bdbff117-a402-4b87-b700-d33a92f607b2 · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas V. Kursevičius                                    Civilinė byla Nr. 2A-565-210/2011Teisėja E. Dambrauskienė                                   Proceso Nr. 2-07-3-02886-2010-9Procesinio sprendimo kategorija 75.7.; 121.21. (S)                                                                                                                      ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS                                                        N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. lapkričio 29 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iškolegijos pirmininko Vytauto Kursevičiaus,kolegijos narių Danutės Burbulienės, Birutės Simonaitienės, sekretoriaujant Romai Lengvenienei,dalyvaujant ieškovei V.

L., ieÅ¡kovės atstovui advokatui DrÄ sučiui Narmontui, atsakovo (apelianto) atstovei V. M., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo akcinės bendrovės „Šiaulių bankas“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1050-810/2011 pagal ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį atsakovams A. L. ir akcinei bendrovei „Šiaulių bankas“ dėl skolinių įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį pripažinimo vieno iÅ¡ sutuoktinių asmenine prievole.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė V. L. ieÅ¡kiniu kreipėsi į Å iaulių miesto apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama pripažinti, kad 28823,54 Lt dydžio A. L. skoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2007-09-03 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp kredito davėjo AB „Šiaulių bankas“ ir kredito gavėjo A. L., yra asmeninė atsakovo A. L. prievolė AB „Šiaulių bankas“. Nurodė, kad apie jos sutuoktinio A. L. iÅ¡ banko paimtÄ 40000 Lt vartojimo kreditÄ ji sužinojo tik gavusi iÅ¡ banko laiÅ¡kÄ , kuomet jos sutuoktinis nebevykdė įsipareigojimų pagal vartojimo kredito sutartį. IeÅ¡kovės teigimu, su atsakovu santuokÄ ji sudarė 2006-01-28, o 2007 m. su A.

L. apie kredito paėmimÄ jokios kalbos nebuvo, tuo metu jokio nekilnojamo turto ar transporto priemonių jie neįgijo. Nurodė, kad AB „Šiaulių bankas“ ji nėra buvusi, kredito neprašė, kur buvo panaudotas minimas 40000 Lt kreditas, jai nėra žinoma. Pažymėjo, kad kredito paraiÅ¡koje paskutinio lapo eilutėje „sutuoktinio vardas, pavardė, paraÅ¡as ir data“ įraÅ¡ai „V. L.“, paraÅ¡as ir „2007-09-03“ padaryti ne ieÅ¡kovės. Todėl ieÅ¡kovė, susipažinusi su banko atsiųstais dokumentais ir pamačiusi, kad dokumentuose esantis paraÅ¡as yra ne jos, kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ .Atsakovas A.

L. su ieÅ¡kiniu sutiko. Atsakovo teigimu, 2007 m. jis kreipėsi į AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų filialÄ dėl paskolos gavimo, kredito paraiÅ¡kÄ užpildė banko darbuotoja. Kas padarė įraÅ¡us paraiÅ¡koje „V. L.“, paraÅ¡as ir „2007-09-03“, atsakovas nežino. Atsakovo teigimu, banko darbuotoja sutuoktinės sutikimo dėl kredito gavimo nereikalavo, o jis paraiÅ¡kos eilutės „sutuoktinio vardas, pavardė, paraÅ¡as ir data“ nepildė. Tuo metu atsakovas jau turėjo kitų įsipareigojimų bankams, jų bendra suma buvo apie 219000 Lt.

Nurodė, kad jo sutuoktinė V. L. apie atsakovo A. L. paimtus kreditus nieko nežinojo, o gautus 40000 Lt jis panaudojo anksčiau gautoms paskoloms dengti.Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas AB „Šiaulių bankas“ su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad į AB „Šiaulių bankas“ Kuršėnų filialÄ atsakovas A. L. kreipėsi 2007-09-03, pateikdamas kredito paraiÅ¡kÄ fiziniams asmenims. Kredito atsakovas A. L. prašė automobilio pirkimui. Pažymėjo, jog savo paraÅ¡u atsakovas A.

L. patvirtino, kad visa pateikta informacija yra teisinga, ir jis už jÄ atsako įstatymo nustatyta tvarka. Atsakovas nurodė, kad paraiÅ¡ka buvo pateikta su atsakovo sutuoktinės V. L. paraÅ¡u. Suteikto kredito suma - 40000 Lt buvo pervesta į atsakovo A. L. atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , todėl pinigai tapo bendrÄ ja sutuoktinių nuosavybe ir Å¡ias lėšas sutuoktiniai galėjo naudoti bendru sutarimu. Atsakovo teigimu, bankas, suteikdamas kreditÄ , nepažeidė CK 6.886 str., 6.887 str. nuostatų, reglamentuojančių vartojimo kreditų suteikimÄ .             II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Šiaulių miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 20 d. sprendimu ieškinį patenkino:

1) pripažino, kad 28823,54 Lt dydžio A. L. skoliniai įsipareigojimai kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2007-09-03 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp kredito davėjo AB „Šiaulių bankas“ ir kredito gavėjo A. L., yra asmeninė atsakovo A. L. prievolė AB „Šiaulių bankas“;

2) priteisė iš atsakovų A. L. ir AB „Šiaulių bankas“ ieškovei V. L. po 1105,61 Lt bylinėjimosi išlaidų;

3) priteisė iÅ¡ atsakovų A. L. ir AB „Šiaulių bankas“ po 338,15 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei. Teismas padarė tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei V. L. apie Å¡io sandorio sudarymÄ nebuvo žinoma, sutikimo sudaryti vartojimo kredito sutartį atsakovui A. L. ji nedavė. Pažymėjo, jog Å¡ias aplinkybes paaiÅ¡kinimo metu nurodė pati ieÅ¡kovė, atsakovas A. L. jas patvirtino, be to, atlikus raÅ¡ysenos ekspertizę, buvo nustatyta, kad 2007-09-03 AB „Šiaulių bankas“ kredito paraiÅ¡kos fiziniams asmenims paskutiniame lape, eilutėje „(Sutuoktinio vardas, pavardė, paraÅ¡as) (data)“ pasirašė ir įraÅ¡us „V.

L.“ ir „2007-09-03“ parašė ne V. L., o kitas asmuo. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės sutikimo prezumpcija atsakovui A. L. sudaryti vartojimo kredito sandorį buvo paneigta, be to, sudarant paskolos sutartį kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, todėl, teismo vertinimu, CK 3.109 str. 1 d. 5 p. iÅ¡skirtai pirmajai prievolių grupei prievolė, kylanti iÅ¡ 2007-09-03 vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), negali bÅ«ti priskirta. Pripažino, kad A. L. ir AB „Šiaulių bankas“ sudaryta vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais, Å¡i sutartis galėtų bÅ«ti priskiriama CK 3.109 str. 1 d. 5 p. iÅ¡skirtai antrajai prievolių, atsiradusių iÅ¡ sandorių, kuriems sudaryti kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jie buvo sudaryti Å¡eimos interesais, grupei.

Remdamasis bylos medžiaga, teismas pripažino, kad atsakovui, gaunant 11000 Lt per mėnesį atlyginimÄ , jokio bÅ«tinumo imti kreditÄ Å¡eimos namų Å«kiui iÅ¡laikyti nebuvo. Be to, teismo vertinimu, aplinkybė, kad įraÅ¡ai „V. L.“, ir sutuoktinės paraÅ¡as kredito paraiÅ¡koje buvo suklastoti, tik patvirtina faktÄ , kad paskolos gavimas ir gautos lėšos nuo ieÅ¡kovės buvo nuslėptos, nes prieÅ¡ingu atveju Å¡ių įrašų klastoti nebuvo bÅ«tinybės. Todėl teismas konstatavo, kad 40000 Lt kreditÄ A.

L. panaudojo asmeninėms reikmėms – iki santuokos sudarymo atsiradusių prievolėms dengti. Teismas pažymėjo, jog atsakovas AB „Šiaulių bankas“ neįrodė paskolos panaudojimo Å¡eimos interesams, todėl prievolę pagal vartojimo kredito sutartį nelaikė bendra CK 3.109 str. 1 d. 5 p. prasme. Be to, nesant įrodytai aplinkybei, kad vartojimo kredito sandoris su atsakovu buvo sudarytas siekiant patenkinti bÅ«tinus Å¡eimos poreikius, bei atsižvelgiant į tai, kad sandorio kaina – 40000 Lt yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga, todėl prievolę, kylančiÄ iÅ¡ vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini), teismas nelaikė solidaria sutuoktinių prievole CK 3.109 str. 1 d. 6 p. prasme.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas AB „Šiaulių bankas“ praÅ¡o panaikinti Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimÄ ir bylÄ perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas, pripažindamas, kad skola AB „Šiaulių bankas“ yra asmeninė atsakovo A. L. prievolė, neatsižvelgė į visumÄ aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės prievolės pobÅ«džio nustatymui ir į tokio pobÅ«džio prievolių teisinį reglamentavimÄ .

Teismas darydamas iÅ¡vadÄ apie asmeninį prievolės pobÅ«dį, iÅ¡imtinai vadovavosi tik ekspertizės aktu, kuriame nurodyta, jog kredito paraiÅ¡koje pasirašė ne ieÅ¡kovė V. L., taip pat ieÅ¡kovės ir atsakovo A. L. paaiÅ¡kinimais, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į atsakovo AB „Šiaulių bankas“ pateiktus įrodymus ir paaiÅ¡kinimus. Be to, teismas nesivadovavo CK nuostatomis, reglamentuojančiomis vartojimo kredito suteikimÄ , nes sudaryta vartojimo kredito sutartis tarp banko ir A. L. dėl vartojimo kredito suteikimo atitinka tiek bendruosius sutarčių sudarymo principus, tiek CK nuostatas, jų nepažeidžia ir joms neprieÅ¡tarauja.Byloje surinkti įrodymai yra nepakankami, o teismas, priimdamas sprendimÄ , byloje esančius įrodymus vertino netinkamai.

Atsakovo manymu, teismas turėjo itin kritiÅ¡kai vertinti ieÅ¡kovės ir atsakovo A. L. parodymus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra sutuoktiniai, jų santuoka nenutraukta, procesiniuose dokumentuose jie nurodo tÄ pačiÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ - butÄ adresu (duomenys neskelbtini), taigi, gyvena kartu, kartu augina nepilnametę dukrÄ A. L., taigi jų interesai Å¡ioje civilinėje byloje sutampa. Tačiau teismas, pripažindamas skolÄ AB „Šiaulių bankas“ atsakovo A. L. asmenine prievole, vis tiek vadovavosi atsakovo paaiÅ¡kinimu, kad ieÅ¡kovei neva nebuvo žinoma apie gautÄ 40000 Lt kreditÄ kad kreditas nebuvo panaudotas Å¡eimos interesais, tai pat kitais žodiniais paaiÅ¡kinimais, kurie yra akivaizdžiai melagingi.

Tuo tarpu iÅ¡ atsakovo AB „Šiaulių bankas“ jo pateikiamus raÅ¡ytinius įrodymus buvo atsisakyta priimti. Atsisakydamas priimti banko pateikiamus įrodymus ir juos įvertinti, teismas savo atsisakymÄ motyvavo tuo, kad Å¡ie dokumentai neturi sÄ ryÅ¡io su byla. Tačiau, atsakovo manymu, dokumentai, kurie bÅ«tų buvę prijungti prie bylos, su byla yra susiję ir turi įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę. Be to, atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismas Å¡ioje byloje pažeidė Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principÄ .

Teismas, priimdamas sprendimÄ iÅ¡imtinai vadovavosi tik ieÅ¡kovės ir atsakovo A. L. paaiÅ¡kinimais, tenkino jų praÅ¡ymus, tuo tarpu atsakovo AB „Šiaulių bankas“ praÅ¡ymai bylos eigoje bÅ«davo atmetami kaip nepagrįsti. Atsisakymas prijungti dokumentus užkirto keliÄ bankui tinkamai įgyvendinti savo procesines teises ir sukėlė abejonių teismo neÅ¡aliÅ¡kumu Å¡ioje byloje. Tokiu bÅ«du, buvo pažeistas principas, kad kiekvienas asmuo turi įstatymo įtvirtintÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ .Pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad AB „Šiaulių bankas“, suteikdamas kreditÄ A.

L., buvo sÄ Å¾iningas kreditorius, ir jam nebuvo žinoma apie suklastotus paraÅ¡us ar pateiktus neteisingus duomenis. Teismas, pripažindamas prievolę bankui asmenine atsakovo A. L. prievole, pažeidė sÄ Å¾iningo kreditoriaus interesus, kadangi apribojo galimybes susigrÄ Å¾inti kreditÄ - atsakovas pajamų negauna, asmeninio turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ neturi.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė V. L. nurodo, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir praÅ¡o jį atmesti.

Be to, ieškovė prašo priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:Apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas pripažindamas, kad skola apeliantui pagal vartojimo kredito sutartį yra asmeninė A. L. prievolė, išimtinai vadovavosi tik rašytinės ekspertizės išvadomis. Iš tikrųjų teismas, tenkindamas ieškinį, rėmėsi ne tik rašysenos ekspertizės išvadomis, tačiau ir ieškovės paaiškinimais, atsakovo A. L. paaiškinimais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

Be to, vartojimo kredito sutartį apeliantui pasiraÅ¡ius su atsakovu A. L., byloje atliktos raÅ¡ysenos ekspertizės iÅ¡vados yra labai reikÅ¡mingos bei svarbios, susijusios su ginčo dalyku, kadangi jos paneigia apelianto teiginius apie tai, kad Å¡i vartojimo kredito sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei sutikus bei jai žinant apie tokios sutarties sudarymÄ bei patvirtina ieÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, kad jai apie Å¡ios sutarties sudarymÄ nebuvo žinoma. Pats apeliantas prievolę pagal vartojimo kredito sutartį laikė asmenine A.

L. prievole, tai įrodo tai, kad A. L. pažeidus vartojimo kredito sutartį apeliantas reikalavimus Å iaulių miesto apylinkės teisme pareiÅ¡kė bÅ«tent asmeniÅ¡kai tik A. L., ieÅ¡kovė civilinėje byloje dėl skolos priteisimo skolininke nebuvo įvardinta (c. b. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliantas ne tik, kad neįtraukė ieÅ¡kovės į minėtÄ bylÄ kaip neva jo skolininkę, bet apskritai jokių turtinio pobÅ«džio pretenzijų jai nereiÅ¡kė.IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu neginčijo kredito sutarties, sudarytos tarp apelianto ir A.

L., neprašė jos pripažinti negaliojančia, o reiÅ¡kė reikalavimÄ 28823,54 Lt dydžio A. L. skolinius įsipareigojimus kreditoriui AB „Šiaulių bankas“ pagal 2007-09-03 vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytÄ tarp kredito davėjo AB „Šiaulių bankas“ ir kredito gavėjo A. L., pripažinti asmenine atsakovo A. L. prievole AB „Šiaulių bankas“. Todėl byloje nekilo klausimo taikyti sandorių negaliojimo instituto teisės normas kredito sutarčiai, sudarytai tarp apelianto ir A.

L..Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė CK 3.109 str. 1 d. 5 p. nuostatas. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovės sutikimo prezumpcija atsakovui A. L. sudaryti vartojimo kredito sutartį buvo paneigta, todėl CK 3.109 str. 1 d. 5 p. iÅ¡skirtai pirmajai prievolių grupei prievolė, kylanti iÅ¡ anksčiau minėtos vartojimo kredito sutarties, negali bÅ«ti priskirta. Teismas pagrįstai ir teisėtai sprendė, kad apeliantas neįrodė paskolos panaudojimo A. L. Å¡eimos poreikiams, Å¡iÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡samiai bei tinkamai motyvavo.

Apeliantas prievolės bendrumÄ Ä¯rodinėja ta faktine aplinkybe, kad pinigai buvo paskolinti vienam iÅ¡ sutuoktinių, tačiau tai niekaip neįrodo, kad kredito sutartis buvo sudaryta Å¡eimos poreikiais. Be to, pažymėtina, kad pagal CK 3.109 str. 3 d. solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolÄ ar perka prekių iÅ¡simokėtinai, jeigu tai nėra bÅ«tina bendriems Å¡eimos poreikiams tenkinti.Apeliantui, kaip finansų įstaigai, veikiančiai kaip profesionalui kreditavimo srityje, atidumo, rÅ«pestingumo standartai, kylantys iÅ¡ Å¡ios profesinės veiklos, yra daug aukÅ¡tesni nei fiziniam asmeniui atsižvelgiant tame tarpe į tokio juridinio asmens ekonominį potencialÄ galimybę veikti per daugelį fizinių asmenų, į informacijos prieinamumÄ turėjimÄ galimybės pareikalauti bÅ«simos kredito Å¡alies papildomų įrodymų dėl duomenų patikrinimo, turėjimÄ galimybės patikrinti paraiÅ¡koje pateiktÄ informacijÄ ir kt.

Akivaizdu, kad apeliantas turėjo ir galėjo patikrinti visÄ A. L. pateiktÄ informacijÄ jos teisingumÄ . Tai, kad apeliantas į tai nekreipė dėmesio leidžia manyti, kad apelianto siekis pasiraÅ¡ant kredito sutartį su A. L. buvo bet kokiu bÅ«du suteikti A. L. kreditÄ nekreipiant dėmesio į bÅ«tinas bei racionalias Å¡iam veiksmui atlikti procedÅ«ras. Toks apelianto elgesys, akivaizdu, kad negalėtų bÅ«ti vertinamas kaip sÄ Å¾iningas.Apelianto su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai niekaip neįrodo, kad ieÅ¡kovė žinojo apie vartojimo kredito sutarties sudarymÄ , taip pat neįrodo, kad apeliantui nebuvo žinoma, jog 2007-09-03 AB „Šiaulių bankas“ kredito paraiÅ¡kos fiziniams asmenims paskutiniame lape, eilutėje „(Sutuoktinio vardas, pavardė, paraÅ¡as) (data)“ pasirašė ir įraÅ¡us „V.

L.“ „2007-09-03“ parašė ne ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė Å¡iuos įrodymus priimti remdamasis ginčo nagrinėjimo ribomis, kurias apsprendė ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys bei apelianto atsiliepimas į ieÅ¡kinį, ir spręsdamas, kad jie nesusiję su ginčo dalyku. Apeliantas teikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, įrodymus, juos teismas priėmė, vertino, todėl visiÅ¡kai nepagrįstai apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas tenkino tik ieÅ¡kovės ir A.

L. praÅ¡ymus bei buvo pažeistas principas, kad kiekvienas asmuo turi įstatymo įtvirtintÄ teisę į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ . Pažymėtina, kad apeliantas teismo sudėčiai visos bylos nagrinėjimo metu nuÅ¡alinimo nereiÅ¡kė, kas įrodo, kad apeliantas neabejojo teismo nepriklausomumu ir neÅ¡aliÅ¡kumu. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatyti faktai ir teisiniai argumentai, kuriais apeliacinis skundas netenkinamas. Teisėjų kolegija primena, kad apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str.

įtvirtintų bylos nagrinėjimo taisyklių, nustatančių ir bylų nagrinėjimo ribas, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinius ir teisinius bylos pagrindus, tai yra tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama ar pirmosios instancijos teismas teisingai atskleidė bylos esmę, nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai kvalifikavo tarp bylos Å¡alių susiklosčiusius teisinius santykius.

Kartu apeliacinės instancijos teismas patikrina ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Å i byla nagrinėjama atsakovo AB „Šiaulių bankas“ paduoto apeliacinio skundo ribose.Teisėjų kolegija įvertinusi paduoto apeliacinio skundo argumentus, atsiliepimÄ ir byloje priimtus procesinius dokumentus konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų Å¡ioje byloje nenustatyta. Dėl prievolės pagal kredito sutartį pobÅ«džio ir jos teisinio reglamentavimo.

Byloje kilo ginčas, ar prievolė bankui (vartojimo kreditas) yra bendra sutuoktinių prievolė ar tai tik vieno atsakovo A. L. asmeninė prievolė, ar jos sudarymui buvo reikalingas kito sutuoktinio (Å¡iuo atveju V. L.) sutikimas, ar jo nereikėjo, ar pirmosios instancijos teismas teisingai vertino įrodymus ir paskirstė įrodinėjimo naÅ¡tÄ , nustatydamas faktines aplinkybes, pagrindžiančias pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Kaip pagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas ir nurodyta ieÅ¡kovės atsiliepime į paduotÄ apeliacinį skundÄ , Å¡ioje byloje kvalifikuojant susidariusiÄ teisinę situacijÄ svarbu CK 3.92 str. 2 ir 3 d. ir CK 3.109 str. teisinė reglamentacija ir aiÅ¡kinimas.

Apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodė, kad teismas Å¡iuo atveju nesivadovavo CK nuostatomis, reglamentuojančiomis vartojimo kredito suteikimÄ ir garantijas jo Å¡alims, bei kreditoriaus teisių apsaugÄ , nes tokių kredito sutarčių sudarymui kito sutuoktinio sutikimas nereikalingas, to nenumato CK normos (CK 6.887 str.), todėl net ir nustačius, kad kredito paraiÅ¡koje ieÅ¡kovės V. L. paraÅ¡as suklastotas, sudaryta vartojimo sutartis su A. L. nepažeidžia įstatymo reikalavimų ir sukuria bendrÄ prievolę abiems sutuoktiniams.

Apeliantas tokiÄ iÅ¡vadÄ daro remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010 ir konstatuoja, kad visi sandoriai, sudaryti vieno iÅ¡ sutuoktinių, sukuria bendras prievoles abiems sutuoktiniams, nes sÄ Å¾iningi kreditoriai negali bÅ«ti priklausomi nuo sutuoktinių tarpusavio santykių, jų nelojalumo vienas kitam, piktnaudžiavimo vienas kito pasitikėjimu ar kitokių panaÅ¡ių priežasčių.

Dėl to, anot apelianto, įrodyti, kad prievolė yra asmeninė tenka tam asmeniui, kuris siekia paneigti prievolės bendrumo prezumpcijÄ . Vertinant šį apelianto skundo argumentÄ ir tokiÄ jo pozicijÄ , primintina, kad bet kuri teisės norma ar teisės aktas turi bÅ«ti suprantami, aiÅ¡kinami ir vertinami ne atitrauktai iÅ¡ konteksto, bet sistemiÅ¡kai, sugretinant jas tarpusavyje. Taip pat ir teisminė praktika turi bÅ«ti aiÅ¡kinama ne atitrauktai nuo taikomų santykiui kvalifikuoti teisės normų, ar paimant iÅ¡ konteksto tinkamÄ nagrinėjamam dalykui pastraipÄ , bet atskleidžiant esmines tezes ir pagrindines iÅ¡vadas.

Taigi apeliantas, cituodamas aukščiau Å¡iame procesiniame dokumente nurodytÄ tezę, ir ja grįsdamas vienÄ apeliacinio skundo argumentų grupę padarė klaidÄ , pacitavęs ne Lietuvos Aukščiausiojo Teismo padarytÄ iÅ¡vadÄ , bet vieno iÅ¡ kasatorių (nurodytoje byloje) skundo argumentų. Lietuvos Aukščiausias Teismas plenarinėje sesijoje siekdamas suvienodinti teisminę praktikÄ Å¡io pobÅ«džio bylose (minima nurodytas plenarinės sesijos nutarimas byloje Nr. 3K-P-186/2010), nurodė, kad „Plenarinė sesija su tokiais kasatoriaus argumentais nesutinka.“ Minimame nutarime buvo suvienodinta teismų praktika aiÅ¡kinant ir taikant CK 3.92 str. 3 d. ir 2.109 str. santykį, atskleista kokių sutarčių sudarymui reikalingas kito sutuoktinio sutikimas, kad jis preziumuojamas ir kokiai sutarties daliai taikoma Å¡i prezumpcija, atskleisti du esminiai vartojimo kredito sutarčių aspektai, nurodyta, kuris aspektas turi bÅ«ti proceso Å¡alių įrodomas.Å ios bylos kontekste taip pat svarbu aptarti CK 3.92 str. 3 d.

įtvirtintos prezumpcijos taikymo vieno iÅ¡ sutuoktinių (A. L.) vardu sudarytos paskolos sutarčiai. Minėta, kad aukščiau nurodytų teisės normų tikslas – apsaugoti sÄ Å¾iningų kreditorių teisėtus interesus, tačiau ne tik. Jomis kartu siekiama apsaugoti ir sandorio sudarymo procese nedalyvaujančio sutuoktinio interesus. Taigi minėtos teisės normos vienodai gina visų asmenų teises ir teisėtus interesus, niekam nesukurdamos privilegijuotos iÅ¡skirtinės padėties. Teisėjų kolegija iÅ¡ dalies sutinka su apelianto skundo argumentu, kad Å¡ios bylos kontekste galėtų bÅ«ti taikoma kito sutuoktinio sutikimo sandoriui prezumpcija, tačiau kartu pažymėtina, kad Å¡i prezumpcija taikoma tik kito sutuoktinio sutikimui, tačiau jokiu bÅ«du tai nereiÅ¡kia, kad toks sandoris sudaromas Å¡eimos interesais ir jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad iÅ¡ tokio sandorio kylančios prievolės yra bendros abiejų sutuoktinių prievolės CK 3.109 str. prasme.

Apeliantas pagrįstai teigia, kad pagal savo prigimtį paskolos sutartys nepriskiriamos sandoriams, kuriais įgyvendinamos paskolos gavėjo kaip bendro turto savininko teisės, todėl įstatyme nenustatyta reikalavimo, kad tuo atveju, kai sutuoktinis, kaip paskolos gavėjas sudaro paskolos sutartį, kitas sutuoktinis iÅ¡reikÅ¡tų savo sutikimÄ Å¾odžiu ar raÅ¡tu. Tačiau dar kartÄ Å¡iame kontekste primintina, kad sutikimo prezumpcija tokiu atveju reiÅ¡kia tik sutikimÄ sandoriui, bet jokiu bÅ«du ne jo paskirčiai, t.y. kad sandoris sudaromas Å¡eimos interesais.

Tokio pobÅ«džio prievolės priskiriamos sutuoktinių prievolėms, kurios reglamentuotos CK 3.109 str. 1 d. 5 p.: vienai jų grupei priskiriamos tos, kurioms sudaryti kito sutuoktinio sutikimas arba vėlesnis pritarimas reikalingas, kitai gi tiks sutikimas nereikalingas su iÅ¡lyga, jeigu toks sandoris sudaromas Å¡eimos interesais. Å iuo atveju netgi preziumavus kitos Å¡alies sutikimÄ sandoriui (nors toks raÅ¡ytinis sutikimas byloje surinktais ir iÅ¡tirtais įrodymais buvo paneigtas) kreditorius (apeliantas), siekdamas, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta abiems sutuoktiniams, turėjo procesinę pareigÄ Ä¯rodyti, kad Å¡i vartojimo paskolos sutartis buvo sudaryta Å¡eimos interesais ir realiai atliko savo tokiÄ pareigÄ ir prievolę, bet nebuvo tik vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeninė prievolė.

Atsakovas nepripažindamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimo Å¡ioje byloje ginčijo ieÅ¡kinį, teigdamas savo argumentus ir įrodymus, kad pagal vartojimo kredito sutartie prasmę ji bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta abiems sutuoktiniams, ir savo teiginiams pagrįsti teikė argumentus kodėl jo manymu atsakovo A. L. prievolę laiko bendra abiejų sutuoktinių prievole. Tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas priimtame sprendime, pakankamų ir pagrįstų argumentų, kurie leistų priimti sprendimÄ atsakovo AB Å iaulių bankas naudai atsakovas nepateikė.

Taigi, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , ne tik teisingai kvalifikavo susiklosčiusius tarp Å¡alių teisinius santykius, tinkamai aiÅ¡kino ir taikė CK 3.109 str. 1 d. 5 p., bei CK 3.92 str. 3 d., bet ir tinkamai atskleidė faktines aplinkybes dėl sandorio sudarymo tikslo ir paskirties ir tuo pagrindu tenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį. Dėl įrodymų ir jų vertinimo. Esminė aplinkybė Å¡ioje byloje, ar teismas teisingai vertino byloje esančius įrodymus dėl gautų pagal kredito sutartį pinigų panaudojimo.

Ar teismo iÅ¡vados pagrįstos byloje surinktais įrodymais. Minėta, kad Å¡iÄ procesinę pareigÄ turėjo atsakovas, siekdamas įrodyti, kad prievolė pagal vartojimo kredito sutartį bÅ«tų pripažinta bendra sutuoktinių prievole ir padalyta abiems sutuoktiniams. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad tokių įrodymų atsakovas (apeliantas) nepateikė. PrieÅ¡ingai, bylos faktinės aplinkybės, kurias atskleidė pirmosios instancijos teismas, tai – akivaizdžiai suklastotas ieÅ¡kovės V.

L. paraÅ¡as paraiÅ¡koje kreditui gauti, atsakovo (apelianto Å¡ioje byloje) kreipimasis į teismÄ dėl likusios neiÅ¡mokėtos paskolos dalies priteisimo vien tik iÅ¡ atsakovo A. L., nenurodant pareiÅ¡kime V. L. ir nenustatant jos jokios procesinės padėties, Å¡ios paskolos priteisimas vien tik iÅ¡ A. L., bei kiti teismo iÅ¡tirti bylos duomenys leidžia pagrįstai daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad pinigai gauti pagal aptariamÄ vartojimo kredito sutartį tarp A. L. ir AB „Šiaulių bankas“ nebuvo panaudoti Å¡eimos interesais.

Kartu vertinant įrodymus ir jų turinį pažymėtina, kad žodiniai šalių paaiškinimai taip pat yra įrodymai ir turi būti vertinami kartu su kitais byloje esančiais duomenimis, ir jeigu juos nenuneigia kiti rašytiniai įrodymai jie gali būti pripažinti tinkamais ir pagrindžiančiais tam tikrus faktus ar paliudijančiais tam tikras faktines aplinkybes. Atsakovas AB „Šiaulių bankas“ šioje byloje jokiais rašytiniai įrodymais nepaneigė ieškovės V. L. ir vieno iš atsakovų A.

L. parodymų apie tai, kad pagal vartojimo kredito sutartį gauti pinigai buvo panaudoti ne Å¡eimos interesais, o vieno iÅ¡ sutuoktinių asmeniniams poreikiams ir interesams, kurie nei tiesiogiai, nei netiesiogiai nesietini su Å¡eimos poreikiais ir jų tenkinimo bÅ«tinumu, bÅ«tent iÅ¡ Å¡ios gautos pagal vartojimo kredito sutartį pinigų sumos. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas pirmosios instancijos teismo priimtÄ galutinį procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad pagal byloje esančius įrodymus teismas pagrįstai sprendė, kad byloje atsakovas neįrodė, jog paskola, kuriÄ iÅ¡ AB „Šiaulių bankas“ paėmė ir panaudojo A.

L. buvo paimta Å¡eimos interesais ir buvo panaudota Å¡eimos poreikiams tenkinti. PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovės ir atsakovo A. L. pateiktais įrodymais teismas padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad labiau tikėtina, jog Å¡ie pinigai buvo paimti ne Å¡eimos poreikiams tenkinti ir panaudoti ne Å¡eimos interesais tiesiogine Å¡io žodžio prasme. Taigi, pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieÅ¡kovės V. L. ieÅ¡kinį, teisingai nustatė bylos faktines aplinkybes, tinkamai kvalifikavo Å¡alių teisinius santykius ir taikė įstatymÄ ir priėmė pagrįstÄ ir teisingÄ sprendimÄ .

Todėl esant visumai Å¡ių argumentų ir motyvų apeliacinis skundas netenkinamas.Atmetus apeliacinį skundÄ , iÅ¡ apelianto ieÅ¡kovei priteistina 726 Lt advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų apeliacinėje instancijoje (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d., b. l. 174).Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Å iaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 20 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo akcinės bendrovės Å iaulių bankas (įmonės kodas 112025254, buveinė Tilžės g. 149, Å iauliai, a. s. Nr. (duomenys neskelbtini)) ieÅ¡kovei V.

L. (a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) 726 Lt (septynis šimtus dvidešimt šešis litus) advokato teisinės pagalbos išlaidų apeliacinėje instancijoje. Kolegijos pirmininkas                                                                              Vytautas Kursevičius Teisėjai                                                                                                     Danutė Burbulienė                                                                                Birutė Simonaitienė