2025-10-01 Nr. AB-15545-3-63-3-00528-2024-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1439-552/2025

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00528-2024-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.1.2; 15.1.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. spalio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. D. skundą ir patikslintą skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – I. R., valstybės įmonė Turto bankas ir Neringos savivaldybės administracija) dėl įsakymo dalies ir pažymos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu ir patikslintu skundu, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E.) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas) dalį, kuria pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 3L1p, nustatyta 0,0418 ha dalis valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); 2) panaikinti 2024 m. balandžio mėn. NŽT pažymą dėl parduodamam objektui (duomenys neskelbtini) priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų. Pareiškėjas taip pat prašė priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundą ir patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

2.1. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 57/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), o likusi 43/100 gyvenamojo namo dalis nuosavybės teise priklauso I. R., be to, adresu (duomenys neskelbtini) taip pat stovi: pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai (toliau – ir buitinis pastatas); pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o likusi 49/100 dalis – I.

R.; kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priklauso buitiniam pastatui, nuosavybės teise priklausančiai Lietuvos Respublikai; kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 1/1 priklauso buitiniam pastatui, nuosavybės teise priklausančiai Lietuvos Respublikai. Buitinis pastatas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje). 1999 m. gegužės 28 d. Neringos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. 82 patvirtino teritorijos prie pastatų (duomenys neskelbtini), detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas).

Detaliojo plano brėžiniuose bei Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 patvirtintos šios teritorijos raidos programoje (toliau – ir Programa) nurodyta, kad pastatai privalo būti nugriauti ir naujas pastatytinas ūkinis pastatas, įgyvendinus detaliojo plano sprendinius, priskiriamas gyvenamojo namo savininkams. Tačiau valstybės įmonė Turto bankas (toliau – ir Turto bankas), nepaisydamas Detaliojo plano sprendinių, kuriuose nurodyta, kad pastatai yra griautini, paskelbė pastatų pardavimo aukcioną.

Turto bankui paskelbus apie planuojamą pastatų aukcioną, I. R. 2024 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Turto banką su prašymu pateikti susipažinimui 2024 m. balandžio 16 d. NŽT išduotą pažymą dėl parduodamam objektui (duomenys neskelbtini) priskirto valstybinės žemės sklypo nuomos sąlygų. I. R. 2024 m. gegužės 8 d. gavo Turto banko atsakymą, kuriame buvo nurodyta, jog Turto bankui nėra pagrindo atšaukti paskelbtą aukcioną arba jį sustabdyti, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – ir Vyriausybė) patvirtins tvarką, pagal kurią griautini statiniai turėtų būti išperkami iš teisėtų jų savininkų.

Atsakovas pateikė dalį prašomų dokumentų, tarp kurių buvo pridėtas NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo Įsakymas, o I. R. pasidalinus duomenimis su pareiškėju, pastarajam tapo žinoma apie buitiniam pastatui Įsakymu priskirtą žemės sklypo dalį bei tai, jog yra išduota pažyma dėl 0,0418 ha žemės sklypo dalies nuomos 62 metų terminui (toliau – ir Pažyma).

2.2. Tiek įsakymas, tiek Pažyma yra prieštaraujantys imperatyvioms įstatymų nuostatoms ir turi būti panaikinti. Įsakyme patvirtinta, jog buitiniam pastatui priskirta 0,0418 ha dalis žemės sklypo, tačiau tiek atsakovui, tiek Turto bankui, tiek Neringos miesto savivaldybei ir jos administracijai žinoma, kad visi pastatai, tarp jų ir buitinis pastatas, nėra naudojami ar net galbūt naudoti pagal paskirtį, be to, pastatai daug metų stovi apleisti, netvarkyti, todėl pastatų būklė iš blogos tapo avarine. Pareiškėjas akcentavo, kad tokios aplinkybės pagrindžia, jog buitiniam pastatui negalėjo būti Įsakymu priskirtas žemės sklypas, kadangi žemės sklypas ar jo dalis nėra reikalinga pastatams eksploatuoti, o tai reiškia naudoti pagal pagrindinę jo paskirtį, juo labiau, kad pagal Detaliojo plano sprendinius šių pastatų neturi būti – jie turi būti nugriauti. Kadangi Detalusis planas nėra pakeistas ar keičiamas, atsakovas, suformavęs žemės sklypą, neturėjo teisės jo dalį priskirti griautiniems pastatams.

2.3. Atsakovas priėmė Pažymą, o eiliškumo tvarka yra atliekami tam tikri veiksmai, kad žemės sklypas galėtų būti išnuomojamas nekilnojamąjį turtą aukciono būdu įsigijusiam asmeniui. Taigi, susidarius aplinkybėms, jog Pažyma yra išduota, vadovaujantis Įsakymo dalimi, kuria žemės sklypo dalis neteisėtai priskirta buitiniam pastatui ir yra naikintina, todėl ir Pažyma privalo būti panaikinama kartu su skundžiama Įsakymo dalimi.

2.4. Žemės sklypą nuo 2024 m. sausio 25 d. patikėjimo teise valdo Neringos savivaldybė. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą, valstybinės žemės sklypus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka išnuomoja savivaldybių tarybos – valstybinės žemės sklypus, perduotus patikėjimo teise savivaldybėms. Sprendimą išnuomoti valstybinės žemės sklypą priima savivaldybės taryba, o valstybinės žemės nuomos sutartį sudaro meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius. Aukciono skelbime nurodyta, kad parduodamiems pastatams priskirta 0,0418 ha žemės sklypo dalis iš bendro 0,1564 ha ploto žemės sklypo yra išnuomojama, nuomos terminas 62 metai. Pareiškėjas tvirtino, kad Turto bankas klaidina potencialius pirkėjus, jog visiems parduodamiems pastatams yra priskirta žemės sklypo dalis, o ne tik buitiniam pastatui. Atsakovas, išduodamas Pažymą, peržengė savo kompetencijos ribas ir iš esmės už Neringos savivaldybę priėmė sprendimą išnuomoti 62 metams žemės sklypo dalį buitiniam pastatui ir tokiu būdu pažeidė Žemės įstatymą.

2.5. Nepanaikinus Įsakymo dalies, kuria žemės sklypo dalis priskirta buitiniam pastatui, kuris nėra ir nebus naudotinas pagal paskirtį, kadangi privalo būti nugriautas, o atkuriant žvejo sodybą, toje vietovėje pagal Detaliojo plano sprendinius gali būti pastatytas tik ūkinis pastatas, kaip pagalbinis ūkio pastatas gyvenamajam namui, bei palikus galioti Pažymą, kurią išdavė nekompetentingas subjektas, bus įtvirtinta situacija, kai yra toleruotini institucijų veiksmai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos teisės aktus.

3. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą bei patikslintą skundą su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. NŽT atsiliepimą į skundą bei patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

3.1. Pareiškėjui ir I. R. nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), yra valstybei priklausančiame žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1564 ha, o tame pačiame sklype taip pat stovi pastatai, kurie registruoti adresu (duomenys neskelbtini): pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai; pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai, kaip buitinės patalpos priklausinys. Likusios 49/100 dalys priklauso I. R.; kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kaip buitinio pastato priklausinys; kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuri 1/1 nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kaip buitinio pastato priklausinys.

3.2. Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančius pastatus patikėjimo teise valdo Turto bankas, kuris 2024 m. kovo 19 d. raštu Nr. (15.29 Mr) SK4-3635 „Dėl žemės sklypo dalies (duomenys neskelbtini) nuomos” kreipėsi į NŽT Klaipėdos apygardos žemės tvarkymo ir administravimo skyrių, prašydamas nustatyti, kad 0,0418 ha ploto žemės sklypo dalis yra išnuomojama, išduodant atitinkamą pažymą, joje nurodant žemės sklypo dalies nuomos terminą ir vertę. NŽT Turto bankui išdavė Pažymą, kurioje nurodė, kad žemės sklypo dalis, kurios plotas 0,0418 ha, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, reikalinga įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam bei Turto banko patikėjimo teise valdomam nekilnojamajam turtui: buitinėms patalpoms, 51/100 dalims sandėlio, kiemo aikštelei, tvorai eksploatuoti, gali būti tik išnuomojama. Be to, NŽT pažymėjo, kad žemės sklypo patikėtinis – Neringos savivaldybė.

3.3. Išduodant Pažymą, NŽT jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl prašymas Pažymą panaikinti yra nepagrįstas. I. R. 2024 m. balandžio 30 d. kreipėsi į NŽT, kuris be kitų prašymų kėlė klausimą dėl Pažymos išdavimo pagrįstumo. Išnagrinėjęs tokį kreipimąsi, NŽT 2024 m. birželio 10 d. raštu Nr. 1SD-34234-(6.1 E.) (toliau – ir Raštas) pateikė išsamų atsakymą, kuriame nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad dabartinės Žemės įstatymo nuostatos neįpareigoja NŽT pasisakyti dėl nuomos, pažymėjo, jog tais atvejais, kai žemės sklypus patikėjimo teise valdo kiti patikėtiniai, NŽT neturėtų pasisakyti dėl nuomos galimybių bei paprašė skyriaus Turto bankui išduotą Pažymą laikyti negaliojančia. Minėtas Raštas buvo išsiųstas Neringos savivaldybei, Turto bankui bei Lietuvos Respublikos finansų ministerijai. Taigi, NŽT tvirtino, kad Turto bankui išduota Pažyma yra atšaukta (panaikinta), todėl negali būti ginčo objektu teisme.

3.4. NŽT nurodė, kad pareiškėjas kelia reikalavimą panaikinti Įsakymo dalį, kuria buitiniam pastatui (žymėjimas plane 3L1p) nustatyta 0,0418 ha dalis žemės sklypo. Vadovaudamasis teisiniu reguliavimu ir atsižvelgdamas į valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, uždarosios akcinės bendrovės „Geosmart“ matininko 2022 m. liepos 19 d. parengtą žemės sklypo planą, kuriame išskirtos žemės sklypo dalys, reikalingos savarankiškai funkcionuojantiems pastatams eksploatuoti, NŽT priėmė skundžiamą Įsakymą. Pasak NŽT, Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies nuostata, numatanti, kad griaunamiems statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, negaliojo skundžiamo Įsakymo priėmimo metu, o Detalusis planas, priimant Įsakymą, nebuvo pažeistas, nes parduodamas žemės sklype esantis nekilnojamasis turtas turi būti rekonstruotas, todėl jis nelaikytinas griaunamu. Be to, Klaipėdos apylinkės teisme buvo išnagrinėta civilinė byla (teisminio proceso Nr. 2-06-3-02038-2023-1), kurioje buvo išspręsti ir bylai aktualūs klausimai. Minėtoje byloje ieškovas I. R. prašė teismo leisti jam atlikti sandėlio, esančio žemės sklype, griovimo darbus be bendraturčio sutikimo, tačiau ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija minėtame sprendime nurodė, „jog nėra draudžiama parduoti griautino pastato ar jo dalies, nėra draudžiama parduoti turtą neįgyvendinus detaliojo plano sprendinių, o viešai skelbiamame VĮ Turto banko parduodamų ginčų statinių skelbime yra pateikta informacija apie galiojantį detalųjį planą ir jo sprendinius“.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. su pareiškėjo skundu ir patikslintu skundu sutiko ir prašė juos tenkinti. I. R. atsiliepimą į skundą bei patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

4.1. Kadangi NŽT Įsakymo dalis, kurią prašo panaikinti pareiškėjas, yra nepagrįsta, skundas turėtų būti tenkintinas, taip pat akcentavo, jog Įsakymu 0,0418 ha ploto turinti sklypo dalis buvo priskirta buitiniam pastatui, kurio savininkė yra valstybė, o likusi 0,1146 ha ploto sklypo dalis buvo priskirta pastatui – gyvenamam namui, kuris atitinkamomis dalimis priklauso pareiškėjui ir I. R..

4.2. Pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusias teisės aktų nuostatas, tam, jog prie atitinkamo pastato būtų suformuotas ar tam pastatui priskirtas žemės sklypas (ar jo dalis), tas pastatas turėjo būti savarankiškai funkcionuojančiu statiniu ir jis turėjo būti eksploatuojamas, t. y. naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą pastato tiesioginę paskirtį, tačiau buitinis pastatas neatitiko nei vieno iš šių nurodytų kriterijų. Buitinis pastatas nėra savarankiškai funkcionuojantis pastatas ir turi būti laikomas pareiškėjui ir jam priklausančio gyvenamojo namo pagalbinio ūkio pastatu. Taigi, atsižvelgiant į pastatų lokaciją (sklypo ribas), jų funkcinę paskirtį, taip pat į byloje pateikto Detaliojo plano nuostatas, tiek žemės sklype esantis sandėlis, tiek su sandėliu sujungtas pastatas – buitinės patalpos laikytini gyvenamojo namo adresu (duomenys neskelbtini), pagalbinio ūkio pastatais. Be to, buitinis pastatas jau ilgą laiką nebuvo naudojamas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir iš viso 20 pastarųjų metų nebuvo ir nėra naudojamas, o žemės sklypas (duomenys neskelbtini), yra kitos paskirties, jo naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, todėl minėtame sklype esantis buitinis pastatas neatitinka žemės naudojimo paskirties ir būdo.

4.3. NŽT, priimdamas Įsakymą, neatsižvelgė į teisės aktų reikalavimus, nepatikrino pastatų būklės ir jų atitikimo įstatyme įtvirtintiems kriterijams, pagal kuriuos tik tuos kriterijus atitinkantiems pastatams gali būti priskiriama valstybinė žemė. Pagal Detaliojo plano nuostatas, buitinis pastatas turi būti nugriautas, o vietoje jo atstatytinas ūkinis pastatas priskirtinas gyvenamojo namo savininkams, t. y. pareiškėjui ir I. R.. Tačiau ginčijamu Įsakymu į tai nebuvo atsižvelgta, nes tokiam griautinam pastatui yra priskirta reikšminga žemės sklypo dalis. Tokiu būdu sudarytos prielaidos toliau ignoruoti galiojantį teritorijų planavimo dokumentą, nevykdyti Detaliojo plano, o įsigijus tokį griautiną pastatą ir įteisinus valstybinės žemės nuomą, sudaromos sąlygos bandyti pakeisti Detalųjį planą, tuomet pakeisti pastato paskirtį ir toliau jį naudoti.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą prašė juos spręsti teismo nuožiūra.

6. Administracija nurodė, kad NŽT Raštu Pažymą panaikino, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl Pažymos panaikinimo jokių teisių ir / ar pareigų pareiškėjui nebesukels, taip pat pažymėjo, jog NŽT priimant skundžiamą Įsakymą negaliojo Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies redakcija, todėl nebuvo nuostatos, numatančios, kad griaunamiems statiniams eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turto bankas atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą su jais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Turto bankas atsiliepimą į skundą bei patikslintą skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais ir faktinėmis aplinkybėmis:

7.1. Valstybinės žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra: 1) pastatas – buitinės patalpos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklausantis Lietuvos Respublikai; 2) pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o kitos 49/100 dalies – I. R.; 3) kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisė priklauso Lietuvos Respublikai; 4) kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurios 1/1 priskirta pastatui – buitinėms patalpoms, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir juos patikėjimo teise valdo Turto bankas. Minėtas turtas yra įtrauktas į viešame aukcione parduodamo valstybės nekilnojamojo turto ir kitų nekilnojamųjų daiktų sąrašą.

7.2. Pareiškėjas Įsakymo apskundimui praleido įstatyme nustatytą terminą.

7.3. Teritorijai (duomenys neskelbtini) tarp pastatų Nr. 6–22 taikomi Detaliojo plano bei Programos sprendiniai, kuriuose nurodyta, kad: „iš esamo ūkinio pastato iškelti naudotojus į kitą sklypą, rekonstruoti ūkinį pastatą, sumažinti tūrį, suteikiant etnografinį charakterį“. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, jog: „Rekonstruojamas ūkinis pastatas mažinamas, užstatymo plotas iki 60 m2, regeneruojamas buvęs 1942 m. užstatymas prie šiaurės rytų ribos, ūkinis pastatas neturi viršyti 7 m. aukščio, apdailai naudoti tradicines Kuršių Nerijos pastatų apdailines medžiagas, stogui - molio čerpes“. Kadangi parduodamas pastatas turi būti rekonstruojamas, o tai galima atlikti nugriaunant ir atstatant pastatą, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m., jis nelaikytinas griautinu.

7.4. Savarankiškai funkcionuojančiam buitiniam pastatui 3L1p eksploatuoti buvo priskirta 0,0418 ha žemės sklypo dalis, remiantis Įsakymu.

7.5. Nurodyta Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalies nuostata negaliojo administracinių aktų priėmimo metu, o minėti administraciniai aktai šiuo metu yra galiojantys. Kadangi I. R. parašas yra ant žemės sklypo plano, kuriuo buvo apskaičiuotos sklypo bendraturčiams tenkančios dalys, tai leidžia daryti išvadą, kad jis susipažino ir sutiko su žemės sklypo bendraturčiams priskiriamomis dalimis.

7.6. Visais atvejais, neatsižvelgiant į parduodamo turto statusą, parduodant viešame aukcione tiek valstybei, tiek savivaldybėms nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus, kartu turi būti parduodamas ir priskirtas žemės sklypas (jo dalis), kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti. Kai prie viešame aukcione parduodamo nekilnojamojo turto valstybinė žemė negali būti perleidžiama privačion nuosavybėn, tokiu atveju su nekilnojamojo turto pirkėju turi būti sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis. Pagal teismų praktika analogiškose bylose, tuo atveju, jeigu viešo aukciono būdu parduodamas valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, tuomet visais atvejais, neatsižvelgiant į turto statusą, būklę, privalo būti priskirtas žemės sklypas, kurio reikia nekilnojamajam turtui eksploatuoti.

7.7. Turto bankas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, jog Įsakymas turi būti panaikintas, kadangi ginčo turtas, vykdant Detaliojo plano sprendinius, turi būti nugriautas ir joks žemės sklypas negali būti formuojamas ir priskiriamas. Pasak Turto banko, Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje e2A-173-513/2024 nurodė, jog I. R. ir pareiškėjui, siekiantiems nugriauti valstybei nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą valstybė, netektų nuosavybės teisės. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad siekiamas nugriauti turtas valstybės funkcijoms įgyvendinti nėra reikalingas, jau ilgą laiką nenaudojamas ir apleistas, tačiau savaime tai nereiškia, jog turtas neturi vertės, kad galima paneigti valstybės nuosavybės teisę ir jog valstybei už tokio turto praradimą (nugriovimą) neturi būti atlyginama kaip bet kuriam kitam turto savininkui. Vien aplinkybės, kad turtas nenaudojamas ir neprižiūrimas, nesudaro teisinio pagrindo jį nugriauti tenkinant išimtinai tik kito šio turto bendraturčio norą ir interesus vietoje nugriauto nekilnojamojo daikto pastatyti kitą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, tačiau neatsižvelgiant ir ignoruojant valstybės, kaip norimo nugriauti turto bendrasavininkės, interesus. Teismas taip pat konstatavo, jog Detalusis planas ir jo sprendiniai negali nei sukurti, nei modifikuoti, nei panaikinti nuosavybės teisės nepriklausomai nuo nuosavybės teisės subjekto, todėl I. R. ir pareiškėjui siekiant nugriauti valstybės turtą, už jį turi būti teisingai atlyginama, dėl to I. R. ir pareiškėjo sutikimas ar nesutikimas su turto pardavimu viešo aukciono būdu nėra teisiškai reikšmingas, nes valstybė, kaip bet kuris kitas nuosavybės teisės subjektas, yra laisva disponuoti jai priklausančiu turtu, jį parduoti, o valstybės turto pardavimo specifiką reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos.

II. 8. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo skundą ir patikslintą skundą atmetė kaip nepagrįstus, taip pat atmetė trečiojo suinteresuoto asmens Administracijos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklauso 57/100 pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), likusi pastato dalis, t. y. 43/100 gyvenamojo namo nuosavybės teise priklauso I. R.. Šis gyvenamasis namas yra Lietuvos Respublikos valstybei nuosavybės teise priklausančiame 0,1564 ha valstybinės žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini). Tame pačiame valstybinės žemės sklype stovi ir kiti pastatai: pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantis Lietuvos Respublikai, pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio 51/100 dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kiti inžineriniai statiniai – kiemo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiti inžineriniai statiniai – tvora, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). 49/100 dalys pastato – sandėlio, unikalus Nr. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso I. R.. Minėtiems pastatams suteiktas kitas adresas – (duomenys neskelbtini). NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjas 2022 m. rugsėjo 15 d. priėmė Įsakymą, kuriuo nustatė 0,1564 ha valstybinės žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas pastatams eksploatuoti: pastatui – buitiniam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), – 0,0418 ha, ir pastatui – gyvenamam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) – 0,1146 ha. NŽT skyrius surašė Pažymą, kurioje nurodė, kad 0,1564 ha valstybinės žemės sklypo dalis, kurios plotas 0,0418 ha, reikalinga įstatymų nustatyta tvarka parduodamam valstybei nuosavybės teise priklausančiam bei Turto banko patikėjimo teise valdomam nekilnojamajam turtui, gali būti tik išnuomojama.

10. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas su jam tiesiogines pasekmes sukeliančia Įsakymo dalimi, t. y. gyvenamajam pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), išskirta 0,1146 ha žemės sklypo dalimi, reikalinga pastatui eksploatuoti, sutinka, tačiau ginčija valstybinės žemės sklype išskirtą 0,0418 ha žemės sklypo dalį, reikalingą buitiniam pastatui eksploatuoti. Teismas taip pat nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Žemės įstatymas, Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintos Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

11. Teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pareiškėjo teiginį, jog buitiniam pastatui negalėjo būti priskirtas žemės sklypas, kadangi žemės sklypas ar jo dalis nėra reikalinga pastatams eksploatuoti, nes pastatas nenaudojamas pagal tikslinę paskirtį ir pagal Detaliojo plano sprendinius turi būti nugriautas, atmetė kaip nepagrįstą ir darė išvadą, kad pagrindas suformuoti žemės sklypą yra objekto priskirtinumas pagrindiniam daiktui, tačiau ne jo naudojimas pagal pagrindinę paskirtį esamu momentu, be to, akcentavo, kad byloje nėra ginčo ir atsakovas neneigia tos aplinkybės, jog buitinis pastatas nėra naudojamas. Kadangi Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas patvirtina, jog pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Nekilnojamo turto registre įregistruotas kaip savarankiškas turto objektas, be to, turi priklausinius: 1) pastatą – sandėlį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 2) kitus inžinerinius statinius – kiemo aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 3) kitus inžinerinius statinius – tvorą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), teismas sprendė, kad tokiam statiniui eksploatuoti atsakovas pagrįstai nustatė valstybinės žemės sklypo dalį.

12. Įvertinęs, kad pareiškėjas argumentui, jog statiniams, kurie turi būti griaunami, eksploatuoti valstybinės žemės sklypai neformuojami, pagrįsti, vadovavosi Žemės įstatymo 7 straipsnio 16 dalimi, teismas darė išvadą, kad pareiškėjas neatsižvelgė į tai, jog ginčijamas Įsakymas priimtas 2022 m. rugsėjo 15 d., kai nurodyta teisinė norma negaliojo, taigi, negalėjo būti taikoma Įsakymo priėmimo momentu. Be kita ko, įvertinęs Detaliojo plano sprendinius bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 9 punkte įtvirtintą nuostatą, kas yra laikoma statinio rekonstravimu, teismas sprendė, jog pastatas – buitinis pastatas nėra laikytinas griautinu, nes toks statinys gali būti rekonstruojamas pakeičiant išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį, tokiu būdu sumažinant pastato užstatymo plotą.

13. Teismas nurodė, kad byloje esantys duomenys patvirtinta, jog pastatas – buitinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, kitų bendrasavininkų nėra, o valstybei priklausančiam nekilnojamajam daiktui, kurį siekiama parduoti, taikomos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatos.

14. Teismas pažymėjo, kad tiek pareiškėjas skunde neginčijo, tiek pareiškėjo atstovė teismo posėdyje patvirtino, jog pareiškėjas neginčija skundžiamo Įsakymo dalies, kuria pareiškėjui nustatyta išskirta žemės sklypo dalis, reikalinga pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti, be to, byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui būtų neteisingai nustatyta išskirta žemės sklypo dalis, o pareiškėjo atstovė teismo posėdyje taip pat nenurodė jokių motyvų, jog panaikinus skundžiamą Įsakymo dalį, pareiškėjui išskirta žemės sklypo dalis padidėtų ar sumažėtų. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas, kaip ir bet kuris kitas suinteresuotas asmuo, siekdamas įgyti teisę į valstybės nuosavybe valdomą daiktą, turi teisę dalyvauti aukcione ir atmetė pareiškėjo atstovės teismo posėdyje išsakytą teiginį, jog nepagrįstai asmeniui yra perkeliama našta dalyvauti aukcione ir įsigyti valstybei priklausantį turtą.

15. Teismas sprendė, jog pareiškėjas siekia, kad jam būtų leista įgyti nuosavybės teises į valstybei priklausantį turtą kitais, pareiškėjui palankesniais ir ekonomiškai naudingesniais būdais, tokiu būdu paneigiant valstybės, kaip turto savininkės, teisę disponuoti taip priklausančiu turtu ir parduoti jį aukcione, gaunant atitinkamą ekonominę naudą. Remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022, teismas akcentavo, kad valstybės ir savivaldybių turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo turi atitikti ir racionalumo principą, pagal kurį toks turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Taigi, kad savininko (valstybės, savivaldybių) teisių į viešosios nuosavybės teisės objektus įgyvendinimas atitiktų visuomeninės naudos, efektyvumo ir racionalumo principus, valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir juo disponuojama atsakingai (tausojant, nešvaistant), siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, be kita ko, gaunant iš šio turto maksimalią naudą. Teismas konstatavo, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti pareiškėjo nurodytais motyvais nėra pagrindo.

16. Teismas, apžvelgęs faktines bylos aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, vertino, kad iš skundžiamos Pažymos turinio matyti, jog tai tarpinio / organizacinio pobūdžio dokumentas, skirtas institucijai, kuri kreipėsi dėl tokios pažymos išdavimo. Teismas sprendė, jog skundžiama Pažyma jokių pareiškėjo teisių ar pareigų nepažeidė, jokių teisių ir pareigų jam nesukūrė, todėl ji negali būti ginčo teisme objektu. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo prašymą panaikinti Pažymą atmetė kaip nepagrįstą.

17. Kadangi Administracija nenurodė, kokią poziciją palaiko ir skundą prašė spręsti teismo nuožiūra, taip pat nepateikė bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų, teismas jos prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas atmetė.

III. 18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas pagal bylos eigoje pateiktus jas pagrindžiančius dokumentus.

19. Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašo prijungti prie administracinės bylos Nr. eA-1439-552/2025 rašytinį įrodymą – 2025 m. gegužės 19 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) Klaipėdos teritorinio skyriaus raštą Nr. (1.29-Kl E)2Kl-415 dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Raštas dėl žemės sklypo), nurodydamas, kad Departamentas Rašte dėl žemės sklypo patvirtino, jog buitinis pastatas yra nevertingas, o jo ateitis siejama išimtinai su galiojančiais teritorijų planavimo dokumentais, t. y. su Detaliuoju planu. Kadangi pareiškėjas Raštą dėl žemės sklypo gavo tik 2025 m. gegužės 19 d., tai patvirtina, jog jis objektyviai neturėjo galimybės šio dokumento pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ar teikiant apeliacinį skundą, nes Raštas dėl žemės sklypo tuo metu dar neegzistavo, todėl jo prašymas prijungti papildomą įrodymą yra pagrįstas ir atitinka teisės aktų keliamus reikalavimus. Pareiškėjo vertinimu, bylos medžiaga ir Raštas dėl žemės sklypo yra susijęs, o pastarajame esanti informacija patvirtina pareiškėjo išdėstytas aplinkybes, jog pastatai nėra eksploatuojami, yra nevertingi, jie pagal Detalųjį planą turi būti nugriauti, o tai reiškia, kad tokiems pastatams žemės sklypo dalis negali būti priskirta, todėl Įsakymas naikintinas. Be to, Rašto dėl žemės sklypo turinys ne tik patvirtina pareiškėjo poziciją, bet ir papildo bylą naujomis ir reikšmingomis aplinkybėmis, kurios anksčiau nebuvo žinomos, todėl jų nepriėmimas ir nevertinimas galėtų reikšti neišsamų ir neteisingą bylos išnagrinėjimą. Be kita ko, Rašte dėl žemės sklypo Departamento nurodymas, jog „<...> sprendiniai turi atitikti galiojančius teritorijų planavimo dokumentus <...>.“ paneigia skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytus motyvus, kuriais teismas rėmėsi teigdamas, kad buitinio pastato nereikia griauti, o Departamentas aiškiai ir nedviprasmiškai konstatuoja, jog visi su buitiniu pastatu susiję veiksmai – įskaitant ir jo išsaugojimą ar likimą – privalo būti grindžiami Detaliojo plano sprendiniais.

20. Pareiškėjas pakartoja faktines bylos aplinkybes, skunde ir patikslintame skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas, neteisingas bei neatitinka susiklosčiusių faktinių aplinkybių.

21. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas tik dėl dalies jo bei kitų bylos šalių nurodytų argumentų, nevertino aplinkybių, kurios pagrindžia, kad Įsakymo dalis, kuria buitiniam pastatu priskirta 0,1564 ha žemės sklypo dalis, turi būti panaikinta, taip pat nevertino, ar buitinis pastatas Įsakymo priėmimo metu buvo savarankiškai funkcionuojantis pastatas, ar naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, todėl ir žemės sklypo dalis pastarajam galėjo būti priskirta bei nepasisakė dėl Taisyklių nuostatų (ne)silaikymo, jų skundžiamame sprendime nevertino.

22. Pareiškėjo įsitikinimu, neegzistuoja sąlygų visuma, leidusi prie pastato suformuoti ir priskirti žemės sklypą, nes nurodyti pastatai nėra ir Įsakymo priėmimo metu nebuvo naudojami pagal tikslinę jų paskirtį. Pareiškėjas teigia, kad byloje nėra ginčo, jog pastatai nėra naudojami, kad valstybės funkcijoms pastarieji nėra reikalingi, taip pat byloje nėra ginčo, jog pastatai yra apleisti. Pasak pareiškėjo, akivaizdu, kad tokios būklės pastatai negali būti eksploatuojami, nes jų eksploatacija ne tik negalima, bet ir nesaugi asmenims. Pareiškėjas akcentuoja, kad pastatai ne tik nėra naudojami, bet ir negali būti naudojami pagal tikslinę jų paskirtį. Vien aplinkybė, kad pastatai nėra ir ilgą laiką nebuvo eksploatuojami, leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būtinosios sąlygos, kad žemės sklypas būtų suformuojamas ir priskiriamas, nėra, o tai reiškia, jog žemės sklypas negali būti formuojamas ir priskiriamas pastatams. NŽT, priėmęs Įsakymą ir vadovaudamasis Taisyklių 7 bei 8 punktais, neužtikrino patekimo prie pastatų. Be to, antroji priežastis, kodėl pastatai negalėtų būti eksploatuojami – pagal Detaliojo plano sprendinius šių pastatų neturi būti – jie turi būti nugriauti. Taigi, pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą, kadangi tinkamai neišsiaiškino ir neištyrė aplinkybių dėl būtinybės griauti pastatus, o nurodydamas, kad pastatai gali būti rekonstruojami, pažeidė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas.

23. Pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pareigą įvertinti Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 nustatytas faktines aplinkybes, o taip pat ir vadovautis Lietuvos apeliacinio teismo konstatuotais prejudiciniais faktais dėl pastatų nugriovimo.

24. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo skundžiamame sprendime nurodytais argumentais dėl Pažymos, mano, kad teismas nepakankamai išanalizavo susiklosčiusią situaciją bei NŽT Rašto turinį, netinkamai nustatė Rašto paskirtį ir pareiškėjo suinteresuotumą Pažymos panaikinimo būtinybe. Atsakovo nurodymas Pažymą laikyti negaliojančia, nesuteikia pagrindo pripažinti, kad jis panaikino Pažymą pilna apimtimi ir pastaroji yra laikytina negaliojančia. Atsakovas Rašte nurodė itin siaurą informaciją apie Pažymos laikymą negaliojančia, tačiau nepateikė jokių oficialių pastarosios dokumentų ir / ar sprendimų, kurie patvirtintų, jog Pažyma pilna apimtimi atsakovo buvo panaikinta, o nesant tokių duomenų, nėra pagrindo teigti, jog Pažyma buvo panaikinta ir gali būti laikoma negaliojančia. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismo išvada, kad neva Pažyma yra tik tarpinis (organizacinis) dokumentas ir jo teisių ar pareigų nepažeidė, buvo padaryta neatsižvelgus į Tvarkos aprašo 13.4.2 papunktį, nurodantį, jog be pažymos negali būti išnuomojamas valstybinės žemės sklypas, todėl jis negali būti laikomas tik tarpiniu procedūriniu dokumentu, kurio teisėtumo patikra negalima administraciniame teisme, be to, teismas neįvertino realaus pareiškėjo suinteresuotumo. Pareiškėjas tvirtina, kad yra suinteresuotas tiek Įsakymo, tiek Pažymos panaikinimu, nes abu ginčo dokumentai daro įtaką jo teisėms bei saugomiems interesams.

25. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė vadovaudamasis selektyviais argumentais bei įrodymais, nevertino byloje esančios įrodymų visumos, nesivadovavo minėtame Lietuvos apeliacinio teismo sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, jog pastatai turi būti nugriauti ir negali būti rekonstruojami, pažeidė ABTĮ nuostatas dėl privalomumo teismui būti aktyviam, taip pat netinkamai sprendė dėl pareiškėjo suinteresuotumo, kadangi iš esmės neįvertino visų faktinių aplinkybių, kurias nurodė jis bei kiti proceso dalyviai, todėl skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas ir priimamas naujas sprendimas – pareiškėjo skundas tenkinamas, nes palikus galioti tokios motyvacijos sprendimą, susidarys teisinė situacija, kai tų pačių įrodymų pagrindu bylose tarp tų pačių ginčo šalių yra konstatuotos prieštaraujančios viena kitai faktinės aplinkybės: Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatė, kad pastatai griautini, o pirmosios instancijos teismas sprendimu nagrinėjamoje byloje, t. y. ne civilinėje, o administracinėje byloje, nustatė, kad jie gali būti rekonstruojami.

26. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

27. Atsakovas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, jame nėra nurodyta jokių naujų faktinių aplinkybių ar duomenų, kurie nebūtų įvertinti ir analizuoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ir dėl kurių skundžiamame sprendime nebūtų pasisakyta. Iš esmės apeliaciniame skunde yra pakartoti tie patys argumentai ir pagrindai, kuriais remiantis buvo inicijuotas teisminis procesas. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė ir įvertino visas ginčo nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes ir įrodymus, taikė aktualų teisinį reguliavimą, nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, pagrindė ir išsamiai motyvavo savo išvadas, todėl skundžiamas sprendimas yra ne tik teisėtas, bet ir teisingas.

28. Atsakovas tvirtina, kad pareiškėjas kitaip interpretuoja Detaliojo plano sprendinius bei teigia, kad turėjo būti vadovaujamasi Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 konstatuotomis faktinėmis aplinkybėmis ir nustatytais prejudiciniais faktais. Tačiau atsakovas r pažymi, jog priimant skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į minėtoje civilinėje byloje nustatytas šiai bylai reikšmingas faktines aplinkybes bei citavo jas skundžiamame sprendime, todėl tokie pareiškėjo teiginiai yra atmestini.

29. Nors pareiškėjas iš esmės teigia, kad Pažyma buvo išduota vadovaujantis Įsakymu, todėl turi būti panaikinta, tačiau Pažyma buvo išduota laikantis Tvarkos apraše nustatytos tvarkos ir nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai ir motyvuotai atmetė pareiškėjo keliamą reikalavimą dėl Pažymos panaikinimo. Be to, nors pareiškėjas tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išanalizavo susiklosčiusią situaciją bei atsakovo Rašto turinį, tačiau jokių objektyvių duomenų ar svarių argumentų, patvirtinančių tokius teiginius, nepateikia, tik deklaratyviai teigia, kad Pažyma nėra tik tarpinis (organizacinis) dokumentas ir tariamai turi tiesioginę įtaką jo teisėms ir pareigos, tačiau vien pareiškėjo nuomonės išdėstymas negali būti pagrindas paneigti pirmosios instancijos teismo priimtas motyvuotas išvadas.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teismo nuožiūra. Administracija taip pat prašo priteisti jos naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.

31. Administracija pažymi, kad nepasisako dėl ginčo esmės, tačiau pritaria apeliaciniame skunde nurodytiems argumentams dėl to, jog pirmosios instancijos teismo sprendimu nurodytas teiginys: „<...> jog šiuo atveju pastatas – buitinis pastatas nėra laikytinas griautinu, nes toks statinys gali būti rekonstruojamas pakeičiant išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį, taip sumažinant pastato užstatymo plotą.“ nepagrįstas, nes teismas skundžiamame sprendime nurodydamas tokį teiginį tinkamai neišsiaiškino ir neištyrė aplinkybių dėl būtinybės griauti pastatą, nepagrįstai nesirėmė kitoje byloje konstatuotomis aplinkybėmis / faktais. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodydamas, jog buitinis pastatas nėra laikytinas griautinu, neįvertino anksčiau teismų kitose bylose priimtų procesinių sprendimų, kuriuose padarytos išvados, kurios laikytinos prejudiciniais faktais, t. y. nebuvo įvertintas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022. Kadangi pirmosios instancijos teismas nurodydamas, jog buitinis pastatas neturi būti griaunamas, konstatavo priešingas faktines aplinkybes, nei jau yra konstatuotos įsiteisėjusiais teismų sprendimais, nors pastarosios nebuvo pasikeitusios, Administracijos nuomone, šios konstatuotos aplinkybės iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies turi būti pašalintos. Administracija laikosi pozicijos, kad Detaliojo plano sprendiniai, taip pat dėl buitinio sandėlio nugriovimo, turėtų būti įgyvendinti, o nugriauto pastato vietoje turėtų būti pastatytas naujas ūkinis pastatas, o tokia situacija, kai ilgą laiką žemės sklype stovi apleisti, neprižiūrimi, galbūt avarinės būklės statiniai, nesuderinama su savivaldybės interesu rūpintis savivaldybės teritorijos raida.

32. Trečiasis suinteresuotas asmuo Turto bankas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

33. Turto bankas pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir teigia, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog vadovaujantis Taisyklių 7 ir 8 punktais, jog prie pastato būtų suformuojamas ir priskiriamas žemės sklypas, jis turi atitikti sąlygų visumą, t. y. būti savarankiškai funkcionuojančiu pastatu ir būti eksploatuojamas, o tai reiškia – naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, taip pat Turto bankas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad neva pirmosios instancijos teismas nevertino, ar ginčo turtas Įsakymo priėmimo metu buvo savarankiškai funkcionuojantis pastatas, o taip pat, ar naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, nes pareiškėjo nuomone, neegzistuoja sąlygų visuma, leidusi prie pastato suformuoti ir priskirti žemės sklypą.

34. Turto banko nuomone, pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, kad ginčo turtas negali būti savarankiškai funkcionuojančiu pastatu, nes klausimas, ar ginčo turtas yra savarankiškai funkcionuojantis statinys, ar gyvenamojo namo priklausinys, yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022, kurio 64 punkte buvo nurodyta, jog ginčo turtas yra atskiras, savarankiškai funkcionuojantis statinys. Todėl pareiškėjo argumentai, kad ginčo turtas nėra savarankiškai funkcionuojantis pastatas, yra nesuprantami ir visiškai nepagrįsti. Turto banko įsitikinimu, ABTĮ 98 straipsnio 4 dalis bei 57 straipsnio 2 dalis imperatyviai draudžia pareiškėjui šioje byloje ginčyti Lietuvos apeliacinio teismo civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 nustatytus faktus ir teisinius santykius. Be kita ko, pareiškėjas taip pat teigia, kad ginčo turtas nėra naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, tačiau Turto banko vertinimu, toks argumentas atmestinas kaip nepagrįstas, nes nors ginčo turtas šiuo metu ir nėra naudojamas, tačiau ši aplinkybė jokiu būdu nereiškia, jog šio turto negalima naudoti pagal paskirtį.

35. Turto bankas nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad ginčo turtas turi būti griaunamas, todėl atsakovo Įsakymas prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Turto bankas akcentuoja, jog parduodamas pastatas turi būti rekonstruojamas, o tai galima atlikti nugriaunant ir atstatant pastatą, mažinant užstatymo plotą iki 60 kv. m., todėl jis nelaikytinas griautinu.

36. Turto banko nuomone, pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Įsakymas turi būti panaikintas, kadangi ginčo turtas, vykdant Detaliojo plano sprendinius, turi būti nugriautas ir joks žemės sklypas negali būti formuojamas ir priskiriamas, nes bylą anksčiau nagrinėjusių teismų prejudiciniais faktais nustatyta, jog ginčo turtas privalo būti parduodamas viešo aukciono būdu, o parduodamam ginčo turtui pagal galiojantį teisinį reguliavimą privalo būti parduodamas / išnuomojamas šiam turtui priskirtas valstybei nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, todėl pareiškėjo argumentai dėl atsakovo Įsakymo dalių panaikinimo yra visiškai nepagrįsti bei atmestini.

37. Turto bankas atkreipia dėmesį, kad šiuo metu jokie ginčo turto rekonstravimo darbai negali būti atliekami, o bylą nagrinėję teismai konstatavo, jog pirmiausia turi būti sukuriamas kompensavimo mechanizmas ir tik po to įgyvendinami detaliojo plano sprendiniai. Turto bankas tvirtina, kad nagrinėjamu atveju joks teisinis kompensavimo mechanizmas nėra parengtas, todėl šiuo metu nėra galimybės įgyvendinti Detaliojo plano sprendinių. Taigi, pareiškėjas, teigdamas, jog Detaliojo plano sprendiniai turi būti įgyvendinami besąlygiškai, visiškai ignoruoja valstybės interesus. Turto banko įsitikinimu, pareiškėjas siekia patenkinti tik savo privačius interesus ir nori, kad didelės vertės valstybei priklausantis turtas būtų nugriautas ir neatlygintinai priskirtas gyvenamojo namo savininkams ir tokiu būdu valstybė netektų pajamų į biudžetą. Akivaizdu, kad tai yra nesuderinama su valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principais ir viešuoju interesu. Pareiškėjas turi teisę dalyvauti viešame aukcione bei įsigyti ginčo turtą ir tuomet taip bus sukurtas teisinis kompensavimo už griaunamą turtą mechanizmas, o įsigijęs ginčo turtą, pareiškėjas galės nevaržomai įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius. Todėl, kol nebus sukurtas kompensavimo mechanizmas, jokie ginčo turto rekonstravimo darbai negalės būti atliekami.

38. Pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovo nurodymas Pažymą laikyti negaliojančia, nedaro pagrindo pripažinti, jog atsakovas panaikino pažymą pilna apimtimi ir pastaroji laikytina negaliojančia, taip pat kad nepanaikinus Pažymos, yra pažeidžiamos pareiškėjo teisės naudotis gyvenamajam namui priskirta žemės sklypo dalimi, Turto bankas nurodo, kad pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl Pažymos, laikosi pozicijos, jog pareiškėjo apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

39. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. R. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ginčijamus byloje administracinius aktus panaikinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo taip pat prašo priteisti iš atsakovo jo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

40. I. R. pakartoja faktines bylos aplinkybes, atsiliepime į skundą ir patikslintą skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus ir nurodo, kad sutinka su pareiškėjo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl pirmojo skundo reikalavimo (panaikinti Įsakymo dalį), netinkamai nustatė faktines aplinkybes, neatsižvelgė į kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytas aplinkybes, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

41. I. R. pritaria pareiškėjui, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog ginčo pastatai nėra ir NŽT Įsakymo priėmimo metu nebuvo naudojami pagal tikslinę jų paskirtį, kad jie stovi apleisti, turi avarinės būklės požymių ir valstybės funkcijoms yra nereikalingi, jog šie pastatai yra griautini, taip pat kad pagal NŽT Įsakymu patvirtintą planą nėra numatytas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki ginčo pastatų. Mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta išvada nelaikyti buitinio pastato griautinu, laikant, kad jis gali būti rekonstruojamas, prieštarauja tiek byloje pateiktam Detaliajam planui, tiek įsiteisėjusiam Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendimui civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022.

42. I. R. nurodo, kad Detaliojo plano sprendinių nagrinėjimas nebuvo šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo spręsti ir savaip vertinti šio plano sprendinių. Tačiau pasirinkdamas tai nutylėti ir neminėti skundžiamame sprendime, o kartu darydamas priešingą išvadą, teismas sukūrė teisiškai ydingą ir nepriimtiną situaciją, kai šioje byloje priimtas administracinio teismo sprendimas prieštarauja kitoje civilinėje byloje priimtam ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl tų pačių teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymo.

43. I. R. įsitikinimu, kad ir koks būtų priimtas apeliacinės instancijos teismo sprendimas šioje byloje, pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada „jog šiuo atveju pastatas – buitinis pastatas nėra laikytinas griautinu, nes toks statinys gali būti rekonstruojamas pakeičiant išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį, taip sumažinant pastato užstatymo plotą“, turi būti pašalinta iš skundžiamo sprendimo motyvuojamosios dalies.

44. I. R. pritaria apeliacinio skundo argumentams, kad skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas nevertino, ar buitinis pastatas Įsakymo priėmimo metu buvo savarankiškai funkcionuojantis pastatas, o taip pat, ar naudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, todėl ir žemės sklypo dalis pastarajam galėjo būti priskirta. Nors teismas nurodė, kad „byloje ginčo nėra ir atsakovė neneigia tos aplinkybės, jog buitinis pastatas nėra naudojamas“, tačiau šios aplinkybės nepagrįstai nelaikė reikšminga.

45. I. R. teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino, kad ginčo pastatai nėra naudojami pagal tikslinę jų paskirtį, jog šiems pastatams iš esmės nėra ir nebuvo reikalinga žemės sklypo dalis, kadangi pastatų neįmanoma eksploatuoti, todėl pažeidė ABTĮ nustatytas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą.

46. I. R. vertinimu, Pažyma turėjo įtakos pareiškėjo teisėms ir pareigoms dėl to, jog sudarė galimybes ir prielaidas Turto bankui skelbti jam priklausančių pastatų aukcioną, taip pat suteikė potencialiems pirkėjams nepagrįstą lūkestį, kad įsigijus pastatus, jie turės teisę lengvatine tvarka išsinuomoti atitinkamą valstybinio žemės sklypo dalį. Akivaizdu, kad tai darė įtaką pareiškėjo teisių apimčiai į ginčo žemės sklypo naudojimo ir nuomos galimybes, todėl pareiškėjas laikytinas suinteresuotu asmeniu dėl tokios Pažymos galiojimo ir jos ginčijimo.

47. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 8 d. buvo gauti pareiškėjo rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodo, kad po apeliacinio skundo pateikimo, 2025 m. gegužės 15 d., įsigaliojo nauja Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punkto redakcija, kurioje įstatymų leidėjas įtvirtino, kad žemės sklypai neformuojami Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams ir (ar) įrenginiams, kurie vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais turi būti griaunami, eksploatuoti. Pareiškėjo teigimu, teisinio mechanizmo atsiradimas panaikino iki šiol egzistavusią teisinę spragą, dėl kurios ilgą laiką nebuvo galima užtikrinti planavimo dokumentuose nustatytų nuostatų įgyvendinimo. Kitaip tariant, atsiradusi galimybė taikyti išpirkimo institutą sudaro sąlygas realiai pašalinti egzistavusias kliūtis, suderinti teisinius ir faktinius teritorijos naudojimo aspektus bei užtikrinti, kad Detaliojo plano sprendiniai būtų įgyvendinami visa apimtimi, o tai, pareiškėjo vertinimu, yra reikšminga nagrinėjant bylą dėl Įsakymo dalies, kuria žemės sklypo dalis priskirta griautinam pastatui, panaikinimo.

48. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 10 d. buvo gauti trečiojo suinteresuoto asmens Turto banko rašytiniai paaiškinimai, kuriuose jis nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo rašytiniais paaiškinimais ir akcentuoja, jog pareiškėjo minėta Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punkto nuostata negaliojo administracinių aktų priėmimo metu, todėl ja negalima remtis vertinant priimtų sprendimų teisėtumą. Kadangi ginčijamas Įsakymas priimtas 2022 m. rugsėjo 15 d., kai nurodyta nuostata negaliojo, ji negalėjo būti taikoma Įsakymo priėmimo momentu.

49. Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme 2025 m. rugsėjo 16 d. buvo gauti atsakovo NŽT prieštaravimai pareiškėjo prieštaravimams, kuriuose nurodyta, kad nesutinkama su pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija. NŽT nuomone, nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismui nėra jokio teisinio pagrindo priimti ir tirti pareiškėjo atstovės pateiktų rašytinių paaiškinimų apie tariamai ginčo nagrinėjimui aktualų teisinio reglamentavimo pasikeitimą. NŽT teigimu, pareiškėjo rašytiniuose paaiškinimuose nurodyta Žemės įstatymo 9 straipsnio 25 dalies 1 punkto nuostata negaliojo aukščiau nurodytų administracinių aktų priėmimo metu, todėl ja negalima vadovautis vertinant skundžiamų sprendimų teisėtumą ir ji niekaip negalėjo būti taikoma skundžiamo Įsakymo priėmimo momentu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 50. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo skundas dėl NŽT teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo panaikinimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

51. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl NŽT Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2022 m. rugsėjo 15 d. įsakymo Nr. 13VĮ-756-(14.13.2 E), kuriuo nustatyta valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalis, reikalinga eksploatuoti pastatui-buitinėms patalpoms, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini) – 0,0418 ha, panaikinimo bei NŽT 2024 m. balandžio 16 d. pažymos panaikinimo.

52. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė, nurodęs, jog Įsakymo priėmimo metu negaliojo teisės normos, nurodančios neformuoti žemės sklypų griautiniems pastatams, valstybei nuosavybės teise priklausantis buitinis pastatas yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas, todėl atsakovas privalėjo išskirti ir nustatyti žemės sklypo dalį, reikalingą šiam pastatui eksploatuoti. Dėl NŽT Pažymos pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog tai yra tarpinio / organizacinio pobūdžio dokumentas, skirtas institucijai, kuri kreipėsi dėl tokios pažymos išdavimo, skundžiama Pažyma jokių pareiškėjo teisių ar pareigų nepažeidė, jokių teisių ir pareigų jam nesukūrė, todėl ji negali būti ginčo teisme objektu.

53. Pareiškėjas apeliaciniame skunde kvestionuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą neteisingo faktinių aplinkybių vertinimo bei teisės normų taikymo aspektais, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino bendrosios kompetencijos teismų sprendimuose nustatytų aplinkybių bei prejudicinių faktų, netinkamai įvertino NŽT Pažymos reikšmę ir sukeliamas pasekmes.

54. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Atsižvelgusi į minėtas nuostatas bei byloje nenustačiusi sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, teisėjų kolegija šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų.

55. Pareiškėjas prašė prijungti prie administracinės bylos naują įrodymą –Departamento Klaipėdos teritorinio skyriaus 2025 m. gegužės 19 d. raštą Nr. (1.29-Kl E)2Kl-415 dėl žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas nurodė, jog šį dokumentą gavo jau po pirmosios instancijos teismo proceso ir po apeliacinio skundo padavimo, o Raštas dėl žemės sklypo yra susijęs su bylos medžiaga ir patvirtina pareiškėjo poziciją.

56. Pažymėtina, jog 142 straipsnio 3 dalis nustato, kad nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal proceso operatyvumo, koncentruotumo bei draudimo piktnaudžiauti procesu principus, visi šalių reikalavimai, atsikirtimai bei įrodymai turi būti pateikti, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Šia nuostata yra ribojama proceso šalies teisė teikti naujus dokumentus, ji užtikrina sąžiningo, operatyvaus teismo proceso pirmosios instancijos teisme buvimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-858/2016; 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-600-575/2020; 2024 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-50-1047/2024; ir kt.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė nei objektyvių priežasčių, trukdžiusių pateikti įrodymus anksčiau, nei būtinybės pateikti įrodymus byloje vėliau, nes galėjo kreiptis į Departamentą pirmosios instancijos teismo proceso metu, šiame Rašte dėl žemės sklypo nėra tokių aplinkybių ar faktų, kurie būtų paaiškėję po apeliacinio skundo padavimo, todėl teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymo dėl šio įrodymo pridėjimo prie bylos.

57. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su pirmosios instancijos teismo faktinių aplinkybių vertinimu, teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nustatė visas reikšmingas faktines aplinkybes, reikalingas ginčui spręsti (paminėtas šios Nutarties 9–11 punktuose). Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nei statinių priklausomybė, nei žemės sklypo dalių dydžiai, nei NŽT teritorinio skyriaus vedėjo kompetencija priimti sprendimus šiais klausimais. Pareiškėjas akcentuoja tai, kad buitinis pastatas Įsakymo priėmimo metu nebuvo naudojamas pagal paskirtį, buvo apleistas ir neeksploatuojamas, todėl, jo nuomone, šios aplinkybės eliminuoja galimybę formuoti žemės sklypą tokio pastato eksploatacijai. Teisėjų kolegija šiuo aspektu pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad Įsakymo priėmimo metu galioję teisės aktai nenumatė tokios būtinosios sąlygos žemės sklypui formuoti kaip faktinis pastato naudojimas pagal pagrindinę tikslinę paskirtį tuo metu ar pastato techninė būklė. Vėliau pakitęs teisinis reguliavimas negali tapti pagrindu iki tol priimtų individualių administracinių aktų panaikinimui, nebent tokios pasekmės būtų tiesiogiai numatytos keičiamuose norminiuose teisės aktuose.

58. Antroji apeliacinio skundo argumentų grupė yra susijusi su Neringos miesto savivaldybės tarybos 1999 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 82 patvirtinto Detaliojo plano bei Neringos miesto savivaldybės tarybos 1998 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. 114 patvirtintos Programos sprendiniais, pagal kuriuos – buitinis pastatas turėtų būti griaunamas ir vietoje jo naujos statybos būdu sukuriamas naujas statinys. Teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, nelaikydamas minėto pastato griautinu, o tik rekonstruotinu, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei įsiteisėjusiame Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 padarytas išvadas. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo motyvai, susiję su galimybe rekonstruoti buitinį pastatą, šalintini iš skundžiamo teismo sprendimo.

59. Atsakydama į apelianto poziciją dėl Detaliojo plano sprendinių galiojimo ir įgyvendinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad detalusis planas nėra dokumentas, suteikiantis teisę ar leidžiantis griauti kitam asmeniui priklausantį turtą, detaliojo plano sprendinių įgyvendinimo procedūra reglamentuojama atskirais teisės aktais. Šiuo aspektu, spręsdami ginčus tarp proceso šalių dėl to paties turto, yra išsamiai ir detaliai pasisakę Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. gruodžio 22 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2A-899-467/2022 bei Klaipėdos apygardos teismas 2024 m. kovo 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-173-513/2024. Šie bendrosios kompetencijos teismai nurodė, jog net ir nesant ginčo dėl aplinkybių, kad siekiamas nugriauti turtas valstybės funkcijoms įgyvendinti nėra reikalingas, jau ilgą laiką nenaudojamas ir apleistas, tačiau savaime tai nereiškia, kad turtas neturi vertės, kad galima paneigti valstybės nuosavybės teisę ir kad valstybei už tokio turto praradimą (nugriovimą) neturi būti atlyginama kaip bet kuriam kitam turto savininkui. Dėl to vien aplinkybės, kad turtas nenaudojamas ir neprižiūrimas, nesudaro teisinio pagrindo jį nugriauti tenkinant išimtinai tik kito šio turto bendraturčio norą ir interesus vietoje nugriauto nekilnojamojo daikto pastatyti kitą ir įgyti į jį nuosavybės teisę, tačiau neatsižvelgiant ir ignoruojant valstybės, kaip norimo nugriauti turto bendrasavininkės, interesus. Bendrosios kompetencijos teismai tai pat pažymėjo, jog ginčo detaliojo plano sprendinio įgyvendinimas susijęs su tam tikromis sąlygomis – teisinio mechanizmo parengimu ir ūkinio pastato naudotojų iškėlimu. Nors šiuo metu ginčo pastatuose faktinių naudotojų nėra, tačiau ginčo pastatų dalis nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir Detaliojo plano sprendiniai, nesant įvardyto teisinio mechanizmo, kuris, tikėtina, privalo apimti ir kompensavimo mechanizmą už griautinas valstybei priklausančias ginčo pastatų dalis, negali tos nuosavybės teisės atimti. Taigi, priešingai nei teigia apeliantas, ta aplinkybė, kad pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus buitinis pastatas numatytas nugriauti, nagrinėjamu atveju neeliminavo būtinybės išspręsti žemės sklypo, priskirtino šiam pastatui, suformavimo klausimą.

60. Pažymėtina ir tai, kad valstybė, kaip buitinio pastato savininkas, turi teisę disponuoti savo turtu, toliau jį valdyti, nugriauti jį ar teisės aktų nustatyta tvarka perleisti pastatą kitiems asmenims, prašyti iš kitų institucijų atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, reikalingus tokiems sandoriams tinkamai įforminti. Apeliantui nėra užkirstas kelias įsigyti parduodamą valstybės turtą, po to įgyvendinti Detaliojo plano sprendinius ir, atsižvelgus į tuometinę faktinę situaciją , inicijuoti žemės sklypo duomenų pakeitimą.

61. Apeliantas taip pat kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimą NŽT Pažymos vertinimo aspektu. Kaip matyti iš NŽT 2024 m. birželio 10 d. rašto, atsakovas yra viešai išreiškęs savo poziciją, kad šią Pažymą laiko negaliojančia. Apie tokią atsakovo poziciją buvo informuotas ir trečiasis suinteresuotas asmuo Turto bankas, kurio prašymu ši Pažyma buvo išduota, Teisėjų kolegija laiko nustatytu faktu, jog NŽT Pažyma negalioja ir nesukelia teisinių pasekmių, todėl apelianto abejonės jos negaliojimo apimtimi nėra pagrįstos. Pareiškėjas nėra įgaliotas ginti viešąjį interesą, todėl atmestinos ir jo abejonės galimu buitinio pastato pardavimo iš aukciono ir galimu žemės sklypo po juo nuomos teisėtumu. Be kita ko, pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, jog NŽT Pažyma buvo tarpinio / procedūrinio pobūdžio dokumentas, kuris neturi jokios tiesioginės įtakos pareiškėjo teisinei padėčiai.

62. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo pagrindinių išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

63. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Prašymus atlyginti byloje patirtas išlaidas pateikė tiek apeliantas, tiek tretieji suinteresuoti asmenys Administracija ir I. R.. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas atmestas, t. y. šis teismo sprendimas priimtas atsakovo naudai, teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą įgytų tik atsakovas bei jo poziciją palaikę tretieji suinteresuoti asmenys.

64. Kaip matyti iš Administracijos ir I. R. teiktų procesinių dokumentų, jie iš esmės palaikė pareiškėjo reikalavimus, todėl pripažintina, kad teismo sprendimas nėra priimtas jų naudai ir jie neįgijo teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Dėl tos pačios priežasties pareiškėjui taip pat nepriteistinos jo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2024 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius