 521 redakcija, galiojusi 2024 m. kovo 29 d.) antrojoje pastraipoje buvo numatyta, kad teritorijose, kuriose pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus numatoma formuoti vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų bei daugiabučių gyvenamųjų pastatų ir bendrabučių teritorijų naudojimo būdo žemės sklypus, įsiterpę žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,04 ha, išskyrus atvejus, kai žemės sklypą sudaro siaura juosta, šlaitai ar grioviai.

Tokiais atvejais Nacionalinės žemės tarnybos vadovo ar jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu parduodamas ar išnuomojamas įsiterpusio žemės sklypo plotas gali būti didinamas. Jeigu žemės sklypo, įsiterpusio tarp privačių žemės sklypų ar (ir) išnuomotų valstybinės žemės sklypų, taip pat privačių arba išnuomotų valstybinės žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miškų sklypų (plotų), plotis neviršija 10 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro siaura juosta. Jeigu žemės sklypo nuo viršutinės šlaito briaunos iki jo papėdės nuolydis yra ne mažesnis kaip 20 laipsnių, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro šlaitas.

Jeigu žemės sklypo nuo vienos iki kitos griovio viršutinės briaunos plotis neviršija 15 metrų, laikoma, kad įsiterpusį žemės sklypą sudaro griovys.

43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šių teisės normų taikymą, yra pažymėjęs, kad žemės plotas įsiterpusio sklypo statusą atitinka, kai yra visuma šių sąlygų: 1) žemės plotas turi būti ne didesnis kaip 0,04 ha arba 0,5 ha dydžio, priklausomai nuo teritorijos, kurioje jis yra; 2) jame turi būti negalima nustatyta tvarka suformuoti atskiro žemės sklypo; 3) žemės plotas turi nesiriboti su kitu, kaip atskiru žemės sklypu nesuformuotu laisvos valstybinės žemės plotu. Tačiau ši sąlyga dėl nesiribojimo su kitu žemės sklypu netaikoma tokiam įsiterpusiam žemės sklypo plotui, kurį sudaro siaura juosta, šlaitai ar griovos. Be to, žemės įsigijimo nuosavybėn atveju (ne nuomos atveju) šis žemės plotas turi būti įsiterpęs: 1) arba tarp privačių žemės sklypų; 2) arba tarp privačių ir išnuomotų valstybinės žemės sklypų; 3) arba tarp privačių žemės sklypų ir kelių (gatvių) ar miesto gyvenamojoje vietovėje esančių miškų sklypų (plotų) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-322/2014, 2018 m. spalio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1196-438/2018, 2024 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1224-1047/2024). Visos trys Vyriausybės nutarimo Nr. 692 2.15 punkte nustatytos valstybinės žemės pardavimo be aukciono sąlygos yra suformuluotos kaip savarankiškos, tarpusavyje nekonkuruojančios ir kumuliatyvios. (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. gruodžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-880-821/2022).

44. Įsakymu pradėtas organizuoti žemės sklypo apie 0,0834 ha teritorijoje prie (duomenys neskelbtini), Kaune, formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas, kurio tikslas – suformuoti naują valstybinės žemės sklypą, skirtą parduoti ar nuomoti aukciono būdu. Į šią teritoriją patenka ir 342,3128 kv. m žemės plotas, kurį, kaip įsiterpusį žemės sklypą, siekia įsigyti pareiškėjas. Taigi, esant tokiai situacijai, kol nebus galutinai užbaigta Įsakymu pradėta žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo procedūra, nėra galimybės nustatyti, kad laisvos valstybinės žemės plote, į kurį patenka ir žemės plotas, kurį siekia įsigyti pareiškėjas, galima (negalima) suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo, t. y. nėra galimybės nustatyti, ar žemės sklypas, kurį pareiškėjas siekia įsigyti be aukciono, atitinka visus minėtais teisės aktais nustatytus įsiterpusio žemės sklypo kriterijus. Taigi atsakovas pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto, kuriuo būtų suformuotas įsiterpęs 342,3128 kv. m dydžio valstybinės žemės plotas, parengimo ir patvirtinimo. Todėl naikinti Administracijos 2023 m. rugpjūčio 11 d. rašte Nr. (33.200 Mr) R-2186 išdėstytą sprendimą, kuriuo atsisakyta patenkinti pareiškėjo prašymą dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto parengimo ir patvirtinimo bei įpareigoti Administracijos direktorių priimti sprendimą organizuojant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą̨, nėra pagrindo.

45. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundo reikalavimus dėl Rašto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, todėl naikinti ar pakeisti šią skundžiamo pirmosios instancijos teismo dalį pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

46. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria buvo atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai dėl Rašto panaikinimo ir atsakovo įpareigojimo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, paliekama nepakeista, o pareiškėjo apeliacinis skundas šioje dalyje atmetamas.

47. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Nors skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeičiamas, tačiau paliekant nepakeistą skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, galutinis procesinis sprendimas yra priimamas ne pareiškėjo naudai, todėl pareiškėjas teisės gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą neįgijo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo 2024 m. sausio 23 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Bylą dalyje dėl pareiškėjo M. S. skundo reikalavimo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2023 m. rugpjūčio 10 d. įsakymą Nr. A-2063 nutraukti.

Kitą pareiškėjo M. S. skundo dalį atmesti“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys