bdb54d41-820a-4550-b4e0-e3cc21412354 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. e2A-799-180/2017Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00681-2016-0Procesinio sprendimo kategorija 2.6.11.4.5.                                                     (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 4 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės, Konstantino Gurino ir Nijolės PiÅ¡kinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-931-657/2017 pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Irgita“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovėms Kauno miesto savivaldybei, Kauno miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Kauno Å¡vara“, dalyvaujant iÅ¡vadÄ teikiančioms institucijoms – Konkurencijos tarnybai, Viešųjų pirkimų tarnybai, dėl Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimo Nr. T-207 panaikinimo ir sutarties pripažinimo negaliojančia, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Irgita“ prašė panaikinti 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-207 ir pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno Å¡vara“ sudarytÄ vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo sutartį.IeÅ¡kovė nurodė, kad 2016 m. gegužės 3 d. Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-207 prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau – KÄ®) 4 straipsnio 2 daliai, nes ginčijamu sprendimu buvo suteikta privilegija Å«kio subjektui UAB „Kauno Å¡vara“ ir diskriminuojama UAB „Irgita“ bei kiti Å«kio subjektai, teikiantys analogiÅ¡kas – vejų Å¡ienavimo paslaugas; sprendimu, kuriuo pritarta sudaryti sutartį su UAB „Kauno Å¡vara“ dėl analogiÅ¡kų, kaip ir ieÅ¡kovės teikiamų paslaugų Kauno mieste, buvo sukurti konkurencijos sÄ lygų skirtumai Kauno miesto želdinių ir želdynų tvarkymo rinkoje konkuruojantiems subjektams.

Be to, atsakovė neturėjo konkrečiame Lietuvos Respublikos įstatyme įtvirtinto reikalavimo (įpareigojimo) pavesti savo įsteigtai bendrovei teikti vejų šienavimo paslaugas atitinkamoje teritorijoje. UAB „Irgita“, būdama viešojo konkurso laimėtoja, įgijo išimtinę teisę teikti vejų šienavimo paslaugas Kauno miesto savivaldybės teritorijoje ne mažiau kaip 36-ių mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2017 m. kovo 14 d. Atsakovės sprendimas, nepasibaigus paslaugų pirkimo sutarties terminui, sudaryti sutartį su kitu ūkio subjektu, kuriam apskritai suteikiama iš kito subjekto atimta teisė teikti paslaugas, pažeidžia VPĮ 3 straipsnio 1 dalies principus bei VPĮ paskirtį ir viešųjų pirkimų turinį bei esmę.

Toks sprendimas prieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, todėl negali bÅ«ti paliktas galioti ir turi bÅ«ti panaikintas.IeÅ¡kovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra sÄ lygų sudaryti vidaus sutartį, atitinkančiÄ VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kauno miesto savivaldybė galėjo pavesti UAB „Kauno Å¡vara“ sudaryti sutartį, jeigu ji teisės aktų nustatyta tvarka atliktų Å¡ias paslaugas teikiančių asmenų atrankÄ , ir bÅ«tų nustačiusi, kad nėra kitų asmenų, galinčių teikti vejų Å¡ienavimo paslaugÄ Kauno mieste, arba kad tokiÄ paslaugÄ teikiant kitiems asmenims nebÅ«tų užtikrinamas Å¡ios vieÅ¡osios paslaugos nuolatinis teikimas, gera kokybė, prieinamumas ir kad yra pasibaigusi paslaugų pirkimo sutartis.Ginčo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes ji prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymų normoms – KÄ® 4 straipsnio 2 daliai, VPÄ® 10 straipsnio 5 daliai, 3 straipsnio 1 daliai, o taip pat VPÄ® paskirčiai ir turiniui.

Taip pat ginčo sutartis turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi ji prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai – pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir KÄ® įtvirtintÄ sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvę. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendimu patikslintÄ ieÅ¡kinį atmetė.Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo iÅ¡vados, kad atsakovė Kauno miesto savivaldybės taryba, priimdama ginčijamÄ sprendimÄ ir atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija, sudarydama vidaus sandorį su UAB „Kauno Å¡vara“ nepažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principų bei KÄ® 4 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams, įgyvendinant pavestus uždavinius, draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, aukščiau nurodyti atsakovių priimtas sprendimas ir sudarytas sandoris neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str. 1 d.) ar vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 str. 1 d.), todėl nėra pagrindo ieÅ¡kinio tenkinti.Viešųjų pirkimų tarnyba, duodama sutikimÄ vidaus sandoriui, patikrino ir įvertino aplinkybių, leidžiančių taikyti vidaus sandorio iÅ¡imtį, buvimÄ .

Teismo vertinimu, tokių aplinkybių buvimo paneigimo įrodinėjimo pareigos prezumpcija perkeliama ieÅ¡kovei UAB „Irgita“, t. y. pareiga nuo sutikimo gavimo momento įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o bÅ«tent ieÅ¡kovei.Teismas sprendė, kad bÅ«tinybę sudaryti ginčijamÄ sandorį lėmė 2016 m. Kauno mieste žymiai padidėję vejų Å¡ienavimo plotai. 2014 m. kovo 18 d. Vejų Å¡ienavimo paslaugų pirkimo sutartyje Nr. SR-0407 yra numatytas planuojamas maksimalus paslaugų kiekis per metus, kuris gali bÅ«ti iÅ¡naudotas ir tuomet bus reikalinga rengti naujÄ vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , todėl nebÅ«tų galima tinkamai, laiku ir nenutrÅ«kstamai atlikti vejų Å¡ienavimo paslaugas iki ginčijamo sprendimo neÅ¡ienaujamose teritorijose.Pagal 2014 m. kovo 18 d.

Vejų Å¡ienavimo paslaugų pirkimo sutarties Nr. SR-0407, sudarytos tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Irgita“ 5 punktÄ ir priedÄ paslaugų gavėjas neįsipareigojo užsakyti visų lentelėje „Įkainiai ir maksimalios apimtys” nurodytų paslaugų ir kiekių. Paslaugų gavėjas pagal sutartį įsipareigojo paslaugų teikėjui UAB „Irgita“ sumokėti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas sutartyje nustatytais įkainiais. Galutinė kaina, kuriÄ paslaugų gavėjas turi sumokėti paslaugų teikėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų paslaugų apimties, kurie nustatomi pateikiant užsakymus raÅ¡tu, nurodant paslaugų kiekius (apimtį), suteikimo vietÄ ir terminus (Sutarties 9.1 p.).

Taip pat sutartyje numatyta, kad apmokama tik už tinkamai suteiktas paslaugas (Sutarties 9.3 p.). Be to, už UAB „Kauno švara“ teikiamas paslaugas yra nustatyti mažesni įkainiai. Sutartis su UAB „Irgita“ bei vidaus sandoris su UAB „Kauna švara” skiriasi teikiamų paslaugų pobūdžiu (pavyzdžiui, Vidaus sandorio priede nėra nurodyta, kad turės teikti augalų naikinimo cheminėmis priemonėmis paslaugas ar plotų šienavimui paruošimo išrenkant ir išvežant akmenis, kitas atliekas paslaugas).

Mažesni įkainiai leidžia savivaldybei racionaliau panaudoti viešųjų paslaugų pirkimui skirtas lėšas. IeÅ¡kovė ne visÄ laikÄ tinkamai ir kokybiÅ¡kai teikdavo paslaugas, kÄ patvirtina Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. birželio 17 d. pretenzija Nr. (33.200)R-2584 Dėl vejų Å¡ienavimo paslaugų, 2016 m. liepos 8 d. raÅ¡tas Nr. (33.200)R-3071, 2016 m. rugpjūčio 8 d. raÅ¡tas Nr. (33.200)R-3438, Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus 2016 m. birželio 14 d. raÅ¡tas Nr. 43-2-649, pateiktos fotonuotraukos.

Tai, kad pretenzijos raštu buvo išsiųstos po ieškinio pateikimo teismui dienos, neturi reikšmės ir nepaneigia atsakovių nurodytų aplinkybių, kad vejų šienavimo paslaugas ieškovė UAB „Irgita“ ne visada teikė kokybiškai, tinkamai ir laiku. Priešinga išvada, reikštų, jog ieškovė visada paslaugas teikė tinkamai ir laiku, tik atsakovei sudarius vidaus sandorį, teikiamų paslaugų kokybė suprastėjo. Be to, ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų paneigiančių šiuos atsakovių byloje pateiktus įrodymus.

Sutartis su ieÅ¡kove UAB „Irgita“ nebuvo nutraukta. IÅ¡ atsakovės pateiktų užsakymų – reikalingų atlikti paslaugų sÄ rašų – nustatyta, jog atsakovė Kauno miesto savivaldybė ir toliau vykdė įsipareigojimus pagal 2014 m. kovo 18 d. Vejų Å¡ienavimo paslaugų pirkimo sutartį Nr. SR-0407, sudarytÄ su ieÅ¡kove UAB „Irgita“. Tuo tarpu, ieÅ¡kovė, teigdama, kad vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam Å«kio subjektui, kad ji neteko pajamų dėl sudaryto vidaus sandorio, jokių įrodymų nepateikė, savo reikalavimus grįsdama vien tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.). Kauno miesto savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos 2017 m. vasario 1 d. protokolo Nr. 32-16-11 duomenimis nustatyta, kad atsakovė taip pat paskelbė Vejų įrengimo, Å¡ienavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimo supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ , kurio laimėtoja pripažinta UAB „Irgita“ (pasiÅ«lymo kaina – 1 613 297,96 Eur) ir su ja sudaroma pirkimo sutartis, kas suponuoja iÅ¡vadÄ , jog vieÅ¡Ä sias teritorijų tvarkymo paslaugas teikiantis Å«kio subjektas iÅ¡ esmės buvo parinktas ne konkurencijÄ eliminuojančiu, o konkurso bÅ«du.  III.

Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovė UAB „Irgita“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti ir įskaityti skundžiamu sprendimu grÄ Å¾intÄ 506 Eur žyminio mokesčio dalį į žyminį mokestį mokėtinÄ už apeliacinį skundÄ . Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Teismas netaikė arba netinkamai taikė teisės normÄ , įtvirtintÄ KÄ® 4 straipsnio 2 dalyje.

Minėtos teisės normos pažeidimas pasireiÅ¡kė tuo, kad teismas privalėjo nustatyti esmines aplinkybes, susijusias su KÄ® 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teisės norma ir Å¡io draudimo taikymo iÅ¡imtis suformuluotas Konstitucinio Teismo justicijos (2015 m. kovo 5 d. Konstitucinio Teismo nutarime Nr. KT9-N5/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (2002 m. liepos 1 d. redakcija) 30 straipsnio 4 dalies atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai). Tik nustačius iÅ¡imtį sudarančių aplinkybių visumÄ , vidaus sandorio sudarymas bÅ«tų pateisinamas.Galiojant 2014 m. kovo 18 d.

Vejų Å¡ienavimo paslaugų pirkimo sutarčiai su ieÅ¡kove, ieÅ¡kovei iÅ¡ esmės tinkamai vykdant savo įsipareigojimus pagal sutartį, nebuvo jokios bÅ«tinybės sudaryti vidaus sandorį su UAB „Kauno Å¡vara“. IeÅ¡kovė nuo 2014 m. kovo 18 d. nepertraukiamai, prieinamai ir kokybiÅ¡kai teikė paslaugas, ir nebuvo jokių aplinkybių, patvirtinančių prieÅ¡inga: iki vidaus sandorio pretenzijų dėl paslaugų kokybės nebuvo, byloje esančių pretenzijų negalime laikyti pagrįstomis ir sudarančiomis pagrindÄ nepaisyti KÄ® 4 straipsnio 2 dalies draudimo, kadangi jos atsirado jau po vidaus sandorio sudarymo, pretenzijos visiÅ¡kai mažareikÅ¡mės ir tiek nereikÅ¡mingos, kad nepateisina bÅ«tinybės sudaryti vidaus sandorį.

Pagal teismų praktikÄ atvejai, kada galima nepaisant KÄ® 4 straipsnio 2 dalies draudimo sudaryti vidaus sandorį, yra iÅ¡imtiniai, iÅ¡ esmės susiję su vieÅ¡uoju interesu. Pirmosios instancijos teismas tokių aplinkybių nenustatė, labai abstrakčiai pateikdamas savo argumentacijÄ , kuri yra nelogiÅ¡ka, nepagrįsta įrodymais ir orientuota į savivaldybės interesÄ .Tarybos sprendimas ir ginčo sutartis tiesiogiai ir akivaizdžiai diskriminuoja UAB „Irgita“, nes Å¡iam Å«kio subjektui nebuvo suteikta jokių galimybių konkurencinėmis sÄ lygomis dalyvauti dėl papildomų vejų Å¡ienavimo paslaugų užsakymų.

Kauno miesto savivaldybės administracija vienaÅ¡aliÅ¡kai ne konkurso tvarka ir kitomis ne konkurencinėmis sÄ lygomis nusprendė dalį vejų Å¡ienavimo paslaugų perduoti jos kontroliuojamam Å«kio subjektui UAB „Kauno Å¡vara“. Tai buvo padaryta Å¡iurkščiai pažeidžiant KÄ® 4 straipsnio 2 dalį.SÄ Å¾iningumo, protingumo ir teisingumo principams prieÅ¡tarauja teismo teiginiai, kad pareikÅ¡tos pretenzijos duoda pagrindÄ manyti, kad UAB „Irgita“ atlieka paslaugas nekokybiÅ¡kai ir ateityje jas atliks nekokybiÅ¡kai dėl to, savivaldybei pagrįstai iÅ¡kilo bÅ«tinybė sudaryti vidaus sandorį.

Jokių įrodymų apie tai, kad ieškovė dėl pretenzijų buvo įspėjamas žodžiu byloje nėra.Atsakovė iki Tarybos sprendimo priėmimo ir ginčo sutarties sudarymo, neatliko jokių veiksmų tam, kad įsitikintų, jog vidaus sandoris su UAB „Kauno švara“ yra objektyviai būtinas, pateisinamas tuo, kad mieste bus užtikrinta paslaugų teikimo gera kokybė, prieinamumas, nepertraukiamumas. Nebuvo jokių pasitarimų, derybų ar bendravimo su ieškove.Ekonominis kriterijus paprastai negali būti išimtį pateisinantis faktorius.

UAB „Kauno Å¡vara“ tarifai yra vienaÅ¡aliÅ¡kai primesti kontroliuojančio subjekto organo – Tarybos, nepaisant jokių ekonominių dėsnių bei logikos. Å ie tarifai neturi jokio racionalaus pagrindimo, jie dirbtinai sumažinti lyginant su ieÅ¡kovės tarifais, vien siekiant formalaus savo veiksmų pateisinimo, be to, tikėtinai tokie tarifai UAB „Kauno Å¡vara“ yra nuostolingi.Teismo nurodyta aplinkybė, kad vidaus sandorio sudarymÄ nulėmė 2016 m. padidėję Å¡ienavimo plotai Kauno mieste yra nepagrįsta. 2016 m.

Kauno mieste padidėjo Å¡ienavimo plotai, tačiau jie nepasiekė maksimalių 2014 m. kovo 18 d. Vejų Å¡ienavimo paslaugų pirkimo sutartimi Nr. SR-0407 nustatytų plotų, kas duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad Å¡iuos plotus turėjo aptarnauti ieÅ¡kovė. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ ir dėl to priėmė neteisėtÄ teismo sprendimÄ . Ginčo atveju nebuvo jokių pateisinamų sÄ lygų sudaryti vidaus sandorį, atitinkantį VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus.

Å ios teisės normos pažeidimas yra iÅ¡vestinis iÅ¡ KÄ® 4 straipsnio 2 dalies pažeidimo, t. y. KÄ® 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas sÄ lygojo Å¡ios normos pažeidimÄ . Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimas sudaryti vidaus sandorį jo neligitemizuoja.Kauno miesto savivaldybė, suteikdama privilegijÄ vienam Å«kio subjektui, taip pat pažeidė VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pagrindinius pirkimo principus: lygiateisiÅ¡kumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo, o taip pat VPÄ® paskirtį ir viešųjų pirkimų turinį bei esmę.

VieÅ¡ojo konkurso laimėtojas, su kuriuo sudaroma pirkimo sutartis, įgyja iÅ¡skirtines teises pirkimo sutartyje nustatytomis sÄ lygomis teikti paslaugas, dėl kurių buvo vykdomas vieÅ¡asis pirkimas.Skundžiamu sprendimu teismas netinkamai, pažeisdamas CPK 178 straipsnio reikalavimus, paskirstė įrodinėjimo pareigÄ Å¡alims ir nustatė, kad ieÅ¡kovei tenka pareiga įrodyti ne tik KÄ® 4 straipsnio 2 dalies pažeidimÄ sudarančių aplinkybių visumÄ , bet ir tai, kad vidaus sandoris nepatenka į iÅ¡imtinius atvejus.Teismas pažeidė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias teisės normas (CPK 185 straipsnis).

Faktines aplinkybes, kad ieÅ¡kovė UAB „Irgita“ ne visada teikė paslaugas kokybiÅ¡kai, tinkamai ir laiku, dėl ko buvo ne kartÄ Ä¯spėta žodžiu ir vėliau raÅ¡tu, teismas nustatė nesivadovaudamas byloje surinktais įrodymais, o remdamasis atsakovų procesiniuose dokumentuose iÅ¡dėstytais teiginiais, dėl ko teismo padarytos iÅ¡vados neatitinka byloje surinktų įrodymų.IeÅ¡kovė Å¡ioje byloje sumokėjo žyminio mokesčio daugiau negu numato įstatymai. Ji reiÅ¡kia du reikalavimus – panaikinti sprendimÄ ir pripažinti sandorį negaliojančiu.

Pirmasis reikalavimas yra akivaizdžiai neturtinis, todėl jam taikytinas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas 41 Eur žyminis mokestis. Ginčijamas sandoris – paslaugų sutartis yra turtinio pobÅ«džio. CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, kad ieÅ¡kinio suma bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais nustatoma pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija. IeÅ¡kovas nereikalauja grÄ Å¾inti jokių piniginių lėšų, nepraÅ¡o taikyti restitucijos, todėl ieÅ¡kovės reikalavimas nors ir yra turtinio pobÅ«džio, tačiau ieÅ¡kinio suma Å¡iuo atveju sudaro 0 Eur, todėl Å¡is reikalavimas negali bÅ«ti apmokestinamas pagal spėjamÄ sandorio sumÄ 86 800 Eur.

Teismas netinkamai taikė CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ , nustatydamas žyminio mokesčio dydį, ir dėl to buvo neteisingai nustatyta ieÅ¡kinio suma.Teismas neturėjo teisės vadovautis ieÅ¡kovei nežinomo ir byloje nesančio sandorio suma, kadangi Å¡ioje byloje ginčijamas kitas sandoris. Teismas vadovavosi prielaida, teigdamas, kad internete paskelbtas sandoris ir Å¡ioje byloje ginčijamas sandoris pagal laikotarpį ir paslaugas yra panaÅ¡aus pobÅ«džio, todėl jų apimtis yra panaÅ¡i. Teismas pažeidė žyminio mokesčio nustatymo tvarkÄ reglamentuojančiais teisės normas, numatytas CPK 80-86 straipsniuose (pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas neturi teisės vadovautis interneto straipsniais nustatydamas žyminio mokesčio dydį), netinkamai taikė CPK 177 straipsnį (pažeidimas pasireiÅ¡kia tuo, kad teismas vadovavosi byloje nesančiu įrodymu, bei tuo, kad straipsnis internete negali bÅ«ti laikomas įrodymu), o taip pat CPK 263 straipsnį (teismo sprendimas negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis).

Todėl ieÅ¡kovei turėjo bÅ«ti sugrÄ Å¾intas visas permokėtas 2025 Eur dydžio žyminis mokestis (ieÅ¡kovė iÅ¡ viso sumokėjo 28+13+2025 Eur žyminio mokesčio).Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo analogiÅ¡koje byloje (2016 m. kovo 29 d. LVAT nutartis Nr. A-347-552/2016 ir Lietuvos apeliacinis teismo 2016m. gegužės 3d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-627-302/2016) nustatytomis bylos nagrinėjimo taisyklėmis, nukrypo nuo tokių bylų nagrinėjimo praktikos ir dėl to, sprendimas Å¡ioje byloje negali bÅ«ti paliktas galioti.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovės Kauno miesto savivaldybė ir Kauno miesto savivaldybės administracija prašė ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ ir Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:Pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai ir teisėtai nustatė, kad įrodyti, jog nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui, o bÅ«tent ieÅ¡kovei.

IÅ¡vada pagrįsta tuo, kad ieÅ¡kovei nėra suteikta teisė ginčyti vieÅ¡Ä jį interesÄ , todėl reikÅ¡dama ieÅ¡kinį dėl Tarybos sprendimo ir sutarties panaikinimo, ieÅ¡kovė privalo įrodyti, kad Å¡iais dokumentais yra pažeidžiami jos interesai. Byloje esantys dokumentai įrodo, kad jokie ieÅ¡kovės interesai, galimybė ir teisė konkuruoti atitinkamoje rinkoje pažeisti nebuvo.2014 m. kovo 18 d. sutartis su ieÅ¡kove vykdoma nuosekliai, netgi teikiant didesnės apimties užsakymus nei iki vidaus sandorio sudarymo.IeÅ¡kovė teigdama, kad jokios bÅ«tinybės sudaryti vidaus sandorį nebuvo, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų ir rėmėsi tik savo samprotavimais ir iÅ¡vedžiojimais.

Pretenzijos su pateiktomis fotonuotraukomis įrodo, kad ieÅ¡kovės teiginiai apie kokybiÅ¡kai teikiamas paslaugas yra netikslÅ«s, jokių jas paneigiančių argumentų ieÅ¡kovė nepateikė. Tai, kad pretenzijos pradėtos fiksuoti raÅ¡tu po bylos iÅ¡kėlimo, nepaneigia fakto, kad paslaugos ne visada buvo teikiamos kokybiÅ¡kai. Atsakovės pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad pretenzijos buvo pagrindas sudaryti vidaus sandorį, tačiau vertino jas kitų byloje surinktų įrodymų kontekste.IeÅ¡kovė neįrodė, kad Tarybos sprendimas ir sutartis teikia privilegijas ir diskriminuoja jÄ , ar kad dėl tokių aktų gali atsirasti ar atsirado konkurencijos sÄ lygų skirtumai ieÅ¡kovei atitinkamoje rinkoje (KÄ® 4 straipsnio 2 dalis).

Priimtas sprendimas ir pasiraÅ¡yta sutartis niekaip neįtakoja ieÅ¡kovės teisių ir pareigų, jie priimti laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ . Sutartis su ieÅ¡kove nėra nutraukta, sustabdyta ar nevykdoma, dėl ko ieÅ¡kovei tektų varžytis rinkoje dėl paslaugų teikimo, prieÅ¡ingai ji buvo tinkamai įvykdyta ir ieÅ¡kovė dalyvavo naujai paskelbtame vieÅ¡ajame konkurse dėl vejų Å¡ienavimo Kauno mieste.Pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visus byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus ir vertino juos nepažeisdamas įrodymų vertinimo principų ir taisyklių.

Teismas nurodė, kad sprendžiant dėl vidaus sandorio pagrįstumo, bÅ«tina įvertinti tokio sandorio įtakÄ konkurencijos sÄ lygoms.Teismas pagrįstai nurodė, kad ieÅ¡kovė savo argumentų dėl bÅ«tinybės sudaryti sutartį su UAB „Kauno Å¡vara“ nebuvimo neįrodė. PrieÅ¡ingai, atsakovių pateikti įrodymai (Paslaugų teikimo sutarčių nuostatos, pretenzijos, Tarybos sprendimo aiÅ¡kinamasis raÅ¡tas ir sprendimas, UAB „Irgita“ teikiamų užsakymų apimtys, 2017 m. vasario 1 d. vieÅ¡ojo pirkimo protokolas) vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtina vidaus sandorio sudarymo bÅ«tinybę ir tai, kad jokios ieÅ¡kovės teisės nebuvo pažeistos ir teisė konkuruoti apribota nebuvo.Teismas pagrįstai vertino ir atsižvelgė į Viešųjų pirkimų tarnybos 2017 m. sausio 25 d. pateiktÄ iÅ¡vadÄ Å¡ioje byloje, kurioje kompetentinga institucija konstatavo, kad nei VPÄ® 3 straipsnis, nei 10 straipsnio 5 dalis pažeisti nebuvo.

Nustatyti įkainius savo kontroliuojamoms įmonėms savivaldybių tarybas imperatyviai įpareigoja Lietuvos Respublikos teisės aktai (Vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas). UAB „Kauno Å¡vara“ įkainiai yra ekonomiÅ¡kai pagrįsti, ženkliai skiriasi nuo UAB „Irgitos“ Å¡iai dienai taikomų vejų Å¡ienavimo įkainių. Todėl Kauno miestas galėdamas įsigyti analogiÅ¡kas paslaugas pigiau užtikrina vieÅ¡Ä jį interesÄ , nes yra taupomi pinigai ir sudaromos galimybės prižiÅ«rėti daugiau plotų bei juos Å¡ienauti dažniau. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tiek Konstitucinio teismo praktika, tačiau tik tame kontekste, kiek jis aktualus Å¡iai bylai.

Atsiliepime į apeliacinį skundÄ atsakovė UAB „Kauno Å¡vara“ prašė Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais esminiais argumentais:IeÅ¡kovė, teigdama kad vidaus sandoriu buvo suteikta privilegija vienam Å«kio subjektui, kad ji neteko pajamų dėl sudaryto vidaus sandorio, jokių įrodymų nepateikė, savo reikalavimus grįsdama tik deklaratyviais teiginiais (CPK 178 str.).Pagal VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies reikalavimus, gavusi Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ vidaus sandorio sudarymui, perkančioji organizacija priėmė 2016 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. T-207 ir sudarė 2016 m. gegužės 19 d.

Sutartį, nerengdama vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų. Dėl nurodytų priežasčių nėra pagrindo sutikti su apeliantės argumentais, jog priimant 2016 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. T-207 ir sudarant 2016 m. gegužės 19 d. Sutartį, buvo pažeista Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio 5 dalis.Tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo sudaryta 2014m. kovo 18 d. paslaugų pirkimo sutartimi Nr. SR-0407 paslaugos gavėjas ieÅ¡kovui įsipareigojo tik tai, jog pirkdamas paslaugas pagal Å¡iÄ sutartį už suteiktas paslaugas atsiskaitys sutartyje nustatyta tvarka, tačiau joje nėra sÄ lygų, kad paslaugos gavėjas paslaugas pirks iÅ¡imtinai tik iÅ¡ ieÅ¡kovės ar sutarties galiojimo laikotarpiu paslaugos gavėjui draudžiama pirkti paslaugas iÅ¡ kito tiekėjo.

Kadangi Viešųjų pirkimų tarnyba duodama sutikimÄ vidaus sandoriui patikrina ir įvertina aplinkybių, leidžiančių taikyti vidaus sandorio iÅ¡imtį, buvimÄ , tai reiÅ¡kia, kad tokių aplinkybių buvimo paneigimo įrodinėjimo pareigos prezumpcija perkeliama ieÅ¡kovei UAB „Irgita“, t.y. pareiga nuo sutikimo gavimo momento įrodyti, kad nebuvo aplinkybių, leidžiančių sudaryti vidaus sandorį, tenka tai ginčijančiam subjektui.Ginčijami Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T-207 ir 2016 m. gegužės 19 d. sutartis, pilnai atitinka Europos SÄ jungos, o tuo pačiu ir Lietuvos teisę, bei LVAT suformuotÄ praktikÄ dėl vidaus sandorio sudarymo be konkurencingos procedÅ«ros, todėl nėra pagrindo sutikti, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas neatitinka teismų praktikos.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas tenkintinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK320str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , analizuoja apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis (CPK 4238 str. 2 d.).Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Irgita“ 2014 m. kovo 12 d.

Kauno miesto savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisijos posėdyje (Protokolas Nr. 36-16-12) paskelbta supaprastinto atviro konkurso „Kauno miesto želdinių, miškų, miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimas“ laimėtoja visose trijose pirkimo dalyse (I pirkimo dalis – Gėlių, medžių bei krūmų sodinimo ir priežiūros paslaugų pirkimas, II pirkimo dalis – Miesto želdinių, miškų ir miško parkų priežiūros ir tvarkymo paslaugų pirkimas, III pirkimo dalis – Vejų šienavimo paslaugų pirkimas). 2014 m. kovo 18 d. tarp atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos ir ieškovės UAB „Irgita“ buvo sudaryta Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartis Nr. SR-0407 (toliau – Sutartis).

Jos 5 punkte numatyta, kad Sutarties priede nurodyti paslaugų kiekiai yra maksimalÅ«s. Paslaugų gavėjas neįsipareigoja pirkti visų Sutarties priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio, įsipareigoja Sutartyje nustatytais įkainiais sumokėti paslaugų teikėjui už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas. Galutinė kaina, kuriÄ paslaugų gavėjas turi sumokėti paslaugų teikėjui priklauso nuo vykdant sutartį pateiktų paslaugų apimties. Tuo atveju, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos virÅ¡ija nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPÄ® nustatyta tvarka (Sutarties 6 p.).

Sutarties galiojimo terminas 36 mėnesiai (Sutarties 17 p.), t. y. iki 2017 m. kovo 14 d.2016 m. balandžio 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į Viešųjų pirkimų tarnybÄ , praÅ¡ydama leisti vykdyti vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimÄ VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje nustatytu bÅ«du, t. y. sudarant vidaus sandorį su UAB „Kauno Å¡vara“. 2016 m. balandžio 20 d. Viešųjų pirkimų tarnyba, įvertinusi atsakovės praÅ¡yme nurodytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius dokumentus bei atsižvelgdama į tai, kad vidaus sandorio sudarymas dėl Vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo atitinka VPÄ® 10 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus, vadovaudamasi VPÄ® 82 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostatomis, sutiko, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sudarytų vidaus sandorį su UAB „Kauno Å¡vara“ dėl Vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo.

Viešųjų pirkimų tarnyba pažymėjo, kad Perkančioji organizacija, siekdama racionaliai naudoti lėšas ir užtikrinti tiekėjų konkurencijÄ prieÅ¡ sudarydama vidaus sandorį, turėtų spręsti klausimÄ dėl minėtų paslaugų pirkimo, vykdant viešųjų pirkimų procedÅ«ras. Perkančiajai organizacijai vis tik nusprendus sudaryti vidaus sandorį, Viešųjų pirkimų tarnyba pabrėžė, kad atsakovė turi pareigÄ užtikrinti, kad priimtas sprendimas atitiktų KÄ® 4 straipsnio 2 dalies reikalavimus. 2016 m. gegužės 3 d.

Kauno miesto savivaldybės taryba sprendimu „Dėl vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų įkainių nustatymo ir pritarimo sudaryti sutartį su UAB „Kauno Å¡vara“, Nr. T-207, nusprendė nustatyti UAB „Kauno Å¡vara“ vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų įkainius bei pritarė, kad su UAB „Kauno Å¡vara“ bÅ«tų sudaryta sutartis dėl Vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo pagal nustatytus įkainius.2016 m. gegužės 19 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno Å¡vara“ buvo sudaryta Vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartis Nr. SR-0436 (toliau – Ginčo sutartis), kurios 16 punkte numatyta, kad ji tampa negaliojančia netekus galios Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimui Nr. T-207.IeÅ¡kovė UAB „Irgita“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama panaikinti 2016 m. gegužės 3 d.

Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-207 (toliau – Tarybos sprendimas), nes jis prieÅ¡tarauja KÄ® 4 straipsnio 2 daliai, VPÄ® 10 straipsnio 5 daliai. IeÅ¡kovė prašė pripažinti Å¡io Tarybos sprendimo pagrindu sudarytÄ sutartį tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno Å¡vara“ negaliojančia CK 1.80 straipsnio 1 dalies bei CK 1.81 straipsnio 1 dalies pagrindais. Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė.Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ioje byloje Å¡alys nesutaria dėl vienos esminės aplinkybės, ar atsakovė sudarydama vidaus sandorį su savo įmone nepažeidė KÄ® 4 straipsnio 2 dalies reikalavimų.KÄ® 4 straipsnio 2 dalis nustato, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus Å«kio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams, iÅ¡skyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sÄ lygų neįmanoma iÅ¡vengti vykdant įstatymų reikalavimus.

Išplėstinė teisėjų kolegija 2015 m. birželio 15 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1581-502/2015 pažymėjo, kad KĮ 4 straipsnio 2 dalies pažeidimas gali būti konstatuojamas, kai nustatomas šių trijų aplinkybių visuma:

1) valstybės valdymo ar savivaldos institucijos teisės aktas ar sprendimas teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes;

2) dėl tokio sprendimo atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems Å«kio subjektams;

3) skirtingos konkurencijos sÄ lygos nėra sÄ lygotos Lietuvos Respublikos įstatymų vykdymu.Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog atsakovės vykdydamos Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte įtvirtintÄ vienÄ iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų (Konstitucijos ir įstatymų nustatytų (priskirtų)) savivaldybių funkcijų – kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena – 2016 m. gegužės 3 d. sudarė vidaus sandorį su UAB „Kauno Å¡vara“.

Vidaus sandorio sudarymo galimybes ir sÄ lygas nustato VPÄ® 10 straipsnio 5 dalis, kurioje apibrėžta, kad VPÄ® reikalavimai netaikomi pirkimams, jeigu perkančioji organizacija sudaro sutartį su atskirÄ juridinio asmens statusÄ turinčiu subjektu, kurį ji kontroliuoja kaip savo pačios tarnybÄ ar struktÅ«rinį padalinį ir kuriame ji yra vienintelė dalyvė (arba įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip vienintelės dalyvės, teises ir pareigas), ir jeigu kontroliuojamas subjektas ne mažiau kaip 80 proc. pardavimo pajamų per paskutinius finansinius metus (arba per laikÄ nuo subjekto įsteigimo dienos, jeigu subjektas vykdė veiklÄ mažiau kaip vienus finansinius metus) gauna iÅ¡ veiklos, skirtos perkančiosios organizacijos poreikiams tenkinti ar perkančiosios organizacijos funkcijoms atlikti.

Pirkimas Å¡ioje dalyje nurodytu bÅ«du gali bÅ«ti pradedamas tik gavus Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimÄ . Byloje esančiais duomenimis UAB „Kauno Å¡vara“ yra atskirÄ juridinio asmens statusÄ turintis subjektas ir jį Kauno miesto savivaldybė kontroliuoja kaip savo struktÅ«rinį padalinį – jai priklauso 100 proc. bendrovės akcijų. 2016 m. vasario 2 d. Pažymos dėl 2015 m. UAB „Kauno Å¡vara“ gautų pajamų iÅ¡ veiklos skirtos savivaldybės poreikiams tenkinti ar funkcijoms atlikti duomenimis bendrovė 90,7 proc. pardavimo pajamų per 2015 m. gavo iÅ¡ veiklos skirtos Kauno miesto savivaldybės poreikiams tenkinti.

Remdamasi Å¡iais duomenimis Viešųjų pirkimų tarnyba 2016 m. balandžio 20 d. sprendė, jog nėra pagrindo nesutikti, kad Perkančioji organizacija įsigytų reikalingas Vejų Å¡ienavimo paslaugas Kauno mieste VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu bÅ«du. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytos aplinkybės nėra pakankamas pagrindas spręsti, kad tokiu bÅ«du nėra pažeidžiamas KÄ® 4 straipsnio 2 dalyje reikalavimas. Viešųjų pirkimų tarnyba Å¡ioje byloje 2017 m. sausio 25 d. pateiktoje iÅ¡vadoje Nr. 4S-279 nurodė, kad priimant sprendimÄ sutikti/ nesutikti, kad Perkančioji organizacija vykdytų pirkimÄ VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje nurodytu bÅ«du gali bÅ«ti įvertinama tik tai, ar perkančiosios organizacijos pateikta informacija, dokumentai įrodo, jog egzistuoja minėtame straipsnyje nurodytos sÄ lygos.Taigi kaip teisingai nurodė Lietuvos Respublikos konkurencijos tarnyba savo 2016m. gruodžio 22 d. iÅ¡vadoje Nr. (1.26-32)6V-2830, esančioje byloje, Vietos savivaldos įstatymas ir VPÄ® įtvirtindami vidaus sandorių sudarymo iÅ¡imtis, numato savivaldybių bendro pobÅ«džio galimybes pasirinkti, kaip organizuoti teritorijų tvarkymo paslaugų teikimÄ .

Tačiau vien tai, kad VPÄ® 10 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta vidaus sandorio iÅ¡imtis suteikia teisę paslaugų teikėju pasirinkti Å«kio subjektÄ netaikant VPÄ® numatytos konkurencingos procedÅ«ros, nereiÅ¡kia, kad savivaldybės neprivalo laikytis KÄ® 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų užtikrinti sÄ Å¾iningÄ konkurencijÄ ir nediskriminuoti rinkos dalyvių. 2016 m. balandžio 21 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos AiÅ¡kinamajame raÅ¡te dėl Vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų įkainių nustatymo ir pritarimo sudaryti sutartį su UAB „Kauno Å¡vara“ skirtame Kauno miesto savivaldybės tarybai, atsakovė nurodė, kad KÄ® nebus pažeistas dėl Å¡ių priežasčių, pirma, vejų Å¡ienavimo paslaugų įkainiai, kuriuos pateikė UAB „Kauno Å¡vara“ yra mažesni, nei UAB „Irgita.

Antra, 2016 m. Kauno mieste žymiai padidėjo vejų Å¡ienavimo plotai. Vejų Å¡ienavimo paslaugų pirkimo sutartyje sudarytoje su UAB „Irgita“ yra numatytas planuojamas maksimalus paslaugų kiekis per metus, kuris gali bÅ«ti iÅ¡naudotas ir tuomet bus reikalinga rengti naujÄ vieÅ¡ojo pirkimo konkursÄ , kurio procedÅ«ros užtruktų gana ilgai. Sudarius sutartį su UAB „Kauno Å¡vara“, galima bÅ«tų padidinti vejų Å¡ienavimo plotus iki Å¡iol neÅ¡ienaujamose teritorijose. Trečia, su UAB „Irgita“ sudarytos sutarties priede yra nurodyta, kad paslaugų gavėjas neįsipareigoja užsakyti visų nurodytų paslaugų ir kiekių.Teisėjų kolegija, iÅ¡analizavusi byloje esančius duomenis nustatė, kad 2014 m. kovo 18 d.

Vejų Å¡ienavimo paslaugų pirkimo sutarties, sudarytos su UAB „Irgita“ priede bei 2016 m. gegužės 19 d. Vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutarties, sudarytos su UAB „Kauno Å¡vara“, priede nustatyti įkainiai skiriasi. Sutarties su UAB „Kano Å¡vara“ priede nustatyti įkainiai yra mažesni, pavyzdžiui, UAB „Irgita“ teikia vejų Å¡ienavimo traktorine Å¡ienapjove paslaugas už 105,71 Eur (1 ha kaina), o UAB „Kauno Å¡vara“ – 83,65 Eur (1 ha kaina); vejų Å¡ienavimo maÅ¾Ä jÄ technika paslaugų 1 ha kaina taip pat skiriasi, t. y. ieÅ¡kovės teikiamų paslaugų kaina yra 216,35 Eur, atsakovės teikiamų paslaugų kaina sudaro 171,79 Eur.

Atitinkamai skiriasi ir kitų paslaugų kainos. Byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kokiais skaičiavimais, teisės aktais ir aplinkybėmis rėmėsi Kauno miesto savivaldybės taryba, nustatydama UAB „Kauno Å¡vara“ įkainių dydį. Abejonių, jog tokių bÅ«du atsakovė siekia taupyti savivaldybės biudžeto lėšas nekyla, tačiau vien ta aplinkybė, kad UAB „Kauno Å¡vara“ teikiamos paslaugos yra pigesnės, nėra pakankamas pagrindas sudaryti vidaus sandorį, jei nėra kitų aplinkybių, kurios pagrįstų tokio sandorio sudarymo objektyvų bÅ«tinumÄ .

Nors tiek nurodytame Kauno miesto savivaldybės administracijos AiÅ¡kinamajame raÅ¡te, tiek procesiniuose dokumentuose atsakovė tvirtino, kad vidaus sandoris buvo sudarytas dėl to, kad Kauno mieste žymiai padidėjo vejų Å¡ienavimo plotai, tačiau byloje esantys atsakovės pateikti dokumentai tokios aplinkybės ne tik neįrodo, bet jÄ paneigia. Byloje esančiais duomenimis ieÅ¡kovė UAB „Irgita“ 2014 m. gegužės – rugsėjo mėn. suteikė atsakovei vejų Å¡ienavimo paslaugas 4491,0962 ha plote, 2015 m. gegužės – rugsėjo mėn. – 3568,8224 ha plote, 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. – 3860,5928 ha plote.

Atsakovė UAB „Kauno Å¡vara“ 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. suteikė vejų Å¡ienavimo paslaugas 495,336 ha plote. Nors atsakovė teigia, kad Å¡ienavimo plotai žymiai padidėjo, tačiau nurodytais duomenimis 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. Kauno mieste iÅ¡ viso buvo nuÅ¡ienauta 4355,9288 ha plotas, kuris yra mažesnis nei 2014 m. gegužės – rugsėjo mėn. vienos ieÅ¡kovės nuÅ¡ienautas plotas – 4491,0962 ha, t. y. 2014 m. gegužės – rugsėjo mėn. ieÅ¡kovė nuÅ¡ienavo 135,1674 ha didesnį plotÄ , nei 2016 m. gegužės – rugsėjo mėnesį abiejų įmonių nuÅ¡ienautas plotas.

Be to, pagal UAB „Irgita“ 2014 m. birželio 26 d. Vejų Å¡ienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktÄ Nr. 01, 2014 m. liepos 1 d. Vejų Å¡ienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktÄ Nr. 03, 2014 m. rugpjūčio 1 d. Vejų Å¡ienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktÄ Nr. 07, 2014 m. rugsėjo 1 d. Vejų Å¡ienavimo atliktų paslaugų priėmimo aktÄ Nr. 10 bei pagal UAB „Kauno Å¡vara“ Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 5/VÅ už 2016 gegužės mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 6/VÅ už 2016 m. birželio mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 7/VÅ už 2016 m. liepos mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 8/VÅ už 2016 m. rugpjūčio mėn., Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 9/VÅ už rugsėjo mėn. ir Suteiktų paslaugų perdavimo – priėmimo aktÄ Nr. 10/VÅ už 2016 m. spalio mėn. yra akivaizdu, kad UAB „Kauno Å¡vara“ suteikia vejų Å¡ienavimo paslaugas Eigulių seniÅ«nijoje bei dalyje Žaliakalnio seniÅ«nijos, kuriose iki Sutarties su UAB „Kauno Å¡vara“ sudarymo paslaugas teikė bÅ«tent ieÅ¡kovė.

Tai patvirtina ir UAB „Irgita“ 2015 m. ir 2016 m. gegužės – rugsėjo mėn. reikalingų atlikti paslaugų sÄ raÅ¡ai. Akivaizdu, kad sudarius Sutartį su UAB „Kauno Å¡vara“ ieÅ¡kovė prarado pajamas iÅ¡ 87-88 ha Å¡ienaujamo ploto. Nurodytos aplinkybės paneigia atsakovės teiginius, kad neva sudarius sutartį su UAB „Kauno Å¡vara“ buvo padidinti vejų Å¡ienavimo plotai ir iki tol neÅ¡ienautose teritorijose. Be to, UAB „Kauno Å¡vara“ perdavus Å¡ienauti Eigulių seniÅ«nijÄ ir dalį Žaliakalnio seniÅ«nijos plotų, perduotas plotas kitais plotais ieÅ¡kovei kompensuotas nebuvo.Paminėta, kad tarp UAB „Irgita“ bei Kauno miesto savivaldybės sudarytoje 2014 m. kovo 18 d.

Vejų šienavimo paslaugų pirkimo sutartyje šalys susitarė, kad paslaugų gavėjas neįsipareigojo pirkti visų Sutarties priede nurodytų paslaugų ar jų kiekio (Sutarties 5 punktas). Tačiau toje pačioje Sutartyje buvo numatyta, kad tuo atveju, kai paslaugų gavėjui reikalingos paslaugos viršys nurodytus maksimalius paslaugų kiekius, bus vykdomas atskiras pirkimas VPĮ nustatyta tvarka (Sutarties 6 punktas). Ginčo, kad vejų šienavimo paslaugų kiekiai, kuriuos Kauno miesto savivaldybės administracija užsakinėjo iš ieškovės, Sutarties su UAB „Kauno švara“ sudarymo metu, nepasiekė maksimalių kiekių, byloje nėra.

Paneigus aplinkybę, kad Sutartis su UAB „Kauno Å¡vara“ buvo sudaryta dėl žymiai padidėjusio Å¡ienavimo plotų, nekyla abejonių, kad Kauno miesto savivaldybės administracija sudarė Sutartį su savo kontroliuojama įmone tam neesant objektyvaus poreikio. Tokiu bÅ«du Kauno miesto savivaldybės administracija suteikė privilegijas savo kontroliuojamai bendrovei, dėl ko galėjo atsirasti konkurencijos sÄ lygų skirtumų atitinkamoje rinkoje (Kauno miesto želdinių ir želdynų tvarkymo rinkoje) konkuruojantiems Å«kio subjektams.

Minėta, kad Vietos savivaldos įstatymas ir VPÄ® tik numato savivaldybių bendro pobÅ«džio galimybes pasirinkti, kaip organizuoti teritorijų tvarkymo paslaugų teikimÄ , todėl atmetami atsakovės teiginiai, kad Sutartis su UAB „Kauno Å¡vara“ sudarymÄ nulėmė ir Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 26 punkte įtvirtintos vienos iÅ¡ savarankiÅ¡kųjų savivaldybių funkcijų vykdymas. Skelbdama vieÅ¡Ä jį pirkimÄ bei sudarydama Sutartį su ieÅ¡kove, Kauno miesto savivaldybės administracija Å¡iÄ funkcijÄ ir vykdė.

Savivaldybė įgyvendindama teisę pasirinkti, kaip bus teikiamos vieÅ¡osios paslaugos, visais atvejais privalo užtikrinti, kad sprendimas viešųjų paslaugų teikimo vykdymÄ pavesti savo įsteigtai įmonei, nepažeistų Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos sÄ Å¾iningos konkurencijos laisvės.Nei vienas teisės aktas nenumato, kad galiojant viešųjų pirkimų sutarčiai, esant poreikiui, negali bÅ«ti sudaroma kita paslaugų teikimo sutartis, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

Tačiau šiuo atveju tokio poreikio akivaizdžiai nebuvo. Atsakovės po ieškinio teismui pateikimo, UAB „Irgita“ pareikštos Pretenzijos dėl ieškovės teikiamų paslaugų kokybės (2016 m. birželio 7 d. Pretenzija dėl vejų šienavimo paslaugų, 2016 m. birželio 14 d. raštas Dėl sugadintos asfalto dangos prie Partizanų g. 34, 2016 m. liepos 8 d. Pretenzija dėl neatliktų šienavimo paslaugų, 2016 m. liepos 8 d. Pretenzija dėl sugadinto asfalto, 2016 m. rugpjūčio 8 d.

Pretenzija dėl vejų Å¡ienavimo paslaugų atlikimo) niekaip nepaneigia Å¡ios byloje nustatytos aplinkybės. Visos pretenzijos buvo pateiktos po to, kai ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu. Nors atsakovė teigė, kad turėjo nusiskundimų dėl ieÅ¡kovės darbo ir iki tol, tačiau jokių įrodymų dėl to nepateikė. Be to,net ir esant nusiskundimams dėl paslaugų kokybės, 2017 m. vasario 1 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos vieÅ¡ojo pirkimo komisijos posėdžio protokolo Nr. 32-16-11 duomenimis, atsakovė nutarė dėl vieÅ¡uoju pirkimu „Vejų įrengimo, Å¡ienavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimas“ įsigyjamų vejų įrengimo, Å¡ienavimo ir priežiÅ«ros paslaugų pirkimo pateiktų pasiÅ«lymų eilę sudaryti, primÄ vietÄ skiriant UAB „Irgita“ pasiÅ«lymui ir skelbiant jÄ laimėtoja.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Å¡iuo atveju yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ bei panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimÄ Nr. T-318 bei pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 19 d. tarp Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno Å¡vara“ sudarytÄ vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0436 pripažinti negaliojančia, kaip pažeidžiančius KÄ® 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, VPÄ® 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus VPÄ® principus (CK 1.80 str. 1 d. bei 1.81 str. 1 d. ).IÅ¡ to, kas pasakyta, teisėjų kolegija prieina iÅ¡vados, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, netinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas reglamentuojančias vieÅ¡uosius pirkimus dėl vidaus sandorio sudarymo, pažeidė įrodinėjimo procesÄ reglamentuojančias taisykles, netinkamai bei neatidžiai iÅ¡tyrė byloje esančius įrodymus, nesiėmė priemonių reikalingų bei trÅ«kstamų įrodymų byloje rinkimui, tokiu bÅ«du priėmė neteisėtÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 str. 1 d.).

Dėl žyminio mokesčio dydžio ir bylinėjimosi iÅ¡laidųIeÅ¡kovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė ieÅ¡kinio sumÄ bei žyminio mokesčio dydį, kurį ieÅ¡kovė sumokėjo paduodama ieÅ¡kinį teismui. IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė du reikalavimus – panaikinti sprendimÄ ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Pirmasis reikalavimas (panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. T-207) yra neturtinis, kuris, vadovaujantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įkainotas 41 Eur žyminiu mokesčiu.

Antrasis ieÅ¡kinio reikalavimas (pripažinti negaliojančia 2016 m. gegužės 19 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno Å¡vara“ sudarytÄ vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų pirkimo sutartį) yra turtinio pobÅ«džio, tačiau bylose dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais žyminis mokestis nustatomas pagal atsakovo grÄ Å¾intinas sumas arba atsakovo grÄ Å¾intino turto rinkos vertę, jeigu pripažinus sandorį negaliojančiu bÅ«tų taikoma restitucija (CPK 85 str. 1 d. 11 p.).

Å iuo atveju ieÅ¡kovė praÅ¡ydama pripažinti tarp atsakovių sudarytÄ sandorį restitucijos taikyti neprašė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atribodamas turtinius ginčus nuo neturtinių, 2011 m. gegužės 27 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-264/2011, yra konstatavęs, kad jeigu ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ , kurio patenkinimo atveju jam tiesiogiai priteisiamas turtas (lėšos, akcijos, daiktas, kt.), toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip turtinis. Jeigu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovas nepraÅ¡o priteisti jam lėšų ar kito turto, ieÅ¡kinys yra tik susijęs su turtiniu reikalavimu (turtu) ir jo patenkinimo atveju ieÅ¡kovui nepriteisiama turto, toks ieÅ¡kinys kvalifikuotinas kaip neturtinis.

Atsižvelgiant į nustatytÄ aplinkybę, ieÅ¡kovės reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu yra neturtinis, todėl remiantis CPK 85 straipsnio 1 dalies 5 punktu už šį reikalavimÄ ieÅ¡kovė turėjo sumokėti 41 Eur dydžio žyminį mokestį. Byloje esantys duomenys įrodo, kad ieÅ¡kovė 2016 m. gegužės 11 d. sumokėjo 28 Eur (mokėjimo nurodymo Nr.499), 2016 m. gegužės 19 d. – 13 Eur (mokėjimo nurodymo Nr. 587), 2016 m. birželio 1 d. 2 025 Eur (mokėjimo nurodymo Nr. 600) žyminio mokesčio, viso – 2 066 Eur, reikÅ¡dama ieÅ¡kinį pirmosios instancijos teismui.

Dėl antrojo reikalavimo ieÅ¡kinio sumÄ bei žyminio mokesčio dydį nustatė pirmosios instancijos teismas 2016 m. birželio 1 d. nutartimi, klaidingai nustatydamas reikalavimÄ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu esant turtinį. Kauno apygardos teismas 2017 m. kovo 13 d. sprendime, atsižvelgdamas į tai, kad ieÅ¡kinys buvo pateiktas teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis (CPK 80 str. 1 d. 7 p.) grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei 506 Eur žyminio mokesčio. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į sprendimo 39 punkte nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasi CPK 80 straipsnio 1 dalies 7 punktu (procesinius dokumentus ir jų priedus pateikiant teismui tik elektroninių ryÅ¡ių priemonėmis, mokama 75 procentai už atitinkamÄ procesinį dokumentÄ mokėtinos žyminio mokesčio sumos), konstatuoja, kad už ieÅ¡kinį bei atitinkamai už apeliacinį skundÄ (CPK 80 str. 4 d.) ieÅ¡kovės mokamas žyminis mokestis sudaro 61,50 Eur.

Todėl ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas už ieÅ¡kinį permokėtas 1 498,50 Eur (2066 – 506 – 61,50) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).IeÅ¡kovė, pateikdama apeliacinį skundÄ , 2017 m. balandžio 11 d. sumokėjo 1013 Eur žyminį mokestį (mokėjimo nurodymo Nr. 496), o likusiÄ 506 Eur dydžio žyminio mokesčio dalį, kuriÄ pirmosios instancijos teismas grÄ Å¾ino ieÅ¡kovei, prašė įskaityti į žyminį mokestį mokėtinÄ už apeliacinį skundÄ . Atsižvelgiant į sprendimo 39-40 punktuose nustatytas aplinkybes, ieÅ¡kovei grÄ Å¾intinas už apeliacinį skundÄ permokėtas 951,50 Eur (1013 – 61,50) žyminis mokestis (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).Žyminį mokestį grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija remdamasi teismo nutartimi (sprendimu) (CPK 87 str. 3 d.).Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 str. 1 d.)IeÅ¡kovė UAB „Irgita“ prašė teismo priteisti jai 2 700 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, patirtų pirmosios instancijos teisme ir 1 080 Eur iÅ¡laidų – apeliacinės instancijos teisme.

Teismui pateikti dokumentai (sÄ skaitos, atliktų darbų iÅ¡klotinės, mokėjimo nurodymai) įrodo, kad ieÅ¡kovė UAB „Irgita“ pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patyrė 3 780 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurios nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose rekomendacijose „Dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas)“ nustatytų maksimalių dydžių.

Atsakovai lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iÅ¡ bylÄ pralaimėjusių proceso bendrininkų (bendraatsakovių) bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Dėl to bylinėjimosi iÅ¡laidos iÅ¡ atsakovų Kauno miesto savivaldybės, Kauno miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Kauno Å¡vara“ priteisiamos iÅ¡ kiekvieno atsakovo lygiomis dalimis, t. y. po 1 260 Eur.Ä® esminius apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus atsakyta.

Kiti nėra reikÅ¡mingi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, remdamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies2 punktu, 87 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 13 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti.Panaikinti Kauno miesto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 3 d. sprendimÄ Nr. T-207.2016 m. gegužės 19 d. tarp Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kauno Å¡vara“ sudarytÄ Vejų Å¡ienavimo Kauno mieste paslaugų teikimo sutartį Nr. SR-0436 pripažinti negaliojančia.GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (j. a. k. 135277442) permokėtÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ â€“ 1 498,50 Eur (vienÄ tÅ«kstantį keturis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt aÅ¡tuonis eurus penkiasdeÅ¡imt euro centų) (sumokėta 2016 m. birželio 1 d. mokėjimo nurodymu Nr. 600, AB Å iaulių banke).GrÄ Å¾inti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (j. a. k. 135277442) už apeliacinį skundÄ permokėtÄ Å¾yminio mokesčio sumÄ â€“ 951,50 Eur (devynis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ penkiasdeÅ¡imt euro centų) (sumokėta 2017m. balandžio 11d. mokėjimo nurodymu Nr. 496, AB DNB banke).Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Irgita“ (j. a. k. 135277442) iÅ¡ Kauno miesto savivaldybės (j. a. k. 111106319), Kauno miesto savivaldybės administracijos (j. a. k. 188764867) ir uždarosios akcinės bendrovės „Kauno Å¡vara“( j. a. k. 132616649) po 1 260 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

Teisėjai                                                                 Danutė Gasiūnienė                                                                  Konstantinas Gurinas                                                                              Nijolė Piškinaitė