bdb8fb64-90dd-47aa-ba91-39fa1391c7a3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Civilinė byla Nr. e2YT-10168-1098/2023

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05691-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1 3.4.5.2

(S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jelena Leščinskienė,

raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos D. B. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – valstybės įmonė „Turto bankas“, V. P..

Teismas

n u s t a t ė:

1. pareiÅ¡kėja D. B. (toliau – pareiÅ¡kėja) kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P., miręs 2023 m. vasario 12 d., po savo sutuoktinės O. P., mirusios 2000 m. rugsėjo 23 d., mirties priėmė pastarosios palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paliktÄ turtÄ .

2. PareiÅ¡kėja pareiÅ¡kime nurodo, kad A. P. ir O. P. yra jos tėvai, kurie (duomenys neskelbtini) sudarė santuokÄ . Santuokos metu pareiÅ¡kėjos tėvai 1992 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nurodytame bute tėvai faktiÅ¡kai gyveno nuo 1970 m. ButÄ pareiÅ¡kėjos tėvui skyrė tuometinė darbovietė, 1970 m. liepos 10 d. orderiu gyvenamajam plotui apgyvendinti, todėl 1992 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta ir nuosavybės teisė Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota tik jos tėvo A. P. vardu. Pasak pareiÅ¡kėjos, jos motina O. P. 2000 m. rugsėjo 23 d. mirė. Kadangi butas buvo įregistruotas jos tėvo vardu, A. P. po sutuoktinės mirties dėl jos palikimo priėmimo įstatymų numatyta tvarka ir terminais į notarÄ nesikreipė dėl teisinių žinių stokos. PareiÅ¡kėjos tvirtinimu, jos tėvas A. P. po jos motinos O. P. mirties liko gyventi minėtame bute, nepertraukiamai toliau mokėjo mokesčius už butui teikiamas komunalines paslaugas, butÄ prižiÅ«rėjo ir rÅ«pinosi jo iÅ¡laikymu, savo vardu sudarinėdavo sutartis su komunalinių paslaugų tiekėjais. Aplinkybė, jog ½ dalis buto priklauso jos mirusiai motinai paaiÅ¡kėjo tik tada, kai po tėvo mirties ji kreipėsi į Vilniaus miesto 18-asis notaro biuro notarÄ R. P. dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo.

3. Suinteresuotas asmuo V. P. per teismo nustatytÄ terminÄ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodo, jog su pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimu ir jame dėstomomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

4. Suinteresuotas asmuo VÄ® „Turto bankas“ pateiktame atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ praÅ¡o pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, valstybės įmonės Turto bankas atstovui nedalyvaujant. Valstybės įmonė Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi praneÅ¡imo apie galimÄ palikėjos palikimo perėjimÄ valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjos paliktojo turto priėmimÄ valdyti.

Pareiškimas tenkintinas.

5. Byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, Å¡alims apie teismo posėdžio datÄ , laikÄ , vietÄ ir teismo sudėtį praneÅ¡ta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

6. Juridiniai faktai – tai įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, dėl kurių atsiranda, pasikeičia ar nutrÅ«ksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar baigiasi subjektinės teisės ir pareigos. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta galimybe kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas nustatyti tam tikrÄ juridinį faktÄ (CPK 444, 445 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-535-969/2015).

7. Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja D. B. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad jos tėvas A. P., miręs 2023 m. vasario 12 d., po sutuoktinės O. P. mirties (2000 m. rugsėjo 23 d.) priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedamas jį valdyti.

8. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯pėdiniui nesukuria. Ä®pėdinis, norėdamas įgyti palikimÄ , turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo įpėdinis iÅ¡reiÅ¡kia savo valiÄ perimti palikėjo teises ir pareigas. Ä®pėdinio valia priimti palikimÄ turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatymo nustatytais bÅ«dais ir terminais. Ä®statymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo bÅ«dų: įpėdinis pradeda faktiÅ¡kai valdyti paveldėtÄ turtÄ arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiÅ¡kimÄ dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

Å ie veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). FaktÄ , kad asmuo priėmė palikimÄ , pradėjęs faktiÅ¡kai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jeigu jis pradėjo turtÄ valdyti, juo rÅ«pintis kaip savo turtu (daiktÄ valdo, jį naudoja, prižiÅ«ri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismÄ iÅ¡reikÅ¡damas valiÄ priimti palikimÄ , praÅ¡ydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.).

Ä®pėdinis, pradėjęs valdyti kokiÄ nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktÄ , laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ . Esminės Å¡ios normos aiÅ¡kinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Pirma, priimti palikimÄ , pradedant faktiÅ¡kai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant iÅ¡reikÅ¡ti valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į paveldimÄ turtÄ , trečia, įpėdinis valdo turtÄ kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.).

Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimÄ , pradėdamas faktiÅ¡kai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai iÅ¡reiÅ¡kia įpėdinio valiÄ Ä¯gyti nuosavybės teisę į palikimÄ , valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikÅ¡mingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečiÄ bylos situacijÄ .

9. Visi įpėdiniai turi teisę nevaržomai spręsti, ar įgyvendinti paveldėjimo teisę ir perimti palikimÄ sudarančias turtines ir neturtines palikėjo teises – per įstatyme įtvirtintus terminus jie gali priimti palikimÄ , jo atsisakyti ar nepriimti (CK 5.50, 5.60 straipsniai). Tačiau įpėdinio teisės į palikimÄ gali pasibaigti ir tais atvejais, kai įpėdinis neatlieka jokių aktyvių veiksmų (nepaduoda pareiÅ¡kimo notarui nei dėl palikimo priėmimo, nei dėl atsisakymo, taip pat nepradeda paveldimo turto valdyti faktiÅ¡kai). Toks įpėdinio elgesys (neveikimas) kvalifikuotinas kaip palikimo nepriėmimas, kuris sukelia tapačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-687-690/2015).

10. Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad pareiÅ¡kėja D. B. yra A. P., mirusio 2023 m. vasario 12 d., ir O. P., mirusios 2000 m. rugsėjo 23 d., dukra ir pirmos eilės įpėdinė pagal įstatymÄ . Gyventojų registro duomenimis, santuokos metu A. P. ir O. P. susilaukė dviejų vaikų – pareiÅ¡kėjos D. B. ir V. P. A. P. 2012 m. kovo 12 d. buvo sudaręs notariÅ¡kai patvirtintÄ testamentÄ (testamento identifikavimo numeris 220120010871), kuriuo visÄ savo kilnojamÄ jį ir nekilnojamÄ jį turtÄ , kur jis bebÅ«tų ir iÅ¡ ko besusidėtų lygiomis dalimis paliko sÅ«nui V. P. ir dukrai D. B. Po A. P. mirties, 2023 m. balandžio 3 d. Vilniaus miesto 18-asis notaro biure buvo užvesta paveldėjimo byla Nr. 75/2023. Testamentų registro duomenimis, pareiÅ¡kėja D. B. priėmė tėvo palikimÄ , jos brolis V. P. tėvo palikimo atsisakė (CPK 178 straipsnis). Remiantis Gyventojų registro duomenimis, A. P. ir O. P. santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini). Santuokos metu A. P. įsigijo butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registre įregistruotas tik jo vardu (įregistravimo pagrindas – 1992 m. rugpjūčio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 8-3977). A. P. minėtÄ butÄ laikė savo asmenine nuosavybe.

11. Nagrinėjamu atveju minėtas nekilnojamasis turtas A. P. nuosavybėn įgytas 1992 m. rugpjūčio 10 d., todėl teisiniams santykiams taikytinos 1970 m. Lietuvos Tarybų Socialistinės Respublikos Santuokos ir Å¡eimos kodekso nuostatos (toliau – SÅ K), galiojusios iki 2001 m. birželio 30 d. SÅ K 23 straipsnis nustatė santuokos metu įgyto turto padalijimo tvarkÄ . Pagal SÅ K 23 straipsnio 1 dalį, padalijant turtÄ , kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, jų dalys laikomos lygiomis. Lietuvos Respublikos CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 19 straipsnyje nustatyta, kad CK, įsigaliojusio 2001 m. liepos 1 d., normos taikomos Å¡eimos santykiams, atsirandantiems jam įsigaliojus. SÅ K 21 straipsnio 1 dalis nustatė, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Å¡iuo metu galiojančiame CK (kai taikomas įstatymų nustatytas turto teisinis režimas) (3.87, 3.88 straipsniai). Nors reguliavimas tiek pagal SÅ K, tiek pagal CK iÅ¡ esmės nesiskiria, pagal Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalį Civilinio kodekso trečiosios knygos VI skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus. Taigi Å¡ioje byloje preziumuojama, kad santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

12. Remiantis Testamentų registro duomenimis, įregistruotų O. P. palikimo priėmimo faktų nėra (CPK 179 straipsnis). Duomenų, kad po O. P. mirties būtų užvesta paveldėjimo byla, byloje taip pat nėra (CPK178 straipsnis).

13. Remiantis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais, jos tėvas į notarų biurÄ nesikreipė dėl palikimo, atsiradusio po sutuoktinės mirties, priėmimo, dėl teisinių žinių stokos ir sÄ Å¾iningo suklydimo. Remiantis pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimais nustatyta, kad A. P. po sutuoktinės O. P. mirties liko gyventi bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), ir tęsė naudojimÄ si butu, rÅ«pinosi butu ir jį prižiÅ«rėjo kaip savo, mokėjo buto komunalinius mokesčius. Gyventojų registro duomenimis, A. P. savo gyvenamÄ jÄ vietÄ nuo 1970 m. rugpjūčio 6 d. iki pat mirties buvo deklaravęs buto, esančio (duomenys neskelbtini), adresu. Byloje nėra duomenų, sudarančių pagrindÄ abejoti pareiÅ¡kėjos dėstomais argumentais, kad jos tėvas A. P. po savo sutuoktinės O. P. mirties likusį turtÄ valdė kaip savo. Bylos nagrinėjimo metu suinteresuoti asmenys nepateikė prieÅ¡taravimų dėl praÅ¡omo nustatyti juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto.

14. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos aukščiau nurodytos sÄ lygos spręsti klausimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo – palikimo priėmimo įpėdiniui pradėjus faktiÅ¡kai valdyti paveldimÄ turtÄ . Byloje esantys įrodymai ir pareiÅ¡kėjos iÅ¡dėstytos aplinkybės, kad jos tėvas A. P. po sutuoktinės O. P. mirties rÅ«pinosi likusiu turtu, leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos tėvas aktyviais veiksmais siekė priimti po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimÄ . Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjos tėvo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko, kadangi jis po savo sutuoktinės mirties likusį turtÄ prižiÅ«rėjo kaip savo, juo rÅ«pinosi ir tokiu bÅ«du iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ dėl palikimo priėmimo. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, pareiÅ¡kėjos tėvas A. P., velionės sutuoktinis, turėjo teisę paveldėti mirusios O. P. turtÄ (CK 5.13 straipsnis). Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai, pradėję valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu, laikomi priėmusiais visÄ palikimÄ .

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimÄ , neturi aiÅ¡kintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, Å¡iuos klausimus iÅ¡sprendžia notaras, iÅ¡duodamas paveldėjimo teisės liudijimÄ .

16. Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kimÄ tenkina. Nustatytinas juridinę reikÅ¡mę turintis faktas, kad pareiÅ¡kėjos tėvas A. P. po sutuoktinės O. P. mirties priėmė palikimÄ , faktiÅ¡kai pradėdamas jį valdyti (CPK 445 straipsnis).

17. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatytinas tikslu pareiÅ¡kėjai įgyvendinti savo teises ir pareigas priimant palikimÄ , atsiradusį po tėvo A. P. mirties (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 269-270 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

tenkinti pareiÅ¡kimÄ .

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad A. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) po palikėjos (sutuoktinės) O. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2000 m. rugsėjo 23 d., mirties priėmė visÄ atsiradusį palikimÄ , faktiÅ¡kai pradedamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.

Ä®siteisėjus teismo sprendimui, iÅ¡siųsti jo kopijÄ Testamentų registrui.

Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) dienų nuo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundÄ paduodant per sprendimÄ priėmusį Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

Teisėja Jelena Leščinskienė