bdb6a67c-0b5d-4119-ac2c-13a8ef982148 · Kauno apygardos teismas

Teisėja Dalia Kursevičienė                                                              Baudž. byla Nr. 1A-51-579/2013Pranešėjas Evaldas Gražys                                                           (Proceso Nr. 1-05-3-00139-2011-6)                                                                                               Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.4.8.2.;2.1.15.7.;2.4.6.3.4.; (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. vasario 15 d.Kaunas              Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Evaldo Gražio, teisėjų Jurgio Kiškio, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant privačiam kaltintojui bei nukentėjusiajai L.

B., jos atstovui advokatui Marijui Veličkai, nuteistojo gynėjui advokatui Aleksander ViÅ¡nevski, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. nuteistas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu bei įpareigojant R. B. be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

IÅ¡ R. B. L. Burlėgienei priteista 5000 Lt (penki tÅ«kstančiai litų) neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iÅ¡ R. B. nukentėjusiosios naudai iÅ¡ieÅ¡kota 1500 Lt (tÅ«kstantis penki Å¡imtai litų) advokato paslaugoms apmokėti.              Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė :              R. B. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2011 m. rugsėjo 21 d., apie 21 val., savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), vienÄ kartÄ spyrė savo sutuoktinei L.

B. į kojÄ , vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į deÅ¡inę rankÄ , o jai nuo smÅ«gio pasvirus ir galva atsitrenkus į sienÄ , smaugė nukentėjusiÄ jÄ , tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ .R. B. apeliaciniu skundu praÅ¡o Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį; L. B. civilinį ieÅ¡kinį atmesti; atnaujinti įrodymų tyrimÄ byloje ir papildomai iÅ¡tirti 2011-09-23 specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2602/11(02); iÅ¡reikalauti iÅ¡ Kauno apskrities VPK Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato medžiagÄ , pagal kuriÄ buvo priimtas 2011-09-28 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ir prijungti šį tyrimÄ prie Å¡ios bylos; paskirti teismo medicinos ekspertizę sužalojimų pobÅ«džiui, mastui ir laikui nustatyti; priteisti iÅ¡ L.

B. R. B. naudai bylinėjimosi iÅ¡laidas ir iÅ¡laidas advokato pagalbai pamokėti. Apeliantas mano, jog jis patrauktas atsakomybėn nepagrįstai, nesant jo veikoje nusikaltimo sudėties, neįvertinus aplinkybių visumos, pažeidžiant apelianto teisę į gynybÄ ir perkeliant jam nekaltumo įrodinėjimo naÅ¡tÄ bei priteisiant neadekvačiai didelę neturtinės žalos kompensacijÄ .Apelianto manymu, teismas nepagrįstai vadovavosi L. B. ir liudytojos K. M. parodymais, nes jie neatitinka tikrovės ir 2011-09-23 specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų aplinkybių bei objektyvių duomenų.

L. B. privataus kaltinimo bylos procesÄ naudoja kaip priemonę civilinėje byloje dėl santuokos nutraukimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir turto padalinimo byloje, nes L. B. yra atsakovė, kaltinama neiÅ¡tikimybe. Be to, jos parodymai neatitinka 2011-09-23 specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų aplinkybių. L. B. teismo posėdžio metu teigė, kad R. B. grįžo neblaivus ir jÄ sumušė. Duodama parodymus teigė, kad atsiklaupus rinko sudaužyto buteliuko Å¡ukes, o L. B. jai spyrė kelis kartus su koja į jos kojÄ .

Po to trenkė smÅ«gį į deÅ¡inę rankÄ ir ji nuo smÅ«gio trenkėsi su galva į sienÄ , tada jis pradėjo jÄ smaugti (b. l. 60). Atsakydama į klausimus ir papraÅ¡yta patikslinti įvykio aplinkybes bei nurodyti kaip ir kuo R. B. smÅ«giavo, L. B. negalėjo konkrečiai įvardinti, kaip jÄ sumušė sutuoktinis (b. l. 61). 2011-09-23 specialisto iÅ¡vadoje užfiksuota, kad pas L. B. ant deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje viduriniame trečdalyje 7*4 cm violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinė kraujosruva.

Anot L. B., kai R. B. jai neva smÅ«giavo, ji buvo atsiklaupusi ant kelių, todėl darytina iÅ¡vada, kad kraujosruvos nuo smÅ«gių turėjo atsirasti ant kojų Å¡oninių pavirÅ¡ių, tačiau 2011-09-23 iÅ¡vadoje užfiksuota, kad poodinė kraujosruva yra deÅ¡inės blauzdos priekiniame pavirÅ¡iuje, o tai neatitinka logikos ir smÅ«gio trajektorijos, nes klÅ«pančio žmogaus kojų blauzdos priekinis pavirÅ¡ius yra nukreiptas į apačiÄ ir liečiasi su grindimis. Be to, specialisto iÅ¡vada nepatvirtina, kad jai buvo smÅ«giuota kelis kartus, nes rasta tik viena kraujosruva.

Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nefiksuota jokių galvos sumuÅ¡imo ar smaugimo žymių. Nukentėjusioji dar tÄ patį vakarÄ bei dvi dienas po to vairavo be jokių apribojimų, nors iÅ¡ jos pasakojimų sumuÅ¡imas ir smaugimas turėjo bÅ«ti stiprus. Tai, kad iÅ¡ kaltinimo paÅ¡alinta nuteistojo girtumo aplinkybė tik dar kartÄ verčia abejoti jos parodymų tikrumu. L. B. nesistengė surinkti įkalčių, duomenų apie tariamÄ apelianto girtumÄ , tačiau sÄ moningai ir tendencingai kreipėsi į policijÄ ir med. ekspertus, nieko nepraneÅ¡usi sutuoktiniui.

L. B. teismui davė melagingus parodymus, kad į medicinos ekspertus kreipėsi su policijos siuntimu, nes 2011-09-23 iÅ¡vadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas asmeniniu praÅ¡ymu. Neigė, kad gyvena su kitu vyru, nors K. M. parodė, kad L. B. turi draugÄ . Nepateikė teismui įrodymų, kad iÅ¡ karto po įvykio kreipėsi į gydytojus, kad vartojo vaistus nuo galvos skausmo ar pykinimo bei nepateikė įrodomų, kad jos sumuÅ¡imui buvo reikalinga reabilitacija. Visa tai, apelianto manymu, rodo nukentėjusiosios siekį pakenkti apeliantui ir verčia abejoti jos parodymų tikrumu.

Apelianto manymu, nepagrįstas ir nukentėjusiosios reikalavimas atlyginti jai 20 000 litų neturtinę žalÄ dėl patirtų iÅ¡gyvenimų, nes, nukentėjusioji nors ir teigia, kad ji nebepasitiki vyrais, tačiau turi draugÄ ir yra nėščia, todėl L. B. nurodytos aplinkybės dėl patirto skausmo, dvasinių iÅ¡gyvenimų neatitinka tikrovės. Jau vien tai, kad teismas tik iÅ¡ dalies rėmėsi nukentėjusiosios parodymais, verčia abejoti jų teisingumu. Be to, teismas nepasisakė dėl jos parodymų apie kelis smÅ«gius į kojÄ , apie smaugimÄ ir smÅ«gį su galva į sienÄ , netyrė Å¡ių aplinkybių ir jų neeliminavo iÅ¡ kaltinimo. Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojos K.

M. parodymais, nes ji su nukentėjusiÄ ja yra geros draugės, be to, liudytoja įvykio nematė ir parodymus davė iÅ¡ aplinkybių, kurias jai papasakojo L. B.. Specialisto iÅ¡vadoje neužfiksuota jokių sumuÅ¡imų ar smaugimo žymių ant kaklo, kurias neva matė K. M., o liudytojos nurodytas sumuÅ¡imų deÅ¡inėje rankoje mastas taip pat neatitinka specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotų sužalojimų masto. K. M. parodymai, kad nukentėjusiajai skaudėjo galvÄ , yra tik prielaida, nes ji neparodė, kad L.

B. bÅ«tų praÅ¡iusi vaistų ir pan. Apeliantas taip pat pažymi, jog nukentėjusioji ir liudytoja teigė, kad pas K. M. L. B. atvyko apie 22 val., nors R. B. teigė, konfliktas tęsėsi nuo 21 val. apie 15 min, tačiau teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, kur buvo ir kÄ veikė nukentėjusioji 45 min. iki 22 val. Apeliantas atkreipia dėmesį į liudytojo A. L. parodymus ir pažymi, jog bÅ«damas geru Å¡eimos draugu jis bÅ«tų apie konfliktus Å¡eimoje žinojęs, tačiau sutuoktiniai B. jam apie tai nepasakojo, todėl darytina iÅ¡vada, jog konfliktų, ypač su smurto atvejais, nebuvo. Ir tai, anot apelianto, kelia abejonių L.

B. bei K. M. parodymų tikrumu. Liudytoja E. B. patvirtino, jog D. B. tėvo nebijojo ir tai paneigia L. B. parodymus, kad mergaitė bÅ«tų buvusi iÅ¡sigandusi. Be to, E. B. parodė, jog jokių sumuÅ¡imų pas kaltintojÄ nepastebėjo, nors bendravo ir gėrė arbatÄ . Apeliantas teigia, jog teismas nepagrįstai nurodė, kad L. B. parodymus patvirtina specialisto iÅ¡vada, nes 2011-09-23 specialisto iÅ¡vadoje nėra nustatyta L. B. nurodytų sužalojimų (galvos sumuÅ¡imo, smaugimo žymių), nenustatyta, kad į kojÄ smÅ«giuota kelis kartus.

Teismo nurodytas argumentas, jog 2011-09-23 specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad „duomenų, prieÅ¡taraujančių tiriamosios nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms nėra“, yra subjektyvus ir negali bÅ«ti tinkamu įrodymu byloje, nes apžiÅ«rÄ atlikęs specialistas vadovavosi tik Å¡aliÅ¡kais nukentėjusiosios parodymais apie įvykio aplinkybes. Specialistas nerinko jokios informacijos apie traumos laikÄ ir kitas aplinkybes, todėl jų ir negalėjo nurodyti. Specialistas nedaro kategoriÅ¡kos iÅ¡vados, kad nustatyti sužalojimai atsirado tiriamosios nurodytu laiku ir aplinkybėmis.

Be to, pas nukentėjusiÄ jÄ nustatytos trys violetinės spalvos su žalsvais pakraščiais poodinės kraujosruvos, iÅ¡ kurių viena kairio dilbio nugariniame pavirÅ¡iuje apatiniame trečdalyje, nors nukentėjusioji specialistui ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad jai smÅ«giavo tik į deÅ¡inę rankÄ ir į deÅ¡inę kojÄ , todėl Å¡is sužalojimas su incidentu niekaip nesusijęs. Esant Å¡iems prieÅ¡taravimams, apelianto manymu, teismas nepagrįstai netenkino praÅ¡ymo skirti kompleksinę trasologinę medicininę ekspertizę sužalojimų pobÅ«džiui ir laikui nustatyti.

Teismas formaliai ir nemotyvuotai atmetė R. B. praÅ¡ymÄ iÅ¡kviesti į teismo posėdį teismo medicinos ekspertę M. K., suraÅ¡iusiÄ specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2602/ll(02), arba paskirti papildomÄ teismo medicinos ekspertizę. Å ie pažeidimai užkirto keliÄ Ä¯ teisingÄ gynybÄ ir objektyvų bylos nagrinėjimÄ ir jie turi bÅ«ti iÅ¡taisyti. Skunde taip pat nurodoma, jog teismas nepagrįstai 2011-09-28 nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ laikė įrodymu byloje, nes medžiaga, kurios pagrindu buvo priimtas minėtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ , iÅ¡ policijos neiÅ¡reikalauta ir prie nagrinėjamos bylos neprijungta, todėl negalima objektyviai nustatyti, ar policijos pareigÅ«nai iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo visas įvykio aplinkybes ir atliko visus procesinius veiksmus, kad atlikti tokį konstatavimÄ .

Be to, R. B., gyvendamas JAV ir nieko nežinodamas apie jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , net negalėjo pasinaudoti savo procesine teise nustatytais terminais apskųsti policijos nutarimÄ atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .Apeliantas taip pat teigia, jog teismas neteisingai iÅ¡sprendė neturtinės žalos dydžio klausimÄ , priteisdamas nepagrįstai didelę neturtinės žalos sumÄ . Pažymi, kad jokios turtinės žalos L. B. nenurodė ir ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė. Teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, netinkamai taikė įstatymÄ â€“ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio nuostatas.

Vadovavosi ne įrodymais, o nukentėjusiosios iÅ¡sakytomis prielaidomis apie patirtÄ skausmÄ ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, kai tuo tarpu į bylÄ nebuvo pateikta jokių duomenų apie patirtÄ skausmÄ (jokių dokumentų apie įsigytus vaistus ar gydymÄ , reabilitacijÄ ), o nukentėjusiosios nėštumas ir gyvenimas su kitu vyru, paneigia nukentėjusiosios teiginius apie patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus, įtampÄ , nepasitikėjimÄ vyrais, pažeminimÄ ir nuolatinį nerimo jausmÄ . Nukentėjusiosios gyvenimo kokybė nepasikeitė, ji neprarado darbingumo ir bendravimo galimybių, neatsirado jokių liekamųjų reiÅ¡kinių, dėl kurių pasikeistų nukentėjusiosios gyvenimo kokybė.

Be to, iÅ¡ 2011-09-23 specialisto iÅ¡vados matyti, kad padaryti sužalojimai - nedidelės trys kraujosruvos, kurios neaiÅ¡ku ar susijusios su Å¡ia byla. Atsižvelgiant į tai, priteistos neturtinės žalos dydis aiÅ¡kiai per didelis, prieÅ¡tarauja protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo principams ir teismų praktikai.Nukentėjusioji L. B. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o nuteistojo R. B. skundÄ atmesti ir palikti galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį bei priteisti L.

B. iÅ¡ R. B. apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Teigiama, jog teismas teisingai įvertino surinktus įrodymus. Taip pat nurodoma, jog nėra jokio pagrindo keisti nuosprendžiu priteistÄ 5000 Lt neturtinės žalos atlyginimo sumÄ . Nukentėjusioji taip pat teigia, jog apeliantui paskirta per Å¡velni bausmė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusioji ir jos atstovas prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Nuteistojo R.

B. apeliacinis skundas tenkinamas iÅ¡ dalies. Apeliantas savo skundÄ grindžia tuo, jog teismas nepilnai iÅ¡tyrė bylos aplinkybes ir netinkami įvertino įrodymus. Pažymėtina, jog pagal Baudžiamojo Proceso Kodekso (toliau tekste BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas teismas savo iÅ¡vadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. BÅ«tina sÄ lyga vertinant įrodymus yra tai, kad vidinis įsitikinimas turi bÅ«ti pagrįstas iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Taigi iÅ¡vadas apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, asmens kaltumÄ ar nekaltumÄ pirmosios instancijos teismas daro vadovaujantis BPK 20 str. 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertinęs byloje surinktų, tiesiogiai iÅ¡tirtų ir patikrintų duomenų visumÄ . Tik toks nuosprendis gali bÅ«ti laikomas teisėtu ir pagrįstu. IÅ¡analizavus apeliacinio skundo motyvus ir atsižvelgus į iÅ¡dėstytas aplinkybes nekyla abejonių, kad apylinkės teismas iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos duomenis. Nepažeidžiant minėtų teisės normų iÅ¡analizavo ir įvertino surinktus įrodymus ir teisingai nustatė faktines veikos aplinkybes bei pagrįstai nuteistojo veikÄ kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pirmosios instancijos teismas nurodė trumpus, tačiau konkrečius byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu iÅ¡tirtų įrodymų vertinimo motyvus, pagrįstus surinktų duomenų visumos analize, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su jais nesutikti. Nukentėjusiosios parodymus dėl smurto vartojimo aplinkybių patvirtino ne tik liudytojos K. M. parodymai, tačiau ir objektyvÅ«s duomenys – specialisto iÅ¡vada, todėl teismas pagrįstai Å¡iuos duomenis laikė patikimais ir jais vadovavosi nustatydamas faktines aplinkybes, o nuteistojo parodymus vertino kritiÅ¡kai, kaip visiÅ¡kai neatitinkančius faktinių aplinkybių ir rodančius nuteistojo siekį iÅ¡vengti atsakomybės. Nukentėjusioji nuosekliai tiek keipdamasi į policijÄ (kaip matyti iÅ¡ nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ ), tiek ir savo skunde teismui bei teisme nurodė tas pačias konflikto priežastis bei įvykių eigÄ , tas pačias sužalojimo aplinkybes, tai yra, kad konfliktas kilo dėl to, jog ji pasakiusi, kad į kaimÄ nuteistÄ jį veÅ¡ tik jei jis užpils degalų, o nuteistasis dėl to supyko, sudaužė kvepalų buteliukÄ ir jai atsiklaupus, berenkant Å¡ukes nuo žemės, R.

B. spyrė į kojÄ , trenkė į rankÄ , o, jai nuo smÅ«gio atsitrenkus į sienÄ , smaugė. Nukentėjusioji dar tÄ patį vakarÄ su mažamete dukra iÅ¡vyko pas draugę K. M., kuri patvirtino mačiusi paraudimÄ kakle bei mėlynę ant rankos, o nukentėjusioji papasakojo, jog tai padarė R. B.. 2011-09-23 specialisto iÅ¡vadoje, kuri pateikta praėjus dviem dienoms po įvykio, objektyviai apžiÅ«rėjus L. B. konstatuota poodinės kraujosruvos deÅ¡iniame žaste, kairiame dilbyje, deÅ¡inėje blauzdoje.

Duomenų, prieÅ¡taraujančių tiriamosios nurodyta laikui ir aplinkybėms, nėra. Sužalojimai padaryti ketais bukais daiktais ir atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ .Nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimai, parodymai dėl įvykio aplinkybių nuo pat pradžių buvo nuoseklÅ«s ir iÅ¡samÅ«s, jie patvirtinti kitais aptartais duomenimis, kurie patikrinti juos gretinant ir lyginant tarpusavyje, todėl apylinkės teismas neturėjo pagrindo jais netikėti. Skunde nurodytos aplinkybės, jog nukentėjusioji siekia sukelti nepatogumų nuteistajam dėl pradėtos skyrybų bylos nelogiÅ¡ki ir nepagrįsti jokiais faktiniais duomenimis, nes tiek nuteistasis, tiek ir nukentėjusioji parodė, jog skyrybų procesas buvo pradėtas dar iki konflikto, o konflikto priežastis buvo ne skyrybos, tačiau tai, kad nukentėjusioji sutiko nuveži nuteistÄ jį į kaimÄ tik su sÄ lyga, kad jis užpils kuro ir tai jam nepatiko.

Be to, iÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, jog nukentėjusioji taip pat buvo suinteresuota greitesne skyrybų bylos eiga. Skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai nukentėjusiosios parodymus laikė patikimais, nes jų nepatvirtina specialisto iÅ¡vada. Å is skundo argumentas grindžiamas tuo, kad nukentėjusioji teigė, jog į kojÄ jai spyrė kelis kartus, tačiau specialistas iÅ¡vadoje nustatė tik vienÄ kraujosruvÄ , o tai pat ir tuo, jog klÅ«pant objektyviai neįmanoma įspirti į priekinį blauzdos pavirÅ¡ių.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka, konstatuoja, jog Å¡ie skundo argumentai nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. Pažymėtina, jog teisminis bylos nagrinėjimas ir vyksta tam, kad bÅ«tų iÅ¡aiÅ¡kintos tikrosios veikos aplinkybės. Nukentėjusioji teigė, jog jai į kojÄ spyrė kelis kartus, tačiau teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė, kad pasitvirtino kaltinimas tik dėl vieno smÅ«gio į kojÄ , Å¡i aplinkybė patvirtinta ir kitais bylos duomenimis, R. B. nuteistas tik dėl vieno smÅ«gio į kojÄ .

Kaltinimas dėl kelių smÅ«gių į kojÄ nepatvirtintas kitais duomenimis, be to nukentėjusioji nurodė, kad buvo spirta į kojÄ kelis kartus, tačiau nenurodė kiek kartų pataikė, todėl Å¡i aplinkybė nesudaro pagrindo nukentėjusiosios parodymus laikyti nepatikimais.Teisėjų kolegijos nuomone pilnai iÅ¡nagrinėtas ir teisingai nustatytas tiek sužalojimo žaste, tiek ir sužalojimo kojoje mechanizmas ir bÅ«das. L. B. nuosekliai teigė, kad jai spyrė į kojas tada, kai ji rinko Å¡ukes.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog nustatytas sužalojimas neprieÅ¡tarauja tokiomis aplinkybėms. Apeliantas skunde teigia, jog nukentėjusioji teigė, kad ji Å¡ukes rinko klÅ«pėdama, todėl toks sužalojimas priekinėje blauzdos dalyje objektyviai negalėjo bÅ«ti padarytas. Apeliacinės instancijos teisme specialistė savo iÅ¡vadÄ patvirtino ir nurodė, jog tuo atveju, jei klÅ«pima ne ant abiejų kelių, tačiau ant vieno kelio, tokį sužalojimÄ spiriant įmanoma padaryti. Nukentėjusioji apeliacinės instancijos teisme parodė, jog Å¡ukės buvo iÅ¡sibarsčiusios, todėl ji Å¡ukes rinkdama, judėjo – buvo priklaupusi ir ant vieno, ir ant abiejų kelių.

Nurodė, jog anksčiau taip smulkiai jos niekas neklausinėjo, todėl nenurodė kaip tiksliai ji rinko Å¡ukes. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Å¡ukės buvo plačiai pažirusios, nukentėjusiosios parodymus, jog ji rinkdama Å¡ukes neklÅ«pėjo vienoje vietoje, o judėjo, todėl buvo priklaupusi ir ant vieno kelio, vertina kaip logiÅ¡kus ir pagrįstus, todėl neturi pagrindo jais netikėti. Esant Å¡ioms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, jog teismas teisingai nustatė, kad R. B. spyrė nukentėjusiajai vienÄ kartÄ Ä¯ kojÄ (priekinį pavirÅ¡ių).

Nors pirmosios instancijos teisme nukentėjusioji negalėjo pasakyti kaip tiksliai įvykio metu buvo apsirengęs R. B. ir negalėjo pasakyti detalių, kaip jai sumušė deÅ¡inę rankÄ , tačiau nuosekliai tiek pati pasakodama apie įvykio aplinkybes, tiek ir klausinėjama nurodė, jog tai buvo smÅ«gis, o ne spyris, detaliau apklausiama netgi parodė, jog tikriausiai dėjo kumščiu, nes liko „mėlynė“. Tokį sužalojimo mechanizmÄ iÅ¡ esmės patvirtino ir specialisto iÅ¡vada bei specialistės paaiÅ¡kinimai.

Specialistė M. K. patvirtino savo iÅ¡vadÄ ir nurodė, jog net ir tokia nedidelė kraujosruva galėjo atsirasti trenkiant kumÅ¡timi ir pataikius su krumpliu (t1, b. l. 142).Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytojos K. M. parodymai. Nors ji yra gera nukentėjusiosios draugė ir pati ji įvykio tiesiogiai nematė, tai nėra absoliutus pagrindas jos parodymus laikyti nepatikimais, ypač atsižvelgiant į tai, kad Å¡ios liudytojos parodymai patvirtinami kitais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais bei objektyvais duomenimis – specialisto iÅ¡vada.

Be to, nukentėjusioji pas liudytojÄ nuvyko netrukus po įvykio, o K. M. pati matė sumuÅ¡tÄ rankÄ bei paraudusį kaklÄ . Liudytoja patvirtino, jog nukentėjusioji pas jÄ atvyko iÅ¡ anksto neįspėjusi, buvo iÅ¡sigandusi, papasakojo jai apie konfliktÄ su vyru dėl kelionės į kaimÄ . Atsižvelgiant į tai, kad liudytoja nukentėjusiÄ jÄ matė netrukus po konflikto, o jos parodymus dėl smurto žymių patvirtino specialisto iÅ¡vada, jie neprieÅ¡taravo ir nukentėjusiosios parodymams, teismas pagrįstai Å¡iuos parodymus laikė patikimais ir jais rėmėsi nustatydamas faktines įvykio aplinkybes bei nuteistojo kaltę.

Tai, kad K. M. nurodė mačiusi ne atskiras žaizdas, o „mėlynę“, skirtingai nei skunde teigia apeliantas, negali bÅ«ti vertinama kaip kardinaliai prieÅ¡taraujantys duomenys specialisto iÅ¡vadoje užfiksuotam sužalojimo mastui. Tai tik subjektyvus apelianto įrodymų vertinimas, prieÅ¡taraujantis faktinėms aplinkybėms. PrieÅ¡ingai, tai, kad K. M. pati matė kraujosruvÄ , kuri užfiksuota ir specialisto iÅ¡vadoje, tik patvirtina, jog buvo vartotas smurtas ir patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

Tai, kad specialisto iÅ¡vadoje nefiksuotos objektyvios smurto žymės kakle, negali bÅ«ti absoliutus pagrindus visus kitus įrodymus dėl smaugimo atmesti kaip nepagrįstus. Specialistė M. K. paaiÅ¡kino, jog jei bÅ«tų poodinės kraujosruvos ar nubrozdinimai, kitÄ dienÄ jie matytųsi, tačiau paraudimas kitÄ dienÄ galėjo ir nesimatyti. Taigi, nei specialistės iÅ¡vada, nei paaiÅ¡kinimai negali bÅ«ti vertinami kaip paneigiantys nukentėjusiosios aiÅ¡kinimus dėl smaugimo. Å iuo atveju vieninteliai duomenys dėl smaugimo yra nukentėjusiosios ir liudytojos K.

M. parodymai. Kadangi nukentėjusioji Å¡ias aplinkybes nuosekliai teigė nuo pat proceso pradžios, tai nurodė ir kreipdamasi į policijÄ , netrukus po įvykio liudytoja K. M. pati ant nukentėjusiosios kaklo pastebėjo paraudimus, kai nukentėjusioji atvyko jos iÅ¡ anksto neįspėjusi, darytina iÅ¡vada, jog teismas pagrįstai Å¡ių asmenų parodymus vertino kaip patikimus ir sprendė, jog Å¡i kaltinimo dalis nustatyta ir įrodyta. Specialistė M. K. paaiÅ¡kino, jog jos objektyviai užfiksuoti sužalojimai nukentėjusiajai  negalėjo sÄ lygoti galvos skausmo, svaigimo ir pykinimo, tačiau tai nepaneigia, jog galėjo bÅ«ti fizinis poveikis į galvÄ , kaklÄ , kuris iÅ¡orinių sužalojimų nesukėlė, o paraudimas galėjo ir iÅ¡nykti.

Taigi, nei specialisto iÅ¡vada, nei specialistės paaiÅ¡kinimai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl smaugimo. Apeliantas dėl liudytojos K. M. parodymų patikimumo skunde kelia abejones motyvuodamas tuo, jog nenustatytas realus L. B. nuvykimo pas liudytojÄ K. M. laikas. Teisėjų kolegija pažymi, jog 45 min. laiko tarpas, vertinamas kaip protingas laikas susiruoÅ¡ti ir nuvykti pas kitÄ asmenį, gyvenantį tame pačiame mieste, be to, Å¡is laiko tarpas nėra esminė, bylai reikÅ¡minga aplinkybė, nes nukentėjusioji nuosekliai teigė, kad jÄ sumušė L.

B. ir ji iÅ¡ karto po to nuvyko pas liudytojÄ K. M.. Jokių kitų duomenų, kad nukentėjusioji galėjo patirti smurtÄ kitomis aplinkybėmis, nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti Å¡ių duomenų pagrįstumu.Kaip vienÄ iÅ¡ liudytojos K. M. parodymų nepatikimumo kriterijų apeliantas nurodo tai, kad liudytoja nenurodė objektyvių kriterijų, kaip ji nustatė, kad nukentėjusiajai skaudėjo galvÄ . Å is skundo argumentas laikytinas nepagrįstu ir turi bÅ«ti atmestas. Liudytoja parodė, jog nukentėjusioji skundėsi galvos skausmu.

Ji nukentėjusiajai jokių vaistų nedavė, o nukentėjusioji neprašė, tačiau tai negali paneigti aplinkybės, jog nukentėjusioji iš tiesų skundėsi galvos skausmu. Šiuo atveju dėl galvos skausmo liudytojos parodymai yra išvestiniai, todėl jie vertinami kartu su kitais objektyvais duomenimis ir negali būti pagrindas liudytojos parodymus dėl kitų aplinkybių – smurto vartojimo, pačios liudytojos matytų faktų atmesti ar vertinti kaip nepatikimus. Tai, kad liudytojos K. M. parodymų apie L.

B. pasakojimus dėl anksčiau R. B. vartoto smurto nepatvirtino liudytojas A. L. taip pat nesudaro pagrindo abejoti liudytojos parodymų dėl Å¡io konkretaus įvykio patikimumu, nes bylai esminę reikÅ¡mę turi ne parodymai apie praeities įvykius, tačiau parodymai, kurie susiję su Å¡iuo konkrečiu nagrinėjamu įvykiu, kurių patikimumÄ teismas, kaip jau aptarta anksčiau, tinkamai nustatė ir motyvavo. Liudytojos E. B. parodymai dėl nukentėjusiosios dukters D. B. elgesio sekančiÄ dienÄ nėra esminiai ir negali bÅ«ti pagrindu abejoti nukentėjusiosios parodymais ir spręsti buvo ar ne konfliktas, vartojo R.

B. smurtÄ ar ne. Be to, E. B. kalbėjo apie 3 m. vaiko elgsenÄ ne iÅ¡ karto po įvykio, o sekančiÄ dienÄ ir tai nepaneigia nukentėjusiosios parodymų apie vaiko bÅ«senÄ iÅ¡ karto po įvykio. Skunde pateiktas apelianto, kuris nėra mažamečių vaikų psichologijos specialistas, vaiko elgsenos vertinimas, yra paremtas vien subjektyviu interpretavimu ir tai negali paneigti nukentėjusiosios parodymų bei kitų aptartų duomenų apie įvykį tikrumo ir patikimumo. Tai, kad E. B. sekančiÄ dienÄ bendravo su nukentėjusiÄ ja ir nepastebėjo jokių sumuÅ¡imo žymių taip pat nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl įvykio, nes nei nukentėjusioji, nei E. B. nenurodė, kad jos bÅ«tų kalbėjusiosios apie R.

B. smurtÄ ar L. B. bÅ«tų rodžiusi kokias nors kraujosruvas, paraudimus. Objektyviai specialistas užfiksavo tik nedideles kraujosruvas ant rankos ir ant blauzdos. Tokiose vietose esančių nedidelių kraujosruvų liudytoja galėjo ir nepastebėti. Todėl Å¡ios liudytojos parodymai negali bÅ«ti pagrindas paneigti nukentėjusiosios ar liudytojos K. M. parodymus nei dėl sumuÅ¡imo nei dėl smaugimo, ypač atsižvelgiant į specialistės paaiÅ¡kinimus, jog paraudimai ant kaklo sekančiÄ dienÄ gali bÅ«ti ir iÅ¡nykę.

Apeliantas skunde kaip vienÄ iÅ¡ kriterijų, rodančių nukentėjusiosios parodymų nepatikimumÄ nurodo tai, kad nukentėjusioji neva melagingai teismui nurodė, jog į medicinos ekspertus kreipėsi policijos siuntimu bei nurodė, kad su kitu vyru negyvena, nors yra nėščia, o liudytoja K. M. patvirtino, jog nukentėjusioji turi draugÄ . AukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog Å¡is skundo argumentas nepagrįstas ir turi bÅ«ti atmestas. Pažymėtina, jog nukentėjusiosios parodymų dėl konkrečių įvykio aplinkybių patikimumui neturi esminės reikÅ¡mės tai, kieno ji siuntimu kreipėsi į medicinos ekspertus, Å¡ie parodymai nėra reikÅ¡mingi nustatant faktines veikos aplinkybes.

Be to, nukentėjusioji teisme paaiÅ¡kino, jog bÅ«tent policijoje jai paaiÅ¡kino, kur kreiptis dėl sužalojimų, todėl tai, kad ji nurodė, jog į ekspertus kreipėsi policijos siuntimu, o specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog pačiam asmeniui praÅ¡ant, negali paneigti nukentėjusiosios parodymų patikimumo. Tai, kad ji nėščia ir turi draugÄ nepatvirtina, jog ji kartu gyvena su tuo asmeniu, todėl tai pat negali bÅ«ti pagrindas abejoti nukentėjusiosios parodymais. Apelianto manymu nukentėjusiosios parodymų nepatikimumÄ rodo ir tai, kad ji nepateikė jokių duomenų dėl vaistų nuo galvos skausmo vartojimo, kreipimosi į gydytojus.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sukeltas skausmas yra subjektyvus pojÅ«tis ir objektyviais požymiais jį sunku įvertini. NatÅ«ralu, kad ne dėl kiekvieno skausmo asmuo kreipiasi į gydytojus ar ima vartoti vaistus, todėl tai, kad nukentėjusioji nesikreipė iÅ¡ karto po įvykio į gydytojus, nevartojo skausmÄ malÅ¡inančių vaistų ir jų neprašė liudytojos K. M. nepaneigia tų aplinkybių, kad jÄ smaugė, ji jautė fizinį skausmÄ , ypač atsižvelgiant į tai, kad jos atžvilgiu buvo atliktas ne vienas, tačiau keletas smurtinio pobÅ«džio veiksmų.

Be to, kaip jau minėta anksčiau, specialistė paaiÅ¡kino, jog fizinio poveikio į kaklÄ Å¾ymių, jei tai buvo tik paraudimas, sekančiÄ dienÄ galėjo ir nelikti. Smaugimo aplinkybė nustatyta ne vien nukentėjusiosios parodymais. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog į policijos įstaigÄ nukentėjusioji kreipėsi praėjus dviems dienoms po įvykio. Tai pakankamai nedilelis laiko tarpas. Ä®statyme nėra apibrėžtas laikas, per kurį asmuo privalo kreiptis dėl jo atžvilgiu vartoto smurto. Tai kiekvieno asmens apsisprendimo teisė, todėl tai, kad nukentėjusioji į policijÄ iÅ¡ karto po įvykio nesikreipė, nerinko duomenų apie R.

B. neblaivumÄ , nereiÅ¡kia, jog įvykio apskritai nebuvo ir nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl paties įvykio aplinkybių, kurias teismas pripažino nustatytomis ir įrodytomis. Skunde apeliantas iÅ¡reiÅ¡kia abejones ir dėl specialisto iÅ¡vadoje pateiktų duomenų, vertinant sužalojimų laikÄ , patikimumo. Teigia, jog pagal nustatytÄ kraujosruvų spalvÄ nukentėjusiajai sužalojimai buvo padaryti ne prieÅ¡ dvi dienas, o daugiau kaip prieÅ¡ penkias dienas. Šie skundo argumentai nepagrįsti, todėl atmetami.

Apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi specialisto iÅ¡vada, nes ji pateikta asmens, kuris turi reikalingÄ patirtį ir iÅ¡silavinimÄ medicinos srityje ir turi įstatymų suteiktÄ teisę tokias iÅ¡vadas teikti. Be to, specialistas, teikdamas iÅ¡vadÄ , yra įspėtas dėl atsakomybės už melagingos iÅ¡vados teikimÄ , todėl abejoti iÅ¡vadoje pateiktais vertinimais, kurie yra iÅ¡imtinai specialisto kompetencija, teismas neturi pagrindo. Apeliacinės instancijos teisme iÅ¡vadÄ pateikusi specialistė M.

K. Å¡iÄ iÅ¡vadÄ patvirtino, ir nurodė, jog kraujosruva spalvÄ keičia labai įvairiai, tai priklauso nuo individualių žmogaus savybių, pažaliavimo intervalas yra nuo dviejų iki keturių parų, todėl specialistė apaiÅ¡kino, jog nemato prieÅ¡taravimų, kad sužalojimai buvo padaryti prieÅ¡ dvi dienas, tai yra rugsėjo 21 d. Esant Å¡iom aplinkybėms, skundo argumentai dėl netinkamai įvertintos specialisto iÅ¡vados nepagrįsti ir turi bÅ«ti atmesti. Skunde apeliantas nurodo, jog teismas nepagrįstai rėmėsi 2011-09-28 nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ .

Šį argumenttÄ nuteistasis motyvuoja tuo, jo teismas neiÅ¡sireikalavo visos medžiagos, todėl nėra galimybės patikrinti, ar atsisakant ikiteisminį tyrimÄ buvo tinkamai iÅ¡aiÅ¡kintos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės. Šį skundo argumentÄ kolegija laiko nepagrįstu, nes visos privataus kaltinimo bylai reikÅ¡mingos aplinkybės tirtos teisme teisminio nagrinėjimo metu, todėl atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimÄ medžiaga Å¡iuo atveju neturi esminės reikÅ¡mės. Pats nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ bylai reikÅ¡mingas tiek, kiek jame matyti, kad dėl įvykio nukentėjusioji kreipėsi į policijÄ , kada kreipėsi į policijÄ ir tai, kad nukentėjusiosios nurodytoje veikoje yra požymiai veikos, dėl kurios gali bÅ«ti pradėtas procesas privataus kaltimo tvarka.

Aptartų aplinkybių pagrindu darytina iÅ¡vada, jog teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 str. 5 d. nustatytų reikalavimų ir pagrįstai pripažino, jog R. B. 2011-09-21 apie 21 val. spyrė sutuoktinei L. B. į kojÄ , vienÄ kartÄ sudavė kumščiu į deÅ¡inę rankÄ , o jai nuo smÅ«gio pasvirus ir galva trenkusis į sienÄ , smaugė nukentėjusiÄ jÄ , tuo padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymÄ . Nuteistojo veika pagal BK 140 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Skiriant bausmę R. B. bendrosios bausmių skyrimo taisyklės, įtvirtintos BK 54 straipsnyje, 61 straipsnyje, nepažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai atsižvelgė ir tinkamai įvertino veikos pavojingumÄ (nesunkus tyčinis smurtinis nusikaltimas), nuteistojo asmenybę ir pavojingumÄ (anksčiau neteistas, vedęs), tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ir paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę – laisvės apribojimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) mėnesiams, įpareigojant bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Taip pat R. B. įpareigotas be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Apeliantas skunde taip pat nesutinka su teismo nustatyta pinigų suma, kuri priteista kaip neturtinės žalos kompensacija nukentėjusiajai. Teigia, jog civilinis ieškinys neįrodytas. Teisėjų kolegija su šiuo skundo argumentu sutinka iš dalies.Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiÅ¡kia, kad nukentėjusįjį reikia grÄ Å¾inti į tokiÄ padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, Å¡iuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Tačiau pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiÅ¡kai atlyginti materialiai, nereiÅ¡kia, kad gali bÅ«ti reikalaujama beribės kompensacijos.

Nukentėjusiojo - ieÅ¡kovo padėtis negali bÅ«ti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta. Apylinkės teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydžio, teisėjų kolegijos manymu, netinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas ir nustatė neteisingÄ neturtinės žalos piniginę kompensacijÄ . Neturtinės žalos dydžio nustatymÄ pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibÅ«dinančios aplinkybės, iÅ¡ kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų iÅ¡gyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiÅ¡kumÄ ir kt.

Teismas netinkamai įvertino pareikÅ¡to ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , neatsižvelgė į patirtų neigiamų iÅ¡gyvenimų dydį, apimtį bei pobÅ«dį. Tik formaliai konstatavo, jog nukentėjusioji patyrė stresÄ , fizinį skausmÄ , iÅ¡gÄ stį bei visiÅ¡kai nepagrįstai spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, esant nežymiam sveikatos sutrikdymui, rėmėsi teismų praktika bylose dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje nukentėjusiosios, liudytojos K.

M. parodymais, specialisto iÅ¡vada nustatyta ir įrodyta, jog nukentėjusioji iÅ¡ tiesų patyrė fizinį smurtÄ teismo nurodytomis aplinkybėmis, jautė skausmÄ , iÅ¡gÄ stį, be to, buvo pažeminta, tačiau Å¡ios pasekmės nebuvo ilgalaikės, nes į gydytojus ji nesikreipė, vaistų nuo skausmo nevartojo, sekančiÄ dienÄ galėjo vairuoti automobilį pakankamai ilgos kelionės metu. Ä®vertinus neigiamų padarinių pobÅ«dį, trukmę, tai, kad jie ilgÄ laikÄ neužtruko, net ir atsižvelgiant į patirto smurto pobÅ«dį, į tai, kad veika tyčinė, padaryta artimoje aplinkoje, darytina iÅ¡vada, jog neigiamiems padariniams kompensuoti priteista nepagrįstai didelė suma.

Atsižvelgiant į tai, kad patirti neigiami padariniai buvo trumpalaikiai, didesnių neigiamų iÅ¡gyvenimų nesukėlė, vadovaujantis teisingumo principu bei siekiant nepažeisti ne tik nukentėjusiosios teisių į adekvatų, proporcingÄ atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimÄ , bet ir protingos abiejų Å¡alių skirtingų interesų pusiausvyros, nukentėjusiajai patirtai neturtinei žalai kompensuoti priteistina suma mažinama iki 1 000 Lt. Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai iÅ¡spręsto civilinio ieÅ¡kinio klausimo (BPK 328 str. 4 p.).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., kolegija n u t a r i a :

R. B. apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nuosprendį dalyje dėl civilinio ieÅ¡kinio neturtinei žalai atlyginti priteisimo pakeisti. Nukentėjusiajai L. B. iÅ¡ nuteistojo R. B. priteisti 1 000 Lt (vienÄ tÅ«kstantį litų) nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.             Kolegijos pirmininkas teisėjas                                                 Evaldas Gražys             Teisėjai:

                                                              Jurgis Kiškis                                                                            Gytis Večerskas