2020-06-03 Nr. AB-11174-3-64-3-01157-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-457-492/2020

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01157-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. birželio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas E. V. (toliau – ir pareiškėjas) 2017 m. liepos 11 d. kreipėsi į teismą su skundu (I t., b. l. 2–4), kuriame prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI), 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad, būnant Šiaulių TI nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d., jam nebuvo išduoti užvalkalai antklodei, vietoje užvalkalo išduodavo paklodę, 2015 m. vasario 27 d., prieš talpinant į drausmės izoliatorių, nebuvo atliktas sanitarinis švarinimas, pažeidžiant Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3, 5 straipsnius; Šiaulių TI iš suimtųjų ir nuteistųjų atima asmeninius daiktus – keramikinius indus, metalinius šaukštus ir kita, tačiau administracija išduoda draudžiamus naudoti daiktus – metalinius šaukštus, lėkštes, puodelius; Šiaulių TI būrio viršininkai periodiškai neregistruoja pateiktų skundų, prašymų; 2016 m. kovo 31 d. po vakarinio patikrinimo jautėsi degėsių kvapas, kuris griaužė akis, nosį, burną, tačiau asmenys nebuvo evakuoti; Šiaulių TI periodiškai jaučiamas dažų kvapas; pareigūnai nuolat pakėlinėdavo kameros akutės dangtelį, kurio garsas sutrikdydavo pareiškėjo miegą; nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 15 d. pareigūnai nevedė pareiškėjo nusimaudyti; baudos izoliatoriuje nebuvo apšvietimo, gultas sulūžęs, buvo šalta, krito sienų, lubų tinkas, tualetas be atitvarų, nebuvo užtikrintas tinkamas plotas, nebuvo ventiliacijos; gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintos sąlygos švarai ir tvarkai palaikyti, pareiškėjas negaudavo prašomo valymo inventoriaus ir priemonių; dušuose nebuvo karšo vandens, nes vanduo drungnas arba šaltas; pareiškėjas negaudavo sezoninių drabužių, rankšluosčiai būdavo išduodami tik išsimaudžius ir parėjus (iš dušo) per lauką jų pasiimti; pareiškėjui buvo išduotas tik vienas puodelis, nors jam reikėjo dviejų; maistas buvo dalinamas nesilaikant higienos normų reikalavimų, neišduodamas padėklas duonai, todėl duona dedama tiesiai ant dalinimo langelio, kuris yra surūdijęs; pareiškėjas nebuvo vedamas pasivaikščioti; reikiamu laiku nebuvo išduodama druska; Šiaulių TI pastatas kritinės būklės, stogas, esantis virš dušų įėjimo, vos laikosi; reikėdavo elektriko, kuris pajungs kabelį, buvo imamas mokestis už elektrą, nors nebuvo suteikta galimybė ja naudotis; Šiaulių TI neužtikrina kasdienės sveikatos apžiūros pas gydytojus, odontologus.

3. Pareiškėjo teigimu, dėl nurodytų sąlygų buvo žeminamas jo orumas, pareiškėjas patyrė nepatogumų, didelių emocinių išgyvenimų.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime (I t., b. l. 102–111) su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Prašė taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant nuo kreipimosi į teismą dienos (2017 m. liepos 11 d.).

5. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo teiginiai, kad jis nebuvo tinkamai aprūpintas patalyne, jam nebuvo išduotas užvalkalas užklotui, nebuvo suteikti rankšluosčiai, čiužiniai nebuvo dezinfekuojami, yra nepagrįsti. Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprūpinimo ir patalyne (čiužiniais) tvarka, iš kurios matyti, kad šios normos galiojimo metu nebuvo numatytas privalomas užvalkalo antklodei išdavimas (pagal 6 punktą vietoje dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei), o iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų Nr. 927 ir Nr. 1951 matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas patalyne ir kitomis priemonėmis. Be to, iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. liepos 21 d. patikrinimo akto Nr. PA.6-232 matyti, kad lovos skalbiniai, rankšluosčiai skalbiami laisvės atėmimo vietoje įrengtoje skalbykloje. Pagalvės, čiužiniai, antklodės dezinfekuojami dezinfekcijos kameroje. Švarūs skalbiniai, iki jiems patenkant į gyvenamąsias patalpas, laikomi daiktų sandėlyje lentynose, atskirai nuo nešvarių skalbinių. Šiaulių TI nustatyta vidaus tvarka, išduodamas inventorius surašomas „Asmeninės sąskaitos kortelėje“, už kokybišką gautą inventorių asmenys pasirašo. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas. Iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų matyti, kad gavęs nurodytus daiktus pareiškėjas pasirašė, todėl laikoma, kad jam buvo išduotas kokybiškas inventorius. Tai patvirtina ir patikrinimo aktai Nr. HP-290, Nr. PA.6-132. Minkšto inventoriaus būklė periodiškai vertinama, netinkamas naudoti – nurašomas. Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato, kad metaliniai indai yra ne asmeninė kalinamųjų asmenų nuosavybė, ne jų pačių įsigyti, o įstaigos suteikiami laikinam naudojimuisi. Iš E. V. asmeninių sąskaitų matyti, kad ne vieną kartą pareiškėjas metalinius indus pasiėmė.

6. Patalpų deratizacija įstaigoje vykdoma esant poreikiui. Patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma, vadovaujantis Šiaulių TI higienos-dezinfekcijos planais 2014–2015 metais ir 2016–2017 metais. Iš pridėtų patikrinimo aktų matyti, kad vedami atliktų valymų, dezinfekcijos darbų registracijos žurnalai (kamerų, persirengimo patalpų, dušinių, kiemelių), patalpose ir teritorijoje deratizacija vykdoma pagal sudarytą planą, atlikti darbai registruojami, profilaktinis aplinkos kenksmingumo pašalinimas atliekamas reguliariai. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad dezinfekcija, dezinsekcija ir deratizacija Šiaulių TI vykdoma pagal galiojančius teisės aktus, todėl atsakovas negali būti atsakingas už tai, jog įstaigoje kalinami asmenys nevykdo ar netinkamai vykdo jiems nustatytas pareigas, susijusias su švaros ir tvarkos palaikymo sąlygomis kamerose.

7. Šiaulių TI tinkamai įgyvendinamos suimtųjų ir nuteistųjų teisės naudotis dušu reglamentuojančios teisės normos: Šiaulių tardymo izoliatoriuje yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, suimtieji (nuteistieji) į dušą vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę, ir kaip ir įgyvendinant pasivaikščiojimo teisę, į dušą vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji (nuteistieji). Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 76:2010) 27 punkte nustatyta, kad sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšio vandens tiekimo sistema“. Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos Respublikos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) 18 punkte įtvirtinta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymo kambarių patalpas. Iš Šiaulių TI ūkio skyriaus 2017 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 62/08-284 matyti, kad kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai. Toks dušų įrengimas nepažeidžia įstatymų. Iš Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros 2017 m. spalio 4 d. pažymos Nr. 60/09-36629 matyti, kad pareiškėjo teisė kartą per savaitę būti nuvestam į dušą nebuvo pažeista.

8. Drausmės izoliatoriaus kameros yra vienvietės, iš Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. rugsėjo 28 d. pažymos Nr. 60/09-35775 matyti, kad pareiškėjui drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m. gyvenamojo ploto. Drausmės izoliatoriuose yra prie grindų pritvirtinta metalinė lova, stalas bei taburetė, sieninė lentyna, viršutinių drabužių pakaba, sanitarinis mazgas, kuris 2016 m. lapkričio mėnesį atitvertas sienele, tiekiamas šaltas vanduo. Drausmės izoliatoriuje laikomas tik vienas asmuo, todėl atitvaros nebuvimas niekaip nepažeidė pareiškėjo privatumo. Šiaulių TI pastatas įtrauktas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų vertybių sąrašą, kai kurių nuolat nustatomų trūkumų pašalinti neįmanoma (neįmanoma padidinti natūralios apšvietos, nes nėra galimybės padidinti langų angas, nėra galimybės įrengti papildomą ventiliacijos sistemą ir padidinti oro judėjimo greitį bei sumažinti santykinę drėgmę, sureguliuoti oro temperatūrą).

9. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam nebuvo tinkamai teikiama sveikatos priežiūra, tačiau tokių teiginių nepagrindė jokiais įrodymais, nenurodė, kada kreipėsi į sveikatos priežiūros tarnybą, pas kokį gydytoją, kada jam pagalba nebuvo suteikta arba buvo suteikta nekvalifikuota pagalba, todėl, atsakovo atstovo manymu, pareiškėjas savo skundą grindžia bendro pobūdžio prielaidomis. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad skundai dėl nusiskundimų sveikata yra fiksuojami kalinamųjų asmens sveikatos istorijose. Asmens sveikatos istorijoje yra ir išrašas iš pirminės medicininės pareiškėjo apžiūros bei su pareiškėjo sveikata susiję kiti duomenys. Byloje nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu buvo viršytos aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribinės vertės, be to, pats pareiškėjas dėl tokių aplinkybių nepateikė jokių skundų.

10. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 28 d. buvo pateikęs prašymą dėl sezoninių drabužių išdavimo, tačiau nesant galimybių, pareiškėjui tokie drabužiai neišduoti. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų, netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų. Iš Šiaulių TI apsaugos ir priežiūros skyriaus 2017 m. spalio 1 d. pažymos Nr. 60/09-36620 matyti, kad TV kabelis pareiškėjui jo prašymu buvo pajungtas, tačiau jokie teisės aktai nereglamentuoja tokios atsakovo pareigos. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pastatas yra avarinės būklės. Pastatui yra reikalingas kapitalinis remontas, tačiau nėra duomenų, jog pastatas yra avarinės būklės.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu (VI t., b. l. 20–32) pareiškėjo skundą patenkino iš dalies – pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo E. V. teisė į tinkamas kalinimo sąlygas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, o reikalavimą dėl 25 000 Eur neturtinės priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, būtų priteistas 25 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas už laikotarpį nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d.

13. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos sampratą bei žalos atlyginimą iš valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, taip pat CK nuostatomis dėl ieškinio senaties termino taikymo.

14. Teismas nurodė, kad pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 11 d., ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 10 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, kurios galėtų būti pagrindas atnaujinti ieškinio senaties terminą, todėl ieškinio senaties termino neatnaujino.

15. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad jam būnant Šiaulių TI nebuvo išduotas užvalkalas antklodei, vietoje antklodės buvo išduodama paklodė, nebuvo užtikrinta jų higiena, nurodė, kad pagal Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprūpinimo ir patalyne (čiužiniais) tvarkos (toliau – ir Tvarka) 6 punktą, vietoje dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Teismas iš aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų Nr. 927 ir Nr. 1951 sprendė, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas patalyne ir kitomis priemonėmis, t. y. čiužiniu, antklode, pagalve, paklode, pagalvės užvalkalu. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodė, jog jam nebuvo išduotas užvalkalas antklodei, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo ir nenurodė, kada konkrečiai jam buvo išduotas ne visas patalynės komplektas. Teismas, išanalizavęs byloje pateiktus Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento patikrinimo aktus, kuriuose pažeidimų nenustatyta, pareiškėjo argumentus dėl netinkamai aprūpinamos patalynės ir higienos normų pažeidimų atmetė kaip nepagrįstus.

16. Dėl pareiškėjo teiginių, kad Šiaulių TI jam buvo išduodamas tik vienas puodelis, nors reikėdavo dviejų, teismas nurodė, kad ginčui aktualūs teisės aktai nenustatė, kiek puodelių vienetų kalinimo įstaiga turi išduoti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems. Teismas vertino Šiaulių TI atsiliepime pateiktus paaiškinimus, kad antrasis puodelis išduodamas, jei kalintysis asmuo to pageidauja. Teismas nenustatė, jog pareiškėjas dėl puodelių trūkumo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją, Ūkio skyriaus darbuotojus, reiškė pretenzijas Sveikatos priežiūros tarnybos specialistams ar kreipėsi į kitas kompetentingas institucijas, o institucijos į tokį kreipimąsi nereagavo, todėl šiuos pareiškėjo teiginius laikė nepagrįstus.

17. Vertindamas pareiškėjo argumentus, kad 2015 m. vasario 27 d., prieš talpinant jį į drausmės izoliatorių, nebuvo atliktas jo sanitarinis švarinimas, teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. IR-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklės) (ginčui aktuali teisės akto redakcija galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. rugsėjo 1 d.) 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu, kirpėjo paslaugomis, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius. Teismas iš bylos medžiagos nustatė, kad pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI 2015 m. vasario 26 d. buvo atliktas sanitarinis švarinimas. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 3 d. skundu kreipėsi į Kalėjimų departamentą prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Departamentas), kuriame nurodė, kad 2015 m. vasario 27 d. jam nebuvo atliktas sanitarinis švarinimas. Departamentas 2015 m. balandžio 29 d. sprendime Nr. 2S-1844 nurodė, jog pareiškėjui 2015 m. vasario 26 d. buvo atliktas sanitarinis švarinimas ir, vadovaujantis Tardymo izoliatoriaus vidaus tvarkos taisyklių 107 punkto nuostatomis, Šiaulių TI administracija, 2015 m. vasario 27 d. neatlikusi pakartotinio sanitarinio švarinimo, nustatytų teisės aktų tvarkos nepažeidė. Teismas, atsižvelgdamas į teisės aktų nuostatas bei į tai, kad pareiškėjas minėto Departamento sprendimo neskundė, pareiškėjo teiginius dėl 2015 m. vasario 27 d. neatlikto sanitarinio švarinimo atmetė kaip nepagrįstus.

18. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Šiaulių TI administracija atima iš suimtųjų ir nuteistųjų asmeninius daiktus – keramikinius indus, metalinius šaukštus ir kita, kas numatyta leidžiamų naudotis daiktų sąraše, tačiau Šiaulių TI administracija išduoda tokius pat draudžiamus naudoti daiktus – metalinius šaukštus, lėkštes, puodelius, teismas nurodė, kad ginčui aktualių redakcijų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 15 priede iki Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymo Nr. IR-107 „Dėl teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymo Nr. IR-172 „Dėl tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 1.58 punkte buvo nurodytas Tardymo izoliatoriuose suimtiesiems draudžiamų įsigyti (parduoti parduotuvėse) maisto produktų sąrašas, o po šio įsakymo patvirtintas Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Anksčiau galiojusiame draudžiamų daiktų sąraše metaliniai indai buvo nurodyti kaip daiktai, kuriuos draudžiama įsigyti, o naujai patvirtiname Suimtiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąraše nurodyta, kad suimtieji gali turėti plastikinius arba medinius stalo indus (lėkštę, šaukštą, puoduką, šakutę, peilį). Teismas pažymėjo, kad įkalinimo įstaigos išduodami daiktai nelaikytini daiktais, kuriuos įsigyja suimtasis ar nuteistasis. Šie daiktai lieka įkalinimo įstaigos nuosavybė, todėl teismas sprendė, kad minėtos nuostatos netaikytinos šiam ginčui. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, Šiaulių TI administracijos neteisėtų veiksmų nenustatė.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI būrio viršininkai periodiškai neregistruoja pateiktų skundų, prašymų, taip pažeidžia jo teisę kreiptis į Šiaulių TI direktorių dėl įvairių iškilusių problemų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų, nustatė, kad Departamentas 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. 2S-2554 išnagrinėjo pareiškėjo 2016 m. balandžio 1 d. skundą, kuriame pareiškėjas reiškė nusiskundimus dėl Šiaulių TI pareigūnų veiksmų, neveikimo. Pareiškėjas skunde reiškė nusiskundimus dėl jo pateiktų skundų, prašymų neregistravimo. Teismas vertino, kad Departamentas išsamiai atsakė į pareiškėjo skundą, duomenų, jog pareiškėjas būtų apskundęs minėtą sprendimą byloje nėra. Teismas taip pat nustatė, kad Šiaulių TI 2016 m. vasario 23 d. sprendimu Nr. 17/01-473 išsamiai atsakė į pareiškėjo 2016 m. vasario 4 d. skundą bei Šiaulių TI 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. 147/01-1832 išsamiai atsakė į pareiškėjo 2016 m. birželio 17 d. skundą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde abstrakčiai nurodė, kad jo skundai, prašymai nebuvo registruojami, tačiau šių aplinkybių nedetalizavo, pareiškėjas nenurodė kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, todėl šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš administracinės bylos, kurią sudaro VI tomai, matyti, jog pareiškėjo skundai buvo registruojami ir nagrinėjami.

20. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, kad 2016 m. kovo 31 d. po vakarinio patikrinimo jautėsi degėsių kvapas, kuris griaužė akis, nosį, burną, tačiau asmenys nebuvo evakuoti, kad Šiaulių TI periodiškai jaučiamas dažų kvapas, vertino Šiaulių TI 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 17/01-1027 pateiktą informaciją, kad 2016 m. balandžio 6 d. dėl režiminio korpuso vykdomų remonto darbų galėjo jaustis dažų kvapas, taip pat Šiaulių TI 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 17/01-577 pateiktą informaciją, kad, siekiant pagerinti suimtųjų/nuteistųjų kalėjimo sąlygas Šiaulių TI, 2016 m. vasario mėnesio antroje pusėje buvo vykdomi kamerų remonto darbai, todėl galėjo justis dažų kvapas. Teismas analizavo Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 104 punkte, HN 76:2010 25 punkte, HN 134:2015 7 punkte įtvirtintas teisės normas dėl patalpų atitikties sveikatos ir higienos reikalavimams bei sprendė, kad pareiškėjo argumentai nurodytais aspektais yra deklaratyvaus pobūdžio. Teismas darė išvadą, kad byloje nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kamerose metu buvo viršytos aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribines vertės, be to, pareiškėjas dėl tokių aplinkybių nepateikė jokių skundų. Atsižvelgiant į tai teismas sprendė, kad nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI teisės aktai buvo pažeisti.

21. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus, kad pareigūnai nuolat pakėlinėdavo kameros akutės dangtelį, kurio garsas sutrikdydavo pareiškėjo miegą, kaip abstrakčius ir nedetalizuotus, įvertinęs tai, kad Departamento direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.2 punkte nustatyta, jog duryse gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis ir užsklendžiamas langelis maistui, knygoms ir kitiems daiktams perduoti. Langelio durys turi atsidaryti tiktai į koridoriaus pusę ir gali būti rakinamos.

22. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 15 d. pareigūnai nevedė jo nusimaudyti, nurodė, kad pagal ginčui aktualios HN 76:2010 68 punktą, laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. iš antro aukšto gyvenamosios kameros Nr. 41 buvo perkeltas į režiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato pirmo aukšto gyvenamąją kamerą Nr. 2 ir į dušą buvo vedamas tą pačią dieną iš kameros Nr. 2. Iš Šiaulių TI 2015 m. liepos 15 d. konvojuotųjų sąrašo Nr. 69/06-4014 matyti, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2S-5413 pareiškėjas buvo informuotas, jog pareiškėjui neišvykus iš Šiaulių TI, galimybė per savaitę pasinaudoti dušu būtų suteikta. Teismas, atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, nurodytus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

23. Teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo argumentų, kad Šiaulių TI direktorius nesuteikė jam sezoninių drabužių, nurodė, kad Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos nustatytos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintame „Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše“ (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d. (toliau – ir Aprašas). Šiaulių TI direktoriaus 2013 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1/01-154 patvirtinto Šiaulių tardymo izoliatoriaus daiktų sandėlio darbo organizavimo tvarkos aprašą, kuriame reglamentuota drabužių išdavimo tvarka. Šio aprašo 9 punkte nustatyta, kad Suimtasis (nuteistasis), pageidaujantis gauti aprangą bei asmens higienos priemones, rašo prašymą įstaigos direktoriui ir įteikia jį Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininkui <...>. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. gegužės 25 d. skundu kreipėsi į Departamentą, kuriame nurodė, jog Šiaulių TI administracija neaprūpina drabužiais pagal sezoną. Šiaulių TI atsiliepime nurodė, jog, nesant galimybių, sezoniniai drabužiai pareiškėjui išduoti nebuvo. Iš aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninės sąskaitos Nr. 927 matyti, kad pareiškėjas buvo aprūpintas patalyne, indais, higienos priemonėmis ir kojinėmis. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, sprendė, kad pareiškėjo teiginiai dėl sezoninių drabužių neišdavimo pasitvirtino, tačiau pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas dėl sezoninių drabužių neišdavimo, kokius nepatogumus patyrė ir ar iš viso patyrė.

24. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje nebuvo apšvietimo, gultas sulūžęs, šalta, krito sienų, lubų tinkas, nebuvo ventiliacijos, tualetas be atitvarų, iš tualeto sklido nemalonus kvapas, nebuvo užtikrintas tinkamas plotas, iš Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 28 d. pažymos „Dėl E. V.“ Nr. 60/09-35775 nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr. 2 nuo 2015 m. vasario 27 d. iki 2015 m. kovo 10 d., nuo 2015 m. balandžio 14 d. iki 2015 m. balandžio 16 d., nuo 2015 m. balandžio 29 d. iki 2015 m. gegužės 4 d., iš viso 21 dieną.

Teismas nustatė, kad pareiškėjui Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje Nr. 2 teko 6,56 kv. m. gyvenamojo ploto, t. y. pareiškėjui plotas būnant Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje buvo užtikrintas. Teismas analizavo ginčui aktualios HN 76:2010 21 punkto, Eksploatavimo taisyklių 14.5 punkto nuostatas dėl sanitarinio mazgo įrengimo. Teismas rėmėsi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kurią toks sanitarinio mazgo įrengimas (sanitarinis mazgas sumontuotas už pertvaros) nėra tinkamas kalinamų asmenų privatumo užtikrinimas.

Teismas, įvertinęs į tai, kad atsakovo atstovas atsiliepime patvirtino aplinkybę, jog pareiškėjo laikymo laikotarpiu drausmės izoliatoriuje sanitarinis mazgas nebuvo izoliuotas, konstatavo, kad per visą bylai aktualų laikotarpį, pareiškėjui būnant Šiaulių TI drausmės izoliatoriuje, 21 dieną sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios patalpos, todėl tai laikė pareiškėjo teisių pažeidimu, sukėlusiu jam neigiamų išgyvenimų, sietinų su atsakovo pareigos užtikrinti pareiškėjui teisę į privatumą nevykdymu, turėjusiu įtakos pareiškėjo sąlygų bloginimui.

Teismas iš Šiaulių visuomenės sveikatos centro 2015 m. balandžio 3 d. rašto Nr. S-1482 nustatė, kad gavus pareiškėjo skundą, buvo patikrintos Šiaulių TI baudos izoliatoriaus kameros Nr. 1 ir Nr. 2, kameroje Nr. 2 nustatyta per žema oro temperatūra, o santykinė oro drėgmė atitiko HN 76:2010 reikalavimus, kameroje Nr. 2 sanitarinis įrenginys neplautas, kameroje reikalingas paprastasis remontas – patalpų lubų danga atsilupusi, nelygi. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2, kuri neatitiko higienos normų reikalavimų, t. y.

Šiaulių TI neveikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

25. Dėl pareiškėjo teiginių, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrintos sąlygos švarai ir tvarkai palaikyti, pareiškėjas negaudavo prašomo valymo inventoriaus ir priemonių, teismas analizavo HN 76:2010 58 punkto, HN 134:2015 37 punkto nuostatas, vertino Šiaulių TI 2015 m. birželio 18 d. rašte Nr.17/01-1507 pateiktą informaciją, kad kiekviename režiminio korpuso aukšte yra išskirta spintelė valymo inventoriui (skudurai, šepečiai, WC šepetys, dubenys, soda bei tarkuotas ūkinis muilas) laikyti. Suimtiesiems ir nuteistiesiems kiekvieną mėnesį yra išduodamos priemonės (skalbiamasis muilas ir soda), taip pat vertino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento 2016 m. gegužės 30 d. patikrinimo akte Nr. PA.6-132(19.4.1.6.12) patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, kad gyvenamųjų patalpų valymui skirtas inventorius ir priemonės buvo kiekviename režiminio korpuso aukšte: šepečiai grindims ir unitazui, semtuvėliai, ūkinis muilas, soda. Teismas nurodė, kad patalpų (režiminio korpuso patalpų, gyvenamųjų patalpų, drausmės izoliatorių, paskirstymo kamerų, priėmimo paskirstymo skyriaus) priežiūra (valymas, dezinsekcija, dezinfekcija, deratizacija) pareiškėjo kalinimo Šiaulių TI laikotarpiu buvo vykdoma, vadovaujantis Šiaulių TI higienos – dezinfekcijos planais 2014–2015 metais ir 2016–2017 metais. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas konkrečiai nenurodė, kuriose kamerose ir kuriuo laikotarpiu buvo neišduodamos tvarkymosi priemonės, todėl, atsižvelgdamas į aptartus įrodymus, minėtus pareiškėjo teiginius laikė neįrodytus. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas teismo posėdyje nurodė, kad gaudavo šluotą, semtuvėlį ir sodą.

26. Teismas pareiškėjo teiginius, kad dušuose nebuvo karšo vandens, vanduo buvo drungnas arba šaltas vertino kaip abstrakčius ir nedetalizuotus, nes pareiškėjas nenurodė, kada nebuvo karšto vandens. Šiuo aspektu teismas vertino byloje pateiktą Šiaulių TI 2017 m. spalio 4 d. pažymą Nr. 62/08-284 „Apie laikymo sąlygas“, iš kurios matyti, kad Šiaulių TI prausimosi patalpos yra įrengtos, vadovaujantis HN 134:2015 nustatytais reikalavimais, Šiaulių TI yra 2 prausimosi patalpos, kuriose yra po 8 dušo ragelius, kabyklos rūbams, dubenys, suimtieji (nuteistieji) į dušus vedami ne rečiau kaip kartą per savaitę. Kiekvieną kartą einant praustis duše bėga karštas vanduo, kurio temperatūros reguliuoti individualiai kiekvienam asmeniui nėra galimybės, nes patalpose įrengti tik dušo rageliai.

27. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Šiaulių TI rankšluosčiai būdavo išduodami tik išsimaudžius ir parėjus (iš dušo) per lauką jų pasiimti teismas nustatė, kad iš Departamento 2015 m. gegužės 22 d. rašto Nr. 2S-2259 „Dėl skundo“ matyti, jog pareiškėjas kreipėsi su skundu, nurodydamas, kad, atvykus į Šiaulių TI, vedama į dušą, o po to išduoda rankšluosčius ir kitus daiktus. Departamentas minėtame rašte nurodė, jog „atvykus į Šiaulių TI, pirmiausia vedama į dušą, kad nereikėtų neštis kitų daiktų, o po to išduodami kiti daiktai. Jei neturite rankšluosčio, galite jį pasiimti sandėlyje, kuris yra šalia dušo patalpos, tik reikia paprašyti sandėlininkės. Gyvenantiems Šiaulių TI ir vedantiems į dušą, rankšluosčius galima pasikeisti prieš maudymąsi arba po jo. Šiaulių TI sudarytos sąlygos pasikeisti rankšluosčius pagal kiekvieno asmens norus“. Šiaulių TI 2017 m. spalio 4 d. pažymoje Nr. 62/08-284 „Apie laikymo sąlygas“ nurodyta, jog kiekvienas suimtasis/nuteistasis įstaigos išduotą patalynę ir rankšluosčius gali pasikeisti eidami praustis į dušą. Suimtasis/nuteistasis turi galimybę išduotą patalynę ir rankšluosčius pasikeisti prieš dušą arba po dušo. Teismas, atsižvelgęs į aptartus įrodymus, minėtus pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

28. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad, atvykus į Šiaulių TI, nebuvo vedamas pasivaikščioti, o 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo nuvestas į pasivaikščiojimo kiemelį, kuriame yra įrengtas pats netvarkingiausias sporto inventorius ir dėl to pareiškėjas negalėjo mankštintis, kaip abstrakčius ir nedetalizuotus, nustatė, kad iš Šiaulių TI 2016 m. vasario 19 d. rašto Nr. 17/01-439 matyti, jog Šiaulių TI pasivaikščiojimo kiemai yra įrengti, atsižvelgiant į Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios nustato tardymo izoliatorių, tardymo izoliatorių gyvenamųjų, pasimatymų patalpų, pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimo ir eksploatavimo reikalavimus.

Pasivaikščiojimo kiemuose įrengtos rakinamos kameros, kurios uždengtos metaliniu grotuotu rėmu, išilgai pasivaikščiojimo kiemų kamerų sienų, viršuje, įrengti stogeliai, kad suimtieji ir nuteistieji galėtų pasislėpti nuo atmosferinių kritulių. Iš Šiaulių TI 2015 m. kovo 6 d. rašto Nr. 17/01-587 teismas nustatė, kad skundų nagrinėjimo metu buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 3 prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai (2015 m. vasario 9 d. Nr. 60/09-4962 ir 60/09-4963), kuriuose pranešama, kad suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti, tačiau eiti pasivaikščioti pareiškėjas atsisakė.

Iš Departamento 2016 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 2S-5810 matyti, kad skundo nagrinėjimo metu buvo gauti apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 4 pareigūnų paaiškinimai (2016 m. rugsėjo 27 d. reg. Nr. 60/09-34569, 2016 m. rugsėjo 27 d. reg. Nr. 60/09-34567), kuriuose paaiškinama, kad 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI ir būnant priėmimo ir paskirstymo skyriuje bei gyvenamojoje kameroje Nr. 47 nei žodžiu nei raštu dėl išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius į aukščiau minėtus pareigūnus, nesikreipė.

Iš minėto Departamento rašto teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 3 d. buvo uždarytas į pasivaikščiojimo kiemelį Nr.

1. Prasidėjus pasivaikščiojimo laikui, pareiškėjas kreipėsi žodžiu į pareigūnus dėl galimybės pasinaudotu tualetu, šis prašymas buvo patenkintas (iš pasivaikščiojimo kiemelio buvo parvestas į gyvenamąją kamerą Nr. 47 ir po to grąžintas atgal į pasivaikščiojimo kiemelį Nr.

1. Pareiškėjo pageidavimas pervesti į kitą pasivaikščiojimo kiemelį, dėl nepatogaus sporto inventoriaus aukščio (esančio pasivaikščiojimo kiemelyje Nr.

l) tenkintinas nebuvo, kadangi Šiaulių TI administracija savo veikloje vadovaujasi galiojančiais teisės aktais, o ne asmenų individualiais norais ar pageidavimais. Teismas sprendė, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl netvarkingo sporto inventoriaus, o byloje esantys įrodymai patvirtina, jog pareiškėjas kreipėsi į Šiaulių TI tik dėl nepatogaus sporto inventoriaus aukščio, todėl šiuos argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

29. Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentus, kad maistas dalinamas, nesilaikant higienos normų reikalavimų, nėra išduodamas padėklas duonai, todėl duona dedama tiesiai ant dalinimo langelio, kuris yra surūdijęs, iš valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2016 m. liepos 20 d. rašto Nr. (57.5)57S-517 nustatė, kad Tarnyba atliko patikrinimą pagal pareiškėjo E. V. skundą dėl Šiaulių TI, kameroje Nr. 5 maisto dalinimo langelio durelių higieninės būklės. Atlikus patikrinimą nustatyta, kad langelis, per kurį paduodamas indas su maistu, pažeistas korozijos, tačiau maistas neturi tiesioginio sąlyčio su langelio paviršiumi. Šiaulių TI nurodyta atnaujinti kamerų langelių paviršius.

30. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentus dėl kritinės Šiaulių TI pastato būklės. Teismas iš Šiaulių TI 2016 m. birželio 29 d. rašto Nr. 17/01-162 nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi su skundu, nurodydamas, jog Šiaulių TI stogo virš įėjimo į dušo patalpas sijos ir balkiai yra nupuvę, vos laikosi. Šiaulių TI nurodė, kad ūkio skyriaus darbuotojai apžiūrėjo stogelio virš įėjimo į dušo patalpas būklę ir nustatė, kad stogelis tvarkingas ir pavojaus niekam nekelia.

31. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus, kad, atvykus į Šiaulių TI, nuolat reikėdavo laukti elektriko, kuris pajungtų televizoriaus kabelį, sprendė, kad Šiaulių TI 2017 m. spalio 4 d. pažyma Nr. 60/09-36629 patvirtina, jog TV kabelis E. V. skunde minėtomis datomis pagal Šiaulių tardymo izoliatoriuje turimus duomenis, jo žodiniu prašymu, buvo pajungtas. Taip pat Šiaulių TI 2016 m. balandžio 28 d. rašte Nr. 17/01-1127 nurodyta, kad 2016 m. balandžio 27 d. Šiaulių TI „Dokumentų apsaugos ir priežiūros klausimais registre“ užregistruotas APS 3-os budinčios pamainos prižiūrėtojo paaiškinimas (reg. Nr.60/09-15811), kuriame paaiškinama, kad E. V. 2016 m. kovo 31 d. kreipėsi į pareigūną žodžiu prašydamas prijungti televizijos laidą prie kabelinės televizijos lizdo. Apie pareiškėjo prašymą informavus tardymo izoliatoriaus direktoriaus budintį padėjėją ir iškviestus ūkio būrio nuteistąjį vykdantį elektriko padėjėjo darbus, televizijos laidas prie kabelinės televizijos lizdo buvo pajungtas. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, pareiškėjo nurodytus argumentus atmetė.

32. Teismas pareiškėjo teiginius, kad iš pareiškėjo buvo imamas mokestis už elektros energiją, nors nebuvo galimybės ja naudotis, taip pat, jog Šiaulių TI administracija neužtikrina kasdienio sveikatos priežiūros pas gydytojus, odontologus, kad reikiamu laiku nebuvo išduodama druska laikė abstrakčiais, todėl atmetė kaip nepagrįstus.

33. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo patirtus nepatogumus, į teismų praktikoje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, darė išvadą, kad pareiškėjas, kalėdamas Šiaulių TI, dėl drausmės izoliatoriuje neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu ir pažeistų higienos normų reikalavimų patyrė neturtinę žalą, tačiau ji gali būti kompensuojama pareiškėjo teisių pažeidimo pripažinimu. Teismas šią išvadą darė, iš Lietuvos teismų informacinės „Liteko“ sistemos duomenų nustatęs, jog Šiaulių apygardos administraciniame teisme išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1651-257/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00404-2016-3) pagal pareiškėjo E. V. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių TI, už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 31 d. iki 2016 m. vasario 22 d.; pareiškėjas toje byloje skundėsi dėl Šiaulių TI paskirstymo kamerų ir nurodė, jog neturtinė žala pasireiškė įvairiai – buvo žeminamas jo orumas, kilo emocinė depresija, dideli išgyvenimai, jam teko būti su nepažįstamais asmenimis, kurių buvo daug, kameroje būdavo tamsu, o jis dėl to blogai jautėsi; teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių TI, 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismas vertino, kad pareiškėjas neturtinę žalą dėl drausmės izoliatoriuje netinkamai įrengto sanitarinio mazgo ir higienos normų pažeidimų tuo pačiu laikotarpiu taip pat nurodė, jog buvo žeminamas jo orumas, patyrė emocinius, psichologinius išgyvenimus, t. y. pareiškėjas nurodo patyręs tokią pat neturtinę žalą kaip ir administracinėje byloje Nr. I-1651-257/2016. Teismas atsižvelgė ir į tai, kad pareiškėjas drausmės izoliatoriuje buvo laikomas vienas, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas būtų turėjęs atlikti gamtinius reikalus stebint kitiems asmenims, tokių aplinkybių nenurodė ir pareiškėjas.

III. 34. Pareiškėjas E. V. apeliaciniame skunde (VI t., b. l. 38) prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

35. Pareiškėjas akcentuoja, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo detaliai nurodęs pažeidimus, kurie pareiškėjui itin pablogino kalinimo sąlygas ir dėl kurių daug kartų būnant Šiaulių TI kreipėsi į psichologus. Pareiškėjo teigimu, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) pažeidimai yra akivaizdūs, nes pareiškėjui nebuvo užtikrintas privatumas sanitariniame mazge, atliekant gamtinius reikalus jis buvo stebimas. Tokios sąlygos yra žeminančios ir kankinančios, tačiau teismas neįžvelgė šių sąlygų neigiamos įtakos ir pareiškėjui nepriteisė žalos atlyginimo.

36. Pareiškėjas, nesutikdamas su teismo argumentais, kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių, jog jam nebuvo išduodamas užvalkalas antklodei, pažymi, kad iš aprūpinimo knygelės matyti, jog užvalkalo antklodei pareiškėjas iš viso nėra gavęs. HN 76:2010 ir HN 134:2015 normos įpareigoja patalynę išduoti su užvalkalais, todėl, neišduodamas užvalkalo, atsakovas neturėjo galimybės užtikrinti higienos normų reikalavimų. Atsakovas išduodavo tik 1 puodelį, todėl pareiškėjas neteko teisės maitintis pagal valgiaraštį, nes išduodant arbatą ir pieną antro gėrimo neturėjo kur įsipilti.

37. Pareiškėjas pažymi, kad skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kokį teisės aktą atsakovas pažeidė, pareiškėją talpindamas į baudos izoliatorių prieš tai nesuteikiant galimybės nusiprausti duše, tačiau į šį teisės aktą teismas neatsižvelgė, o tik nurodė teisinį reglamentavimą, pagal kurį kalintieji privalo būti numaudyti ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dėl degėsių ir dažų kvapo pareiškėjas yra kreipęsis į įstaigos administraciją, tačiau teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė, todėl teismo sprendimas yra melagingas.

38. Pareiškėjas nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 15 d. nebuvo nuvestas į dušą, tačiau teismas šio pažeidimo nepastebėjo. Taip pat teismas neįžvelgė pažeidimo dėl to, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas sezoniniais drabužiais. Pareiškėjo manymu, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnio pažeidimas yra akivaizdus, nes, pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI, jam nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui skundėsi dėl maisto dalinimo langelio būklės, pridėjo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išvadą, kuri, pareiškėjo manymu, pagrindžia pareiškėjo argumentus, tačiau teismas vis tiek atmetė šiuos argumentus ir pažeidimo nenustatė.

39. Pareiškėjas prašo peržvelgti visą jo skundą ir peržiūrėti teismo sprendimą, kuris pareiškėjo manymu, yra šališkas.

40. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Šiaulių TI atsiliepime (VI t., b. l. 41–44) su pareiškėjo apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti.

41. Atsakovo atstovo nuomone, Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimas priimtas išsamiai ir visapusiškai ištyrus ir įvertinus bylos nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes.

42. Atsakovo atstovas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ABTĮ) suformuluotos įrodymų vertinimo taisyklės esmė yra ta, kad bylos įrodymus vertina teismas, o nei vienos šalies pateikta įrodymų interpretacija teismui nėra privaloma. Taip pat atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad kreipiantis dėl žalos atlyginimo, žalos padarymo faktą turi įrodyti žalos atlyginimo prašantis asmuo, tuo tarpu tiek pareiškėjo skunde, tiek apeliaciniame skunde lakoniškai dėstomi įrodymais nepagrindžiami pareiškėjo argumentai, reiškiami bendro pobūdžio nusiskundimai, nebūtinai kilę dėl jo laikymo sąlygų.

43. Dėl pareiškėjo argumentų, kad pareiškėjui nebuvo išduotas užvalkalas antklodei nurodo, kad Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose nurodyta aprūpinimo ir patalyne (čiužiniais) tvarka, iš kurios matyti, kad šios normos galiojimo metu nebuvo numatytas privalomas užvalkalo antklodei išdavimas (pagal 6 p. vietoje dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei), o iš Aprūpinimo apranga, patalyne, rankšluosčiais, indais, stalo įrankiais ir higienos priemonėmis asmeninių sąskaitų Nr. 927 ir 1951 matyti, kad pareiškėjas buvo tinkamai aprūpintas patalyne ir kt. priemonėmis. Tai, kad užvalkalo išdavimas aktualiu laikotarpi nebuvo imperatyvus, nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jam nebuvo išduotas antras puodelis, pažymi, kad antras puodelis išduodamas, jei kalintysis asmuo to pageidauja, tačiau šuo atveju pareiškėjas tokio prašymo nepateikė, todėl jo pretenzijos yra nepagrįstos.

44. Atsakovo atstovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino teisės aktų nuostatas, reglamentuojančias suimtųjų teisę pasinaudoti dušu, nurodo, kad pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktą, suimtiesiems ne rečiau kaip kartą per savaitę suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Teismas nustatė, kad 2015 m. vasario 26 d. pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI, jam buvo atliktas sanitarinis švarinimas. Pareiškėjas 2015 m. balandžio 3 d. su skundu kreipėsi į Departamentą ir nurodė, kad jam 2015 m. vasario 27 d. nebuvo atliktas sanitarinis švarinimas. Iš Departamento 2015 m. balandžio 29 d. sprendimo Nr. 2S-1844 matyti, kad sanitarinis švarinimas jam buvo atliktas, vadovaujantis Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punktu, o pakartotinio švarinimo neatlikimas nebuvo privalomas, šio sprendimo pareiškėjas neskundė, todėl jo pretenzijos yra nepagrįstos.

45. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, kad nuo 2015 m. liepos 8 d. iki 2015 m. liepos 15 d. pareiškėjas nebuvo vedamas į dušą, nurodo, kad pareiškėjui teisė pasinaudoti dušu suteikta 2015 m. liepos 8 d., o 2015 m. liepos 15 d. jis buvo konvojuotas į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą. Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2S-5413 pareiškėją informavo, kad, pareiškėjui neišvykus iš įstaigos, jam teisė pasinaudoti dušu būtų suteikta. Visa tai įvertinus, akivaizdu, kad, išvykus iš įstaigos, pareiškėjui nebuvo galima suteikti galimybės pasinaudoti dušu.

46. Pareiškėjas nesutinka ir su sprendimo dalimi dėl vedimo pasivaikščioti etapavimo dienomis, tačiau jokių argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo sprendimo teisingumą, pareiškėjas nepateikė, o tik dar kartą nurodė tas pačias pretenzijas. Atsakovo atstovas akcentuoja, kad, jeigu suimtasis (nuteistasis) dienotvarkėje nustatytu pasivaikščiojimo laiku turi būti konvojuojamas, pasivaikščioti jis nevedamas, nes konvojus turi suplanuotą maršrutą ir laiką ir turi jo laikytis. Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių III skyriaus „Asmenų priėmimas į tardymo izoliatorius“ reikalavimuose priėmimo dieną nėra numatyta organizuoti pasivaikščiojimo priimtiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems ir nuteistiesiems. Iš prižiūrėtojų tarnybinių pranešimų Nr. 60/09-4962 ir 60/09-4963 matyti, kad tokia teisė pareiškėjui buvo suteikta, tačiau jis jos atsisakė, o iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 2S-5810 matyti, kad pareiškėjas neišreiškė noro pasivaikščioti nei žodžiu, nei raštu, todėl jam tokia teisė ir nesuteikta. Pareiškėjo argumentus dėl netinkamo sanitarinio mazgo atitvėrimo bei dėl sezoninių drabužių neišdavimo teismas pripažino pagrįstais, todėl jų kartojimas apeliaciniame skunde reikšmės neturi.

47. Atsakovo atstovas pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis ginčo laikotarpiu atliko laisvės atėmimo bausmę, todėl galimas jo asmeninių laisvių suvaržymas tam tikra apimtimi yra neišvengiamas. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių TI būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Pirmosios instancijos teismas sprendime nenustatė, kad dėl Šiaulių TI neteisėtų veiksmų (neveikimo) ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pažeista pareiškėjo sveikata. Vien tik deklaratyvaus pobūdžio teiginiai, kuriuos pareiškėjas nurodė, neturtinės žalos atlyginimui nelaikytini pakankamu pagrindu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 48. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, padarytos dėl tinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI neužtikrinimo nuo 2010 m. rugpjūčio 5 d. iki 2016 m. spalio 10 d., atlyginimo.

49. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pritaikęs trejų metų ieškinio senaties terminą, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2017 m. liepos 11 d., sprendė, kad, nustačius valstybės pareigą atlyginti neturtinę žalą, ji galėtų būti priteistina už laikotarpį nuo 2014 m. liepos 11 d. iki 2016 m. spalio 10 d. Teismas pripažino, kad 21 dieną drausmės izoliatoriuje buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, drausmės izoliatoriaus kameroje pareiškėjas buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, tačiau neturtinės žalos atlyginimo pinigais nepriteisė.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka bei siekia neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Pareiškėjas akcentuoja, kad Konvencijos pažeidimai dėl privatumo, naudojantis sanitariniu mazgu, neužtikrinimo yra akivaizdūs, pareiškėjas nesutinka su teismo vertinimu dėl užvalkalo antklodei, puodelio neišdavimo, degėsių ir dažų kvapo, galimybės pasivaikščioti nesuteikimo, maisto dalinimo langelio netinkamos būklės, teismas nepagrįstai neįžvelgė pažeidimo, kad pareiškėjas nebuvo aprūpintas sezoniniais drabužiais, 2015 m. liepos 8–15 d. nebuvo nuvestas į dušą.

51. EŽTT ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje V. D. H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007; 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

52. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas pareiškėjo skunde išdėstytų teiginių teisingumą, pakankamai detaliai išanalizavo bylos proceso šalių argumentus, išsamiai išnagrinėjo byloje reikšmingas faktines aplinkybes, pritaikė ginčui aktualias teisės normas, todėl teisėjų kolegija iš naujo pirmosios instancijos teismo motyvų nebekartoja, pasisako tik tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

53. Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės) atlyginimo gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų/neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

54. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl tam tikros valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 str. prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar tam tikros pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1130-556/2017; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-686-261/2016; 2015 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2175-662/2015 ir kt.).

55. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (2 d.).

56. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad užvalkalo antklodei iš viso nėra gavęs ir tai matyti iš aprūpinimo kortelės. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui buvo nurodęs, kad vietoje užvalkalo antklodei buvo išduodama paklodė. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų (kūdikių), esančių pataisos namų vaikų (kūdikių) namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintos vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (1.2. papunktis) (ginčui aktuali akto redakcija, galiojusi 2010 m. kovo 3 d.–2017 m. sausio 1 d). Kaip teisingai pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, šių normų galiojimo metu nebuvo numatytas privalomas užvalkalo antklodei išdavimas. Normų 6 punkte nustatyta, kad vietoje dviejų paklodžių gali būti išduodamas užvalkalas antklodei. Šiuo atveju pareiškėjas neneigia, kad paklodės jam buvo išduotos, todėl, nesant įtvirtintam reikalavimui privalomai išduoti užvalkalą antklodei, nėra pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

57. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Laisvės atėmimo vietų (išskyrus ligonines) aprūpinimo valgyklos inventoriumi ir indais normose nurodyta, kad pataisos namų, kalėjimų, areštinių ir kardomąją priemonę – suėmimą vykdančių įstaigų valgyklose vienam asmeniui priklauso 2 puodeliai 0,5 l ir 0,3 l talpos. Šiaulių TI atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui nurodė, kad antrasis puodelis išduodamas, jei asmuo to pageidauja. Byloje pateikta pareiškėjo aprūpinimo drabužiais, avalyne ir patalyne asmeninė sąskaita Nr. 927 (I t., b. l. 134–137, 146–149), iš kurios matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui buvo išduodamas vienas puodelis, pareiškėjas tai patvirtino savo parašu ir jokių pastabų nenurodė. Pareiškėjas nei skunde pirmosios instancijos teismui, nei apeliaciniame skunde nenurodė aplinkybių, ar dėl antro puodelio trūkumo kreipėsi į Šiaulių TI administraciją tuo metu, kai antro puodelio pareiškėjui reikėjo. Tai leidžia daryti išvadą, kad ginčui aktualiu laikotarpiu antro puodelio neišdavimas pareiškėjui nekėlė nepatogumų, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjui kilo neturtinė žala, kaip ji apibūdinama CK 6.250 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, susijusių su masto maisto dalinimo langelio būkle. Pirmosios instancijos teismas vertino byloje pateiktą Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos 2016 m. liepos 20 d. raštą Nr. (57.5)57S-517 (I t., b. l. 53), kuriame nurodyta, kad pagal pareiškėjo skundą atlikus patikrinimą, nustatyta, jog kameroje Nr. 5 langelis, per kurį paduodamas indas su maistu, pažeistas korozijos, tačiau maistas neturi tiesioginio sąlyčio su langelio paviršiumi. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis raštas nepatvirtina, kad pareiškėjui maistas buvo dalinamas, nesilaikant higienos normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo konstatuoti Šiaulių TI neteisėtų veiksmų.

58. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad dėl dažų ir degėsių kvapo ir patirtų nepatogumų yra kreipęsis į įstaigas, tačiau teismas melagingai nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus šiuo aspektu, analizavo Šiaulių TI 2016 m. balandžio 19 d. rašte Nr. 17/01-1027 (I t., b. l. 19) pateiktą informaciją, kad 2016 m. balandžio 6 d. dėl režiminio korpuso vykdomų remonto darbų galėjo jaustis dažų kvapas, taip pat Šiaulių TI 2016 m. kovo 4 d. rašte Nr. 17/01-577 (I t., b. l. 26) pateiktą informaciją, kad, siekiant pagerinti suimtųjų/nuteistųjų kalėjimo sąlygas Šiaulių TI, 2016 m. vasario mėnesio antroje pusėje buvo vykdomi kamerų remonto darbai, todėl galėjo justis dažų kvapas bei darė išvadą, kad byloje nėra jokių kompetentingos institucijos nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI kamerose metu buvo viršytos aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribines vertės, be to, pareiškėjas dėl tokių aplinkybių nepateikė jokių skundų. Pažymėtina, kad minėti raštai yra atsakymai į pareiškėjo teiktus skundus, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai darė išvadą, kad pareiškėjas dėl nurodytų sąlygų su skundais nesikreipė, tačiau sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad, nesant kompetentingų institucijų išvadų, jog Šiaulių TI kamerose metu buvo viršytos aplinkos orą teršiančių cheminių medžiagų (teršalų) ribines vertės, nėra objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad Šiaulių TI pareiškėjo atžvilgiu atliko neteisėtus veiksmus.

59. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad, atvykęs į įstaigą, nė karto nebuvo nuvestas pasivaikščioti, taip buvo pažeistas BVK 103 straipsnis. Šiame straipsnyje įtvirtinta nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore bei pasivaikščiojimų organizavimo tvarka. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl pasivaikščiojimo vertino kaip abstrakčius ir nedetalizuotus. Šią išvadą teismas darė, nustatęs, kad iš Šiaulių TI 2015 m. kovo 6 d. rašto Nr. 17/01-587 matyti, jog skundų nagrinėjimo metu buvo gauti Apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 3 prižiūrėtojų tarnybiniai pranešimai (2015 m. vasario 9 d. Nr. 60/09-4962 ir 60/09-4963), kuriuose pranešama, kad suimtųjų (nuteistųjų) dienotvarkėje nustatytu laiku pareiškėjui buvo suteikta galimybė pasivaikščioti, tačiau eiti pasivaikščioti pareiškėjas atsisakė; iš Departamento 2016 m. lapkričio 3 d. rašto Nr. 2S-5810 matyti, kad skundo nagrinėjimo metu buvo gauti apsaugos ir priežiūros skyriaus budinčios pamainos Nr. 4 pareigūnų paaiškinimai (2016 m. rugsėjo 27 d. reg. Nr. 60/09-34569, 2016 m. rugsėjo 27d. reg. Nr. 60/09-34567), kuriuose paaiškinama, kad, 2016 m. rugsėjo 2 d. pareiškėjui atvykus į Šiaulių TI ir būnant priėmimo ir paskirstymo skyriuje bei gyvenamojoje kameroje Nr. 47, nei žodžiu nei raštu dėl išvedimo į pasivaikščiojimo kiemelius į aukščiau minėtus pareigūnus nesikreipė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde konkrečių argumentų, kodėl nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada, nenurodė, todėl nėra pagrindo aplinkybių vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Kaip minėta, apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas neįžvelgė pažeidimo dėl to, kad 2015 m. liepos 8–15 d. pareiškėjas nebuvo nuvestas į dušą. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas, vertindamas minėtus šiuos argumentus, iš bylos duomenų nustatė, kad pareiškėjas 2015 m. liepos 8 d. iš antro aukšto gyvenamosios kameros Nr. 41 buvo perkeltas į režiminėje teritorijoje esančio gyvenamojo pastato pirmo aukšto gyvenamąją kamerą Nr. 2 ir į dušą buvo vedamas tą pačią dieną iš kameros Nr. 2; iš Šiaulių TI 2015 m. liepos 15 d. konvojuotųjų sąrašo Nr. 69/06-4014 nustatė, kad pareiškėjas buvo konvojuotas į Panevėžio apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą; Šiaulių TI direktoriaus 2015 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. 2S-5413 pareiškėjas buvo informuotas, jog, pareiškėjui neišvykus iš Šiaulių TI, galimybė per savaitę pasinaudoti dušu būtų suteikta, todėl pareiškėjo argumentus dėl neišvedimo į dušą nurodytu laikotarpiu atmetė. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde šių pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nepaneigė bei konkrečių nesutikimo argumentų nenurodė, todėl, sutinkant su pirmosios instancijos teismo vertinimu, plačiau dėl to nepasisakytina.

61. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neįžvelgė pažeidimo, jog pareiškėjas nebuvo aprūpintas sezoniniais drabužiais, atkreipia dėmesį, kad teismas skundžiamame sprendime, įvertinęs teisinį reglamentavimą, proceso šalių paaiškinimus ir byloje pateiktus duomenis, nurodė, jog pareiškėjo teiginiai dėl sezoninių drabužių neišdavimo pasitvirtino, tačiau sprendė, kad pareiškėjas nenurodė, kuo pasireiškė jo teisių pažeidimas, kokius nepatogumus patyrė ir ar iš viso patyrė, t. y. teismas nenustatė visų būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui nurodė, kad Šiaulių TI, nesuteikdamas sezoninių drabužių, pažeidė pareiškėjo teisę turėti drabužių pagal sezoną, taip užtikrinant higieną ir švarą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas šiuo aspektu pakankamai apibūdino jo pažeistą teisę, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui patvirtino, kad pareiškėjui pagal jo 2015 m. balandžio 28 d. prašymą sezoniniai drabužiai nebuvo išduoti nesant galimybių. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nurodytos aplinkybės pareiškėjui sukėlė nepatogumų, diskomfortą ir kitų neigiamų išgyvenimų, kurių jis nebūtų patyręs, jei sezoniniai drabužiai pagal pateiktą prašymą jam būtų išduoti. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti įstaigų veiksmai – tinkamų kalinimo sąlygų neužtikrinimas, žala – pareiškėjas dėl to patyrė nepatogumų ir diskomfortą, bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 str.).

62. Pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad jį laikant drausmės izoliatoriuje, Konvencijos pažeidimai dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis sanitariniu mazgu yra akivaizdūs. Pirmosios instancijos teismas iš Šiaulių TI 2017 m. rugsėjo 28 d. pažymos „Dėl E. V.“ Nr. 60/09-35775 (I t., b. l. 113–123) nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas drausmės izoliatoriuje Nr. 2 2015 m. vasario 27 d.–2015 m. kovo 10 d., 2015 m. balandžio 14 d.–2015 m. balandžio 16 d., 2015 m. balandžio 29 d.–2015 m. gegužės 4 d., iš viso 21 dieną, šioje kameroje sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas, todėl konstatavo, kad minėtomis dienomis pareiškėjo teisė į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu buvo pažeista. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tardymo izoliatoriaus kameroje sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusios kameros gyvenamosios patalpos 1,5 m aukščio sienele nelaikytinas tinkamu sanitarinio mazgo įrengimu pareiškėjo privatumo užtikrinimo prasme, kadangi, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams, bei, vadovaujantis EŽTT praktika, vertinama, jog tokiu būdu pareiškėjo teisė į privatumą pažeidžiama (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-744-1062/2017, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1515-525/2019 ir kt.).

63. Asmens, kuris patyrė neturtinę žalą dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

64. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi, neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016 ir kt.).

65. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo būdo, vertino aplinkybes, kad pareiškėjas nurodo tokią pat neturtinę žalą, kurią nurodė, teikdamas skundą dėl netinkamų kalinimo sąlygų Šiaulių TI iš esmės tuo pačiu laikotarpiu ir Šiaulių apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-1651-257/2016 (teisminio proceso Nr. 3-64-3-00404-2016-3) pareiškėjui priteisė 150 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, patikrinusi nustatytas faktines bylos aplinkybes nagrinėjamoje byloje ir minėtoje administracinėje byloje, daro išvadą, kad, nors ginčo laikotarpis bylose iš dalies sutampa, tačiau pareiškėjo teisės į privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, pažeidimas konstatuotas skirtingose kamerose (nagrinėjamu atveju – drausmės izoliatoriuje Nr. 2, minėtoje administracinėje byloje – trumpalaikio laikymo kamerose), higienos normų pažeidimai konstatuoti skirtingose kamerose, todėl nėra pagrindo spręsti, kad pareiškėjas patyrė tokią pat neturtinę žalą ir dėl to ji negali būti atlyginta pinigais.

66. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatyto Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (pareiškėjas tam tikrais laikotarpiais, iš viso 21 dieną, buvo laikomas kameroje, kurioje sanitarinis mazgas nebuvo visiškai atitvertas, drausmės izoliatoriaus kameroje Nr. 2 pareiškėjas buvo laikomas higienos normų neatitinkančiomis sąlygomis, pareiškėjui pagal jo 2015 m. balandžio 28 d. prašymą nebuvo išduoti sezoniniai drabužiai), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju vien teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai pareiškėjo teisei apginti. Atsižvelgdama į bendruosius teisės principus bei į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, be kita ko – teisingumo principo, taip pat į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas (pensijų ir kitų socialinių išmokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjui priteistina 250 Eur neturtinei žalai atlyginti.

67. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino pareiškėjui atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl pripažįsta iš dalies pagrįstu apeliacinio skundo reikalavimą ir pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. V. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą pakeisti – priteisti pareiškėjui E. V. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 250 (du šimtus penkiasdešimt) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. rugpjūčio 23 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė