bdc0fa2a-cc67-4dcd-8afa-db82de0c3c37 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2120-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00951-2013-1Procesinio sprendimo kategorija: (S) 30.9.1.; 71.; 121.14.; 121.18.; 121.21. KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. lapkričio 24 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų D.

G. ir A. G. atstovo advokato Aurelijaus Gruodžio ir atsakovės O. B. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-508-192/2014 pagal ieÅ¡kovų D. G. ir A. G. ieÅ¡kinį atsakovei O. B. M. dėl nuosavybės teisių gynimo ir atsakovės O. B. M. patikslintÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams D. G. ir A. G. dėl iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pripažinimo negaliojančia ir turto pripažinimo nuosavybės teise, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė ieÅ¡kovai kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovei, praÅ¡ydami iÅ¡keldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsakovę O.

B. M. su visa manta iš (duomenys neskelbtini) esančios namų valdos, kurios savininkai yra ieškovai. Nurodė, jog ieškovas A. G. buvo leidęs atsakovei O. B. M. apsigyventi namų valdoje. Tokiu būdu su atsakove buvo susiklostę faktiniai neterminuotos gyvenamosios patalpos panaudos teisiniai santykiai, t.y. laikytina, kad su atsakove buvo sudaryta neterminuota gyvenamosios patalpos panaudos sutartis. Tačiau ieškovai nusprendė nutraukti visas sutartis, kurių pagrindu atsakovei buvo leista gyventi namų valdoje ir tuo tikslu 2012-06-30 pranešimu pareikalavo, kad atsakovė ne vėliau kaip iki 2013 m. sausio 10 d. išsikeltų iš namų valdos su visais jai priklausančiais daiktais.

Tačiau atsakovė neiÅ¡sikėlė ir toliau gyvena namų valdoje.Atsakovė pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovams, praÅ¡ydama pripažinti 2001 m. birželio 20 d. Perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp A. G. ir D. G., tariamu sandoriu, todėl negaliojančiu; pripažinti, kad nekilnojamas turtas: gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini) priklausiniai kiemo statiniai (lauko tualetas, rÅ«kykla, tvora), ir pagalbiniai pastatai yra O. B. M. ir A. G. bendroji dalinė nuosavybė, nustatant po 1/2 dalį nurodyto turto kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkų; 0,1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) yra O.

B. M. ir A. G. bendroji dalinė nuosavybė, nustatant po 1/2 dalį nurodyto turto kiekvienam iÅ¡ bendrasavininkų; pripažinti O. B. M. ir A. G. bendrÄ ja daline nuosavybe turtÄ - galvijus: karves, arklį bei jiems sukauptus paÅ¡arus; 51 bičių Å¡eimÄ su aviliais ir medui iÅ¡sukti reikalingais įrenginiais. Taip atsakovė prašė atidalinti jos dalį iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės ir priteisti asmeninės nuosavybės teise jai: galvijus, arklį bei jiems sukauptus paÅ¡arus. Viso turto vertė - 9000 Lt;

A. G. paskirti 51 bičių Å¡eimÄ su aviliais ir medui iÅ¡sukti reikalingais įrenginiais, vieno avilio su bičių Å¡eima ir avilio įranga, vertė - apie 300 Lt. Viso turto už - 15 300 Lt; 0, 1500 ha žemės sklypÄ ir statinius, esančius, adresu (duomenys neskelbtini)., vertė - 9191 Lt, padalinti po 1/2 kiekvienam asmeninės nuosavybės teise. Taip pat prašė nustatyti nekilnojamojo turto naudojimosi tvarkÄ . II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 9 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies.

Teismas nusprendė iškeldinti, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, atsakovę O. B. M. su visa manta iš (duomenys neskelbtini) esančios namų valdos, susidedančios iš 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esančių: gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniais kiemo statiniais (lauko tualetas, rūkykla, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimo dalies dėl iÅ¡keldinimo vykdymÄ atidėjo trims mėnesiams, atidėjimo terminÄ pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Taip pat teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo A. G. ir atsakovės O. B. M. jungtinės veiklos pagrindu bendrÄ ja daline nuosavybe lygiomis dalimis buvo įgyta 2 karvės, arklys ir 16 bičių Å¡eimų. Atidalinant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atsakovei Onai B. M. paskyrė 2 Lietuvos juodmarges karves, numeris (duomenys neskelbtini), gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir numeris (duomenys neskelbtini), gimusiÄ (duomenys neskelbtini), bei joms sukauptus paÅ¡arus.

Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. atsakovei O. B. M. 1800 kompensacijÄ . Atidalinant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui A. G. paskyrė arklį - spalva „Sarta“, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), bei jam sukauptus paÅ¡arus ir 16 bičių Å¡eimų su aviliais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir medui iÅ¡sukti reikalingais įrenginiais. Kitoje dalyje prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė. Teismas nustatė, kad nuo 1992 m. vasaros ieÅ¡kovas A. G. su atsakove gyveno kartu kaip pora, gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini).

Ginčo Å¡alių gyvenimÄ kartu ir bendro Å«kio vedimo faktÄ patvirtina bylos medžiaga, liudytojų parodymai, Å¡ių aplinkybių neneigia ir atsakovas A. G.. Dėl to ginčo byloje nėra. Å alių ginčas kilo dėl jų bendro gyvenimo metu susiklosčiusių tarpusavio turtinių santykių, dėl nekilnojamojo turto, adresu (duomenys neskelbtini) remonto ir priežiÅ«ros padidinant nekilnojamojo turto vertę. Atsakovė byloje įrodinėja, kad nekilnojamasis turtas, adresu (duomenys neskelbtini) ginčo Å¡alių jungtinės veiklos pagrindu buvo pagerintas iÅ¡ esmės, o Å¡alių dalys sukurtoje nuosavybėje laikytinos lygiomis (CK 6.969 str., 6.970 str. 2 d.).

Tuo tarpu, ieÅ¡kovų nuomone, tarp Å¡alių susiklostę asmeniniai santykiai (gyvenimas kartu, bendros atostogos ir kelionės) nesukÅ«rė bendros dalinės nuosavybės į nekilnojamÄ jį turtÄ .Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas A. G. asmeninės nuosavybės teise bendro gyvenimo su atsakove metu įsigijo šį ginčo turtÄ : 1994 m. dovanojimo sutarties pagrindu asmeninės nuosavybės teise įsigijo gyvenamÄ jį namÄ ir kitus statinius, adresu (duomenys neskelbtini) - kurį 2001-06-20 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutartimi perleido sÅ«nui D.

G. (I t., b.l. 24); ieÅ¡kovo vardu taip pat Å¡iuo metu registruotos dvi karvės, arklys ir bitės (I t., b.l.112-114, II t., b.l. 12).Susipažinęs su nagrinėjamos bylos medžiaga ir iÅ¡klausęs bylos Å¡alių ir atstovų, bei liudytojų paaiÅ¡kinimus, teismas iÅ¡ byloje esančių įrodymų padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovas A. G. ir atsakovė Ona B. M. gyvendami kartu bendrai kÅ«rė Å«kį, augino gyvulius, tačiau ginčo Å¡alys gyvendamos namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini), neturėjo tikslo pagerinti jÄ sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė susipažinęs tiek su ieÅ¡kovų, tiek su pačios atsakovės O. B. M. bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės duotais paaiÅ¡kinimais, iÅ¡ kurių matyti, kad atsakovė gyvendama kartu su ieÅ¡kovu ginčo namų valdoje nesiekė jos įgyti nuosavybėn, o tik turėti galimybę gyventi joje (II t., b.l. 28, 29, 30). Kitaip tariant, ginčo nekilnojamojo turto atžvilgiu tarp Å¡alių susiklostė ne jungtinės veiklos, o neterminuotos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinio naudojimosi daiktu prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.642 str.).

Teismo nuomone, atsakovė neįrodė prieÅ¡ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, kad gyvendama kartu su ieÅ¡kovu ji pagerino turtÄ iÅ¡ esmės. Atsakovė, bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės, nurodė, kad atliko namo remontÄ , pirko baldus ir užuolaidas, tačiau teismo nuomone neįrodė, jog atlikti remonto darbai buvo skirti ne tik namo estetikai ir gyvenimo sÄ lygoms gerinti, bet ir turėjo įtakos paties namo, kaip statinio, pagerinimui. Teismas atkreipė dėmesį, kad net ir atsakovei įrodžius esminį turto pagerinimÄ , ji įgytų teisę ne į viso turto dalį, o tik į atliktų turto pagerinimų dalį, todėl atsakovės reikalavimas pripažinti jai asmeninės nuosavybės teise ½ dalį nekilnojamojo turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), laikytinas nepagrįstu, todėl atmestinas.

Atmetus atsakovės reikalavimÄ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, nėra pagrindo tenkinti ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 2001-06-20 iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties, kaip sudarytos neketinant sukurti teisinių pasekmių, o siekiant iÅ¡vengti atsakovės pretenzijų į dalį turto, negaliojančiu. Teismui nenustačius, kad atsakovė jungtinės veiklos pagrindu ketino įgyti ir įgijo nuosavybės teisę į dalį nekilnojamojo turto, taip pat bylos nagrinėjimo metu ir pačiai atsakovei patvirtinus, kad ji neketinusi įgyti nuosavybės teisės į turtÄ , o tik siekusi iÅ¡laikyti galimybę gyventi ginčo namų valdoje, Å¡is prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat atmestinas (LR CPK 5 str.).IÅ¡ byloje esančių įrodymų, teismas konstatavo, jog atsakovė namų valdoje, (duomenys neskelbtini), apsigyveno su ieÅ¡kovo A.

G. sutikimu, todėl teismas darė iÅ¡vadÄ , kad tarp ieÅ¡kovo A. G. ir atsakovės buvo susiklostę neterminuotos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinio naudojimosi daiktu prievoliniai teisiniai santykiai, todėl Å¡iuo konkrečiu ginčo nagrinėjimo atveju taikytinos neatlygintinio naudojimosi daiktu (panaudos) sutarties nutraukimÄ reglamentuojančių teisės normų nuostatos. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovai įrodė, jog įspėjo atsakovę apie faktinės panaudos sutarties nutraukimÄ , todėl laikytina, jog įvykdė įstatymo reikalavimÄ ne mažiau prieÅ¡ tris mėnesius įspėti apie panaudos sutarties nutraukimÄ , todėl ieÅ¡kinys tenkintinas – atsakovė iÅ¡keldintina iÅ¡ ginčo namų valdos, su visu jai priklausančiu turtu.

Atsižvelgiant į ginčo Å¡alių kartu pragyventÄ laikotarpį (daugiau nei 20 metų), į tai, kad atsakovė kito nekilnojamojo turto neturi, atsižvelgiant į atsakovės sveikatos bÅ«klę (II t. b.l. 70-85), teismas sprendė, kad sprendimo dalies dėl iÅ¡keldinimo vykdymas atidėtinas trims mėnesiams, kad atsakovė galėtų surasti kitÄ bÅ«stÄ sau ir gyvuliams, atidėjimo terminÄ pradedant skaičiuoti nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Teismo vertinimu, esant nustatytoms aplinkybėms, kad ginčo Å¡alys gyveno kartu ir rÅ«pinosi gyvuliais, yra pagrindas pripažinti ginčo Å¡alių susitarimÄ dėl jungtinės veiklos kartu įgyjant ir prižiÅ«rint gyvulius, kuriuos dalinant taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija dėl lygių partnerių (nagrinėjamų atveju – sugyventinių) įnašų.

Dalinant šį turtÄ taikytinos nuosavybės teisės reglamentuojančios teisės normos (CK 4.80 str.). Akivaizdu, kad Å¡alims priklausančio turto dalių atidalijimas natÅ«ra nėra galimas, tokiu atveju atidalijamas bendraturtis gauna kompensacijÄ pinigais. BylÄ nagrinėjant teisme, Å¡alys sutarė dėl kartu užgyventų gyvulių ir bičių vertės, laikant, kad vienos karvės vertė – 3000 Lt, arklio vertė – 3000 Lt, bičių Å¡eimos vertė – 300 Lt. Atsižvelgiant į bylos Å¡alių duotus paaiÅ¡kinimus, nustatyta, kad Å¡alys susitarė, kad karvės atitektų atsakovei, o bičių Å¡eimynos ieÅ¡kovui A.

G.. Tokiu bÅ«du atsakovei tenkančiÄ turto vertę sudarytų 6000 Lt (3000*2), o ieÅ¡kovui 4800 Lt (300*16). Siekdamas suvienodinti Å¡alims atitenkančio turto vertės, bei atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė yra iÅ¡keldinama iÅ¡ namų valdos ir neturi kitos gyvenamosios vietos, teismas sprendė, arklį paskirti ieÅ¡kovui, atsakovei atitinkamai priteisiant 1800 Lt kompensacijÄ . Kauno apylinkės teismas 2014 m. birželio 17 d. priėmė papildomÄ sprendimÄ , kuriuo priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovų A. G. ir D.

G. valstybei po 117 Lt žyminio mokesčio bei priteisė iÅ¡ atsakovės O. B. M. valstybei 744,00 Lt žyminio mokesčio. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Apeliaciniais skundais ieÅ¡kovų D. G. ir A. G. atstovas advokatas Aurelijus Gruodis praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ pakeisti, sumažinant iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. atsakovei O. B. M. priteistÄ kompensacijÄ iki 900 Lt. Taip pat praÅ¡o pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. papildomÄ sprendimÄ , padidinant ieÅ¡kovams iÅ¡ atsakovės priteistÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 4144 Lt, o visas žyminio mokesčio iÅ¡laidas valstybei priteisti tik iÅ¡ atsakovės O.

B. M., bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniai skundai grindžiami argumentais, kad:Teismas sprendė, kad Å¡alims bendrai priklausantis turtas yra dvi karvės, kurios vienos vertė 3000 Lt, arklys, kurio vertė 3000 Lt, ir 16 bičių Å¡eimų, kurios kiekvienos vertė 300 Lt. Taigi, viso Å¡alims priklausančio bendro turto vertė yra 13.800 Lt. Padalinus atitinkamÄ turtÄ kiekvienai iÅ¡ Å¡alių, tiek ieÅ¡kovui A. G., tiek atsakovei turėjo atitekti po lygiai, t.y. po 6900 Lt.

Teismas atsakovei paskyrė turto už 6000 Lt, o ieÅ¡kovui A. G. už 7800 Lt. Tačiau, kaip minėta, ieÅ¡kovui A. G. ir atsakovei tenkanti turto dalis turėjo bÅ«ti lygi 6900 Lt, todėl teismas nepagrįstai priteisė 1800 Lt, nes ieÅ¡kovui tenkanti didesnė turto dalis sudaro 900 Lt (7800 Lt – 6900 Lt). Priteisus iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. atsakovei 900 Lt kompensacijÄ už jam tenkančiÄ didesnę turto dalį, padalinto turto vertės bÅ«tų lygios. Teismas papildomu sprendimu nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovų praÅ¡omÄ priteisti sumÄ nuo 4000 Lt iki 3000 Lt.

IeÅ¡kovų atstovas aiÅ¡kiai įvardijo, už kokias suteiktas paslaugas ieÅ¡kovai advokatui sumokėjo 4000 Lt, tačiau teismas sumažino praÅ¡omas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, remdamasis abstrakčiomis frazėmis. Pažymėtina, kad byloje atsakovė pateikė prieÅ¡ieÅ¡kinį, dėl ko ieÅ¡kovų turėtos teisinės pagalbos iÅ¡laidos padidėjo, nes teko raÅ¡yti atsiliepimÄ Ä¯ prieÅ¡ieÅ¡kinį. Apeliantas mano, kad teismas visiÅ¡kai be pagrindo sumažino ieÅ¡kovų turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Atsiliepimu į ieÅ¡kovų apeliacinius skundus atsakovė O. B. M. praÅ¡o apeliacinius skundus atmesti, Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ ir 2014 m. birželio 17 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas argumentais:IeÅ¡kovai apeliaciniu skundu praÅ¡o sumažinti teismo priteistÄ kompensacijÄ , tačiau atsakovė nurodo, kad ieÅ¡kovas A. G. vis tiek neturi pinigų, nesvarbu, kokio dydžio kompensacija bÅ«tų priteista.Atsakovė nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas nepagrįstai sumažino praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ nuo 4000 Lt iki 3000 Lt.

Pažymi, jog pažyma apie suteiktas teisines paslaugas ieÅ¡kovams yra nedetalizuota. IeÅ¡kinys byloje pateiktas iÅ¡ dviejų lapų ir už jo parengimÄ iÅ¡raÅ¡yta sÄ skaita 2000 Lt. Atsakovės vertinimu tokios apimties dokumentui parengti ieÅ¡kovai 2000 Lt tikrai nemokėjo. PrieÅ¡ieÅ¡kinis yra tikrai didelės apimties, tačiau ieÅ¡kovų atstovo atsiliepimas į prieÅ¡ieÅ¡kinį yra 5 lapų apimties. Apeliaciniu skundu atsakovė O. B. M. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ pakeisti ir priimti naujÄ sprendimÄ , – ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį atmesti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai, priteisti atitinkamai bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Taip pat praÅ¡o bylÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:Teismas nepagrįstai ieÅ¡kovui A. G. priteisė arklį ir nepagrįstai sumažino priteisiamų bičių Å¡eimų skaičių iki 16 vnt., nors byloje yra įrodymai, kad bylos nagrinėjimo pradžioje 2012-08-01 bičių Å¡eimų skaičius buvo 31 vnt., ir tik vėliau, ieÅ¡kovas, siekdamas sumažinti jam priteistino turto vertę, elgėsi nesÄ Å¾iningai ir deklaravo 16 vnt. bičių Å¡eimų.

Teismas netinkamai įvertino byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, todėl nepagrįstai nusprendė dalinti tas bičių Å¡eimas, kurios buvo deklaruotos bylos nagrinėjimo pabaigoje, o ne pradedant bylos nagrinėjimÄ . Apeliantės vertinimu, teismas turėjo dalinti 31 vnt. bičių Å¡eimÄ , kurios kiekvienos vertė yra 300 Lt. Todėl nepagrįstai ieÅ¡kovui buvo priteistas arklys ir bičių Å¡eimos, nes ieÅ¡kovui A. G. bÅ«tų priteista 12.300 Lt, o atsakovei tik 6000 Lt. Todėl dvi karvės ir arklys turi bÅ«ti priteisti atsakovei, o ieÅ¡kovui tik bičių Å¡eimos.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimÄ dėl nekilnojamojo turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe, nukrypo nuo suformuotos kasacinio teismo praktikos.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ginčo statiniai buvo pastatyti iki 1992 m. VÄ® Registrų centras duomenimis, ginčo statiniai pastatyti 1989 m. tačiau jie buvo visiÅ¡kai neįrengti, dėl to Å¡ių pastatų teisinė registracija yra neatlikta iki Å¡iol. Atsakovei apsigyvenus pas ieÅ¡kovÄ A. G. buvo įrengtas tik vienas kambarys, visi kiti kambariai nebuvo įrengti, be to nebuvo grindų, Å¡ildymo, sienų apdailos ir t.t. Tik ieÅ¡kovės pinigų dėka, jos vaikų pagalba buvo įrengtas gyvenamasis namas.

IeÅ¡kovas A. G. tik pradėjęs kartu gyventi su atsakove, pradėjo įrenginėti namÄ . PrieÅ¡ pradedant kartu gyventi su atsakove, ieÅ¡kovas dirbo Kaune. Tik ieÅ¡kovei sutikus kartu gyventi su A. G., jie abu apsigyveno Vilkijos kaime, kÅ«rė bendros ateities planus, atsakovė išėjo iÅ¡ darbo Naisių bendrovėje, atsiėmė savo pajų, vietoje dalies pinigų iÅ¡ bendrovės pasiėmė vienÄ karvę. Per 20 kartu pragyventų metų atsakovė ženkliai prisidėjo prie bendrosios dalinės nuosavybės su ieÅ¡kovu A.

G. kÅ«rimo bei statinių esminių pagerinimų, apie kurių perleidimÄ atsakovė sužinojo tik prasidėjus teisminiams ginčams.Atsakovė niekada neklausinėjo ieÅ¡kovo, kieno vardu registruotas nekilnojamasis turtas, nes tikėjo ieÅ¡kovo A. G. pažadais, jog jis testamentu paliks namÄ atsakovei. Kam priklauso namas atsakovei nebuvo žinoma iki 2012 m. pabaigos. IeÅ¡kovas nepateikė nė vieno įrodymo, jog ginčo pastatai buvo įrengti iki atsakovei 1992 m. viduryje pradės gyventi su ieÅ¡kovu. Apeliantė nežinojo, jog gyvenamasis namas buvo registruotas ieÅ¡kovo tetos A.

N. vardu. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė neteisingas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovas baudžiamojoje byloje pats pripažino, kad su atsakove kartu užgyveno bendrÄ turtÄ .Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali bÅ«ti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

IeÅ¡kovas A. G. ir atsakovė gyveno kartu daugiau nei 20 metų, kartu sukÅ«rė ginčo objektus – sutvarkė, įdirbo ir iÅ¡ esmės pagerino namų valdÄ , tame tarpe už asmenines lėšas įrengė gyvenamÄ jį namÄ , Å«kinius statinius, tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės juos pagerindami. Å alys visus klausimus sprendė bendru sutarimu.Teismas visiÅ¡kai nieko nepasisakė dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo – pripažinti 2001-06-20 perleidimo sutartį negaliojančia. Apeliantės vertinimu Å¡i perleidimo sutartis yra sudaryta dėl akių, siekiant, jog apeliantė negalėtų pretenduoti į jai priklausančiÄ dalį, kadangi ieÅ¡kovas D.

G. niekada savo tėvu A. G. nesirūpino. Tarp tėvo ir sūnaus santykiai visada buvo įtempti, jie dažnai pykdavosi. Ieškovas D. G. visada džiaugdavosi, jog būtent apeliantė gyvena su jo tėvu, juo rūpinasi. Tik 2012 m. liepos mėnesį gavus iš VĮ Registrų centras dokumentus paaiškėjo ieškovo džiaugsmo priežastis, nes tik tada apeliantė sužinojo, jog namų valda dar 2001 m. buvo perleista ieškovui D. G.. Tai, kad ši ginčijama dovanojimo sutartis sudaryta dėl akių, patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovas D.

G. nesiekė realizuoti savo kaip savininko teisių, t.y. daugiau kaip 10 metų neinformavo atsakovės apie nuosavybės teisių perleidimÄ , be to atsakovės visÄ tÄ laikÄ nesiekė iÅ¡keldinti, su atsakove iki 2012 m. liepos mėnesio elgėsi kaip su A. G. žmona, turinčia Å¡eimos teises. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, Å¡is sandoris turi bÅ«ti pripažintas tariamu (CK 1.86 str.). Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovai praÅ¡o atsakovės apeliacinį skundÄ atmesti ir nurodo, kad;Atsakovės teiginiai, kad ieÅ¡kovas sÄ moningai bylos nagrinėjimo eigoje deklaruotų bičių Å¡eimų skaičių sumažino nuo 30 iki 16 yra nieko neparemti, deklaratyvÅ«s. Atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kinį teismui pateikė tik 2013 m. birželį, todėl teigti, jog nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos ieÅ¡kovai žinojo apie atsakovės reikalavimus nėra jokio pagrindo.

Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, ieškovo deklaruojamų bičių šeimų skaičius pastoviai svyravo nuo 15 iki 31. Jokių įrodymų, jog iš tikrųjų yra išlikę daugiau bičių šeimų nei deklaruota byloje nėra. Ieškovas A. G. nuosavybę į ginčo statinius įgijo dovanojimo sutarties pagrindu tik 1994 m., todėl jis buvo asmeninė ieškovo nuosavybė. Dovanojimo sutarties sudarymo metu, ginčo statiniai buvo visiškai įrengti. Po nuosavybės A. G. vardu įgijimo buvo atlikti paprasti remonto darbai, skirti gyvenimo kokybei pagerinti.

IÅ¡ Registrų centras pažymos matyti, kad tiek gyvenamasis namas, tiek jo priklausiniai užbaigti statyti 1989 – 1992 m., 15 arų sklypas, į kurį pretenduoja atsakovė ir kuris yra ieÅ¡kovo D. G. nuosavybė, ieÅ¡kovui A. G. buvo suteiktas atkÅ«rus jam nuosavybės teises į šį turtÄ . Tai reiÅ¡kia, jog žemės sklypas visÄ laikÄ buvo jo asmeninė nuosavybė. Aplinkybė, jog turtas buvo prižiÅ«rimas ir puoselėjamas, nesukuria nuosavybės teisių į atitinkamÄ turtÄ , o tik patvirtina faktÄ , kad Å¡alys kartu norėjo gyventi tvarkingoje aplinkoje.

Atsakovės argumentus dėl atitinkamo nekilojamojo turto priklausymo A. G. patvirtina pačios apeliantės nurodytos aplinkybės, jog ji tikėjosi, kad A. G. visÄ Å¡Ä¯ turtÄ paliks jai testamentu. Visos Å¡ios esminės aplinkybės paneigia atsakovės argumentus, jog ji su A. G. buvo susitarusi namÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymi, kad tiek ieÅ¡kovas A. G., tiek pati atsakovė jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu disponavo savo nuožiÅ«ra, neatsiklausdami vienas kito. Atsakovė 1994 m. padovanojo jai priklausantį turtÄ savo dukrai, ieÅ¡kovas A.

G. jam priklausiantį turtÄ 2001 m. padovanojo savo sÅ«nui ieÅ¡kovui D. G..Atsakovė akcentuoja, jog ji atsikraustė gyventi pas ieÅ¡kovÄ ir atsivežė savo dalį pinigų, kuriuos investavo į namÄ , tačiau atsakovė nenori lėšas susigrÄ Å¾inti, bet siekia įgyti turtÄ bendrÄ ja daline nuosavybe. Taip pat pažymėtina, kad atsakovė neįrodė, kaip iÅ¡ esmės ji pagerino gyvenamÄ jį namÄ . Tapetų klijavimas, augalų sodinimas, užuolaidų siuvimas ir baldų pirkimas negali bÅ«ti suprantamas kaip esminis nekilnojamojo turto pagerinimas.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino atsakovės reikalavimo pripažinti 2001-06-21 sutartį kaip tariamÄ sandorį, nes teismas prieÅ¡ tai nustatė, jog atsakovė neturi teisės į ieÅ¡kovams priklausančiÄ nuosavybės dalį. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliantės O. B. M. pareikÅ¡to praÅ¡ymo apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka.Spręsdamas šį praÅ¡ymÄ teismas visų pirma pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalis pagrindine apeliacinio proceso forma laiko raÅ¡ytinį procesÄ , o apeliacinės bylos nagrinėjimas žodine tvarka yra ekstraordinarinė (iÅ¡imtinė forma).

Dalyvaujantys byloje asmenys dėl bylos nagrinėjimo Å¡ia forma savo procesiniuose dokumentuose gali teikti motyvuotus praÅ¡ymus (CPK 322 str.). Tačiau nagrinėjamoje byloje praÅ¡yme dėl skundo žodinio nagrinėjimo apeliantė konkrečiai nenurodė, kokios bylos aplinkybės galės bÅ«ti tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos tik žodinio nagrinėjimo metu ir kokios gali susidaryti kliÅ«tys, trukdysiančios visapusiÅ¡kai ir objektyviai patikrinti skundžiamo sprendimo pagrįstumÄ bei teisėtumÄ nagrinėjant skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka.

Apeliantė nekonkretizavo, kokius svarbius klausimus apeliacinės instancijos teismas gali iÅ¡siaiÅ¡kinti bÅ«tent žodinio nagrinėjimo bÅ«du, apsiribodami abstrakčiu nurodymu, jog apeliacinis skundas nagrinėtinas žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad visos aplinkybės, kurias bylos dalyviai laikė reikÅ¡mingomis iÅ¡aiÅ¡kinti apeliacinio proceso metu, yra jų iÅ¡samiai iÅ¡dėstytos ir gali bÅ«ti patikrintos, iÅ¡tirtos bei įvertintos raÅ¡ytinio proceso bÅ«du. Teismas neturi pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , jog apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ raÅ¡ytinio proceso tvarka, neturi galimybės tinkamai iÅ¡aiÅ¡kinti, įvertinti ir kvalifikuoti esmines nagrinėjamos bylos aplinkybes bei priimti teisingÄ procesinį sprendimÄ dėl pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo.

Apeliantė neargumentavo, kaip žodinis apeliacinio skundo Å¡ioje byloje nagrinėjimas užtikrintų ekonomiÅ¡kesnį ir operatyvesnį bylai reikÅ¡mingų aplinkybių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . PrieÅ¡ingai, teismas, atsižvelgdamas į CPK 7 straipsnyje įtvirtintus civilinio proceso eigos principus, neturi bÅ«tinumo apeliacinius skundus nagrinėti žodinio proceso tvarka. Patikrinusi apeliacinių skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad atsakovės O. B. M. apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies, ieÅ¡kovų D.

G. ir A. G. apeliaciniai skundai atmestini.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Neatsižvelgdamas į apeliacinių skundų ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl sÄ lygų, kurioms esant nesusituokusių asmenų (sugyventinių) kartu gyvenant įgytas turtas gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, egzistavimo.Dėl nekilnojamojo turto pripažinimo ieÅ¡kovo A.

G. ir atsakovės bendrÄ ja daline nuosavybe.Jeigu gyvenant įregistruotoje santuokoje, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. Todėl kiekvienu atveju reikia įrodinėti bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ Ä¯statymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis. Neretai tokiu atveju itin sunku bÅ«na pateikti labai konkrečius įrodymus, patvirtinančius vienokias ar kitokias aplinkybes, todėl apie tokių aplinkybių buvimÄ reikėtų spręsti iÅ¡ visumos – tai Å¡alių tarpusavio santykių, bendro gyvenimo trukmės, jų dalyvavimo darbinėje veikloje ir pan.

Vien tik ta aplinkybė, kiek kuris iÅ¡ sugyventinių turėjo konkrečių pajamų, nėra pakankama konstatuoti apie bendros dalinės nuosavybės sukÅ«rimÄ ar prieÅ¡ingai, negalėjimÄ savo turimomis lėšomis prisidėti prie jos sukÅ«rimo.Bylose, kuriose ginčas susijęs su kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtinius santykius reglamentuojančių teisės normų aiÅ¡kinimu ir taikymu, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad tokių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusÄ .

Nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarkÄ (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis (Žin., 2000, Nr. 74-2262). Nuosekli susiformavusi kasacinio teismo praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytÄ turtÄ taikytinos CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D.

Z. v. R. A. L., byla Nr. 3K-7-332/2006, ir kt.). Nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus tokių asmenų susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. V. S., byla Nr. 3K-3-1029/2001; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V.

J. v. L. L., byla Nr. 3K-3-235/2008; 2011 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. v. O. D. V., byla Nr. 3K-3-134/2011; kt.). Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties raÅ¡ytinės formos sudarymo pagal įstatymÄ reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiÅ¡kai nevykdomas, bet tai per se nedaro Å¡ios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1.93 straipsnio 1 dalies atveju, t.y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu raÅ¡ytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali bÅ«ti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (Å¡alių paaiÅ¡kinimais, netiesioginiais raÅ¡ytiniais įrodymais ir pan.).

Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro Å«kio tvarkymas, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali bÅ«ti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais. Ä®statymuose nenustatyta draudimo, eliminuojančio tam tikrus įrodymus, jų rÅ«Å¡is ar grupes. Aplinkybė, kad Å¡alis sieja jungtinės veiklos (partnerystės) teisiniai santykiai, nereiÅ¡kia, kad visas Å¡ios sutarties galiojimo metu bet kurio iÅ¡ jos dalyvių įgytas turtas ex ante bus laikomas jų bendrÄ ja daline nuosavybe ir, kad Å¡alys negali įgyti tam tikro turto asmeninės nuosavybės teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

V. v. M. K. T., byla Nr. 3K-3-482/2010). Jungtinės veiklos, kaip ir bet kurios kitos sutarties, dalyviai turi teisę susitarti, kokį turtÄ Ä¯gyti bendrosios dalinės nuosavybės teise, o koks turtas nebus laikomas jungtinės veiklos rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-410/2011).Atsakovė savo prisidėjimÄ prie bendro Å«kio vedimo įrodinėjo aplinkybėmis, jog iÅ¡eidama iÅ¡ darbo Naisių bendrovėje, atsiėmė savo pajų 94.861 talonų dydžio, vietoje dalies pinigų iÅ¡ bendrovės pasiėmė vienÄ karvę (1 t., b. l. 92–109), taip pat pateiktomis fotonuotraukomis, kurios patvirtina Å¡alių buvimÄ kartu įvairiomis progomis ir įvairiais laikotarpiais, liudytojų paaiÅ¡kinimais.

Be to ieÅ¡kovai neginčijo, jog atsakovė kartu su ieÅ¡kovu A. G. kartu pragyveno daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, kartu tvarkė namus, dirbo žemę, augino gyvulius. Visi Å¡ie byloje esantys įrodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovė bendru darbu, gyvenimu drauge su ieÅ¡kovu A. G. ir bendro Å«kio vedimu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo, todėl jos reikalavimas priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo jos dalį Å¡ioje nuosavybėje yra teisėtas ir pagrįstas.Atsakovė O. B. M. apeliaciniame skundu praÅ¡o nustatyti, kad gyvenamasis namas, plane pažymėtas lAlm, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priklausiniu kiemo statiniais (lauko tualetas, rÅ«kykla, tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

ūkinis pastatas, pažymėtas plane 2Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkinis pastatas, pažymėtas plane 3I1Ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,15 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), yra atsakovės O. B. M. ir ieškovo A. G. bendroji dalinė nuosavybė, nustatant po ½ dalį nurodyto turto kiekvienam iš bendrasavininkų. Byloje nustatyta, kad 1992 m. atsakovė su ieškovu A. G. pradėjo kartu gyventi. Jie abu apsigyveno namų valdoje, adresu (duomenys neskelbtini).

Å i namų valda tuo metu priklausė A. N., kuri 1994 m. rugsėjo 27 d. dovanojimo sutarties pagrindu, gyvenamÄ jį namÄ padovanojo ieÅ¡kovui A. G.. IeÅ¡kovas A. G., jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ namų valdÄ 2001 m. birželio 20 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu perleido savo sÅ«nui ieÅ¡kovui D. G. (1 t., b. l. 23–24, 71–72). Tai reiÅ¡kia, kad ginčo namų valdÄ ieÅ¡kovas įgijo jau gyvenant kartu su atsakove. Atsakovė nurodo, kad jai atsikėlus gyventi pas ieÅ¡kovÄ A.

G., ginčo namų valda buvo pagerinta iÅ¡ esmės, dėl to ji įgijo nuosavybės teises į ½ dalį Å¡ios namų valdos. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su Å¡iais apeliantės argumentais.Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iÅ¡ jų vardu, gali bÅ«ti pripažintas bendrÄ ja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iÅ¡ bendrų lėšų ir jų naudojamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-332/2006).

Jau prieÅ¡ tai nustatyta, kad nurodytas turtas nebuvo įgytas bendromis sugyventinių lėšomis, šį turtÄ ieÅ¡kovas A. G. buvo įgijęs kaip asmeninę savo tetos dovanÄ , t.y. atsakovė negalėjo prisidėti prie Å¡io turto įgijimo. IeÅ¡kovai neneigia, kad atsakovė tvarkė namus, kartu su ieÅ¡kovu A. G. remontavo juos, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovei ir ieÅ¡kovui A. G. gyvenant kartu Å¡i namų valda buvo iÅ¡ esmės pagerinta, t.y. padidintas namų valdos plotas ar naujai perstatytas ir pan.

Byloje esanti VÄ® Registrų centras pažyma patvirtina, kad ginčo gyvenamosios valdos statybos pabaigos metai yra 1989 m. teismui nėra pagrindo abejoti Å¡iuo raÅ¡ytiniu įrodymu, kadangi jis yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas, turintis didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ (CPK 197 str. 1 d.). Teisėjų kolegija laiko, jog nėra pateikta pakankamai įrodymų, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ apie bendrÄ jÄ ieÅ¡kovo A. G. su atsakove nuosavybę į gyvenamÄ jį namÄ , esantį (duomenys neskelbtini). Kaip jau buvo minėta, bylos duomenys patvirtina, kad 1994 m rugsėjo 27 d.

šį namÄ ieÅ¡kovui dovanojo jo teta. Dovana yra asmeninė jÄ gavusiojo nuosavybė (CK 3.89 str.). Atsakovė nepateikė įrodymų apie padovanotojo namo vertę jo dovanojimo metu ir apie jo vertės padidėjimÄ po atliktų pagerinimų. AnalogiÅ¡kai pasisakytina ir dėl 0,15 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad ieÅ¡kovas A. G. šį sklypÄ Ä¯gijo atkÅ«rus jam nuosavybės teises, t.y. 2001 m. spalio 16 d. apskrities virÅ¡ininko administracijos sprendimo pagrindu.

Nors Å¡is sklypas sugrÄ Å¾intas ieÅ¡kovui gyvenant kartu su atsakove, tačiau nurodytas turtas taip pat nebuvo įgytas bendromis sugyventinių lėšomis, t.y. atsakovė negalėjo prisidėti prie Å¡io turto įgijimo, nes, kaip jau buvo minėta, Å¡is turtas buvo ieÅ¡kovo asmeninė nuosavybė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovė gyvendama kartu su ieÅ¡kovu ginčo namų valdoje siekė neįgyti jÄ nuosavybėn, o tik turėti galimybę gyventi joje. Å iÄ teismo iÅ¡vadÄ patvirtina pati atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodydama, kad niekada neklausė ieÅ¡kovo A.

G., kas yra ginčo namų valdos savininkai. Ji manė, kad namų valda priklauso ieÅ¡kovui A. G. ir tikėjosi, jog ateityje jis testamentu visÄ turtÄ paliks atsakovei (II t., b.l. 28, 29, 30). Kitaip tariant, ginčo nekilnojamojo turto atžvilgiu tarp Å¡alių susiklostė ne jungtinės veiklos, o neterminuotos panaudos sutarties pagrindu neatlygintinio naudojimosi daiktu prievoliniai teisiniai santykiai (LR CK 6.642 str.). IÅ¡ Å¡ių aplinkybių visumos teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog prieÅ¡ieÅ¡kinio dalis dėl gyvenamojo namo, kaip bendrosios nuosavybės objekto, neįrodyta, todėl pirmosios instancijos teismas Å¡io reikalavimo pagrįstai netenkino.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog atsakovė kartu su ieÅ¡kovu A. G. iÅ¡gyvenusi daugiau kaip 20 metų, kartu dirbusi, tvarkiusi namus, o tai reiÅ¡kia įdėjusi nemažai savo asmeninių lėšų į bendro Å«kio kÅ«rimÄ , galimai pasirinko netinkamÄ savo pažeistų teisių gynimo bÅ«dÄ . Dėl 2001 m. birželio 20 d. perleidimo sutarties pripažinimo negaliojančia.Apeliantė nurodo, jog teismas visiÅ¡kai nenagrinėjo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo dėl 2001 m. birželio 20 d. perleidimo sutarties pripažinimo tariamu sandoriu (CK 1.86 str.). kaip jau buvo nustatyta, ieÅ¡kovas A.

G. jam asmeninės nuosavybės teise priklausančiÄ namų valdÄ 2001 m. birželio 20 d. iÅ¡laikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu perleido savo sÅ«nui ieÅ¡kovui D. G.. Teisėjų kolegija sutinka su ieÅ¡kovų argumentais, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, jog atsakovė neįgijo jokių teisių į ieÅ¡kovams nuosavybės teise priklausantį nekilnojamÄ jį turtÄ , nes jungtinės veiklos pagrindu neketino įgyti ir neįgijo nuosavybės teisės į dalį nekilnojamojo turto, o tik siekė turėti galimybę gyventi ginčo namų valdoje, pagrįstai atmetė Å¡i prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimÄ (LR CPK 5 str.).Dėl kito turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir jo padalijimo.Jau prieÅ¡ tai buvo nustatyta, kad atsakovė kartu su ieÅ¡kovu A.

G. kartu pragyveno daugiau kaip dvideÅ¡imt metų, kartu tvarkė namus, dirbo žemę, augino gyvulius, todėl atsakovė bendru darbu, gyvenimu drauge su ieÅ¡kovu A. G. ir bendro Å«kio vedimu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo, todėl kita pareikÅ¡to reikalavimo dalis dėl naminių gyvulių padalijimo tenkintina. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ginčo Å¡alys gyveno kartu ir rÅ«pinosi gyvuliais, todėl yra pagrindas pripažinti ginčo Å¡alių susitarimÄ dėl jungtinės veiklos kartu įgyjant ir prižiÅ«rint gyvulius, kuriuos dalinant taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija dėl lygių partnerių (nagrinėjamu atveju – sugyventinių) įnašų.

Dalinant šį turtÄ taikytinos nuosavybės teisės reglamentuojančios teisės normos (CK 4.80 str.).Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ieÅ¡kovo A. G. ir atsakovės O. B. M. jungtinės veiklos pagrindu bendrÄ ja daline nuosavybe lygiomis dalimis buvo įgyta 2 karvės, arklys ir 16 bičių Å¡eimų. Ginčo dėl kartu užgyventų gyvulių ir bičių vertės nėra. Å alys laikė, kad vienos karvės vertė – 3000 Lt, arklio vertė – 3000 Lt, bičių Å¡eimos vertė – 300 Lt.

Pirmosios instancijos teismas Å¡alims sutarus, dvi karves bei joms sukauptus paÅ¡arus priteisė ieÅ¡kovei, kurių bendra vertė 6000 Lt, o atsakovui priteisė arklį bei jam sukauptus paÅ¡arus – 3000 Lt vertės ir 16 bičių Å¡eimų su aviliais ir medui iÅ¡sukti reikalingais įrenginiais, iÅ¡ viso už 7800 Lt. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog bylos duomenimis bičių Å¡eimų yra iÅ¡ viso 16, nors bylos nagrinėjimo pradžioje ieÅ¡kovas A. G. buvo deklaravęs 31 bičių Å¡eimÄ .

Apeliantės vertinimu, ieÅ¡kovui turi bÅ«ti priteista 31 bičių Å¡eima su aviliais ir medui iÅ¡sukti reikalingais įrenginiais. Tokiu bÅ«du ieÅ¡kovui A. G. iÅ¡ viso atitektų turto už 9300 Lt, o atsakovei turėtų atitekti arklys bei jam sukaupti paÅ¡arai ir iÅ¡ viso jai turto tektų už 9000 Lt.IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centras ieÅ¡kovui A. G. 2013 m. birželio 12 d. iÅ¡davė pažymÄ , jog 2012 m. liepos 1 d. jo vardu registruotų bičių Å¡eimų buvo 31 vnt. (2 t., b. l. 12). 2013 m. sausio 1 d.

A. G. deklaravo 22 vnt. bičių šeimų (2 t., b. l. 15), o 2013 m. liepos 1 d. liko tik 16 vnt. bičių šeimų (2 t., b. l. 16). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškovas A. G. nepateikė teismui jokių įrodymų, dėl kokių priežasčių per metus laiko bičių šeimų skaičius sumažėjo nuo 31 vnt. iki 16 vnt. Ieškovų atstovas savo paaiškinimuose tik nurodė, jog realiai bičių šeimų yra 16 vnt. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės O.

B. M. argumentais, jog nesant byloje duomenų, dėl kokių priežasčių ieÅ¡kovas 2013 m. liepos 1 d. deklaravo tik 16 vnt. bičių Å¡eimų, turėjo vadovautis VÄ® Žemės Å«kio informacijos ir kaimo verslo centras ieÅ¡kovui A. G. 2013 m. birželio 12 d. iÅ¡duota pažyma ir ieÅ¡kovui priteisti 31 vnt. bičių Å¡eimų su aviliais. Esant nustatytoms aplinkybėms, pripažintina, kad ieÅ¡kovo A. G. ir atsakovės O. B. M. jungtinės veiklos pagrindu bendrÄ ja daline nuosavybe lygiomis dalimis buvo įgyta 2 karvės, 1 arklys ir 31 vnt. bičių Å¡eimų.

Todėl skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl naminių gyvulių priteisimo keistinas ir vadovaujantis CK 4.80 straipsnyje įtvirtintomis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nuostatomis, ieškovui A. G. paskirtina 31 vnt. bičių šeima su aviliais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini) ir medui išsukti reikalingais įrenginiais (bendra suma 9300 Lt), o atsakovei be jau paskirtų dviejų karvių papildomai paskirtinas arklys - spalva „Sarta“, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini) bei jam sukaupti pašarai (bendra suma 9000 Lt).

Atsakovė kompensacijos už ieÅ¡kovui tenkančiÄ didesnę turto dalį nepraÅ¡o, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovo A. G. piniginė kompensacija atsakovei nepriteistina. Taigi, ieÅ¡kovų apeliacinis skundas, kuriuo praÅ¡oma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo dalį dėl priteistos kompensacijos sumažinimo, atmestinas.Dėl ieÅ¡kovų apeliacinio skundo, kuriuo praÅ¡oma pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. papildomÄ sprendimÄ ir ieÅ¡kovų naudai iÅ¡ atsakovės priteisti 4144 Lt turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame papildomame sprendime pažymėjo, kad teismui konkrečiai nenurodyta už kokias teisines paslaugas ieÅ¡kovai advokatui sumokėjo 4000 Lt, todėl sprendė, jog Å¡ios iÅ¡laidos susijusios su ieÅ¡kinio, atsiliepimo į prieÅ¡ieÅ¡kinį, praÅ¡ymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo suraÅ¡ymu, atstovavimu teisme. Teismas įvertino bylos sudėtingumÄ , ieÅ¡kovų pateiktų procesinių dokumentų apimtį, procesiniams dokumentams parengti reikalingų teisinių žinių pobÅ«dį, specialių žinių reikalingumÄ bei sprendė, kad yra pagrindas sumažinti praÅ¡omÄ priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ iki 3000 Lt ir Å¡iÄ sumÄ laikė pagrįsta, atitinkančia protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus.

Apeliantai savo apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nepagrįstai sumažino ieÅ¡kovų turėtų teisinės pagalbos iÅ¡laidų sumÄ , nes atsakovė prieÅ¡ieÅ¡kiniu reiÅ¡kė akivaizdžiai nepagrįstus reikalavimus ir nesutiko su ieÅ¡kovų siÅ«lomu gyvulių padalijimo bÅ«du. Apeliacinės instancijos teismas padarė prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ , nei teigia ieÅ¡kovai, t.y. teismas nustatė, jog atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas dėl naminių gyvulių padalijimo tenkintinas visiÅ¡kai, todėl nėra jokio pagrindo keisti papildomÄ sprendimÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus tiek ieškovų, tiek atsakovės apeliacinių skundų argumentus, ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad ieškovų apeliaciniai skundai atmestini, o atsakovės Onos B. M. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, skundžiamas teismo sprendimas dalyje dėl naminių gyvulių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atmetus ieÅ¡kovų apeliacinius skundus ir patenkinus 1/3 dalį (33 %) atsakovės apeliacinio skundo, atitinkamai priteistinos jos turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 1 d.).

IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovė už apeliacinio skundo pateikimÄ teismui valstybei sumokėjo 144 Lt, todėl iÅ¡ ieÅ¡kovų atitinkamai atsakovei priteistina 47,50 Lt, iÅ¡ kiekvieno po 23,75 Lt žyminio mokesčio. Taip pat nustatyta, kad apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 3204,00 Lt teisinės pagalbos iÅ¡laidų (2 t., b. l. 187–192), todėl atitinkamai iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovės naudai priteistina 1057,30 Lt, iÅ¡ kiekvieno ieÅ¡kovo po 528,65 Lt, taigi iÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovų atsakovei priteistina po 552,40 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str. 2 d.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu, 98 straipsniu, n u t a r i a :

Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimÄ pakeisti – sprendimo dalį, kuria pripažinta, kad ieÅ¡kovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos pagrindu bendrÄ ja daline nuosavybe lygiomis dalimis buvo įgyta 2 karvės, arklys ir 16 bičių Å¡eimų pakeisti ir iÅ¡dėstyti tai:„Pripažinti, kad ieÅ¡kovo A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės O. B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) jungtinės veiklos pagrindu bendrÄ ja daline nuosavybe lygiomis dalimis buvo įgyta 2 karvės, arklys ir 31 vnt. bičių Å¡eimų.“Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria atidalinant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atsakovei O.

B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtos 2 Lietuvos juodmargės karvės, numeris (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), ir numeris (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), bei joms sukaupti paÅ¡arai pakeisti ir iÅ¡dėstyti taip:„Atidalinant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise atsakovei O. B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti 2 Lietuvos juodmarges karves, numeris (duomenys neskelbtini), gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir numeris (duomenys neskelbtini), gimusiÄ (duomenys neskelbtini), ir arklį – spalva „Sarta“, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), bei jiems sukauptus paÅ¡arus.“Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria atidalinant iÅ¡ bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise ieÅ¡kovui A.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirtas arklys - spalva „Sarta“, mikročipo Nr. (duomenys neskelbtini), bei jam sukaupti pašarai ir 16 bičių šeimų su aviliais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir medui išsukti reikalingais įrenginiais pakeisti ir išdėstyti taip:„Atidalinant iš bendrosios dalinės nuosavybės asmeninės nuosavybės teise ieškovui A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) paskirti 31 vnt. bičių šeimų su aviliais, esančiais adresu (duomenys neskelbtini), ir medui išsukti reikalingais įrenginiais.“Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. sprendimo dalį, kuria priteista iš ieškovo A.

G., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei O. B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 1800 (vienÄ tÅ«kstantį aÅ¡tuonis Å¡imtus litų) kompensacija panaikinti.KitÄ teismo sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 17 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovų D. G., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. G., a.k. (duomenys neskelbtini) po 552,40 Lt (penkis Å¡imtus dvideÅ¡imt tris litus 60 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atsakovės O.

B. M., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Teisėjai                                                                                Virginija Lozoraitytė                                                                                 Arūnas Rudzinskas                                                                                 Egidijus Tamašauskas