2013-05-16 Nr. AB-1847-3-63-3-00810-2010-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-318/2013

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00810-2010-7

Procesinio sprendimo kategorijos 6.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus, neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja E. M. 2010 m. gruodžio 3 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2010 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (9.2) SI1-31588; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6970; 3) pripažinti atsakovo veiksmus dėl senatvės pensijos sumažinimo neteisėtais ir įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių senatvės pensiją mokėti toliau tokio dydžio, kokia ji buvo paskirta 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 13P-6931; 4) priteisti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 13P-6931 ir 2011 m. spalio 26 d. sprendimu Nr. 13P-14868 pareiškėjai paskirtos senatvės pensijos nesumokėtą dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., iš viso – 22 013,45 Lt, kas sudaro: 19 070,32 Lt neišmokėtos sumos, atsižvelgiant į pareiškėjos turėtas draudžiamąsias pajamas, ir 2 943,13 Lt neišmokėta, sumažinta senatvės pensija.

Skunde (b. l. 22-26, 67, 78) pareiškėja paaiškino, kad 2009 m. kovo 19 d. sprendimu Nr. 13P-6931 nuo 2008 m. spalio 31 d. jai paskirta 1 213,22 Lt dydžio senatvės pensija. Taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) nuostatas, jai senatvės pensija nuo 2010 m. sausio 1 d. buvo sumažinta iki 1 097,65 Lt. Kadangi dirba ir turi draudžiamųjų pajamų senatvės pensija mažinama dar 70 proc. Skundžiamais sprendimais buvo atmestas pareiškėjos prašymas dėl jai neišmokėtos senatvės pensijos dalies grąžinimo. Senatvės pensijos sumažinimas neįteisintas jokiu administraciniu aktu, todėl atsakovo veiksmai, sumažinant senatvės pensiją yra nepagrįsti, prieštaraujantys Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 41 straipsnio 3 daliai, numatančiai, kad valstybinės socialinio draudimo pensijos skiriamos iki gyvos galvos. Laikinojo įstatymo nuostatos, numatančios valstybinio socialinio draudimo pensijų perskaičiavimo tvarką, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2002 m. lapkričio 25 d. nutarimo išaiškinimais negalima nutraukti senatvės pensijos mokėjimo arba mažinti jos dydžio. Senatvės pensijų mažinimas turi atitikti proporcingumo principą. Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmeniui, kuriam yra paskirta ir mokama valstybinė pensija, būtent dėl to būtų suvaržyta galimybė laisvai pasirinkti darbą bei verslą. Savo 2010 m. balandžio 20 d. sprendime Konstitucinis Teismas išaiškino, kad asmuo, kuris atitinka įstatymo nustatytas sąlygas senatvės pensijai gauti ir kuriam ši pensija yra paskirta ir mokama, turi teisę į atitinkamo dydžio piniginę išmoką, t. y. teisę į nuosavybę, kuri turi būti saugoma ir ginama pagal Konstitucijos 23 straipsnį.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius ir trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimuose (b. l. 35-37, 44-46) paaiškino, kad pareiškėjos senatvės pensijos dydis 2009 m. gruodžio mėn. buvo 1 213,22 Lt (396 Lt – pagrindinė pensijos dalis, 709,22 Lt – papildoma pensijos dalis ir 108 Lt priedas už 10 metų, viršijančių 30 metų stažą), taigi viršijo Laikinojo įstatymo nustatytą 650 Lt ribinį dydį, todėl buvo perskaičiuota. Remiantis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai mokama pensijos dalis buvo perskaičiuota atsižvelgiant į tai, kad ji turėjo draudžiamųjų pajamų. Jos pensija apskaičiuota Laikinojo įstatymo 2 priede nustatyta tvarka. Pareiškėjos draudžiamosios pajamos 2009 metų gruodžio mėn. buvo 3 905,97 Lt, o 2010 metų sausio mėn. – 4 188,40 Lt, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai, išmokėjo jai 2010 metų sausio mėn. 360,03 Lt, o vasario mėn. – 330,50 Lt senatvės pensijos dalį, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nustatytą formulę. Pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, kai asmens draudžiamųjų pajamų dydis yra didesnis nei 4 200 Lt, koeficientas, taikomas apskaičiuojant mokėtiną pensijos dalį, yra 0,3. Pareiškėjos draudžiamosios pajamos 2010 metų vasario – lapkričio mėnesiais buvo didesnės nei 4 200 Lt, todėl atsakovas pagrįstai ir teisėtai, vadovaudamasis minėtomis Laikinojo įstatymo nuostatomis, t. y. taikydamas koeficientą 0,3, išmokėjo jai už 2010 metų kovo – gruodžio mėnesius po 329,30 Lt pensijos dalį. Jokie teisės aktai nesuteikia VSDFV ir jos teritoriniams skyriams reikšti abejonių dėl įstatymo konstitucingumo ir, remiantis tuo, nesilaikyti įstatymo. Laikinasis įstatymas nėra pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai, todėl VSDFV neturėjo teisės nevykdyti galiojančio įstatymo.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu pareiškėjos E. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 83-91).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarimu pripažino Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1-2 dalis, tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaraujančiomis Konstitucijai, tačiau pažymėjo, jog sumažintų pensijų kompensavimo tvarka turi būti nustatyta specialiame įstatyme, kurį Lietuvos Respublikos Vyriausybė šiuo metu rengia ir artimiausiu metu pateiks Lietuvos Respublikos Seimui (toliau – ir Seimas). Seimui priėmus šį įstatymą ir jam įsigaliojus, sumažinta senatvės pensija pareiškėjai bus kompensuota jame nustatyta tvarka ir terminais. Todėl teismas į ateityje numatytą parengti teisinį reguliavimą, kuriuo bus nustatyta sumažintų pensijų kompensavimo tvarka dirbusiems senatvės pensijų gavėjams, neturi pagrindo įsiterpti ir (ar) kitaip aiškinti bei taikyti 2009 m. gruodžio 9 d. Laikinojo įstatymo nuostatų nei jas taikė atsakovas. Pažymėjo, jog ginčo teisiniai santykiai atsirado iki Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo, sprendimai dėl ginčo pensijos mokėjimo yra įvykdyti, todėl Konstitucinio Teismo nutarimas šiems santykiams netaikomas. Po Konstitucinio Teismo nutarimo nebuvo priimtas teisės aktas, kuriuo būtų nustatytas neišmokėtos pensijos dalies mokėjimas, todėl atsakovas pagal esamą teisinį reguliavimą neturi pareigos sumokėti pareiškėjai jos prašomą priteisti senatvės pensijos nesumokėtą dalį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, kad ginčijamais aktais teisėtai ir pagrįstai atsisakyta grąžinti pareiškėjai neišmokėtą pensijos dalį už 2010 m., nes 2010 m. bei 2011 m. pareiškėjai buvo taikomos tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tik tada, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik ateičiai, todėl nepaisant to, jog Laikinojo įstatymo nuostatos pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

III. Pareiškėja E. M. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą patenkinti.

Apeliaciniame skunde (b. l. 94-98) paaiškina, jog Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad senatvės pensijos gali būti mažinamos tik valstybėje esant itin sunkiai ekonominei finansinei padėčiai, laikinai, numačius jų kompensavimo mechanizmą, grąžinama per protingą laiką. Vyriausybė iki šiol nėra parengusi sumažintų pensijų kompensavimo tvarkos mechanizmo. Tokiu būdu yra ignoruojami senatvės pensininkų interesai, jų teisėti lūkesčiai. Teismas, priimdamas sprendimą, turi vadovautis galiojančiais teisės aktais, o ne prielaidomis, nurodant, kad sumažintų pensijų grąžinimo tvarka bus numatyta specialiajame įstatyme. Pažymi, jog taisyklė, kad Konstitucinio Teismo sprendimų dėl teisės aktų atitikties Konstitucijai galia yra nukreipta į ateitį nėra absoliuti. Šioje byloje labai svarbu pabrėžti, kad dar 2002 m. lapkričio 25 d. Konstitucinio Teismo nutarime buvo išaiškinta, jog senatvės pensijų mažinimas dirbantiems pensininkams prieštarauja Konstitucijai. Todėl šiuo atveju Laikinasis įstatymas buvo priimtas žinant, jog jo nuostatos yra antikonstitucinės, taip pažeidžiant asmens teisę į senatvės pensiją, kuri siejama su teise į nuosavybę.

Atsakovas VSDFV prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 102-105) paaiškina, kad Vyriausybės pavedimu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia sumažintų pensijų kompensavimo įstatymo projektą, kuriame bus reglamentuota senatvės bei netekto darbingumo pensijų 2010-2011 metais negautos dalies kompensavimo tvarka. Kol šis įstatymas nėra priimtas VSDFV teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalį.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV Klaipėdos skyrius prašo apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 106-110) paaiškina, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Sutinka su teismo sprendimo motyvais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tikrinamoje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjai neišmokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies, kuri susidarė per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. (b. l. 67, 78) atsakovui taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, priteisimo.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs konstitucinės justicijos bylą, 2012 m. vasario 6 d. nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2012 m. rugsėjo 21 d., pripažino, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijai. Ši išvada reiškia, jog minėtoje teisės normoje nurodytu mastu laikinai apribodama 650 Lt ribinį dydį viršijusias socialines išmokas valstybė nenukrypo nuo įstatymais prisiimtų įsipareigojimų valstybinių socialinio draudimo pensijų gavėjams, todėl pareiškėjai paskirtos ir mokamos senatvės pensijos perskaičiavimas vadovaujantis Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi buvo pagrįstas ir teisėtas.

Tačiau Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. įstatymo redakcijos) tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog reguliuojant pensijų santykius būtina paisyti Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies, kurioje inter alia įtvirtinta galimybė žmogui savo nuožiūra (t. y. laisvai apsisprendžiant) pasirinkti darbą; valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Taigi Konstituciniam Teismui pripažinus, kad dirbantiems valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos gavėjams taikytiną teisinį reguliavimą valstybė pakeitė Konstitucijai prieštaraujančiu būdu, teisėjų kolegija turi pagrindą konstatuoti pareiškėjos teisių pažeidimą ir atsižvelgiant į tai teismui kyla pareiga užtikrinti veiksmingą šių teisių gynybą. VSDFV paaiškinimai patvirtina, kad pareiškėjai paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, perskaičiuota pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnį, buvo dar kartą perskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę. VSDFV Klaipėdos skyriaus 2012 m. spalio 11 d. pažymos Nr. (10.1)SI-57342 duomenimis nustatyta, jog senatvės pensiją mokančiai institucijai vykdant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies, kuri vėliau buvo pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai, reikalavimus per 2010 m. sausio 1 d. – 2011 m. gruodžio 31 d. laikotarpį E. M. negavo 19 070,32 Lt jai priklausančios senatvės pensijos dalies (b. l. 69-70). Šį turtinį praradimą teismas, individualioje byloje atlikdamas jam priskirtą teisingumo vykdymo funkciją, privalo visiškai pašalinti, nes priešingu atveju būtų pažeistos Konstitucijos 52 straipsnio nuostatos ir iš Konstitucijos 23 straipsnio kylantys nuosavybės teisės apsaugos imperatyvai.

Todėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimas keičiamas, įpareigojant VSDFV Klaipėdos skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo susidariusią nepriemoką. Atitinkamai naikintinos VSDFV Klaipėdos skyriaus 2010 m. spalio 7 d. sprendimo Nr. (9.2) SI1-31588 ir VSDFV 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimo Nr. (6.5) I-6970 dalys, kurių priėmimo pagrindą sudarė aukščiausiajai teisei – Konstitucijai – prieštaravusi Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostata (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-519/2013).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Pareiškėjos E. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjos E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2010 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. (9.2) SI1-31588 ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (6.5) I-6970 ta apimtimi, kuria atsisakyta E. M. netaikyti Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų.

Priteisti pareiškėjai E. M. iš atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 19 070,32 Lt (devyniolika tūkstančių septyniasdešimt litų ir trisdešimt du centai) valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos nepriemoką.

Kitoje dalyje pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė