bdbb68e0-eab2-4a34-8439-7917b096d04b · Lietuvos apeliacinis teismas

                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-463-197/2015Proceso Nr.1-07-1-00311-2013-0                                    Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.10.1, 1.2.19.1. LIETUVOS Apeliacinis teismas N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. lapkričio 3 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos),teisėjų:

Albino Bielskio ir Lino Žukausko,sekretoriaujant Daliai LukoÅ¡evičienei,dalyvaujant prokurorui Dariui Stankevičiui,gynėjui advokatui RamÅ«nui Dobrovolskiui,nuteistajam V. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuoV. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 3 dalį bei nuteistas laisvės atėmimo bausme 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : V. K. nuteistas už tai, kad bÅ«damas (duomenys neskelbtini), kuri Å iaulių apygardos teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartimi buvo paskirta bankrutavusios UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) direktoriumi ir bankroto administratoriumi, turinčiu teisę Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio nustatyta tvarka teikti bankroto administravimo paslaugas ir Å¡iÄ teisę įgijęs Å¡io įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka, jo paties, kaip (duomenys neskelbtini) direktoriaus, 2013 m. kovo 3 d.

įsakymu, bÅ«damas paskirtas (duomenys neskelbtini) įgaliotu asmeniu (duomenys neskelbtini) bankroto procese ir tokiu bÅ«du, bÅ«damas atsakingas už bankrutavusios (duomenys neskelbtini) bankroto administravimÄ , bei jam suteiktų įgaliojimų pagrindu, turėdamas teisę atstovauti Å¡iÄ bendrovę, veikti jos vardu, savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), iÅ¡ buvusio (duomenys neskelbtini) direktoriaus G. L., 2013 m. lapkričio 19 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bet ne anksčiau kaip 15 val., reikalavo duoti 150 000 Lt kyšį, o 2013 m. lapkričio 26 d. laikotarpiu nuo 8.53 val. iki 9.13 val. reikalavo ir susitarė priimti 200 000 Lt kyšį už tai, kad jis, veikdamas pagal jam suteiktus įgaliojimus, atliktų veiksmus, kurių pasėkoje bÅ«tų nutrauktas civilinis procesas visose civilinėse bylose, tai yra Nr. 2-1012-267/2013, Nr. 2-1178-154/2013 ir Nr. 2-9704-776/2013, kuriose bankrutavusi (duomenys neskelbtini), atstovaujama bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) direktoriaus ir įgalioto asmens V.

K., yra pareiÅ¡kusi reikalavimus atsakovams (duomenys neskelbtini), G. L., J. L. ir L. L., tai yra, sudarytų taikos sutartį su (duomenys neskelbtini), atsakovais, G. L., J. L. ir L. L., Å¡iÄ sutartį pateiktų tvirtinti bankrutavusios (duomenys neskelbtini) kreditoriams, o pastariesiems sutikus su taikos sutarties sÄ lygomis, jÄ pateiktų tvirtinti teismui, po ko, teismui patvirtinus taikos sutartį, visos minėtos civilinės bylos bÅ«tų nutrauktos ir panaikintos teismų sprendimais minėtiems atsakovams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės; po ko, jis, tęsdamas savo nusikalstamÄ veikÄ , 2013 m. gruodžio 3 d. laikotarpiu nuo 10.05 val. iki 10.16 val. savo darbo vietoje – (duomenys neskelbtini) patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), susitarė su G.

L. priimti dalį reikalaujamo kyÅ¡io, tai yra 50 000 Lt, o tÄ pačiÄ dienÄ apie 11.53 val. (duomenys neskelbtini), teritorijoje susitikęs su G. L. iÅ¡ pastarojo priėmė dalį reikalaujamo kyÅ¡io, tai yra 50 000 Lt. Nuteistasis V. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad sutinka su jo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 3 dalyje, kvalifikacija, tačiau vertina, kad teismas neteisingai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, nepagrįstai jo nusikalstamÄ veikÄ laikė baigta, todėl paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ , teisingumo principui prieÅ¡taraujančiÄ bausmę.Apeliantas teigia, kad liko visiÅ¡kai neįvertinta ta aplinkybė, jog jis buvo provokuojamas G.

L., kuris tiesiogiai buvo suinteresuotas tokio proceso eiga, dėl ko nuteistasis ir įvykdė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Ir nors tai nuteistojo kaltės neÅ¡alina, tačiau rodo mažesnį jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumÄ bei tiesioginės iÅ¡ jo asmens kylančios iÅ¡ankstinės tyčios nusikalsti nebuvimÄ .Nuteistojo V. K. manymu Å¡ias aplinkybes patvirtina byloje esantys ir teismo tirti, tačiau neįvertinti duomenys, o bÅ«tent jo ir liudytojo G. L. pirmųjų, specialiųjų tarnybų dar nekontroliuotų, susitikimų eiga.

Pažymi, kad vykdydamas savo kaip bankroto administratoriaus funkcijas, jis, veikdamas (duomenys neskelbtini) naudai, kreipėsi į teismÄ su civiliniais ieÅ¡kiniais, tuo pačiu praÅ¡ydamas pritaikyti laikinÄ sias apsaugos priemones ir areÅ¡tuoti nekilnojamo turto objektus. Tai nebuvo iÅ¡ankstinis siekis reikalauti kyÅ¡io iÅ¡ G. L.. Apeliantas G. L. ieÅ¡kojo, nes Å¡is buvo (duomenys neskelbtini) vadovas, o iÅ¡ 2012 m. spalio 4 d. (duomenys neskelbtini) iÅ¡raÅ¡o sužinojo, jog akcininku ir direktoriumi tapo R. Å ., kuris, remiantis jo ankstesne darbine patirtimi, negalėjo bÅ«ti (duomenys neskelbtini) direktoriumi, t. y. administruojant UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau buvo kreipęsis į Å iaulių apygardos prokuratÅ«rÄ dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo Å¡ios įmonės dokumentų slėpimo ir aplaidaus buhalterijos vedimo.

Tyrimo metu buvo nustatyta, kad sandoris buvo fiktyvus ir akcijos parduotos asocialiam asmeniui R. Å .. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog V. K. savo iniciatyva ir savo naudai ieÅ¡kojo kontaktų su G. L. ir kėlė jam ir jo artimiesiems nepagrįstas civilines bylas, areÅ¡tavo turtÄ .Atkreipia dėmesį į tai, kad bÅ«tent pats liudytojas G. L. ieÅ¡kojo susitikimų su V. K.. Tai patvirtina liudytojas A. S. nurodydamas, kad pas jį buvo užėjęs G. L. ir teiravosi apie administratorių V.

K., todėl Å¡is davęs jo telefono numerį. Be to, pats G. L. patvirtino, jog 2013 m. rugpjūčio 20 d. skambino V. K. ir susitarė susitikti. Å io susitikimo metu pokalbis vyko tik apie (duomenys neskelbtini) iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , jog buvęs įmonės direktorius turės atsakyti, o apie tai, kad nuteistasis pats bÅ«tų siÅ«lęs jam kÄ nors neteisėto G. L. nenurodė. Be to, pats G. L. jam skambino 2013 m. lapkritį ir Å¡io mėnesio 19 d. susitiko. Nuteistasis mano, kad teismas nepagrįstai patikėjo G.

L. parodymais, jog Å¡io pokalbio metu buvo praÅ¡oma 150 000 Lt už galimÄ kreditorių sumažinimÄ , o ne jo parodymais, jog bÅ«tent G. L. klausė, ar bÅ«tų galima kaip iÅ¡spręsti bankroto procedÅ«rÄ . Todėl teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3, 5 dalių nuostatas, nes vieno asmens parodymus vertino aukščiau už kito, nors nei vieno, nei kito asmens nurodytų aplinkybių nepatvirtino kiti bylos duomenys.Nuteistajam abejonių kelia ir tai, kad po 2013 m. lapkričio 19 d. susitikimo G.

L. į Specialiųjų tyrimų tarnybÄ kreipėsi ne iÅ¡ karto, o praėjus 2 dienom, t. y. 2013 m. lapkričio 21 d. Be to, G. L. nėra neutralus asmuo, koks pagal BPK 78 straipsnį turėtų bÅ«ti liudytojas, o yra suinteresuotas, siekiantis savo tikslų, nes dėl jo pradėtų civilinių ir baudžiamųjų bylų procesai vilkinami, gal kÄ nors jam pažadėjo specialiųjų tarnybų pareigÅ«nai, taigi ir asmuo, siekiantis iÅ¡provokuoti V. K. paimti pinigus. Tai patvirtina 2013 m. lapkričio 26 d. susitikimo vaizdo įraÅ¡as ir pokalbio turinys.

Ir tik 2013 m. gruodžio 3 d., vėl gi po liudytojo G. L. skambučio nuteistasis paima 50 000 Lt. Taigi visos anksčiau iÅ¡dėstytos aplinkybės duoda pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas liudytojo, kaip neutralaus asmens statusas, ir liko neįvertintas G. L. kaip sumanytojo, tiesioginio vykdytojo ir kurstytojo elgesys, o tai jau yra galimas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisingo (sÄ Å¾iningo) proceso principo pažeidimas.

Be to, visa tai paneigia apygardos iÅ¡vadÄ , jog V. K. jam inkriminuojamus veiksmus padarė ir juos tęsė savo valia ir apsisprendimu, valstybės pareigÅ«nų ar privataus asmens, vykdančio pareigÅ«nų užduotis, neįtakotas ir neiÅ¡provokuotas.Apeliantas teigia, kad Å¡ioje byloje taikant nusikalstamos veikos imituojančius veiksmus (toliau – NVIV), t. y. teisėsaugos institucijoms žinant ir kontroliuojant daromÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal suformuotÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikÄ , jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti ne kaip baigti, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ (LAT nutartis Nr. 2K-562/2002).Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo paskirta realia laisvės atėmimo bausme, nes nebuvo įvertintos Å¡iame skunde nurodytos ir nuteistojo padarytos veikos ir jo asmens mažesnį pavojingumÄ rodančios aplinkybės. Be to, teismo paskirta bausmė yra neadekvati ne tik jo padarytai veikai, asmenybei, bet ir situacijai, kurioje esant ji buvo padaryta, todėl per griežta ir prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Mano, kad skiriant jam bausmę bÅ«tina atsižvelgti ir į suformuotÄ teismų praktikÄ , skiriant Å¡velnesnę bausmę negu numato įstatymas, ir teisingumo sÄ vokos iÅ¡aiÅ¡kinimÄ (LAT nutartys Nr. 2K-123/2008, 2K-189/2008, 2K-251/2008, 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010, 2K-491/2012, 2K-348/2013, 2K-433/2013, 2K-316/2014, 2K-7-259/2011, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2009 m. balandžio 10 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai), kurie duoda pagrindÄ V.

K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už jo padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirti Å¡velnesnę bausmės rūšį, kuri nebÅ«tų susijusi su realiu laisvės atėmimu, kadangi bÅ«tent Å¡iuo atveju laisvės atėmimo bausmės skyrimas sukeltų didesnes neigiamas pasekmes, nė bausme siekiami tikslai, nebÅ«tų įgyvendinta prevencinė nubaudimo reikÅ¡mė, bei socialinė funkcija – iÅ¡ nuteistojo bÅ«tų atimta galimybė padėti vaikui, žmonai, neįgaliai, didelių specialių poreikių turinčiai jo motinai A.

K., pensinio amžiaus tėvui G. K., ir 59 m. amžiaus vyras, niekada nepadaręs jokio teisei prieÅ¡ingos veikos, kuris Å¡ioje byloje nusikalto bÅ«damas sukurstytas, ne savo iniciatyva, bÅ«tų pasiųstas atlikti realiÄ laisvės atėmimo bausmę.Nuteistasis V. K. pripažįsta, kad jo poelgis, nors ir įtakotas kito asmens, vis tiek yra nepateisinamas, jis dėl to labai gailisi, smerkia save, kad po ilgų įtikinėjimų pasidavė pagundai, suvokia, kad bet koks teisės pažeidimas yra smerktinas poelgis tiek teisiniu, tiek moraliniu požiÅ«riu, tačiau kartu, sutikdamas su tuo, kad BK 225 straipsnio 3 dalyje numatyta veika yra labai pavojinga, pastebi, kad tai dar nereiÅ¡kia, jog visiems nusikaltusiems turi bÅ«ti skiriamos vienodos bausmės. Å iuo konkrečiu atveju teismo pareiga yra paskirti teisingÄ bausmę, kuria bÅ«tų kuo mažesnėmis žmogiÅ¡kosiomis sÄ naudomis pasiekti jos tikslai, realizuota valstybės baudžiamoji politika ir pasiekti bausmės tikslai.Apeliantas praÅ¡o Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį pakeisti: nuteistojo V.

K. veikÄ , kvalifikuotÄ pagal BK 225 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuoti į BK 22 straipsnio 1 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, V. K. paskirtÄ 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę pakeisti, skiriant Å¡velnesnę bausmės rūšį nė BK 225 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytoji, t. y. skirti bausmę, nesusijusiÄ su realiu laisvės atėmimu. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ patenkinti, o prokuroras – tenkinti iÅ¡ dalies, taikyti BK 75 straipsnį ir bausmės vykdymÄ atidėti.Nuteistojo V.

K. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡tyręs įrodymus, juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavęs ir vadovaudamasis įstatymo reikalavimais įvertinęs, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Nuosprendyje iÅ¡dėstytos motyvuotos teismo iÅ¡vados leidžia teigti, kad nuteistojo kaltė, jo tyčia, nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal BK 225 straipsnio 3 dalį yra teisinga. Tačiau apygardos teismo nuosprendis keistinas, nes pasikeitus baudžiamajam įstatymui, kuris įsigaliojo po nuosprendžio priėmimo, atsirado pagrindas nuteistajam taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ .Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo byloje surinktų įrodymų vertinimu, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis buvo provokuojamas liudytojo G.

L., kuris tiesiogiai buvo suinteresuotas tokio proceso eiga, dėl ko nuteistasis ir įvykdė inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ . Tuo pačiu liko neįvertintas Å¡io liudytojo kaip sumanytojo, tiesioginio vykdytojo ir kurstytojo elgesys. Be to, Å¡ioje byloje taikant NVIV, t. y. teisėsaugos institucijoms žinant ir kontroliuojant daromÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal suformuotÄ LAT praktikÄ , jo veiksmai turėjo bÅ«ti kvalifikuoti ne kaip baigti, o kaip pasikėsinimas padaryti nusikalstamÄ veikÄ .Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti teisingai.

Teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Ä®rodymų leistinumo kriterijus apibrėžtas BPK 20 straipsnio 4 dalyje, kurioje nustatyta, kad įrodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. IÅ¡ to seka, kad teismas spręsdamas, ar iÅ¡nagrinėti bylos duomenys pripažinti įrodymais, turi patikrinti, ar jų gavimo bÅ«das neprieÅ¡tarauja įstatymuose nustatytiems reikalavimams ir nustatyti, ar jie patikrinti BPK numatyta tvarka.             NVIV sankcionavimo tvarka nustatyta BPK 159 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodoma, kad prokuroras, iÅ¡ asmens gavęs informacijÄ , jog tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant, gali kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėjÄ su praÅ¡ymu leisti tam asmeniui atlikti NVIV, kad bÅ«tų įmanoma iÅ¡aiÅ¡kinti nusikaltimus darančius asmenis.

Minėta procesinė prievartos priemonė – nusikalstamÄ veikÄ imituojantys veiksmai – gali bÅ«ti taikoma tik pradėjus ikiteisminį tyrimÄ ir tik prokurorui iÅ¡ asmens gavus informacijÄ , kad tam asmeniui siÅ«loma padaryti nusikaltimÄ ar dalyvauti jį darant. IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Å¡ioje baudžiamojoje byloje dėl BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo pradėtas 2013 m. lapkričio 21 d. po to, kai G. L. tÄ pačiÄ dienÄ Specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdybai pateikė protokolÄ -pareiÅ¡kimÄ apie tai, kad V.

K., vykdantis (duomenys neskelbtini) bankroto procedÅ«ras, reikalauja iÅ¡ jo 150 000 Lt kyÅ¡io už iÅ¡vengimÄ didelių finansinių nuostolių ir sudarymÄ galimybės sudaryti taikos sutartį bÅ«simose civilinėse bylose (1 t., b. l. 1-2). Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga 2013 m. lapkričio 25 d. pateikė teismui praÅ¡ymus leisti taikyti BPK 154,158, 159 ir 160 straipsniuose numatytas procesines prievartos priemones (2 t., b. l. 58-61).

Mažeikių rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėja N. K. 2013 m. lapkričio 25 d. nutartimis leido G. L. nuo 2013 m. lapkričio 25 d. iki 2013 m. gruodžio 25 d. atlikti nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 227 straipsnio 3 dalyje, imituojančius veiksmus: susitikti su (duomenys neskelbtini) bankroto administratoriumi V. K. arba jo bendrininkais bei panaudoti Specialiųjų tyrimų tarnybos Å iaulių valdybos pateiktas pinigines lėšas iki 150 000 Lt, o taip pat leido naudoti vaizdo ir garso įraÅ¡ymo, filmavimo technikÄ fiksuojant V.

K. ir (ar) kitų su juo bendrininkaujančių asmenų pokalbius, veiksmus, susijusius su tiriamu BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytu nusikaltimu; bendraujant su V. K. betarpiÅ¡kai ar per galimus bendrininkus pažadėti ar susitarti duoti arba (ir) duoti reikalaujamÄ iki 150 000 Lt dydžio kyšį. Taip pat buvo leista per tÄ patį laikotarpį taikyti V. K. pokalbių, perduodamų elektroninių ryÅ¡ių tinklais, klausymÄ Å¡ios informacijos kontrolę, fiksavimÄ , kaupimÄ , paskirtas slaptas sekimas ir leista jo metu daryti vaizdo ar garso įraÅ¡Ä , filmuoti, o taip pat leista Specialiųjų tyrimo tarnybos Å iaulių valdybos pareigÅ«nams minėtu laikotarpiu neatskleidžiant savo tapatybės atlikti tyrimÄ , t. y. slapta naudoti vaizdo ar garso įraÅ¡us, filmavimo priemones, kontroliuojant ar fiksuojant su tiriamais nusikaltimais susijusių asmenų pokalbius, kitokį susižinojimÄ ar veiksmus (2 t., b. l. 62-63,64-65).

IÅ¡ to sektų, kad sankcionavimo tvarka nebuvo pažeista, nes prokuroras turėjo pagrindÄ praÅ¡yti taikyti procesinę prievartos priemonę – NVIV, o taip pat kitas procesines prievartos priemones bei gavo teismo leidimus.Kitų procesinių prievartos priemonių taikymas, tame tarpe ir NVIV, teisėtomis daro ne tik jų sankcionavimo, bet ir jų realizavimo teisėtumas. BPK 159 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, atliekant NVIV, draudžiama provokuoti asmenį padaryti nusikalstamÄ veikÄ . Tai reiÅ¡kia, kad net ir esant NVIV sankcionavimo pagrindams, kito asmens provokacija padaryti nusikalstamÄ veikÄ Å¡Ä¯ procesinį veiksmÄ daro neteisėtÄ .

Provokacija apibrėžiama kaip spaudimas, aktyvus skatinimas ar kurstymas padaryti nusikalstamÄ veikÄ apribojant asmens veiksmų pasirinkimo laisvę, jeigu dėl to asmuo padaro ar kėsinasi padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios prieÅ¡ tai neketino daryti. Pagal LAT formuojamÄ teismų praktikÄ provokacija – tai asmens lenkimas (kurstymas) padaryti nusikaltimÄ , turint tikslÄ vėliau su juo susidoroti teisėsaugos institucijų pagalba patraukiant baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo padaryta sukursčius.

AnalogiÅ¡kai provokacija apibrėžiama ir EŽTT jurisprudencijoje, nurodant, kad provokacija yra tada, kai operacijoje dalyvaujantys agentai – teisėsaugos institucijų pareigÅ«nai arba pagal jų nurodymus veikiantys asmenys – neapsiriboja iÅ¡ esmės pasyviu nusikalstamos veikos tyrimu, bet daro asmeniui tokio pobÅ«džio poveikį, kad paskatintų padaryti nusikalstamÄ veikÄ , kurios jis kitaip nebÅ«tų padaręs, taip siekdami sudaryti sÄ lygas veikos padarymo faktui konstatuoti, t. y. pateikti įrodymus ir vykdyti baudžiamÄ jį persekiojimÄ (žr.

Texeira de Castro; Eurofinacom v. France). Provokavimas konstatuotinas tada, kai iÅ¡ aplinkybių visumos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad be valstybės pareigÅ«nų ar privačių asmenų, vykdančių pareigÅ«nų užduotis, įsikiÅ¡imo, aktyvaus dalyvavimo, kurstymo padaryti nusikalstamÄ veikÄ asmuo, kaltinamas ar įtariamas nusikalstamos veikos padarymo, tos veikos nebÅ«tų padaręs. NVIV gali bÅ«ti atliekami tik prieÅ¡ asmenį, apie kurio, tikėtinÄ , nusikalstamÄ veikÄ jau turima duomenų (vien tik gandų ar panaÅ¡ios nepatikrinamos informacijos tam nepakanka), nes tik tokiu atveju gali bÅ«ti daroma iÅ¡vada apie „prisijungimÄ â€œ prie daromos nusikalstamos veikos, o ne naujos veikos iÅ¡provokavimÄ .

LAT praktikoje pripažįstama, kad nustatant ar asmuo buvo provokuojamas turėtų bÅ«ti atsižvelgiama ne vien tik į NVIV dalyvių veikimo bÅ«dÄ realizavimo metu, t. y. į tai, ar buvo NVIV atliekančio asmens spaudimas, skatinimas, kurstymas, įtikinėjimas ir pan. padaryti konkrečiÄ nusikalstamÄ veikÄ , bet į visus faktus nustatytinus iÅ¡ visų bylos aplinkybių, įskaitant aplinkybes, nesusijusias su NVIV dalyvių veikla, visumos (LAT nutartis Nr. 2A-P-2/2009). Å ioje baudžiamojoje byloje, BPK 159 straipsnio pagrindu atliekant NVIV, nusikalstama veika negalėjo bÅ«ti ir nebuvo iÅ¡provokuota, kadangi, iki nusprendžiant taikyti BPK 159 straipsnyje numatytÄ procesinės prievartos priemonę, nusikalstama veika jau buvo pradėta daryti t. y. iki teisėsaugos pareigÅ«nų įsikiÅ¡imo į nusikalstamos veikos eigÄ V.

K. už neteisėtÄ veikimÄ vykdant įgaliojimus iÅ¡ G. L. jau buvo pareikalavęs 150 000 Lt kyÅ¡io. Taigi, byloje nenustatyti nei leidimo atlikti NVIV sankcionavimo tvarkos pažeidimai, nei provokacijos padaryti nusikalstamÄ veikÄ faktas. Darytina iÅ¡vada, kad nuteistasis V. K. nebuvo kurstomas ar provokuojamas daryti nusikalstamÄ veikÄ , o Mažeikių rajono apylinkės teismo sankcionuotais ir STT pareigÅ«nų kontroliuojamais G. L. veiksmais buvo tik prisijungta prie jau daromo nusikaltimo, kuris buvo tęsiamas nuteistajam siekiant gauti reikalaujamÄ pinigų sumÄ , t. y. net ir netaikant NVIV nuteistasis V.

K. ir toliau bÅ«tų atlikęs neteisėtus veiksmus. NVIV buvo atliekami pagal teisės aktuose numatytÄ tvarkÄ , jų nepažeidžiant, todėl visi įrodymai, surinkti Å¡io procesinio veiksmo metu yra tinkami ir leistini BPK 20 straipsnio prasme. Nuteistasis V. K. savo parodymuose teigė, kad pirmas susitikimas įvyko liudytojo G. L. iniciatyva ir tai patvirtino liudytojas A. S.. Å is liudytojas pirmosios instancijos teismo posėdyje parodė, kad po to, kai G. L. pasisakė apie jam iÅ¡keltÄ bankroto bylÄ , jis davė pastarajam V.

K. telefono numerį. Tuo jų pažintis ir baigėsi. Apie V. K. ir G. L. bendravimÄ nieko nežino. G. L. jo neprašė tarpininkauti susitikti su V. K. (1 t., b. l. 26-27, 3 t., b. l. 141). Taigi, iÅ¡ liudytojo A. S. parodymų neseka, kad iniciatyvÄ susitikimui parodė liudytojas G. L.. Be to, pats nuteistasis parodė, kad jis, pradėjęs bankroto procedÅ«ras, pirmiausiai pradėjo ieÅ¡koti buvusio (duomenys neskelbtini) vadovo G. L.. IÅ¡ kreditorių gavo informacijÄ , jog pastarasis vykdo veiklÄ , tik jau kitos įmonės vardu Gilvyčių kaime, Å iaulių rajone.

Nuvykęs į nurodytÄ Ä¯monę sužinojo iÅ¡ ten dirbusių žmonių, kad įmonė užsiima medienos perdirbimu ir malkų ruoÅ¡imu. Tai buvo UAB (duomenys neskelbtini). IÅ¡ jų gavo G. L. telefono numerį (3 t., b. l. 146). Jis taip pat pripažino, jog dar 2013 m. rugpjūčio mėnesį susitikęs su G. L. kalbėjo, jog Å¡is liko skolingas (duomenys neskelbtini) 300 000 Lt, parašė ant lapelio įvairias pinigų sumas – 185 000 Lt, 50 000 Lt ir 250 000 Lt. Jis aiÅ¡kina, kad taip darė, jog norėjo, kad G.

L. bÅ«tų aiÅ¡kiau, kaip kreditorinių įsiskolinimų sumos atrodo. Taip pat kalbėjo apie galimÄ taikos sutartį ir jos sÄ lygas, galimybes nutraukti civilines bylas, o vėliau – 2013 m. lapkričio 21 d. telefoninio pokalbio metu aiÅ¡kino G. L. apie pastarajam gresiančiÄ baudžiamÄ jÄ bylÄ . Tai sutampa ir su liudytojo G. L. parodymais apie pirmus bendravimus su nuteistuoju ir netiesioginį kyÅ¡io reikalavimÄ . Apygardos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog nenustatyta, kad kaltinamasis V. K. tiesiogiai bÅ«tų reikalavęs kyÅ¡io, tačiau savo veiksmais rodė, kad neperdavus jam pinigų, G.

L. kils daug problemų. Vėliau kitų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinkti įrodymai patvirtino Å¡ias aplinkybes. IÅ¡ pokalbių iÅ¡klotinės (2 t., b. l. 67-74) matyti, kad 2013 m. lapkričio 26 d. G. L. susitinka su V. K. pastarojo darbo kabinete. Nuteistasis aiÅ¡kina taikos sutarties sudarymo sÄ lygas, nurodo, kad nesudarius taikos sutarties bus areÅ¡tuotas turtas, jeigu G. L. galvos kreiptis į teismÄ , tai užtruks labai ilgai. Kalba apie pinigus, V. K. ant lapelio užraÅ¡o 250 000 ir 200 000, aiÅ¡kina, kad 250 000 Lt įneÅ¡us į bankrutuojančios (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ , jis suÅ¡auks kreditorių susirinkimÄ ir taikos sutartis bus patvirtinta. 200 000 Lt reikia jam sumokėti, nes jis daug savo pinigų į šį reikalÄ investavo ir jam tie pinigai turi atsipirkti.

G. L. praÅ¡o mokėjimÄ iÅ¡dėstyti, tačiau susitarimo nepasiekia ir susitaria susitikti po savaitės. IÅ¡ 2013 m. gruodžio 3 d. pokalbio iÅ¡klotinės (2 t., b. l. 75-81) matyti, kad G. L. nori gauti iÅ¡ V. K. garantijas ir Å¡is paaiÅ¡kina, kad civilinės bylos bus nutrauktos. Po to pokalbis vyksta dėl antroje eilutėje (200 000) nurodytos sumos sumokėjimo, G. L. praÅ¡o iÅ¡dėstyti sumokėjimÄ . Sutaria, kad Å¡iÄ dienÄ gali sumokėti penkiasdeÅ¡imt, V. K. sutinka ir nurodo, kad susitiks dvyliktÄ valandÄ prie „(duomenys neskelbtini)“ prekybos centro ir iÅ¡siskiria. 2013 m. gruodžio 3 d., apie 12.00 val., V.

K. ir G. L. susitinka prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ ir nuteistasis iÅ¡ G. L. paima dalį – 50 000 Lt, kyÅ¡io. Nuteistasis V. K. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nurodė, kad jis suprato, jog G. L. provokuoja duoti kyšį ir jis priėmė jo žaidimo taisykles, norėdamas po to kreiptis į STT pareigÅ«nus ir jiems perduoti provokatorių, tačiau jo atlikti veiksmai prieÅ¡tarauja tokioms aplinkybėms. V. K. po pokalbių su G. L. nesikreipia į STT pareigÅ«nus, jam siÅ«lomų pinigų nepriima savo kabinete, tačiau nustato vietÄ , kur jam kyÅ¡is turi bÅ«ti perduodamas.

Po to nuvykęs į kyÅ¡io perdavimo vietÄ ir net pastebėjęs, kad ten yra STT pareigÅ«nas, į jį nesikreipia, o nustato G. L. kitÄ vietÄ kyÅ¡io perdavimui, paėmęs kyšį, sÅ«nui neliepia važiuoti į STT buveinę, sulaikymo metu apie jokiÄ provokacijÄ nepareiÅ¡kia. Å ios aplinkybės paneigia apelianto nurodomus ketinimus kreiptis į STT pareigÅ«nus dėl jo papirkimo. Apygardos teismas pagrįstai atmetė V. K. parodymus, kad iÅ¡ G. L. praÅ¡oma suma buvo skirta darbo užmokesčiui bei bankrutuojančios bendrovės administravimo iÅ¡laidoms padengti.

Tai, kad nuteistasis reikalavo kyÅ¡io, o ne atlygio už atliktÄ darbÄ ar administravimo iÅ¡laidų padengimo, patvirtina ir pinigų perdavimo aplinkybės. IÅ¡ V. K. ir liudytojo G. L. parodymų, sekimo protokoluose užfiksuotų pokalbių iÅ¡klotinių matyti, kad buvo tariamasi pinigus perduoti grynaisiais, asmeniÅ¡kai V. K., o ne oficialiai kreditorių vardu pervesti į teismo paskirto bankroto administratoriaus (duomenys neskelbtini) sÄ skaitÄ . Nuteistojo V. K. tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms ir padengti tiems patiems tikslams panaudotas savo pinigines lėšas yra deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiai, nes jis apskritai nenurodė, kokių iÅ¡laidų turėjo jis pats ar (duomenys neskelbtini) dėl vykdomų bankroto procedÅ«rų.

             Be to, ir apeliacinio skundo turinys bei galutinis apelianto praÅ¡ymas rodo, jog nuteistasis sutinka su nuosprendyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tik praÅ¡o jo nusikalstamÄ veikÄ kvalifikuoti kaip pasikėsinimÄ kyÅ¡ininkauti.Pagal BK 225 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas, bÅ«damas valstybės tarnautoju ar jam prilygintu asmeniu, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pažadėjo ar susitarė priimti kyšį arba reikalavo ar provokavo duoti kyšį, arba priėmė didesnės negu 250 MGL vertės kyšį už teisėtÄ ar neteisėtÄ veikimÄ ar neveikimÄ vykdant įgaliojimus.

Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 225 straipsnį kilti pakanka bet kurios vienos iÅ¡ Å¡ių veikų padarymo, o kadangi Å¡ios veikos sudėtis yra formali, laikoma, jog nusikaltimas baigtas nuo bet kurios minėtos veikos padarymo. Taigi Å¡ioje baudžiamojoje byloje nepriklausomai nuo to, kad dalis reikalaujamo kyÅ¡io buvo perduota atliekant NVIV, baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnį kyla nuo kyÅ¡io reikalavimo momento. Nuteistojo V. K. reikalaujama kyÅ¡io suma – 200 000 Lt virÅ¡ijo 250 MGL, todėl pagrįstai apygardos teismas jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo kaip baigtÄ nusikaltimÄ pagal minėto straipsnio 3 dalį.

KyÅ¡ininkavimo subjektyvioji pusė apibÅ«dinama tik tiesiogine tyčia. Byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad V. K. reikalaudamas duoti, susitardamas priimti ir priimdamas didesnės negu 250 MGL vertės kyšį suvokė pavojingÄ nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir norėjo taip veikti, t. y. BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ padarė veikdamas tiesiogine tyčia.Apygardos teismas, skirdamas bausmę V. K., vadovavosi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo sunkumÄ â€“ BK 225 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis); asmenybę – neteistas, administracine tvarka nebaustas (2 t., b. l. 146), dirbantis, charakterizuojamas teigiamai (2 t., b. l. 135), į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių.

Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , teismas konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. K. skyrus laisvės atėmimo bausmę, artimÄ sankcijoje numatytos bausmės minimumui, o taip pat pagrįstai nurodė, jog nėra pagrindų taikyti nuostatų, numatytų BK 54 straipsnio 3 dalyje bei 62 straipsnyje. Po skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo BK 75 straipsnio 1 dalies pakeitimas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymÄ ir asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimÄ , jei paskirta laisvės atėmimo bausmė nevirÅ¡ija ketverių metų.

V. K. už sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 225 straipsnio 3 dalyje, padarymÄ buvo paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo asmenybę, jo socialinius ryÅ¡ius, mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ dvejiems metams ir Å¡eÅ¡iems mėnesiams. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ž i a : Å iaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 4 d. nuosprendį V.

K. atžvilgiu pakeisti:Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir V. K. pagal BK 225 straipsnio 3 dalį paskirtos 2 (dvejų) metų ir 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti 2 (dvejiems) metams ir 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams. Vadovaujantis 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui V. K. paskirti baudžiamojo poveikio pareigÄ â€“ neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteitojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

Nuteistajam V. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sÄ lygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme. Nuteistajam V. K. iÅ¡aiÅ¡kinti, kad:vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jisbausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikęs bausmę;vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytÄ laikÄ neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laikÄ gali pratęsti; vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichikÄ veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų. vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu,jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimÄ , už kurį jam bÅ«tų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimÄ panaikinti bausmės vykdymo atidėjimÄ ir nuteistasis V.

K. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtÄ bausmę.              KitÄ nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .              Kolegijos pirmininkė                                                                  Laima Garnelienė Teisėjai                                                                                                    Albinas Bielskis                                                                               Linas ŽukauskasÂ