bdba9ff0-dbac-4398-a7be-feacea464c7a · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. Iv-1443-554/2012.Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00865-2012-8.Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2, 74. (S)                                             KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S      LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. gruodžio 17 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius,           sekretoriaujant Vaidai MartusevičiÅ«tei,           dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – E. A. ,           atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui Nedui RadiÅ¡auskui,           vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. A. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 20000 Lt neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2010-04-27 iki 2012-08-24 (teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas laikotarpio pradžiÄ patikslino).PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-7) nurodė, taip pat teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-27 iki 2012-08-24 (skundo pasiraÅ¡ymo diena) neteisėtai buvo apribota jo laisvė, kadangi laisvės atėmimo bausmės sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Terminuoto laisvės atėmimo bausmę pareiÅ¡kėjas atlikinėjo perpildytuose pataisos namuose, kuriuose nuteistųjų skaičius stipriai virÅ¡ijo teisės aktais nustatytÄ maksimalų nuteistųjų skaičių. Gyvenamosiose patalpose gyvenamojo ploto vienam asmeniui vidutiniÅ¡kai teko tik apie 2,3 kv.m. (beveik 1 kv.m. mažiau). BÅ«riuose, kuriuose nuteistųjų bÅ«davo nuo 70 iki 90, jis buvo priverstas naudotis kartu su kitais nuteistaisiais tik 6 praustuvėmis, 5 tualetais, 3 pisuarais, o maitinimo patalpose ir trumpalaikių pasimatymų kambariuose nėra įrengta Å¡ilto vandens tiekimo sistema.

Skalbyklos ir džiovyklos patalpų plotas tik apie 10 kv.m. ir todėl jos nėra pritaikytos patenkinti poreikiams (išskalbti ir išdžiovinti) dideliam nuteistųjų skaičiui. Baudos izoliatoriaus kameros taip pat neatitinka gyvenamojo ploto vienam asmeniui normų reikalavimų. Šiose kamerose nėra įrengta šilto vandens tiekimo sistema, nors jose nuobaudas atliekantys nuteistieji valgo. Atliekant bausmę baudos izoliatoriuje nėra suteikiama drabužių ir patalynės skalbimo paslaugų, be to, pataisos namai neturi Higienos paso, kuris įstaigai yra privalomas.

Kadangi pastatai nepritaikyti tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, todėl vėdinimo sistema gyvenamose patalpose neatitinka reikalavimų, yra užterÅ¡ta, taip pat patalpose nėra evakuacinio išėjimo, langai uždengti grotomis, stogai uždengti Å¡iferio danga, kurioje yra asbesto ir tai kenkia sveikatai. Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus, mažų patalpų asmeninės higienos poreikių užtikrinimui atsirado palankios sÄ lygos kenkėjams veistis (pelėms, žiurkėms, tarakonams ir t.t.).

Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakyme Nr. 1R-85 nustatyta, kad gyvenamosios patalpos vienam nuteistajam tenkantis plotas negali bÅ«ti mažesnis kaip 3,1 kv.m., o kameros tipo patalpose nuteistajam tenkantis plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,6 kv.m.. Lietuvos higienos normos HN76:2010 “Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 p. numato, jog turi bÅ«ti sudaroma nuteistajam saugi sveikatai aplinka, 17 p. nustato, kad laisvės atėmimo vietų pastatai tinkamais naudoti pripažįstami teisės aktų nustatyta tvarka, 27 p. numato, jog maitinimo įmonėje ir trumpalaikių pasimatymų bÅ«riuose turi bÅ«ti įrengta Å¡alto ir Å¡ilto vandens sistema, 46 p. nustato privalomÄ Higienos paso turėjimÄ , 60 p. numato, jog neturi bÅ«ti graužikų ir buitinių parazitų.

Konstitucijos 21 str. įtvirtinta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumÄ , žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes. Bausmių vykdymo kodekso 7 str. 1 d. skelbia, jog vykdant bausmę nesiekiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Europos kalinimo įstaigų taisyklių 18.3 p., 18.4 p. numato, jog Å¡alies įstatymuose turėtų bÅ«ti nustatytos minimalios laikymo sÄ lygų normos bei numatyti mechanizmai, kuriais bÅ«tų užtikrinta, kad Å¡ie reikalavimai nebus pažeidžiami dėl laisvės atėmimo vietų perpildymo.

PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje 2-oje valdyboje pareiÅ¡kėjas buvo laikomas nežmoniÅ¡komis, antisanitarinėmis, žiauriomis sÄ lygomis, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, žalojant pareiÅ¡kėjo sveikatÄ , nesudarant normalių bausmės atlikimo sÄ lygų, žeminant pareiÅ¡kėjo orumÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių pareiÅ¡kėjas patyrė didžiulę neturtinę žalÄ , kuri turi bÅ«ti įvertinta pinigais. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas patyrė realiÄ neturtinę žalÄ - t.y. buvo sutrikdyta jo sveikata, jis patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, didelius nepatogumus, emocinę depresijÄ , pablogėjo sveikata ir savijauta, sumažėjo pasitikėjimas savimi, sutriko miegoti, atsirado dirglumas, sumažėjo bendravimo galimybės. PareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad nuo 2010-04-27 iki 2011-12-08 bausmę jis atlikinėjo (gyveno) 3 bÅ«rio 3 brigados patalpose.

Å iose patalpose pastoviai gyveno 20 nuteistųjų. Nuo 2010-12-08 iki 2011-08-08 gyveno 21 bÅ«rio 3 brigados gyvenamosiose patalpose ir Å¡iose patalpose gyveno viso 16 nuteistųjų. Nuo 2011-08-08 gyvena 1 bÅ«rio 3 brigados patalpose kartu su 24 asmenimis. Neskaičiuojant virtuvės ploto pareiÅ¡kėjo teko mažesnis gyvenamasis plotas negu garantuoja teisės aktai. Baudos izoliatoriaus kamerose pareiÅ¡kėjas praleido 3 kartus po 15 parų ir jam teko mažiau gyvenamojo ploto negu 3,6 kv.m.. Dėl blogų įkalinimo sÄ lygų jam pablogėjo sveikata – atsirado odos liga, navikai.

Dėl blogų gyvenimo sÄ lygų į atsakovÄ pareiÅ¡kėjas pirmÄ kartÄ kreipėsi tik 2012-06-22. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas taip pat paaiÅ¡kino, kad bausmės atlikimo vietoje nėra evakuacinių išėjimų, gesintuvų, užlipimų ant stogo, pastatų stogai degti Å¡iferiu, o jame esantis asbestas yra nuodingas. Jis dažnai kreipdavosi į gydytojus, tačiau gydytojų veiksmų teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Atsakovas ir jo atstovas teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsakovas atsiliepime į skundÄ (b.l. 12-20) nurodė, taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog kiekvienam pataisos įstaigos nuteistajam direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje.

Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, priklausomai nuo esamos infrastruktÅ«ros ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičiaus, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę. Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos.

Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Per visÄ bausmės atlikimo pataisos įstaigoje laikÄ pareiÅ¡kėjas gyveno bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose kartu su kitais nuteistaisiais. Pagal Aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr. 310 patvirtinto organizacinio tvarkomojo statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarkÄ â€œ gyvenamųjų patalpų plotas skaičiuojamas kaip aritmetinė atskirų kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotų suma.

Dėl to nuteistojo gyvenamasis plotas nėra tik vieta miegamajame kambaryje, nes pagal minėtÄ teisės aktÄ gyvenamosios patalpos yra atskiri kambariai su bendrojo naudojimo patalpomis. Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepÅ¡inio, tinklinio, futbolo aikÅ¡telės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje, kuriais bet kada gali naudotis nuteistieji. Be to, ne visada visos miegamosios patalpos vietos (lovos) bÅ«na užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto realiai tenka daugiau.

PareiÅ¡kėjo galimybė judėti po visÄ lokalinį sektorių nebuvo ribojama nuo kėlimosi iki gulimosi laiko. PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos direktorius savo įsakymu tvirtina Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkÄ , kuri reglamentuo gyvenamųjų patalpų valymÄ kiekvienÄ dienÄ drėgnuoju bÅ«du, nepaliekant ant sienų ir lubų pelėsio. Pagal Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d. reikalavimus nuteistieji privalo budėti (palaikyti Å¡varÄ ir tvarkÄ ) gyvenamosiose patalpose pagal administracijos patvirtintÄ ir iÅ¡kabintÄ brigados nuteistųjų budėjimo gyvenamojoje patalpoje grafikÄ .

Gyvenamųjų patalpų valymo rezultatus kiekvienÄ dienÄ kontroliuoja bÅ«rio virÅ¡ininkas. Ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per mėnesį yra atliekamas gyvenamųjų patalpų pagrindinis valymas. Sanitariniai, techniniai įrenginiai, sanitariniai mazgai plaunami ir dezinfekuojami darbuotojų kiekvienÄ dienÄ . PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė jokių duomenų apie stogo dangos neigiamÄ poveikį jo sveikatos bÅ«klei. Evakuacinių išėjimų schemos visur iÅ¡kabintos, gesintuvai yra. Be to, skalbyklos, džiovyklos patalpų plotams teisės aktai nenumato minimalios ploto ribos.

Dėl to pareiÅ¡kėjo teiginys, kad jis kalinamas antisanitarinėmis sÄ lygomis neatitinka tikrovės. PareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginančios jo buvimÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. PareiÅ¡kėjui tenkančio gyvenamojo ploto minimali riba (3,1 kv.m.) pažeista nebuvo. Be to, ir Europos žmogaus teisių teismas yra ne kartÄ pažymėjęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 str. pažeidžiamas tik tuomet, kai asmeniui yra draudžiama judėti, užkertama galimybė mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, varžoma nuteistojo galimybė laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje.

Taip pat, nėra jokių objektyvių duomenų, kad patalpų apÅ¡vietimas ir ventiliacija neatitinka reikalavimų bei turi neigiamÄ Ä¯takÄ pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei. PareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktai pagrįstų duomenų, o tuo pačiu ir neįrodė, kad PravieniÅ¡kių pataisos namai nesilaikė tokių teisės normų reikalavimų. Atsakovo atstovas taip pat pabrėžė, kad visuose bÅ«riuose yra virtuvės ir jų plotas turi bÅ«ti įskaičiuotas į gyvenamÄ jį plotÄ .

Taip pat beveik visuose būriuose yra poilsio kambariai. Pareiškėjas buvo patalpintas į baudos izoliatoriaus kameras Nr. 3 ir Nr.

15. Å iose kamerose yra po 4 miegamÄ sias vietas, taip pat yra įrengti tualetai.  PareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.           PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) patirtÄ neturtinę žalÄ , kuriÄ patyrė atlikdamas terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje nuo 2010-04-27 iki 2012-08-24 (skundo pasiraÅ¡ymo ir pateikimo dienos).

ABTÄ® 15 str. 1 d. 3 p. numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia ir bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo vieÅ¡ojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi bÅ«ti atlyginta, kai institucija (jos pareigÅ«nas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai (CK 6.246 str.).

Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalÄ pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos 4 sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, vieÅ¡ajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sÄ lygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryÅ¡io buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

PareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu) jam atliekant terminuoto laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis, atlyginimo. Savo reikalavimÄ pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės grindė tuo, kad pažeidžiant galiojančius teisės aktus (KonstitucijÄ , Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijÄ , Higienos normÄ HN 76:2010 ir kt.), jis buvo laikomas perpildytose patalpose, jam nebuvo užtikrintos teisės aktais garantuotos higienos ir sanitarinės bausmės atlikimo sÄ lygos.

Kaip vienÄ iÅ¡ pagrindinių argumentų dėl neturtinės žalos atsiradimo pareiÅ¡kėjas nurodė, kad buvo laikomas gyvenamosiose patalpose (taip pat ir baudos izoliatoriaus kamerose), kuriose vienam asmeniui teko mažesnis plotas, negu garantuoja teisės aktai. Imama domėn tai, kad LVAT yra suformavęs teisminę praktikÄ , jog reikalavimas atlyginti neturtinę žalÄ turi bÅ«ti pagrįstas ne vien tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, bet ir pačios žalos padarymu (ABTÄ® 13 str., 20 str.). IÅ¡ to seka, kad vien teiginys, jog mažesnis gyvenamosios patalpos (kameros) plotas sukėlė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nežmoniÅ¡kas kančias, antisanitarines sÄ lygas neturtinės žalos atlyginimui nelaikytinas pakankamu pagrindu.

Å iuo atveju ABTÄ® normos pareiÅ¡kėjui numato pareigÄ Ä¯rodyti, kad tokie veiksmai tiesiogiai įtakojo pareiÅ¡kėjÄ ir Å¡i įtaka sukėlė jam neigiamas pasekmes bei neteisėtai suvaržė asmens teises ir laisves (ABTÄ® 13 str., 20 str., LVAT teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A4-246/2007 ir kt.). Nuo 2010-04-30 įsigaliojo 2010-04-26 Teisingumo ministro 2010-04-26 įsakymas Nr. 1R-85 „Dėl teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo" (toliau – Taisyklės).

Taisyklių 11-1.1 p. nustatė minimalų 3,1 kv.m. gyvenamųjų patalpų plotÄ vienam nuteistajam bendrabučio tipo patalpose, o 11-1.2 p. – ne mažesnį kaip 3,6 kv.m. plotÄ asmeniui, laikomam pataisos namų kamerų tipo patalpose. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu nuo 2010-04-27 iki 2010-12-08 buvo paskirtas gyventi 3 bÅ«rio 3 brigados patalpoje, kuri buvo skirta gyventi viso 20 asmenų (Å¡iÄ aplinkybę pripažįsta tiek pareiÅ¡kėjas, tiek ir atsakovo atstovas)(b.l. 18, 22, 23-24, 134).

Å ių teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui teko minimalus 2,57 kv.m. plotas, tačiau 3 bÅ«rio nuteistieji naudojasi virtuve (b.l. 94, Å¡ios aplinkybės pareiÅ¡kėjas nepaneigė). 1999-09-30 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 310 patvirtinto STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamÄ jį plotÄ bÅ«ti įskaičiuoti kambarių ir virtuvės plotas. PareiÅ¡kėjui iki teisės aktų garantuoto minimalaus ploto (3,1 kv.m.), gyvenant 3 bÅ«rio 3 brigados patalpose, formaliai trÅ«ko tik 0,53 kv.m. (neskaitant virtuvės ploto), tačiau pridėjus nors ir 1/3 dalį virtuvės ploto (virtuve naudojasi 3 brigados), minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

Nuo 2010-12-08 iki 2011-08-08 pareiškėjas gyveno 21 būrio 3 brigados patalpose ir su juo kartu gyveno 16 nuteistųjų (b.l. 22 – 24, 133-134). Pareiškėjui teko 3,23 kv.m. plotas net ir neįskaičius 31,56 kv.m. ploto virtuvės, kuria turėjo teisę naudotis pareiškėjas. Nuo 2011-08-08 pareiškėjas gyveno 1 būrio 3 brigados patalpose, kuri skirta gyventi 24 nuteistiesiems (b.l. 18, 22-24). Pareiškėjui teko 2,57 kv.m. gyvenamojo ploto (neskaičiuojant virtuvės ploto). Pareiškėjas turėjo teisę kartu su kitais nuteistaisiais naudotis ir virtuvės patalpomis (b.l. 73).

Å ias aplinkybes patvirtino ir atsakovo atstovas, o pareiÅ¡kėjas Å¡iems argumentams paneigti įrodymų ABTÄ® nustatyta tvarka nepateikė. To pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ , kad minėtu laikotarpiu pareiÅ¡kėjui atsakovas iÅ¡ esmės užtikrino teisės aktais numatytÄ minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , tenkantį vienam nuteistajam (ABTÄ® 57 str.). PareiÅ¡kėjas dėl drausminės nuobaudos paskyrimo buvo 3 kartus (14, 15 ir 15 parų) buvo patalpintas į keturių vietų baudos izoliatoriaus kameras Nr. 3 ir Nr. 5 (b.l. 131, 132, 135-141).

Taisyklių 11-1.2 p. pareiÅ¡kėjui garantavo minimalų 3,6 kv.m. kameros plotÄ . Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pareiÅ¡kėjui kameroje Nr. 3 teko 3,70 kv.m. plotas, o kameroje Nr. 5 – 3,42 kv.m. plotas – t.y. 18 k.v.cm. mažiau negu teisės aktais garantuota minimali riba. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006-05-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006 (Teismų įstatymo 33 str.) imperatyviai nurodė, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

Kaip jau buvo paminėta, į baudos izoliatorių pareiÅ¡kėjas buvo patalpintas dėl drausminių nuobaudų paskyrimo – t.y. iÅ¡ dalies ir jo neteisėti veiksmai (rėžimo reikalavimų pažeidimas) buvo priežastiniame ryÅ¡yje dėl trumpalaikio įkalinimo sÄ lygų pablogėjimo (CK 6.282 str. 1 d.). Vertintina ir tai, jog 18 kv.cm. mažesnis patalpos plotas realiai pareiÅ¡kėjui negalėjo sukelti tokio laipsnio neigiamų pasekmių, kurias bÅ«tų galima įvardinti kaip nežmogiÅ¡kas kalinimo sÄ lygas, bendravimo galimybių sumažėjimÄ , asmens žeminimÄ , kankinimÄ ir, kad tai bÅ«tų pakankamas pagrindas reikalauti neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, atlyginimo.

Atsakovas nepaneigė pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, jog PravieniÅ¡kių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje (tiek ir Antroje valdyboje) bendras nuteistųjų skaičius virÅ¡ija Taisyklių 11.5 p. numatytÄ skaičių. NežiÅ«rint to, bylos duomenys patvirtina, jog atsakovas pareiÅ¡kėjui užtikrino gyvenamÄ jį plotÄ , kuris iÅ¡ esmės nepažeidžia teisės aktuose įtvirtinto minimalaus ploto. IÅ¡ to darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo aspektu atsakovas jokių neteisėtų veiksmų (neveikimo), duodančių pakankamÄ pagrindÄ neturtinės žalos konstatavimui, pareiÅ¡kėjo atžvilgiu neatliko.

Dėl Å¡ių aplinkybių Å¡ioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.). Atsakovas ir jo atstovas teismui nurodė, kad pareiÅ¡kėjui vidutiniÅ¡kai teko 4,02 kv.m. gyvenamasis plotas (b.l. 18-22). Å iÄ iÅ¡vadÄ atsakovas grindė 2012-08-21 pažymos Nr. 77-877 (b.l. 23-24) duomenimis. Pažymoje nurodyta, kad visų 5 Antrosios valdybos lokalinių sektorių bendrabučio tipo gyvenamųjų patalpų plotas sudaro 5831,49 kv.m., o nuteistųjų skaičius pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo 1449.

To pasėkoje atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad minimali tenkančio vienam nuteistajam gyvenamojo ploto dalis sudaro 4,02 kv.m. (skaičiuojant 1449 nuteistuosius). Teismas pabrėžia, kad toks skaičiavimo bÅ«das nevisiÅ¡kai atitinka teisės aktų reikalavimus. 1999-09-30 Aplinkos ministro įsakymu Nr. 310 patvirtinto STR 1.14.01:1999 ,,Pastatų plotų ir tÅ«rių skaičiavimo tvarka“ 8 p., 9 p., 10 p., 15 p., 18 p. nuostatų sisteminė analizė patvirtina, jog į gyvenamÄ jį plotÄ neturi bÅ«ti įskaičiuotos bendrojo naudojimo patalpos (turi bÅ«ti sudedamas tik kambarių ir virtuvės plotas).

Dėl aukščiau aptarto teisinio reguliavimo teismas nesiremia atsakovo pateiktais argumentais dėl gyvenamojo ploto, tenkančio vienam nuteistajam, paskaičiavimo (ABTĮ 57 str.).            Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog skalbyklos, džiovyklos, pirties, tualetų patalpos nepritaikytos tokiam dideliam nuteistųjų skaičiui, yra įrengta permažai sanitarinių mazgų (klozetų, pisuarų), dušų ir dėl to, esant dideliam nuteistųjų skaičiui, sunku laikytis higienos reikalavimų - maudytis, skalbti, džiovinti drabužius ir t.t.

Dėl didelio nuteistųjų skaičiaus gyvenamosiose patalpose atsiranda pelėsis, pablogėja vėdinimas, ėmė veistis graužikai, tarakonai ir pan.. Pareiškėjas akcentavo, kad dėl aukščiau paminėtų aplinkybių blogai veikia ventiliacija, patalpos blogai valomos, be to, administracija nepateikia pakankamo kiekio higienos ir valymo priemonių. Taip pat pabrėžė, kad nėra evakuacinių išėjimų, trūksta poilsio kambarių, langai uždengti grotomis ir pan.. Vertindamas šiuos pareiškėjo argumentus teismas pabrėžia, kad žmonių evakavimo iš būrių patalpų planai yra parengti ir iškabinti tam skirtose ir matomose vietose (b.l. 73, 74, 90-94).

Nei 1999-10-22 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. 461 patvirtintos Higienos normos HN 76:1999, nei 2010-03-30 Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos nereglamentuoja minimalaus vienam nuteistajam skirtinų skalbyklos, duÅ¡o, džiovyklos patalpų ploto. Minėtuose teisės aktuose taip pat nenurodytas ir minimalus bendras Å¡ių patalpų plotas. Atsakovo atstovas nurodė, kad Kauno visuomenės sveikatos centras, patikrinęs patalpų ir įrenginių atitikimÄ teisės aktams bei nenustatęs esminių neatitikimų teisės aktų reikalavimams, 2011-02-14 atsakovui iÅ¡davė Higienos pasÄ Nr. 9-0128(13) (b.l. 75-76) (pareiÅ¡kėjas Å¡ių argumentų ABTÄ® nustatyta tvarka nepaneigė).

Bylos įrodymai patvirtina, kad gyvenamosios, buitinės, pagalbinės patalpos valomos pagal 2011-07-20 PravieniÅ¡kių pataisos namų – atviros kolonijos direktoriaus įsakymu Nr. V-416 patvirtintÄ TvarkÄ (b.l. 70-72). Kenkėjų kontrolės stebėjimo žurnalo duomenys patvirtina, jog reguliariai yra atliekama dezinfekcija ir kontroliuojami jos rezultatai įvairiose patalpose (b.l. 34-68). Direktoriaus įsakymais pastoviai sudaromos komisijos, kurios sistemingai tikrina patalpų stovį, dezinfekcijos atlikimÄ ir t.t. (b.l. 69).

Siekdamas užtikrinti teisės aktais reglamentuotas pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, atsakovas su specializuota įmone UAB ,,Dezimfa“ pasirašė sutartį dėl kenkėjų kontrolės paslaugų teikimo (b.l. 30-33). Dėl higienos ir valymo priemonių pirkimo taip pat sudaryta sutartis su UAB firma ,,Koslita“ (b.l. 25-29). Skalbimo, patalynės keitimo paslaugos taip pat reglamentuotos administraciniais aktais ir sutartimis (b.l. 86-89, 98-100). Teismui nebuvo pateikti jokie duomenys, kurie duotų pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog paminėtų sutarčių Å¡alys nesilaiko sutarčių sÄ lygų arba naudoja gautas priemones ne pagal paskirtį, arba jų aplamai nenaudoja patalpų valymui bei dezinfekcijai, jog neskalbiama ir nekeičiama patalynė ir t.t..

Tai patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro atliktų patikrinimų duomenys (b.l. 77-85, 95-96). Vertindamas aukščiau iÅ¡dėstytus pareiÅ¡kėjo skundų argumentus teismas taip pat akcentuoja, kad tiek Bausmių vykdymo kodekso 110 str. 3 d., tiek Higienos normos HN 76:2010 58 p. nuostatos įpareigoja ir pačius nuteistuosius (tame tarpe ir patį pareiÅ¡kėjÄ ) nuolat rÅ«pintis patalpų Å¡vara (ABTÄ® 57 str.). Pateikti įrodymai taip pat duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog klozetų, dušų, atskiros paskirties (iÅ¡skyrus gyvenamųjų) patalpų skaičius, atsižvelgiant į esamÄ nuteistųjų skaičių, nevisiÅ¡kai atitinka 2004-06-09 Teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintų Normų reikalavimus.

Be to, dalis statinių dengti Å¡iferio lakÅ¡tais, pataisos namai neturi Energetinio paso. Atsakovas ABTÄ® nustatyta tvarka iÅ¡ esmės nepaneigė Å¡ių pareiÅ¡kėjo argumentų, tačiau nurodė, jog 2011-02-14 iÅ¡duotas Higienos pasas (b.l. 75-76). Teismas taip pat pabrėžia, kad pareiÅ¡kėjas tik konstatavo paminėtus pažeidimus ir visiÅ¡kai nepagrindė Å¡ių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryÅ¡io su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti vieÅ¡Ä jį interesÄ Ä¯statymų leidėjas jam nesuteikė.

PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad atsakovas jam nepagrįstai atsisakė suteikti informacijÄ apie bausmės atlikimo sÄ lygas, nuteistųjų skaičių, techninį, higienos pasus ir t.t.. Ä®vertinęs atsakovo raÅ¡to (b.l.

8) argumentus bei byloje esančių įrodymų visetÄ , teismas konstatuoja, kad minėtu raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui į jo paklausimÄ buvo atsakyta iÅ¡ esmės iÅ¡samiai bei tinkamai. Teismui nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad pareiÅ¡kėjas vilkino atlikti veiksmus arba nepagrįstai atsisakė juos atlikti (suteikti informacijÄ ) ir to pasėkoje pareiÅ¡kėjui galėjo atsirasti neturtinė žala. Darydamas Å¡iÄ iÅ¡vadÄ teismas atsižvelgia į tai, kad patalpų schemos (taip pat ir su sanitarinių mazgų iÅ¡dėstymu), evakuacijos planai ir t.t. vieÅ¡ai iÅ¡kabintos, su paskyrimu į konkretų bÅ«rį pareiÅ¡kėjas buvo supažindintas Komisijos posėdžių metu (pareiÅ¡kėjas taip pat turėjo realiÄ galimybę suvokti kokiame bÅ«ryje ir kokioje brigadoje jis gyvena), dalis informacijos (dėl konkretaus nuteistųjų skaičiaus atskirose patalpose) nėra fiksuojama ir saugoma, nes to imperatyviai nereikalauja teisės aktų nuostatos.

Be to, atsakovas pareiÅ¡kėjui iÅ¡samiai nurodė teisės aktų, kurie reglamentuoja laisvės atėmimo vietos patalpų įrengimÄ bei eksploatavimÄ , nuostatas, kurios pareiÅ¡kėjui objektyvia turi bÅ«ti žinomos. Dėl dokumentų apie statinių eksploatavimÄ (Energetinis, Higienos pasai, projektinė dokumentacija ir t.t.) pateikimo teismas akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjui jie pagrįstai nebuvo pateikti ir iÅ¡ esmės pritaria atsakovo atsiliepime į skundÄ iÅ¡dėstytiems argumentams (ABTÄ® 57 str.).

Kaip jau buvo paminėta, įstatymų leidėjas nesuteikė teisės pareiÅ¡kėjui ginti vieÅ¡ojo intereso, jis taip pat nėra Visuomenės sveikatos centro, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Nuolatinės statybos komisijos ir pan. įgaliotas atstovas. Akcentuotina ir tai, kad bylų nagrinėjimo procese vyrauja proceso Å¡alių rungtyniÅ¡kumo, lygiateisiÅ¡kumo principai, kurių realų įgyvendinimÄ proceso metu privalo garantuoti teismas. NežiÅ«rint to, teismas, bÅ«damas aktyvus, savo iniciatyva ABTÄ® 10 str. nuostatų pagrindu padėjo pareiÅ¡kėjui ginti jo teigimu pažeistas subjektines teises ir to pasėkoje iÅ¡ atsakovo savo iniciatyva iÅ¡reikalavo visÄ eilę įrodymų, kuriuos ABTÄ® iÅ¡ esmės įpareigojo pateikti patį pareiÅ¡kėjÄ (ABTÄ® 23-24 str., b.l. 21-100, 110-141).

Teismas akcentuoja, kad pats pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir bÅ«tinojo (tiesioginio) priežastinio ryÅ¡io. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimÄ turi bÅ«ti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiÅ¡kėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kuriÄ teismas galėtų įvertinti pinigais.

LVAT iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 imperatyviai pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). PareiÅ¡kėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.

Å i argumentacija taikytina ir pareiÅ¡kėjo skundų argumentams dėl sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, vertinant juos kartu su iÅ¡rašų iÅ¡ medicininių dokumentų (b.l. 111-130) duomenimis (gerklės, dantų skausmas, fizinis sužalojimas, sloga ir t.t.). Be to, pareiÅ¡kėjas taip pat buvo gydomas ir Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Pateikti duomenys patvirtina, jog ir paties pareiÅ¡kėjo veiksmai dalinai galėjo įtakoti pablogėjusiÄ sveikatos (badavimas, sÄ moningas nesilankymas pas gydytojÄ ).

PareiÅ¡kėjas teismui taip pat nepateikė jokių duomenų (susirgimų, diagnozių ir t.t.), jų nebuvo objektyvios galimybės surinkti ir proceso eigoje dėl Å¡iferio stogo dangos tiesioginės įtakos pareiÅ¡kėjo sveikatos bÅ«klei (ABTÄ® 57 str.).            Remdamasis aukščiau iÅ¡dėstyta teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių analize bei ginčo situacijos teisiniu reglamentavimu, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjo skundo argumentai dėl antisanitarinių sÄ lygų PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje, yra grindžiami deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvÅ«s įrodymai, todėl Å¡ie argumentai nevertinami kaip pakankami neturtinės žalos, kuri gali bÅ«ti įvertinta pinigais, konstatavimui.

Akcentuotina ir tai, jog atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, bei įvertinus pareiÅ¡kėjo nurodytų pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo iÅ¡ dalies patirti trumpalaikių neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , tačiau Å¡ie neigiami aspektai nebuvo tokio mÄ sto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimui dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigine iÅ¡raiÅ¡ka.

Teismas turi omenyje ir tai, jog pareiškėjas terminuoto laisvės atėmimo bausmę atlieka pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje. Nuteistieji tokio tipo įstaigoje gyvena bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose, dienotvarkės nustatytu laiku gali vaikščioti tiek dalyje bendro naudojimo patalpų, tiek ir lauke (Bausmių vykdymo kodekso 117 str.). Pataisos namų teritorijoje yra įrengtos krepšinio, tinklinio, futbolo aikštelės su dirbtine danga, sportiniai svarmenų kilnojimo įrenginiai lauke ir pastatų viduje.

Be to, pareiÅ¡kėjas nuo jo patalpinimo 2010-04-27 į PravieniÅ¡kių pataisos namus – atvirÄ jÄ kolonijÄ iki 2012-06-22 (b.l.

8) nebuvo pateikęs nei vieno skundo, kuriuo bÅ«tų skundęsis dėl bausmės atlikimo sÄ lygų pažeidimų jo atžvilgiu (pelėsių, graužikų, tarakonų buvimo patalpose, nepakankamo gyvenamojo ploto ir pan.). Teismas dar kartÄ akcentuoja, kad neturtinė žala – tai subjektyvus asmens aplinkybių vertinimas, jo subjektyvÅ«s iÅ¡gyvenimai ir t.t.. PareiÅ¡kėjas beveik du metus net nebandė ginti savo, jo manymu, grubiai pažeistų teisių turėdamas tam realias sÄ lygas, todėl teismui kyla pagrįsta abejonė, ar pareiÅ¡kėjas iÅ¡ viso asmeniÅ¡kai bei realiai patyrė gyvenimo kokybės pablogėjimÄ ir, tuo pačiu, neturtinę žalÄ aplamai.

Byloje taip pat nėra jokių duomenų, kad atsakovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Dėl paminėtų priežasčių ir likusioje dalyje pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).            Teismas taip pat atkreipia proceso dalyvių dėmesį ir į tai, kad LVAT 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A-444-619-08 (ABTÄ® 13 str., 20 str., Administracinė jurisprudencija Nr.

14) iÅ¡aiÅ¡kino, kad EŽTT praktikos analizė atskleidžia, kad kalinamųjų laikymas tokiomis sÄ lygomis, kai jiems suteikiamas itin mažas gyvenamasis plotas (Å¡ioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti jokie esminiai minimalaus gyvenamojo ploto normos pažeidimai), pats savaime gali suponuoti klausimÄ dėl Europos žmogaus ir pagrindinių laisvių apsaugos Konvencijos 3 str. pažeidimo (EŽTT 2002-07-15 sprendimas byloje KalaÅ¡nikovas prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 47095/99). Kita vertus, EŽTT 2001-07-24 sprendime (byla ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98) akcentavęs, kad PravieniÅ¡kių PN pareiÅ¡kėjui teko atitinkamai apie 2,7 ir 3,2 kv.m. gyvenamojo ploto, tačiau patys miegamieji buvo 86,5 ir 55,3 m² ploto ir juose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, be to, pareiÅ¡kėjas turėjo realiÄ galimybę judėti po visÄ lokalinį sektorių ir kiemÄ , Å¡i teisė nebuvo apribota nuo kėlimosi iki gulimosi laiko, imperatyviai konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä gyvenamÄ jį plotÄ kompensavo absoliučiais dydžiais vertinant nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai bei suteikta judėjimo laisvė.

EŽTT Å¡ioje byloje padarė iÅ¡vadÄ , kad bendros įkalinimo sÄ lygos Konvencijos 3 str. nepažeidė. Spręsdamas klausimÄ dėl Konvencijos 3 str. pažeidimo, kai yra duomenų apie kameros perpildymÄ , EŽTT savo praktikoje atsižvelgia ir į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį, sveikatos bÅ«klę, kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , į tai ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt.

EŽTT taip pat yra imperatyviai pabrėžęs, kad tik pasiekęs minimalų žiaurumo laipsnį netinkamas elgesys patenka į Konvencijos 3 str. veikimo sferÄ . Å io minimalaus žiaurumo laipsnio vertinimas yra reliatyvus - jis priklauso nuo aplinkybių viseto: elgesio trukmės, jo pasekmių fizinei bei dvasinei bÅ«klei, amžiaus bei sveikatos bÅ«klės. Vertindamas, ar elgesys yra „žeminantis orumÄ â€ Konvencijos 3 str. prasme, EŽTT atsižvelgia į tai, ar juo sÄ moningai siekiama pažeminti ir sumenkinti tam tikrÄ asmenį, ar pasekmių prasme jis nepalankiai paveikė asmenybę su Konvencijos 3 str. nesuderinamu bÅ«du (Teismų įstatymo 33 str., EŽTT 2007-12-06 sprendimas byloje Lind prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 25664/05), 2005-11-08 sprendimas byloje Alver prieÅ¡ EstijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 64812/01), 2007-07-12 sprendimas byloje Testa prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 20877/04), 2006-03-09 sprendimas Cenbauer prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 73786/01) ir kt.).

Paminėtų aplinkybių (dėl minimalaus žiaurumo laipsnio, akivaizdaus sveikatos bÅ«klės pablogėjimo, sÄ moningo siekimo pažeminti pareiÅ¡kėjÄ ir t.t.) Å¡ios administracinės bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta (ABTÄ® 57 str.). Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 1 p., n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo E. A. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

                  Teisėjas                                                                                           Algis Markevičius