bdb3f2d0-7f63-44a6-9349-e8fc22ead47a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-927-436/2014Teisminio proceso Nr. 2-05-3-12079-2010-2Procesinio sprendimo kategorija: 42.8.,42.9.,42.10., 42.11.1.,121.14.; 121.18.; 121.21.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. gegužės 30 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės, Arūno Rudzinsko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Egidijaus Tamašausko apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovų E. B. ir Ž.

B. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-637-151/2013 pagal ieÅ¡kovo V. G. ieÅ¡kinį atsakovams E. B. ir Ž. B. ir trečiajam asmeniui D. R. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, ir n u s t a t ė:I.             Ginčo esmė IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančia 2007 m. kovo 29 d. sudarytÄ Å¾emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kuriÄ V. G. pirko, o E. B. ir Ž.

B. pardavė 0,1246 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), taikyti restitucijÄ natÅ«ra - grÄ Å¾inti atsakovams anksčiau minėtÄ Å¾emės sklypÄ bei įpareigoti atsakovus grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui V. G. 40.000,00 Lt.Nurodė, kad prieÅ¡ pasiraÅ¡ant pirkimo - pardavimo sutartį su atsakovais sutarė, jog žemės sklypÄ pirks tik su sÄ lyga, kad jie parengs perkamo žemės sklypo detalųjį planÄ bei įrengs kanalizacijos, vandentiekio, elektros įvadus iki Å¡io žemės sklypo ribos. 2007 m. kovo 29 d. sudarė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ atsakovai ieÅ¡kovui perleido anksčiau minėtÄ Å¾emės sklypÄ už 60.000,00 Lt.

IeÅ¡kovas sumokėjo atsakovams 40.000,00 Lt., o likusius 20.000,00 Lt ieÅ¡kovas įsipareigojo sumokėti po prieÅ¡ tai minėtų susitartų darbų atlikimo. Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad detalusis planas nebus rengiamas, kadangi žemės sklypas patenka į prioritetines miÅ¡kų ir želdinių teritorijas. IeÅ¡kovo vertinimu, sandoris buvo sudarytas dėl atsakovų apgaulės, nes buvo suklaidintas dėl esminių sandorio aplinkybių.Atsakovai su ieÅ¡kiniu nesutiko, nurodė, kad ieÅ¡kovas klaidina teismÄ , detalieji planai pagal susitarimÄ buvo pradėti rengti ir jų nesÄ Å¾iningų veiksmų ieÅ¡kovo atžvilgiu nėra.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. 2007 m. kovo 29 d. žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ tarp V. G. ir atsakovų E. B. bei Ž. B. kuria buvo parduotas 0,1246 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); nutraukė bei taikė restitucijÄ â€“ įpareigojo ieÅ¡kovÄ V. G. grÄ Å¾inti atsakovams E. B. ir Ž. B. 0,1246 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įpareigojo atsakovus solidariai grÄ Å¾inti V.

G. 40.000 Lt. Taip pat priteisė iÅ¡ atsakovų po 1850 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovui bei priteisė iÅ¡ atsakovų po 13,16 Lt paÅ¡to iÅ¡laidų valstybei.Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas mano, jog ginčijama sutartis buvo sudaryta dėl apgaulės, tačiau iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų, raÅ¡ytinių įrodymų negalima teigti, kad ieÅ¡kovas buvo apgautas. Å alys pasirašė preliminariÄ sutartį, po to notariÅ¡kai patvirtintÄ Å¾emės pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje numatė apmokėjimo ir galutinio įvykdymo sÄ lygas.

IeÅ¡kovas sutartimi sutartus darbus pradėjo vykdyti, gavo planavimo sÄ lygas Nr. SP-23, kurios galiojo iki 2010-07-10, tačiau per tÄ laikÄ neparengė ir nesuderino plano ir terminui pasibaigus nesikreipė dėl planavimo sÄ lygų galiojimo pratęsimo ir toliau darbų nevykdė. IeÅ¡kovas nurodo, kad pinigus 40.000 Lt jis sumokėjo pagal preliminariÄ sutartį ne atsakovui, o UAB „Baltic building construction“, kuriai vadovavo trečiasis asmuo D. R., notarinę sutartį sudarė su atsakovais, įgaliojimÄ ruoÅ¡ti detalųjį planÄ ir atlikti kitus jau minėtus darbus iÅ¡davė E. B..

Dėl Å¡ių darbų vykdymo eigos bendravo tiek su atsakovu, tiek su trečiuoju asmeniu, todėl nustatytina, kad ieÅ¡kovas žinojo visas sandorio sudarymo aplinkybes, taigi negalima teigti, kad ieÅ¡kovas buvo apgautas.Atsakovas turėjo Å«kininko pažymėjimÄ , todėl nors sklypas ir priklausė asmeninės nuosavybės teise trečiajam asmeniui, tačiau Å¡iam turint kreditorių, žemę perrašė atsakovams, o atsakovas pardavė žemę ieÅ¡kovui. Nors trečiasis asmuo patvirtino, kad žemė asmeninės nuosavybės teise priklausė jam, tačiau jis neturėjo tikslo apgauti ieÅ¡kovo, bet turėjo asmeninį tikslÄ â€“ iÅ¡vengti kreditorinių reikalavimų įvykdymo.

Atsakovas E. B. taip pat neketino apgauti ieÅ¡kovo, nes abu su trečiuoju asmeniu ketino pasipelnyti, tačiau kaip nustatyta bendras verslas nepavyko, nes nepatvirtino detalaus žemės plano.Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad atsakovas E. B. neturėjo tikslo apgauti ieÅ¡kovo, tačiau netinkamai įvykdė pasiraÅ¡ytÄ sutartį ( CK 6.200 str.). IeÅ¡kovui netinkamai pritaikius teisės normÄ , teismas turi pareigÄ tinkamai teisiÅ¡kai įvertinti ieÅ¡kovo teisių pažeidimÄ . Teismas konstatavo, kad nenustačius pagal CK 1.91 str. apgaulės, nustatytina, jog atsakovas netinkamai vykdė pasiraÅ¡ytos žemės pirkimo - pardavimo sutarties sÄ lygas.CK 6.202 str. 1 ir 2d. numato, kad jei reikalingas valstybės institucijos leidimas ir įstatymai nenumato, kuri Å¡alis turi gauti leidimÄ , tai Å¡alys turi susitarti, kuri Å¡alis turi gauti leidimÄ .

Å ios bylos atveju valstybės institucijų leidimÄ Ä¯sipareigojo gauti atsakovai. CK 6.202 str. 3d. numato, kad reikalingas leidimas turi bÅ«ti gautas laiku. CK 6.203 str. numato, kad jei leidimas negaunamas, bet ir nėra atsisakyta jį iÅ¡duoti, tai abi Å¡alys turi teisę nutraukti sutartį, o jei atsisakoma iÅ¡duoti leidimÄ - tai sutartį daro negaliojančia. Å iuo atveju įsipareigojusi Å¡alis tiesiog nustojo vykdyti sutarties 3.3 punktÄ , t.y. 2010 07 10 pasibaigus plano rengimo leidimo galiojimo laikui Å¡io termino nepratęsė.Nustačius, kad atsakovas pažeidė esminę sutarties sÄ lygÄ , t.y. nepatvirtino detalaus žemės sklypo plano, neįvedė kanalizacijos, vandentiekio, elektros įvadų iki žemės sklypo - sutartis nutrauktina (CK 6.217 str.1 d.).

Teismas kvalifikuodamas, kad sutarties 3.3 punkto nevykdymas yra esminis, atsižvelgė į sÄ lygas, kurios yra numatytos CK 6.217 str. 2 d. ir nustatė, kad ieÅ¡kovas negavo to, ko tikėjosi – sklypÄ gavo be detalaus plano ir be komunikacijos įvadų, griežtas prievolės įvykdymo laikas turi esmės – po sandorio sudarymo praėjo beveik septyni metai, be to tikėtina, kad sutartyje atsakovo prisiimti įsipareigojimai nebus įvykdyti ir ateityje. Nustatyta, kad atsakovas E. B. ir trečiasis asmuo D. R. kartu bendradarbiavo, todėl turėjo žinoti apie galimas sutarties neįvykdymo pasekmes.

Atsakovas E. B. nors ir teigė, kad pinigų už parduotÄ Å¾emę jis negavo ir pagal bylos medžiagÄ nustatyta, kad pinigai buvo pervesti į UAB „Baltic building construction“, tačiau nors ir žinodamas, kad pinigai pervesti bendrovei pirkimo – pardavimo sutarties 3.3 punkte nurodė, kad pinigus už parduotÄ Å¾emę gavo. Atsakovas žinodamas, kad pinigai buvo pervesti bendrovei, tačiau teigdamas sutartyje, kad 40.000 Lt gavo, tuo prisiėmė atsakomybę už atsiradusias pasekmes. Atsakovas ir trečiasis asmuo, kiekvienas siekdamas asmeninių tikslų, sudarydami įvairius sandorius, elgėsi nesÄ Å¾iningai, kiekvienas prisiėmė ir asmeninę atsakomybę už sudarytų sandorių atsiradusias pasekmes.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu atsakovai E. B. ir Ž. B. praÅ¡o Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ panaikinti ir bylÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad:Teismas netinkamai vertino įrodymus, nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos. Teismas, nevertino aplinkybių, kurios buvo aptartos teismo posėdžiuose iki bylos sustabdymo. Taip pat neatsižvelgė į tai, kad buvo praÅ¡oma iÅ¡kviesti liudininkus, t.y.

Kauno rajono savivaldybės specialistus, kurie pateiktų paaiÅ¡kinimus dėl detaliųjų planų rengimo ginčo žemės sklypui. Teismas peržengė savo kompetencijos ribas ir neteisėtai, pažeisdamas tiek civilinio proceso kodekso, tiek civilinio kodekso normas, rungimosi, teisingumo ir protingumo pricipus, pats ėmėsi iniciatyvos, pakeisdamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , priėmė neteisėtÄ sprendimÄ . IeÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma sutartį pripažinti negaliojančia LR CK 1.91 str. pagrindu, o ne jÄ nutraukti.Faktinis pagrindas ieÅ¡kinyje turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai ir tiksliai, nes jis kartu su kitu ieÅ¡kinio elementu - ieÅ¡kinio dalyku - apibrėžia teisminio nagrinėjimo dalykÄ .

Dėl to aiÅ¡kus ieÅ¡kinio pagrindo formulavimas padeda dalyvaujantiems byloje asmenims ir teismui nustatyti ginčo pobÅ«dį, tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui bei operatyviai ir visiÅ¡kai iÅ¡spręsti ginÄÄ , apginant pažeistas ginčo Å¡alių teises ir teisėtus interesus. Visi Å¡ie faktai rodo, kad bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kas teismas, todėl yra pagrindas pripažinti teismo sprendimÄ neteisėtu.Kauno apylinkės teismas nutartimi sustabdė bylos nagrinėjimÄ iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, nagrinėjama Lietuvos apeliaciniame teisme, kurioje bus nustatyti prejudicinę reikÅ¡mę turintys faktai, turintys reikÅ¡mės Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimui, t.y. bus nustatytas tikrasis minėto žemės sklypo savininkas, lėšų panaudojimas ir kt.

Akivaizdu, kad teismas, be pagrindo atnaujinęs bylos nagrinėjimÄ , pažeidė LR CPK normas, reglamentuojančias bylos privalomÄ stabdymÄ ir atnaujinimÄ , o tai yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, todėl ir dėl Å¡ios priežasties sprendimas naikintinas ir byla perduotina spręsti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas V. G. praÅ¡o atsakovų apeliacinį skundÄ atmesti, palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ .

Nurodo, kad atsakovai, neturėdami jokių svarių argumentų dėl skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumo, pateikė apeliacinį skundÄ , tokiu bÅ«du piktnaudžiaudami savo procesinėmis teisėmis, sukelia daug nepatogumų bei varžo kitų proceso dalyvių teises ir daro žalÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Patikrinęs apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ , apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad apeliacinis skundas atmestinas.Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Sutarties laisvės principas reiÅ¡kia, kad Å¡alys gali laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ , yra privaloma ir turi bÅ«ti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis).

Sutarties laisvės principas apima ir sutarties Å¡alių teisę bet kada nutraukti sutartį jų bendru sutarimu. Tačiau tais atvejais, kai sutarties nutraukimo pageidauja tik viena sutarties Å¡alių, prioritetas teikiamas sutarties vykdymui. Galiojantys įstatymai bei sutarties Å¡alių įsipareigojimų vykdymo privalomumas riboja sutarties Å¡alies vienaÅ¡alę iniciatyvÄ nutraukti sutartį. Å alis vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukti sutartį gali tik įstatymų (CK 6.217 straipsnio 1 dalis) ar sutarties (CK 6.217 straipsnio 5 dalis) numatytais atvejais.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2007 m. sausio 12 d. ieÅ¡kovas V. G. ir UAB „Baltic building construction“ direktorius D. R., Å¡ioje byloje dalyvaujantis trečiuoju asmeniu, sudarė pirkimo pardavimo sutartį Nr. 061227/SP02, pagal kuriÄ UAB „Baltic building construction“, atstovaujama direktoriaus D. R., susitarė parduoti 10 arų žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), plane pažymėtu D-23, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui V. G. už 60.000,00 Lt (1 t., b. l. 66–68).

Å ioje sutartyje Å¡alys 4.5 punkte įtraukė sÄ lygÄ , pagal kuriÄ pardavėjas įsipareigojo pagal kalendorinį grafikÄ , nurodytÄ priede Nr. 3, atlikti ir perdavimo – priėmimo aktu priduoti pirkėjui parengtÄ detalųjį planÄ , įrengtas komunikacijas ir atvesti iki pirkėjo žemės sklypo ribų, įrengti vidinius kelius iki pirkėjo žemės sklypo (1 t., b. l. 67, 69). PreliminariÄ ja sutartimi laikomas Å¡alių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sÄ lygomis Å¡alys įsipareigoja ateityje sudaryti kitÄ â€“ pagrindinę – sutartį (CK 6.165 str. 1 d.).

Preliminarioji sutartis turi bÅ«ti raÅ¡ytinė (CK 6.165 str. 2 d.). Preliminariojoje sutartyje Å¡alys turi nurodyti terminÄ pagrindinei sutarčiai sudaryti (CK 6.165 str. 3 d.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos padaryta iÅ¡vada, jog Å¡i sutartis yra vertinama kaip preliminarioji nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kadangi Å¡alys aptarė žemės sklypo pirkimo – pardavimo sÄ lygas, ji yra raÅ¡ytinė ir 3.2 punkte Å¡alys susitarė, jog per vienÄ mėnesį turi bÅ«ti pasiraÅ¡yta pas notarÄ Å½emės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis (1 t., b. l. 66).

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pagrindinė sutartis notarų biure dėl to paties žemės sklypo pirkimo – pardavimo buvo sudaryta 2007 m. kovo 29 d., pagal kuriÄ atsakovai E. B. ir Ž. B., atstovaujama įgaliotinio E. B., pardavė jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį 0,1246 ha žemės sklypÄ , esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovui V. G. (1 t., b. l. 14–18). IÅ¡ Å¡ios sutarties ir teismo posėdžio metu apklaustų atsakovo E. B. bei trečiojo asmens D.

R. paaiÅ¡kinimų, nustatyta, kad į ginčo sklypÄ nuosavybės teisės UAB „Baltic building construction“ vardu nebuvo įregistruotos. Nustatyta, kad Å¡ios įmonės direktorius D. R. (Rangovas) su atsakovu E. B. (Užsakovu) dar 2006 m. rugsėjo 5 d. buvo sudarę sutartį Nr. 060905/AS01, pagal kuriÄ rangovas UAB „Baltic building construction“ atstovavo užsakovÄ E. B. parduodant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo parengti žemės sklypo detalųjį planų, įrengti centrines komunikacijas bei vidinius kelius (1 t., b. l. 93-104). 2011 m. rugsėjo 27 d. vykusio teismo posėdžio metu atsakovas E. B. nurodė, kad žemę buvo įsigijęs trečiasis asmuo D.

R., tačiau ji buvo registruota jo tėvo vardu. Visus su žemės sklypo pardavimu susijusius dokumentus tvarkė trečiasis asmuo, tačiau žemės sklypÄ perrašė atsakovo E. B. vardu todėl, kad jis turėjo Å«kininko pažymėjimÄ , o tokiu atveju yra lengviau pakeisti žemės Å«kio paskirtį (1 t., b. l. 145). IeÅ¡kovas pirko iÅ¡ atsakovo ginčo žemės sklypÄ tikslu statyti namÄ , todėl jam buvo aktualu, kad bÅ«tų sutvarkyti visi dokumentai (1 t. b. l. 145). Iki sudarydamas sandorį, ieÅ¡kovas nežinojo, kam nuosavybės teise priklausė sklypas, tačiau sandorio sudarymo metu paaiÅ¡kėjo, kad sklypas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso atsakovams.

Taigi, iÅ¡ nustatytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas E. B. ir trečiasis asmuo kartu siekė įgyvendinti mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos projektÄ , t.y. suprojektuoti žemės sklypus, padaryti detaliuosius planus, atvesti komunikacijas, vidinius kelius ir Å¡iuos sklypus parduoti. Tai reiÅ¡kia, kad tiek atsakovÄ , tiek trečiÄ jį asmenį siejo bendri verslo interesai.Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pakeisdamas ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , išėjo už ieÅ¡kinio ribų, todėl priėmė neteisėtÄ sprendimÄ , nes ieÅ¡kiniu buvo praÅ¡oma sutartį pripažinti negaliojančia LR CK 1.91 str. pagrindu, o ne jÄ nutraukti, atmestini, kaip nepagrįsti.Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sÄ moningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti.

Kiekvieno žmogaus valios veiksmo priežastis yra jo Å«kiniai, ekonominiai, buitiniai, kultÅ«riniai ir kiti poreikiai. Jie nulemia norÄ sudaryti sandorį. Å is žmogaus noras sudaryti sandorį vadinamas jo vidine valia. Jai susidaryti (susiformuoti) svarbiÄ reikÅ¡mę turi tikslas ir motyvai. DviÅ¡aliam sandoriui sudaryti bÅ«tina, kad jo dalyviai iÅ¡reikÅ¡tų savo valiÄ , kad jų valiÄ Å¾inotų kita sandorio Å¡alis. Sandorio Å¡alių valia turi bÅ«ti iÅ¡reiÅ¡kiama įstatyme nustatyta forma. Å iuo atveju iÅ¡orinės valios iÅ¡reiÅ¡kimas turi atitikti vidinį – tikrÄ jį valios turinį.

Netiksliai arba iškreiptai išreiškus vidinės valios turinį, gali atsirasti kliūčių sandoriui sudaryti arba kilti ginčų tarp sandorio dalyvių dėl jo galiojimo. Dėl šių priežasčių valios išreiškimas yra vienas svarbiausių kiekvieno sandorio elementų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013).Pagal CK 1.91 straipsnio 1 dalį sandoriai, turintys valios trūkumų, taip pat sudaryti dėl apgaulės, gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais pagal nukentėjusiojo ieškinį.

Dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo ir taikymo kasacinis teismas yra ne kartÄ pasisakęs. Apgaulė CK 1.91 straipsnio prasme – tai sandorį sudarančio asmens tyčinis suklaidinimas dėl esminių sandorio aplinkybių, kuris gali reikÅ¡tis aktyviais veiksmais, taip pat svarbių sandorio aplinkybių nuslėpimu, sÄ moningai siekiant galutinio tikslo – sudaryti sandorį. Apgaule galima pripažinti tik tokius tyčinius veiksmus, kurie turi lemiamÄ Ä¯takÄ Å¡alies valiai susiformuoti. Kai reiÅ¡kiamas reikalavimas pripažinti negaliojančiu dėl apgaulės sudarytÄ sandorį, byloje turi bÅ«ti tiriama ir vertinama, ar atsakovas atliko tyčinius nesÄ Å¾iningus veiksmus (tyčia pranešė tikrovės neatitinkančias žinias arba nutylėjo svarbias aplinkybes dėl esminių sudaromo sandorio elementų, siekdamas suklaidinti ieÅ¡kovÄ ), dėl kurių ieÅ¡kovas buvo paskatintas sudaryti ne tokį sandorį, kokį jis iÅ¡ tikrųjų siekė sudaryti, taip pat turi bÅ«ti tiriamas bei vertinamas ir ieÅ¡kovo elgesys tiek prieÅ¡ sandorio sudarymÄ , tiek ir sudarant sandorį bei po sandorio sudarymo.

Sprendžiant dėl apgaulės konstatavimo, abiejų Å¡alių veiksmai turi bÅ«ti vertinami vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013)PrieÅ¡ tai teismas nustatė, kad atsakovas E. B. su trečiuoju asmeniu, dar iki sudarant ginčijamÄ sutartį su ieÅ¡kovu, susitarė vykdyti bendrÄ veiklÄ ir iÅ¡ to gauti pajamų. Tai, kad atsakovas pradėjo vykdyti sutartį, patvirtina byloje esantys įrodymai ir Å¡alių paaiÅ¡kinimai.

Buvo minėta, kad atsakovas ir trečiasis asmuo 2006 m. rugsėjo 5 d. sudarė atstovavimo sutartį, pagal kuriÄ , kaip jau buvo minėta, rangovas UAB „Baltic building construction“ atstovavo užsakovÄ E. B. parduodant žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei įsipareigojo parengti žemės sklypo detalųjį planų, įrengti centrines komunikacijas bei vidinius kelius (1 t., b. l. 93-104). IÅ¡ sutarties priedo Nr. 2, matyti, jog Å¡iems darbams atlikti buvo parengta sÄ mata 420.522,50 Lt sumai (1 t., b. l. 100).

Sutarties priede Nr. 3 sudarytas darbų atlikimo grafikas (1 t., b. l. 101). Pagal sutartį parengta viso atsakovui priklausančio žemės sklypo eksplikacija (1 t., b. l. 104). Dar iki ginčijamos sutarties sudarymo, 2007 m. kovo 22 d. Kauno rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimÄ Nr. TS-82, kuriuo leido rengti gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių teritorijų iÅ¡dėstymo planus (2 t., b. l. 4), todėl, kaip teismo posėdžio metu atsakovas ir trečiasis asmuo paaiÅ¡kino, buvo pradėtas vidinių kelių planavimas, pradėta vesti kanalizacija, tačiau darbai sustojo.

IÅ¡ Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus 2009 m. spalio 7 d. raÅ¡to matyti, kad toliau detaliojo plano rengimo dabai sustojo, nes žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), vadovaujantis Kauno rajono savivaldybės tarybos 2009 m. sausio 29 d. sprendimu Nr. TS-1 patvirtintu Kauno rajono savivaldybės teritorijos bendruoju planu patenka į prioritetines miÅ¡kų ir želdinių teritorijas (1 t., b. L. 21, 2 t., b. l. 3). Taigi, iÅ¡ nustatytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad Å¡alys, sudarydamos ginčijamÄ sutartį, duomenų, jog žemės sklypas patenka į prioritetines miÅ¡kų ir želdinių teritorijas, neturėjo, nes kaip minėta, Å¡ios aplinkybės paaiÅ¡kėjo po sutarties sudarymo praėjus keliems metams.

Teisėjų kolegijos vertinimu, sandorio dalyviai aiÅ¡kiai iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sudaryti sandorį bÅ«tent tokiomis sÄ lygomis, kokios įtrauktos į ginčo sutartį, t.y. ieÅ¡kovas tikėjosi statyti namÄ , jeigu bus pakeista žemės paskirtis ir parengtas detalusis planas, privesti keliai ir komunikacijos, o atsakovas siekė pakeisti žemės paskirtį, parduoti atskirais sklypais ir iÅ¡ to gauti pelnÄ . Tai reiÅ¡kia, kad nebuvo atsakovo tyčinių suklaidinimo veiksmų dėl esminių sutarties sÄ lygų, sandorio Å¡alys bei trečiasis asmuo buvo sÄ Å¾iningi.

Esant nustatytoms aplinkybėms, sutiktina su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad atsakovas E. B. neturėjo tikslo apgauti ieÅ¡kovÄ , nes nenustatyta, jog atsakovas tyčia nuslėpė nuo ieÅ¡kovo aplinkybę, kad negalės parengti sutartyje numatytų projektavimo darbų, todėl ginčijamas sandoris negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu, kaip sudarytas dėl apgaulės CK 1.91 straipsnio prasme. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išėjo už ieÅ¡kinio ribų, nes ginčijamÄ sutartį nepripažino negaliojančia, CK 1.91 straipsnio pagrindu, tačiau nutraukė jÄ visai kitu pagrindu.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieÅ¡kinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiÅ¡kiamas reikalavimas, bei Å¡ias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiÅ¡kai kvalifikuotų ginÄÄ . Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ , yra pasisakęs, kad ieÅ¡kinio dalykas – tai materialinis teisinis reikalavimas, ieÅ¡kovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo bÅ«das.

IeÅ¡kovas turi teisę ir pareigÄ pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio dalykÄ , t. y. suformuluoti jį taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , nes bÅ«tent tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamÄ teisės kreiptis į teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. Ž. v.

UAB „Melsta“, bylos Nr. 3K-3-485/2008). Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir, ar jis nurodytas teisingai, tik bylÄ nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas. Nurodant ieÅ¡kinio dalykÄ kiekviename ieÅ¡kinyje turėtų bÅ«ti aiÅ¡kiai nurodyta asmens teisė arba įstatymų saugomas interesas, kuriuos, į teismÄ besikreipiančio asmens nuomone, reikėtų ginti. Be to, ieÅ¡kinyje bÅ«tina nurodyti asmens pageidaujamÄ ir teismo praÅ¡omÄ pritaikyti pažeistos teisės gynimo bÅ«dÄ (CK 1.138 straipsnis), tačiau neprivaloma savo reikalavimÄ teisiÅ¡kai kvalifikuoti, pakanka, kad į teismÄ besikreipiantis asmuo nurodytų, ko ir kokia apimtimi jis praÅ¡o iÅ¡ teismo, tačiau bet kokiu atveju ieÅ¡kinio dalykas turi bÅ«ti suformuluotas aiÅ¡kiai.

Civilinių teisių gynimo bÅ«dai nustatyti materialiosios teisės normose, kurios reguliuoja konkretų teisinį santykį, ir asmuo, kuris mano, kad jo civilinės teisės yra pažeistos, gali praÅ¡yti teismo taikyti vienÄ ar iÅ¡ karto kelis civilinės teisės gynimo bÅ«dus, jeigu įstatymuose nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo bÅ«do ir ieÅ¡kovas gynimo bÅ«dus ar bÅ«dÄ gali pasirinkti savo nuožiÅ«ra bei suformuluoti savo ieÅ¡kinio reikalavimÄ (reikalavimus). Taigi ieÅ¡kinyje gali bÅ«ti daugiau negu vienas susijusių savarankiÅ¡kų reikalavimų (ieÅ¡kinio dalykų); juolab kad ieÅ¡kovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimÄ , teismui pateikiamame ieÅ¡kinyje gali nurodyti ir alternatyvius ieÅ¡kinio reikalavimus, tačiau tais atvejais, kai materialiosios teisės normose nenumatyta vieno iÅ¡ ieÅ¡kinyje kaip alternatyvaus nurodyto gynybos bÅ«do taikymo galimybės, tokia aplinkybė eliminuoja atitinkamo gynybos bÅ«do pritaikymÄ teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovas pažeidė ginčijamos sutarties 3.3 punktÄ ir iki bylos nagrinėjimo teisme pabaigos neįvykdė Å¡iame punkte nustatytos sÄ lygos, todėl teismas kvalifikavo, kad 3.3 punkto nevykdymas yra esminis sutarties sÄ lygos pažeidimas, o tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovo teisės yra pažeistos, nes jis negavo to, ko tikėjosi, t.y. pirko sklypÄ nesant detaliojo plano ir be komunikacijų įvadų, todėl atitinkamai pritaikė įstatymo nuostatas ir laikė, kad sutartis nutrauktina CK 6.217 straipsnio pagrindu.

 CK 6.202 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu tam tikri įstatymai nustato, kad bÅ«tinas atitinkamos valstybės institucijos leidimas, turintis reikÅ¡mės sutarties galiojimui ar jos vykdymui, ir įstatymuose ar sutartyje nenumatyta ko kita, tai tokį leidimÄ privalo gauti valstybėje, kurios įstatymai nustato tokį reikalavimÄ , esanti sutarties Å¡alis. Jeigu abi sutarties Å¡alys yra Lietuvoje ir Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytÄ reikalavimÄ nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, tai leidimÄ privalo gauti Å¡alis, kuriai Å¡i pareiga yra nustatyta įstatymuose, iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai jos nenumato.

Tokiu atveju Å¡alys privalo susitarti, kuri iÅ¡ jų turi gauti leidimÄ (CK 6.202 str. 2 d.). ReikalingÄ leidimÄ ar leidimus sutarties Å¡alis privalo gauti laiku. Jai tenka visos su privalomų leidimų gavimu susijusios iÅ¡laidos, jeigu sutartyje nenumatyta ko kita. Sutarties Å¡alis taip pat privalo nedelsdama praneÅ¡ti kitai Å¡aliai apie tai, kad leidimas yra gautas arba kad atsisakyta jį iÅ¡duoti (CK 6.202 str. 3 d.). Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, atsakovas tiesiog nustojo vykdyti ginčo sutarties 3.3 punktÄ , dokumentų neparengė ir nėra byloje objektyvių įrodymų, jog ateityje atsakovas šį sutarties punktÄ Ä¯vykdys.

Jeigu per nustatytÄ terminÄ , o kai toks terminas nenustatytas, – per protingÄ terminÄ privalomas leidimas, nepaisant Å¡alies bÅ«tinų pastangų, negaunamas, bet ir nėra atsisakyta jį iÅ¡duoti, tai abi sutarties Å¡alys turi teisę nutraukti sutartį (CK 6.203 str. 1 d.). Ginčo sutarties 8.4 punkte nurodyta, kad Å¡i sutartis gali bÅ«ti nutraukta Å¡alių susitarimu ar LR įstatymuose nustatytais atvejais ar pagrindais. Tokiu atveju Å¡alys privalo grÄ Å¾inti viena kitai viskÄ , kÄ yra gavusios pagal Å¡iÄ sutartį (1 t., b. l. 18).

Taigi, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad detalaus plano nepatvirtinimas, komunikacijų neįvedimas yra esminis sutarties pažeidimas, nes ieÅ¡kovas negavo to ko tikėjosi iÅ¡ sutarties, be to iÅ¡ atsakovų elgesio matyti, jog ieÅ¡kovui nėra pagrindo tikėtis, jog atsakovas sutarties 3.3 punktÄ Ä¯vykdys ateityje, todėl pagrįstai ginčo sutartį nutraukė CK 6.217 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindu.Apelianto argumentai, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atnaujino Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ , kadangi Lietuvos apeliaciniame teisme dar nebuvo iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla, atmestini, kaip nepagrįsti.IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartimi Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas iki bus iÅ¡nagrinėta baudžiamoji byla Nr. 1-62-133/2011, kurioje atsakovui E. B. ir trečiajam asmeniui D.

R. pareikÅ¡ti kaltinimai dėl turto pasisavinimo (1 t., b. l. 107). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 18 d. nutartimi prieÅ¡ tai minėta nutartis dėl bylos sustabdymo panaikinta, kadangi teismas nenustatė tarp civilinės bylos ir baudžiamosios bylos sÄ sajumo ir perdavė bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui toliau (1 t., b. l. 115–116). Tuo pagrindu, Kauno apylinkės teismas 2011 m. birželio 1 d. bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės atnaujino (1 t., b. l. 120). 2011 m. lapkričio 16 d.

Kauno apylinkės teismas pakartotinai sustabdė Å¡ios civilinės bylos nagrinėjimÄ iki įsiteisės teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-62-133/2011 (1 t., b. l. 153), tačiau perdavus Å¡iÄ bylÄ kitam teisėjui, 2013 m. rugsėjo 6 d. nutartimi bylos nagrinėjimas atnaujintas. Pažymėtina, kad prieÅ¡ tai minėtoje Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 18 d. nutartyje konstatavo, jog nagrinėjama civilinė byla nėra susijusi su baudžiamÄ ja byla, todėl nebuvo pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimÄ .

Tokių argumentų bylÄ nagrinėjant iÅ¡ esmės pirmosios instancijos teisme apeliantai taip pat nekėlė. Taigi, teisėjų kolegija nenustatė jokių aplinkybių, kad teismui atnaujinus bylos nagrinėjimÄ , Å¡alių teisės buvo pažeistos. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kitus apeliacinio skundo argumentus ginčo atveju laiko teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jis paliekamas nepakeistu, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartimi atsakovams žyminio mokesčio 1200,00 Lt sumokėjimas už apeliacinį skundÄ buvo atidėtas iki apeliacinio skundo iÅ¡nagrinėjimo (2 t., b. l. 33). Teismui nusprendus netenkinti apeliacinio skundo, Å¡i suma priteistina iÅ¡ apeliantų po lygiai (CPK 96 str. 2 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovų E. B. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir Ž.

B. (a.k. (duomenys neskelbtini) po 600,00 Lt (Å¡eÅ¡is Å¡imtus litų 00 ct) žyminį mokestį už apeliacinį skundÄ valstybei, Å¡iÄ sumÄ sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančiÄ â€žSwedbank“, AB, įmokos kodas 5660. Teisėjai                                                                               Virginija Lozoraitytė                                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas                                                                                 Egidijus TamaÅ¡auskas