Legislator Case Law & Legislation
bdb8506b-0629-43f5-bb70-a86a0ee6f7bb AI generated

bdb8506b-0629-43f5-bb70-a86a0ee6f7bb · Å iaulių apygardos teismas

Case Number bdb8506b-0629-43f5-bb70-a86a0ee6f7bb
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

M., ieÅ¡kovo atstovams advokatui M. P. ir advokato padėjėjai L. M.,atsakovės vieÅ¡osios įstaigos RadviliÅ¡kio ligoninės atstovei advokatei S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai RadviliÅ¡kio ligoninei, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų R. S., L. P., N. B., L. K., T. J., A. B., BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdančiai savo veiklÄ per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , dėl pacientų teisių pažeidimo ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

bdb8506b-0629-43f5-bb70-a86a0ee6f7bb · Å iaulių apygardos teismas: Å iuo atveju N. M. skundo sveikatos priežiÅ«ros įstaigai nepateikė, pati ligonė pretenzijų ligoninei nereiÅ¡kė. SkundÄ 2011-10-24 pateikė jos sutuoktinio A. M. atstovas advokatas M. P.. Skundu buvo praÅ¡oma atlyginti N. M. 10000 Lt neturtinę žalÄ . Atsakovė atmetė skundÄ kaip nepagrįstÄ . Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2013 m. spalio 10 d. sprendimu netenkino A. M. pareiÅ¡kimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir konstatavo, kad žala pacientei N. M. teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas RadviliÅ¡kio ligoninėje, nebuvo padaryta.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civ                                                                                    Civilinė byla Nr.2-536-267/2014Teisminio proceso Nr.2-58-3-00544-2013-7                                                                       Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.15; 113.1;116 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. rugpjūčio 18 d.Šiauliai Šiaulių apygardos teismo Civilinio bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė,sekretoriaujant Irenai Dominauskienei,dalyvaujant ieškovui A.

M., ieÅ¡kovo atstovams advokatui M. P. ir advokato padėjėjai L. M.,atsakovės vieÅ¡osios įstaigos RadviliÅ¡kio ligoninės atstovei advokatei S. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai RadviliÅ¡kio ligoninei, tretiesiems asmenims, nepareiÅ¡kusiems savarankiÅ¡kų reikalavimų R. S., L. P., N. B., L. K., T. J., A. B., BTA Insurance Company“ SE, Lietuvoje vykdančiai savo veiklÄ per „BTA Insurance Company“ SE filialÄ , dėl pacientų teisių pažeidimo ir 50000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : Ginčo esmė ir Å¡alių, trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai IeÅ¡kovas A. M. pateikė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės vieÅ¡osios įstaigos RadviliÅ¡kio ligoninė (toliau tekste – VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninė) 50 000 Lt neturtinę žalÄ dėl jo sutuoktinės N. M., mirusios ligoninėje (duomenys neskelbtini), netinkamo gydymo ir nežmoniÅ¡ko Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus darbuotojų elgesio su sunkiai sergančia paciente bei jos artimaisiais.

Ieškinyje nurodyta, kad N. M. nuo 2011-09-12 iki 2011-09-26 buvo gydoma VšĮ Radviliškio ligoninės Reanimacijos intensyvios terapijos skyriuje, vėliau perkelta į kitus skyrius. Jos būklė buvo sunki ir (duomenys neskelbtini) N. M. mirė. Ieškovas teigia, kad dėl nepriežiūros Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje N. M. nebuvo užtikrintas saugumas ir priežiūra, dėl ko ligonei lūžo ranka, buvo praskeltas antakis, sumušta galva bei dešinė blauzda. Pacientės dukrai ir ieškovui gydytojai paaiškino, kad ligonė buvo nerami, blaškėsi ir susižalojo pati į lovos groteles.

Gydytojai N. M. rankos lūžimo nepastebėjo keturias paras, nors ligonė skundėsi rieÅ¡o skausmais. Nebuvo atlikta visapusiÅ¡ka ir pilnavertė susižalojusios pacientės apžiÅ«ra, neužtikrinta savalaikė gydytojo traumatologo konsultacija, dėl ko pacientei nebuvo suteikta bÅ«tinoji pagalba, nuskausminimas, o tai reiÅ¡kia netinkamÄ gydymÄ ir netinkamÄ medicininę pagalbÄ sergančiam asmeniui. Negana to, lūžusi ranka buvo pririÅ¡ta prie lovos, tačiau ligos istorijoje neįraÅ¡ytas pacientės fiksavimo paskyrimas ir jo tikslingumas, o gydytojas T.

J., 2011-09-17 atlikęs N. M. lūžio repozicijÄ , virÅ¡ijo medicinos gydytojo kompetencijÄ . IeÅ¡kovo teigimu, yra akivaizdu, kad sunkiai sergančiam asmeniui keturių dienų skausmas įtakojo sveikatos pablogėjimÄ , organizmo silpimÄ ir galimai greitesnę mirties datÄ . Be to, bendraudami su pacientės artimaisiais, gydymo įstaigos darbuotojai elgėsi nemandagiai, pažeisdami asmens teisę į privatumÄ . Dėl Å¡ių aplinkybių buvo kreiptasi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybÄ prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri pateikė 2013-05-14 ataskaitÄ Â ir 2013-05-15 įsakymÄ Nr. T-633.

Kontrolės ataskaitose pateiktos iÅ¡vados, iÅ¡ kurių akivaizdžiai ir nedviprasmiÅ¡kai matosi pacientės teisių pažeidimai. IeÅ¡kovas kreipėsi ir į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijÄ (toliau – ir Komisija),praÅ¡ydamas atlyginti dėl N. M. gydymo ir mirties patirtÄ neturtinę žalÄ . 2013-10-10 Komisija nusprendė netenkinti A. M. pareiÅ¡kimo dėl neturtinės žalos atlyginimo, iÅ¡vadoje nurodžiusi, kad žala N. M. teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninėje nebuvo padaryta.

Nesutikdamas su Komisijos sprendimu ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti 50000 Lt neturtinę žalÄ . IeÅ¡kinys grindžiamas LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis ir CK 6.250 straipsniu.Teismo posėdyje ieÅ¡kovas A. M. ieÅ¡kinį palaikė, prašė priteisti dėl ligoninės darbuotojų kaltės patirtÄ neturtinę 50000 Lt dydžio žalÄ . PaaiÅ¡kino, kad labai iÅ¡gyvena dėl sutuoktinės mirties ir jos patirtų kančių, kurias matė kiekvienÄ dienÄ lankydamas ligonę.

IeÅ¡kovo atstovas advokatas M. P. teismo posėdyje nurodė, kad byloje yra įrodytos visos sÄ lygos atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes ieÅ¡kovo sutuoktinė VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninėje patyrė pragaro kančias dėl laiku nediagnozuoto ir keturias paras negydyto rankos lūžio. Akcentavo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas ne dėl pacientės mirties, o dėl netinkamų pacientei teiktų gydymo paslaugų, kurios lėmė ligonės sužalojimus, kančias ir skausmÄ . Atsakovė VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriame nurodė, jog su ieÅ¡kiniu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti.

Teigė, kad neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, reikalaujantis žalos atlyginimo. Atsakovės manymu, Å¡ių aplinkybių ieÅ¡kovas neįrodė. Atsiliepime teigiama, kad pacientei N. M. RadviliÅ¡kio ligoninėje buvo suteiktos tinkamos ir kokybiÅ¡kos sveikatos priežiÅ«ros paslaugos, taikytas adekvatus ir Å¡iuolaikiÅ¡kas gydymas. VisÄ gydymosi laikotarpį jai buvo skiriami nuskausminantys preparatai, todėl ligonė neturėjo jausti skausmo.

Ligonės fiksavimas lovoje buvo paskirtas gydytojo anesteziologo reanimatologo, siekiant iÅ¡vengti pacientės susižalojimo bei sėkmingai taikyti paskirtÄ gydymÄ . NeiÅ¡samiu Å¡ios procedÅ«ros apraÅ¡ymu pacientei žala nebuvo padaryta. Pacientės stipinkaulio lūžis sėkmingai sugijo, psichiatrinė ir bendroji diagnozė buvo savalaikė ir tinkama, gydymas adekvatus ir tinkamas, klaidų gydant nebuvo padaryta. Pacientės fiksavimas lovoje negalėjo pabloginti jos bÅ«klės ir tai nenulėmė lėtalinės iÅ¡eities.

Pacientė (duomenys neskelbtini) mirė ne dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojų kaltų ir neteisėtų veiksmų, o dėl daugybę metų užsitęsusių lėtinių susirgimų, iÅ¡sekinusių ligonės organizmÄ . Kadangi byloje nenustatytas atsakovės darbuotojų veiksmų neteisėtumas, tai laikytina, kad paneigta ir atsakovės VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninės kaltės prezumcija (CK 6.263 str.). Atsakovė atkreipė teismo dėmesį, kad ieÅ¡kovas A. M. neturi reikalavimo teisės Å¡ioje byloje, nes LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatyta tik žalÄ patyrusio paciento teisė į žalos atlyginimÄ .

Å iuo atveju N. M. skundo sveikatos priežiÅ«ros įstaigai nepateikė, pati ligonė pretenzijų ligoninei nereiÅ¡kė. SkundÄ 2011-10-24 pateikė jos sutuoktinio A. M. atstovas advokatas M. P.. Skundu buvo praÅ¡oma atlyginti N. M. 10000 Lt neturtinę žalÄ . Atsakovė atmetė skundÄ kaip nepagrįstÄ . Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2013 m. spalio 10 d. sprendimu netenkino A. M. pareiÅ¡kimo dėl neturtinės žalos atlyginimo ir konstatavo, kad žala pacientei N. M. teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas RadviliÅ¡kio ligoninėje, nebuvo padaryta.

Atsiliepime į ieÅ¡kinį teigiama, kad atsakovas, pareiÅ¡kęs aiÅ¡kiai nepagrįstÄ ieÅ¡kinį, piktnaudžiauja teise, nes visiÅ¡kai nepaiso Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose, ir daro žalÄ gydymo įstaigai (1 t., 89–96 b. l.).Atsakovės atstovė advokatė S. B. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsikirtimus grindė atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais argumentais, rėmėsi kasacinio teismo nutartimis, byloje apklaustų trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais ir liudytojo B.

K. parodymais. Tretieji asmenys R. S., L. P., N. B., L. K., T. J., A. B. taip pat pateikė atsiliepimus į ieÅ¡kinį, kuriuose nurodė, kad pacientei N. M. buvo suteiktos tinkamos ir kvalifikuotos medicinos paslaugos, todėl ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas (2 t., 21–38 b. l.).Teismo posėdyje slaugytojos L. K., A. B. ir N. B. prašė ieÅ¡kinį atmesti, nurodė, kad vykdė visus gydytojų nurodymus ir žalos ligonei nepadarė. L. K. paaiÅ¡kino, kad jos budėjimo metu ligonė N. M. buvo nerami, pikta. Klojant lovÄ ligonė suklupo prie lovos, vėliau atsiprašė, sakė, kad norėjo pabėgti.

Ligonė buvo fiksuota prie lovos nakties metu gydytojo S. Å . nurodymu. Trečiasis asmuo gydytojas T. J. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad rugsėjo 17 d. budėjo priėmimo skyriuje ir buvo pakviestas į Reanimacijos skyrių, kur ligonei N. M. apčiuopos bÅ«du diagnozavo deÅ¡inio stipinkaulio lūžį ir suteikė bÅ«tinÄ jÄ pagalbÄ . Pacientei vietinėje nejautroje buvo atlikta lūžio uždaroji repozicija ir įmobilizacija gipso langete.Trečiasis asmuo gydytoja R. S. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad pacientės bÅ«klės sekimas Reanimacijos skyrius buvo vykdomas tinkamai.

Pacientei buvo skiriami nuskausminamieji preparatai (morfijus, ketalonas, naklofenas), todėl ji negalėjo kentėti dėl skausmo. Apie ligonės patirtÄ rankos traumÄ ji sužinojo vėliau iÅ¡ gydytojo S. Å . paiÅ¡kinimo.Trečiasis asmuo gydytoja L. P. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad N. M. buvo stacionarizuota sunkios bÅ«klės. Jos budėjimų metu ligonė nebuvo fiksuota ir rankos skausmu nesiskundė. 2011-09-14 apie 21 val. į Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyrių pro procedÅ«rų kabinetÄ Ä¯Ä—jusi pacientės dukra D.

J. reikalavo paaiÅ¡kinimų, sukėlė skyriuje sumaiÅ¡tį.  Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE su ieÅ¡kiniu taip pat nesutiko. Atsiliepime nurodė, kad ieÅ¡kinys nepagrįstas, todėl atmestinas. Teigė, kad ieÅ¡kinio argumentai nėra aiÅ¡kÅ«s, nesuprantama kam padarytÄ Å¾alÄ Ä¯rodinėja ieÅ¡kovas – ar jam pačiam, ar mirusiai jo sutuoktinei. NeaiÅ¡ku ir tai dėl ko praÅ¡oma atlyginti žalÄ ar dėl pacientei lūžusios rankos, ar dėl jos mirties. Atkreipia teismo dėmesį, kad N. M. mirties liudijime fiksuota mirties priežastis yra kairiojo skilvelio nepakankamumas (TLK kodas 150.1).

Bendrieji protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principai neleidžia gydytojo profesinės atsakomybės suabsoliutinti, todėl nustačius, kad savo darbÄ ligoninės personalas atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėl to atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas, o žala laikoma atsitiktine. Trečiojo asmens teigimu Å¡iai bylai reikÅ¡minga aplinkybė, kad žalos atlyginimo praÅ¡o ne pacientas, o jo sutuoktinis. Teisės doktrinoje ir teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad trečiųjų asmenų teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo galima pateisinti CK 6.283 straipsniu, jei trečiojo asmens iÅ¡gyvenimus galima laikyti sveikatos sužalojimu, o iÅ¡gyvenimų sunkumo laipsnis ir poveikis ieÅ¡kovo sveikatai turi bÅ«ti vertinamas praÅ¡omos priteisti žalos dydžio kontekste (2 t., 43–47 b. l.).

Trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE atstovė V. M. teismo posėdyje prašė ieÅ¡kinį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kovas ne tik neįrodė, bet ir neįrodinėjo bÅ«tinųjų sÄ lygų atsakovės civilinei atsakomybei kilti. Teismo nustatytos faktinės aplinkybės Byloje nėra ginčo dėl aplinkybių, kad ieÅ¡kovo A. M. sutuoktinė N. M., gimusi (duomenys neskelbtini), 2011 m. rugsėjo 12 d. 20 val. Å¡eimos gydytojo siuntimu, lydima sutuoktinio, atvyko į VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninę.

Dėl sunkios bÅ«klės (dÅ«stanti, lÅ«pose cianozė, priverstinė sėdima padėtis, Å¡irdies veikla aritmiÅ¡ka rankos patinusios, kojose edemos), ligonė buvo hospitalizuota Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje. Medicinos dokumentuose nurodyta preliminari diagnozė – reumatas, mitralinio vožtuvo, trigubo vožtuvo nepakankamumas, sunki lėtinė obstrukcinė plaučių liga su kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. IeÅ¡kovas neginčija, kad Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje gydytojai iÅ¡pildė lėtinio paÅ«mėjusio Å¡irdies nepakankamumo gydymo sÄ lygas ir N. M. taikomas Å¡ios ligos gydymas buvo tinkamas.

Å iame skyriuje ligonė gydyta 14 dienų, vėliau ligonės gydymas buvo tęsiamas pirmajame Vidaus ligų skyriuje. 2011 m. spalio 3 d. pacientė nukreipta į RadviliÅ¡kio ligoninės Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrių, čia gydėsi iki 2011 m. lapkričio 28 d. 2011 m. lapkričio 28 d. vėl buvo perkelta į ligoninės vidaus ligų skyrių, kuriame tÄ pačiÄ dienÄ mirė. Letalinę iÅ¡eitį nulėmė ligonės organizmÄ iÅ¡sekinę lėtiniai susirgimai, mirties priežastis – kairiojo skilvelio nepakankamumas (TLK kodas 150.1).

Å iuos ginčo Å¡alių pripažintus faktus, kurie pagrįsti į bylÄ pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais (N. M. gydymo stacionare ligos istorija, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus 2013-05-14 Kontrolės Nr. T3-196/2012 Ataskaita, 2013 m. spalio 10 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Sprendimas Nr. 56-77 „Dėl A. M. pareiÅ¡kimo“), trečiųjų asmenų R.

S., L. P. L. K., A. B. paaiškinimais ir liudytojos D. J. parodymais, teismas laiko nustatytais ir su jais susijusių įrodymų plačiau neanalizuoja (CPK 187 str.). Ginčo šalys pripažįsta ir tai, kad pirmosiomis gydymo dienomis Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje pacientė N. M. susižalojo, dešinio stipinkaulio lūžis ligonei buvo diagnozuotas ir pirmoji pagalba suteikta tik po keturių dienų, t. y. 2011 m. rugsėjo 17 d. Be to, dvi paras, t. y. nuo 2011 m. rugsėjo 13 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. pacientei buvo taikytas fiksavimas lovoje.

Å ias aplinkybes patvirtina byloje pateikta medicininė dokumentacija, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų teisių priežiÅ«ros skyriaus 2013-05-14 Kontrolės Nr. T3-196/2012 Ataskaitoje ir Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Sprendime esantys duomenys, ieÅ¡kovo A. M., trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimai ir liudytojų B. K. bei D. J. parodymai (1t., 14–26 b. l., 2 t., 72, 109– 139 b. l.).Pretenzijų gydymo įstaigai dėl pagrindinio N. M. susirgimo (reumato sÄ lygoti Å¡irdies pokyčiai ir dėl to iÅ¡sivystęs lėtinis paÅ«mėjęs Å¡irdies nepakankamumas) gydymo ir sutuoktinės mirties ieÅ¡kovas A.

M. nereiÅ¡kia, tačiau byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl atsakovės VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninės prievolės atlyginti ligoninėje mirusios N. M. ir jos sutuoktinio A. M. galimai patirtÄ neturtinę žalÄ dėl pacientės N. M. susižalojimų gydymo įstaigoje, nesavalaikio deÅ¡inės rankos stipinkaulio lūžio diagnozavimo ir gydymo, ligonės fiksacijos prie lovos ir, kaip teigiama ieÅ¡kinyje, dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos darbuotojų nerÅ«pestingumo, nekompetencijos, netinkamo bendravimo su pacientės artimaisiais bei pažeidimų pildant medicininę dokumentacijÄ .

             IeÅ¡kinys atmestinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs nuosekliÄ sveikatos priežiÅ«ros įstaigų deliktinės civilinės atsakomybės ir jai taikyti bÅ«tinų sÄ lygų nustatymo praktikÄ , kurioje nurodoma, kad sveikatos priežiÅ«ros įstaigoms už gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams kyla deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.246–6.250, 6.283 straipsniai, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnis).

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, pareiÅ¡kęs ieÅ¡kinį sveikatos priežiÅ«ros įstaigai dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai). ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis).              Dėl neteisėtų veiksmų IeÅ¡kovas A.

M. įrodinėja VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninės gydytojų neteisėtÄ neveikimÄ , teikiant gydymo paslaugas jo sutuoktinei N. M., nurodydamas, kad dėl medikų aplaidumo, nepakankamos kvalifikacijos ir netinkamo dokumentacijos pildymo keturias paras N. M. nebuvo diagnozuotas lūžis ir pavėluotai suteikta bÅ«tinoji medicininė pagalba. Byloje pateikti įrodymai leidžia spręsti, kad dėl N. M. sunkios fizinės (rankos sutinusios dėl Å¡irdies patologijos, edemos) ir psichinės bÅ«klės (encefalopatiÅ¡ka, dezorientuota laike, aplinkoje ir savyje, nerami, diagnozuotas kitoks delyras), t. y. dėl objektyvių priežasčių, jÄ stebėję gydytojai anesteziologai reanimatologai L.

P. ir S. Å ., negalėjo garantuoti optimalaus rezultato – nedelsiant diagnozuoti pacientės patirtÄ traumÄ ir suteikti savalaikę pagalbÄ , nes ligonė buvo sunkios bÅ«klės, encefalopatiÅ¡ka, nerami ir nereiÅ¡kė nusiskundimų. N. M. ligos istorijoje, yra duomenys, kad 2011-09-14 8:10 val. gydytojas S. Å . įrašė, jog praÅ¡o psichiatro konsultacijos. Konsultantų lape yra 2011-09-14 8:10 įraÅ¡as, kad gydytoja D. J., apžiÅ«rėjusi ligonę, fiksavo, jog ligonės bendra bÅ«klė sunki, ji nerami, sujaudinta, rėkė, kaukė, sunkiai suėjo į kontaktÄ , negirdėjo paÅ¡nekovo.

Psichiatrė nustatė diagnozę – kitoks delyras ir paskyrė gydymÄ haloperidoliu, depakinu. Ä®rašė, kad praėjus delyrui, haloperidolį nutraukti. Pacientei paskirtas gydymas padėjo, ji tapo ramesnė. 2011-09-15 7:30 val., 20:00 ligos istorijoje įraÅ¡yta, kad ligonė ryte kiek ramesnė, rankos nebefiksuotos, jos bÅ«klė stabilizuojasi, sÄ moninga, kiek neadekvati. Tik 2011 m. rugsėjo 16 d., pagerėjus psichinei bÅ«klei, N. M. pasakė jaučianti deÅ¡inės rankos skausmus. Gydytojas S. Å . ligos istorijoje įrašė, kad ligonė skundžiasi deÅ¡inės rankos skausmu, todėl jai buvo paskirta chirurgo konsultacija, o 2011-09-17 buvo nustatytas stipinkaulio lūžimas, vietinėje nejautroje atlikta lūžio repozicija, imobilizacija gipso langete. 2011-09-21 gydytojas radiologas P. V.

įvertino deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario rentgenogramÄ â€“ stipinkaulio lūžis tipinėje vietoje. 2011-09-21 konsultantų lape gydytojas ortopedas traumatologas N. Z. nurodė, kad vietinėje nejautroje atliko lūžgalių repozicijÄ , imobilizavo gipso langete, rekomendavo imobilizacijÄ 5 savaitėms. Pacientės stipinkaulio lūžis sėkmingai sugijo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2013 m. spalio 10 d. Sprendime pateikė iÅ¡vadÄ , kad žala N. M. teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninėje nebuvo padaryta, todėl atsisakyta tenkinti A.

M. pareiÅ¡kimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Komisijos sprendime nurodyta, kad dėl iÅ¡vadų, kurioms reikalingos specialios žinios tiriant pareiÅ¡kėjo A. M. skundÄ , buvo kreiptasi į Sveikatos apsaugos ministerijos konsultantus specialistus. Konsultantas specialistas anesteziologas reanimatologas pateikė atsakymus, kad pagrindinė diagnozė (reumato sÄ lygoti Å¡irdies pokyčiai ir dėl to iÅ¡sivystęs lėtinis paÅ«mėjęs Å¡irdies nepakankamumas), dėl kurios stacionarizuota ligonė, nustatyta tinkamai ir profesionaliai.

Taikomas gydymas buvo adekvatus, tinkamas ir šiuolaikinis. Dešiniojo stipinkaulio lūžis nustatytas vėliau dėl ligonės sunkios būklės, nustačius diagnozę buvo taikytas tinkamas gydymas. Žala ligonei padaryta nebuvo, tik nesuteiktas maksimalus komfortas. Konsultantas specialistas gydytojas psichiatras taip pat patvirtino, kad psichiatrinė diagnozė pacientei buvo nustatyta laiku ir tinkamai, psichikos sutrikimo gydymas taip pat buvo adekvatus ir tinkamas, teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, žala pacientės sveikatai nepadaryta.

Konsultantas specialistas gydytojas ortopedas traumatologas Komisijai pateikė atsakymÄ , kad taikomas gydymas pacientei buvo tinkamas esant tokio tipo traumai. Stipinkaulio lūžis nustatytas praėjus kelioms dienoms po traumos, dėl pacientės sunkios bÅ«klės, o lūžimo gydymas buvo tinkamas. Žala N. M. nebuvo padaryta, tik nebuvo suteiktos maksimalaus komforto sÄ lygos. Å ios iÅ¡vados paneigia ieÅ¡kovo atstovo teiginius, kad sunkiai sergančiam asmeniui keturių dienų skausmas įtakojo sveikatos pablogėjimÄ , organizmo silpimÄ ir galimai greitesnę mirties datÄ . IeÅ¡kovo A.

M. atstovo advokato M. P. argumentus, kad specialistų iÅ¡vadomis negalima remtis, nes Sprendime nenurodytos konsultantų pavardės, teismas atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus. Komisijos sprendimÄ pasirašė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos pirmininkas J. V. Å . ir, teismo vertinimu, to visiÅ¡kai pakanka 2013-10-10 Komisijos SprendimÄ â€žDėl A. M. pareiÅ¡kimo“ vertinti kaip tinkamÄ Ä¯rodymÄ CPK 177, 197 straipsnių prasme. Teiginius, kad nesavalaikiai buvo kreiptasi psichiatro, chirurgo konsultacijos ir nepagrįstai paskirtas ligonės fiksavimas lovoje, o medicinos gydytojas T.

J., pacientei atlikęs lūžio repozicijÄ , virÅ¡ijo medicinos gydytojo praktikos ribas paneigia duomenys, esantys Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 m. spalio 10 d. Sprendime Nr. 56-77 „Dėl A. M. pareiÅ¡kimo“ (1 t., 22–26, 127–131 b. l.). Å iame dokumentuose nurodyta, kad deÅ¡inio stipinkaulio lūžis N. M. buvo nustatytas vėliau dėl sunkios ligonės bÅ«klės ir tai neįtakojo pagrindinės ligos eigos ir atokiųjų iÅ¡eičių.

Komisijos Sprendime konstatuota, kad konsultantas specialistas anesteziologas reanimatologas nurodė, jog ligonės fiksavimas lovoje buvo paskirtas gydytojo anesteziologo reanimatologo, nes budėjimo metu ligoninėje gydytojo psichiatro konsultacija buvo negalima, siekiant iÅ¡vengti pacientės sužalojimo, bei sėkmingo paskirto gydymo taikymo. Nurodyta ir tai, kad gydytojo psichiatro konsultacijai nebuvo reikalo, nes gydytojo anesteziologo-reanimatologo kompetencija pagal MN 25:2009 Gydytojo anesteziologo-reanimatologo normos VII skirsnį Kompetencija (15 punktas) leidžia nustatyti kognityvinę disfunkcijÄ bei psichomotorinį sujaudinimÄ .

Fiksacija galėjo tik apsaugoti žmogų nuo pakartotinių sužalojimų, medikamentinių linijų ištraukimo ir paskirto gydymo netaikymo. Konsultantai specialistai gydytojas psichiatras ir gydytojas ortopedas traumatologas taip pat pateikė komisijai atsakymus, kad pacientės fiksavimas lovoje buvo profilaktika prieš galimas kitas traumas ir negalėjo pabloginti pacientės bendros būklės.Teismo posėdyje apklaustas liudytojas gydytojas B. K. paaiškino, kad, įvertinus pacientės psichinę būklę, rankų patinimus, ligonei neišsakant nusiskundimų, gydytojai anesteziologai reanimatologai neturėjo galimybės savalaikiai diagnozuoti rankos lūžimo.

Liudytojo parodymai sutampa su trečiojo asmens T. J. paaiÅ¡kinimais teisme.    Be to, teismas sutinka su atsakovės atstovės advokatės S. B. pateiktais atsikirtimais, kad N. M. neturėjo kęsti skausmų, nes viso gydymo metu jai buvo leidžiami nuskausminamieji vaistai. Tai patvirtina trečiųjų asmenų L. P., R. S. paaiÅ¡kinimai teisme ir įraÅ¡ai N. M. ligos istorijoje. Be to, ieÅ¡kovas A. M. 2014 m. liepos 29 d. teismo posėdyje nurodė, kad lankė sutuoktinę kiekvienÄ dienÄ , bÅ«davo skyriuje apie valandÄ , tačiau apie galimÄ rankos lūžį sužinojo tik po keleto dienų, kai N. M. aplankyti atvykę giminaičiai perspėjo, kad ligonės ranka gali bÅ«ti lūžusi.

Byloje apklausta liudytoja D. J. taip pat patvirtino, kad apie galimai lūžusiÄ mamos rankÄ jÄ informavo ieÅ¡kovas rugsėjo 17 d., kai jos mamÄ aplankė giminaičiai. Å i aplinkybė įrodo, kad pati N. M. iki pagerėjo jos psichinė bÅ«klė, t. y. iki 2011 rugsėjo 16 d., rankos skausmais nei ieÅ¡kovui, nei gydytojams nesiskundė. IeÅ¡kovo atstovo advokato M. P. teiginius, kad į bylÄ pateikta fotonuotrauka Nr. 16 (1 t. 41 b. l.) įrodo, jog lūžis buvo toks akivaizdus, kad kvalifikuoti medikai privalėjo tai nedelsiant pastebėti, teismas atmeta, nes antstolio R.

K. 2011-11-30 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota minėtos fotonuotraukos fiksavimo data – 2011 m. spalio 26 d. 19 val. 33 min., t. y. daugiau kaip po mėnesio nuo įvykio. Spręsdamas dėl atsakovės veiksmų teisėtumo tuo aspektu, ar reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus gydytojai, žinoję apie pacientės kritimÄ prie lovos ir nurodę fiksuoti ligonės rankas, privalėjo prieÅ¡ tai atlikti rentgenogramÄ ir kreiptis chirurgo ir psichiatro konsultacijų, teismas vadovaujasi Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje vieÅ¡oji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Nurodyta kasacinio teismo praktika leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbÄ , dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiÅ¡kia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

P. v. VÄ® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011). Jeigu gydytojas savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. ir A. P. v. VšĮ Kauno raudonojo kryžiaus klinikinė ligoninė ir kt., bylos Nr. 3K-3-337/2013).

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis).Teismo funkcija – tirti ir vertinti Å¡alių pateiktus įrodymus ir padaryti iÅ¡vadÄ apie įrodinėjimo dalykÄ sudarančių faktinių aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ (CPK 176 straipsnis). Pagrindinis įrodymas, kuriuo remiasi ieÅ¡kovas A. M. yra Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiÅ«ros veiklai tarnybos (toliau – ir Tarnyba) ataskaita, kurioje buvo nustatyti formalÅ«s medicininės dokumentacijos pildymo pažeidimai, susiję su pacientės fiksavimo paskyrimu, konsultantų kvietimu.

Teismas sutinka su atsakovės ir trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE pateiktais argumentais vertinant šį įrodymÄ , kai remiamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagal kuriÄ valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatuose numatyta funkcija nagrinėti pacientų praÅ¡ymus, pareiÅ¡kimus ir skundus turi bÅ«ti suprantama kaip vienas iÅ¡ bÅ«dų nustatyti sveikatos priežiÅ«ros paslaugų prieinamumÄ , vykdyti jų kokybės (tinkamumo) ir efektyvumo kontrolę bei nustatyti priemones Å¡iai priežiÅ«rai gerinti, o ne ginti konkretaus asmens pažeistas teises.

Tarnybos paskirtis yra ne vertinti pacientui padarytos žalos faktÄ , neteisėtus gydymo įstaigos veiksmus ir priežastinį ryšį, bet siekti gydymo įstaigos teikiamų paslaugų kokybės gerinimo. Å i institucija atlieka formalų sveikatos priežiÅ«ros įstaigų darbuotojų veiksmų vertinimÄ atitikties teisės aktų reikalavimams požiÅ«riu (vertina dokumentacijÄ , įstaigoje priimtus ligų ir bÅ«klių gydymo algoritmus, vidinius sveikatos priežiÅ«ros įstaigos aktus, darbo organizavimo įstaigoje tvarkÄ , tačiau Å¡i institucija nėra įgaliota nustatyti civilinės atsakomybės sÄ lygų, kurias konstatavus gydymo įstaigai galėtų kilti pareiga atlyginti pacientui padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003-11-12 nutartis administracinėje byloje Nr. A7-1140/2003; 2007 m. gruodžio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2 -1217/07; 2012 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-153/2012).

CPK 185 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus Å¡iame kodekse nustatytas iÅ¡imtis. Tačiau teismas, remdamasis laisvo įrodymų vertinimo principu, spręsdamas konkretų ginÄÄ , gali suteikti didesnę įrodomÄ jÄ galiÄ tiems įrodymams, kurie patikimiau patvirtina ar paneigia tam tikrų įrodinėjamų faktų egzistavimÄ (ne egzistavimÄ ). Todėl Å¡iuo konkrečiu atveju teismas vadovaujasi didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę turinčiu įrodymu – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos 2013 spalio 10 d.

Sprendime „Dėl A. M. pareiÅ¡kimo“ esančiais duomenimis, kad nagrinėjamu atveju pacientės fiksacija galėjo tik apsaugoti žmogų nuo pakartotinių sužalojimų, medikamentinių linijų iÅ¡traukimo, paskirto gydymo netaikymo ir nepablogino pacientės bendros bÅ«klės. Gydytojų L. P., S. Å . (gydytojas miręs) 2011-09-13, 2011-09-14, 2011-09-15 daryti įraÅ¡ai N. M. ligos istorijoje, gydytojos L. P. ir slaugytojų N. B., L. K. 2013-04-09 raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų turinys (2 t., 69 – 71 b. l.), bei jų paaiÅ¡kinimai teismo posėdyje, kad ligonė buvo nerami, neadekvati, iÅ¡sitraukė kateterius, taip pat patvirtina, kad toje situacijoje, siekiant užtikrinti N. M. paskirtÄ gydymÄ , buvo bÅ«tina jÄ fiksuoti prie lovos.

Atsakovės VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninė ir trečiojo asmens „BTA Insurance Company“ SE atstovės teisminio nagrinėjimo metu keletÄ kartų atkreipė ieÅ¡kovo atstovų dėmesį, kad tinkamu Komisijos iÅ¡vadas paneigiančiu įrodymu gali bÅ«ti vertinamos tik deontologinės ekspertizės iÅ¡vados, tačiau ieÅ¡kovas A. M. ir jo atstovai praÅ¡ymo skirti byloje deontologinę teismo ekspertizę nepateikė ir ginčijo Komisijos iÅ¡vadas tik prielaidomis, kad sunkiai sergančiam asmeniui keturių dienų skausmas įtakojo sveikatos pablogėjimÄ , organizmo silpimÄ ir galimai greitesnę mirties datÄ . Apibendrinant tai, kas pasakyta teismas neturi pagrindo teigti, kad medicinos paslaugos VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninėje N. M. buvo teiktos aplaidžiai ar netinkamai, todėl gydymo įstaigoje atsiradusios neigiamos pasekmės – pacientės patirtos traumos, laikytinos ne gydytojų veiksmų/neveikimo rezultatu, bet nelaimingu atsitikimu.

Sprendžiant dėl atsakovės darbuotojų veiksmų teisėtumo tuo aspektu, ar medicinos personalo elgesys bendraujant su pacientės artimaisiais, atitiko teisėtumo reikalavimus, bÅ«tina įvertinti, kad ieÅ¡kinį pareiÅ¡kęs ieÅ¡kovas A. M. ne tik nepateikė jokių leistinų įrodymų, bet ir nenurodė jokių faktinių aplinkybių, kurios leistų spręsti apie neteisėtÄ ar neetiÅ¡kÄ ligoninės personalo bendravimÄ su pacientės artimaisiais. Kaltinimus medikams dėl jų netinkamo elgesio bendraujant iÅ¡reiÅ¡kė liudytoja, mirusios pacientės N. M. dukra, A.

J., kuri ieÅ¡kinio reikalavimų gydymo įstaigai nepateikė, todėl teismas su liudytojos J. asmeniu susijusių aplinkybių neanalizuoja, nes įstatymas draudžia peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų ribas (CPK 265 str. 2 d.). Dėl žalos fakto BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ neturtinę žalÄ yra konstitucinis principas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad iš Konstitucijos neišplaukia, kad įstatymuose galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas), todėl teismas atmeta atsakovės ir trečiojo asmens BTA Insurance Company“ SE atsikirtimus dėl ieškovo A. M. teisės reikšti ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. CK 6.250 straipsnyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta sveikatai.

Pagal CK 6.283 straipsnio 1 dalies fizinio asmens suluoÅ¡inimo ar kitokio sveikatos sužalojimo atveju už žalÄ atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus Å¡io patirtus nuostolius ir neturtinę žalÄ . Taigi žala atlyginama tam asmeniui, kuris tiesiogiai patyrė sveikatos sužalojimÄ . Fizinio asmens mirties atveju teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai) (CK 6.284 str. 1 d.).

IÅ¡ paminėtų kodekso normų darytina iÅ¡vada, kad Civilinis kodeksas tiesiogiai neįtvirtina teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ artimojo sužalojimo atveju. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika laikosi nuostatos, kad neturtinė žala pagal savo pobÅ«dį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu, todėl ir teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

J. v. VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2010). Neturtinė žala dėl artimojo sužalojimo atlyginama tik išimtiniais atvejais, kai nustatomas itin glaudus artimųjų tarpusavio ryšys, o artimam žmogui padaryti sužalojimai yra ilgalaikiai ir itin pavojingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. ir kt. v. VšĮ Marijampolės ligoninė; bylos Nr. 3K-7-255/2005).

Sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu nustatyti, ar asmens teisės buvo pažeistos tokiomis aplinkybėmis ir tiek stipriai, kad proporcingumo principo aspektu būtina atsakovo atžvilgiu taikyti turtinę atsakomybę neturtinės žalos atlyginimo forma. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad dėl sužalojimo (rankos lūžio ir sumušimų) N. M. ar jos sutuoktinis patyrė itin intensyvias ir ilgalaikes neigiamas emocijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. M. pats jokių sužalojimų nepatyrė ir tiesiogiai nematė kaip susižalojo jo sutuoktinė.

JÄ lankydamas kiekvienÄ dienÄ ieÅ¡kovas iki rugsėjo 16 d., galimai dėl sutrikusios sutuoktinės psichikos ir jai paskirtų stiprių nuskausminamųjų vaistų, neiÅ¡girdo jos nusiskundimų, nepastebėjo rankos lūžio. Bylai reikÅ¡minga aplinkybė, kad pati pacientė N. M. pretenzijų gydymo įstaigai nereiÅ¡kė. IeÅ¡kovas teismo posėdyje pripažino, kad N. M. iki mirties buvo gydoma VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninėje ir niekada nesiprašė iÅ¡raÅ¡oma iÅ¡ Å¡ios gydymo įstaigos.

Teismo vertinimu, ši aplinkybė įrodo, kad N. M. pretenzijų dėl jai teikiamų gydymo paslaugų kokybės atsakovei neturėjo. Apklausiamas teismo posėdyje ieškovas paaiškino, kad giliai išgyvena dėl sutuoktinės mirties, negali ramiai miegoti, jį kankina prisiminimai apie N. M. prieš mirtį ligoninėje patirtus sužalojimus. Teismas pripažįsta, kad ieškovas patyrė neigiamų išgyvenimų, tačiau ne kiekvienu atveju dėl liūdesio, streso, įtampos, nelaimingų atsitikimų ar paciento mirties jo artimiesiems turi būti atlyginama neturtinė žala.

Ä®vertinęs bylos medžiagÄ teismas sprendžia, kad A. M. ilgÄ laikÄ pats slaugęs sunkiai sergančiÄ sutuoktinę namuose, lydėjęs jÄ Ä¯ ligoninę, lankęs kiekvienÄ dienÄ Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuje, matęs jos senkančias gyvybines funkcijas, žinojo apie itin sunkiÄ ligonės bÅ«klę ir trinkančiÄ jos psichikÄ , todėl galėjo adekvačiai suvokti situacijÄ ir ligonės blaÅ¡kymosi sukeltas pasekmes, t. y. patirtas traumas ir fiksavimÄ prie lovos. Atsižvelgtina ir į tai, kad dėl patirtų sužalojimų N. M. gyvybei nebuvo iÅ¡kilusi grėsmė, sužalojimai neįtakojo pagrindinės ligos eigos ir atokiųjų iÅ¡eičių.

Komisijos iÅ¡vadoje konstatuota, kad pacientės stipinkaulio lūžis sėkmingai sugijo, žala padaryta nebuvo, tik nebuvo suteiktas maksimalus komfortas (1 t., 127–131 b. l.). Bylos medžiaga leidžia teismui spręsti, kad ieÅ¡kovas neturtinės žalos atlyginimÄ suvokia  kaip bausmę gydymo įstaigai, kurioje mirė jo sutuoktinė, o ne tam tikrų neturtinių praradimų kompensavimÄ , todėl ir praÅ¡o priteisti net 50000 Lt žalos atlyginimo sumÄ , kuri yra ženkliai didesnė, lyginant su N. M. gyvai esant, 2011 m. spalio 27 d., A.

M. atstovo, advokato M. P., VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninė pareikÅ¡tu reikalavimu atlyginti N. M. 10000 Lt neturtinę žalÄ (1 t., 102–107 b. l.). Teismo posėdyje ieÅ¡kovas negalėjo pagrįsti praÅ¡omos priteisti žalos dydžio ir nurodė, kad šį klausimÄ palieka spręsti teismui. Apibendrindamas tai, kas pasakyta, teismas konstatuoja, kad ieÅ¡kovas neįrodė jam padarytos neturtinės žalos fakto ir neteisėtų VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninės Reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus darbuotojų veiksmų, teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas jo sutuoktinei N. M., todėl ieÅ¡kinio argumentų, susijusių su CK 6.247 ir 6.248 straipsniuose reglamentuotomis civilinės atsakomybės sÄ lygomis, analizė, teismo vertinimu, praranda prasmę ir dėl Å¡ių aplinkybių teismas nepasisako, o dėl pareikÅ¡to reikalavimo sprendžia, kad ieÅ¡kinys dėl neturtinės žalos atlyginimo ieÅ¡kovui A.

M. neįrodytas, todėl negali bÅ«ti tenkinamas (CK 6.250 str., LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23, 24 straipsniai, CPK 178 str.).              Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas Pagal CPK 93 straipsnį, Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys atmetamas, atsakovui VšĮ RadviliÅ¡kio ligoninė iÅ¡ ieÅ¡kovo A.

M. priteistina dalis patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsakovė nurodė, kad patyrė 3000 Lt iÅ¡laidų ir pateikė tai patvirtinančius mokėjimo dokumentus (1 t., 98 b. l., 2 t., 3, 4, 5 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo ir į atsakovės atstovės darbo ir laiko sÄ naudas, patirtas Å¡ioje byloje, priteistinas bylinėjimosi iÅ¡laidas mažina iki 1000 Lt (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268-270 straipsniais, teismas n u s p r e n d ž i a : IeÅ¡kovo A. M. ieÅ¡kinį atmesti.Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) adresas: (duomenys neskelbtini)) atsakovei VieÅ¡ajai įstaigai RadviliÅ¡kio ligoninė (į. k. 171448341, adresas: Gedimino g. 9, RadviliÅ¡kis) 1000 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas.Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Å iaulių apygardos teismÄ .

Teisėja                                                                                                             Danutė Burbulienė