bdbf7b28-c746-4667-b38c-e9d793ebd15b · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-1368-370/2015Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00971-2015-0Procesinio sprendimo kategorija 3.1.14.8.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. spalio 1 d.VilniusLietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. B. atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, civilinėje byloje Nr. 2-4793-603/2015 pagal ieÅ¡kovo A.

B. ieÅ¡kinį dėl žalos atlyginimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmėIeÅ¡kovas A. B. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl žalos atlyginimo, kuriame atsakovais nurodyti „kriminalinė Lietuva“, atstovaujama „kriminalinės Lietuvos „teisingumo“ ministerijos“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“ ir „pseudo teisėja“ R. K., „kriminalinis Lietuvos apeliacinis teismas“ ir „pseudo teisėja“ R.

G., „kriminalinė institucija Vilniaus miesto apylinkės teismas“ ir „pseudo teisėjos“ J. G.-L., L. B., „kriminalinė Lietuvos generalinė prokuratÅ«ra“.II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmėVilniaus apygardos teismas 2015 m. gegužės 18 d. nutartimi atsisakė priimti ieÅ¡kovo A. B. ieÅ¡kinį. Teismas nurodė, kad teisė į teisminę gynybÄ nėra absoliuti ir turi bÅ«ti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytų reikalavimų. Teismui nustačius, kad nėra bent vienos iÅ¡ Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 137 straipsnio 2 dalyje nurodytos teisės kreiptis į teismÄ prielaidos ar Å¡ios teisės įgyvendinimo sÄ lygos, teismas turi atsisakyti priimti ieÅ¡kinį.Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , nurodė, kad ieÅ¡kinys nepriimamas nagrinėti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kadangi ieÅ¡kovas pateikė CPK reikalavimų neatitinkantį ieÅ¡kinį, juo reikÅ¡damas ydingai suformuluotÄ reikalavimÄ neegzistuojantiems atsakovams, nesiekiant ginti savo galbÅ«t pažeistų teisių.

Teismas taip pat pažymėjo, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis c. b. Nr. 2-287-157/2015).III. Atskirojo skundo argumentaiIeÅ¡kovas A. B. (toliau – apeliantas) atskiruoju skundu praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ kitos apygardos teismui nagrinėji iÅ¡ esmės. Nurodo, kad teismas neteisingai taikė procesines ir materialinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nustatyto privalomo precedento civiliniame procese.

Be to, yra absoliutÅ«s nutarties negaliojimo pagrindai. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:Teismas netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalies nuostatas. Teismas, nurodydamas, kad ieÅ¡kinys nenagrinėtinas teisme, privalėjo motyvuotai nurodyti, į kuriÄ institucijÄ kreiptis, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys bÅ«tų iÅ¡nagrinėtas. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-671-450/2015, nustatyta, kad toks ieÅ¡kinys yra teismingas teismui, todėl skundžiama nutartimi pažeistas teisminis precedentas.Teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 4 dalį, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį dėl netikslumų, nesudarančių esminių kliūčių tolesnei proceso eigai.

Neteisingas procesinio dokumento pavadinimo nurodymas ar jo nenurodymas nėra kliūtis priimti ieškinį ir jį išnagrinėti iš esmės. Skundžiama nutartimi pažeisti CPK 21 straipsnis, Konvencijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija) 6 straipsnis, Konstitucijos 109 straipsnis, taip pat nukrypta nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo privalomo precedento civilinėse bylose. Niekas negali būti teisėju savo byloje. Pirmosios instancijos teismo teisėja L. B. negali nagrinėti bylos dėl Vilniaus apygardos teismo ir teisėjos R.

K. veiksmų, t. y. to paties teismo teisėjai negali nagrinėti civilinių bylų prieÅ¡ kitus to paties teismo teisėjus, todėl skundžiama nutartis yra absoliučiai negaliojanti dėl neteisėtos teismo sudėties. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentaiNagrinėjamu atveju apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieÅ¡kinį, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. IÅ¡ bylos faktinių aplinkybių matyti, kad ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ dėl 610 179,77 Eur žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškovo ieškinį atsisakė priimti motyvuodamas tuo, kad ieškovo ieškinys neatitinka CPK nustatytų procesinio dokumento formos ir turinio reikalavimų, juo reiškiamas ydingai suformuluotas reikalavimas neegzistuojantiems atsakovams, o ieškovas ieškiniu nesiekia galbūt pažeistų teisių gynimo (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas rėmėsi ir Lietuvos apeliacinio teismo formuojama ieškinio priėmimo praktika (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis c. b.

Nr. 2-287-157/2015). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, o atskirojo skundo argumentai laikytini nepagrįstais ir nesudarančiais pagrindo naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nutartį.Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Lietuvos Respublikos Konstitucija bei CPK įtvirtina vienÄ iÅ¡ svarbiausių civilinio proceso teisės principų – teisminės gynybos prieinamumo principÄ , kuris reiÅ¡kia, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad yra pažeistos jo teisės, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba.

Tačiau Å¡i teisė negali bÅ«ti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismÄ bet kokiu bÅ«du. Siekiant įgyvendinti visų asmenų vienodÄ teisę naudotis teismine gynyba, proceso ekonomiÅ¡kumo, koncentruotumo ir kitus principus, CPK nustato teisės į teisminę gynybÄ Ä¯gyvendinimo tvarkÄ . Kreipdamasis į teismÄ su ieÅ¡kiniu asmuo turi laikytis įstatyme nustatytų tinkamų teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimo sÄ lygų, kurias teismas, gavęs ieÅ¡kinį, privalo aiÅ¡kintis ex officio.

Tai, ar pateiktas procesinis dokumentas atitinka jam keliamus reikalavimus, patikrina teismas, spręsdamas to dokumento priėmimo klausimÄ . Jeigu procesinis dokumentas neatitinka proceso įstatymo reikalavimų, teismas privalo nustatyti terminÄ trÅ«kumams Å¡alinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis, 138, 316 straipsniai), o jeigu šį dokumentÄ padavęs asmuo per teismo nustatytÄ terminÄ trÅ«kumų nepaÅ¡alina, toks dokumentas laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis). Tačiau, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad procesinių dokumentų trÅ«kumų Å¡alinimo instituto paskirtis susijusi su galimybe per teismo nustatytÄ terminÄ iÅ¡taisyti procesiniame dokumente padarytas klaidas, siekiant ekonomiÅ¡kumo ir koncentruotumo principų įgyvendinimo (CPK 115, 138 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).

Dėl to, sprendžiant ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo ir atsisakymo priimti ieÅ¡kinį institutų taikymo klausimÄ , bÅ«tina įvertinti faktines bylos aplinkybes, byloje esančius duomenis, t. y. atsižvelgti į procesinio dokumento netikslumų pobÅ«dį, ir spręsti, ar procesinio dokumento trÅ«kumus galima laikyti kaip padarytus dėl klaidos, ar tai yra sÄ moningas subjekto, teikiančio procesinį dokumentÄ , elgesys, kuris negali bÅ«ti paÅ¡alintas, taikant ieÅ¡kinio trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis c. b.

Nr. 2-1210-370/2015).Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje tiek ieškovo ieškinys, tiek atskirasis skundas neatitinka procesiniam dokumentui keliamų formos ir turinio reikalavimų, juose nesivadovaujama elementariomis dokumento įforminimo taisyklėmis, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimais. Ši išvada daroma atsižvelgiant į procesinių dokumentų (ieškinio ir atskirojo skundo) turinį, kuriuose vartojami tokie išsireiškimai kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinė Lietuvos „teisingumo“ ministerija“, „kriminalinė institucija Vilniaus apygardos teismas“, „pseudo teismai“, „pseudo prokuratūros“, „pseudo teisėjos“ ir kt.

Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad apeliantui jau ne vienoje nutartyje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismui paduodami procesiniai dokumentai turi bÅ«ti suraÅ¡yti laikantis elementarių dokumento įforminimo taisyklių, o kartu ir valstybinės kalbos reikalavimų, juose turi bÅ«ti vengiama įžeidžiančių formuluočių, įskaitytinai ir pavadinimuose, taip pat, kad pagal CPK 42 straipsnį Å¡alys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sÄ Å¾iningai. Apeliantui ne kartÄ nurodyta ir tai, kad jo procesiniuose dokumentuose įvardijant atsakovus naudojami tokie epitetai kaip „kriminalinė Lietuva“, „kriminalinis teismas“ ir kt., negali bÅ«ti traktuojami tik kaip raÅ¡ymo apsirikimas ar tiesiog netikslumas.

Nuolatinis apelianto procesinių dokumentų suraÅ¡ymo pobÅ«dis, vartojant netinkamas frazes, žeminančius iÅ¡sireiÅ¡kimus, nekreipiant dėmesio į teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertintinas kaip piktybiÅ¡kas, sÄ moningas apelianto elgesys. Nagrinėjamu atveju apeliantui vėl kreipusis į teismÄ su analogiÅ¡ko turinio procesiniais dokumentais, kuriuose nepagarbiai, žeminančiu tonu įvardijamos valstybės institucijos, tik patvirtinama teismo padaryta iÅ¡vada dėl apelianto nesÄ Å¾iningo, piktybiÅ¡ko naudojimosi procesinėmis teisėmis, tikslu pažeminti, sumenkinti atsakovais įvardijamus subjektus.

Atsižvelgiant į tai, nurodytas apelianto elgesys negali bÅ«ti vertinamas kaip klaida, todėl nagrinėjamu atveju negali bÅ«ti taikomas ir ieÅ¡kinio trÅ«kumų paÅ¡alinimo institutas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-84-370/2015; 2015 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-219-516/2015 ir kt.). Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžia, kad Å¡alis, įgyvendindama teisę į teisminę gynybÄ , neturi piktnaudžiauti procesine kreipimosi į teismÄ teise, o sistemingi procesinės teisės pažeidimai Å¡aliai iÅ¡aiÅ¡kinus ir teisines pasekmes, sudaro pagrindÄ imtis veiksmingų priemonių užkirsti keliÄ sÄ moningam piktnaudžiavimui procesine teise (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b.

Nr. 2-1024-370/2015).Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamoje situacijoje buvo pažeista apelianto nurodoma CPK 115 straipsnio 4 dalies nuostata, ar, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti ieÅ¡kinį, pažeidė CPK 137 straipsnio 3 dalį.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta bei vadovaujantis aktualia Lietuvos apeliacinio teismo praktika, kur tokia situacija, kai apeliantui prieÅ¡ tai daugelį kartų teismų procesiniuose dokumentuose, jau buvo iÅ¡aiÅ¡kinta pareiga vengti neprocesinės retorikos, savo valstybės, jos institucijų ir pareigÅ«nų neleistino įžeidinėjimo, tačiau jis ir toliau sistemingai teikia aiÅ¡kiai nepagarbia forma suraÅ¡ytus procesinius dokumentus, sudaro pagrindÄ atsisakyti priimti ieÅ¡kinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1040-464/2015; 2015 m. gegužės 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-741-178/2015; 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015).Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad visais atvejais abejonės dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais faktiniais duomenimis, o ne samprotavimais ir/ar prielaidomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutartis c. b.

Nr. 2-1191-186/2015). Apeliantas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neÅ¡aliÅ¡kumo principo pažeidimÄ , todėl atskirojo skundo argumentai, susiję su minėto principo pažeidimu, laikytini nepagrįstais ir neturinčiais įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.TeisiÅ¡kai nepagrįstu laikytinas atskirojo skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nesivadovavo teisminiu precedentu. Tiek iÅ¡ skundžiamos nutarties, tiek iÅ¡ Lietuvos apeliacinio teismo formuojamos praktikos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nenukrypo nuo aktualios teisminės praktikos ((Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-287-157/2015; 2015 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1090-464/2015, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1210-370).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieÅ¡kinio priėmimo klausimÄ , tinkamai taikė procesines teisės normas ir priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ nutartį, kuriÄ naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais,n u t a r i a :Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Teisėja                                                                                                            Danguolė Martinavičienė