bdb79bac-e938-4929-82e8-769f4ca9f8fe · Klaipėdos apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-293-583/2012Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00296-2010-5 (S)Teismo procesinio sprendimo kategorija 16.5, 74 KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Vaidai Vasiliauskaitei, dalyvaujant Kauno apskrities policijos ir kitų teisėsaugos darbuotojų profesinės sÄ jungos įgaliotam atstovui Algimantui GluÅ¡auskui, 2012 m. vasario 27 d. vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo K.

K. praÅ¡ymÄ atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl 962.34 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,n u s t a t ė : pareiÅ¡kėjas kreipėsi praÅ¡ymu į teismÄ nurodydamas, kad pagal VSAT prie LR VRM Pagėgių rinktinės iÅ¡duotÄ pažymÄ apie darbo užmokesčio ribojimÄ , kai priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje numatytÄ 70 procentų dydį, sužinojo, kad jam dėl priedų ir priemokų ribojimo 2007 metais nebuvo iÅ¡mokėta 13.52 Lt., o 2008 metais – 948.82 Lt., viso 962.34 Lt PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimÄ , taikymo, kadangi minima įstatymo nuostata 2009 m. gruodžio 11 d.

Konstitucinio teismo nutarimu pripažinta prieÅ¡taravusia Konstitucijai, o atsakovas gera valia nesutinka iÅ¡mokėti įvardijamos neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies. PareiÅ¡kėjo atstovas A.GluÅ¡auskas palaiko pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ ir praÅ¡o jį patenkinti. Atsakovas atsiliepimu pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . AtsikirtimÄ grindžia argumentais, kad Konstitucinio teismo sprendimų galia dėl atitikties Konstitucijai yra nukreipiama tik į ateitį ir neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio teismo nutarimo įsigaliojimo.

Kadangi atsakovo sprendimai riboti pareiÅ¡kėjui priedus ir priemokas įvykdyti iki 2009-12-11 Konstitucinio Teismo nutarimo paskelbimo, todėl neiÅ¡mokėtai pareiÅ¡kėjo darbo užmokesčio daliai netaikytina. Atsiliepimu į skundÄ taip pat nurodoma, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai apskaičiavo jam taikytÄ priemokų ir priedų ribojimÄ . IÅ¡ mokėjimų kodų suvestinės pagal asmenis matosi, kad pareiÅ¡kėjui nepriemoka yra 856.64 Lt. PareiÅ¡kėjui 2007 m. gruodžio mėn. taikytas priedų ir priemokų ribojimas neiÅ¡mokant 52.85 Lt buvo grÄ Å¾intas 2008 m. vasario mėnesį, todėl turėjo bÅ«ti iÅ¡skaityta iÅ¡ gruodžio mėn. ribojimo, o pareiÅ¡kėjas sudėjo ir ribojimų sumas ir jam grÄ Å¾intas sumas.

Teismas konstatuoja: PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas tenkintinas dalinai.  PareiÅ¡kėjo praÅ¡yme nurodoma, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas ir atsakovas 2007-2008 metais dėl sudedamosios darbo užmokesčio dalies priedų ir priemokų iÅ¡mokėjimo, virÅ¡ijančios 70 procentų dydį, ribojimo, per minimÄ laikotarpį nesumokėjo 962.34 Lt. Vidaus tarnybos pareigÅ«nų darbo užmokestį reglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriaus 23-26 straipsnių nuostatos, kurios, remiantis Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be iÅ¡lygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23 redakcija Nr. IX-855) 25 ir 26 straipsniuose numatyta, kad valstybės tarnautojams mokami priedai ir priemokos ir nurodytas priedų ir priemokų sÄ raÅ¡as.

Minėto įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje (2002-04-23 įstatymo Nr. IX-855 redakcija) numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos, o 2 dalimi nustatyta, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos. Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 3, 4, 8, 9, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 25, 38, 41, 43, 44, 49, 50 straipsnių ir priedėlio pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 221, 481, 501 straipsniais įstatymu (įstatymo redakcija 2007 m. birželio 7 d. Nr. X-1175, 2007-06-07 Žin., 2007, Nr. 69-2723) buvo pakeistas ir papildytas Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnis, kurio 2 dalis numatė, kad priedų ir priemokų suma negali viršyti 70 procentų pareiginės algos.

Ä® Å¡iÄ sumÄ neįskaitomi Å¡io Ä®statymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose nustatyti priedai. BÅ«tent aukščiau aptartas teisinis reguliavimas yra aktualus nagrinėjant pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo pagrįstumo klausimÄ , kadangi bÅ«tent pagal jį numatytas apribojimas iÅ¡mokamų priedų ir priemokų sumai, kuri negalėjo virÅ¡yti 70 procentų pareiginės algos. Kaip matyti iÅ¡ K.K. pateikto praÅ¡ymo, kuriuo jis grindžia reikalavimÄ dėl 962.34 Lt nepriemokos priteisimo, jame nurodoma, kad asmeninėje darbuotojo darbo užmokesčio kortelėje už 2007 metus priskaityta 13.52 Lt nepriemoka už 2007 m. gruodį (mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 289- priedų, priemokų ribojimas ein. mėn.). 2008 metų asmeninėje darbo užmokesčio kortelėje nurodomos nepriemokos: 52.85 Lt nepriemoka (mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 245 – priedas už kategorijÄ 2 mėn. atgal); 895.28 Lt nepriemoka sausio mėnesio darbo užmokesčio struktÅ«roje (mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 289 – priedų, priemokų ribojimas pr. mėn.); 0.69 Lt nepriemoka nurodyta 2008 m. lapkričio mėnesio darbo užmokesčio struktÅ«roje (mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 289- priedų, priemokų ribojimas ein. mėn.).

Analizuojant 2008 m. darbuotojo asmeninio uždarbio kortelę, bei 2012 m. vasario 20 d. VSAT raÅ¡tu Nr. (21/22)-10-513 pateiktus suvestinius duomenis apie įsiskolinimÄ (b.l.89-95), atsakovas teigia, kad pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio suma dėl priedų ir priemokų ribojimo turi bÅ«ti mažinama 2008 m. vasario mėn. grÄ Å¾inta 52.85 Lt suma (už 2007 m. gruodžio mėn. ribojimÄ ). Tačiau vertinant pačio atsakovo teismui pateiktos 2008 metų darbo užmokesčio kortelės duomenis, 2008 m. vasario mėnesio pareiÅ¡kėjui apskaičiuoto darbo užmokesčio sudedamųjų dalių struktÅ«rÄ (b.l.92-93) akivaizdu, kad 52.85 Lt (priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal) realiai nebuvo iÅ¡mokėtas, nes sumuojant pažymoje 2008 metų vasario mėn. apskaičiuoto darbo užmokesčio pažymoje nurodytas iÅ¡mokas - 1665.00 (atlyginimas); 295.40 (priemoka už darbÄ naktį ein. mėn.); 49.95 (priedas už staÅ¾Ä ein. mėn.); 49.00 (priedas už laipsnį ein. mėn.); su minuso ženklu nurodant 52.85 (priedas už kategorijÄ 2 mėn. atgal); 166.50 (priedas už kategorijÄ ein. mėn.); 52.85 (priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal); 6 (maistpinigiai) – iÅ¡ viso priskaityta susumavus pagal pažymÄ už vasarį 2231.85 Lt.

IÅ¡ cituojamos darbo užmokesčio kortelės duomenų akivaizdu, kad vienoje pažymos eilutėje (priedas už kategorijÄ 2 mėn. atgal, mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 245) 52.85 Lt sumÄ nurodant su minuso ženklu, o kitoje eilutėje (priedų, priemokų ribojimas 2 mėn. atgal, mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 289) tÄ pačiÄ sumÄ nurodant kaip mokėtinÄ , Å¡i suma į vasario mėnesio darbo užmokesčio sumÄ vienoje pažymos eilutėje įtraukta kaip mokėtina, tačiau kitoje eilutėje iÅ¡minusuota ir realiai Å¡ia suma priskaitytas darbo užmokestis nebuvo padidintas, ji ir nebuvo iÅ¡mokėta.

Taigi atsakovas nepagrįstai teigia, kad 2008 m. vasario mėnesį priskaičiavo ir iÅ¡mokėjo 52.85 Lt priedÄ už kategorijÄ , kuriÄ buvo neiÅ¡mokėjęs ribodamas priedų, priemokų mokėjimÄ 2 mėnesius atgal (2007 m. gruodį), todėl nėra teisinių prielaidų atitinkamai mažinti 2008 m. darbo užmokesčio pažymoje už sausio mėnesį nurodytos neiÅ¡mokėtos dėl priedų, priemokų ribojimo neiÅ¡mokėtos sumos pr. mėn. (už 2007 m. gruodį) – 895.28 Lt. Taipogi įvertinus Å¡ias aplinkybes pareiÅ¡kėjas nepagrįstai Å¡iÄ 52.85 Lt sumÄ Ä¯traukia į neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio sumos apskaičiavimÄ skaičiuojant vasario mėnesio nepriemokÄ , nes Å¡i suma realiai jo darbo užmokesčio 2008 m. vasario mėn. nei sumažino, nei padidino (aritmetinis rezultatas lygus nuliui), o Å¡i suma liko neiÅ¡mokėta ribojant bÅ«tent darbo užmokesčio dalį už 2007 m. gruodžio mėn. – 895.28 Lt.

Taigi iÅ¡ Å¡ių aplinkybių akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjui dėl priedų ir priemokų ribojimo neiÅ¡mokėta 909.49 Lt darbo užmokesčio suma, kuri priteistina iÅ¡ atsakovo. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl 52.85 Lt neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra nepagrįstas ir netenkintinas. Dėl 2008 m. darbo užmokesčio pažymoje nurodytos su minusu ženklu 32.44 Lt sumos (priemoka už darbÄ naktį pr. mėn., mokėjimo rÅ«Å¡ies kodas 174) priteisimo pareiÅ¡kėjas reikalavimo nereiÅ¡kė ir Å¡ios sumos neprašė priteisti, todėl Å¡i suma nėra Å¡ios bylos nagrinėjimo dalyku ir dėl jos teismas Å¡iuo sprendimu nepasisako.

Konstitucinis Teismas 2009-12-11 nutarimu „Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos ) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo teisinio reguliavimo, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ , prieÅ¡taravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinio teismo nutarime buvo konstatuota, kad pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, negali bÅ«ti tokios situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris dirba poilsio, Å¡venčių dienomis, nakties metu, dirba kenksmingomis, labai kenksmingomis ar pavojingomis darbo sÄ lygomis, atlieka įprastÄ darbo krÅ«vį virÅ¡ijančiÄ veiklÄ ar papildomas užduotis, atliekamas virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, bÅ«tų nemokama arba Å¡is darbas bÅ«tų neapmokamas teisingai. Todėl ginčytame Valstybės tarnybos įstatymo, nei kituose Å¡io įstatymo skyriaus „Darbo užmokestis“ straipsniuose nesant nuostatų, pagal kurias bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatyme nustatytÄ maksimaliÄ mokėtinÄ ribÄ , pažeistos Konstitucijos nuostatos.

Taip atsirado prielaidos susidaryti tokioms teisinėms situacijoms, kai vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, atlikusiems tam tikrÄ darbÄ , už šį darbÄ negalėjo bÅ«ti apmokama. Vadinasi, pagal KonstitucijÄ , inter alia jos 48 straipsnio 1 dalį, ir konstitucinį teisinės valstybės principÄ Valstybės tarnybos įstatymo VI skyriuje "Darbo užmokestis", kuris vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams buvo taikomas be iÅ¡lygų, turėjo bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį bÅ«tų buvę galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, kai jiems iÅ¡mokėtinų priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ ribÄ .Toks Konstitucinio Teismo sprendimas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo bÅ«ti aptarta, kokiais bÅ«dais turėjo bÅ«ti atlyginama už darbÄ poilsio bei Å¡venčių dienomis ir nakties metu, už papildomų užduočių, virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę vykdymÄ , tais atvejais, kai apskaičiuota priedų ir priemokų suma virÅ¡ijo maksimaliÄ leistinÄ 70 procentų pareiginės algos ribÄ .

Konstitucinis teismas konstatavo, kad pagal KonstitucijÄ negali bÅ«ti tokios teisinės situacijos, kad valstybės tarnautojui, kuris atliko pavestÄ darbÄ , už šį darbÄ nebÅ«tų mokama, bÅ«tų mokama ne nustatytu laiku arba mokama mažiau negu priklauso pagal įstatymus ir jais remiantis iÅ¡leistus kitus teisės aktus. Todėl net ir sprendimo priėmimo metu nesant nustatytam teisiniam reguliavimui pagal kurį bÅ«tų galima teisingai atlyginti už darbÄ vidaus tarnybos sistemos pareigÅ«nams, dirbusiems poilsio bei Å¡venčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis virÅ¡ijant nustatytÄ darbo trukmę, pareiÅ¡kėjas pagrįstai reiÅ¡kia reikalavimÄ dėl piniginės iÅ¡mokos priteisimo, kadangi kitų bÅ«dų kompensuojant už atliktÄ darbÄ nėra numatyta.

Be to pareiÅ¡kėjas kreipdamasis praÅ¡ymu į teismÄ pats formuluoja reikalavimÄ ir pasirenka kokiu bÅ«du turi bÅ«ti kompensuota už jo atliktÄ darbÄ . Nepagrįstu pripažintinas atsiliepimo argumentas, kad įstatymo nuostatos ribojant pareiÅ¡kėjui mokamus priedus ir priemokas yra įvykdytos iki Konstitucinio Teismo 2009-12-11 nutarimo paskelbimo, o Konstitucijai prieÅ¡taravęs aktas negali bÅ«ti taikomas tik į ateitį, kaip tai numatyta Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalyje.2005-12-21 Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ Nr. A1-638/2005 yra konstatavusi, kad ginčuose dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų laikyti situacijÄ , kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismÄ reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta.

Ir, prieÅ¡ingai, ginčų dėl darbo užmokesčio bylose sprendimas yra neįvykdytas, kol valstybės tarnautojas turi teisę į savo pažeistų teisių gynimÄ teisme ar kitose įstatymų numatytose institucijose. BÅ«tent iki to momento, kada teisė pareikÅ¡ti skundÄ ar ieÅ¡kinį teisme gali bÅ«ti įgyvendinta, negali bÅ«ti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, nes pareiÅ¡kėjas yra iÅ¡saugojęs galimybę ginti Å¡iuo nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka.Sprendimas dėl pareiÅ¡kimo turi bÅ«ti priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dienÄ galiojančiomis teisės normomis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A12-219/2004).

Konstitucinio teismo nutarimas paskelbtas 2009 m. gruodžio 11 d., todėl yra iÅ¡likusi galimybė teismine tvarka koreguoti tarp pareiÅ¡kėjo ir atsakovo dėl darbo užmokesčio mokėjimo susiklosčiusius teisinius santykius bei teisiniai santykiai tarp ginčo Å¡alių dėl darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo nėra pasibaigę. Todėl reikalavimams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies reikÅ¡ti nėra praleistas kreipimosi į teismÄ terminas.Atsakovas savo atsiliepime buvo pareiÅ¡kęs praÅ¡ymÄ atidėti teismo sprendimo vykdymÄ vienerių metų laikotarpiui.

Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi 2010 m. gegužės 6 d.. 2010 m. rugpjūčio 9 d. teismas priėmė sprendimÄ , kuris apeliacinės instancijos teismo 2012 m. sausio 25 d. nutartimi dalyje dėl K. K. priteistos darbo užmokesčio sumos buvo panaikintas ir byla perduota nagrinėti iÅ¡ naujo. Nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo teisinių prielaidų svartyti teismo sprendimo vykdymo atidėjimo dėl sunkios institucijos finansinės padėties, nebėra.Teismas, remdamasis aukščiau iÅ¡dėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, n u s p r e n d ė : pareiÅ¡kėjo K.

K. praÅ¡ymÄ tenkinti dalinai. PareiÅ¡kėjui K. K. iÅ¡ atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės (įmonės kodas 191833768) priteisti 909.49 Lt (iki mokesčių atskaitymo) neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalį. Kitoje dalyje pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo atmesti kaip nepagrįstÄ .  Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjas                                                                                     Remigijus Arminas