2023-07-25 Nr. BB-5082-1-01-1-39587-2021-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-3385/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39587-2021-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. liepos 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės, spręsdama nuteistojo T. M. gynėjo advokato Reno Bradūno kasacinio skundo dėl Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo T. M. gynėjas advokatas R. Bradūnas kasaciniu skundu prašo Marijampolės apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 12 d. nutartį panaikinti ir T. M. baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį nutraukti arba T. M., taikant BK 37 straipsnio nuostatas, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo.

Kasaciniame skunde gynėjas nesutinka su T. M. nuteisimu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Teigia, kad už fizinio skausmo sugyventinei S. B. sukėlimą ir jos nežymų sveikatos sutrikdymą jo ginamasis nuteistas nesurinkus neginčijamų jo kaltės įrodymų ir nepašalinus byloje esančių abejonių, T. M. veiksmuose neįrodytas būtinasis paminėtos nusikalstamos veikos sudėties požymis - tyčinis fizinio skausmo S. B. sukėlimas, nežymus jos sveikatos sutrikdymas. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. M. kaltu ir nuteisdamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, o apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti tokį apylinkės teismo sprendimą, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 241-242 straipsnių, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltinamojo naudai) principų pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 2 straipsnio 4 dalį, 140 straipsnio 2 dalį).

Apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas byloje įrodymų tyrimo (neapklausdamas gydytojo Š. B., papildomai liudytojo R. M.) ir neatsakydamas į visus apeliacinio skundo argumentus, be kita ko, esmingai pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies nuostatas. Abu bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nesiėmė visų įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neišdėstė teisinių argumentų ir išvadų dėl byloje ištirtų įrodymų vertinimo - nenuoseklių ir prieštaringų nukentėjusiosios S. B., liudytojų P. B., L.

R. ir E. T.-P. parodymų patikimumo vertinimo (jų vertinimo kartu su kitais bylos įrodymais), specialisto išvadų dėl S. B. padarytų sužalojimų laiko ir padarymo mechanizmo vertinimo, neįvertino įvykio vietos apžiūros metu užfiksuotų įrodymų ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateiktos informacijos apie gautą pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą Nr. 121GP, kurie paneigia S. B. duotus parodymus; vertinant įrodymus padarė klaidų dėl jų turinio; rėmėsi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1-4 dalių reikalavimams, negalėjo būti pripažinti įrodymais (tyrimo poligrafu metu užfiksuoti duomenys); nepagrįstai nepatikimais pripažino T.

M., liudytojų R. M., R. M. parodymus.

Gynėjas nurodo ir tai, kad teismai nepagrįstai nesvarstė BK 37 straipsnio nuostatų taikymo galimybės ir T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl veikos mažareikšmiškumo. Kasacinės instancijos teismui nusprendus, kad vis tik buvo padaryta T. M. inkriminuota nusikalstama veika, tikslinga spręsti šį klausimą, nes iš bylos duomenų akivaizdu, kad konfliktą tarp T. M. ir S. B. savo elgesiu ir veiksmais išprovokavo nukentėjusioji, po ko T. M., siekdamas atgauti savo turtą, buvo priverstas panaudoti tik susidariusioje situacijoje reikalingą fizinę jėgą, kuri nebuvo savitikslė ir nukreipta į nukentėjusiosios sužalojimą ar fizinio skausmo jai sukėlimą. Ja buvo siekiama atgauti telefoną, vėliau dokumentus, tačiau neatmetama galimybė, kad ją panaudojant galėjo būti padaryti paviršiniai, esminių pasekmių nesukėlę sužalojimai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 7 straipsnio, 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies, 241-242 straipsnių, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai vertinami kaltinamojo naudai) principų pažeidimus, apeliacinės instancijos teismas dar ir BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies pažeidimus, šių pažeidimų padarymas skunde iš esmės grindžiamas teismų atlikto įrodymų vertinimo, kurio pagrindu padaryta išvada, kad T.

M. padarė BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, kritika, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Kasatorius dėsto savo nuomonę, kaip turėjo būti vertinami nukentėjusiosios S. B., liudytojų P. B., L. R. ir E. T.-P., R. M., R. M. parodymai, taip pat ir paties T. M. parodymai (jų patikimumas), kiti byloje esantys įrodymai (duomenys), pateikia savą atskirų įrodymų bei jų visumos vertinimą ir jo pagrindu nustatytinas faktines bylos aplinkybes. Tačiau teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, o bylą teisės taikymo aspektu patikrina pagal žemesnių instancijų teismų nustatytas aplinkybes.

Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo, jų patikimumo bei pakankamumo kaltei pagrįsti nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas – ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į iš esmės analogiškus kasaciniame skunde išdėstytiems apeliacinio skundo argumentus, išsamiai pasisakė dėl nuteistojo ir jo gynėjo ginčijamo atskirų įrodymų patikimumo vertinimo, T.

M. inkriminuotos nusikalstamos veikos įrodytumo, pateikdamas motyvus, paneigiančius nuteistojo gynybinę poziciją, kad jis smurtinių veiksmų prieš sugyventinę S. B. nagrinėjamo įvykio metu neatliko. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas T. M. kalta pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, būtų padaręs baudžiamojo įstatymo aiškinimo ir taikymo klaidų ar esmingai pažeidęs baudžiamojo proceso įstatymo normas. Nuteistojo gynėjas nepateikia teisinių argumentų, kurie pagrįstų šių teismo išvadų nepagrįstumą ir tik deklaratyviai, be to, klaidinančiai (dėl poligrafo išvadų kaip įrodymo vertinimo) nurodo, kad abiejų instancijų teismai padarė BPK nuostatų pažeidimus.

Tokie argumentai teisėjų atrankos kolegijai nesuteikia pagrindo spręsti, kad abiejų instancijų teismai, nagrinėdami bylą ir surašydami skundžiamus procesinius sprendimus, padarė esminius BPK nuostatų pažeidimus, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo T. M. teisės ar kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus (BPK 369 straipsnio 3 dalis), ir/ar netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis).

Kasatoriaus argumentų dėl BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo kontekste pažymėtina, kad pagal šias BPK nuostatas teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo. Jeigu apeliacinis skundas atmetamas, nutartyje turi būti nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Tačiau to nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Skundžiamos nutarties turinys patvirtina, kad kasatoriaus aptariamu aspektu dėstomi argumentai ne tik kad yra deklaratyvūs, bet ir prieštarauja apeliacinės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo turiniui, todėl taip pat negali būti pripažinti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalyku.

Teisėjų atrankos kolegija pažymi ir tai, kad kasacinio skundo prašymas ir argumentai dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo ir T. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo nebuvo kelti nuteistojo T. M. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjo ir dėl jų skundžiamoje nutartyje nepasisakė. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Todėl paminėti nuteistojo gynėjo kasacinio skundo prašymas ir argumentai negali būti bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų teisės taikymo aspektu bylos nagrinėjimą kasacine tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo T. M. gynėjo advokato Reno Bradūno kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Eligijus Gladutis

Artūras Ridikas

Gabrielė Juodkaitė-Granskienė