bdb73e1d-cf98-4845-a461-94f2fd0df069 · Kauno apylinkės teismas

? Byla Nr. T-59-946/2020 Teisminio proceso Nr. 1-79-1-00161-2009-7 Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.1; 2.1.10.1. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. sausio 23 d. KaiÅ¡iadorys Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mų teisėjas ArÅ«nas Purvainis raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos taikymo E. Ž. patvirtinimo klausimÄ .

Teismas n u s t a t ė : Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2019 m. gruodžio 9 d. priimtu nutarimu Nr. 95-800 nutarta taikyti nuteistajam E. Ž., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos neatlikus 1 m. 7 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 5 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ , kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , vertinimo rezultatas yra 33 balai ir tai reiÅ¡kia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nusikalstamo elgesio rizikos balas, gautas vertinant „OASys“ metodika bausmės atlikimo pradžioje, nuo 59 balų sumažėjo iki 33 balų.

Bausmės atlikimo metu nuteistasis motyvuotai tęsia darbinę veiklÄ pataisos įstaigoje, turi tinkamas gyvenimo sÄ lygas laisvėje, socialinius ryÅ¡ius palaiko su artimaisiais, neiÅ¡sako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, bausmę atlieka lengvosios grupės sÄ lygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Å iuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme. Nuteistasis suvokia bÅ«tinybę laikytis įstatymų bei nustatytų taisyklių tam, kad galėtų tinkamai prisitaikyti visuomenėje.

Nuteistojo požiÅ«ris į jo atžvilgiu taikomÄ priežiÅ«rÄ pozityvus, nusiteikęs ir toliau laikytis vidaus tvarkos taisyklių bei įstatymų. Å iuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu vertinamas kaip nepriekaiÅ¡tingas, koreguoja savo elgesį pagal nustatytas vidaus tvarkos taisykles ir režimo reikalavimus. Nuteistasis vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytÄ laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam E. Ž. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos atsisakytina tvirtinti. E. Ž. nuteistas Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ . Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, paskirta 12 m. laisvės atėmimo. Nuteistasis atliko Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytÄ bÅ«tinÄ jÄ dalį (2/3) paskirtos laisvės atėmimo bausmės, neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 7 mėn. 3 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo praÅ¡ymas dėl jo lygtinio paleidimo, dienÄ , t. y. 2019 m. gruodžio 5 d.).

Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pagal susiformavusiÄ teismų praktikÄ ir Lietuvos Respublikos BVK 164 straipsnio 2 dalies nuostatas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ar atlikta bausmės dalis yra pakankama, t. y. ar yra materialusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui, teismas sprendžia iÅ¡ bylos duomenų visumos, tai yra, įvertinamas ne tik nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, bet ir padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dis, pavojingumo laipsnis, neatliktos bausmės dydis, ankstesni teistumai ir kt. Nagrinėjamu atveju E. Ž. laisvės atėmimo bausmę atlieka ne už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat už labai sunkų nusikaltimÄ , sukėlusį negrįžtamas pasekmes, ankščiau jis ne kartÄ taip pat buvo teistas, taip pat atliko ir laisvės atėmimo bausmę, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir vėl buvo nuteistas už nusikalstamų veikų padarymÄ , kas didina nuteistojo pavojingumÄ visuomenei ir sudaro pagrindÄ griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangÄ pataisos proceso metu.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek KomisijÄ , tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimÄ sprendžiantį teismÄ , svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumÄ aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymÄ . Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarkÄ reglamentuojanti taisyklė, kuriÄ privalu taikyti visiems be iÅ¡imties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytÄ Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse.

Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visÄ nuosprendžiu jam paskirtÄ bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra iÅ¡imtis, kuri turi bÅ«ti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaiÅ¡tingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Spręsdamas dėl nuteistojo E. Ž. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, teismas atsižvelgia į tai, jog nors nuteistasis už gerÄ elgesį, sÄ Å¾iningÄ darbÄ ne kartÄ paskatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, taip pat vykdo laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos skirtas rekomendacijas, kas rodo nuteistojo pažangÄ mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ bei siekį pasitaisyti, tačiau pažymėtina ir tai, jog jis per visÄ bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė iÅ¡imtinai teigiamai.

PrieÅ¡ingai - nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, penkis kartus pažeidė pataisos įstaigoje nustatytÄ tvarkÄ bei režimo reikalavimus, padarydamas ir itin Å¡iurkščius pažeidimus, už kÄ jam buvo skirtos dvi drausminės nuobaudos, iÅ¡ kurių viena itin griežta – perkeltas į kamerų tipo patalpas, taip pat jo elgesys buvo apsvarstytas drausmės komisijoje, ir nors paskirtos drausminės nuobaudos nebegalioja, tačiau Å¡ios aplinkybės neleidžia teismui vertinti nuteistojo elgesio kaip nepriekaiÅ¡tingo.

Nuteistojo elgesys viso bausmės atlikimo metu, jo sugebėjimas laikytis nustatytos tvarkos ir paklusti reikalavimams, yra svarbus vertinant probacijos taikymo galimybę, kadangi lygtinis paleidimas taip pat neiÅ¡vengiamai susijęs su tam tikrų įpareigojimų ir draudimų nustatymu lygtinai paleidžiamam asmeniui. Å iuo atveju E. Ž. elgesys viso bausmės atlikimo metu leidžia pagrįstai abejoti probacijos efektyvumu. Å iÄ iÅ¡vadÄ , teismo įsitikinimu, betarpiÅ¡kai patvirtina ir Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis save labai gerai vertina, ypatingai kompanijoje su panaÅ¡iomis vertybėmis, bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio linkęs elgtis impulsyviai, neapgalvoti savo veiksmų pasekmių, tačiau vis tiek save labai gerai vertina, yra patenkintas savimi tokia asmenybe, koks yra, neigiamų savybių įvardinti negali, save stengiasi pateikti socialiniai priimtinesniu asmeniu, linkęs save pateisinti, nutyli kai kuriuos faktus, kurie nėra jam palankÅ«s, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog ir Å¡iuo metu išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti.

Be to, vertinant nuteistojo pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¡iuo atveju svarbu ir tai, kad Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje E. Ž. vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiÅ¡kiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumÄ . Å iuo atveju kriminogeniniai veiksniai, o bÅ«tent mÄ stymas ir elgesys, rodo, kad atitinkamos probleminės sritys, galinčios lemti pakartotinį nusikalstamumÄ , bausmės atlikimo metu nėra efektyviai sprendžiamos ir tai gali turėti įtakos nuteistojo tinkamų, įstatymų reikalavimus atitinkančių elgesio modelių jį paleidus lygtinai pasirinkimui, paskatinti jį vėl nusikalsti ir kas suponuoja teismo iÅ¡vadÄ , jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Ä®vertinus visas aptartas aplinkybes konstatuotina, kad teigiami nuteistojo taisymosi procesai dar turi bÅ«ti tęsiami pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus elgesio modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtÄ jo elgesį. Atsižvelgus į visas Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, jog Å¡iuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog nuteistasis E. Ž. neabejotinai daro pakankamÄ ir akivaizdžiÄ pažangÄ mažindamas nusikalstamo elgesio rizikÄ , todėl nėra ir pakankamo pagrindo iÅ¡vadai, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad Å¡iuo metu nuteistajam lygtinis paleidimas iÅ¡ pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimÄ Nr. 95-800 taikyti nuteistajam E. Ž. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas n u t a r i a : Atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gruodžio 9 d. nutarimÄ Nr. 95-800 taikyti nuteistajam E. Ž. paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuoraÅ¡o įteikimo dienos gali bÅ«ti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo KaiÅ¡iadorių rÅ«mus.

Teisėjas Arūnas Purvainis