bdb71cfa-d840-4f32-a7a8-45b8d7df5955 · Lietuvos apeliacinis teismas

UŽDAROJI AKCINĖ BENDROVĖ „SENAMIESČIO ŪKIS"                                                                                                          Civilinė byla Nr. 2A-1033/2014                                                                                Teisminio proceso Nr. Nr. 2-55-3-01096-2010-4                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 87 (S)                                                                  LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. birželio 13 d.                                                                          Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danguolės Martinavičienės, Gintaro Pečiulio ir Dalios ViÅ¡inskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-4035-803/2013 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ ieÅ¡kinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei ,,Angolita“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo ir pagal uždarosios akcinės bendrovės ,,Angolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl prekių ženklo elemento pripažinimo nesaugomu (tretieji asmenys – Klaipėdos teritorinė muitinė ir Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras).

Teisėjų kolegija n u s t a t ė :                                                         I. Ginčo esmė Byloje ginčas kilo dėl prekių ženklo, registruoto Lietuvoje, savininko teisių gynimo ir prekių ženkle esančio žodinio elemento pripažinimo nesaugomu elementu.IeÅ¡kovas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Gemaga“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas:

1) konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpiÄ kavÄ , kurios pakuotės yra pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovÄ apmokėti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas;

2) uždrausti atsakovui UAB „Angolita“ ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus.IeÅ¡kovas ieÅ¡kinio teisiniu pagrindu nurodė 2003 m. liepos 22 d.

Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 (toliau – ir Reglamentas, Reglamentas (EB) Nr. 1383/2003) 2 straipsnį, 16 straipsnį, 17 straipsnį; Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatymo (toliau – ir PŽĮ) 38 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 38 straipsnio 2 dalį, 50 straipsnį bei 504 straipsnio 1 dalį. Faktines aplinkybes ieÅ¡kovas įrodinėjo tuo, kad yra prekių ženklo „indian instant coffee“, skirto žymėti 30 klasės prekėms „indiÅ¡ka kava ir kavos pakaitalai“ (registracijos Nr. 55624), savininkas.

IeÅ¡kovas paaiÅ¡kino, kad Å iaulių teritorinės muitinės oro uosto poste 2010 m. vasario 11 d. sulaikytų 7 200 tirpios kavos pakuočių, pažymėtų žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 g.“, kurių deklarantas bei savininkas – UAB „Angolita“, yra klaidinančiai panaÅ¡ios į ieÅ¡kovui priklausantį prekių ženklÄ â€žindian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624). IeÅ¡kovas pažymėjo, kad abejuose prekės ženkluose sutampa žodiniai elementai „indian instant coffee“ ir žymenų fono spalva, grafiniai elementai yra itin panaÅ¡Å«s vizualiai;

žodiniai bei grafiniai elementai iÅ¡dėstyti ta pačia tvarka. IeÅ¡kovo nuomone, tokiu bÅ«du egzistuoja galimybė suklaidinti visuomenę. Be to, sulaikytos atsakovo prekės pažeidžia jo (ieÅ¡kovo) iÅ¡imtinę teisę į prekių ženklÄ â€žindian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624).Atsakovas UAB „Angolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė pripažinti ieÅ¡kovo UAB „Gemaga“ įregistruoto prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementÄ â€žindian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinio teisiniu pagrindu nurodė PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , 6 straipsnio 1 dalies 4 punktÄ , 8 straipsnį. Atsakovas akcentavo, kad žodinis prekių ženklo elementas „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) neturi jokio iÅ¡skirtinio požymio, nes „indian instant coffee“ iÅ¡vertus iÅ¡ anglų kalbos reiÅ¡kia „indiÅ¡ka tirpi kava“, t. y. apibÅ«dina tik prekės rūšį ir geografinę kilmę bei neturi jokio skiriamojo požymio.                                                          II.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimu civilinės bylos, pradėtos pagal ieÅ¡kovo UAB „Gemaga“ ieÅ¡kinį atsakovui UAB ,,Angolita“ dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, dalį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo nutraukė ieÅ¡kovui atsisakius Å¡io reikalavimo; kitÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė, o prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino ir pripažino ieÅ¡kovo UAB „Gemaga“ prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementÄ â€žindian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu.Teismas, įvertinęs ieÅ¡kovui priklausančiame prekės ženkle „indian instant coffee“ ir žymens „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“ esančius elementus, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 1996 m. liepos 11 d.

įsakymu Nr. 28 patvirtintų metodinių nurodymų „Dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo ir panašumo nustatymo“ (toliau – ir metodiniai nurodymai) 2.1 punktu, priėjo prie išvados, jog ieškovo prekių ženklas „indian instant coffee“ ir žymuo „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.” („Golden Bean Indian Instant Coffee“) yra panašūs. Teismas, išanalizavęs ženkluose esančių elementų detales, sprendė, kad jų esminiai požymiai nesutampa ir įregistruotus prekių ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas.

Teismas pažymėjo, kad tam tikros vienos rūšies prekės (pvz., kava, arbata, kakava, cukrus ir pan.) pardavimo vietose paprastai yra dedamos vienos šalia kitų; ginčo prekių pakuočių žymuo, net ir esant panašiam taros dydžiui ir formai, įvertinus sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, ženklų kompozicijos, nesunkiai atsiskiria; ženklų bendras suvokimo įspūdis yra skirtingas tiek esant prekėms šalia, tiek atskirai; ruda spalva, pakuočių dydžiai, susieti su mato vienetu, yra toje ūkinėje veikloje įprasti.

Teismas vertino, kad nėra pagrindo manyti, jog ženklų panaÅ¡umas yra klaidinantis visuomenę. Kita vertus, teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų (pvz., atlikto visuomenės nuomonės apklausos tyrimo ir pan.), jog lyginami prekių ženklai (žymenys) bÅ«tų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus, tuo pažeidžiant ieÅ¡kovo ir jo turimas teises į prekės ženklÄ , o pats savaime ženklų panaÅ¡umas nėra draudžiamas ir nesudaro pagrindo drausti tokius ženklus naudoti.

Ä®vertinęs ir iÅ¡nagrinėjęs nustatytas faktines ir teisines bylos aplinkybes, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus, atmestinas kaip neįrodytas.

Nagrinėdamas ir vertindamas ieÅ¡kinio reikalavimo konfiskuoti ir sunaikinti sulaikytas prekes teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , teismas nustatė, kad sulaikytos prekės neatitinka Reglamento 2 straipsnio nuostatų, jog bÅ«tų galima pripažinti, kad prekės pagamintos pažeidžiant ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teises. Teismas nurodė, kad prekių ženkle matosi kitos Indijos bendrovės „CCL Products“ (India) Ltd“ gamintojo pavadinimas; prekių ženklo „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ licencijos turėtojas Latvijos bendrovė UNISEL CO SIA yra įregistravusi Lietuvoje prekių ženklų „Golden Bean indian instant coffee“ ir „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE“ bei jų grafinių elementų apsaugÄ , o tiek pagal nacionalinius, tiek pagal Europos SÄ jungos (toliau – ir ES) teisės aktus atitinkamų priemonių taikymas galimas tik dėl nustatytų ieÅ¡kovo teisių pažeidimo, t. y. neteisėtų veiksmų, kaltės (PŽĮ 50 straispnio 3 dalis, 504 straispnis);

šį reikalavimÄ ieÅ¡kovas grindė PŽĮ 38 straipsnyje įtvirtinta prekių ženklo savininko teise uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms prekėms ir/ar paslaugoms, t. y. ieÅ¡kinį pareiÅ¡kė kaip ženklo „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) savininkas. Teismas atkreipė dėmesį, kad ieÅ¡kovas į teismÄ dėl jo teisių apsaugos kreipėsi 2010 m. kovo 20 d., o ieÅ¡kovo licencinė sutartis, suteikianti ieÅ¡kovui iÅ¡imtinę teisę į Indijos bendrovės „JFK International“ prekių ženklÄ , Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure įregistruota tik 2010 m. birželio 28 d.

Teismas, įvertinęs tai, kad ieÅ¡kovas nagrinėjamu atveju neįrodė lyginamų ženklų (žymenų) klaidinančio visuomenę panaÅ¡umo, t. y. nenustačius ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo, sprendė, jog atmestinas ir ieÅ¡kovo reikalavimas konfiskuoti bei atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpiÄ kavÄ , kurios pakuotės yra pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovÄ apmokėti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas.

Teismas, atsižvelgęs į kasacinės instancijos teismo šioje byloje pateiktus išaiškinimus, kad aplinkybė, jog žodinis elementas „indian instant coffee” (išvertus iš anglų kalbos reiškia „indiška tirpi kava”) nebuvo ženklo registracijos metu nurodytas kaip nesaugomas elementas, savaime (ex facto) nereiškia jo apsaugos (kaip saugomo elemento), kaip ir tokios apsaugos apimties; Lietuvos Respublikos prekių ženklų registre Lietuvoje be prekių ženklo „indian instant coffee” (w. fig.) (reg.

Nr. 55624) yra registruoti (pareikšti registruoti) dar keturi prekių ženklai, kuriuose naudojamas minėtas žodinis žymuo (UAB „Gemaga” prekių ženklas „indian instant coffee INSTANT COFFEE DRINK 3 in 1” (w. fig.) (registracijos Nr. 66297) (skirtas žymėti 30 klasės prekėms „indiška kava ir kavos pakaitalai”), kur žodinis elementas „indian instant coffee INSTANT COFFEE DRINK 3 in 1” yra nurodytas nesaugomu ženklo elementu; Latvijos bendrovės UNISEL CO, SIA prekių ženklas „GOLDEN BEAN INDIAN INSTANT COFFEE” (w. fig.) (registracijos Nr. 63494) (skirtas žymėti 30 klasės prekėms „indiškos kilmės kava”);

Latvijos bendrovės UNISEL CO, SIA prekių ženklas „GOLDEN BEAN indian instant coffee” (w. fig.) (registracijos Nr. 62681) (skirtas žymėti 30 klasės prekėms „indiÅ¡ka kava”), kur žodinis elementas „indian instant coffee” yra nurodytas nesaugomu ženklo elementu; Indijos bendrovės JFK International prekių ženklas „indian instant coffee” (w. fig.) (registracijos Nr. 55409) (skirtas žymėti 6, 16, 21, 30 klasių prekėms), kur žodinis elementas „indian instant coffee” yra nurodytas nesaugomu ženklo elementu ((prieiga per internetÄ : http://www.vpb.gov.lt/index.php?&l=lt&n=180&kas=rez)); kad bylÄ nagrinėję teismai, spręsdami dėl nurodyto žymens „indian instant coffee“ pripažinimo nesaugomu elementu prekių ženkle „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) (ženklas registruotas žymėti 30 klasės prekėms „indiÅ¡ka kava ir kavos pakaitalai“) tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiÅ¡kinimo praktikos, o teismų iÅ¡vados yra tinkamai motyvuotos ir pagrįstos, kurių kasacinio skundo argumentai nepaneigia, taip pat įvertinęs tai, jog nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo nebuvo pateikta jokių įrodymų ir argumentų, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti ir naujai vertinti atsakovo prieÅ¡inio reikalavimo pagrįstumÄ , remdamasis ankstesnių teismų argumentais ir padarytomis iÅ¡vadomis, sprendė, kad vadovaujantis PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktais, 8 straipsniu, ieÅ¡kovo UAB „Gemaga“ prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintinas nesaugomu Å¡io prekių ženklo elementu.

                                        III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Gemaga“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti, o prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas, priimdamas atsakovo raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir nesuteikdamas ieÅ¡kovui teisės su jais susipažinti bei neklausdamas ieÅ¡kovo nuomonės dėl tokių paaiÅ¡kinimų pridėjimo prie bylos, pažeidė procesinių teisių lygybės principÄ ir ieÅ¡kovo teisę atsikirsti į atsakovo argumentus.

Å is pažeidimas turėjo esminės reikÅ¡mės nepagrįsto ir neteisingo sprendimo priėmimui, nes teismo sprendime yra atkartoti atsakovo argumentai bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų.Teismas neteisingai interpretavo vieno iÅ¡ ieÅ¡kinio reikalavimų atsisakymo apimtį bei patį reikalavimÄ , nes ieÅ¡kovas neatsisakė savo ieÅ¡kinio dėl prekių ženklo savininko teisių gynimo, o atsisakytas reikalavimas nesutampa su nurodytu teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje ir yra visiÅ¡kai kitokios apimties.

Tokiu bÅ«du teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 42 straipsnio l dalį ir 293 straipsnio 4 punktÄ , nes tik ieÅ¡kovas gali atsisakyti ieÅ¡kinio, jis formuluoja atsisakomų reikalavimų apimtį, teismas ex officio negali iÅ¡plėsti atsisakomų reikalavimų apimties.Teismo nurodytos aplinkybės, kad prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas Latvijos Respublikoje; ženklo savininkas – Didžiosios Britanijos įmonė „PARTEX LLP“, kuri per Latvijos Respublikos įmonę UNISEL CO SIA suteikusi teises platinti Latvijos įmonei „Baltikoms“ SIA, taip pat, jog prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas ir Lietuvos Respublikoje ir kad atsakovas nėra prekės, pažymėtos ženklu „indian instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, gamintojas, neturi jokios nei teisinės, nei faktinės reikÅ¡mės nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ , nes, kaip iÅ¡aiÅ¡kino Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Å¡ioje byloje, prekių ženklo registracija kitose Å¡alyse neturi jokios reikÅ¡mės – net ir esant ženklui apsaugotam tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka vienoje ar keliose valstybėse, ženklo apsauga nebus automatiÅ¡kai suteikiama toje valstybėje, kur ženklas nėra apsaugotas tos valstybės teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. prekių ženklo apsauga yra teritorinė – ženklas yra saugomas ten, kuri jis yra registruotas, todėl ženklo registracijos Latvijos Respublikoje faktas neturi jokios reikÅ¡mės.Teismas nepagrįstai atmetė ieÅ¡kinį, nes žymens panaÅ¡umas į prekių ženklÄ , be to, prekėms esant tapačioms, ir yra pagrindas konstatuoti egzistuojant visuomenės suklaidinimo tikimybę, tai nurodoma ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Å¡ioje byloje cituotoje ES teismų praktikoje, o teismo nurodyti „skirtumai“ metodinių nurodymų prasme yra neesminiai.

Lyginamieji prekių ženklai yra panaÅ¡Å«s ir tai patvirtina atlikta visuomenės nuomonės apklausa, pagal kuriÄ net 80 procentų respondentų atsakė, kad atsakovo tirpios kavos indelio etiketė pagal spalvas, pieÅ¡inius ir pavadinimo „indian instant coffee“ užraÅ¡ymo Å¡riftÄ yra klaidinamai panaÅ¡i į ieÅ¡kovo prekių ženklÄ . Tai, kad ženkluose yra tam tikrų skirtumų, neeliminuoja jų panaÅ¡umo, nes ir pagal ES teismų praktikÄ vidutinis vartotojas paprastai ženklÄ suvokia kaip visumÄ ir neanalizuoja jo atskirų detalių.

Teismas akivaizdžiai supainiojo alternatyviai naudojamas sÄ vokas „panaÅ¡umas“ ir „klaidinamas panaÅ¡umas“. IeÅ¡kovas įrodė prekių ženklų panaÅ¡umÄ , o prekių tapatumÄ konstatavo teismas, todėl egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė.Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų (pvz., atlikto visuomenės nuomonės apklausos tyrimo ir pan.), jog lyginamieji prekių ženklai (žymenys) bÅ«tų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus, tuo pažeidžiant ieÅ¡kovo ir jo turimas teises į prekių ženklÄ .

IeÅ¡kovas neturi įrodinėti, kad vartotojai buvo suklaidinti. Be to, ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimai, pagrįsti metodiniuose nurodymuose pateiktais ženklų panaÅ¡umo vertinimo kriterijais bei teismų praktika, yra tinkami įrodymai CPK 177 straipsnio prasme. IeÅ¡kovas tinkamai atliko CPK 178 straipsnyje nustatytÄ Ä¯rodinėjimo pareigÄ ir įrodė abi suklaidinimo tikimybę lemiančias sÄ lygas, t. y. tiek prekių ženklų panaÅ¡umÄ , tiek prekių tapatumÄ .Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad sulaikytos prekės neatitinka Reglamento 2 straipsnio nuostatų, jog bÅ«tų galima pripažinti, kad prekės pagamintos pažeidžiant ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teises.

TokiÄ iÅ¡vadÄ nulėmusios aplinkybės pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus Å¡ioje byloje neturi jokios reikÅ¡mės sprendžiant dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo, nes pažeidimas vertintinas Lietuvos teritorijoje, importo faktas yra pakankamas pagrindas atsakovo atsakomybei atsirasti, o prekių ženklo registracijos faktas nėra argumentas, pateisinantis atsakovo veiksmų teisėtumÄ . IeÅ¡kovo teisės yra pažeistos pagal PŽĮ 38 straipsnio l dalies 2 punktÄ , todėl remiantis Reglamento 2 straipsniu, yra pagrindas taikyti atkuriamÄ sias priemones.

Tokį Reglamento taikymo teisinį pagrindÄ iÅ¡aiÅ¡kino ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje Å¡ioje byloje. Teismas nepagrįstai nurodė, kad PŽĮ 38 straipsnis suteikia teisę tik prekių ženklo savininkui uždrausti kitiems asmenims naudoti tapatų ar panašų ženklÄ , nes pagal Å¡io įstatymo 50 straipsnio l dalį teisę kreiptis į teismÄ turi ir iÅ¡imtinių licencijų licenciatai. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad licencija galioja ir jos neįregistravus Lietuvos Respublikos valstybiniame patentų biure.

Aplinkybė, kad licencija buvo įregistruota tik 2010 m. birželio 28 d., neturi jokios esminės reikÅ¡mės jos galiojimo faktui. Teismas neiÅ¡tyrė aplinkybių, susijusių su žodinio žymens „indian instant coffee“ skiriamojo požymio įgijimu dėl naudojimo. Atsakovas turėjo įrodyti, o teismas įvertinti, ar atskirai skiriamojo požymio neturintys žodžiai kaip visuma iÅ¡ tiesų neturi skiriamojo požymio pagal PŽĮ 6 straipsnio l dalies 2 punktÄ . Ne bet koks prasmę turintis žodis ar žodžių junginys yra laikomas žyminčiu prekės charakteristikas, o tik toks, kuris vartotojo yra suvokiamas kaip turintis tokį požymį.

Vien tik aplinkybė, kad žymuo gali bÅ«ti iÅ¡verstas į lietuvių kalbÄ ir jog galbÅ«t jis galėtų nurodyti tam tikras charakteristikas, neiÅ¡nagrinėjus, ar vartotojas iÅ¡ tiesų taip supranta anglų kalba užraÅ¡ytÄ Å¾ymenį ir ar jis bÅ«tent taip suvokia atitinkamo žymens prasmę, yra nepakankama spręsti dėl žymens neatitikimo minėtai teisės normai. Jokiu įrodymų, kad vartotojai šį ieÅ¡kovo prekių ženkle esantį žodinį žymenį suvokia kaip nurodantį ženklu žymimu prekių charakteristikas, atsakovas nepateikė.

IeÅ¡kovas, įrodinėdamas žodinio žymens „indian instant coffee“ skiriamojo požymio įgijimÄ dėl naudojimo, pagrįstai remiasi tiek savo prekių ženklo registracija Nr. 55624, tiek Indijos bendrovės JFK International prekių ženklo registracija Nr. 55409, tiek atskirai žymens „INDIAN INSTANT COFFEE“, kitokiu nei du minėti registruoti prekių ženklai, naudojimu, nes prieÅ¡ieÅ¡kinyje yra praÅ¡oma į nesaugomus elementus iÅ¡kelti žodinį elementÄ , nesiejant jo su konkrečia grafine iÅ¡raiÅ¡ka.

Žodinis žymuo „indian instant coffee“ yra pelnęs žinomumÄ visuomenėje dėl jo naudojimo ir laikytinas įgijusiu skiriamÄ jį požymį dėl naudojimo. Žymuo „indian instant coffee“ ieÅ¡kovo prekių ženkle atlieka prekių skiriamÄ jÄ funkcijÄ ir dėl to, kad Lietuvos Respublikos rinkoje taip pat nėra ne ieÅ¡kovo ar pagal jo turimÄ licencijÄ naudojamos prekių ženklais pažymėtos tirpios kavos, o atsakovo pateikti daiktiniai įrodymai neįrodo aplinkybės, kad žymenį „indian instant coffee“ tirpiai kavai žymėti Lietuvos Respublikoje naudoja ir kiti subjektai, nes vienintelė lietuviÅ¡kÄ Å¾enklinimÄ turinti ir galbÅ«t Lietuvoje platinta kava į LietuvÄ buvo įvežta individualios įmonės „Gelsva“, kuri įsipareigojo Lietuvoje platinti tik ieÅ¡kovo ženklais žymimÄ kavÄ .

Atsakovas UAB „Angolita“ atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais:Teismas teisėtai nusprendė tenkinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį ir pripažinti ieÅ¡kovo prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementÄ â€žindian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu.

Teismas taip pat pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo nebuvo pateikta jokių įrodymų ir argumentų, dėl kurių teismas turėtų pasisakyti ir naujai vertinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų pagrįstumÄ .Teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, konstatavęs, kad ieÅ¡kovas neįrodė lyginamųjų ženklų (žymenų) klaidinančio visuomenę, panaÅ¡umo. Byloje nenustatytas ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

PrieÅ¡ingai nei teigia ieÅ¡kovas, sÄ vokos „panaÅ¡umas“ ir „klaidinantis panaÅ¡umas“ nėra alternatyvios. Visuomenės suklaidinimo galimybę privalo įrodyti ieÅ¡kovas. IeÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, kad lyginamieji ženklai yra klaidinančiai panaÅ¡Å«s, t. y. jog jie bÅ«tų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus. Å iai aplinkybei konstatuoti nepakanka subjektyvaus ieÅ¡kovo vertinimo. Teismas pagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė savo teisių pažeidimo.

Å ios aplinkybės neįrodo ir kartu su apeliaciniu skundu praÅ¡omas pridėti prie bylos UAB „Vilmorus“ atliktas tyrimas. Kasacinio teismo ir Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) jurisprudencijoje pažymima, kad dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikÅ¡mingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Pateikta apklausa negali bÅ«ti laikoma patikimu įrodymu, įrodančiu visuomenės suklaidinimo galimybę.

Teismas pagrįstai sprendė, kad ženklų esminiai požymiai nesutampa ir Å¡iuos ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas, todėl nėra pagrindo manyti, jog ženklų panaÅ¡umas yra klaidinantis visuomenę. Teismas iÅ¡samiai nustatė ir aprašė lyginamų ženklų esminius panaÅ¡umus bei skirtumus, kuriais remdamasis padarė visiÅ¡kai pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ženklai nesunkiai atskiriami (įvertinus sutampančių ir nesutampančių elementų santykį, ženklų kompozicijas, bendrÄ suvokimo įspÅ«dį ir kt.).

IeÅ¡kovo argumentai, kad nustatyti skirtumai yra neesminiai metodikos prasme, pripažintini nepagrįstais.IeÅ¡kovas nepagrįstai nurodo, kad bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės metu atsakovas teismui pateikė „raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus“, pavadintus „baigiamÄ ja kalba“, jų garsiai neiÅ¡sakė, ieÅ¡kovas neturėjo galimybės atsikirsti į atsakovo argumentus, nes ieÅ¡kovas ne tik turėjo galimybę į juos atsikirsti, bet ir faktiÅ¡kai atsikirto į visus argumentus, į kuriuos pageidavo atsikirsti.IeÅ¡kovas nepagrįstai tvirtina, kad teismas pažeidė CPK 42 straipsnio 1 dalį ir 293 straipsnio 4 punktÄ , ir jog teismas neva ex officio iÅ¡plėtė atsisakomų reikalavimų apimtį.

Patikslintame ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas aiÅ¡kiai nurodė, kad savo ieÅ¡kinį tikslina atsisakydamas pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo, t. y. reikalavimo pripažinti, kad Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0S410000136 sulaikytos prekės, bÅ«tent tirpi kava, pažymėta žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, yra pagamintos pažeidžiant ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teise. Teismas tinkamai pagal CPK nustatytÄ tvarkÄ ieÅ¡kinio dalies atsisakymÄ priėmė ir Å¡iÄ bylos dalį nutraukė.

Teismas nutraukė bÅ«tent tÄ bylos dalį, kurioje ieÅ¡kovas ir prašė, t. y. dėl ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo, kaip savarankiÅ¡kai suformuluoto ieÅ¡kinio reikalavimo. IeÅ¡kovas pats pripažino, kad tokio pobÅ«džio reikalavimas iÅ¡ tikrųjų jokių tiesioginių pasekmių nesukelia, faktinė aplinkybė, ar įvežtos prekės galbÅ«t pažeidžia ieÅ¡kovo teises (neteisėtų veiksmų nustatymo faktas), yra viena iÅ¡ antrojo reikalavimo taikymo sÄ lygų.

Teismas bÅ«tent ir tyrė bei vertino neteisėtų veiksmų, kaip bÅ«tinos ieÅ¡kovo reikalavimų tenkinimo sÄ lygos, buvimo ar nebuvimo aplinkybę. Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o sprendimÄ priimti teismo nuožiÅ«ra. Trečiasis asmuo atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodo, kad jis laikosi tos pačios pozicijos, kuri buvo nurodyta 2011 m. kovo 7 d. atsiliepime į apeliacinį skundÄ , įskaitant ir dėl ženklo registravimo metu taikytų Prekių ženklų registracijos taisyklių ZR/03/2004, patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro direktoriaus 2004 m. balandžio 30 d.

įsakymu Nr. 3R-37, 115 punkto ir 116 punkto antrosios pastraipos tarpusavio santykio, t. y. kad 116 punkto antroji pastraipa skirta situacijoms, kai ekspertui nekyla abejonių dėl to, jog į ženklo sudėtį įeinantis žymuo yra savaime suprantamas kaip nesaugomas, yra specialioji 115 punktui. Trečiasis asmuo pažymi, kad dėl kitų apeliaciniame skunde pateiktų argumentų pagal kompetencijÄ pasisakyti negali.  IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).IeÅ¡kovas UAB „Gemaga“ apeliaciniame skunde ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuris buvo priimtas iÅ¡nagrinėjus ieÅ¡kovo patikslintÄ ieÅ¡kinį, kuriame buvo suformuluotas ir atsisakymas nuo dalies pradinio ieÅ¡kinio, ir bylos dalis dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo, nutraukta, ieÅ¡kovui atsisakius Å¡io reikalavimo, o kita ieÅ¡kinio dalis buvo atmesta.

Taip pat apeliaciniame skunde ginčijama ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo UAB „Angolita“ prieÅ¡ieÅ¡kinis. Teisėjų kolegija, neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, sprendžia, ar pirmosios instancijos teismas teisingai iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio bei prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus ir nutraukė bylos dalį pagal CPK 293 straipsnio 4 punktÄ , t. y. tuo pagrindu, kad ieÅ¡kovas atsisakė pradinio ieÅ¡kinio dalies. Dėl bylos dalies nutraukimo IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad ieÅ¡kovas pradiniame ieÅ¡kinyje buvo suformulavęs du ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y.:

1) pripažinti, kad Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. OSA1000136 sulaikytos prekės, bÅ«tent tirpi kava, pažymėta žymeniu „Indian Instant Cofee Golden Bean 90 gr.“, yra pagamintos pažeidžiant ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teises;

2) konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. OSA1000136 sulaikytas prekes, pažymėtas žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, įpareigojant atsakovÄ UAB „Angolita“ padengti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas (I t., b. l. 1-3). IeÅ¡kovas bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismui 2013 m. liepos 5 d. bei 2013 m. rugsėjo 13 d. pateikė patikslintus ieÅ¡kinius. 2013 m. rugsėjo 13 d. patikslintame ieÅ¡kinyje nurodyta, kad ieÅ¡kovas tikslina ieÅ¡kinį, atsisakydamas pirmojo ieÅ¡kinio reikalavimo, nes Å¡is reikalavimas nagrinėtinas antrojo reikalavimo apimtyje, o ne kaip savarankiÅ¡kas reikalavimas, bei reikÅ¡damas prevencinį reikalavimÄ . IeÅ¡kovas Å¡iame patikslintame ieÅ¡kinyje suformulavo Å¡iuos reikalavimus:

1) konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, bÅ«tent tirpiÄ kavÄ , kurios pakuotės pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovÄ apmokėti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas;

2) uždrausti atsakovui UAB „Angolita“ ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus.

Pagal bylos duomenis Å¡iuos ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje suformuluotus reikalavimus ir iÅ¡nagrinėjo pirmosios instancijos teismas, t. y. iÅ¡ pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad buvo iÅ¡nagrinėti Å¡ie reikalavimai pagal ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kurios sudaro ieÅ¡kinio pagrindÄ . Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo kaip atskiro tokio reikalavimo: pripažinti, kad Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. OSA1000136 sulaikytos prekės, bÅ«tent tirpi kava, pažymėta žymeniu „Indian Instant Cofee Golden Bean 90 gr.“, yra pagamintos pažeidžiant ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teises, tačiau nagrinėdamas patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus analizavo ir vertino ieÅ¡kovo patikslintame ieÅ¡kinyje nurodytas aplinkybes, kurių pagrindu ieÅ¡kovas teigė, kad atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teises.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje lakoniÅ¡kai nurodė, jog nutraukia bylos dalį dėl intelektinės nuosavybės teisių pažeidimo pripažinimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai iÅ¡sprendė ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimÄ atsisakyti pradinio ieÅ¡kinio pirmojo reikalavimo ir tokiu bÅ«du pažeidė ieÅ¡kovo teises ir teisėtus interesus, nes klausimas, ar ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teisės buvo pažeistos / nepažeistos, iÅ¡nagrinėtas ne kaip atskiras savarankiÅ¡kas reikalavimas, bet kaip patikslinto ieÅ¡kinio pagrindas (aplinkybės, kuriomis buvo grindžiami patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimai).Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai bei teisėtai priėmė ieÅ¡kovo atsisakymÄ nuo pirmojo pradinio ieÅ¡kinio reikalavimo ir bylos dalį dėl Å¡io reikalavimo nutraukė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje buvo pareikÅ¡tas prieÅ¡ieÅ¡kinis, kurio iÅ¡sprendimas turi įtakos nagrinėjant ieÅ¡kovo patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus, t. y. patenkinus prieÅ¡ieÅ¡kinį susiaurėja ieÅ¡kovo prekių ženklo suteikiamos apsaugos apimtis, nes lyginamųjų prekių ženklų panaÅ¡umas turės bÅ«ti vertinamas atsižvelgiant tik į ženklų grafinius ir vaizdinius elementus, daro iÅ¡vadÄ , kad tikslinga pirmiausia iÅ¡nagrinėti ir įvertinti apeliacinio skundo argumentus, kuriais ginčijama pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl žymens „indian instant cofee“ pripažinimo nesaugomu elementu ieÅ¡kovo UAB „Gemaga“ prekių ženkle „indian instant cofee“ (w.fig) (registracijos Nr. 55624) Atsakovas UAB „Angolita“ Å¡ioje byloje pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti ieÅ¡kovo UAB „Gemaga“ prekių ženklo „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) žodinį elementÄ â€žindian instant coffee“ nesaugomu prekių ženklo elementu. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovo prekių ženklas „indian instant coffee“ (registracijos Nr. 55624) yra kombinuotas ženklas, sudarytas iÅ¡ žodinio elemento „indian instant coffee“ ir grafinių elementų – stilizuotų moters bei augalinių motyvų pieÅ¡inių, ir bÅ«tent žodinis prekių ženklo elementas neatitinka absoliučių ženklui keliamų reikalavimų, nustatytų PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose.

Atsakovas teigė, kad žodžiai „indian instant coffee“ išvertus juos iš anglų kalbos reiškia „indiška tirpi kava“ ir kiekvienas iš šių žodžių laikytinas prekę, kuriai ženklas žymėti ir yra įregistruotas, apibūdinančiu žodžiu, kurie dar ir yra įprasti kasdienėje visuomenės (vartotojų) kalboje: kava – šiuo žodžiu apibūdinama pati prekė; indiška – nurodo prekės geografinę kilmę; tirpi kava – nurodo prekės rūšį.

Atsakovo įsitikinimu, žodžių junginys „indian instant coffee“ neturi jokio iÅ¡skirtinio požymio, o apibÅ«dina tik prekės rūšį ir kilmę, bei neturi sÄ sajos su kokiu nors konkrečiu gamintoju ir neatlieka prekių ženklui keliamų funkcijų – neleidžia atskirti vieno asmens prekių nuo kito asmens prekių. Pirmosios instancijos teismas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio argumentus pripažino teisiÅ¡kai pagrįstais, remdamasis Å¡ioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartyje (kasacinės bylos Nr. 3K-3-188/2013) nustatytomis aplinkybėmis bei iÅ¡aiÅ¡kinimais, susijusiais su PŽĮ 6 bei 8 straipsnių taikymu Å¡ioje byloje.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas perdavė iÅ¡ naujo bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui, ieÅ¡kovas nepateikė jokių naujų įrodymų bei nenurodė argumentų, dėl kurių teismas turėtų pakartotinai pasisakyti ir naujai įvertinti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinio pagrįstumÄ . Pažymėtina, kad kasacinis teismas, sutikdamas su Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartyje (apeliacinės bylos Nr. 2A-297/2012) iÅ¡dėstytais motyvais, minėtoje nutartyje yra nustatęs, jog žodinis elementas „indian instant coffee“ neatitinka PŽĮ keliamų absoliučių reikalavimų prekių ženklui, nes žodinis elementas „indian instant coffee“ iÅ¡ anglų kalbos verčiamas „indiÅ¡ka tirpi kava“ ir Å¡is žodinis elementas žymi atitinkamos prekės charakteristikÄ â€“ kavos rūšį ir kilmę bei Å¡is žodžių junginys nėra pakankamas atskirti vieno gamintojo prekę ar paslaugÄ nuo kito gamintojo prekės ar paslaugos, Å¡is prekių ženklas, skirtas žymėti 30 klasės prekes.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kurių pagrindu tenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, nurodo, kad ieÅ¡kovas įrodinėjo žodinio žymens „indian instant coffee“ skiriamojo požymio įgijimÄ dėl naudojimo, taip pat rėmėsi tiek savo prekių ženklo registracija Nr. 55624, tiek Indijos bendrovės JFK International prekių ženklo registracija Nr. 55409, tiek atskirai žymens „INDIAN INSTANT COFFEE“ naudojimu, tačiau Å¡ios aplinkybės anksčiau nagrinėję teismai nebuvo visiÅ¡kai iÅ¡tyrę, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo iÅ¡tirti.

IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde akcentuoja, kad teismai neatsižvelgė į itin svarbius ES teismų iÅ¡aiÅ¡kinimus, vertindami skiriamÄ jį požymį pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ (nurodomi ES Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-260/03; ESTT sprendimai bylose Nr. C-273/05, C-37/03), nes vien dėl to, jog du (ar daugiau) bendrinių žodžių sujungiami į vienÄ visumÄ , nebÅ«tinai savaime reiÅ¡kia, kad toks ženklas negali bÅ«ti saugomas iÅ¡imtinių teisių pagrindu (nurodomi ES Bendrojo Teismo sprendimai bylose Nr. T-344/07, T-106/00, T-34/00).

Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nagrinėjamu atveju žodinis žymuo yra pripažintinas įgijusiu skiriamÄ jį požymį PŽĮ 6 straipsnio 2 dalies pagrindu (nurodomi ESTT sprendimas bylose Nr. C-353/03, C-108/97, C-109/97, ES Bendrojo Teismo sprendimas byloje Nr. T-405/05). IeÅ¡kovas tvirtina, kad byloje yra pateikęs įrodymus, kurie neginčijamai pagrindžia žodinio žymens „indian instant coffee“ įgytÄ skiriamÄ jį požymį dėl naudojimo (Å¡is žodinis žymuo yra pelnęs žinomumÄ visuomenėje dėl jo naudojimo): ieÅ¡kovo 2010 m. gruodžio 10 d. informacinis praneÅ¡imas, kuriame nurodyta, kad su Indijos bendrove JFK yra bendraujama nuo 2006 metų ir iki 2010 metų iÅ¡ Å¡ios bendrovės yra įsigyta prekių su ženklu „indian instant coffee“ už 2 995 314 USD (I t., b. l. 168-172), pirmųjų sÄ skaitų, patvirtinančių kavos „indian instant coffee“ importÄ , kopijos (II t., b. l. 16-17), ieÅ¡kovo 2011 m. sausio 26 d. pažyma apie kavos „indian instant coffee“ pardavimus Lietuvoje (II t., b. l. 20); reklamos prekybos tinklų reklaminiuose leidiniuose pavyzdžiai (II t., b. l. 21-29);

MAXIMA LT, UAB 2011 m. sausio 26 d. pažyma, patvirtinanti 1 128 779 kavos „indian instant coffee“ indelių pardavimÄ nuo 2006 metų iki 2010 metų Å¡ios prekybos tinkle (II t., b. l. 30); Muitinės informacinių sistemų centro 2011 sausio 20 d. raÅ¡tas Nr. 1S-11.1.3-141 su priedu, kuris patvirtina kavos „INDIAN INSTANT COFFEE“ importÄ Ä¯ LietuvÄ (II t., b. l. 33-35). Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo nuoroda, kad žodinis elementas yra iÅ¡keltas į nesaugomus elementus ir JFK International prekių ženkle (registracijos Nr. 55409), nurodoma, kad neturi reikÅ¡mės aplinkybė, jog Latvijoje yra registruota keletas prekių ženklų su tokiu žymeniu.

Be to, apeliacinis skundas grindžiamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-25/2000, Nr. 3K-3-969/2001, Nr. 3K-3-105/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 2A-270/2009, Nr. 2A-66/2012. Teisėjų kolegija, vertindama minėtus ieÅ¡kovo apeliacinio skundo argumentus, pirmiausia pažymi tai, kad Å¡ios apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės jau yra įvertintos kasaciniame teisme, priimant minėtÄ nutartį, nes ieÅ¡kovas kasaciniame skunde nesutikdamas su anksčiau byloje priimtais Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimu, Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 29 d. nutartimi buvo nurodęs tuos pačius argumentus, kuriuos dabar nurodo apeliaciniame skunde (II t., b. l. 119-136).

IeÅ¡kovas kasacinį skundÄ grindė ne tik tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis bei buvo nurodęs tuos pačius pirmiau minėtus įrodymus, kurie, pasak ieÅ¡kovo, patvirtina, kad žodinis žymuo yra pelnęs žinomumÄ , bet ir tomis pačiomis teisinėmis aplinkybėmis, iÅ¡ jų ir ES teismų sprendimais (pvz., ES Bendrojo Teismo sprendimais, priimtais bylose Nr. T-344/07, T-106/00, T-34/00, T-260/03, ESTT sprendimais, priimtais bylose Nr. C-37/03P, C-353/03, C-108/97, C-109/97), nacionalinių teismų priimtais procesiniais sprendimais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartimis, priimtomis civilinėse bylose Nr. 3K-3-25/2000, Nr. 3K-3-105/2010, Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-66/2012).Kasacinis teismas, remdamasis ES teismų suformuota praktika, iÅ¡ jos ir sprendimais, kuriuos nurodo ieÅ¡kovas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, kuris pagal CPK 4 straipsnį formuoja vienodÄ teismų praktikÄ , procesiniais sprendimais, ieÅ¡kovo argumentų nepripažino pagrįstais ir iÅ¡aiÅ¡kino, kad žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintinas nesaugomu pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus bei nėra įgijęs skiriamojo požymio pagal PŽĮ 6 straipsnio 2 dalį.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad CPK 362 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, jog kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstyti iÅ¡aiÅ¡kinimai yra privalomi teismui, iÅ¡ naujo nagrinėjančiam bylÄ . Å i įstatymo nuostata yra privaloma tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui. IÅ¡ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo visumos matyti, kad jis nesutinka su kasacinio teismo pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir padarytomis iÅ¡vadomis bei jiems oponuoja, siekia, jog dar kartÄ bÅ«tų įvertinti tie patys faktiniai, o ypač teisiniai bylos aspektai, kuriuos jau įvertino kasacinis teismas pagal byloje pateiktus įrodymus.

Nagrinėjamos bylos kontekste pabrėžtina, kad kasacinis teismas yra nurodęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-128/2014), jog kasacinio teismo nutartyje iÅ¡dėstytų iÅ¡aiÅ¡kinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiÅ¡kia privalomumÄ Å¾emesnės instancijos teismui atsižvelgti į byloje ginčo santykiams taikytinos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimÄ .

O pagal kasacinio teismo teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus bylai teisingai iÅ¡spręsti reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių nustatymÄ ir jų teisinį įvertinimÄ atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grÄ Å¾inta nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisės normos taikomos konkrečioms situacijoms, todėl kasacinis teismas patikrina, ar jos tinkamai taikytos konkrečioje situacijoje ir atsižvelgiant į tai, kokiÄ situacijÄ pagal iÅ¡aiÅ¡kintos normos turinį ta norma reglamentuoja. Siekiant nustatyti, ar teisės norma tinkamai taikyta, turi bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta, kokiems konkretiems nustatytiems faktams jÄ Å¾emesnės instancijos teismas taikė.

Dėl to kasacinis teismas iÅ¡nagrinėjęs bylÄ gali konstatuoti, kad byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka, jos nėra visiÅ¡kai aiÅ¡kios ar prieÅ¡taringos ir tie prieÅ¡taravimai neįvertinti žemesnės instancijos teismo, bei perduoti Å¡iuos klausimus nagrinėti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismui iÅ¡ naujo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje, kuria byla grÄ Å¾inama nagrinėti iÅ¡ naujo, pateikti teisės iÅ¡aiÅ¡kinimai saisto teismus ir taip lemia tolesnį bylos nagrinėjimÄ .

Kai iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus bylÄ apeliacinės instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas apskundžiamas kasacine tvarka, bylos antro (pakartotinio) nagrinėjimo metu kasacinio proceso tvarka vertinama, ar žemesniųjų instancijų teismai iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal kasacinio teismo suformuluotus teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus ir nurodymus. Kai byla grÄ Å¾inama siekiant, kad žemesnės instancijos teismas papildomai aiÅ¡kintųsi, iÅ¡nagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, tai antrojo (pakartotinio) bylos nagrinėjimo kasacine tvarka metu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas gali pateikti kitokius taikytinos teisės iÅ¡aiÅ¡kinimus tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas nustatė kitas faktines aplinkybes, reikÅ¡mingai besiskiriančias nuo aplinkybių, nustatytų iki bylos grÄ Å¾inimo, arba, jei atsižvelgiant į konstitucinius teismų jurisprudencijos keitimo pagrindus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas), yra teisinis pagrindas ir bÅ«tinumas keisti ankstesnę teismų praktikÄ .

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nagrinėjamu atveju kasacinis teismas perduodamas nagrinėti bylÄ pirmosios instancijos teismui nenurodė, jog pirmosios instancijos teismas papildomai aiÅ¡kintųsi, iÅ¡nagrinėtų ir nustatytų tam tikras faktines aplinkybes, susijusias su žodinio elemento „indian instant coffee“ pripažinimu nesaugomu pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieÅ¡kovas pirmosios instancijos teismui bei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių papildomų įrodymų, kurie paneigtų kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir leistų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams padaryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Taigi įvertinus apeliacinio skundo argumentus, atsižvelgus į kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus, pateiktus nutartyje, priimtoje Å¡ioje byloje, ir į kasacinio teismo nurodytÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ dėl tam tikrų žymenų negalimumo bÅ«ti saugomiems iÅ¡imtinių teisių pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai nustatė, jog žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintinas nesaugomu pagal PŽĮ 6 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, bei kad nėra įgijęs skiriamojo požymio pagal PŽĮ 6 straipsnio 2 dalį.

Dėl Å¡ios priežasties pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria patenkintas atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinis, paliktina galioti nepakeista. Dėl prekių ženklų panaÅ¡umo vertinimo ir draudimo naudoti prekės ženklÄ Å¾ymint pakuotes  Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas UAB „Gemaga“ yra prekių ženklo „indian instant coffee“, 2007 m. rugsėjo 11 d. registruoto Lietuvos Respublikoje (registracijos Nr. 55624) savininkas (prekių ženklas registruotas 30 klasės prekėms „indiÅ¡ka kava ir kavos pakaitalai“ žymėti) bei iÅ¡imtinis Indijos bendrovei JFK International priklausančio prekių ženklo „indian instan coffee“ licenciatas Lietuvoje.

Šiaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. buvo sulaikyta 7 200 vienetų tirpios kavos pakuočių, pažymėtų žymeniu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, kavos pakuočių deklarantas ir savininkas yra atsakovas UAB „Angolita“. Prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas Latvijos Respublikoje; ženklo savininkas – Didžiosios Britanijos įmonė „PARTEX LLP“, kuri per Latvijos Respublikos įmonę UNISEL CO SIA suteikusi teises platinti Latvijos įmonei „Baltikoms“ SIA.

Prekės ženklas „Golden Bean Indian Instant Coffee“ yra įregistruotas ir Lietuvos Respublikoje. Atsakovas nėra prekės, pažymėtos ženklu „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“, gamintojas, kavÄ Ä¯sigijo iÅ¡ Latvijos Respublikos įmonės „Baltikoms“ SIA, o Å¡i – 2005 m. rugsėjo 1 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu iÅ¡ Latvijos Respublikos įmonės UNISEL CO SIA. IeÅ¡kovas, vadovaudamasis PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatančiu, kad įregistruoto ženklo savininkas turi iÅ¡imtinę teisę uždrausti kitiems asmenims be jo sutikimo komercinėje veikloje naudoti bet kokį žymenį, kuris yra tapatus įregistruotam ženklui tapačioms ar panaÅ¡ioms prekėms ir (ar) paslaugoms ar klaidinamai į jį panaÅ¡us ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu, ieÅ¡kinyje prašė uždrausti atsakovui naudoti prekėms pakuotes, pažymėtas žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu (I t., b. l. 8-10), įrodinėdamas, jog atsakovo naudojamas žymuo dėl savo panaÅ¡umo gali klaidinti visuomenę.

Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl prekių tapatumo.Pirmosios instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs šį ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimÄ , nustatė, kad ieÅ¡kovui priklausančiame prekės ženkle „indian instant coffee“ ir žymens „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.“ sutampa žodiniai elementai „indian instant coffee“, o žymenų fono spalva yra labai artima. Žodiniai elementai iÅ¡dėstyti taip pat panaÅ¡ia tvarka, t. y. įstrižai pakuotės, bet visiÅ¡kai skiriasi grafinis jų atlikimas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ženklo, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės, žymuo „indian instant coffee“ įregistruotas ne standartiniais rašmenimis, t. y. nesaugomu elementu, laikytini tik atitinkami žodžiai, tačiau ne grafinis žodžių vaizdas, nurodytas tam tikru šriftu. Grafiniai prekės ženklų elementai – stilizuotas moters ir augalinių motyvų piešinys, skiriasi: ieškovui priklausančio prekių ženklo piešinys yra vizualiai daugiau nei per pus siauresnis, nei ženkle „Golden Bean Indian Instant Coffee“ pavaizduotas piešinys; ieškovo ženkle yra trys piešiniai – du stilizuoti moters su ornamentais piešiniai ir indiškus motyvus primenantis ornamentas, o atsakovo – du stilizuoti moters su ornamentais piešiniai; ieškovo piešinyje pavaizduota moters viršutinė dalis, pasukta šonu, indiškas ornamentas yra moters silueto viršutinėje dalyje piešinio kairėje pusėje, o sulaikytų prekių žymens piešinyje moteris vaizduojama centre nuo galvos iki kojų, apsupta plačia juosta ornamentų; prekės ženkle „Golden Bean Indian Instant Coffee“ pavaizduotas stilizuotas elipsės formos piešinys (intensyvios geltonos spalvos), kuriame matosi kalnų motyvai, iš šonų – kavos pupelės, viršuje – paryškintas užrašas „GOLDEN BEAN“, apačioje – „INDIAN INSTANT COFFEE“, ieškovo prekės ženkle yra pilnaviduris baltos spalvos stačiakampis bei baltomis raidėmis išdėstyti užrašai, užimantys apie 1/3 prekės ženklo ploto, o šių elementų sulaikytų prekių ženkle nėra.

Pirmosios instancijos teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovo prekių ženklas „indian instant coffee“ ir žymuo „Indian Instant Coffee Golden Bean 90 gr.” („Golden Bean Indian Instant Coffee“) yra panaÅ¡Å«s, tačiau iÅ¡analizavęs ženkluose esančių elementų detales, sprendė, jog jų esminiai požymiai nesutampa, todėl įregistruotus prekių ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas ir nėra pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad ženklų panaÅ¡umas yra klaidinantis visuomenę.

Taip pat sprendime nustatyta, kad abu prekių ženklai yra pakankamai informatyvÅ«s, jog pagal juos bÅ«tų galima nustatyti paženklintos prekės priklausomybę kiekvienai įmonei, o pats savaime ženklų panaÅ¡umas nėra draudžiamas ir nesudaro pagrindo drausti tokius ženklus naudoti. Pirmosios instancijos teismas akcentavo aplinkybę, kad ieÅ¡kovas į bylÄ nepateikė jokių įrodymų (pvz., atlikto visuomenės nuomonės apklausos tyrimo ir pan.), jog lyginami prekių ženklai (žymenys) bÅ«tų galėję suklaidinti ar klaidintų vartotojus, tuo pažeidžiant ieÅ¡kovo ir jo turimas teises į prekės ženklÄ .IeÅ¡kovas apeliacinį skundÄ grindžia tuo, kad nagrinėjamoje byloje kasacinis teismas priimtoje nutartyje nurodė, jog nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui reikia įvertinti, ar ieÅ¡kovo teisės į prekių ženklÄ yra pažeidžiamos, ar lyginamieji prekių ženklai yra klaidinančiai panaÅ¡Å«s (yra galimybė suklaidinti visuomenę), tačiau Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas, konstatavęs ženklų panaÅ¡umÄ , nepagrįstai ir neteisėtai nusprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ženklų panaÅ¡umas yra klaidinantis visuomenę.

Atsakovas pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas supainiojo alternatyviai naudojamas sÄ vokas „panaÅ¡umas“ ir „klaidinantis panaÅ¡umas“. IeÅ¡kovo teigimu, jis byloje įrodė prekių panaÅ¡umÄ , o prekių tapatumÄ konstatavo teismas, todėl egzistuoja visuomenės suklaidinimo tikimybė. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo pozicija ir nurodo, kad sÄ vokos „panaÅ¡umas“ ir „klaidinantis panaÅ¡umas“ nėra alternatyvios, visuomenės suklaidinimo galimybę privalo įrodyti ieÅ¡kovas, pateikdamas įrodymus, jog vidutinis vartotojas gali susidaryti bÅ«tent tokiÄ nuomonę, o nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas tokių įrodymų nepateikė.

Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ženklų esminiai požymiai nesutampa ir Å¡iuos ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas, bei pažymi, kad prekių ženklo žodinis elementas „indian instant coffee“ pripažintas nesaugomu prekių ženklo elementu.Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentus, susijusius su ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimu, pirmiausia primena, kad kasacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013) nurodė, jog ESTT dar 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendime, priimtame byloje C. K. K. v. M.-G.-M. I.., bylos Nr. C-39/97 (Rink., 1998, p. I-5507), pažymėjo, kad pagrindinė prekių ženklo funkcija yra garantuoti pirkėjui arba galutiniam vartotojui rinkoje esančios prekės Å¡altinio (angl. origin) identiÅ¡kumÄ , įgalinant jį be jokios painiojimo galimybės atskirti prekes ar paslaugas nuo kitų, kurių Å¡altinis yra kitas.

Be to, tam, kad prekių ženklas galėtų atlikti savo esminę funkcijÄ neiÅ¡kreiptos konkurencijos sistemoje, kuriÄ Sutartis siekia sukurti, turi bÅ«ti teikiama garantija, kad visos juo paženklintos prekės ar paslaugos yra kilusios kontroliuojant vienai įmonei, kuri yra atsakinga už jų kokybę. Tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, tiek ESTT jurisprudencijoje, dalies visuomenės suklaidinimo galimybė turi bÅ«ti įvertinama globaliai (bendrai), atsižvelgiant į veiksnius, reikÅ¡mingus konkrečiomis bylos aplinkybėmis.

Globalus (bendras) suklaidinimo galimybės įvertinimas, priklausantis nuo vizualinio, fonetinio ir prasminio konkrečių ženklų panaÅ¡umo, turi bÅ«ti paremtas bendru jų sukuriamu įspÅ«džiu, konkrečiai – jų skiriamaisiais ir dominuojančiais (svarbiausiais) elementais. Tai, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamÄ vaidmenį globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklÄ suvokia kaip visumÄ ir neanalizuoja jo atskirų detalių.

Dėl Å¡ių priežasčių globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi bÅ«ti laikomas protingai gerai informuotas, atidus ir apdairus. Tačiau dėmesys turi bÅ«ti atkreiptas į tai, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus, bet turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais, angl. imperfect) jų (ženklų) atvaizdais, kuriuos jis iÅ¡laikė savo atmintyje. Taip pat reikia turėti omenyje tai, kad vidutinio vartotojo dėmesio laipsnis yra skirtingas priklausomai nuo konkrečių prekių ar paslaugų kategorijos (žr., pvz., ESTT 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje S. BV v.

Puma AG, R. D. S., bylos Nr. C-251/95 (Rink., 1997, p. I-6191), 1998 m. rugsėjo 29 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje C. K. K. v. M.-G.-M. I.., bylos Nr. C-39/97 (Rink., 1998, p. I-5507), 1999 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje L. S. M. & Co. GmbH v. K. H. BV, bylos Nr. C-342/97, (Rink., 1999, p. I-3819), Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003; 2005 m. kovo 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005; kt.).

Kai lyginamuosiuose prekių ženkluose yra nesaugomų elementų, ženklų klaidinamÄ panaÅ¡umÄ ar nepanaÅ¡umÄ lemia ne paties savaime nesaugomo elemento atsikartojimas ženkluose, bet kiti elementai (spalvinis, grafinis pateikimas, ženkluose esančių elementų, tarp jų – ir kurie pripažinti nesaugomais, vieta ženkle, iÅ¡dėstymas, pan.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-446/2012).

Kasacinis teismas nurodė, kad į Å¡iuos nurodytus iÅ¡aiÅ¡kinimus turi bÅ«ti atsižvelgta, nagrinėjant bylÄ iÅ¡ naujo ir sprendžiant dėl lyginamųjų ženklų (ieÅ¡kovo prekių ženklo „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) ir žymens „Golden Bean Indian Instant Coffee 90 gr.”, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės) klaidinamo panaÅ¡umo, visuomenės suklaidinimo galimybės, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu, bei pažymėjo, jog, kaip matyti iÅ¡ PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos nuostatos expressis verbis, turi bÅ«ti vertinama visuomenės suklaidinimo galimybė, bet ne faktinis suklaidinimas.Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ir vėlesnėje jurisprudencijoje pakartojo pirmiau minėtas nuostatas, nurodydamas, jog kasacinio teismo praktika nukreipta ne į realaus suklaidinimo faktinius padarinius, o į galimybę suklaidinti; atsakymas konkrečiose bylose vertinant ženklus yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinimÄ asociacijÄ su ankstesniu ženklu (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2014). Teisės doktrinoje nurodoma, kad lyginamieji prekių ženklai vertinami atsižvelgiant į garsinį (fonetinį), vaizdinį, prasminį panaÅ¡umÄ , ir nė vienas iÅ¡ Å¡ių kriterijų nėra reikÅ¡mingesnis ar mažiau reikÅ¡mingas už kitus, t. y. svarbiausias, pagrindinis kriterijus – bendras suvokimo įspÅ«dis (Intelektinės nuosavybės teisė.

Vadovėlis. BirÅ¡tonas R., KlimkevičiÅ«tė D., Matulevičienė N. J., Mickienė L., Usonienė J. Valstybės įmonė Registrų centras. Vilnius, 2010. P. 540).Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi ieÅ¡kovo argumentus, kurių pagrindu jis Å¡ioje byloje įrodinėjo, kad lyginamieji prekių ženklai yra klaidinančiai panaÅ¡Å«s (yra galimybė suklaidinti visuomenę), byloje pateiktus įrodymus, susijusius su registruotu prekės ženklu, su atsakovui priklausančių kavos pakuočių žymeniu, daro iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas pagrįstai ir teisėtai teigia, jog lyginamieji ženklai (ieÅ¡kovo prekių ženklas „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) ir žymuo „Golden Bean Indian Instant Coffee 90 gr.“, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės) yra klaidinamai panaÅ¡Å«s ir yra visuomenės suklaidinimo galimybė, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu.

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo prekių ženklo ir atsakovo prekių žymens vaizdinį bei prasminį panaÅ¡umÄ ir atsižvelgdama į bendrÄ suvokimo įspÅ«dį. Nesutiktina su pirmosios instancijos iÅ¡vada, kuriÄ jis padarė iÅ¡analizavęs prekių ženkle ir žymenyje esančias elementų detales ir nustatęs, kad dėl to, jog Å¡ių detalių esminiai požymiai nesutampa, prekių ženklus nesunkiai gali atskirti bet kuris vidutinis vartotojas. Be to, pirmosios instancijos teismas, pripažinęs, kad ženklai panaÅ¡Å«s, konstatavo, jog ženklų bendras suvokimo įspÅ«dis yra skirtingas tiek esant prekėms Å¡alia, tiek atskirai, o ruda spalva, pakuočių dydžiai, susieti su mato vienetu, yra toje Å«kinėje veikloje įprasti, todėl ženklų panaÅ¡umas neklaidina visuomenės. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo prekių ženklų vertinimu pagal bendro suvokimo įspÅ«dį, kuris Å¡iuo atveju yra svarbiausias kriterijus, nustatant, ar lyginamieji ženklai (ieÅ¡kovo prekių ženklas „indian instant coffee“ (w. fig.) (registracijos Nr. 55624) ir žymuo „Golden Bean Indian Instant Coffee 90 gr.“, kuriuo pažymėtos sulaikytos prekės) klaidinamai panaÅ¡Å«s ir yra visuomenės suklaidinimo galimybė, įskaitant ir klaidinamÄ asocijavimÄ su įregistruotu ženklu.

Ä®vertinus identiÅ¡kų kavos pakuočių formÄ bei dydį, pakuotės fono spalvÄ , grafinius prekių elementus, kurie iÅ¡ esmės yra iÅ¡dėstyti tokia pat tvarka, t. y. jų kompozicijÄ , atlikimo pobÅ«dį, stilių, konstatuotina, kad ženklai pagal bendrÄ suvokimÄ yra klaidinamai panaÅ¡Å«s ir todėl gali suklaidinti visuomenę. Pažymėtina, kad vartotojas paprastai ženklÄ suvokia kaip visumÄ ir neanalizuoja jo atskirų dalių. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ akcentuoja, kad žodinių elementų „indian instant coffee“ grafinis atlikimas – atsakovo ženkle naudojamas kitoks Å¡riftas, kitoks spalvų intensyvumas, raidžių storis; stilizuotos moters ir augalinių motyvų pieÅ¡inys iÅ¡ esmės skiriasi: ieÅ¡kovui priklausančio ženklo pieÅ¡inys yra vizualiai daugiau nei perpus siauresnis, ieÅ¡kovo ženkle yra trys pieÅ¡iniai, o atsakovo – du, skirtingas stilizuoto moters vaizdo ir kitų grafinių elementų iÅ¡pildymas, atsakovo ženkle elipsės formos pieÅ¡inys (intensyvios geltonos spalvos), kuriame matosi kalnų motyvai, iÅ¡ Å¡onų – kavos pupelės, virÅ¡uje – paryÅ¡kintas užraÅ¡as „GOLDEN BEAN“, apačioje – „INDIAN INSTANT COFFEE“ užima pakankamai didelę ženklo dalį.

Å ie atsiliepime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad tai yra tie skirtumai, kurie bÅ«tent ir negali suklaidinti vartotojo. Pirmiausia pažymėtina, kad nors produkto pavadinimo užraÅ¡o „indian instant coffee“ Å¡riftas, spalvos intensyvumas ir raidžių storis skiriasi, tačiau Å¡is skirtumas yra nežymus, nes Å¡io užraÅ¡o bendras vaizdas yra iÅ¡ esmės tapatus ir tokį įspÅ«dį sudaro bÅ«tent užraÅ¡o iÅ¡dėstymas. Jei kavos pakuotės stovėtų lentynoje viena Å¡alia kitos, atsuktos į tÄ pusę, kurioje yra užraÅ¡as, vartotojas turėtų bÅ«ti ypač įgudęs ir apdairus, kad galėtų suvokti skirtumÄ .

Tas pats pasakytina ir apie ženklÄ , kuriame matosi kalnų motyvai, iÅ¡ Å¡onų – kavos pupelės, virÅ¡uje – paryÅ¡kintas užraÅ¡as „GOLDEN BEAN“, apačioje – „INDIAN INSTANT COFFEE“, nes ženklas yra mažas lyginant jį su pačia pakuote ir kitais grafiniais prekės ženklų elementais. Atsakovo nurodomi „indiÅ¡ko stiliaus pieÅ¡iniai“ ir jų iÅ¡sidėstymas taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad Å¡ie pieÅ¡iniai kartu su kitas grafiniais ženklais bei pakuotės forma bei fono spalva yra tie ženklai, kurie vartotojui leidžia atskirti prekių ženklus ir vartotojas negali bÅ«ti suklaidintas.

Atkreiptinas dėmesys, kad pakuotės apvali forma leidžia vartotojui matyti tam tikras etiketės dalis, o ne visÄ etiketę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodomos aplinkybės, susijusios su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir pagal Å¡iuos įrodymus nustatytų faktų pagrįstumu, pabrėžia, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo Å¡alių rungimosi ir lygiateisiÅ¡kumo principais.

Rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims: kiekviena Å¡alis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. LygiateisiÅ¡kumo principas (CPK 17 straipsnis) įrodinėjimo proceso kontekste reiÅ¡kia, kad bylÄ nagrinėjantis teismas ginčo Å¡alims turi užtikrinti lygias galimybes įrodyti savo reikalavimus ar atsikirtimus bei juos vertinti lygiai teisingai pagal įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias teisės normas.

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡vadas. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys, kad kasacinis teismas yra nurodęs, jog spręsdamas ginÄÄ , teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; kt.).

Pažymėtina, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.).

Be to, teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).Nagrinėjamoje byloje, sprendžiant klausimÄ , ar buvo pažeista ieÅ¡kovo teisė į prekių ženklÄ , esminė faktinė aplinkybė: ženklų koegzistavimo – visuomenės suklaidinimo galimybė. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas Å¡ios aplinkybės neįrodė, tačiau su tokia motyvacija nesutiktina, nes ieÅ¡kovas byloje pateikė iÅ¡samius argumentus (paaiÅ¡kinimus), kurie pagal CPK 177 straipsnį yra įrodymai, ir kuriuos įvertinus kartu su raÅ¡ytiniais įrodymais bei daiktiniais įrodymais darytina įtikinama iÅ¡vada, jog visuomenė gali bÅ«ti suklaidinta dėl minėtų prekių ženklų.

Pažymėtina, kad atsakovas, neigdamas ieÅ¡kovo nurodomus argumentus (paaiÅ¡kinimus), taip pat byloje neteikė jokių papildomų įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus (paaiÅ¡kinimus), jog visuomenė negali bÅ«ti suklaidinta dėl minėtų prekių ženklų. Be to, ieÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui pateikė papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo argumentus dėl galimo visuomenės suklaidinimo, t. y. Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro (UAB „Vilmorus“) atliktÄ etikečių panaÅ¡umo tyrimÄ , kurį atlikus buvo nustatyta, jog 80 procentai apklaustųjų atsakė, kad kortelėje B (atsakovo kavos indelio nuotraukos) pateikta tirpios kavos indelio etiketė pagal spalvas, pieÅ¡inius ir pavadinimo „indian instant coffee“ užraÅ¡ymo Å¡riftÄ yra klaidinamai panaÅ¡i į kortelėje A (ieÅ¡kovo kavos indelio nuotraukos) pateiktÄ prekių ženklÄ (III t., b. l. 97-104).

IeÅ¡kovas taip pat pateikė papildomus įrodymus (iÅ¡raÅ¡Ä iÅ¡ el. parduotuvės www.assorti.lt su kavos pakuočių nuotraukomis), kad kavos, kavos pupelių, tirpių kavos gėrimų pakuočių forma ir spalva pasižymi įvairove, t. y. nėra vien naudojama tokia pati pakuotės forma ir fono ruda spalva kaip ieÅ¡kovo prekės pakuotės (III t., b. l. 105-117). Atsakovas pateikė paaiÅ¡kinimus, kuriuose kritikuoja Å¡iuos papildomus įrodymus, nurodydamas, kad respondentams buvo užduotas menamas klausimas, iÅ¡ vertinimo apimties buvo eliminuoti esminiai lyginamųjų ženklų skirtumai, kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, buvo užduoti klausimai apie ženklų panaÅ¡umÄ , bet ne apie suklaidinimÄ , o minėtos parduotuvės iÅ¡raÅ¡as nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų, kad pakuočių, kurios pažymėtos lyginamaisiais ženklais, dydžiai (susieti su mato vienetu) ir ruda spalva jų dizaine yra įprasti Å«kinėje veikloje.

Teisėjų kolegija, vertindama Å¡iuos atsakovo atsikirtimus, pastebi, kad atsakovas, kritikuodamas Å¡iuos papildomus įrodymus, nepateikė papildomų įrodymų, kurie paneigtų Å¡iuose įrodymuose esančius duomenis, o nesiremti Å¡iuose įrodymuose esančiais duomenimis, nėra pagrindo. Atkreiptinas dėmesys, kad vertinant įrodymus, jų visumÄ ir kiekvienoje konkrečioje situacijoje spręsdamas dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, teismas turi įvertinti, ar nėra prieÅ¡taravimų tarp įrodymų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; kt.).

Å iuo atveju ieÅ¡kovo pateiktuose papildomuose įrodymuose nėra duomenų, kurie prieÅ¡tarautų anksčiau byloje teiktiems įrodymams bei pagrindžia ieÅ¡kovo argumentus (paaiÅ¡kinimus) dėl visuomenės suklaidinimo galimybės.Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teises ir ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas drausti atsakovui naudoti prekės ženklÄ iÅ¡ esmės tenkintinas (PŽĮ 38 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 50 straipsnis).

Akcentuotina, kad pagrįstai netenkintas ieÅ¡kovo reikalavimas uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas žodiniu žymeniu „indian instant coffee“, nes kaip jau buvo nurodyta anksčiau, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį žymenį pripažino nesaugotinu. Tokio reikalavimo netenkina ir apeliacinės instancijos teismas.Dėl iÅ¡dėstytų argumentų panaikintina pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas byloje (I t, b. l. 8-10), siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus, ir Å¡is reikalavimas patenkintinas.

Dėl reikalavimo konfiskuoti ir sunaikinti sulaikytas prekes Pagal PŽĮ 504 straipsnį prekių ženklo savininkas turi teisę reikalauti sunaikinti prekes, kurias teismas nustatė kaip pažeidžiančias šio įstatymo nustatytas teises. Pagal 2003 m. liepos 22 d. Reglamento (EB) Nr. 1383/2003 2 straipsnio 1 dalies (a) punkto (i) papunktį „prekės, pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises” reiškia: „suklastotos prekės“, t. y. prekės, įskaitant jų pakuotes, be leidimo pažymėtos prekių ženklu, tapačiu prekių ženklui, įregistruotam tokios pat rūšies prekėms, arba prekių ženklu, kurio pagal jo esminius požymius negalima atskirti nuo įregistruoto prekių ženklo ir kuris dėl to pažeidžia atitinkamo prekių ženklo savininko teises pagal Bendrijos teisę, kaip nustatyta 1993 m. gruodžio 20 d.

Tarybos reglamente (EB) Nr. 40/94 dėl Bendrijos prekių ženklo arba pagal valstybės narės, kurios muitinei pateiktas praÅ¡ymas taikyti muitinės priežiÅ«ros priemones, teisę. Reglamento 16 straipsnis įtvirtina nuostatÄ , kad nustačius, jog prekės yra pagamintos pažeidžiant intelektinės nuosavybės teises, tokių prekių negalima įvežti į Bendrijos muitų teritorijÄ , iÅ¡leisti į laisvÄ apyvartÄ , iÅ¡vežti iÅ¡ iÅ¡vežti iÅ¡ Bendrijos muitų teritorijos, eksportuoti, reeksportuoti ar taikyti muitinės procedÅ«ras, o pagal Reglamento 17 straipsnio 1 dalies (b) punktÄ reikia taikyti priemones, kad su tokiomis prekėmis susiję asmenys negautų iÅ¡ Å¡ių sandorių jokios ekonominės naudos.

Å ioje byloje ieÅ¡kovas UAB „Gemaga“ prašė konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpiÄ kavÄ , kurios pakuotės yra pažymėtos žodinio – vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovÄ apmokėti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino Å¡io reikalavimo tuo pagrindu, kad byloje konstatuota, jog ieÅ¡kovas neįrodė lyginamųjų ženklų (žymenų) klaidinančio visuomenę panaÅ¡umo, t. y. nenustatė ieÅ¡kovo, kaip prekių ženklo savininko, teisių pažeidimo, bei nenustatytas ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teisių pažeidimas. Kadangi teisėjų kolegija padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas įrodė savo turimų teisių į prekės ženklÄ pažeidimÄ , atsakovas pažeidė ieÅ¡kovo intelektinės nuosavybės teises, todėl Å¡is ieÅ¡kovo reikalavimas nagrinėtinas iÅ¡ esmės.Kasacinis teismas Å¡ioje byloje priimtoje nutartyje (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013) nurodė, kad prekių importas (įvežimas) inter alia yra draudžiamas pagal PŽĮ nuostatas, reglamentuojančias prekių ženklo savininko teises (PŽĮ 38 straipsnio 2 dalies 3 punktas; toks ir yra kitos PŽĮ 52 straipsnyje įtvirtintos nuostatos, numatančios muitinės priežiÅ«ros priemonių taikymÄ , tikslas: sustabdyti prekių importÄ ir (arba) eksportÄ ).

UAB „Angolita“, kuri yra sulaikytų prekių gavėjas, deklarantas ir savininkas, yra tinkamas atsakovas pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį ir jame suformuluotus praÅ¡omus taikyti teisių gynimo bÅ«dus (Reglamento Nr. 1383/2003 17 straipsnis, Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai, 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (toliau – ir Direktyva 2004/48/EB) 10 straipsnis, PŽĮ 504 straipsnis).

Taip pat buvo nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, jog tiek pagal Reglamente Nr. 1383/2003, tiek pagal Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme įtvirtintas nuostatas, sprendžiant dėl atitinkamų teisių gynimo bÅ«dų taikymo konkrečiu atveju, svarbiausia yra teisių subjekto valia ir pasirinkimas dėl konkretaus bÅ«do taikymo. Reglamento Nr. 1383/2003 17 straipsnio 1 dalies (b) punkte įtvirtinta galimybė tokioms prekėms taikyti bet kokias kitas priemones, kad su prekėmis susiję asmenys negautų iÅ¡ Å¡ių sandorių jokios ekonominės naudos, ir nustatyta, jog, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡imtis, prekių ženklų paÅ¡alinimas nuo suklastotų prekių nėra laikoma veiksminga priemone, atimančia iÅ¡ sandorį sudariusio asmens ekonominę naudÄ .

Taigi Reglamente įtvirtinta galimybė taikyti kitus prekių ženklo savininko pažeistų teisių gynimo bÅ«dus, nustatant pagrindinę sÄ lygÄ â€“ kad pažeidėjas negautų jokios ekonominės naudos, ir akcentuota, kad prekių ženklų paÅ¡alinimas nuo prekių gali bÅ«ti veiksmingas pažeistų teisių gynimo bÅ«das tik iÅ¡imtiniais atvejais. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnio 1 dalies 2 punkte taip pat yra nustatyta galimybė taikyti kitas priemones, kurias taikant pažeidėjas negautų iÅ¡ sudaryto sandorio jokios ekonominės naudos, tačiau taip pat yra akcentuojama ir intelektinės nuosavybės teisių subjekto valia, t. y. intelektinės nuosavybės teisių subjekto praÅ¡ymu perduoti prekes jam arba kitiems jo praÅ¡yme nurodytiems asmenims ir taikyti panaÅ¡ias priemones.

Taip pat buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad PŽĮ 50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai asmens, kuriam taikomos 504 straipsnyje nurodytos atkuriamosios priemonės, veiksmuose dėl Å¡io įstatymo nustatytų teisių pažeidimo nėra kaltės, teismas Å¡io asmens praÅ¡ymu gali įpareigoti jį sumokėti nukentėjusiai Å¡aliai piniginę kompensacijÄ , jeigu taikant Å¡ioje straipsnio dalyje nurodytus teisių gynimo bÅ«dus atsirastų neproporcingai didelė žala tam asmeniui ir jeigu piniginė kompensacija nukentėjusiai Å¡aliai yra priimtina ir pakankama.

PŽĮ 504 straipsnio 2 dalyje taip pat nustatyta, kad, Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės taikomos nepaisant kito asmens, praÅ¡ančio taikyti Å¡ias priemones, žalos, atsiradusios dėl jo teisių pažeidimo, atlyginimo reikalavimų; Å¡ios priemonės taikomos neatlygintinai, pažeidėjo lėšomis, atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumo ir taikomos priemonės santykį bei trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Direktyvos 2004/48/EB, su kurios nuostatomis suderintos nacionalinės teisės normos, 10 straipsnio, reglamentuojančio atkuriamÄ sias priemones, 3 dalyje nustatyta, kad svarstant praÅ¡ymÄ taikyti atkuriamÄ sias priemones, atsižvelgiama į pažeidimo rimtumo ir reikalaujamų taikyti gynybos bÅ«dų santykį ir į trečiųjų Å¡alių interesus.

Direktyvos 2004/48/EB 12 straipsnyje „Alternatyvios priemonės“ nustatyta, kad valstybės narės gali numatyti, jog atitinkamais atvejais asmens, kuriam gali bÅ«ti taikomos Å¡iame skirsnyje numatytos priemonės, praÅ¡ymu kompetentingos teismo institucijos galėtų reikalauti sumokėti piniginę kompensacijÄ nukentėjusiai Å¡aliai vietoj Å¡iame skirsnyje numatytų priemonių taikymo, jei tas asmuo veikė netyčia ir ne dėl neatsargumo, jei atitinkamų priemonių taikymas jam sukeltų neproporcingÄ Å¾alÄ ir jei piniginė kompensacija nukentėjusiai Å¡aliai yra pakankama.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nuo 2014 m. balandžio 4 d. neteko galios Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 86 straipsnis (2014 m. kovo 25 d. įstatymas Nr. XII-803) bei yra įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003. Nagrinėjamoje byloje taikytinos anksčiau nurodytos teisės normos, nes ginčas teisme dėl sulaikytų prekių konfiskavimo ir sunaikinimo inicijuotas ir teisiniai santykiai tarp šalių susiklostė iki naujo reglamentavimo.

Be to, ir naujasis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 nustato sulaikytų prekių, kuriomis pažeidžiama intelektinės nuosavybės teisė, sunaikinimÄ .IeÅ¡kovas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo byloje pareikÅ¡tas ieÅ¡kinio reikalavimas turi bÅ«ti tenkinamas, t. y. sulaikytų prekių pobÅ«dis nesudaro galimybės taikyti kitas atkuriamÄ sias priemones nei prekių sunaikinimas, nes tirpi kava yra sufasuota į metalinius indelius, nuo kurių neįmanoma paÅ¡alinti etikečių.

Be to, ieÅ¡kovas atkreipia dėmesį į tai, kad atsakovas ir nesiÅ«lė taikyti atkuriamųjų priemonių alternatyvÄ â€“ kompensacijos sumokėjimÄ , o ieÅ¡kovas neturėjo galimybės spręsti, ar kompensacija bÅ«tų priimtina ir pagrįsta. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nenurodo jokių argumentų, susijusių su minėto ieÅ¡kovo reikalavimo iÅ¡sprendimu. Pirmosios instancijos teisme atsakovo atstovas nurodė, kad reikalavimas sunaikinti atsakovo lėšomis prekes yra neproporcingas, nes pardavėjas sutinka paimti prekes atgal (III t., b. l. 44).

Atsiliepime į pradinį ieÅ¡kinį atsakovas yra nurodęs, kad pardavėjas Latvijos įmonė „Baltikoms“ SIA sutinka, jog atsakovas grÄ Å¾intų visas sulaikytas prekes į Latvijos rinkÄ , kartu įsipareigojant grÄ Å¾inti už prekes sumokėtus pinigus, prekės nepatektų į Lietuvos rinkÄ , kurioje galioja ieÅ¡kovo prekės ženklas, ir toliau bÅ«tų platinamos Latvijos rinkoje, o atsakovas atgautų sumokėtus pinigus už prekes (I t., b. l. 22-25). Atsakovas teigė, kad toks sprendimas apsaugotų tiek ieÅ¡kovo interesus, tiek nepadarytų žalos atsakovui.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi Å¡alių argumentus, susijusius su ieÅ¡kinio reikalavimu konfiskuoti ir sunaikinti sulaikytas prekes, įvertinusi minėtoje kasacinio teismo nutartyje suformuotas nuostatas Å¡iuo klausimu, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovas nepageidauja ir nepraÅ¡o keisti jo, kaip prekių ženklo savininko, ieÅ¡kinyje nurodyto pažeistų teisių gynimo bÅ«do, atsakovas byloje neteikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teisėjų kolegija galėtų taikyti alternatyvų ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«dÄ (pvz., piniginę kompensacijÄ ), daro iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimas tenkintinas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo nurodyta priemonė, t. y. prekių grÄ Å¾inimas į Latvijos rinkÄ , jo pinigų susigrÄ Å¾inimas už prekes, nėra pakankamas ir efektyvus ieÅ¡kovo teisių gynimo bÅ«das. Kita vertus, Å¡i atsakovo siÅ«loma ieÅ¡kovo teisių gynimo priemonė, neatitinka principo, kad turi bÅ«ti taikomos tokios priemonės, kurias taikant pažeidėjas negautų iÅ¡ sudaryto sandorio jokios ekonominės naudos. Ä®vertinus tirpios kavos pakuotes, darytina iÅ¡vada, kad pakeisti ar paÅ¡alinti prekių ženklus nėra galimybės. Be to, tokio varianto nesiÅ«lė ir atsakovas.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad daiktiniame įrodyme (atsakovui priklausančioje tirpios kavos pakuotėje) yra nuoroda, jog tirpios kavos galiojimo laikas yra iki 2010 m. spalio mėnesio.Dėl pirmiau nurodytų faktinių ir teisinių aplinkybių tenkintinas ieÅ¡kovo reikalavimas konfiskuoti ir atsakovo UAB „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpiÄ kavÄ , kurios pakuotės yra pažymėtos vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovÄ apmokėti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas.          Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo          Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakeistas, todėl pagal CPK 93 straipsnio nuostatas turi bÅ«ti pakeistas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju turi bÅ«ti iÅ¡spręstas klausimas dėl bylos Å¡alių patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų ne tik pirmosios instancijos teisme priimant 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ , kuris yra pakeistas, bet ir pirmosios instancijos teisme priimant 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimÄ , kuris buvo panaikintas kasacinio teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartimi, taip pat apeliacinės instancijos teisme, kai buvo nagrinėjamas 2010 m. gruodžio 29 d. sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas, kasacinės instancijos teisme, atsižvelgiant į bylos Å¡alių patenkintų ir atmestų ieÅ¡kinio ir prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų dalį.

CPK 98 straipsnio 5 dalis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iÅ¡ naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimÄ , jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymÄ , o jeigu apeliacinės instancijos teismas bylinėjimosi iÅ¡laidų nepaskirsto, šį klausimÄ iÅ¡sprendžia pirmosios instancijos teismas.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinės bylos medžiagÄ , nustatė, kad tam, jog bÅ«tų tinkamai iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, bÅ«tina papildomai aiÅ¡kintis aplinkybes, susijusias su Å¡alių bei teismų patirtomis iÅ¡laidomis, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas perduotinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas, jog atsakovas patyrė 12 964,04 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, jų nedetalizavo, atsižvelgdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų pobÅ«dį, į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius (toliau – ir Rekomendacijos) bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus; bylos sudėtingumÄ ; advokato darbo ir laiko sÄ naudas.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, atsakovas yra sumokėjęs žyminį mokestį už prieÅ¡ieÅ¡kinį, už dokumentų vertimus, advokato atstovavimo iÅ¡laidas, tačiau Å¡ios iÅ¡laidos atskirai nėra aptartos. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo patirtų advokato atstovavimo iÅ¡laidų dydį, rėmėsi PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, atliktų darbų iÅ¡klotine (I t., b. l. 182-184, 188-189), tačiau Å¡ie dokumentai nepatvirtina apmokėjimo. Nordia Baublys & Partners advokatų profesinė bendrija 2010 m. gruodžio 14 d. pažymoje yra nurodžiusi, kad klientui UAB „Angolita“ yra suteikusi teisinių paslaugų už 4 555,15 Lt atstovaujant jam civilinėse bylose pagal UAB „Mitnija“ ieÅ¡kinius ir UAB „Angolita“ yra visiÅ¡kai atsiskaičiusi (I t., b. l. 181).

Å ioje byloje ieÅ¡kinį yra pareiÅ¡kusi ne UAB „Mitnija“.          Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, panaikinama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria iÅ¡spręstas bylinėjimosi iÅ¡laidų klausimas, ir Å¡i pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis perduodama nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme           Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ieÅ¡kovo apeliacinis skundas iÅ¡ dalies tenkintas, t. y. netenkintas apeliacinio skundo reikalavimas dėl sprendimo dalies, kuria patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, panaikinimo, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteisia 144 Lt žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnio 1 ir 3 dalys).

Atsakovas pateikė įrodymus, kad už visuomenės nuomonės apklausos atlikimÄ sumokėjo 544,50 Lt (III t., b. l. 153-154). Atsakovas praÅ¡yme priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas nurodo, kad iÅ¡laidos už visuomenės nuomonės apklausÄ yra 450 Lt (III t., b. l. 152), tačiau kaip jau minėta, sumokėta buvo 544,50 Lt, todėl ieÅ¡kovui priteistina Å¡i pinigų suma. Å ios ieÅ¡kovo patirtos iÅ¡laidos priteistinos dėl to, kad atsižvelgiant į byloje nagrinėjamus klausimus, yra faktinis ir teisinis pagrindas Å¡ias iÅ¡laidas pripažinti bÅ«tinomis ir pagrįstomis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas ).         IeÅ¡kovas apeliacinės instancijos teismui nurodo, kad jis patyrė Å¡ias advokatės atstovavimo iÅ¡laidas: 3 000 Lt už apeliacinio skundo paruoÅ¡imÄ , 1 200 Lt už 2014 m. balandžio 18 d. paaiÅ¡kinimų paruoÅ¡imÄ , ir praÅ¡o Å¡ias iÅ¡laidas priteisti.

Atsakovas pateikė praÅ¡ymÄ , kad jam bÅ«tų priteista už advokato atstovavimÄ 6 183,10 Lt, tačiau atsakovas nėra nurodęs iÅ¡laidų apskaičiavimo, t. y. už kokius konkrečius atliktus veiksmus advokatui buvo sumokėta 6 183,10 Lt (PVM sÄ skaitose faktÅ«rose apsiribota nuoroda, kad mokama už teisines paslaugas).            Nagrinėjant Å¡iuos praÅ¡ymus, pažymėtina, kad teismas, spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti iÅ¡leistos iÅ¡laidų dalies dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei Å¡iame teisės akte nurodytus kriterijus;

2) bylos sudėtingumÄ ;

3) advokato darbo ir laiko sÄ naudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-533/2008; kt.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, bÅ«tinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad Å¡alis turėjo bylinėjimosi iÅ¡laidų ir kad jos turi bÅ«ti apmokamos pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, sprendžia, ar už teisinę pagalbÄ asmens sumokėtos sumos pripažįstamos bylinėjimosi iÅ¡laidomis ir turi bÅ«ti atlyginamos.

Ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos teisinei pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų nepriteisia. Kaip iÅ¡laidavimo nuostoliai jie lieka neatlyginti juos patyrusiai Å¡aliai. PrieÅ¡ingu atveju, pareikalavus nerealaus, nepagrįsto dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų, o teismui jas priteisus, gali bÅ«ti paneigta bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu.

Pažymėtina, jog realumo kriterijus yra taikomas teismų praktikoje (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. kovo 6 d. sprendimÄ byloje S. J. prieÅ¡ LietuvÄ ).Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovas apeliaciniame skunde ginčijo visÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , kuriuo buvo nutraukta bylos dalis bei atmesti ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimai, patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimas. Apeliacinės instancijos teismas tik iÅ¡ dalies pripažino pagristais apeliacinio skundo reikalavimus, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys, kuriose nutraukta civilinės bylos dalis, patenkintas prieÅ¡ieÅ¡kinis, pripažintos pagrįstomis ir teisėtomis, o ieÅ¡kovo vienas iÅ¡ reikalavimų patenkintas visiÅ¡kai, o kitas – iÅ¡ dalies.Pagal Rekomendacijų 8.10 punktÄ už apeliacinį skundÄ , jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme, – negali bÅ«ti priteista didesnė nei 2 000 Lt suma (2 MMA), o pagal Rekomendacijų 8.11 punktÄ už atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ â€“ 1 500 Lt (1,5 MMA).

IeÅ¡kovas atskirai praÅ¡o priteisti už advokatės suraÅ¡ytus paaiÅ¡kinimus 1 200 Lt, t. y. už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kurie buvo pateikti vykdant Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 25 d. nutartį. Pažymėtina, kad atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, kai teisinė pagalba teikiama itin sudėtingoje byloje arba byla nagrinėjama ne vienerius metus, ar kitais panaÅ¡iais atvejais gali bÅ«ti priteista didesnė advokato atstovavimo iÅ¡laidų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-122/2011).

Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėjama jau antrÄ kart, byla jau buvo nagrinėta kasacinės instancijos teisme, kuris iÅ¡aiÅ¡kino byloje taikytinÄ teisę, byloje iÅ¡ esmės buvo nagrinėjami klausimai, susiję su įrodymų vertinimu, nenustatytina, kad Å¡alims turėtų bÅ«ti atlygintinos didesnės advokatų atstovavimo iÅ¡laidos, nei kad yra nustatytos Rekomendacijose. Ä®vertinus Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius už apeliacinio skundo, atsiliepimo į apeliacinį skundÄ suraÅ¡ymÄ , patenkintų apeliacinio skundo reikalavimų dalį, tai, jog byloje nagrinėjami neturtinio pobÅ«džio reikalavimai, bylos sudėtingumÄ ir apimtį, tai, kad ieÅ¡kovo atstovė parengė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus pagal apeliacinės instancijos teismo pasiÅ«lymÄ ir paaiÅ¡kinimai buvo pateikti dėl reikalavimų, kurie iÅ¡ esmės patenkinti, į Å¡ių paaiÅ¡kinimų apimtį ir sudėtingumÄ , vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais, bylos Å¡alių praÅ¡ymai dėl advokatų atstovavimo iÅ¡laidų priteisimo tenkintini iÅ¡ dalies, t. y. nustatytina, kad ieÅ¡kovui atlygintina 1 200 Lt advokatės atstovavimo iÅ¡laidų (1 000 Lt už apeliacinį skundÄ ir 200 Lt už raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus), atsakovui atlygintina 500 Lt advokato atstovavimo iÅ¡laidų, o atlikus įskaitymÄ , ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo priteistina 700 Lt advokatės atstovavimo iÅ¡laidų.

Apibendrinant pirmiau nurodytas aplinkybes, ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovo iÅ¡ viso priteistina 1 388,50 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 2 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kurioje atmesti ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ ieÅ¡kinio reikalavimai konfiskuoti ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpiÄ kavÄ , kurios pakuotės yra pažymėtos vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovÄ apmokėti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas; uždrausti atsakovui ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus.

Å iuos reikalavimus tenkinti. Konfiskuoti ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ lėšomis sunaikinti Å iaulių teritorinėje muitinėje 2010 m. vasario 11 d. pagal prekių sulaikymo protokolÄ Nr. 0SA1000136 sulaikytas prekes, t. y. tirpiÄ kavÄ , kurios pakuotės yra pažymėtos vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, įpareigojant atsakovÄ apmokėti visas su Å¡ių prekių sulaikymu, saugojimu ir gabenimu į saugojimo vietÄ susijusias iÅ¡laidas.Uždrausti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“ ateityje tirpiai kavai žymėti naudoti pakuotes, pažymėtas vaizdinio žymens „indian instant coffee“, stilizuoto moters pieÅ¡inio, spalvų ir kitų grafinių elementų deriniu, kurių vaizdas yra pateiktas I tomo 8-10 bylos lapuose, siÅ«lyti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, iÅ¡leisti jas į rinkÄ arba tokiu tikslu jas sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kitaip jomis disponuoti, importuoti ar eksportuoti tokiu žymeniu pažymėtas prekes, naudoti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį komercinės veiklos dokumentuose arba reklamoje, gaminti tokį žymenį arba laikyti jo pavyzdžius turint tikslÄ atlikti bet kuriuos minėtus veiksmus. Panaikinti sprendimo dalį, kurioje priteista iÅ¡ ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Gemaga“ 12 964,04 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Angolita“, į valstybės biudžetÄ 108,73 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų, ir Å¡iÄ bylos dalį perduoti nagrinėti iÅ¡ naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.KitÄ sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Angolita“ ieÅ¡kovui uždarajai akcinei bendrovei „Gemaga“ 1 388,50 Lt (vienÄ tÅ«kstantį tris Å¡imtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis litus ir 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                                         Danguolė Martinavičienė                                                                                                                      Gintaras Pečiulis                                                                                                          Dalia Višinskienė