bdb0a4e1-c7ae-4710-9142-5aa0bc74149a · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr Administracinė byla Nr.: I-1498-84/2013Teisminio proceso Nr.: 3-64-3-01263-2013-4 Procesinio sprendimo kategorija: 15.2.3.2; 37.2; 74 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. lapkričio 25 d.Šiauliai            Šiaulių apygardos administracinio teismo teisėja Marytė Švažienė,           sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,           dalyvaujant pareiškėjui Ž.

G.,           nedalyvaujant atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,nedalyvaujant trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Ž. G. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs pateiktÄ skundÄ ,n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas Ž.

G. skunde ir teismo posėdžio metu Å iaulių apygardos administracinio teismo prašė iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Skunde ir pasisakymuose teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjas nurodė, kad nuo 2010 m. spalio mėnesio ir nuo 2012 m. gegužės mėnesio jis buvo kalinamas Å iaulių tardymo izoliatoriuje nuolat perpildytose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų kamerose. Å iaulių tardymo izoliatorius laikydamas jį perpildytose kamerose pažeidė LR kalėjimų departamento įsakymÄ Nr. V-124, kuriame nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis plotas tardymo izoliatoriuje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 kv. m, gyvenamosiose patalpose periodiÅ¡kai buvo laikomas su daugybe asmenų, taip buvo pažeidžiamos jo teisės pagal higienos normas.

Kai kuriose kamerose gultai buvo 3 aukÅ¡tų, kameros perpildytos. Dėl neteisėtų Å iaulių tardymo izoliatoriaus darbuotojų veiksmų (neveikimo) buvo kalinamas perpildytose kamerose, dėl to patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimÄ , diskomfortÄ , emocinę depresijÄ , pablogėjo savijauta, sutriko visavertis gyvenimas, socialiniai įgÅ«džiai. Dėl nuolatinio erdvės pažeidinėjimo sumažėjo pasitikėjimas savimi, tapo dirglus, jaučia padidėjusiÄ aplinkos fobijÄ , sumažėjo bendravimo galimybės. Gyvenant nuolat perpildytose kamerose dėl erdvės pažeidinėjimo kildavo konfliktai tarp kitų nuteistųjų, tai neigiamai atsiliepė jo charakteriui ir charakteristikai, bendravimui su artimaisiais.

Teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl prasto apÅ¡vietimo kameroje Nr. 92 sugadino akis, kadangi turėjo daug raÅ¡yti ir skaityti ruoÅ¡damasis bylai. Dėl neigiamų iÅ¡gyvenimų kreipėsi į psichologus. Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų patyrė didžiulę traumÄ â€“ neturtinę žalÄ ir praÅ¡o iÅ¡ atsakovės priteisti 20 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laikÄ ir vietÄ praneÅ¡ta tinkamai, teismo Å¡aukimu.

Pateiktame atsiliepime nurodė, kad praÅ¡o skundÄ nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant bei kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .Nurodė, kad kaip matyti iÅ¡ Å iaulių tardymo izoliatoriaus Ä®skaitos skyriaus 2013-08-30 pažymos Nr. 69/06-3371 „Dėl Ž. G. laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje“, pareiÅ¡kėjas į Å iaulių tardymo izoliatorių pirmÄ kartÄ buvo etapuotas 2010-09-23 ir įstaigoje periodiÅ¡kai laikytas iki 2013-07-11. PareiÅ¡kėjas buvo laikomas įstaigoje kamerose, kurių plotas nuo 13,65 kv. m iki 23,02 kv. m.

Kamerose buvo laikoma iki 12 asmenų. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,58 kv. m (kameroje Nr.

92) iki 10,00 kv. m (kameroje Nr.

57) gyvenamasis plotas, o tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tik tam tikrais atvejais pareiÅ¡kėjui galimai teko mažesnis kalinimo kameros plotas nei nustatyta norma, o periodiÅ¡kai ji netgi buvo virÅ¡ijama. Atsakovas atkreipė teismo dėmesį į tai, kad laikotarpiais nuo 2012-06-22 iki 2012-06-27, nuo 2012-12-07 iki 2012-12-13, nuo 2013-05-02 iki 2013-05-03, nuo 2013-05-03 iki 2013-05-06 ir nuo 2013-07-09 iki 2013-07-11 pareiÅ¡kėjÄ laikant Å iaulių tardymo izoliatoriuje vienam asmeniui kameroje tenkantis gyvenamasis plotas arba atitiko, arba virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ , arba tik nežymiai nukrypo nuo nustatytos normos.

Atsakovas praÅ¡o teismo atkreipti dėmesį į asmenų laikymo kardomojo kalinimo įstaigose specifikÄ : toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra pastovus (dalis kviečiama pas ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nus, etapuojama į teismus, areÅ¡tines, pataisos namus ir atitinkamÄ laikÄ nebÅ«na kameroje). Kaip pažymėjo LVAT 2012 m. liepos 9 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-146-1527/2012, Å¡i aplinkybė (kintantis asmenų skaičius kameroje) turi įtakos vienam asmeniui tenkančio ploto normos kameroje kaitai, nes daliai asmenų iÅ¡vykus, likusiems kameroje asmenims tenka daugiau kameros bendrojo ploto.

Todėl net mažiausio ploto kamerose, keičiantis kalinčių asmenų skaičiui per parÄ , plotas, tenkantis vienam asmeniui, kinta nuo mažesnio už nustatytÄ iki virÅ¡ijančio normÄ .PareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriuje skundžiamu laikotarpiu iÅ¡ viso buvo laikomas 465 dienas. Pasivaikščiojimo laiku (1 val. kiekvienÄ dienÄ ), medicininių apžiÅ«rų metu, prausimosi pirtyje metu asmenys nebÅ«na gyvenamojoje kameroje. PareiÅ¡kėjo pretenzijos atsakovui už šį laikotarpį laikytinos nepagrįstomis ir nesuteikiančiomis pagrindo Å iaulių tardymo izoliatoriaus pareigÅ«nų veiksmus pripažinti neteisėtais.

PareiÅ¡kėjo laikymo Å iaulių tardymo izoliatoriuje metu jo laikymo kameroje Nr. 55, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo periodiÅ¡kai nukreipiamas nuo 2012-03-20 iki 2012-05-16, patikrinimas buvo atliktas 2012-04-11, iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-04-19 patikrinimo akte Nr. EP-105: kameroje reikalingas paprastasis remontas, apÅ¡vietos, mikroklimato parametrų neatitikimai reikalavimams. Kameroje Nr. 97, į kuriÄ pareiÅ¡kėjas buvo periodiÅ¡kai nukreipiamas nuo 2012-06-01 iki 2012-12-13, patikrinimas buvo atliktas 2012-05-07, iÅ¡vados suraÅ¡ytos 2012-05-09 patikrinimo akte Nr. EP-128; kameroje reikalingas paprastasis remontas, rasta pelėsio.

AnalogiÅ¡kos aplinkybės nustatytos ir atliekant patikrinimÄ 2013-07-10. Pažymėjo, kad atsakovas niekaip neiÅ¡skyrė pareiÅ¡kėjo iÅ¡ kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sÄ lygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.138 straipsnyje pateiktame nebaigtiniame sÄ raÅ¡e įtvirtinta net keletas galimų asmens teisių gynimo bÅ«dų. Europos Žmogaus Teisių Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ pažymėjo, jog pažeidimo fakto pripažinimas taip pat yra asmens pažeistų teisių gynimo bÅ«das, kuris yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Remiantis aukščiau paminėtomis aplinkybėmis bei tuo, kad įstaiga pagal galimybes siekė įgyvendinti galiojančius teisės aktus ir nebuvo neigiamo veikimo, nukreipto iÅ¡imtinai prieÅ¡ pareiÅ¡kėjÄ , nustačius, kad pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ , bÅ«tų pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytas kalinimo sÄ lygas pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimÄ .Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ .

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjas Å¡ioje byloje nepateikė duomenų, kad Å iaulių TI bÅ«tų sÄ moningai siekęs nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Skunde teismui pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nurodė tik vienÄ esminį nusiskundimÄ â€“ gyvenamojo ploto trÅ«kumÄ , taigi iÅ¡ to galima spręsti, kad kalinimo sÄ lygos iÅ¡ esmės buvo patenkinamos ir negalėjo sukelti didelių nepatogumų. PareiÅ¡kėjas dėl netinkamų laikymo sÄ lygų į Kalėjimų departamentÄ ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė, Kalėjimų departamentas su tuo susijusios medžiagos nerinko ir nenagrinėjo.

Kalėjimų departamentas apie tariamų pažeidimų aplinkybes nebuvo informuotas, todėl negali patvirtinti ar paneigti pažeidimų fakto bei pateikti duomenų. PareiÅ¡kėjas siekia žalos atlyginimo, todėl privalo visas aplinkybes įrodyti, tačiau pareiÅ¡kėjas jokių įrodymų, kuriuos bÅ«tų galima įvardyti objektyviais, nepateikė, taip pat nedetalizavo jokių aplinkybių, kurios galėtų paliudyti apie jam padarytÄ tariamÄ neturtinę žalÄ . PareiÅ¡kėjas remiasi abstrakčiais teiginiais ir nesistengia pagrįsti bei konkrečiai įvardyti valstybės kaltės, priežastinio ryÅ¡io tarp tariamo neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių.

Nenustačius ir neįrodžius Å¡ių bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų visumos, nėra pagrindo kalbėti apie žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Teigtina, kad pareiÅ¡kėjas nepatyrė skunde minimų neigiamų iÅ¡gyvenimų, fizinių nepatogumų, papildomo diskomforto bei gyvenimo kokybės pablogėjimo. Å ios aplinkybės taip pat įrodo, kad pareiÅ¡kėjas į teismÄ kreipėsi galimai siekdamas sau tik turtinės naudos (pasipelnyti) iÅ¡ valstybės. Neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das.

Teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Mano, kad ne visais atvejais tam, kad bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. PareiÅ¡kėjas Å iaulių TI buvo laikomas tokiomis pat sÄ lygomis, kaip ir visi kiti asmenys, mano, jog jokių iÅ¡imčių, kad bÅ«tų pablogintas jo buvimas minėtoje įstaigoje nebuvo.

Be to, tam tikras suimtųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama laisvės atėmimo bausmės atlikimo pasekmė, susijusi su jos esme, tikslais ir saugiu vykdymu. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad jam padaryta neturtinė žala, o skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip konkrečiai ji pasireiÅ¡kė. Jo teiginiai apie neva padarytÄ neturtinę žalÄ yra bendro pobÅ«džio, neindividualizuoti, neparemti jokiais faktiniais įrodymais, Neturtinė žala yra visų pirma susijusi su konkrečiu asmeniu, jo fiziniais ir dvasiniais iÅ¡gyvenimais, jo sveikatos bÅ«kle ir pan.Pažymėjo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju prieÅ¡ nustatydamas civilinę atsakomybę, privalo iÅ¡tirti, ar yra ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

Jo negalima vertinti abstrakčiai. Priežastinis ryÅ¡ys visada yra konkretus ir jo nustatymui reikia iÅ¡analizuoti visas atitinkamo įvykio aplinkybes. Žalos atlyginimo prievolei kilti bÅ«tinas tiesioginis priežastinis ryÅ¡ys, t. y. žala turi bÅ«ti neatsiejamai susijusi su neteisėtais veiksmais, o ne prielaida žalai atsirasti ir prieÅ¡ingai – veiksmai, sudarę tik prielaidas žalai atsirasti, bet jos tiesiogiai nesukėlę, nėra žalos atlyginimo prievolės atsiradimo pagrindas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų buvo tęstinė (L V AT 2009-02-20 nutartis A556-95/2009), „Neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis.

Jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius iÅ¡gyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliÅ«tis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s ir yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo mastais.“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006). Kita sÄ lyga, reikalinga civilinei atsakomybei atsirasti – žala. Administracinių teismų praktikoje (byla Nr. A556-1639/2008) yra pažymėta, kad pareiÅ¡kėjas pats pasirenka, kokiais Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 13-308;

Žin., 2000, Nr. 85-2566) 57 straipsnyje iÅ¡vardintais įrodymais grįs skundo dalykÄ . Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, pirmiausia, apima pareigÄ pateikti įrodymus. Å i pareiga pagal bendrÄ jÄ taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (byla Nr. A4-180/2007), bylose dėl valstybės institucijų ar pareigÅ«nų neteisėtais veiksmais ar neveikimu padarytos žalos žalÄ (nuostolius) privalo įrodyti pareiÅ¡kėjas. Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas turi pareigÄ Ä¯rodyti konkretų patirtos žalos dydį, pateikiant patirtÄ Å¾alÄ patvirtinančius konkrečius įrodymus ir įrodant, jog nurodyta žala kilo bÅ«tent dėl neteisėtais pripažintų vieÅ¡ojo administravimo subjekto veiksmų.Atkreipė dėmesį, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai ilgai, manydamas, jog pažeistos jo teisės, negynė savo teisių.

„Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Civilinio kodekso 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (Civilinio kodekso 6.271 str. prasme)“ (LVAT 2012-07-09 sprendimas administracinėje byloje Nr. A146- 1527/2012). Skundas teismui dėl neturtinės žalos atlyginimo pateiktas tik 2013-08-07, t. y. praėjus beveik trejiems metams po to, kai pareiškėjas buvo pradėtas laikyti Šiaulių TI.Pareiškėjo Ž.

G. skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.PareiÅ¡kėjas nagrinėjamÄ administracinį ginÄÄ iÅ¡kėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuriÄ kildina iÅ¡ to, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali 3,6 kvadratinių metrų gyvenamojo ploto norma.Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartÄ buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali bÅ«ti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikÅ¡mis ir smulkmeniÅ¡kas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė.

Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia Å¡ias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.). Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai.

Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų. Teismas pažymi, kad ABTÄ® 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas.

Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali bÅ«ti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimÄ ) ir savo reikalavimÄ pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai iÅ¡vardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi bÅ«ti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada bÅ«tent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Å iaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotÄ , taigi darytina iÅ¡vada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotÄ visas kameros plotas dalijamas iÅ¡ kameroje laikomų asmenų skaičiaus.Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktos 2013-08-30 pažymos Nr. 69/06-3371 (b. l. 16-17), Ž. G. Å iaulių tardymo izoliatoriuje buvo kalinamas įvairiais laikotarpiais nuo 2010-09-23 iki 2013-07-11. Pažymoje nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas Å iaulių tardymo izoliatoriaus kameroje Nr. 48 (18,81 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2010-09-23 iki 2010-10-11, kameroje buvo 5-8 asmenys; nuo 2010-10-26 iki 2010-11-15 kameroje buvo 4-8 asmenys; nuo 2010-11-30 iki 2010-12-09 kameroje buvo 3-7 asmenys; kameroje Nr. 92 (18,95 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2010-12-21 iki 2011-01-27, kameroje buvo 2-8 asmenys; nuo 2011-02-11 iki 2011-02-24 kameroje buvo 5-9 asmenys, nuo 2011-12-30 iki 2012-01-23 kameroje buvo 7-12 asmenų, nuo 2012-01-31 iki 2012-02-14 – 7-10 asmenų, nuo 2013-03-01 iki 2013-03-05 – 7-10 asmenų; kameroje Nr. 55 (18,77 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2012-03-20 iki 2012-03-21, kameroje buvo 9-10 asmenų, nuo 2012-04-05 iki 2012-04-10 kameroje buvo 6-10 asmenų, nuo 2012-04-25 iki 2012-05-16 kameroje buvo 6-9 asmenys; kameroje Nr. 97 (19,01 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2012-06-01 iki 2012-06-06, kameroje buvo 6-9 asmenys, nuo 2012-06-08 iki 2012-06-19 – 5-8 asmenys, nuo 2012-06-22 iki 2012-06-27 – 5-6 asmenys, nuo 2012-07-04 iki 2012-08-13 – 5-8 asmenys, nuo 2012-08-17 iki 2012-09-17 – 4-7 asmenys, nuo 2012-09-21 iki 2012-10-29 – 4-8 asmenys, nuo 2012-11-06 iki 2012-11-13 – 3-7 asmenys, nuo 2012-11-20 iki 2012-12-04 – 4-7 asmenys, nuo 2012-12-07 iki 2012-12-13 – 2-4 asmenys; kameroje Nr. 27 (15,93 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2012-12-18 iki 2012-12-21, kameroje buvo 5-7 asmenys; kameroje Nr. 67 (23,02 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2012-12-21 iki 2013-01-21, kameroje buvo 6-10 asmenų, nuo 2013-01-23 iki 2013-02-05 – 4-8 asmenys, nuo 2013-02-08 iki 2013-02-27 – 5-9 asmenys, nuo 2013-03-01 iki 2013-03-07 – 3-7 asmenys, nuo 2013-03-14 iki 2013-04-15 – 3-8 asmenys, nuo 2013-04-23 iki 2013-05-02 – 5-8 asmenys; kameroje Nr. 7 (21,98 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2013-05-02 iki 2013-05-03, kameroje buvo 3-6 asmenys; kameroje Nr. 67 (23,02 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2013-05-03 iki 2013-05-06, kameroje buvo 3-4 asmenys; kameroje Nr. 23 (13,65 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2013-05-06 iki 2013-05-14, kameroje buvo 0-4 asmenys; kameroje Nr. 67 (23,02 kv. m) – nuo 2013-05-14 iki 2013-05-29 – 4-10 asmenų; kameroje Nr. 57 (19,99 kv.

m) buvo kalinamas nuo 2013-07-09 iki 2013-07-11, kameroje buvo 2-5 asmenys. Kaip matyti iÅ¡ atsakovo pateiktų duomenų, 12 dienų pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas kameroje virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ . Tam tikrais laikotarpiais pareiÅ¡kėjÄ laikant Å iaulių tardymo izoliatoriuje vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas arba atitiko, arba virÅ¡ijo nustatytÄ normÄ , tačiau konstatuotina, kad didelę laiko dalį pareiÅ¡kėjui tenkantis gyvenamasis plotas buvo mažesnis, nei reikalauja teisės aktai.

Atsižvelgiant į Å iaulių tardymo izoliatoriaus specifikÄ , kad toje pačioje kameroje laikomų asmenų skaičius per tÄ pačiÄ parÄ nėra stabilus (dalis kviečiama ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti, dalis etapuojama ir nebÅ«na kamerose), dalis laiko per kalinimo laikotarpį (1 val. per dienÄ ) skirta pasivaikščiojimui gryname ore, tuo metu kalinamieji irgi nebuvo kamerose, konstatuotina, kad nurodyti laikotarpiai, kai kameros buvo perpildytos, yra dar mažesni, nors jų tiksliai nustatyti teismas negali, nes atsakovas negali pateikti tokių iÅ¡samių duomenų dėl didelio nuteistųjų skaičiaus kitimo kiekvienÄ dienÄ .Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiÅ¡kiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ .

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigose administracijos turi pareigÄ užtikrinti, kad asmenys jose bÅ«tų laikomi sveikatai nekenksmingomis sÄ lygomis.

Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ netinkamų laikymo sÄ lygų Å iaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , jog buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis. Pavyzdžiui, minėtoje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ byloje EŽTT, įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro, bei suteikta judėjimo laisvė.

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis. Byloje nėra duomenų, kad Å iaulių tardymo izoliatoriuje pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ ir dalykÄ bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei jis bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å iaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.

Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytÄ taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiÅ¡kėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiÅ¡kėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto ir higienos normos reikalavimus atitinkančių sÄ lygų, t. y.

CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjui kilo atitinkamos pasekmės. Teismas, atsižvelgęs į formuojamÄ Europos Žmogaus Teisių Teismo ir aktualiÄ Lietuvos Respublikos teismų praktikÄ bei administracinėje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad atsižvelgiant į pažeidimo mastÄ , Å¡io pažeidimo trukmę, Lietuvoje valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijus, vien pažeidimo pripažinimas Å¡iuo atveju nėra pakankama satisfakcija, tačiau atsižvelgiant į formuojamÄ teismų praktikÄ , mano, kad pareiÅ¡kėjui galėtų bÅ«ti priteistina 500 Lt suma, kuri, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pakankama ir adekvati.

Nustatant žalos dydį, atsižvelgiama į pareiÅ¡kėjo kalinimo netinkamomis sÄ lygomis laikotarpį, jo pasekmes, į tai, kad kamerose sudarytos sÄ lygos tvarkos palaikymui, į tai, kad nėra duomenų, jog atsakovo atstovas bÅ«tų sÄ moningai siekęs pažeminti pareiÅ¡kėjo orumÄ ar nežmoniÅ¡kai su juo elgtis. Atsižvelgęs į paminėtas byloje nustatytas ir įvertintas aplinkybes, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms yra adekvati 500 Lt suma.Teismas, remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis ABTÄ® 85-87str., 88 str. 1 d. 5 p.,n u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo Ž.

G. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Priteisti Ž. G. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių tardymo izoliatoriaus, 500 (penki Å¡imtai) Lt neturtinei žalai atlyginti.Spendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėja                                                                                   Marytė Å važienė