2023-07-05 Nr. AB-13058-3-61-3-02706-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-631-463/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02706-2020-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. liepos 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ skundą atsakovui Vilniaus rajono savivaldybei, atstovaujamam Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus rajono savivaldybės administracija), dėl žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė „Develop LT“ (toliau – ir UAB „Develop LT“, ir Bendrovė) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) patenkinti skundą ir priteisti patirtus 27 351,95 Eur nuostolius iš atsakovo, atsiradusius dėl atsakovo 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. A33(1)-1622-(4.31) (toliau – ir Raštas); 2) iš atsakovo priteisti pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:

2.1. Atsakovas 2017 m. rugsėjo 20 d. pareiškėjui išdavė statybos leidimą statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą žemės sklype, kurio kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 4 d. įsakymu patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas, Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 1) ir kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas 2).

2.2. Atsakovas Žemės sklypui 1 suteikė adresą: (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas kreipėsi į atsakovą, prašydamas suteikti adresus butams, esantiems Žemės sklype 2, tačiau gavo neigiamą atsakymą. Atsakovas 2019 m. kovo 14 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo prašymą dėl adresų suteikimo, nurodė, jog suteikti adresų negali, nes statybos leidimas yra išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti iki Žemės sklypo padalijimo ir nurodė, kad reikia gauti naują statybos leidimą Žemės sklype 2. Atsakovas 2019 m. balandžio 5 d. raštu, atsakydamas į pareiškėjo pretenziją, nurodė, kad žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad žemės sklypo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas.

2.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 panaikino atsakovo 2019 m. kovo 14 d. raštą ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl adresų suteikimo butams kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Pripažinęs savo klaidą atsakovas 2019 m. spalio 3 d. raštu suteikė adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems Žemės sklype 2.

2.4. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 30 d. pasirašė preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį su G. P., kuria įsipareigojo parduoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pagrindinė sutartis turėjo būti pasirašyta iki 2018 m. lapkričio 16 d. Dalį kainos (5 000 Eur) pirkėja sumokėjo pareiškėjui. Preliminariojoje sutartyje buvo numatyta sąlyga, kad jeigu dėl pardavėjo kaltės pagrindinė buto pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašoma iki 2018 m. lapkričio 16 d., pirkėjo sumokėta 5 000 Eur suma yra grąžinama pirkėjui, o pardavėjas privalo sumokėti 5 000 Eur baudą už sutarties sąlygų nevykdymą. Pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį pareiškėjas su pirkėja pasirašė tik po 2019 m. spalio 3 d., t. y. tada, kai atsakovas suteikė adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) Žemės sklype 2, taigi pareiškėjas dėl atsakovo veiksmų, nesuteikiant adreso butams, sumokėjo 5 000 Eur baudą.

2.5. Be to, dėl aplinkybės, kad adresai butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Žemės sklype 2 suteikti tik po 2019 m. spalio 3 d., pareiškėjas laiku negrąžino 17 300 Eur paskolos, o dėl to nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo priskaičiuota 0,2 proc. delspinigių, t. y. 7 300,60 Eur. Dėl nesuteiktų adresų pareiškėjas taip pat laiku negrąžino 39 790 Eur paskolos, todėl nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo priskaičiuotos 0,2 proc. delspinigių, t. y. 13 608,18 Eur. Pareiškėjas už laiku neparduotą gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), privalėjo sumokėti 509 Eur turto mokesčio. Pareiškėjas taip pat patyrė ir 1 328,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas atlygino tik 394,17 Eur, taigi neatlygintų bylinėjimosi išlaidų liko 934,17 Eur. Todėl pareiškėjas bendrai patyrė 27 351,95 Eur nuostolių.

2.6. Atsakovas neveikė taip, kaip pagal įstatymus savivaldybės institucijos ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Atsakovas privalėjo suteikti adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), dar 2018 m. spalio mėnesį kai pareiškėjas pirmą kartą kreipėsi į atsakovą. Atsakovas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 neskundė apeliaciniu skundu ir 2019 m. spalio 3 d. raštu suteikė adresus butams Žemės sklype 2, o tai patvirtina, jog pats atsakovas pripažino, jog padarė klaidą. Dėl atsakovo veiksmų, t. y. 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. A33(1)-1622-(4.31), pareiškėjas patyrė 27 351,95 Eur nuostolių.

3. Atsakovas Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujamas Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktoriaus, su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Pareiškėjas, prisiimdamas įsipareigojimus pagal preliminariąją sutartį, privalėjo būti pakankamai apdairus ir įvertinti būtinus atlikti veiksmus, kad tuos įsipareigojimus įvykdytų, nes pareiškėjas nukrypo nuo pagrindinio statinio projekto. Pagal preliminarios sutarties 2.1 punktą, šalys susitarė, kad turto pirkimo-pardavimo sutartį sudarys ir ją pasirašys ne vėliau kaip iki 2018 m. lapkričio 16 d. Tačiau pareiškėjas pateikė Vilniaus rajono savivaldybės administracijai prašymą dėl adresų suteikimo butams su 2017 m. rugsėjo 20 d. statybą leidžiančiu dokumentu tik 2019 m. vasario 18 d.

4.2. Administracijos direktoriaus 2019 m. kovo 14 d. raštu buvo atsisakyta suteikti adresus, nes statybos leidimas yra išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti Žemės sklype iki padalijimo. Pareiškėjas deklaravo apie statinių statybos užbaigimą 2018 m. lapkričio 14 d., kai iki preliminarios sutarties termino pabaigos (2018 m. lapkričio 16 d.) liko dvi dienos. Atsakovas sužinojo apie pastatų statybos pagal seną 2017 m. rugsėjo 20 d. statybos leidimą išduotą statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą Žemės sklype 2 tik gavęs pareiškėjo prašymą dėl adreso suteikimo. Nagrinėjamu atveju 2017 m. rugsėjo 20 d. atsakovas išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-08-170920-00973 statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą Žemės sklype 2, tuo tarpu statomuose naujuose pastatuose numeriai patalpoms ir butams suteikiami patvirtinus statinių projektus.

4.3. Administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas.

4.4. Nagrinėjamu atveju adresų nesuteikimas butams Žemės sklype 2 niekaip nesusijęs su pirkimo-pardavimo sutarties tarp pareiškėjo ir G. P. sudarymu ne laiku, atsakovo veiksmai šiam procesui neturėjo įtakos. Sandorių sudarymas yra išimtinai pačios Bendrovės ūkinės veiklos rezultatas, veikimas savo interesais, ir šiam procesui jokie trečiųjų asmenų veiksmai negali turėti lemiamos įtakos.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad pritaria atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams.

II. 6. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7. Teismas nustatė, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. balandžio 13 d. sprendimu Nr. 48S-117-(14.48.3.) R. V. atkurta nuosavybė į 0,2170 ha kitos paskirties Žemės sklypą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) (duomenys neskelbtini). Administracijos direktorius 2016 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. A27(1)-1358 Žemės sklypui suteikė adresą (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2017 m. rugsėjo 20 d. išdavė statybos leidimą Nr. LSNS-08-170920-00973 statyti gyvenamosios paskirties dviejų butų namą Žemės sklype, (duomenys neskelbtini).

8. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2017 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1464-(14.48.123) patvirtintas Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas. Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2018 m. sausio 12 d. sprendimu Žemės sklypas pertvarkytas padalijimo būdu į du žemės sklypus: Žemės sklypą 1 ir Žemės sklypą 2. Atsakovas 2018 m. gegužės 28 d. įsakymu Žemės sklypui 1 suteikė adresą: (duomenys neskelbtini), Žemės sklypui 2 suteikė adresą: (duomenys neskelbtini).

9. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 27 d. pateikė prašymą atsakovui suteikti adresą butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas taip pat 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašė suteikti adresą butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Administracijos Architektūros ir teritorijos planavimo skyrius 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu, reaguodamas į pareiškėjo prašymą Nr. A34-(8)-2749 dėl adreso suteikimo butui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), paprašė pareiškėjo pateikti statybą leidžiančius dokumentus. Pareiškėjo atstovas 2018 m. spalio 18 d. pasirašytinai ant 2018 m. rugpjūčio 27 d. prašymo dėl adreso suteikimo butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pažymėjo, kad prašymą atsiima.

10. Pareiškėjas pakartotinai 2019 m. vasario 18 d. pateikė prašymą suteikti adresą butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini) Administracijos direktorius 2019 m. kovo 17 d. įsakymu suteikė adresus patalpoms, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

11. Pareiškėjas pakartotinai 2019 m. vasario 18 d. pateikė prašymą suteikti adresą butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas 2019 m. kovo 14 d. sprendimu nurodė, kad adresų suteikti šiems butams negali, nes statybos leidimas išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti Žemės sklype iki jo padalijimo ir tik parengus statybos projektą Žemės sklype 2, gavus statybos leidimą, pareiškėja galės kreiptis dėl adresų suteikimo.

12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 panaikino atsakovo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. A33(1)-1622-(4.31) ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl adresų butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), suteikimo. Administracijos direktorius, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl adresų suteikimo, 2019 m. spalio 23 d. įsakymu suteikė adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

13. Pareiškėjas 2020 m. rugpjūčio 5 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti jam turtinę žalą, dėl neteisėtų atsakovo veiksmų.

14. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. balandžio 6 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI2-808-281/2021 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

15. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka 2021 m. gruodžio 8 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-3236-442/2021 nustatė, jog šiuo atveju pareiškėjo skundas buvo paduotas netinkamam atsakovui, tačiau pirmosios instancijos teismas, tiek priimdamas pareiškėjo skundą, tiek iš esmės nagrinėdamas administracinę bylą, nesprendė netinkamos šalies (atsakovo) pakeitimo klausimo, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 5 dalies ir ABTĮ 53 straipsnio teisės normas ir dėl šios pažaidos galėjo neteisingai išspręsti bylą. Atitinkamai pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. balandžio 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI2-808-281/2021 ir bylą perdavė nagrinėti iš naujo.

16. Nagrinėdamas bylą iš naujo teismas nurodė, kad atsakovas 2019 m. kovo 14 d. raštu adresus butams atsisakė suteikti, atsižvelgęs į faktinę aplinkybę, kad statybos leidimas yra išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti Žemės sklype iki jo padalijimo, todėl tik parengus statybos projektą Žemės sklype 2 (po padalijimo suformuotu žemės sklypu) ir gavus statybos leidimą, bus galima kreipti dėl adresų suteikimo. Pažymėtina, kad teisinis reguliavimas nenumato tokio atsisakymo suteikti adresus pagrindo, t. y. iki žemės sklypo padalijimo išduotas statybos leidimas nebuvo panaikintas, jo pagrindu suprojektuotas statinys pastatytas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tai, kad savivaldybės administracijai kilo įtarimų dėl statybos teisėtumo, nenuginčijus statybos užbaigimo deklaracijos, kadastrinių duomenų, tai nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti suteikti pastatytiems pagal projektą ir įregistruotiems statiniams (jų patalpoms, butams) adresus. Pažymėtina ir tai, kad leidimas statyti buvo išduotas visame iki padalijimo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo išvada apie naujo statybos leidimo gavimą buvo priimta neįvertinus išduoto statybos leidimo duomenų, planuoto statyti statinio duomenų ir lokacijos (po žemės sklypo padalijimo statybos vieta išliko abiejuose žemės sklypuose ar viename). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklype registruotas dvibutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, neatlikęs detalesnio tyrimo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti suteikti šiame pastate įrengtiems butams adresus.

17. Atsakovas netinkamai interpretavo faktines aplinkybes ir teisės aktų nuostatas dėl galimybės suteikti adresą butams, nepagrįstai nustatęs, jog yra reikalingas naujas statybos projektas ir naujas statybos leidimas. Teismas darė išvadą, jog atsakovo veiksmai 2019 m. kovo 14 d. raštu atsisakant suteikti butams adresus, laikytini neteisėtais, kas šiuo atveju suponuoja vieno iš civilinės atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo aplinkybės, konstatavimą.

18. Teismas, vertindamas, ar pareiškėjas įrodė dėl konstatuotų atsakovo neteisėtų veiksmų jam kilusią žalą, pažymėjo, kad, aplinkybė, jog pareiškėjas su G. P. laiku nepasirašė pagrindinės buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties, nebuvo nulemta atsakovo veiksmų.

19. Bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas dėl adreso suteikimo butams į atsakovą kreipėsi du kartus. Pirmą kartą dėl adreso suteikimo pareiškėjas kreipėsi 2018 m. rugpjūčio 27 d., tačiau atsakovas nagrinėdamas pareiškėjo prašymą dėl adreso suteikimo butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 5 d. raštu įpareigojo pareiškėją pateikti statybą leidžiančius dokumentus. Nors atsakovas ir įpareigojo pateikti papildomus dokumentus dėl adreso suteikimo butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas nesiėmė priemonių šį trūkumą ištaisyti, t. y. neatliko jokių veiksmų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas nesuprasdamas 2018 m. rugsėjo 5 d. rašto turinio, būtų papildomai kreipęsis į atsakovą, jog pastarasis suteiktų papildomos informacijos ar, kad pareiškėjas būtų 2018 m. rugsėjo 5 d. raštą apskundęs teismui. Be kita ko, nustatyta, kad pakartotinį prašymą dėl adreso suteikimo minėtam butui pareiškėjas atsakovui pateikė tik 2019 m. vasario 18 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams po sutartos pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos (2018 m. lapkričio 16 d.). Pareiškėjas nenurodė priežasčių, kas lėmė tokį jo elgesį, taip pat nepateikė dokumentų, jog pagrindinės buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymas vėliau nei sutarta būtų nulemtas išimtinai atsakovo veiksmų.

20. Teismas pažymėjo, kad šalys sudarydamos preliminariąją sutartį, turėjo numatyti atvejus, kada jos gali atsisakyti sudaryti pagrindinę sutartį ir kokie šalių numatyti atvejai nebus laikomi nepagrįstais. Šiuo atveju, pareiškėjas galėjo ne tik ginčyti atsakovo 2019 m. kovo 14 d. raštą, kuriuo buvo atsisakyta butams suteikti adresus, tačiau galėjo sudaryti tokią preliminarią sutartį, kurioje būtų įtrauktos apsauginės nuostatos, maksimaliai užtikrinančios pareiškėjo interesus įsipareigojimų neįvykdymo atveju ir padedančios išvengti kilusių nuostolių. Teismas sprendė, jog iš aptartų faktinių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta išimtinai dėl atsakovo veiksmų.

21. Pareiškėjas į bylą pateikė sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., iš kurių matyti, jog mokėjimo paskirtyje nurodyta, kad tai yra paskola, tačiau minėti sąskaitos išrašai nepatvirtinta, jog pareiškėjui UAB „Develop LT“ suteiktos paskolos sumos turėjo būti grąžintos paskolos davėjui (UAB „Develop LT“ direktoriui J. B.) būtent iš pajamų, gautų pardavus butus. Pažymėtina, kad pagal paskolos sutarčių 1.2 p., paskolos buvo suteikiamos pareiškėjo apyvartinių lėšų palaikymui, paskolos gavėjo prievolių įvykdymui. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai galimai patirti būtent dėl atsakovo veiksmų.

22. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl laiku negrąžintos 17 300 Eur paskolos nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo priskaičiuota 0,2 proc. delspinigių, t. y. 7 300,60 Eur, taip pat dėl laiku negrąžintos 39 790 Eur paskolos nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo priskaičiuota 0,2 proc. delspinigių, t. y. 13 608,18 Eur, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad minėtus delspinigius pareiškėja sumokėjo paskolos davėjui, todėl minėti nuostoliai taip pat vertintini kaip neįrodyti.

23. Teismas kaip nepagrįstus vertino pareiškėjo teiginius, kad jis patyrė 934,17 Eur žalą dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų administracinėje byloje. Iš byloje esančios rašytinės medžiagos matyti, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 pareiškėjo UAB „Develop LT“ prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkino iš dalies, priteisė pareiškėjui 394,17 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pareiškėjas, nesutikdamas su jam priteista bylinėjimosi išlaidų suma, vadovaudamasis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m rugpjūčio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 galėjo skųsti būtent tuo pagrindu, jog nesutinka su teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma. Kaip matyti, pareiškėjas per nustatytą trisdešimties kalendorinių dienų laikotarpį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 neskundė, jis įsiteisėjo. Šiuo atveju nenustatyta jokių kliūčių, kurios trukdė pareiškėjui įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, pareiškėjas ja nepasinaudojo. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo nurodoma 934,17 Eur suma dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, laikytina žala pagal CK 6.271 straipsnį.

24. Pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių duomenų, patvirtinančių 509 Eur turto mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjo pateiktas raštas dėl nekilnojamojo turto mokesčio apskaičiavimo yra sudarytas ir pasirašytas pareiškėjo direktoriaus, ne Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, be to, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, pagrindžiančių tokio mokesčio sumokėjimą. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, jog turto mokestis buvo įskaitytas buhalterei mokant Bendrovės mokesčius. Teismas sprendė, jog ir šiuo aspektu žalos padarymo faktas nėra įrodytas.

25. Apibendrinęs teismas konstatavo, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu jis kildina patirtą 27 351,95 Eur turtinę žalą, yra nepagrįstos bei atmestinos. Nagrinėjamu atveju nenustatyta visų būtinųjų sąlygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti, t. y. neįrodyta patirta žala. Atsižvelgus į tai, pareiškėjo reikalavimas priteisti 27 351,95 Eur nuostolius iš atsakovo netenkintinas ir pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

26. Kadangi pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas, jis neįgyja teisės reikalauti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, todėl toks prašymas netenkintinas.

III. 27. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. patenkinti pareiškėjo UAB „Develop LT“ 2021 m. gruodžio 30 d. patikslintą skundą ir iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės priteisti 27 351,95 Eur nuostolių dėl Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. A33(1)-1622-(4.31); iš atsakovo Vilniaus rajono savivaldybės priteisti pareiškėjui UAB „Develop LT“ bylinėjimosi išlaidas.

28. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

29.1 Pareiškėjui atsakovas nurodė, kad adresas butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bus suteiktas iki buto pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo dienos, t. y. 2018 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjas jokių papildomų dokumentų neteikė, o pamatęs, kad atsakovas nieko nedaro, pateikė pakartotinį prašymą dėl adresų suteikimo butams. Jeigu atsakovas būtų suteikęs adresą butui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jokių nuostolių pareiškėjas nebūtų patyręs, o kaip žinoma, atsakovas privalėjo suteikti adresus.

29.2 Pasirašant 2017 m. vasario 6 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis pareiškėjas ir J. B. neįsivaizdavo, jog ateityje kils problemų su atsakovu dėl adresų nesuteikimo. Pažymėtina, kad paskolų grąžinimo terminai buvo 2019 m. kovo 6 d. ir 2019 m. balandžio 15 d., o tai reiškia, kad pareiškėjas objektyviai tikėjosi, jog pardavus butus 2018 m. pabaigoje – 2019 m. pradžioje, vienu metu galėtų grąžinti paskolas J. B., tačiau dėl akivaizdžių priežasčių to atlikti negalėjo, kadangi lėšų paskolos grąžinimui nebuvo, vien dėl atsakovo kaltės, t. y. užsitęsusio ginčo.

29.3 Pareiškėjas negalėjo pateikti kito patvirtinančio dokumento apie turto mokesčio sumokėjimą, kadangi šis mokestis buvo įskaitytas buhalterei mokant mokesčius. Pareiškėjas pateikė tikslų turto mokesčio apskaičiavimą.

29.4 Nesuprantama, kodėl Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu priteisė tik 394,17 Eur bylinėjimosi išlaidų iš 1 328,34 Eur.

29. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo UAB „Develop LT“ apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.

30. Atsakovo vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė administracinėje byloje esančius įrodymus bei tinkamai išaiškino ir pritaikė materialines bei procesines teises normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio naikinti remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra jokio juridinio pagrindo.

31. Vilniaus rajono savivaldybė, atstovaujama savivaldybės administracijos direktoriaus, palaiko savo atsiliepime į pareiškėjo skundą išdėstytą poziciją.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą palaiko atsakovo atsiliepime į UAB „Develop LT“ prašymą atnaujinti terminą ir apeliacinį skundą išdėstytą poziciją, todėl prašo teismo pareiškėjo UAB „Develop LT“ apeliacinį skundą atmesti visa apimtimi kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl turtinės žalos, pareiškėjo teigimu, patirtos dėl, jo nuomone, neteisėto Vilniaus rajono savivaldybės administracijos 2019 m. kovo 14 d. rašto Nr. A33(1)-1622-(4.31), kuriuo buvo atsisakyta suteikti adresus butams, atlyginimo.

34. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

35. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš minėtų sąlygų, valstybei ar savivaldybei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio pagrindu nekyla prievolė atlyginti žalą.

36. Neteisėtumui Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reglamentuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

37. Šiuo atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 panaikino atsakovo 2019 m. kovo 14 d. sprendimą Nr. A33(1)-1622-(4.31) ir įpareigojo atsakovą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl adresų butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), suteikimo. Administracijos direktorius, iš naujo išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą dėl adresų suteikimo, 2019 m. spalio 23 d. įsakymu suteikė adresus butams, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini).

38. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kurioje ne kartą akcentuota, jog administravimo subjekto priimto administracinio akto panaikinimas teismine tvarka pats savaime nėra pagrindas konstatuoti, kad administravimo subjekto veiksmai yra neteisėti ir dėl to valstybei ar savivaldybei kyla civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį. Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių administracinis aktas buvo panaikintas (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-3034/2011, 2013 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-308/2013, 2017 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2185-146/2016, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1554-556/2018).

39. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 konstatavo, kad šis savivaldybės administracijos sprendimas neatitinka viešojo administravimo subjektų priimamiems sprendimams keliamų teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų. Atsakovas 2019 m. kovo 14 d. raštu adresus butams atsisakė suteikti, atsižvelgęs į faktinę aplinkybę, kad statybos leidimas yra išduotas dviejų butų gyvenamajam namui statyti Žemės sklype iki jo padalijimo, todėl tik parengus statybos projektą Žemės sklype 2 (po padalijimo suformuotu žemės sklypu) ir gavus statybos leidimą, bus galima kreipti dėl adresų suteikimo. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad teisinis reguliavimas nenumato tokio atsisakymo suteikti adresus pagrindo, t. y. iki žemės sklypo padalijimo išduotas statybos leidimas nebuvo panaikintas, jo pagrindu suprojektuotas statinys pastatytas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre pateikiant deklaraciją apie statybos užbaigimą. Tai, kad savivaldybės administracijai kilo įtarimų dėl statybos teisėtumo, nenuginčijus statybos užbaigimo deklaracijos, kadastrinių duomenų, tai nesudarė teisinio pagrindo atsisakyti suteikti pastatytiems pagal projektą ir įregistruotiems statiniams (jų patalpoms, butams) adresus. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad leidimas statyti buvo išduotas visame iki padalijimo žemės sklype kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovo išvada apie naujo statybos leidimo gavimą buvo priimta neįvertinus išduoto statybos leidimo duomenų, planuoto statyti statinio duomenų ir lokacijos (po žemės sklypo padalijimo statybos vieta išliko abiejuose žemės sklypuose ar viename). Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis Žemės sklype registruotas dvibutis gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl, neatlikęs detalesnio tyrimo, atsakovas neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti suteikti šiame pastate įrengtiems butams adresus.

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovo veiksmai 2019 m. kovo 14 d. raštu atsisakant suteikti butams adresus, laikytini neteisėtais, kas šiuo atveju suponuoja vieno iš civilinės atsakomybės elementų – veiksmų neteisėtumo aplinkybės, konstatavimą.

41. Iš pareiškėjų skundo matyti, kad prašomos priteisti žalos suma skaičiuojama nurodant, kad ją sudaro nuostoliai, atsiradę dėl preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų savalaikio nevykdymo bei nuostoliai, patirti dėl laiku negrąžintų sumų pagal 2017 m. vasario 6 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartį, taip pat Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 pareiškėjo patirtos bylinėjimosi išlaidos.

42. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju neegzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir pareiškėjo nurodomos turtinės žalos.

43. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, jog pagrindinė pirkimo-pardavimo sutartis nepasirašyta išimtinai dėl atsakovo veiksmų. Pareiškėjas pasirašydamas preliminariąją buto pirkimo-pardavimo sutartį ir joje numatydamas konkrečius įsipareigojimus veikė išimtinai savo rizika, todėl pareiškėjo neva patirtą turtinę žalą sąlygojo jo paties neatidus ir nerūpestingas elgesys.

44. Pareiškėjas į bylą pateikė sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 31 d. ir sąskaitos išrašą laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 31 d., kuriuose nurodytos piniginės sumos mokėjimo paskirties langeliuose įvardintos kaip paskola, tačiau, kaip teisingai sprendė pirmosios instancijos teismas, minėti sąskaitos išrašai nepatvirtinta, jog pareiškėjui UAB „Develop LT“ suteiktos paskolos sumos turėjo būti grąžintos paskolos davėjui (UAB „Develop LT“ direktoriui J. B.) būtent iš pajamų, gautų pardavus butus. Pažymėtina, kad pagal paskolos sutarčių 1.2 p., paskolos buvo suteikiamos pareiškėjo apyvartinių lėšų palaikymui, paskolos gavėjo prievolių įvykdymui. Tokiu būdu nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjo nurodomi nuostoliai galimai patirti būtent dėl atsakovo veiksmų.

45. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl laiku negrąžintos 17 300 Eur paskolos nuo 2019 m. kovo 6 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo priskaičiuota 0,2 proc. delspinigių, t. y. 7 300,60 Eur, taip pat dėl laiku negrąžintos 39 790 Eur paskolos nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki 2019 m. spalio 3 d. buvo priskaičiuota 0,2 proc. delspinigių, t. y. 13 608,18 Eur, tačiau į bylą nepateikė jokių įrodymų, kad minėtus delspinigius pareiškėja sumokėjo paskolos davėjui, todėl minėti nuostoliai taip pat vertintini kaip neįrodyti.

46. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3274-816/2019 pareiškėjo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas išspręstas įsiteisėjusiu teismo sprendimu, kurie turi res judicata galią ir nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo nurodoma 934,17 Eur suma dėl neatlygintų bylinėjimosi išlaidų, laikytina žala pagal CK 6.271 straipsnį.

47. Pareiškėjas nepateikė teismui rašytinių duomenų, patvirtinančių 509 Eur turto mokesčio sumokėjimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ir šiuo aspektu žalos padarymo faktas nėra įrodytas.

48. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir laikydamasis ABTĮ reikalavimų įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai išaiškino ir pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepažeidė proceso teisės normų. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

49. Atmetus pareiškėjo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl apeliaciniame skunde suformuluotas prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Develop LT“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Rytis Krasauskas

Jolanta Malijauskienė

Beata Martišienė