bdb38fae-fa7f-47e1-90bb-63860ef9943d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-1157-324/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13584-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2; 44.5.2.4; 44.5.2.16; 44.8; 121.21(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. birželio 23 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (pranešėja), Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė), apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės A.

M. K. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-583-748/2014 pagal A. M. K. ieÅ¡kinį atsakovui D. M., trečiajam asmeniui „BTA Insurance Company“ SE dėl žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija nustatė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 8 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 3 808 Lt turtinei žalai atlyginti.Nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 13 d. Kaune, Kalvarijos g., atsakovas, vairuodamas automobilį Mercedes Benz ML 270 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) sukdamas iÅ¡ Å¡alutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiuojančio ieÅ¡kovės vairuojamo automobilio Audi A4 (valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausančio ieÅ¡kovės tėvui V.

M., ir sukėlė eismo įvykį. IÅ¡kart po eismo įvykio ieÅ¡kovei prireikė medikų pagalbos, ji patyrė įvairių sužeidimų ir Å¡okÄ . Dėl patirtų sužalojimų ieÅ¡kovė ilgÄ laikÄ buvo nedarbinga. 2013 m. birželio 12 d. specialistai nustatė, jog ieÅ¡kovė traumos metu patyrė kÅ«no sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį bendru organizmo sukrėtimu. Sužalojimas vertintas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. 2012 m. lapkričio 27 d. draudikas „BTA Insurance Company“ SE informavo ieÅ¡kovę, jog yra priimtas sprendimas iÅ¡mokėti jai 2 475,78 Lt dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , iÅ¡ kurių iÅ¡moka už patirtÄ neturtinę žalÄ sudarė 1 640 Lt. 2012 m. rugpjūčio 16 d. draudikas nustatė, jog avarijos metu sugadinto automobilio vardinė vertė 16 000 Lt, likutinė vertė – 3 808 Lt. 2012 m. gruodžio 12 d. draudikas atlygino dalį ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos ir dalį V.

M. patirtos turtinės žalos. IeÅ¡kovei nebuvo atlyginta visa patirta neturtinė žala, likęs neturtinės žalos dydis priteistinas iÅ¡ atsakovo. IeÅ¡kovės patirti fizinio pobÅ«džio padariniai pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovė dėl atsakovo neteisėtais veiksmais sukeltų padarinių nuolat jautė ir iki Å¡iol jaučia skausmÄ kaklo srityje, sukeliantį nepatogumus kasdieniniame gyvenime. Dėl nuolatinio skausmo kaklo srityje ieÅ¡kovė patyrė dvasinių iÅ¡gyvenimų, jautėsi nepilnavertiÅ¡ka ir sugniuždyta, nuolat jautė baimę, jog gali nepasveikti, o kaklo situacija – pablogėti.

IeÅ¡kovės patirti dvasinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimai pasireiÅ¡kė tuo, jog ieÅ¡kovei iÅ¡sivystė baimė vairuoti transporto priemonę, paÅ¡lijo santykiai ieÅ¡kovės Å¡eimoje, ieÅ¡kovė negalėjo normaliai judinti galvos, dėl to pasikeitė natÅ«ralÅ«s kÅ«no judesiai, sumenko ieÅ¡kovės socialiniai įgÅ«džiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas, tai įtakojo pasitikėjimo savimi kritimÄ , gilų liÅ«desį ir nepasitenkinimÄ esama padėtimi. Automobilio likutinės vertės dydis yra V.

M. patirta žala, kurios reikalavimo teisė perduota ieškovei pagal 2013 m. rugpjūčio 8 d. reikalavimo perleidimo sutartį, ir dėl to ji priteistina iš atsakovo. V. M. nesiekė ir negalėjo pasinaudoti sugadinto automobilio likučiais, todėl turėtų būti atlyginta automobilio likutinė vertė – 3 808 Lt. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 3 d. sprendimu ieškinį iš dalies patenkino. Priteisė ieškovei iš atsakovo 808 Lt turtinei žalai atlyginti ir 330,33 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atmetė kitÄ ieÅ¡kinio dalį. Konstatavo, kad atsakovas pažeidė Kelių eismo taisyklių 107 punkto reikalavimus (įvykdyti neteisėti veiksmai), pažeidimÄ padarė neatsargiais veiksmais (kaltės pasireiÅ¡kimo forma), dėl jo neatsargių veiksmų buvo sudaužytas ieÅ¡kovės tėvo automobilis ir sužalota ieÅ¡kovė (priežastinis ryÅ¡ys), dėl to jam kyla civilinė atsakomybė atlyginti žalÄ . Nustatęs, kad po reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo ieÅ¡kovės tėvas V.

M. automobilį Audi A4 pardavė už 3 000 Lt, lėšas, gautas už parduotÄ automobilį, įskaitė į padengtos žalos dalį ir sprendė, kad likusi neatlyginta turtinės žalos dalis yra 808 Lt, kuriÄ privalo atlyginti atsakovas. Padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovei buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl bendro organizmo sukrėtimo. Sprendė, kad ieÅ¡kovės medicininių dokumentų įraÅ¡ai apie 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymus pas gydytojus ir nusiskundimus dėl savo sveikatos neįrodo Å¡ių nusiskundimų sÄ ryÅ¡io su atsakovo veiksmais, o tai, kad ieÅ¡kovės sveikata yra sutrikusi dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo, tėra ieÅ¡kovės spėjimas.

Pažymėjo, kad išgyvenimai dėl kredito įmokų mokėjimo priežastiniu ryšiu nėra susiję su atsakovo veiksmais, be to, įstatymas nenumato, kad dėl tokio pobūdžio pergyvenimų gali būti atlyginama neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Konstatavo, kad ieškovė nepateikė įrodymų pagrįsti aplinkybėms, kad dėl autoįvykio pašlijo santykiai šeimoje, sumenko ieškovės socialiniai įgūdžiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas. Vertino, kad tokia ieškinio argumentacija yra deklaratyvi ir negali būti pagrindu tenkinti ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo.

Nustatė, kad atsakovo turtinė padėtis yra sunki, nes dėl studijų Kauno kolegijoje jis tebėra iÅ¡laikomas tėvų. Padarė iÅ¡vadÄ , kad byloje nėra duomenų, jog ieÅ¡kovės nežymus sužalojimas gali ateityje turėti neigiamÄ Ä¯takÄ bendrai jos sveikatos bÅ«klei. Pažymėjo, kad dėl tyčiniais arba neatsargiais veiksmais padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo neturtinės žalos atlyginimo suma teismų praktikoje vertinama 500–3000 Lt (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-202/2012, 3K-3-151/2013, 3K-3-515/2013).

Atsižvelgęs į tai, kad ieÅ¡kovės sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, žala padaryta dėl neatsargumo, stacionare ieÅ¡kovė visiÅ¡kai nesigydė, o ilgalaikis ambulatorinis gydymas buvo taikomas ne dėl sužalojimo, o dėl jos subjektyvių nusiskundimų, ieÅ¡kovė yra darbinga, neatlygintos turtinės žalos suma (808 Lt) palyginti nedidelė, atsakovas yra studentas, savarankiÅ¡kų pajamų neturi, sprendė, kad ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 1 640 Lt sumÄ , kuri, vadovaujantis Vyriausybės nutarimu patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklėmis, buvo apskaičiuota ir iÅ¡mokėta draudimo bendrovės „BTA Insurance Company“ SE.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nurodo, jog neteisėta ir nepagrįsta sprendimo dalis, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Nepagrįsta iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovės medicininių dokumentų įraÅ¡ai apie 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymus pas gydytojus ir nusiskundimus dėl sveikatos neįrodo Å¡ių nusiskundimų sÄ ryÅ¡io su atsakovo veiksmais. Neatsižvelgta, kad teismo medicinos specialistai iÅ¡vadoje pažymėjo, jog 2012 m. rugpjūčio 17 d. ieÅ¡kovė skundėsi, kad skauda deÅ¡inę kaklo pusę, daugiau sukiojant į Å¡onus, konsultuota neurologo, diagnozė – galvos sukamojo raumens miozitas, dėl galvos skausmų konsultuota, nustatyta cefalgija.

Å ios medicinos specialistų iÅ¡vados atitinka ieÅ¡kovės asmens sveikatos istorijos įraÅ¡us. Liudytoja B. M. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog dėl kaklo, rankų skausmų bei nemigos dukra lankosi pas gydytojus iki Å¡iol. Iki sužalojimų autoįvykio metu ieÅ¡kovė neturėjo nusiskundimų dėl kaklo srities skausmų. IeÅ¡kovė patyrė kaklo traumÄ , o pateiktuose medicininiuose iÅ¡raÅ¡uose fiksuojami bÅ«tent nusiskundimai dėl kaklo skausmų. Neanalizuota ir nepasisakyta dėl pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų:

VÅ¡Ä® „Kalniečių poliklinika“ vyr. med. seserį vaduojančios slaugytojos pateiktos ieÅ¡kovės charakteristikos prieÅ¡ ir po autoįvykio; UAB „Šeimos klinika Vita Longa“ gydytojos psichiatrės V. M. pateiktų medicininių iÅ¡rašų dėl psichinės sveikatos.Neįvertintas priežastinis ryÅ¡is tarp atsakovo veiksmų ir ieÅ¡kovės patiriamų skausmų kaklo srityje bei nepagrįstai padaryta iÅ¡vada, kad Å¡ie skausmai nėra atsakovo veiksmų rezultatas. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ieÅ¡kovė patyrė ne tik dvasinio, bet ir fizinio pobÅ«džio žalÄ .

Šiuo metu atsakovė vis dar patiria kaklo bei galvos skausmus. Nustatant priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir ieškovei sukeltų fizinių padarinių būtina atsižvelgti į teismų praktikoje formuluojamas priežastinio ryšio nustatymo taisykles (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007). Be neteisėtų ir kaltų atsakovo veiksmų ieškovei nebūtų atsiradusi fizinė ir psichinė žala. Iki atsakovo sukeltos avarijos ieškovė nesiskundė kaklo srities ir galvos skausmais.

Taigi teismas netaikė conditio sine Ä ua non testo, todėl padarė klaidingas iÅ¡vadas dėl faktinio priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovo veiksmų ir sukeltų padarinių ieÅ¡kovės sveikatai. Teisinis priežastinis ryÅ¡is taip pat nustatytinas, kadangi atsakovo veiksmai tiesiogiai lėmė ieÅ¡kovės kÅ«no sužalojimus. Atsakovo neteisėtais veiksmais sukelti padariniai ieÅ¡kovės sveikatai taip pat sÄ lygojo ir papildomus dvasinius ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimus, ji jautė baimę dėl to, kad situacija dėl kaklo srities skausmų gali nepasikeisti ar pablogėti, ieÅ¡kovė iki Å¡iol jaučiasi nepilnavertė, sugniuždyta.

Nepagrįstai ieškovės paaiškinimai ir liudytojų parodymai dėl ieškovės patirtų dvasinio pobūdžio padarinių nevertinti kaip visaverčiai įrodymai, klaidingai nurodyta, kad jie tėra deklaratyvūs teiginiai. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, jog „<...> duomenys, gauti iš šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimų (CPK 186–188 str.) ir kitų įrodinėjimo priemonių, nors jos yra išreiškiamos vertinimų, nuomonių, spėlionių ar jausmų forma, laikytinos visaverčiais įrodymais CPK 177 straipsnio 1 dalies prasme.“ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009).

Taigi, dėl to, kad nėra nustatytų specialių leistinų įrodinėjimo priemonių dvasiniams iÅ¡gyvenimams pagrįsti, teismas, atsižvelgiant į tai, kad dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra labai individualÅ«s patyrimai, neapčiuopiami ir negalimi pilnavertiÅ¡kai įvertinti iÅ¡ iÅ¡orės, sprendžia apie jų buvimÄ remdamasis Å¡alių ir trečiųjų asmenų paaiÅ¡kinimais, kurie yra laikomi visaverčiais įrodymais, bei atsižvelgdamas į objektyvias aplinkybes, t. y. įprastai galimus analogiÅ¡koje situacijoje patirti iÅ¡gyvenimus.Klaidingai motyvuotas atsisakymas priteisti ieÅ¡kovei patirtÄ neturtinę žalÄ dėl to, kad ieÅ¡kovė neįrodė patirtos neturtinės žalos dydžio.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad neturtinės žalos dydis iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žala, neturėtų bÅ«ti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2006).Nepagrįstai konstatuota, kad teismų praktikoje ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala vertinama 500–3000 Lt, ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos dydis jau padengtas, draudimo bendrovei po avarijos iÅ¡mokėjus draudiminę iÅ¡mokÄ .

Pirmosios instancijos teismo nurodytų kasacinio teismo nutarčių ratio decidendi nesutampa su nagrinėjama byla. Pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-151/2013, teismas priteisė 3 000 Lt, konstatavęs, jog „<...> nors eismo įvykio metu buvo padaryta žala ieÅ¡kovo sveikatai, t. y. vienai labiausiai saugotinų asmens vertybių, tačiau nustačius, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, neilgÄ laiko tarpÄ , nenustatyti traumos liekamieji reiÅ¡kiniai, taip pat kitas nurodytas aplinkybes, yra pagrindas konstatuoti, kad teismų ieÅ¡kovui priteistas 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas atitinka neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.“ Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovei sukelti ilgalaikiai sveikatos sužalojimo padariniai.Neatsižvelgta, kad draudimo kompanijos iÅ¡mokėtas neturtinės žalos dydis objektyviai nekompensuoja ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos.

Skaičiuodama žalos dydį, draudimo bendrovė nevertina CK 6.250 straipsnyje įtvirtintų neturtinės žalos kriterijų, jų turinio bei apimties, taip pat ieÅ¡kovės turėtų tęstinių pasekmių. Neturtinės žalos dydį draudimo kompanija apskaičiavo pagal Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12.1 straipsnį, pagal kurį už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ iÅ¡mokama po 20 Lt, kol mokama suma nevirÅ¡ija galimos pagal įstatymÄ maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam asmeniui padarytos turtinės žalos (82 dienos x 20 Lt = 1640 Lt).Netinkamai vertinta atsakovo turtinė padėtis.

Atsakovas yra pilnametis, darbingo amžiaus asmuo, 2014 m. baigsiantis studijas. Teismo argumentai negali paÅ¡alinti atsakovo pareigos prisiimti atsakomybę už savo kaltais veiksmais padarytÄ Å¾alÄ kito asmens sveikatai.PraÅ¡o panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo, Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ ir patenkinti ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas ir trečiasis asmuo praÅ¡o sprendimo nekeisti.

Atsakovas nurodo, kad ieÅ¡kovei nenustatyta jokių padarinių sveikatai, kurių dėl autoįvykio gali kilti ateityje, visi ieÅ¡kovės samprotavimai, kad jai ateityje galbÅ«t gali pablogėti sveikata, paremti tik pačios ieÅ¡kovės prisiminimų apmÄ stymais ir mintimis apie autoįvykį. Teismo medicinos iÅ¡vadoje Nr. KG 32/13 nurodyta, kad ieÅ¡kovė iki autoįvykio taip pat sirgo įvairiomis ligomis. Faktas, kad ieÅ¡kovė po autoįvykio lankėsi pas gydytojus, nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovės nusiskundimai ir patirti dvasiniai nepatogumai yra tiesiogiai susiję su autoįvykio metu patirtais sužalojimais.

IeÅ¡kovės emociniai pastebėjimai ir prisiminimai apie autoįvykį galbÅ«t gali bÅ«ti įtakoti pogimdyvinio periodo, nes ieÅ¡kovė Å¡iuo metu augina mažametį vaikÄ . IeÅ¡kovės reakcija į neturtinių vertybių pažeidimÄ yra neadekvati padarytam pažeidimui. Eismo įvykio metu ieÅ¡kovės sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, tai buvo nustatyta tik po kelių ieÅ¡kovės skundų. IeÅ¡kovei autoįvykio padariniai nebuvo labai sunkÅ«s ir neturėjo didelės įtakos profesinei ir darbinei veiklai, dėl patirtų sužalojimų nebuvo kilusi grėsmė ieÅ¡kovės gyvybei, atsakovo atžvilgiu yra nutrauktas ikiteisminis tyrimas, todėl nenustatyta neturtinės žalos atlyginimÄ didinančių kriterijų.

IeÅ¡kovės patirti dvasiniai iÅ¡gyvenimai yra adekvačiai įvertinti ir atlyginti draudimo bendrovės. Atsakovas yra studentas, mokosi nefinansuojamoje studijų vietoje, yra iÅ¡laikomas tėvų, atsakovo mama – bedarbė, Å¡eimÄ iÅ¡laiko tėvas, kurio darbo užmokestis siekia tik minimaliÄ algÄ . Ä®vertinus atsakovės galbÅ«t patirtus sužalojimus, jos praÅ¡oma priteisti 8 000 Lt suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė ir neatitinka sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų.Trečiasis asmuo nurodo, kad pagal Vyriausybės nutarimu patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 12.1 punktÄ , skaičiuojant atlygintinos neturtinės žalos dydį, už kiekvienÄ nedarbingumo dienÄ iÅ¡mokama po 20 litų, kol mokama suma nevirÅ¡ija galimos pagal įstatymÄ maksimalios sumos dėl nukentėjusiajam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos.

IeÅ¡kovė gydėsi 82 dienas, todėl jai paskaičiuota 1 640 Lt iÅ¡moka neturtinei žalai atlyginti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieÅ¡kovė patyrė traumÄ ir tam tikrÄ laikÄ gydėsi, tačiau nepateikta įrodymų apie traumos liekamuosius reiÅ¡kinius, kad sužalojimo padariniai yra tęstinio pobÅ«džio. 2013 m. birželio 12 d. teismo medicinos specialistų iÅ¡vadoje konstatuota, kad po autoįvykio nebuvo fiksuota jokių objektyvių traumos požymių, ilgalaikis gydymas buvo taikomas remiantis tik subjektyviais ieÅ¡kovės nusiskundimais.

Taigi nenustatyta ir priežastinio ryÅ¡io tarp esamų nusiskundimų ir įvykio padarinių. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas. Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieÅ¡kovės reikalavimo atlyginti neturtinę žalÄ , patirtÄ dėl eismo įvykio, nes Å¡iÄ Å¾alÄ atlygino draudimo bendrovė, teisingai nustatė neturtinės žalos dydį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovei padarytos neturtinės žalos dydis atitinka 1 640 Lt sumÄ , kuriÄ ji gavo iÅ¡ draudimo bendrovės. Atmestini apeliantės argumentai dėl 2012 m. gruodžio 17 d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymų pas gydytojus ir nusiskundimų dėl sveikatos netinkamo vertinimo kaip neturinčių ryÅ¡io su atsakovo veiksmais.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad „ieÅ¡kovės medicininių dokumentų įraÅ¡ai apie 2012 m. gruodžio 17d. ir 2013 m. lapkričio mėn. apsilankymus pas gydytojus ir nusiskundimus dėl savo sveikatos neįrodo Å¡ių nusiskundimų sÄ ryÅ¡io su atsakovo veiksmais.

Tai, kad ieÅ¡kovės sveikata yra sutrikusi dėl autoįvykio metu patirto sužalojimo, tėra ieÅ¡kovės spėjimas. Å alys turi įrodyti savo nurodomas faktines aplinkybes, tai yra jų pareiga, o ieÅ¡kovė tokių įrodymų nepateikė. (CPK 178 str.).“ Apeliacinės instancijos teismas sutinka su Å¡ia iÅ¡vada, vertindamas apeliacinio skundo argumentÄ dėl 2013 m. lapkričio mėnesio medicininių duomenų. Kauno apylinkės prokuratÅ«ros 2013 m. birželio 28 d. nutarime nurodoma, jog 2012 m. spalio 15 d. teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr.G 2706/12(02) žymimas ieÅ¡kovei nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaklo raiščių patempimo eismo įvykio metu.

Pažymėta, kad Å¡i iÅ¡vada nebuvo pagrįsta objektyviais medicininiais duomenimis. Paskyrus papildomÄ užduotį atlikti nukentėjusios medicininį tyrimÄ , teismo medicinos specialisto iÅ¡vadoje Nr.PG 87/13(02) konstatuota, kad diagnozė – galvos, nugaros ir krÅ«tinės sumuÅ¡imas, galvos ir kaklo skausmai, kaklo raiÅ¡ių patempimas (Kirčio sindromas), cervicopathia (kaklo pakitimai) – buvo nustatyta remiantis tiriamosios nuskundimais bei atsižvelgiant į jos parodytas įvykio aplinkybes. Kaklo raiščių patempimas, kuris gali bÅ«ti patvirtintas magnetinio rezonanso tomografijos pagalba, gali bÅ«ti ne tik eismo įvykio, bet ir įvairių sporto Å¡akų bei kitų veiksmų pasekmė.

Duomenų apie objektyvius, specialiais tyrimais patvirtintus trauminius pakitimus nėra. Tiriamosios nuskundimai galvos ir kaklo skausmais, kaklo ribotais bei skausmingais judesiais, ypač į Å¡onus ir į priekį, įtempti kaklo bei pečių juostos raumenys gali bÅ«ti dėl įvairių netrauminės kilmės priežasčių, jų buvimas, nustatant sveikatos sutrikdymo mastÄ , negali bÅ«ti patvirtintas, nesant objektyvių, specialiais tyrimais patvirtintų trauminių pakitimų. Taip pat galima teigti, kad nusiskundimai gali bÅ«ti dėl 2012 m. rugsėjo 4 d. atliktoje kaklo Å¡oninėje rentgenogramoje nustatyto IV-VI kaklinių slankstelių sÄ narinių netrauminės kilmės tarpų susiaurėjimo.

Atlikus komisijinį iÅ¡tyrimÄ , 2013 m. birželio 12 d. specialistų iÅ¡vadoje Nr.KG 32/13 konstatuota, kad įvykio metu ieÅ¡kovė patyrė mechaninės jėgos poveikį, jėga neveikė į vienÄ lokaliÄ kÅ«no sritį, o pasiskirstė didesniame organizmo plote. IÅ¡analizavus ieÅ¡kovės medicininę dokumentacijÄ konstatuota, jog nebuvo fiksuota jokių objektyvių traumos požymių po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio, ilgalaikis gydymas buvo taikomas remiantis tik subjektyviais tiriamosios nusiskundimais.

Nurodyta, jog nežymų kÅ«no sumuÅ¡imÄ traumos metu galėjo paÅ«minti ir labai įvairÅ«s bei dažni ieÅ¡kovės nusiskundimai įvairiomis somatinėmis problemomis (2010 m. rugpjūčio 17 d. skundėsi, kad skauda deÅ¡inę kaklo pusę, daugiau sukiojant į Å¡omus, nurodytas galvos sukamojo raumens miozitas, cefalgija). Ä®vertinusi visas turimas aplinkybes specialistų komisija padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė traumos metu patyrė kÅ«no sužalojimÄ , pasireiÅ¡kusį organizmo bendru sukrėtimu, sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Ankstesnių iÅ¡vadų dalis dėl nesunkaus sužalojimo pripažinta hiperdiagnostika, o kad sužalojimų iÅ¡ viso nėra – hipodiagnostika. Tuo vadovaujantis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apeliacine tvarka peržiÅ«rimoje byloje ieÅ¡kovė įrodė autoįvykio metu patirtÄ mechaninės jėgos poveikį – nežymų kÅ«no sumuÅ¡imÄ . Dėl Å¡io sumuÅ¡imo įvykio dienÄ ieÅ¡kovei buvo uždėti kaklo ir deÅ¡inės rankos įtvarai, 2012 m. rugpjūčio 16 d. iÅ¡duotas nedarbingumo lapelis iki 2012 m. lapkričio 2 d.

Medikų komisija nustatė, kad jėga neveikė į vienÄ lokaliÄ kÅ«no sritį, o pasiskirstė didesniame ieÅ¡kovės organizmo plote. Nėra objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , jog medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti įvairÅ«s ieÅ¡kovės nuskundimai po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio yra jo metu patirto nežymaus kÅ«no sumuÅ¡imo pasekmė. Apeliaciniame skunde minimoje kasacinio teismo praktikoje dėl priežastinio ryÅ¡io nustatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra pasisakiusi dėl teisinės priežastinio ryÅ¡io sampratos ir nurodžiusi, kad priežastinis ryÅ¡ys iÅ¡ dalies yra fakto klausimas.

Kasacinis teismas pažymėjo, jog pagal teisės doktrinÄ ir formuojamÄ teismų praktikÄ priežastinio ryÅ¡io nustatymo civilinėje byloje procesÄ sÄ lygiÅ¡kai galima padalyti į du etapus. Pirmame etape nustatomas faktinis priežastinis ryÅ¡ys (sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iÅ¡ neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai bÅ«tų atsiradę, jeigu nebÅ«tų buvę neteisėto veiksmo), antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryÅ¡ys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiÅ¡kai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėto veiksmo (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryÅ¡io teorija) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis Nr. 3K-7-345/2007 civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovų L.

B., I. V., I. Z. A. ieÅ¡kinius atsakovams daugiabučio namo savininkų bendrijai „Medvėgalis”, uždarajai akcinei bendrovei „TelÅ¡ių Å¡ilumos tinklai” dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų: A. G. ir kt). IÅ¡ 2013 m. lapkričio 15 d. gydytojo įrašų ieÅ¡kovės ambulatorinėje kortelėje matyti, kad ji skundėsi deÅ¡inės kaklo pusės, sprando skausmais palenkus galvÄ , pečių juostos, stuburo skausmais. Gydytojai nenurodė, jog Å¡ių nusiskundimų ir ligų priežastis yra 2012 m. rugpjūčio 13 d. eismo įvykyje patirtas sumuÅ¡imas.

Apeliantės bei jos motinos liudytojos B. M. minima aplinkybė, jog iki autoįvykio ieškovė nesiskundė kaklo srities skausmu, savaime neįrodo, jog šių skausmų priežastis yra autoįvykis. Apeliaciniame skunde minimos cefalgijos (galvos skausmo) ir galvos sukamojo raumens miozito (uždegimo) priežastys teoriškai yra labai įvairios. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantės nurodomų konkrečių skausmų priežasčių įvertinimui reikalingos specialios medicininės žinios, jų ir autoįvykio priežastinio ryšio pagrindimui (teisinio ir faktinio priežastinio ryšio konstatavimui) liudytojos parodymai ir ieškovės paaiškinimai nėra pakankami (CPK 212 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 3 dalis).

Dėl tos pačios priežasties neturi įrodomosios reikÅ¡mės ir VÅ¡Ä® Kalniečių poliklinikos slaugytojos I. V. 2013 m. spalio 9 d. raÅ¡tas ieÅ¡kovės atstovei apie tai, kad iki autoįvykio ieÅ¡kovė buvo linksma, aktyvi, greitai susitvarkanti su savo darbu, o pradėjusi dirbti po įvykio – liÅ«dna, susimÄ sčiusi ir sutrikusi, sunkiai sukoncentruojanti dėmesį, besiskundžianti galvos ir kaklo skausmu (medicinos sesuo netyrė tokios ieÅ¡kovės bÅ«senos priežasčių). Minėta, kad specialistų komisija konstatavo nebuvimÄ objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , jog medicininėje dokumentacijos užfiksuoti įvairÅ«s ieÅ¡kovės nuskundimai po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio yra jo metu patirto nežymaus kÅ«no sumuÅ¡imo pasekmė.

Pažymėtina, kad 2013 m. lapkričio 15 d. ieÅ¡kovę konsultavęs gydytojas, be kitų diagnozių, nustatė ir osteochondrozę (teoriÅ¡kai – degeneracinę sÄ narių ligÄ , kuri iÅ¡sivysto tuomet, kai dėl kokių nors priežasčių pažeidžiamas stuburo kremzlinis audinys – tarpslanksteliniai diskai). Siejant šį faktÄ su ieÅ¡kovei 2012 m. rugsėjo 4 d. nustatytu IV-VI kaklinių slankstelių sÄ narinių netrauminės kilmės tarpų susiaurėjimu, nei medicininių duomenų visuma, nei atskiri įraÅ¡ai ieÅ¡kovės ligos istorijoje neleidžia teismui daryti prielaidos, kad ieÅ¡kovės nurodomų galvos skausmų ir kitų nusiskundimų 2013 metais nebÅ«tų, jeigu nebÅ«tų įvykęs autoįvykis (t. 2 b.l. 43).

Tokiu bÅ«du, byloje nesant įrodymų apie tai, jog su autoįvykiu priežastiniu ryÅ¡iu sietini netgi pirminiai ieÅ¡kovės nusiskundimai įvairiais skausmais, nėra jokio objektyvaus pagrindo konstatuoti, kad, praėjus daugiau nei metams nuo autoįvykio, kaklo, galvos, stuburo, pečių juostos skausmų priežastis yra nežymus kÅ«no sumuÅ¡imas 2012 m. rugpjūčio 13 d. Tuo vadovaujantis atmestini apeliacinio skundo argumentai ir apie tai, kad atsakovo neteisėtais veiksmais sukelti padariniai ieÅ¡kovės sveikatai sÄ lygojo papildomus dvasinius ieÅ¡kovės iÅ¡gyvenimus, t.y. baimę, kad situacija dėl kaklo srities skausmų gali nepasikeisti ar pablogėti, kad ieÅ¡kovė iki Å¡iol dėl to jaučiasi nepilnavertė, sugniuždyta. 2012 m. gruodžio 17 d. ieÅ¡kovė lankėsi psichikos sveikatos centre dėl baimės vairuoti automobilį.

Tam, kad nugalėtų baimę ir įgautų pasitikėjimÄ , gydytoja jai patarė kelis kartus pravažiuoti su kitu vairuotoju. Medicinos dokumento įraÅ¡e nurodyta, kad pacientė yra rami, pilnai orientuota. MÄ stymas nuoseklus, nuotaika iÅ¡silygino. Paskirti medikamentai, patarta apsilankyti pas psichoterapeutÄ (t. 2 b.l.26). Pirmosios instancijos teismas dėl Å¡io įrodymo atskirai nepasisakė, tačiau dėl to iÅ¡vada apie neturtinės žalos dydį nėra neteisinga. Vertindamas minimÄ Ä¯rodymÄ apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog transporto priemonių veikla savo pobÅ«džiu yra susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, todėl galimo eismo įvykio rizikÄ privalo įvertinti kiekvienas asmuo, apsispręsdamas įsigyti transporto priemonių vairavimo teises.

Tuo vadovaudamasi teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės iÅ¡gyvenimas dėl autoįvykio yra gyvenimiÅ¡kos rizikos kilmės, eismo įvykis nepasižymėjo sudėtingumu, nulėmusiu ypatingus apeliantės iÅ¡gyvenimus (tai nurodoma ir aptartame medicinos įraÅ¡e), todėl jos jaustÄ baimę vairuoti, po įvykio praėjus keturiems mėnesiams, pilnai kompensuoja draudimo bendrovės sumokėta neturtinės žalos suma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kovė nepateikė įrodymų pagrįsti ieÅ¡kinio teiginiams, jog dėl autoįvykio paÅ¡lijo santykiai jos Å¡eimoje, sumenko jos socialiniai įgÅ«džiai, nukentėjo visuomeninis gyvenimas.

Nors apeliantė teigia, kad tai pagrindžia jos paaiškinimai ir liudytojos parodymai, pastarieji 2014 m. sausio 14 d. – vasario 3 d. teismo posėdžio garso įraše užfiksuoti įrodymai to nepatvirtina. Nei ieškovė, nei liudytoja neteigė apie pašlijusius ryšius, nenurodė, jog planuoto nėštumo atidėjimas dėl autoįvykio trejetui mėnesių (ieškovės kūdikis gimė 2013 m. rugsėjo 19 d.) būtų suardęs šeimos narių santykius. Iš pastarųjų įrodymų neaišku, kuo pasireiškė socialinių įgūdžių sumenkimas ir kaip nukentėjo visuomeninis gyvenimas.

IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad automobilio „stengiasi nevairuoti“, jo neturi (autoįvykio metu vairavo tėvo automobilį, po įvykio tėvas pirko kitÄ automobilį), liudytoja B. M. parodė apie ieÅ¡kovės „vengimÄ vairuoti“. Teisėjų kolegija sprendžia, jog Å¡ie teiginiai nepatvirtina automobilio nevairavimo fakto (CPK 185 straipsnis). Jie ir bÅ«tų galima daryti prielaidÄ , kad po autoįvykio apeliantė nebevairuoja, nei ji, nei liudytoja niekaip nepagrindė, kaip konkrečiai dėl to nukentėjo apeliantės socialiniai įgÅ«džiai ir visuomeninis gyvenimas.

Liudytoja B. M. parodė, jog po autoįvykio ji nuveždavo dukrÄ Ä¯ gydymo įstaigÄ , o kreditÄ , kurį liudytoja panaudojo namų remontui, dalį – kito automobilio įsigijimui, bankui moka ne ieÅ¡kovė, o jos tėvai. IeÅ¡kovė paaiÅ¡kino, kad kaklas prakaitavo dėl poroloninio įtvaro, tačiau nenurodė, kaip Å¡is nepatogumas pažeidė jos visuomeninį gyvenimÄ . Apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliantės argumentus dėl skundžiamu sprendimu klaidingai motyvuoto atsisakymo priteisti neturtinę žalÄ dėl to, kad ji neįrodė neturtinės žalos dydžio.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės reikalavimÄ priteisti 8000 Lt neturtinės žalos atlyginimo atmetė ne dėl pastarosios priežasties, o dėl to, ieÅ¡kovės patirtÄ patirtÄ neturtinę žalÄ pagal byloje nustatytÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų kriterijų visumÄ kompensavo 1640 Lt draudimo bendrovės iÅ¡moka. Pirmosios instancijos teismas teisingai rėmėsi sprendime nurodoma teismų praktika, pagal kuriÄ ieÅ¡kovės patirta neturtinė žala vertintina 500–3000 Lt ( pvz., sprendime nurodomoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 19 d. nutartyje Nr.3K-3-151/2013, priimtoje civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo S. J. ieÅ¡kinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, Z.

P. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pasisakyta dėl 3000 Lt neturtinės žalos dydžio atveju, beveik tapačiu vertinamam apeliacinėje byloje, t.y. dėl nežymaus ieškovo sveikatos sutrikdymo, kai atsakovė, vairuodama automobilį, išvažiuodama iš šalutinio kelio, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio ieškovo vairuojamo automobilio). Įvertinus tai, kad apeliacine tvarka analizuojamu atveju ieškovė neįrodė priežastinio ryšio tarp autovykio ir vėlesnio sveikatos sutrikimo (t.y., neįrodė ilgalaikių sveikatos sutrikimo padarinių), 1640 Lt neturtinės žalos dydis nustatytas tinkamai.

Vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į žalos padarymÄ dėl neatsargumo, tai, kad ieÅ¡kovė nesigydė stacionare, kad vėlesnis ambulatorinis gydymas buvo taikomas ne dėl autoįvykio metu padaryto sužalojimo, kad ji yra darbinga, neatlygintos turtinės žalos suma nedidelė (808 Lt), o atsakovo, kaip studentas, neturi savarankiÅ¡kų pajamų. Nors 2014 metais atsakovas turėtų baigti studijas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bylos nagrinėjimo metu buvusia jo materialine padėtimi. Kadangi pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės tinkamai nustatė neturtinės žalos dydį, prielaida apie atsakovo turtinės bÅ«klės pagerėjimÄ ateityje nesudaro pagrindo Å¡iÄ sumÄ padidinti, kaip ir apeliantės nurodomas neturtinės žalos apskaičiavimo metodas, taikomas draudimo bendrovių.

Atsižvelgdamas į medikų komisijos iÅ¡vadÄ apie nebuvimÄ objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti iÅ¡vadÄ , jog medicininėje dokumentacijoje užfiksuoti įvairÅ«s ieÅ¡kovės nuskundimai po 2012 m. rugpjūčio 13 d. autoįvykio yra jo metu patirto nežymaus kÅ«no sumuÅ¡imo pasekmė, apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentÄ apie tai, kad draudimo kompanijos iÅ¡mokėtas neturtinės žalos dydis objektyviai nekompensuoja ieÅ¡kovės patirtos neturtinės žalos.

Vadovaujantis nurodytais motyvais, teisėtas ir pagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimas nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsakovui iÅ¡ ieÅ¡kovės už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistinos advokato pagalbos iÅ¡laidos, nevirÅ¡ijančios Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus 8.11 punkte nustatyto dydžio.

Atsižvelgiant į tai, kad Å¡io procesinio dokumento parengimas nebuvo susijęs su naujų duomenų analize, priteistina ne visa, o trečdalis nurodomos 600 Lt sumos (CPK 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais, nutaria: Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 3 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės A. M. K. (a.k. (duomenys neskelbtini)) atsakovui D. M. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 200 (du Å¡imtus) Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                     Evaldas Burzdikas                                                                  Virginija Gudynienė                                                                  Izolda Nėnienė