Legislator Case Law & Legislation
bdbb7635-b415-46dd-833a-5a1788db626a AI generated

bdbb7635-b415-46dd-833a-5a1788db626a · Alytaus apylinkės teismas

Case Number bdbb7635-b415-46dd-833a-5a1788db626a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

praÅ¡omas nustatyti faktas turi bÅ«ti juridiÅ¡kai reikÅ¡mingas, t. y. nuo Å¡io fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis); pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas siekia gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A.

Legislator headnote

AI generated

bdbb7635-b415-46dd-833a-5a1788db626a · Alytaus apylinkės teismas: y. nuo Å¡io fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis); pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas siekia gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. 2YT-4923-887/2020 Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01694-2020-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.3.1; 3.4.5.2; 3.2.6.1 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 2 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Agnė Petkevičienė, sekretoriaujant Rasai Marcinkonei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui A. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo A. G. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims Lietuvos Gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyriui dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas nuo okupacijos nukentėjusio asmens – tremtinio statuso gavimo tikslu nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad per Å¡eÅ¡is metus nuo leidimo grįžti į LietuvÄ datos buvo suvaržytos visos galimybės sugrįžti į LietuvÄ . PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kime nurodė, kad jo tėvas A. G. kartu su motina A. G., broliu Č. G. ir seserimi F. G. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡tremti į Irkutsko sritį, Rusijos Tarybų Federacinę Socialistinę RespublikÄ (toliau – RTFSR).

A. G. ir jo artimieji iÅ¡trėmime (duomenys neskelbtini) iÅ¡buvo iki (duomenys neskelbtini), kada buvo leista grįžti į LietuvÄ . PareiÅ¡kėjo motina A. K. kartu su motina R. K. ir tėvu Z. K., motinos seserimi O. K. bei motinos broliu V. K. (duomenys neskelbtini) buvo iÅ¡tremti į Irkutsko sritį, RTFSR. Trėmime iÅ¡buvo iki (duomenys neskelbtini), kada buvo reabilituota. A. G. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) pareiÅ¡kėjas gimė (duomenys neskelbtini). A. G. ir A. G., kartu su pareiÅ¡kėju A.

G. į LietuvÄ grįžo 1965 metais. G. Å¡eima, po leidimo sugrįžti į LietuvÄ , delsė tai padaryti dėl aplinkybių, varžančių galimybes sugrįžti į jiems į tėvynę, t. y. gyvenamosios vietos suradimas ir įregistravimas, įsidarbinimas, aplinkinių žmonių neigiamas požiÅ«ris, nenoras padėti, dirbtinai daromas kliÅ«tis apsigyvenant, taip pat baimė dėl pareiÅ¡kėjo sveikatos. Tėvai įvertino, kad anksčiau grįžusių giminaičių grįžimas į LietuvÄ nebuvo sėkmingas, jiems teko sugrįžti atgal į RusijÄ , todėl ryžosi laukti palankesnių laikų.

PareiÅ¡kėjas teismo posėdyje visiÅ¡kai palaikė patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ . Papildomai paaiÅ¡kino, kad jis gimė, kai tėvams jau buvo duoti leidimai grįžti į LietuvÄ , tačiau tėvai to nepadarė, nes tėvo namai buvo nusavinti, mamos namai nugriauti. Be registracijos neįmanoma buvo gauti darbÄ , o prisiregistruoti nebuvo kur. Žmonės vengė bendrauti su tremtiniais, žiÅ«rėjo, kaip į liaudies prieÅ¡Ä , valdžia ignoravo. Tėvai pinigų įsigyti naujus namus neturėjo, pareiÅ¡kėjas buvo silpnos sveikatos, dar ir dėl to nenorėjo rizikuoti, todėl grįžo į LietuvÄ jau pareiÅ¡kėjui esant 3,5 metų.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ nurodė, kad su pareiÅ¡kimu sutinka (b. l. 58–59). Suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, įrodančių suvaržymÄ sugrįžti į LietuvÄ po paleidimo iÅ¡ tremties, todėl reikalinga nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ . Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, prašė bylÄ nagrinėti atstovui nedalyvaujant. Suinteresuotas asmuo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Alytaus skyrius pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ (b. l. 67–68), kuriame nurodė, kad praÅ¡omas nustatyti faktas reikalingas tremtinio statusui patvirtinti, kuris suteikia teisę gauti nukentėjusių asmenų valstybinę pensijÄ .

Suinteresuotas asmuo praÅ¡o bylÄ nagrinėti, vadovaujantis byloje esančių įrodymų visuma, atstovui nedalyvaujant. Liudytoja I. M. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad grįžti į LietuvÄ buvo labai sudėtinga. Jos motina net pavardę turėjo pasikeisti, kad galėtų gyventi Lietuvoje. Mokantis mokykloje, ji buvo nuolat ignoruojama. Ä® LietuvÄ buvo sugrįžusi F. G., bet iÅ¡važiavo atgal, nes nerado kur prisiglausti. PareiÅ¡kėjas buvo mažiukas, kai kartu su tėvais grįžo į LietuvÄ , juos priglaudė žmonės. Liudytojas V.

K. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad tremtyje iÅ¡buvo iki 1959 metų, kuomet jau leido sugrįžti. Parvažiavęs į LietuvÄ pamatė, kad namai sugriauti, žmonės padėti bijojo, valdžia tremtiniais visai nesirÅ«pino. Du mėnesius bandė įsitvirtinti, tačiau niekaip nepavyko, todėl grįžo atgal ir laukė geresnių laikų. Artimiesiems taip pat pasakė, kad nevažiuotų į LietuvÄ . Teismas k o n s t a t u o j a : Juridinę reikÅ¡mę turinčius faktus teismas gali nustatyti tik tada, kai yra tam tikrų aplinkybių visuma:

1) prašomas nustatyti faktas turi būti juridiškai reikšmingas, t. y. nuo šio fakto priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 444 straipsnio 1 dalis);

2) pareiÅ¡kėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ ; 3) pareiÅ¡kėjas negali kitokia, t. y. ne teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamÄ juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis), o tam, kad asmens asmeninės ar turtinės teisės atsirastų, pasikeistų ar pasibaigtų, reikalinga turėti ir pateikti atitinkamus faktus patvirtinančius dokumentus. PareiÅ¡kėjas siekia gauti asmens, nukentėjusiojo nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinį statusÄ , praÅ¡ydamas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad pareiÅ¡kėjas A.

G., per Å¡eÅ¡is metus nuo (duomenys neskelbtini), kai jo tėvams A. G. ir A. G. buvo leista grįžti į LietuvÄ , nebuvo grįžęs į LietuvÄ , nes buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ , ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas (toliau - Ä®statymas) apibrėžia Nacistinės Vokietijos ir Sovietų SÄ jungos okupacinių valdžių politiniais ar kilmės (politiniais, religiniais, tautiniais, socialinės ar etninės kilmės ir kt.) motyvais persekiotų ir nuo 1939–1990 metų okupacijų nukentėjusių asmenų kategorijų sÄ vokas ir nustato nukentėjusių asmenų teisinio statuso pripažinimo pagrindinius kriterijus.

Įstatymo 5 straipsnio 2 dalis nuo 2020 m. sausio 1 d. papildyta 5 punktu, kuriame nustatyta, kad tremtiniams prilygintais asmenimis pripažįstami asmenys, gimę (įvaikinti):

a) politinių kalinių ar tremtinių šeimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų), jeigu bent vienas iš tėvų (įtėvių) tuo metu buvo politinis kalinys ar tremtinys, kuriam pasibaigė įkalinimo ar tremties (ištrėmimo, nutrėmimo) laikas, kai nėra archyvinių įrodymų, kad abiem tėvams (įtėviams) arba turėtam vieninteliam iš tėvų (įtėvių) buvo leista grįžti ir gyventi Lietuvoje;

b) buvusių politinių kalinių ar tremtinių Å¡eimose už Lietuvos ribų, jeigu bent vienam iÅ¡ tėvų (įtėvių) buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ , ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje ir dėl Å¡ių aplinkybių jis per Å¡eÅ¡is metus nuo leidimo grįžti į LietuvÄ datos nebuvo sugrįžęs į LietuvÄ , kai Å¡ias aplinkybes asmenys pagrindžia dokumentais (jei tokių dokumentų nėra, aplinkybės turi bÅ«ti nustatomos bendrosios kompetencijos teismo sprendimu kaip juridinę reikÅ¡mę turintis faktas).

Kaip matyti, Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto a ir b papunkčiai skirti pripažinti tremtinio teisinį statusÄ asmenims, gimusiems (įvaikintiems) politinių kalinių ir tremtinių Å¡eimose tremtyje (arba už Lietuvos ribų). Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle, pagal kuriÄ tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus. Bylos duomenimis nustatyta, kad A. G., K. gimė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 22–24). Lietuvos TSR Vidaus reikalų ministerijos archyvinė 1989 m. liepos 28 d. pažyma Nr. 6/6-33238 patvirtina, kad A. K. ir kiti Å¡eimos nariai nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) iÅ¡buvo (duomenys neskelbtini) speciÅ¡trėmime (b. l. 33).

Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos archyvinė 1991 m. gegužės 16 d. pažyma Nr. 6/6-18444 patvirtina, kad G. A. (gimęs (duomenys neskelbtini)) su kitais Å¡eimos nariais nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo speiÅ¡trėmime (duomenys neskelbtini) (b. l. 34). Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 1998 m. spalio 21 d. pažymėjimas Nr. 30-G-5391 patvirtina, kad A. G. leista grįžti į Lietuvos TSR (duomenys neskelbtini) (b. l. 36). A. G. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini) miesto Civilinės metrikacijos biure (b. l. 19–21), (duomenys neskelbtini) santuokÄ patvirtino kunigas J.

B. (b. l. 30). A. G. gimė (duomenys neskelbtini)RTFSR (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–27). A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 31), A. G. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 32). A. G. darbo knygelės išrašas liudija, kad pareiškėjo tėvas nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) mokėsi (duomenys neskelbtini) kalnakasybos pramonės mokykloje, laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini)dirbo (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (b. l. 5–8).

A. G. laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini), kai buvo atleista iÅ¡ darbo dėl iÅ¡vykimo, dirbo (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įsidarbino (duomenys neskelbtini) (b. l. 9–18). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro PasiprieÅ¡inimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija (2020 m. gegužės 19 d. protokolas Nr. 2PD – 3 (264)) nutarė nepripažinti pareiÅ¡kėjui nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pagal Ä®statymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį, nes pareiÅ¡kėjas nepateikė dokumentų, patvirtinančių galimybių sugrįžti į LietuvÄ suvaržymÄ (b. l. 37–38).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas ir liudytojai nurodė, kad po leidimo grįžti į LietuvÄ , pareiÅ¡kėjo giminaičiai – A. G. (tėvo) sesuo F. G., A. G. (motinos) brolis V. K., į LietuvÄ grįžo ir bandė įsitvirtinti 1958, 1960 metais. Tačiau jiems nepavyko įsitvirtinti Lietuvoje, nes žmonės buvo nusiteikę prieÅ¡iÅ¡kai, buvo sunku rasti gyvenamÄ jÄ vietÄ ir darbÄ , todėl V. K. ir F. G. grįžo atgal. V. K. ir F. G. pareiÅ¡kėjo tėvams papasakojo, kad Lietuvoje K. namų neiÅ¡liko, G. namai nusavinti, įrengta mokykla.

Neturint gyvenamosios vietos ir registracijos, neįmanoma gauti darbÄ , o žmonės nelinkę padėti, kadangi vis dar bijo represijų, tremtinių Å¡alinasi, juos ignoruoja. Kaip nustatyta, pareiÅ¡kėjo tėvai susituokė ir pareiÅ¡kėjas gimė jau po leidimo grįžti į LietuvÄ , tačiau įvertinus liudytojų parodymus darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ , ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas, nes Å¡eimos namai neiÅ¡likę ar nusavinti, piniginių lėšų nusipirkti naujÄ gyvenamÄ jį bÅ«stÄ neturėjo.

Nesant galimybės įregistruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ , nebuvo galimybės įsidarbinti Lietuvoje. Be to, pareiÅ¡kėjas buvo kÅ«dikis, jo sveikata buvo silpna, todėl pareiÅ¡kėjo tėvai bijojo vykti į LietuvÄ visiÅ¡kai neaiÅ¡kiomis sÄ lygomis ir tokiu bÅ«du rizikuoti vaiko sveikata, kas taip pat turėjo įtakos negrįžimui į LietuvÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teismui teikto paaiÅ¡kinimo, teismo posėdyje apklaustų liudytojų paaiÅ¡kinimų pagrindu, atsižvelgiant į byloje esančius raÅ¡ytinius įrodymus, teismui nėra pagrindo abejoti dėl praÅ¡omo nustatyti juridinio fakto pagrįstumo (CPK 183, 185 straipsniai).

PraÅ¡omas nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjas per Å¡eÅ¡is metus nuo (duomenys neskelbtini), kai jo tėvams buvo leista grįžti į LietuvÄ , nebuvo grįžęs į LietuvÄ , nes tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ , ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje, pareiÅ¡kėjui sukels teisines pasekmes, todėl pareiÅ¡kėjo reikalavimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas nukentėjusių asmenų teisiniam statusui nustatyti. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo valstybei priteistinos 10,56 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 576–578 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : Tenkinti pareiÅ¡kimÄ . Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) per Å¡eÅ¡is metus nuo (duomenys neskelbtini), kai jo tėvams A.

G. ir A. G. buvo leista grįžti į LietuvÄ , nebuvo grįžęs į LietuvÄ , nes tėvams buvo suvaržytos galimybės sugrįžti į LietuvÄ , ribojamas gyvenamosios vietos įregistravimas ir įsidarbinimas Lietuvoje. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas pagal Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkto b papunktį nuo okupacijų nukentėjusio asmens – tremtinio teisinio statuso pripažinimo tikslu.

Priteisti iÅ¡ atsakovo A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) 10,56 Eur procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidas valstybei, jas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ , įmokos kodas 5660. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Agnė Petkevičienė