Legislator Case Law & Legislation
bdbb7b56-a3f2-4812-950f-b747dd9228ee AI generated

bdbb7b56-a3f2-4812-950f-b747dd9228ee · Alytaus apylinkės teismas

Case Number bdbb7b56-a3f2-4812-950f-b747dd9228ee
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas vieÅ¡ame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

Legislator headnote

AI generated

bdbb7b56-a3f2-4812-950f-b747dd9228ee · Alytaus apylinkės teismas: IÅ¡ Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) stovi gyvenamasis namas, pažymėtas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu, pažymėtu 1a1ž; gyvenamojo namo bendras plotas 28,18 kv. m, viso pastato – 24,88 kv. m (t. 1, b. l. 20–30). Valstybės įmonės Registrų centro pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos (t. 1, b. l. 37). Testamentų registro iÅ¡raÅ¡as, notaro liudijimas patvirtina, kad po M.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-573-743/2022 Teisminio proceso Nr. 2-27-3-00550-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.3; 2.4.2.8; 3.2.6.5; 3.4.5.15.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 21 d. Lazdijai Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mų teisėja Asta Vailionienė, sekretoriaujant Samantai StankevičiÅ«tei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjai T. P. J., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos T. P. J. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Respublikai, Lazdijų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėja praÅ¡o nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad ji nuosavybės teisę į 28,18 kv. m bendro ploto gyvenamÄ jÄ namÄ , esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį (t. 1, b. l. 2–6). PareiÅ¡kimas grindžiamas Å¡iais argumentais. M. V., gimusi (duomenys neskelbtini), buvo pareiÅ¡kėjos tėvo A. V. sesuo, t. y. pareiÅ¡kėjos teta. Ji buvo netekėjusi, vaikų neturėjo, buvo neįgali nuo vaikystės. Maždaug iki 1990 m., kai jos namelį (duomenys neskelbtini) nugriovė, ji už gautÄ iÅ¡mokÄ nusipirko gyvenamÄ jį namelį Å¡alia pareiÅ¡kėjos (duomenys neskelbtini).

Kadangi M. V. buvo neįgali, pareiÅ¡kėja ja rÅ«pindavosi, ypač paskutiniuosius du metus prieÅ¡ jos mirtį. Dar prieÅ¡ mirtį M. V. yra sakiusi, kad nors ir griÅ«vantis namelis, bet jis liks pareiÅ¡kėjai. M. V. mirė (duomenys neskelbtini). Po M. V. mirties pareiÅ¡kėja užvaldė likusį tetos namelį, naudojosi juo, prižiÅ«rėjo, tvarkė aplinkÄ . M. V. mirties momentu dar buvo gyvos jo seserys O. Ū., V. K. ir M. M., tačiau niekas iÅ¡ įpėdinių pagal įstatymÄ palikimo nepriėmė, nes laikė, kad M.

V. viskÄ paliko pareiÅ¡kėjai, kuri ja rÅ«pinosi tiek iki mirties, taip pat vėliau ir palaidojo. PareiÅ¡kėjos užsakymu buvo atlikti minėto gyvenamojo namo kadastriniai matavimai. PareiÅ¡kėja nurodo, kad siekia šį Å«kio pastatÄ Ä¯teisinti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalies pagrindu. Nurodo ir tai, kad nėra CK nurodytų apribojimų nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , t. y. daikto valdymas nebuvo ir nėra ginčijamas teismine tvarka, valstybės institucijos nėra konstatavusios aplinkybių, jog nebuvo laikytasi daikto sukÅ«rimÄ reguliuojančių teisės aktų reikalavimų.

Atsižvelgus į tai, yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos, todėl praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ patenkinti ir praÅ¡omÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ nustatyti. Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika į teismo posėdį neatvyko. Jos atstovei valstybės įmonei Turto bankas apie posėdį praneÅ¡ta, atsiliepime ji iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, el. b. l. 26–28). Atsiliepime nurodė, kad neprieÅ¡tarauja tam, kad pareiÅ¡kėjos praÅ¡omas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas bÅ«tų nustatytas tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiÅ¡kime nurodyto turto valdymas atitinka visas CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytas įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygas.

Pažymi, jog nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų apie turto užvaldymo aplinkybes, kad jį valdė nepertraukiamai. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad įgyjamosios senaties bÅ«du gali bÅ«ti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali bÅ«ti privačios nuosavybės objektais. Statiniai gali tapti nuosavybės teisės objektu, kai jų statyba įteisinta įstatymo nustatyta tvarka. Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavaliÅ¡kai, pažeidžiant teisės aktuose nustatytÄ statinių statybos tvarkÄ , negalima pripažinti, kad savavaliÅ¡kos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai.

Å iuo atveju bÅ«tina įvertini, ar ginčo turtas pastatytas statybÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka (t. 1, b. l. 47–48). Suinteresuotas asmuo Lazdijų rajono savivaldybės administracija į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai praneÅ¡ta. Atsiliepime iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant, nenurodė jokių argumentų ar aplinkybių, leidžiančių spręsti apie neteisėtÄ statybÄ (t. 1, b. l. 65). Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai praneÅ¡ta.

Atsiliepime nurodė, kad palieka teismui spręsti, ar pareiÅ¡kėjos pateikti įrodymai pakankami nustatyti jos praÅ¡omÄ Ä¯gyjamosios senaties faktÄ , praÅ¡o bylÄ nagrinėti jai nedalyvaujant (t. 1, b. l. 69–72). Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja (duomenys neskelbtini), mirus jos tetai M. V., užvaldė jai tetos paliktÄ gyvenamÄ jį namelį (duomenys neskelbtini). Å iuo gyvenamuoju namu pareiÅ¡kėja nuo įgijimo momento atvirai naudojosi, jį tvarkė ir prižiÅ«rėjo daugiau nei deÅ¡imt metų, todėl kreipėsi į teismÄ dėl įgyjamosios senaties fakto nustatymo.

Å ios iÅ¡vados grindžiamos Å¡iais įrodymais. Mirties įraÅ¡as patvirtina, kad M. V. mirė (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 7). Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos patvirtina, kad Rudaminos Romos katalikų bažnyčios 1910 m., 1921 m. Metrikų knygos saugoti neperduotos, todėl pateikti duomenų apie M. V. gimimo faktÄ negalima; duomenų apie M. V. Seinų apskrities Rudaminos miestelyje turėtÄ nekilnojamÄ jį turtÄ saugomuose fonduose nerasta (t. 1, b. l. 8–11). Kauno regioninio valstybės archyvo Alytaus filialo pateiktos Å«kinės knygos patvirtina, kad nuo 1984 m.

Å«kinėse knygose yra įraÅ¡yta, kad M. V. turėjo iÅ¡ kolÅ«kietės B. K. įsigytÄ gyvenamÄ jį namÄ ir tvartÄ (t. 1, b. l. 12–14). Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Lazdijų seniÅ«nijos pažyma patvirtina, kad M. V. iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini), Å¡eimos neturėjo. Po jos mirties liko jai priklausęs medinis namelis, pažymėtas 1A1m, priestatas, pažymėtas 1a1ž, kuriuos prižiÅ«ri M. V. prižiÅ«rėjusi giminaitė T. P. J.; nuosavybės teisės įstatinius įgytos statybos bÅ«du; gyvenamajam namui suteiktas adresas – (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 15–19).

Iš Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad (duomenys neskelbtini) stovi gyvenamasis namas, pažymėtas 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su priestatu, pažymėtu 1a1ž; gyvenamojo namo bendras plotas 28,18 kv. m, viso pastato – 24,88 kv. m (t. 1, b. l. 20–30). Valstybės įmonės Registrų centro pažyma patvirtina, kad (duomenys neskelbtini), nėra įregistruota nekilnojamųjų daiktų ir teisių į juos (t. 1, b. l. 37). Testamentų registro išrašas, notaro liudijimas patvirtina, kad po M.

V. mirties paveldėjimo byla neužvesta, įrašų apie testamentÄ ar palikimo priėmimÄ nėra (t. 1, b. l. 41–43). Gyventojų registro pažyma patvirtina, kad registre nėra duomenų apie M. V. vaikus, brolius ir seseris, M. V. netekėjusi (t. 1, b. l. 57). Liudytoja A. O. D. patvirtino, kad M. V. buvo jos teta. Ji buvo neįgali, gyveno Å¡alia T. P. J. nedideliame namelyje. Kadangi T. P. J. rÅ«pinosi neįgalia M. V., ji viskÄ norėjo perraÅ¡yti jai, tačiau nespėjo, nes M. V. mirė. Nors mirus M.

V. liko jos seserų, tačiau niekas dėl palikimo nesikreipė, niekas M. V. turto nepaveldėjo, nes visi žinojo, kad visÄ turtÄ M. V. paliko T. P. J. Ji ir dabar tuo turtu naudojasi, jį prižiÅ«ri, laiko ten daiktus, tvarko aplinkÄ , niekas į šį turtÄ nepretenduoja, sutinka, kad jis pagrįstai liko T. P. J. (t. 1, b. l. 84). Liudytojas V. M. patvirtino, kad jo mama A. M. buvo M. V. dukterėčia. Kadangi jis taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), iÅ¡ mamos žino, kad ta trobelė, kuri yra Å¡alia T. P. J. namų priklausė M.

V., o po jos mirties liko T. P. J., kuri viskuo naudojasi ir prižiÅ«ri. Niekas kitas į turtÄ nepretendavo, nes T. P. J. prižiÅ«rėjo neįgaliÄ M. V. ir ji jai paliko turtÄ (t. 1, b. l. 85). IÅ¡ M. K. raÅ¡tu teismui pateikto liudijimo matyti, kad T. P. J. prižiÅ«rėjo M. V., po jos mirties M. V. nuosavybė turėtų bÅ«ti pripažinta T. P. J. nuosavybe (t. 1, b. l. 80). Teismas k o n s t a t u o j a : Ä®gyjamoji senatis yra savarankiÅ¡kas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo bÅ«das (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus.

Å is bÅ«das taikomas, kai pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir praÅ¡o teismÄ konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos. Ä®gyjamÄ ja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamÄ jį daiktÄ gali įgyti asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ bei sÄ Å¾iningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savÄ valdęs tokį daiktÄ ne mažiau kaip deÅ¡imt metų, kai per visÄ valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet nė karto nepasinaudojo ja.

Taigi, aukščiau aptarto teisinio reguliavimo kontekste spręstina, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamÄ ja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra Å¡ių sÄ lygų visuma:

1) pareiÅ¡kėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktÄ kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu bÅ«du, t. y. asmuo nėra daikto savininkas;

2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis);

3) asmuo, sÄ Å¾iningai įgijęs daiktÄ , jį sÄ Å¾iningai valdo visÄ valdymo laikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktÄ , tiek visÄ Ä¯gyjamosios senaties laikÄ ir net įgydamas daiktÄ nuosavybėn įgyjamÄ ja senatimi, turi bÅ«ti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktÄ , nežinoti apie kliÅ«tis, trukdančias įgyti jam tÄ daiktÄ nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių bÅ«tų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis);

4) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartÄ , slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktÄ sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas;

5) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sÄ lyga reiÅ¡kia, kad asmuo valdo daiktÄ kaip savÄ nesislapstydamas;

6) daiktas valdomas nepertraukiamai;

7) visÄ valdymo laikÄ daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiÅ¡kėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomÄ daiktÄ (asmuo turi bÅ«ti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);

8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ . Nagrinėjamoje byloje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad M. V. įpėdiniai pagal įstatymÄ (seserys, taip pat dukterėčios) po jos mirties (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo su priklausiniais nepaveldėjo, nes jie, kaip įpėdiniai, nepriėmė palikimo. Pagal palikimo atsiradimo metu galiojusio 1964 m. CK 587 straipsnį buvo laikoma, kad įpėdinis (įpėdiniai) palikimÄ priėmė, kai jis (jie) per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjo faktiÅ¡kai paveldimÄ turtÄ valdyti arba kai jis (jie) padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiÅ¡kimÄ apie palikimo priėmimÄ .

Po M. V. mirties (duomenys neskelbtini) mirusios gyvenamÄ jį namÄ užvaldė pareiÅ¡kėja. Liudytojai A. O. D. ir V. M. patvirtino ir tai, kad visi žinojo, kad visÄ turtÄ M. V. paliko T. P. J. Iki T. P. J. valdymo pradžios nekilnojamasis daiktas neperėjo ir valstybei, nes jis nebuvo įregistruotas valstybės ar savivaldybės vardu. Nekilnojamasis daiktas nebuvo registruotas ir kitų asmenų vardu, nes, kaip matyti 1984–1989 metų Å«kinėse knygose užfiksuota tik M. V. nuosavybė, o Nekilnojamojo turto registre įrašų apie šį turtÄ ir daiktines teise į jį po jos mirties nėra.

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų, apklaustų liudytojų parodymų bei Lazdijų seniÅ«nijos pateiktų pažymų matyti, kad nuo 1996 m. namų valdÄ su gyvenamuoju namu ir priestatu pradėjo tvarkyti, ja rÅ«pintis ir valdyti pareiÅ¡kėja, nekilnojamÄ jį daiktÄ valdė atvirai (CK 4.69 straipsnis). Per šį laikotarpį M. V. įpėdiniai ar kiti asmenys turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktÄ , bet Å¡ia galimybe nė karto nepasinaudojo. Atsižvelgus į tai, pareiÅ¡kėja laikytina sÄ Å¾ininga, nes, esant minėtoms byloje nustatytoms aplinkybėms, niekas iÅ¡ kitų asmenų neturi daugiau teisių už pareiÅ¡kėjÄ Ä¯ jos valdomÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ (CK 4.70 straipsnis).

IÅ¡ pareiÅ¡kėjos ir liudytojos parodymų matyti, kad visÄ laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino pabaigos pareiÅ¡kėja valdė daiktÄ CK 4.58–4.71 straipsniuose numatytomis sÄ lygomis, todėl jos valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę. Visa tai leidžia pripažinti įrodytu, kad visÄ laikotarpį nuo valdymo pradžios iki įgyjamosios senaties termino pabaigos pareiÅ¡kėja valdė daiktÄ (gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. 4400-4668-0158) CK 4.58–4.71 straipsniuose numatytomis sÄ lygomis, todėl jo valdymo teisė transformavosi į nuosavybės teisę.

Aukščiau aptartų argumentų kontekste, teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje nustatytos visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas tenkintinas. PareiÅ¡kėja yra įgijusi nekilnojamÄ jį turtÄ Ä¯gyjamÄ ja senatimi (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), todėl praÅ¡omo fakto nustatymas sukels teisines pasekmes, nes pareiÅ¡kėja įgis galimybę įteisinti turimÄ nuosavybę. Kadangi pareiÅ¡kėja kita tvarka gauti reikiamų dokumentų negali, Å¡is faktas nustatytinas teismine tvarka.

Bylinėjimosi iÅ¡laidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu, sudaro 22,40 Eur, jos priteistinos iÅ¡ pareiÅ¡kėjos (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268, 448straipsniais, n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kimÄ patenkinti. Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad T. P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisę į gyvenamÄ jį namÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), įgijo pagal įgyjamÄ jÄ senatį.

Juridinis faktas nustatytas nuosavybės teisei įforminti. Priteisti iÅ¡ T. P. J., a. k. (duomenys neskelbtini), 22,40 Eur (dvideÅ¡imt du eurus 40 centų) bylinėjimosi iÅ¡laidų valstybei, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (į. k. 188659752) į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor bankas, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ bankas, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Å iaulių bankas, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, įmokos kodas – 5662.

Jas galima sumokėti AB „Lietuvos paÅ¡tas“ paÅ¡to skyriuose; per UAB „EVP“ interneto portalÄ www.paysera.lt; SOLLO, UAB tarpininko MAXIMA LT, UAB kasose; UAB „Mokėjimo terminalų sistemos“ mokėjimo savitarnos terminaluose FOXBOX; UAB „Perlo paslaugos“ terminaluose; per UAB „Viena SÄ skaita“ interneto portalÄ https://vienasaskaita.lt/; UAB „Virtualių paslaugų operatorius“ spaudos kioskuose. Sprendimas per trisdeÅ¡imt dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas paduodant apeliacinį skundÄ Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rÅ«mus.

Teisėja Asta Vailionienė