2016-01-12 Nr. BB-207-1-82-1-00794-2014-9 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-696/2016

Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00794-2014-9

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.1.8.13;

1.2.14.3.2.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Armano Abramavičiaus, Gintaro Godos ir pranešėjo Vytauto Piesliako,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. L. kasacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo G. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – viena diena, ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir vienai dienai.

Skundžiama ir Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. liepos 2 d. nutartis, kuria nuteistojo G. L. apeliacinis skundas atmestas.

Skundžiamu Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu nuteista ir L. B., tačiau dėl jos kasacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

nustatė:

1. G. L. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 17 val., veikdamas bendrininkų grupe su L. B., būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, P. B. atidarius buto, esančio Raseiniuose, (duomenys neskelbtini), duris, L. B. panaudojus fizinį smurtą – sugriebus P. B. už kaklo ir stumiant jį į butą, G. L. ir L. B. neteisėtai atvirai prieš savininko valią įsibrovė į P. B. butą; L. B. paėmus buto raktus ir šį iš vidaus užrakinus, bute G. L. pagrasino peiliu padurti, pareikalavo 200 Lt, panaudojo fizinį smurtą prieš P. B.: L. B., sugriebusi ranka P. B. už kaklo, jį smaugė, reikalavo 200 Lt, G. L. ir L. B. nustūmė P. B. į miegamojo kambarį ir pargriovė ant lovos, smaugė jį tinkliniu maišeliu, stumdami P. B. nugriovė jį ant sofos, kraustė namuose esančius daiktus; taip panaudoję fizinį smurtą ir grasindami tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, jie pagrobė svetimą turtą – penkių raktų ryšulį ir kitus daiktus, kurių bendra vertė 69 Lt (19,98 Eur).

2. Kasaciniu skundu nuteistasis G. L. prašo, vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, įskaičiuoti į bausmės laiką kardomajame kalinime praleistą laiką pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendį.

2.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 324 straipsnio 2, 3, 5 dalis. BPK 324 straipsnio 2, 3, 5 dalyse nustatyta, kad proceso dalyviai gali prašyti teismą papildyti pranešimą, o, kai apeliacinės instancijos teismui pateikiama nauja medžiaga, kolegijos pirmininkas ar teisėjas perskaito ją balsu ir perduota susipažinti proceso dalyviams. BPK bendrieji nuostatai nedraudžia asmeniui pateikti apeliacinio skundo papildymą ar patikslinimą, o baudžiamojo proceso įstatymas nenumato draudimo bet kuriuo proceso metu pateikti papildomus įrodymus arba teiginius, susijusius su pažeidimais ir gynyba. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, palikdamas nenagrinėtus jo paduotus apeliacinio skundo papildymus ir patikslinimus, net nekreipdamas dėmesio į tai, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme jis juos palaikė, pažeidė BPK 324 straipsnio 2, 3, 5 dalis. Padarytas pažeidimas yra esminis, nes suvaržė jo teisę į gynybą, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 138 straipsnio 6 dalis, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalis ir kiti tarptautinės teisės aktai, taip pat dėl to, kad sutrukdė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje.

2.2. Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 180 straipsnio 2 dalį, nes pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį asmens veika gali būti kvalifikuota, be kita ko, tik tada, kai nustatoma, jog veikai padaryti panaudotas peilis, o ši aplinkybė byloje nėra nustatyta. Iš bylos duomenų matyti, kad atvykusiai policijos pareigūnei liudytojai J. Š. P. B. jokių parodymų apie peilio panaudojimą darant veiką nedavė, nors ir parodė jai tinklinį maišelį, kuriuo buvo smaugiamas. Apie peilio panaudojimą P. B. neužsiminė ir duodamas pirminius parodymus, o tai nurodė tik vėliau. Byloje peilis, kaip daiktinis įrodymas, nėra surastas. Dėl to teismai negalėjo nustatyti, kad nusikalstama veika padaryta panaudojant peilį, o jo veiką kvalifikuodami pagal BK 180 straipsnio 2 dalį netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

2.3. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio 1 dalį, nes į bausmės laiką neįskaitė jo kardomajame kalinime išbūto laiko, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Iš Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžio matyti, kad šis teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu jam paskirta bausme ir paskyrė jam galutinę bausmę. Kasatorius pažymi, kad iki tol, kol pradėjo atlikti jam Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis dėl šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo laikomas du mėnesius suimtas kardomajame kalinime. Dėl to Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu skirdamas galutinę bausmę, įvertindamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, turėjo vadovaudamasis BK 66 straipsnio 1 dalimi įskaityti šį laiką į bausmės laiką, tačiau to nepadarė. Be to, kasatorius nurodo, kad Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį, visai neatsižvelgė į tai, kad jis atliko dalį bausmės pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendį, t. y. aštuonis mėnesius. Šis laikas niekur nebuvo įskaitytas ir į jį niekaip nebuvo atsižvelgta, todėl taip ir vėl buvo netinkamai pritaikyta BK 66 straipsnio 1 dalis.

3. Nuteistojo G. L. kasacinis skundas netenkintinas

Dėl padarytos veikos kvalifikavimo

Kasatorius teigia, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė BK 180 straipsnio 2 dalį, nes pagal šį baudžiamojo įstatymo straipsnį asmens veika gali būti kvalifikuota, be kita ko, tik tada, kai nustatoma, jog veikai padaryti panaudotas peilis, o ši aplinkybė byloje nėra nustatyta.

Pagal BK 180 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį būtina įrodyti bent vieną veiką kvalifikuojančių požymių, t. y. įsibrovimą į patalpą arba ginklo, peilio ar kito specialiai žmogui sužaloti pritaikyto daikto panaudojimą.

Nukentėjusysis P. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad 2014 m. rugsėjo 28 d., apie 16 val., suskambo durų skambutis, jis pažiūrėjo pro akutę, nieko nematė, atidarė duris ir pamatė prie durų stovintį vyrą ir moterį, kurią iš matymo pažinojo, tačiau nei jos vardo, nei pavardės nežinojo; tik įėjusi į koridorių, moteris griebė jį už kaklo ir pradėjo smaugti, vyras buvo pasiėmęs peilį, grasino jį peiliu padurti, jie reikalavo 200 Lt; jis pinigų nedavė, tada moteris pasakė, kad išsineš jo televizorių, jis atsakė, kad televizoriaus neatiduos, nes tai jo gyvenimas; tada moteris su vyriškiu jį nustūmė į miegamąjį ir parvertė ant lovos, moteris iš vonios pasiėmusi tinklinį maišelį pradėjo jį smaugti reikalaudama pinigų, vyriškis jį taip pat smaugė, o moteris tuo metu ieškojo pinigų; jis matė, kaip moteris pasiėmė iš šaldytuvo mėsą, taip pat pasiėmė šiukšlių maišus ir raktus nuo jo buto ir rūsio. Teismai neturėjo pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais ir pagrįstai G. L. padarytą veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kaip plėšimą, padarytą, įsibrovus į P. B. priklausantį butą ir grasinant jam peiliu. Ta aplinkybė, kad peilis nėra surastas, nepaneigia fakto, jog peilis buvo panaudotas.

Dėl bausmės laiko įskaitymo (BK 66 straipsnis)

Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė BK 66 straipsnio 1 dalį, nes į bausmės laiką neįskaitė jo kardomajame kalinime išbūto laiko, o apeliacinės instancijos teismas šio pažeidimo neištaisė. Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu pripažinęs G. L. kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrino šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta bausme ir paskyrė jam galutinę bausmę. Kasatorius teigia, kad iki tol, kol pradėjo atlikti jam Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę, jis dėl šiuo nuosprendžiu nustatytos nusikalstamos veikos buvo laikomas du mėnesius suimtas kardomajame kalinime ir teismas turėjo įskaityti šį laiką į bausmę. Be to, jis teigia, kad teismas visai neatsižvelgė į tai, jog jis atliko dalį bausmės pagal Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendį, t. y. aštuonis mėnesius. Šis laikas niekur nebuvo įskaitytas ir į jį niekaip nebuvo atsižvelgta, todėl taip netinkamai pritaikyta BK 66 straipsnio 1 dalis.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Raseinių rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendžiu G. L. nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie šios bausmės pridėta dalis Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės – viena diena, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams ir vienai dienai. Taigi bendrindamas bausmes teismas pridėjo tik vieną dieną nuo Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės.

BK 64 straipsnis nustato, kad teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą subendrindamas bausmes, prie naujai paskirtos bausmės visiškai ar iš dalies prideda neatliktą bausmę. Kelmės apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendžiu G. L. buvo nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams. Tačiau Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nutarta nuteistąjį pasiųsti atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2013 m. lapkričio 20 d. iki 2014 m. sausio 20 d., t. y. du mėnesiai. Neatlikta bausmė šeši mėnesiai. Dar nepradėjęs atlikinėti bausmės G. L. 2014 m. rugsėjo 28 d. padarė naują nusikaltimą. Bausmę pagal aukščiau paminėtą nuosprendį G. L. pradėjo atlikti 2014 m. spalio 17 d. ir, priimant Raseinių rajono apylinkės teismas 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį, neatliktą bausmės dalį – šešis mėnesius – atliko. Taigi Raseinių rajono apylinkės teismas, priimdamas 2015 m. balandžio 16 d. nuosprendį, kasatoriui įskaitė tiek kardomojo kalinimo laiką, tiek ir atliktą bausmę pagal ankstesnį Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 20 d. nuosprendį.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo G. L. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Armanas Abramavičius

Gintaras Goda

Vytautas Piesliakas