2021-07-07 Nr. AB-14041-3-62-3-00987-2021-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-442-662/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00987-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Stasio Gagio ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ skundą atsakovui viešajai įstaigai „Ekoagros“ dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Galinta ir partneriai“ (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė panaikinti viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) „Ekoagros“ 2021 m. balandžio 6 d. patikros protokolą Nr. PAG_P-K-21-00280 (su visais priedais) (toliau – ir Protokolas) ir 2021 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. S-1947 (toliau – ir Sprendimas). Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Protokolo ir Sprendimo galiojimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje.

Prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę pareiškėjas grindė aplinkybėmis, kad Protokolu užfiksuota, jog 2021 m. balandžio 6 d. vykusio patikrinimo metu pareiškėjo filialo aruode Nr. EKO222 buvo 285 085 kg ekologinių grikių žaliavos likutis. Viso šio grikių žaliavos kiekio naudojimas sustabdytas, nors patikrinimo dieną aruode Nr. EKO222 buvusi žaliava nėra susijusi su vykdomo patikrinimo objektu – žaliava, iš kurios buvo pagamintos bei pristatytos grikių kruopų partijos, yra sunaudota, be to, pareiškėjas turi įrodymus, kad žaliava, iš kurios buvo pagamintos bei pristatytos grikių kruopų partijos, nebuvo užkrėsta kenksmingomis medžiagomis. Pareiškėjo teigimu, 2021 m. balandžio 6 d. patikrinimo metu nebuvo užfiksuotas nė vienas pažeidimas ir (ar) nustatyta grėsmė maisto saugai ir higienai, dėl kurių būtų objektyviai reikalinga taikyti administracinio poveikio priemones pareiškėjui. Patikrinimo rezultatai faktiškai užfiksuoti tik vadovaujantis Lenkijos sertifikavimo įstaigos pateikta informacija, kurios turinio pagrįstumas pareiškėjui kelia abejonių. Atsakovas per mėnesį nepateikė paimtų mėginių rezultatų, nors Sprendimą priėmė neturėdamas abejonių, kad pareiškėjas pažeidė ekologiškai produkcijai taikomus reikalavimus. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas netinkamai vykdė pareiškėjo filialo patikrinimą ir piktnaudžiavo teise taikyti administracinio pobūdžio priemones. Pareiškėjas yra įpareigotas nenaudoti didelio kiekio ginčo aruode esančios žaliavos bei nenaudoti jokių nuorodų į ekologiškumą ženklindamas pareiškėjo filiale pagamintą produkciją, todėl jau dabar patiria papildomų kaštų siekdamas išlaikyti didžiulio kiekio sandėliuojamos žaliavos kokybines savybes, negali pirkti grikių žaliavos iš partnerių, vykdydamas įsipareigojimus produkcijos pirkėjams, iš žaliavos, gaminti ir tiekti produkciją, t. y. dideliu mastu sutrikdytas pareiškėjo filialo vykdomos veiklos procesas, jo veiklai sukeliamos neproporcingai didelės neigiamos pasekmės. Pareiškėjo patirtos žalos nebus neįmanoma ir (ar) bus sunku atitaisyti, nes sutrumpės aruode Nr. EKO222 esančios maisto žaliavos naudojimo ir realizavimo terminas, galbūt pablogės maistinės žaliavos kokybė, o pareiškėjas patiria ir patirs kaštų, siekdamas išlaikyti tinkamą žaliavos kokybę, be to, turės sumokėti baudas produkcijos pirkėjams.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pirmosios instancijos teismo vertinimu, aplinkybė, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių ar sunkumų, susijusių su sutartiniais įsipareigojimais ar prastovomis, savaime nėra pagrindas užtikrinti skundo reikalavimą. Atsakovas ėmėsi pareiškėjo veiklos tikrinimo, reaguodamas į gautą informaciją apie grikių kruopose nustatytus neleistinų medžiagų likučius. Dėl įmonės veikloje nustatytų neatitikčių gali kilti pavojus tokio maisto vartotojams. Pareiškėjo turtiniai interesai šiuo atveju negali nusverti viešojo intereso. VšĮ „Ekoagros“ papildomai pateikti duomenys patvirtina, kad 2021 m. balandžio 6 d. iš aruodo Nr. EKO222 paimtame mėginyje buvo rasta neleistinos ekologinėje gamyboje medžiagos. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog galima žala ir materialiniai nuostoliai, atsiradę dėl ginčijamų aktų priėmimo, gali būti atlyginami įstatymų nustatyta tvarka. Be to, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje negalima daryti išvados, kad nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pareiškėjui būtų padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

II. Pareiškėjas UAB „Galinta ir partneriai“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti pareiškėjo prašymą taikyti laikinąsias reikalavimo užtikrinimo priemones, laikinai sustabdant Protokolo ir Sprendimo galiojimą.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo įsitikinta, ar iš ūkio subjekto Lenkijoje gauta informacija apskritai yra patikima, nes realizuotų grikių kruopų partijų mėginiai nebuvo pateikti nei Lenkijos ir (ar) Lietuvos institucijoms, nei pareiškėjui. Todėl šioje informacijoje minėto ūkio subjekto pageidavimu galėjo būti išdėstyta jam naudingo turinio informacija. Būtent pagal šią informaciją buvo surašytas Protokolas, nes atsakovo vykdyto patikrinimo metu nebuvo jokių įrodymų, kad realizuotos grikių kruopų partijos yra užterštos kenksmingomis medžiagomis. Atsakovas vykdyto patikrinimo metu neužfiksavo jokių maisto saugos pažeidimų, kuriais remiantis būtų galima surašyti Protokolą, o tai kelia abejonių Protokolo ir Sprendimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas taip pat neįvertino fakto, kad atsakovas paėmė aruodo žaliavos mėginius, nors jame nebebuvo žaliavos, panaudotos gaminti Lenkijos ūkio subjektui realizuotas grikių kruopų partijas. Pareiškėjas pažymi, jog realizuotos grikių kruopos ir aruode esanti grikio žaliava (grūdai) nėra tas pats produktas. Taigi, atlikdamas tyrimą dėl praeityje realizuotų grikių kruopų partijų, atsakovas 2021 m. balandžio 6 d. sustabdė ginčo aruodo veiklą, kurios žaliava dar tik bus naudojama ateityje. Aruodo tyrimų protokolais nebus atsakyta, ar realizuotos partijos buvo užterštos, kadangi atsakovas tiria kitą produktą.

Pareiškėjo teigimu, 2021 m. sausio 19 d. Hamilton laboratorijos tyrimų protokole, sudarytame atlikus ginčo aruode nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. iki 2020 m. gruodžio 23 d. buvusios žaliavos mėginio tyrimus, nustatyta, kad pareiškėjo ekologiškoje grikių žaliavoje nebuvo kenksmingų medžiagų. Spręsdamas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į šį įrodymą, kuris nėra paneigtas jokiais byloje esančiais duomenimis. Pareiškėjas taip pat atkreipia dėmesį, kad nors tyrime nustatytas 0,012 mg/kg haloxyfop kiekis, šis kiekis patenka į galimos paklaidos ribas. Todėl ir analizės vertinimo skiltyje nurodyta, kad didžiausias leistinas haloxyfop likutis (MRL) nėra viršytas įvertinus 50 proc. matavimo paklaidą. Taigi aruodo žaliavos mėginyje nebuvo viršyta pačioje analizėje nurodyta leistina haloxyfop norma, kuri yra leistina ekologinių grikių žaliavoje. Be to, nustatant pesticido haloxyfop likutį žaliavos mėginyje, reikia ištirti daugiau tokios pačios kokybės mėginių, tačiau atsakovas tyrimo analizę pateikė kaip galutinę išvadą dėl kenksmingų medžiagų likučių buvimo dabartinėje aruodo žaliavoje. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis išimtinai atsakovo pateiktu selektyviu tyrimo analizės paaiškinimu, konstatavo, kad turi būti apsaugotas jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstas menamas viešasis interesas, ir nepagrįstai atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Pareiškėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas turės galimybę ateityje išieškoti nuostolius, jeigu Protokolu ir Sprendimu nustatyti suvaržymai padarys jam turtinės žalos, pažymi, jog atsisakymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones grindžiant tokiu argumentu, bet koks patiriamos žalos įrodinėjimas prašant taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones prarastų prasmę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti UAB „Galinta ir partneriai“ prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Protokolo ir Sprendimo galiojimą iki įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje, pagrįstumo ir teisėtumo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teismas turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būti užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti, tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013; kt.).

Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; kt.). Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016).

Taigi būtent asmeniui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, kyla pareiga pateikti įrodymus, pagrindžiančius, kad tokių priemonių taikymas yra būtinas. Pažymėtina, kad skundo reikalavimų užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nurodo, kad nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės – nesustabdžius Sprendime nustatyto įpareigojimo nenaudoti ginčo aruode esančios žaliavos bei nuorodų į ekologiškumą ženklinant pareiškėjo filiale pagamintą produkciją, jis patiria papildomų kaštų siekdamas išlaikyti sandėliuojamos žaliavos kokybines savybes, negali pirkti grikių žaliavos iš partnerių bei, vykdydamas įsipareigojimus produkcijos pirkėjams, iš žaliavos gaminti ir tiekti produkciją, todėl pareiškėjo veiklai sukeliamos neproporcingai didelės neigiamos pasekmės, pareiškėjas privalės sumokėti sutartimis nustatytas baudas. Pareiškėjo teigimu, jo patirtos žalos nebus neįmanoma ir (ar) bus sunku atitaisyti. Pareiškėjas taip pat akcentuoja, kad skundžiami Protokolas ir Sprendimas yra nepagrįsti, nes buvo priimti tinkamai neatlikus pareiškėjo patikrinimo procedūrų ir patikrinimo metu neužfiksavus jokių pažeidimų, todėl netenkinus prašymo ir laikinai nesustabdžius Protokolo ir Sprendimo galiojimo, būtų nepagrįstai bei neproporcingai apribotos pareiškėjo teisės.

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė galbūt kilsiančios žalos.

Atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad jo skundo reikalavimai tikėtinai pagrįsti, teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012; kt.). Pažymėtina, jog pareiškėjo išdėstyti motyvai dėl nustatyto pesticido haloxyfop likučio žaliavoje ir jo kiekio, 2021 m. sausio 19 d. Hamilton laboratorijos tyrimų protokole pateiktos informacijos, taip pat iš ūkio subjekto Lenkijoje gautos informacijos vertinimo, tariamai netinkamai atliktų pareiškėjo patikrinimo procedūrų yra susiję su pareiškėjo skundžiamų Protokolo ir Sprendimo vertinimu bylą nagrinėjant iš esmės, t. y. yra aktualūs sprendžiant dėl šių administracinių aktų pagrįstumo ir teisėtumo, o ne taikant reikalavimo užtikrinimo priemonę. Todėl pareiškėjo teiginiai, kad skundžiami Protokolas ir Sprendimas yra nepagrįsti ir neteisėti, savaime nėra teisinis pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones. Sprendžiant klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės pagrįstumo, paminėti pareiškėjo argumentai nelaikytini prima facie įrodymais dėl Protokolo ir Sprendimo neteisėtumo.

Pareiškėjo teiginiai dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos vertintini kaip abstraktūs ir deklaratyvūs, pagrįsti tik teorinio pobūdžio prielaidomis, spėjimais, todėl nelaikytini įrodančiais būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo pateiktos pavyzdinės pirkimo–pardavimo sutarčių sąlygos savaime nepagrindžia, kad, kaip nurodo pareiškėjas, jam jau yra daroma ar gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. nepatvirtina ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, dėl kurių turėtų būti taikomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, egzistavimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėjui galbūt neteisėtais atsakovo veiksmais padaryta turtinė žala gali būti atlyginama pasinaudojant kitais ABTĮ įtvirtintais institutais (nustačius neteisėtus atsakovo veiksmus, pareiškėjas turi teisę kreiptis į teismą dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo priteisimo) ir / ar kitais įstatymų nustatytais būdais. Tokios pozicijos savo formuojamoje praktikoje nuosekliai laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., 2021 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-42-822/2021, 2020 m. gruodžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-832-624/2020, 2020 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-628-429/2020 ir jose cituojamą teismų praktiką). Taigi, priešingai, nei atskirajame skunde teigia pareiškėjas, toks ABTĮ 70 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimas nepaneigia reikalavimo užtikrinimo priemonių esmės ir tikslo.

Kaip paminėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas visuomet turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros, viešojo intereso. Nagrinėjamu atveju ginčo administraciniai aktai yra priimti ekologinės gamybos srityje. 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo įgyvendinimo taisyklės dėl ekologinės gamybos, ženklinimo ir kontrolės, nustatyta, jog visų pirma ūkio subjektai: imasi atsargumo priemonių, kad būtų išvengta taršos neleistinomis medžiagomis arba produktais rizikos; taiko tinkamas valymo priemones, stebi jų veiksmingumą ir registruoja šiuos veiksmus; užtikrina, kad neekologiški produktai nebūtų pateikiami į rinką su nuoroda į ekologinį gamybos būdą (26 str. 4 d. a–c p.). Produktų laikymo vieta turi būti tvarkoma siekiant užtikrinti partijų identifikavimą ir išvengti bet kokio susimaišymo su produktais ir (arba) medžiagomis, kurios neatitinka ekologinės gamybos taisyklių, arba užteršimo jomis. Ekologiški produktai turi būti aiškiai identifikuojami bet kuriuo metu (35 str. 1 d.). Taigi ekologinės produkcijos paruošimas ir gamyba turi būti vykdoma griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, nepažeidžiant nustatytų procesų, o į rinką patekus nuorodą į ekologiškumą, tačiau ekologinės gamybos taisyklių neatitinkančiai produkcijai, būtent ir nukentėtų viešasis interesas.

Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo skundžiamu Sprendimu ginčo aruode buvusios žaliavos realizavimas bei nuorodų į ekologiškumą ženklinant pareiškėjo filiale pagamintą produkciją naudojimas buvo sustabdytas nuo 2021 m. balandžio 6 d. iki 2021 m. birželio 5 d. Taigi pareiškėjo atskirojo skundo nagrinėjimo metu Sprendimu pareiškėjui pritaikyta kontrolės priemonė jau yra pasibaigusi, todėl reikalavimo užtikrinimo priemonės – Protokolo ir Sprendimo laikinas galiojimo sustabdymas nebeturėtų teisinės reikšmės. Atsakovui priėmus naują sprendimą dėl kontrolės priemonių UAB „Galinta ir partneriai“ taikymo, pareiškėjas tokį sprendimą turi teisę ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka bei reikšti su tuo susijusius procesinius prašymus (įskaitant prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones).

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino pareiškėjo prašyme taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę nurodytas aplinkybes ir taikė ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti dėl atskirajame skunde nurodytų motyvų nėra faktinio ir teisinio pagrindo. Todėl atskirasis skundas netenkinamas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Galinta ir partneriai“ atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Stasys Gagys

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė