Legislator Case Law & Legislation
bdba74e5-5470-441b-b147-664cc1e2eecc AI generated

bdba74e5-5470-441b-b147-664cc1e2eecc · Å iaulių apylinkės teismas

Case Number bdba74e5-5470-441b-b147-664cc1e2eecc
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

nuginčyti atsakovo A. B. tėvystę nepilnamečio vaiko T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. nustatyti, kad atsakovas A. B. nėra nepilnamečio vaiko T. B. biologinis tėvas, apie kurį duomenys įrašyti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikose, gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini);

Legislator headnote

AI generated

bdba74e5-5470-441b-b147-664cc1e2eecc · Å iaulių apylinkės teismas: Pradėjus kartu gyventi, ieÅ¡kovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus T. B. Gimus vaikui jis bandė tvarkyti vaiko gimimÄ , tačiau nuėjus įregistruoti vaiko gimimÄ sužinojo, kad esant aplinkybėms, kad nuo santuokos nutraukimo nėra paėję metai, todėl jis sÅ«naus registruoti kaip savo negali, todėl ir buvo vaiko tėvu įregistruotas ieÅ¡kovės buvęs sutuoktinis. Teigė, jog net keletÄ kartų bandė tvarkytis dokumentus susijusius su vaiko tėvyste ir t.t., tačiau visi kartu nesurado tinkamo laiko Å¡iems reikalams susitvarkyti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-781-1184/2023 Teisminio proceso Nr. 2-70-3-06837-2022-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.7.6.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1; 3.4.1.3.; 3.4.1.4 (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. kovo 3 d. Šiauliai Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė, sekretoriaujant Monikai Statkutei, dalyvaujant ieškovei D. A., ieškovės atstovei advokatei Dianai Latotinai-Micevičei, atsakovui A. B. bei atsakovui (buvusi procesinė padėtis - trečiasis asmuo) G.

A., institucijos, teikiančios iÅ¡vadÄ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui A. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės D. A. ieÅ¡kinį atsakovui A. B., atsakovui G. A. dėl tėvystės nuginčijimo, institucija teikianti iÅ¡vadÄ â€“ Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir nustatė:

1. ieškovė D. A. ieškiniu atsakovui A. B., prašo teismo:

1. nuginčyti atsakovo A. B. tėvystę nepilnamečio vaiko T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, t. y. nustatyti, kad atsakovas A. B. nėra nepilnamečio vaiko T. B. biologinis tėvas, apie kurį duomenys įrašyti (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikose, gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini);

2. panaikinti Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikų knygoje (duomenys neskelbtini) Šiaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus gimimo metrikose, gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), dalį dėl A. B., įrašymo T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu.

2. Ieškinyje ieškovė nurodo, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta tarp ieškovės ir atsakovo A. B. sudaryta santuoka ir patvirtinta šalių sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Minėtu teismo sprendimu buvo patvirtinta, jog daugiau nei vienerius metus ieškovė su atsakovu bendro ūkio nevedė, gyveno atskirai. Gimus T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), ieškovės ir atsakovo santuoka buvo nutraukta, tačiau dar nebuvo suėję trys šimtai dienų po santuokos nutraukimo, todėl vaiko gimimo liudijime vaiko tėvu buvo nurodytas atsakovas A.

B., o ne biologinis vaiko tėvas. IeÅ¡kovė pabrėžia, kad socialiniai ilgalaikiai ryÅ¡iai tarp vaiko T. B. ir atsakovo A. B. nėra susiformavę, kadangi ieÅ¡kovė ir atsakovas jau senai gyvena atskirai, be to trečiasis asmuo G. A. pageidauja įteisinti savo tėvystę nepilnamečio vaiko T. B. atžvilgiu. IeÅ¡kovė apie ginčijamus duomenis žinojo nuo (duomenys neskelbtini), tačiau dėl patirto streso, kadangi vaikas gimė neįgalus, pirmiausiai rÅ«pėjo vaiko sveikata, o ne dokumentai patvirtinantys vaiko tėvÄ , todėl ryÅ¡ium su vaiko teise žinoti tikruosius tėvus praÅ¡o netaikyti senaties terminų, bei pabrėžė, jog senaties terminÄ teismas taiko tik tuo atveju, jei to praÅ¡o Å¡alis, tačiau Å¡iuo atveju, mano, jo proceso Å¡alys to nereikalaus (el. medž. b. l. 1-3).

3. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovė D. A. ieÅ¡kinį palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su atsakovu jau prieÅ¡ santuokos nutraukimÄ daugiau kaip vienerius metus nebegyveno, nebevedė bendro Å«kio. (duomenys neskelbtini) metų pradžioje susipažino su G. A. pradėjo bendrauti, susitikinėti ir greitai pastojo. Vaikas gimė iÅ¡neÅ¡iotas (duomenys neskelbtini). Gimus vaikui, vaiko gimimo įraÅ¡e buvo įraÅ¡yta atsakovo A. B. pavardė, kadangi po teismo sprendimo, kuriuo nutraukta santuoka su atsakovu, nebuvo praėjęs įstatyme numatytas terminas.

Gimus vaikui bÅ«tinybės tvarkyti dokumentus dėl tėvystės nuginčijimo nematė, kadangi rÅ«pinosi sÅ«naus sveikata. Mano, kad dabar bÅ«tų teisinga ir sÄ Å¾ininga, kad vaikas turėtų biologinio tėvo pavardę. Pažymėjo, kad vaiko iÅ¡laikymu nuo pat gimimo rÅ«pinosi G. A. Atsakovas su nepilnamečiu vaiku jokio socialinio ryÅ¡io neturi su juo nebendrauja. SÅ«nus T. vizualiai yra panaÅ¡us į tikrÄ jį tėtį – G. A.

4. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė advokatė Diana Latotina-Micevičė palaikė ieÅ¡kinio reikalavimus jame nurodytais argumentais. Papildomai pažymėjo, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas pripažįsta, kad A. B. nėra ieÅ¡kovės nepilnamečio vaiko T. B. tėvas, o juo yra trečiasis asmuo. Taip pat nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas bylos nagrinėjimo metu elgėsi tinkamai, ginčo dėl nagrinėtinų aplinkybių byloje nekilo, todėl praÅ¡o atleisti atsakovÄ A. B. nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų pritiesimo valstybei.

5. Atsakovas A. B. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. su ieÅ¡kinio reikalavimais sutiko visiÅ¡kai. Papildomai nurodė, kad nepilnametis sÅ«nus T. B. gimė jau jam su ieÅ¡kove nutraukus santuokÄ . Iki santuokos nutraukimo, pažymėjo, jog jie kartu kaip vyras ir žmona, daugiau kaip vienerius metus kartu negyveno, t. y. kartu nebegyveno (duomenys neskelbtini). Intymių santykių su ieÅ¡kove nebeturėjo (duomenys neskelbtini). Apie nepilnametį sÅ«nų T. B., jis pats sužinojo tik vaikui gimus. Nuo pat vaiko gimimo jis žinojo, kad nėra nepilnamečio vaiko T. B. biologinis tėvas. Nurodė, jog su nepilnamečiu vaiku T. B. jokio socialinio ryÅ¡io nepalaiko ir jam iÅ¡laikymo nėra teikęs. Jo manymu, vaikas yra bÅ«tent panaÅ¡us į G. A.

6. Atsakovas (buv. statusas - trečiasis asmuo) G. A. atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė. Teismo posėdžio metu G. A. nurodė, kad palaiko ieÅ¡kinį ir praÅ¡o jį tenkinti. Su ieÅ¡kove susipažino internetu (duomenys neskelbtini) metais. Pradžioje bendravimas vyko tik nuotoliniu bÅ«du (sms žinutėmis, skambučiais), nes pats dirbo Norvegijoje. Paskui (duomenys neskelbtini) vidurio, jam grįžus iÅ¡ Norvegijos į LietuvÄ , su ieÅ¡kove nutarė gyventi kartu. Tuo metu jis žinojo, kad ieÅ¡kovė yra neiÅ¡siskyrusi su savo vyru, tačiau ieÅ¡kovė nurodė, kad nebepalaiko santykių su atsakovu pilnai.

Pradėjus kartu gyventi, ieÅ¡kovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus T. B. Gimus vaikui jis bandė tvarkyti vaiko gimimÄ , tačiau nuėjus įregistruoti vaiko gimimÄ sužinojo, kad esant aplinkybėms, kad nuo santuokos nutraukimo nėra paėję metai, todėl jis sÅ«naus registruoti kaip savo negali, todėl ir buvo vaiko tėvu įregistruotas ieÅ¡kovės buvęs sutuoktinis. Teigė, jog net keletÄ kartų bandė tvarkytis dokumentus susijusius su vaiko tėvyste ir t.t., tačiau visi kartu nesurado tinkamo laiko Å¡iems reikalams susitvarkyti.

Vaiku nuo pat vaiko gimimo rÅ«pinosi jis ir ieÅ¡kovė, kaip Å¡eima. Dokumentus dėl tėvystės nustatymo pradėjo tvarkytis tik dabar kadangi gimus vaikui pirmiausia sprendė nepilnamečio vaiko sveikatos problemas, todėl apie dokumentų tvarkymÄ tuo metu negalvojo. Pripažįsta, jog jis yra nepilnamečio T. B. tėvas, nori, kad vaikas turėtų bÅ«tent jo pavardę. Tiek T. sesės, tiek giminaičiai sako, jog T. panaÅ¡us bÅ«tent į jį. PaaiÅ¡kino, kad vaikÄ nuvežus į gydymo įstaigÄ , jose atskirai nepraÅ¡ydavo dokumento ir niekam nekilo klausimas, kad jis nėra vaiko tėvas.

Tiesiog paklausdavo ar jis tėvas, pasako, kad jis ir niekas daugiau papildomų dokumentų nepraÅ¡ydavo/nepraÅ¡o. Posėdžio metu pripažino, kad galimai ateityje gali kilti papildomų problemų susijusių su vaiko tikruoju tėvu įraÅ¡ytu į vaiko gimimo liudijimÄ .

7. IÅ¡vada teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – ir Skyrius) pateikė iÅ¡vadÄ , kurioje nurodė, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens G. A. Å¡eimai nuo 2020 m. gruodžio 7 d. pradėtas atvejo vadybos procesas. IeÅ¡kovė kartu su trečiuoju asmeniu G. A. ir nepilnamečiais vaikais gyvena keturių kambarių bute, kurį nuomojasi iÅ¡ Å iaulių miesto savivaldybės, vaikams sudaromos pakankamos gyvenimo ir buities sÄ lygos.

Pažymėjo, kad teismas siekdamas padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tėvystės egzistavimÄ , gali remtis ne tik DNR ekspertizės iÅ¡vada, bet ir Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais, todėl DNR iÅ¡vadÄ tikslinga bÅ«tų paskirti tik jei atsakovas nesutiks su pateiktu ieÅ¡kiniu (el. medž. b. l. 24-26). IÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad neprieÅ¡tarauja jog ieÅ¡kinys bÅ«tų tenkintas.

Papildomai nurodė, kad tikslinga bÅ«tų tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus bei praÅ¡o, kad teismas bÅ«tų aktyvus ir Å¡ioje byloje bÅ«tų peržengtos ieÅ¡kinio reikalavimo ribos ir papildomai bÅ«tų nustatyta vaiko tėvystė. Šį praÅ¡ymÄ teikia atsižvelgiant į tai, jog vaiko mama yra daugiavaikė, administracinė procedÅ«ra užima nemažai laiko, be to ir piniginiu atžvilgiu bÅ«tų proporcinga, nes notarui bet kuriuo atveju reikia mokėti už jo atliekamas procedÅ«ras.

Byloje yra pakankamai įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog atsakovas A. B. nėra vaiko T. B. tėvas, o būtent nepilnamečio vaiko T. B. tėvas yra G. A. Ieškinys tenkinamas visiškai.

8. Atsakovams pripažinus ieÅ¡kinį, teismo sprendimas suraÅ¡omas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 268 straipsnio 5 dalis). Dėl senaties termino (ne) taikymo 9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.152 straipsnio 1 dalyje nustatytas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas kreiptis į teismÄ dėl tėvystės (motinystės) nuginčijimo. Å is terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e, arba paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Taigi kreiptis į teismÄ dėl tėvystės nuginčijimo yra nustatytas specialus sutrumpintas vienerių metų ieÅ¡kinio senaties terminas, kurio pradžia gali bÅ«ti apibrėžiama dviem alternatyviais momentais:

1) kada asmuo, kuris kreipiasi į teismÄ , sužinojo apie ginčijamus duomenis, įraÅ¡ytus vaiko gimimo įraÅ¡e;

2) kada paaiÅ¡kėjo aplinkybių, duodančių pagrindÄ teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Pirmuoju atveju vienerių metų termino eiga prasideda nuo sužinojimo apie subjektinės tėvystės teisės pažeidimÄ ; subjektinė tėvystės teisė pažeidžiama įraÅ¡u, bet apie teisės pažeidimÄ ir apie įraÅ¡Ä ne visada sužinoma tuo pačiu metu. Antruoju atveju senaties termino eigos pradžia yra diena, kai asmeniui, kuris kreipiasi į teismÄ , paaiÅ¡kėjo aplinkybių, leidžiančių teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2007).

10. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė žinojo, kad biologinis vaiko tėvas ne atsakovas A. B., o G. A., tačiau gimus vaikui (duomenys neskelbtini), nebuvo praėjęs CK 3.150 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų šimtų terminas po (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo A. B., todėl vaiko gimimo liudijime nurodytas atsakovas A. B. Tiek ieškovė, tiek atsakovas A. B. žinojo, kad jis nėra biologinis nepilnamečio vaiko T. B. tėvas, tačiau ieškovei visų pirmiausia rūpėjo vaiko sveikata, sprendė vaiko gerovės problemas, todėl dėl pateisinančių aplinkybių praleido ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminus.

11. Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-421-1075/2018, nurodė, kad ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį (CK 1.124 straipsnis). Nors ieÅ¡kinio senaties termino pasibaigimas nepanaikina asmens teisės kreiptis į teismÄ , praÅ¡ant apginti pažeistÄ teisę, tačiau, ginčo Å¡aliai pareikalavus taikyti ieÅ¡kinio senatį, yra pagrindas atmesti ieÅ¡kinį, jeigu teismas nepripažįsta, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbios priežasties (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys).

Pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį, ieškinio senatį teismas gali taikyti tik ginčo šalies reikalavimu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad prašyti taikyti ieškinio senatį turi teisę ginčo materialiojo teisinio santykio šalis, prieš kurios interesus nukreiptas byloje pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-307-701/2016, 22 p.). Taigi, reikalavimas taikyti ieškinio senatį teisines pasekmes sukelia tik tada, jei to reikalauja ginčo materialiojo teisinio santykio šalis.

Nagrinėjamu atveju ginčo Å¡alys neprašė taikyti ieÅ¡kinio senaties termino, todėl jis byloje ir nėra taikomas. Dėl tėvystės nuginčijimo 12. CK 3.140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kai vaikas gimsta praėjus ne daugiau kaip trims Å¡imtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, ar po vyro mirties, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. CK 3.149 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog duomenis gimimo įraÅ¡e apie vaiko motinÄ ar tėvÄ leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka.

13. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog ieÅ¡kovės D. A. (buv. B.) ir atsakovo A. B. santuoka buvo nutraukta Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu. Nutraukus santuokÄ , tačiau nepraėjus CK 3.140 straipsnio 2 dalyje numatyto termino, t. y. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovei gimė sÅ«nus T. B., todėl dėl Å¡ios priežasties vaiko gimimo liudijime, vaiko tėvu ir buvo įraÅ¡ytas ieÅ¡kovės jau buvęs sutuoktinis A. B. (el. medž. b. l. 7, 17-19).

14. Kėdainių rajono apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu teismas konstatavo, jog sutuoktiniai daugiau nei vienerius metus kartu negyveno ir nebevedė bendro Å«kio bei nepalaikė santuokinių ryÅ¡ių. Teismo posėdžio metu atsakovas A. B. dar kartÄ patvirtino minėtame sprendime užfiksuotas aplinkybes, jog jis su ieÅ¡kove kartu nebegyveno nuo (duomenys neskelbtini), o intymių santykių su ieÅ¡kove nebeturėjo jau (duomenys neskelbtini). G. A. taip pat teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad jau gyvenant su ieÅ¡kove, ji su atsakovu dar nebuvo oficialiai iÅ¡situokę.

Taigi, nagrinėtinu atveju, nustatyta, jog nepilnametis ieškovės sūnus T. gimė nepraėjus trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo tarp ieškovės ir atsakovo A. B., todėl, vadovaujantis įstatyme numatyta prezumpcija, vaiko gimimo įraše vaiko tėvu buvo įrašytas atsakovas A. B. CK 3.150 straipsnio 1 dalies nuostata numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Pagal CK 3.148 straipsnį bei CPK 389 straipsnį, pagrindas tėvystei nustatyti arba paneigti yra moksliniai įrodymai – DNR ekspertizės išvados bei įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę – bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, įrodymai, kurie patvirtina, kad asmuo pripažino tėvystę, taip pat ir kiti įrodymai bei spėjamo vaiko tėvo atsisakymas ekspertizės. Nagrinėjamu atveju šalys DNR ekspertizės tėvystei nustatyti skirti neprašė.

Atsižvelgiant į ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens paaiÅ¡kinimus, kitus į bylÄ pateiktus duomenis, teismo vertinimu, ekspertizės skyrimas tėvystės nuginčijimo klausimui iÅ¡spręsti nėra bÅ«tinas. Remiantis kasacinio teismo praktika, Å¡alims nepraÅ¡ant skirti ekspertizės, teismas remiasi kitais įrodomaisiais faktais.

15. Ieškovė D. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad atsakovas A. B. nėra jos gimusio sūnaus tėvas. Sprendimo 14 punkte nustatytos aplinkybės leidžia, teigti, jog atsakovas A. B. negali būti vaiko T. tėvas, nes jis su ieškove intymiai jau nebendravo nuo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) šalys kartu nebegyveno, tik (duomenys neskelbtini) oficialiai buvo nutraukta judviejų santuoka. Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kuriomis remiantis galima būtų teigti, jog atsakovas A. B. gali būti ieškovei gimusio sūnaus T. tėvu.

16. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų, tai yra svarbus juridinis faktas, leidžiantis nustatyti už vaiko teisių įgyvendinimÄ atsakingus asmenis, vaiko tėvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningÄ teisinę praktikÄ yra pasisakęs, jog tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi bÅ«ti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų bÅ«ti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrÄ jÄ vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

Tėvystės nuginčijimo instituto pagrindinis tikslas yra tikrojo biologinio tėvo nustatymas (2010 m. liepos 2 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010). Vis dėl to, nors prioritetine tvarka yra ginama vaiko teisė turėti abu tėvus, iÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų nustatyta, kad atsakovo A. B. ir ieÅ¡kovės sÅ«naus T. nesieja nei emocinis, nei socialinis ryÅ¡ys, atsakovas A. B. nebendrauja su berniuku, nepripažįsta jo savo sÅ«numi. Esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ apie socialinės tėvystės santykių susiformavimÄ , todėl nuginčijus tėvystę ir panaikinus gimimo liudijime duomenis apie asmenį, kuris nėra vaiko biologinis tėvas, vaiko interesai nebÅ«tų pažeisti.

17. Teismo vertinimu, byloje yra pakankamai duomenų leidžiančių manyti, jog vaiko gimimo liudijime duomenys apie vaiko tėvÄ yra neatitinkantys tikrosios vaiko kilmės. Remiantis aukščiau nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog ieÅ¡kovės reikalavimas dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, todėl jis tenkintinas. Dėl teismo teisės peržengti bylos nagrinėjimo ribas 19. CPK 376 straipsnio 3 dalis numato, kad teismas, atsižvelgdamas į ieÅ¡kinio pagrindÄ sudarančias ir teismo posėdyje paaiÅ¡kėjusias bylos aplinkybes, turi teisę virÅ¡yti pareikÅ¡tus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikÅ¡ta, taip pat priimti sprendimÄ dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikÅ¡ti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalyku ir pagrindu.

Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. Å¡eimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokiÄ bylÄ , yra aktyvus, kiek reikia, kad bÅ«tų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z.

S. v. V. S., bylos Nr. 3K-3-98/2007). Ši teismo pareiga turi būti derinama su asmenų procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principais (CPK 6, 12, 13 straipsniai).

20. Teismo posėdžio metu paaiÅ¡kėjo aplinkybės, jog ieÅ¡kovės sÅ«numi T. rÅ«pinasi ir G. A., kuriam tenka vaikÄ vežti į gydymo ar ugdymo įstaigas. Minėtas asmuo paaiÅ¡kino, jog institucijų darbuotojų nelabai gilinosi, kas iÅ¡ tiesų yra vaiko liudijime įraÅ¡ytas tėvu, tačiau pripažino, jog galimai ateityje jam gali kilti papildomų problemų susijusių su vaiko tikruoju tėvu įraÅ¡ytu į vaiko gimimo liudijimÄ . Taip pat nurodė, jog iÅ¡ tiesų gana ilgas laiko tarpas kuomet visi drauge bandė tvarkytis dokumentus susijusius su vaiko tėvu, tačiau vis nesulaukdavo tinkamo laiko ar progos.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ teismui vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, peržengti pareikÅ¡to reikalavimo ribas. Pastebėtina, jog teismo posėdžio metu iÅ¡vadÄ teikiančios institucijos atstovas taip pat prašė teismo bÅ«ti aktyviam ir Å¡ioje byloje nuginčijus vaiko tėvystę kartu T. nustatyti tėvystę. Posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovė taip pat pažymėjo, jog tuo atveju, jei teismas nuspręstų peržengti ieÅ¡kinio reikalavimo ribas, ieÅ¡kovė tam neprieÅ¡tarautų.

21. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje teismui peržengus pareikÅ¡to reikalavimo ribas nebus pažeisti asmenų procesinio lygiateisiÅ¡kumo, rungimosi ir dispozityvumo principai, todėl Å¡ioje byloje kartu spręstinas ir tėvystės nustatymo klausimas. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje yra peržengiamos ieÅ¡kinio reikalavimo ribos, o jas peržengus byloje atsiranda trečiojo asmens G. A. atitinkamas materialusis teisinis suinteresuotumas, todėl teismas vadovaujantis protingumo, sÄ Å¾iningumo principais bei vadovaujantis įstatymo analogija (CPK 3 straipsnio 7 punktas), sprendžia, jog tikslinga G.

A. procesinę padėtį Å¡ioje byloje iÅ¡ trečiojo asmens pakeisti į atsakovo procesinę padėtį (CPK 42 straipsnis, 43 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl tėvystės nustatymo 22. Byloje pripažinus, jog atsakovas A. B. nėra T. B. tėvas, sektų, jog duomenų laikinai apie tėvÄ nebÅ«tų. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iÅ¡ tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai įtvirtinta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir bÅ«ti jų globojamas.

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į Å¡eimos bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ .

23. CK 3.146 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jei vaikas gimė susituokusiai motinai arba jo kilmė iÅ¡ tėvo yra patvirtinta pareiÅ¡kimu dėl tėvystės pripažinimo, tėvystės nustatymas galimas tik nuginčijus duomenis gimimo įraÅ¡e apie tėvÄ . CK 3.146 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jei vaikas gimė nesusituokusiai motinai ir tėvystė nepripažinta, tėvystę gali nustatyti teismas. Pagrindas tėvystei nustatyti yra moksliniai įrodymai ir kitos įrodymų priemonės. CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį iÅ¡vados), bet ir kitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie tėvystės egzistavimÄ , gali remtis ne tik DNR ekspertizės iÅ¡vada, bet ir Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, liudytojų parodymais, raÅ¡ytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2–3 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-558/2013).

24. IeÅ¡kovė D. A. teismo posėdžio metu pripažino, aplinkybes, jog pradėjus susitikinėti su atsakovu G. A., ji gana greitai pastojo. G. A. teismo posėdžio metu neneigė, jog ieÅ¡kovė pastojo ir susilaukė bendro judviejų vaiko. Taigi byloje nėra ginčo ir atsakovas G. A. pripažįsta, jog jis yra nepilnamečio vaiko T. B. tėvas, t. y. jis tėvystę pripažįsta. Taigi, ieÅ¡kovės ir atsakovo paaiÅ¡kinimai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas G. A. yra nepilnamečio vaiko T. B. biologinis tėvas, todėl Å¡is faktas pripažintinas (CK 3.146 straipsnio 1 dalis, CK 3.148 straipsnis, CPK 185 straipsnis, 389 straipsnis).

25. Atsakovui G. A. išaiškinta, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).

26. Civilinės bÅ«klės aktų registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1R-334, 54 punkte įtvirtinta, jog civilinės metrikacijos įstaiga tėvystės (motinystės) nustatymÄ , tėvystės (motinystės) nuginčijimÄ ir įvaikinimÄ registruoja savo iniciatyva, remdamasi teismo sprendimu, bei 56 punkte įtvirtinta nuostata, jog registruojant tėvystės pripažinimÄ , kai vaiko gimimas buvo įregistruotas, taip pat tėvystės (motinystės) nustatymÄ , sudaromas civilinės bÅ«klės akto įraÅ¡o pakeitimo ar papildymo įraÅ¡as, kuriuo atitinkamai gimimo įraÅ¡e koreguojami duomenys apie vaiko tėvus, todėl vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės bÅ«klės aktų įrašų įstaigai – Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriui pateiktinas sprendimas pakeisti duomenis apie vaiko tėvÄ vaiko gimimo įraÅ¡e.

27. Nors atsakovas G. A. teismo posėdžio metu teigė, jog jis nori, kad vaikas turėtų bÅ«tent jo pavardę, tačiau dėl tokio jo pageidavimo bylos Å¡alys savo pozicijos nebuvo iÅ¡reiÅ¡kusios, todėl nuginčijus ir nustačius nepilnamečio vaiko tėvystę, atskirai nespręstinas klausimas dėl nepilnamečio vaiko pavardės, tik pažymima, jog Å¡alys savo iniciatyva gali kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigÄ ir pateikti atitinkamÄ praÅ¡ymÄ dėl vaiko vardo ir (ar) pavardės pakeitimo.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 28. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2022 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei D. A. suteikta antrinė teisinė pagalba ir ji 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo (el. medž. b. l. 4-5).

Rašytiniais įrodymais pagrįstos ieškovės bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 296,67 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (el. medž. b. l. 34-35).

29. IÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra 26,56 Eur ir yra didesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ nustatytÄ minimaliÄ (5,00 Eur) valstybei priteistinÄ bylinėjimosi iÅ¡laidų sumÄ .

30. IeÅ¡kovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad pasilieka prie savo bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teismas atsižvelgdamas į tai, jog byloje nėra ginčo, jog atsakovai su ieÅ¡kiniu visiÅ¡kai sutiko, byla iÅ¡nagrinėta per vienÄ teismo posėdį, Å¡alys savo procesinėmis teisėmis ir pareigomis iÅ¡ esmės naudojosi sÄ Å¾iningai, bylos nevilkino. Esant Å¡ioms aplinkybėms, taip pat atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė dėl sunkios turtinės padėties buvo atleista nuo žyminio mokesčio sumokėjimo, spręstina, kad tiek mokėtinas žyminis mokestis, tiek 296,67 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos, tiek iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu iÅ¡ atsakovų nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 5 dalis, 99 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 270 straipsniais, 307 straipsnio 1 dalimi, 392 straipsniu, 399 straipsniu, teismas nusprendžia: ieškinį tenkinti. Nustatyti, kad atsakovas A. B,, asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra biologinis nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas. Nustatyti, kad atsakovas G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra biologinis nepilnamečio vaiko T.

B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o nepilnametis vaikas T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra atsakovo G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas. Pakeisti Å iaulių miesto civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo įraÅ¡e Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), duomenis apie tėvÄ - vietoje nurodyto tėvo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nurodyti tėvÄ G. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini). Sprendimo kopijÄ ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis iÅ¡siųsti vaiko gimimÄ Ä¯registravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad Å¡i Lietuvos Respublikos civilinės bÅ«klės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimÄ ir pakeistų duomenis.

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas paduodant apeliacinį skundÄ Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėja Laura Miniotienė