2020-02-19 Nr. AB-3806-3-62-3-01015-2018-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-658-1062/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01015-2018-2

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ramutės Ruškytės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas G. J. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi su skundu į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų (toliau – ir Alytaus PN, atsakovo atstovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jam nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., atliekant bausmę Alytaus PN, nebuvo išduotos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Tvirtino, kad žodžiu ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl šių higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, motyvuojant tuo, kad, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nuteistiesiems tokios higienos priemonės neišduodamos. Dėl neišduotų higienos priemonių jis negalėjo palaikyti asmeninės higienos, buvo nesiskutęs, neplautais dantimis, dėl dantų nepriežiūros teko lankytis pas odontologą.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad kalėdamas tokiomis sąlygomis jautėsi žeminamas, diskriminuojamas, patyrė neigiamus išgyvenimus, psichologines kančias, orumo pažeminimą.

4. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

5. Alytaus PN nurodė, kad iki 2017 m. sausio 1 d. pataisos namai neturėjo prievolės nuteistuosius aprūpinti dantų pasta, dantų šepetėliais ir skutimosi peiliukais. Pažymėjo, jog pareiškėjas buvo mokus, todėl higienos priemonėmis buvo aprūpintas, išskyrus 2017 m. balandžio mėnesį bei 2018 m. balandžio mėnesį. Pirmą kartą pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo kreipėsi 2017 m. balandžio mėnesį, iki to laiko prašymų raštu neteikė.

6. Alytaus PN teigė, jog reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš neteisėtų valdžios institucijos veiksmų, atlyginimo, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, kad buvo padaryta neturtinė žala. Būtina konkrečiai apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jų išraišką (pasekmes) asmeniui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.270 straipsnio prasme. Pareiškėjas remiasi abstrakčiais teiginiais, nepateikia jokių skunde dėstomas aplinkybes patvirtinančių objektyvių įrodymų, nedetalizuoja aplinkybių apie jam realiai padarytą neturtinę žalą, nenurodo, kuo grindžiamas prašomos priteisti žalos dydis. Atsakovo atstovas prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu pareiškėjo G. J. skundą iš dalies tenkino ir pripažino, kad buvo pažeista jo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus pataisos namuose sąlygas, o pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė.

8. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytas bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltas neigiamas pasekmes, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo jo apgyvendinimo Alytaus PN pradžios, nes patirdamas skunde nurodytus nepatogumus, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Alytaus PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, taip pat nenurodė jokių svarbių bei objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą, todėl esant atsakovo atstovo prašymui taikyti ieškinio senaties terminą, skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2015 m. gegužės 20 d. teismas taikė trejų metų ieškinio senatį ir pareiškėjo reikalavimą už minėtą laikotarpį atmetė kaip nepagrįstą. Teismas konstatavo, kad yra reikšmingos pareiškėjo kalinimo sąlygos nuo Alytaus PN nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo, jog pareiškėjui jo skunde nurodytos higienos priemonės (dantų pasta, dantų šepetėlis, skutimosi peiliukai) nebuvo išduotos nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. Atsakovas nurodė, kad šių higienos priemonių išdavimas iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui buvo nenumatytas galiojusiuose teisės aktuose.

10. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju susiklostė tokia situacija, kai pareiškėjui, turinčiam nuteistojo statusą, nacionaliniais teisės aktais buvo nustatytos mažesnės garantijos nei suimtojo asmens statusą turinčiam asmeniui, nors šie asmenys, teismo vertinimu, nagrinėjamo klausimo kontekste laikytini esantys panašioje padėtyje ir atsakovas neįrodė, o teismas nenustatė, kad toks skirtingas asmenų vertinimas būtų objektyviai pateisinamas.

11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dėl higienos priemonių išdavimo į atsakovo atstovą su prašymu kreipėsi 2017 m. balandžio mėnesį bei 2018 m. balandžio mėnesį ir šie jo prašymai buvo tenkinti, kadangi pagal teismo nurodytą teisinį reglamentavimą pareiškėjas nebuvo mokus. Kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas kreipėsi į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų) išdavimo ir Alytaus PN tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti, byloje nėra. Teismas, nenustatęs atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 21 d., pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

12. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiško pobūdžio byloje suformavo praktiką, pagal kurią Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintos Nuteistų vyrų ir moterų, atliekančių laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normos (teisės akto redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Normos) tiek, kiek jose nenumatyta nuteistiesiems išduoti asmens higienos priemones – dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus – neatitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 ir 14 straipsnių reikalavimų.

13. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. 1R-132 patvirtinto Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 5 punktą, higienos priemonių išdavimas nuteistiesiems nuo 2017 metų tolesniu tęstiniu kalinimo laikotarpiu yra siejamas su asmens nemokumu bei prašymo raštu pateikimu.

14. Teismas padarė išvadą, kad Alytaus PN nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis (dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais), todėl konstatavo, jog Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis.

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio. Administracinėje byloje taip pat nėra duomenų, kad Alytaus PN pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ar, kad jam kokiu nors būdu būtų bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, be to, nenustatyta, jog atsakovo atstovas siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

16. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos kompensavimo būdo, atkreipė dėmesį į bylai svarbią aplinkybę, jog pareiškėjas į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių išdavimo nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. nesikreipė, be to jis minėtu laikotarpiu galėjo būtiniausias higienos priemones įsigyti už asmeninėje sąskaitoje buvusias lėšas, kurias jis gaudavo iš Socialinės paramos fondo bei kitų asmenų, esančių laisvėje. Pareiškėjas nurodo, kad į pareigūnus kreipdavosi žodžiu, tačiau jokių tai patvirtinančių duomenų byloje nėra. Todėl teismas kritiškai vertino pareiškėjo skundo argumentus apie didelio masto psichologines kančias, kurias galimai sukėlė atsakovo atstovo neteisėti veiksmai.

17. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, nustatęs, kad pareiškėjas nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skutimosi peiliukų) išdavimo į Alytaus PN administraciją nesikreipė, be to, jas galėjo įsigyti už asmenines lėšas, sprendė, jog ginčo laikotarpiu pareiškėjo patirti neigiami išgyvenimai nebuvo tokio masto bei trukmės, jog atsirastų pakankamas pagrindas spręsti klausimą dėl realios neturtinės žalos atsiradimo ir jos atlyginimo pinigais. Teismas sprendė, kad yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti pareiškėjo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimus. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas įkalinimo Alytaus PN sąlygas, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

III. 18. Pareiškėjas G. J. apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimu, prašo priteisti 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

19. Pareiškėjas pažymi, kad jis nagrinėjamoje byloje yra pripažintas nukentėjusiuoju ir yra konstatuota, jog jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas Alytaus PN buvo pažeistos.

20. Pareiškėjas teigia, kad teismas nepagrįstai atmetė jo prašymą atlyginti žalą pinigais, prašo peržiūrėti bylą ir įvertinti visus pažeidimus pareiškėjo naudai.

21. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Alytaus PN atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pareiškėjo skundą atmesti ir skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą.

22. Atsakovo atstovas nurodo, kad teismas tinkamai išnagrinėjo ir įvertino visą su skundu susijusią medžiagą. Pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kad jam padaryta turtinė ir neturtinė žala, nenurodė kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiškė. Jo teiginiai apie padarytą žalą yra nepagrįsti jokiais faktiniais įrodymais. Pareiškėjas siekė žalos atlyginimo, todėl privalėjo visas aplinkybes tinkamai įrodyti, tačiau jokių įrodymų, kuriuos būtų galima įvardinti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo aplinkybių, kurios galėtų patvirtinti apie jam padarytą tariamą neturtinę žalą. Pareiškėjas rėmėsi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindė bei konkrečiai neįvardino valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius šių būtinų civilinės atsakomybės sąlygų visumos, nebuvo pagrindo priteisti žalos atlyginimą.

23. Atsakovo atstovas pažymi, kad pripažįstant, jog pareiškėjo teisė į teisės aktais nustatytas laikymo sąlygas yra pažeista, nepriteisiant pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo, yra pakankama satisfakcija. Pareiškėjas turi pareigą įrodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtą žalą patvirtinančius konkrečius įrodymus, kad nurodyta žala kilo būtent dėl neteisėtais pripažintų viešojo administravimo subjekto veiksmų, tačiau to nepadarė.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Alytaus PN veiksmų neišdavus higienos priemonių: dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu (pritaikęs ieškinio senaties terminą skundo reikalavimui už laikotarpį nuo 2012 m. vasario 28 d. iki 2015 m. gegužės 20 d.) iš dalies tenkino pareiškėjo skundą ir, nustatęs, kad nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjui higienos priemonės turėjo būti išduodamos, pripažino, jog pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Alytaus PN sąlygas buvo pažeista, t. y. pareiškėjas ginčo laikotarpiu nepagrįstai nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliuku. Kitą pareiškėjo skundo dalį, įskaitant neturtinės žalos atlyginimą pinigais, teismas atmetė kaip nepagrįstą.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su minėtu pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame iš esmės tik nesutinka, jog teismas nepriteisė neturtinės žalos atlyginimo pinigais, tačiau neginčija ieškinio senaties termino taikymo byloje.

27. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

28. Pažymėtina, kad byloje, nagrinėjamoje apeliacine tvarka, nėra ginčo dėl faktinės aplinkybės, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. pareiškėjas nebuvo aprūpintas dantų šepetėliu, dantų pasta, skutimosi peiliuku.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija dėl asmenų aprūpinimo higienos reikmenimis atkreipia dėmesį į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudenciją, kurioje pažymėta, jog sulaikyto asmens higienos priemonių (tarp jų ir muilo, dantų šepetuko, dantų pastos) trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui. Melnitis prieš Latviją byloje EŽTT yra nusprendęs, kad tai, jog pareiškėjas negalėjo pasirūpinti savo higiena ilgesnį laikotarpį ir nuolat jautėsi nešvarus ir pažemintas, akivaizdžiai sukėlė jam kančią, kurios sunkumo laipsnis viršija sulaikymui būdingą kentėjimą. Dar daugiau, nacionalinės valdžios institucijų nesugebėjimas aprūpinti sulaikytąjį nurodytomis higienos priemonėmis, pažeidė tarptautinius standartus, tarp jų – Europos Tarybos Ministrų komiteto 2016 m. sausio 11 d. priimtų Rekomendacijų šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ 19.6 punktą, numatantį, kad tam, jog kaliniai laikytųsi švaros, įstaigos vadovybė turėtų aprūpinti juos tualeto reikmenimis bei valymo priemonėmis ir medžiagomis. Teismas, be kita ko, akcentavo, kad galimybė asmenims higienos priemones nusipirkti kalėjimo parduotuvėje ar kitaip gauti, neatleidžia valstybės nuo jos pareigų, nustatytų Konvencijoje, tarp kurių pareiga užtikrinti, kad asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios būtų suderinamos su asmens orumu. EŽTT pabrėžė, kad tokiomis aplinkybėmis nacionalinės valdžios atsainus požiūris – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra ypač nepriimtinas. Toks nepagrįstas atsisakymas, taikomas suimtiems asmenims, neišvengiamai lemia visiškos priklausomybės nuo kito asmens valios jausmą, bejėgiškumą ir galiausiai – pažeminimą (žr., pvz., EŽTT 2012 m. vasario 28 d. sprendimą byloje Melnitis prieš Latviją (pareiškimo Nr. 30779/05).

30. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. balandžio 3 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-1121-858/2017 pažymėjo, jog nors tokia EŽTT pozicija išreikšta dėl suimtojo asmens statusą turinčio asmens kalinimo sąlygų, išaiškinimas reikšmingas ir nuteistų asmenų atžvilgiu. Esminių asmens higienos priemonių išdavimas tik suimtiesiems negali būti pateisinamas jų statuso skirtingumu, nes suimtieji bei nuteistieji laikytini asmenimis, esančiais panašioje padėtyje. Todėl EŽTT padaryta išvada, kad sulaikyto asmens higienos priemonių trūkumas nesuderinamas su pagarba žmogaus orumui, atsižvelgus į Konvencijos 14 straipsnį, aktuali ir sprendžiant dėl valstybės pareigos aptartomis higienos priemonėmis aprūpinti nuteistąjį.

31. Iš pacituotų EŽTT sprendimo nuostatų matyti, kad – aiškus atsisakymas patenkinti pareiškėjo teisėtą prašymą aprūpinti asmens higienos priemonėmis – yra nepriimtinas. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad šioje byloje nenustatyta, jog pareiškėjas būtų teikęs atsakovo atstovo administracijai prašymą raštu dėl pareiškėjo aprūpinimo dantų pasta, dantų šepetuku ir skutimosi peiliukais iki 2017 m. sausio 1 d. Byloje nustatyta ir bylos medžiaga patvirtina, kad pareiškėjas 2017 m. balandžio 12 d. ir 2018 m. balandžio 5 d. kreipėsi į atsakovo atstovą dėl higienos priemonių išdavimo ir šie jo prašymai buvo tenkinti (b. l. 19), todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nenustatė atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl pareiškėjo aprūpinimo higienos priemonėmis nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 21 d.

32. Pareiškėjo skundo pirmosios instancijos teismui teiginys, kad jis žodžiu ne kartą kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl šių higienos priemonių išdavimo, tačiau jo prašymai nebuvo tenkinami, yra neįrodytas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad byloje nustatyta ir nepaneigta aplinkybė, jog pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo mokus, nes jis gaudavo lėšas iš Socialinės paramos fondo bei kitų asmenų, esančių laisvėje (b. l. 20–23). Taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog dėl neišduotų higienos priemonių jis negalėjo palaikyti asmeninės higienos, buvo nesiskutęs, neplautais dantimis, dėl dantų nepriežiūros teko lankytis pas odontologą, kelia pagrįstas abejones, byloje nėra jokių įrodymų, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu įstaigos teritorijoje esančioje parduotuvėje negalėjo įsigyti už savo lėšas higienos priemonių ir kad jam kilo būtent tokios neigiamos pasekmės, kurias jis nurodo savo skunde.

33. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-213/2014, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-953-438/2019). Todėl sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma, būtina nustatyti, ar valdžios institucijos ar jos darbuotojų (pareigūnų) veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai (pareigūnai) privalėjo veikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-229-1062/2019; 2019 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1332-525/2019).

34. Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą sieja su tuo, kad atsakovo atstovas jam nepagrįstai neišdavė higienos priemonių (dantų pastos, dantų šepetuko, skutimosi peiliukų). Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad nustatyta, jog pareiškėjas neteikė prašymo išduoti higienos priemones (dantų pastą, dantų šepetuką, skutimosi peiliukus) iki 2017 m. sausio 1 d., o laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. jo prašymus išduoti higienos priemones atsakovo atstovas patenkino ir galimybė pačiam pareiškėjui įsigyti higienos priemones liko nepaneigta, todėl pareiškėjo teisės skunde nurodytais motyvais nebuvo pažeistos. Šioje byloje nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų, neturtinė žala negali būti priteisiama.

35. Kartu pažymėtina, kad vadovaujantis non reformatio in peius (draudimo keisti į blogąją pusę) principu, nesant byloje pateiktam Alytaus PN apeliaciniam skundui, pareiškėjo padėtis negali būti bloginama, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo pakeisti pirmos instancijos teismo sprendimo dalyje dėl konstatavimo, jog Alytaus PN pažeidė pareiškėjo subjektinę teisę būti laikomam tinkamomis sąlygomis nuo 2015 m. gegužės 21 d. iki 2017 m. sausio 1 d. neaprūpino jo (pareiškėjui neprašant ir turint finansines galimybes pačiam įsigyti higienos priemones) higienos priemonėmis: dantų pasta, dantų šepetuku, skutimosi peiliukais).

36. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais motyvais, kad šioje kad byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais atsižvelgiant į šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo G. J. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Ramutė Ruškytė Skirgailė Žalimienė