2017-03-13 Nr. AB-5749-3-61-3-01378-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2576-492/2017

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01378-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Virginijos Volskienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos V. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir sodininkų bendrijai „Tyrinėtojas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja V. M. 2015 m. vasario 26 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją per tris mėnesius parengti ir nustatyta tvarka suderinti pareiškėjos naudojamos laisvos žemės, esančios (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), planą, prilygintą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, pagal kurį jai būtų atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę.

Pareiškėja skunde paaiškino, kad jos tėvas M. R. (M. R.; nurodyta pavardė R. laikytina rašymo apsirikimu) įgijo teisę atkurti nuosavybės teises į jos senelio F. R. (F. R.) nuosavybės teise valdytą žemę – 7,12 dešimtinių dydžio sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini)). Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5664 M. R. vardu atkūrė nuosavybės teises į turėtą 1,2746 ha žemės sklypą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracija parengė ir patvirtino 0,1492 ha namų valdai sklypo dalį.

Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. vasario 22 d. sprendimu atkūrė nuosavybės teises į 0,0900 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Sprendžiant dėl nuosavybės teisės atkūrimo į turėtą žemės sklypą, buvo kreiptasi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių ir prašyta patikslinti 2008 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 30-536 bei parengti grąžinamo ir naudojamo Žemės sklypo planą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. A30-2662 leido pradėti rengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Rengiant žemės grąžinimo planą, prie 1 492 kv. m buvo papildomai suprojektuota dar 1 508 kv. m, iš viso 3 000 kv. m. Tačiau V. M. priklausantis žemės sklypas su senais vaismedžiais ir dalis dirbamos žemės, naudojamos daržui, liko nesugrąžinti. Atsakovas atsisakė atlikti likusios negrąžintos atkuriant nuosavybės teises žemės projektavimo darbus, o Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) be parengto projekto negalėjo priimti sprendimų dėl žemės grąžinimo, nors žemė priskirta grąžintinai.

Žemės sklypas, į kurį pareiškėja prašė atkurti nuosavybės teises, nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei, nėra objektyvių priežasčių atsisakyti rengti planą, prilygintą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui. NŽT 2011 m. rugpjūčio 10 d. rašte Nr. 1SS-(7.5)-1986 pretendentui nurodė, kad įvertinus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 30-536, suformuotas naudojamos namų valdos žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, t. y. du pagalbiniai ūkiniai pastatai, kurie formuojant namų valdos sklypą jau buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre, yra už žemės sklypo ribų.

Sodas taip pat yra už suformuoto namų valdos Žemės sklypo ribų. Suformuoto žemės sklypo ribos neatitinka teisės aktuose nustatytų namų valdos eksploatavimo ribų. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23)-104 dar kartą kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą (toliau – ir Miesto plėtros departamentas), prašydamas per vieną mėnesį pateikti informaciją apie laisvos grąžintinos žemės jų buvusiems savininkams suprojektavimo galimybes, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tačiau jam nebuvo atsakyta.

NŽT Vilniaus miesto skyrius 2015 m. vasario 17 d. raštu Nr. 49SDP-12-(14.49.23) į minėtą departamentą kreipėsi pakartotinai ir prašė nustatyta tvarka organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus, kad nurodytoje vietoje būtų galima atkurti nuosavybės teises. V. M. teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija jau daug metų nepagrįstai atsisako suformuoti jai priklausančios žemės dalį, kurioje yra pastatai, sodas, naudojama daržo žemė. Negrąžintos namų valdos dalis sudarys apie 8 840 kv. m, o namų valda su suprojektuotomis dalimis – tą plotą, kuriuo ji praktiškai naudojasi.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė paaiškėjus, kad skundas buvo priimtas praleidus nustatytus terminus, administracinę bylą nutraukti, o netenkinus šio reikalavimo, V. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime atsakovas paaiškino, kad pareiškėja nepagristai teigė, kad Vilniaus miesto savivaldybė nereaguoja ne tik į jos, bet ir NŽT prašymus parengti grąžintinos žemės planus. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-536 nustatė naudojamos namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), duomenis ir patvirtino 1 492 kv. m sklypo planą, kuris buvo pažymėtas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje.

NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 2 d. rašte Nr. 49SDP-73 Miesto plėtros departamentą informavo kad NŽT gavo M. R. 2011 m. gegužės 2 d. prašymą ir 2011 m. birželio 30 d. skundą dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo, t. y. prie nuosavybės teise priklausančių statinių bei daržui ir sodui naudojamo Žemės sklypo grąžinimo natūra. Šiame rašte NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-536 buvo suformuotas naudojamas minėtas žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, kadangi du pagalbiniai ūkio pastatai (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)), įregistruoti nekilnojamojo turto registre bei priklausantys M. R., atsidūrė už suformuoto žemės sklypo ribų. Miesto plėtros departamentas 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. A51-54620-(2.14.2.12-MP-8) NŽT Vilniaus miesto skyrių ir M. R. informavo, kad buvo parengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), plano rengimo reikalavimai ir preliminari sklypų projektavimo schema. 2012 m. rugpjūčio 28 d. buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo įsakymas Nr. A30-2662 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Atsakovas pažymėjo, kad Miesto plėtros departamentas organizuos Žemės sklypo plano rengimą, o parengti, suderinti bei patvirtinti sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Minėtame rašte taip pat pažymėta, kad patvirtinus namų valdos žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), planą, bus sprendžiama dėl laisvos (neužstatytos) žemės, esančios (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotų ribų teritorijoje, sklypų projektavimo nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir grąžinti natūra.

V. M. atstovas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pateikė 2014 m. kovo 10 d. prašymą atlikti grąžinamos žemės matavimus, kuriame buvo prašoma parengti ir nustatyta tvarka suderinti pareiškėjos naudojamo Žemės sklypo planą, prilygintą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, kuriuo remiantis bus atkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę. Miesto plėtros departamentas 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. A51-35263/14-(2.14.2.12-MP8) V. M. atstovą, M. R. ir NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2278 patvirtino sklypų Nr. 1 ( 2 850 kv.

m) ir Nr. 2 (150 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini), planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jų sprendinius. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 2.4 ir 2.5 punktų nuostatas bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu buvo organizuoti minėtų sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai.

Patvirtintus nurodytų sklypų planus atsakovas perdavė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Kelprojektas“ sklypų kadastro duomenų byloms ir tiksliems kadastriniams matavimams parengti. Apie tai pareiškėjos atstovas, M. R. ir NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuoti Miesto plėtros departamento 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. A51-35263/14-(2.14.2.12-MP8). Šiame rašte taip pat buvo nurodyta, kad likusioje laisvoje (neužstatytoje) žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotų ribų teritorijoje, buvo suprojektuotas natūra grąžintinas žemės sklypas ir organizuojami jo kadastriniai matavimai, o parengti ir nustatyta tvarka suderinti sklypo kadastriniai matavimai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas sklypo planas bei kiti dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. vasario 17 d. gavo NŽT Vilniaus miesto skyriaus raštą Nr. 49SDP-12-(14.49.23) dėl informacijos pateikimo dėl žemės sklypų projektavimo buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje bei pareiškėjos V. M. atstovo advokato 2014 m. gruodžio 15 d. skundo kopiją. Šiame rašte Miesto plėtros departamento buvo prašoma suprojektuoti žemės sklypą, organizuoti kadastrinius matavimus ir patvirtinti nekilnojamojo daikto (žemės sklypo) kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planą bei informuoti apie atliktus veiksmus.

Vilniaus savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas 2015 m. kovo 18 d. raštu Nr. A51-28281/15(2.14.2.12-MP8) NŽT Vilniaus miesto skyrių ir V. M. atstovą informavo, kad jiems jau 2014 m. balandžio 28 d. raštu buvo pranešta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2278 patvirtino naudojamos namų valdos sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir šių sklypų patvirtinti planai buvo perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui.

Minėtame rašte buvo nurodyta, kad, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybes teisių į išlikusi nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka) ir Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, atsakovas organizavo sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinius matavimus, kurie šiuo metu jau yra atlikti. Pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atsižvelgdama į Tvarkos 106 punktą, su minėtu 2015 m. kovo 18 d. raštu NŽT Vilniaus miesto skyriui pateikė sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas.

Šiame rašte atsakovas nurodė, kad jau 2014 m. balandžio 28 d. pareiškėjos atstovą bei NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotų ribų teritorijoje laisvoje (neužstatytoje) žemėje prie (duomenys neskelbtini) gatvės suprojektuoti natūra grąžintini žemės sklypai (Nr. 1 ir Nr.

2) ir organizuoti šių sklypų kadastriniai matavimai. Atsakovas teigė, kad atliko visus galimus ir nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimu į turėtą žemės sklypą buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime. Jo nuomone, V. M. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos veiksmus galėtų skųsti, jeigu žemės grąžinimo klausimo nagrinėjimas būtų nesprendžiamas laiku, t. y. vilkinama atlikti pagal kompetenciją priskirtus veiksmus. Vilniaus miesto savivaldybės administracija taip pat pažymėjo, kad pareiškėja yra praleidusi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nustatytą dviejų mėnesių apskundimo terminą ir neprašo jo atnaujinti, todėl administracinė byla turi būti nutraukta vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punktu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius su 2014 m. birželio 9 d. raštu Nr. 49SDP-(14.49.23.)-104 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ir prašė suteikti informaciją apie galimybę suprojektuoti laisvą ar laisvus neužstatytus žemės sklypą ar sklypus, nepriskirtus valstybės išperkamai žemei, grąžinti natūra buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, tačiau negavo jokio atsakymo. Trečiajam suinteresuotam asmeniui pakartotinai kreipusis su 2015 m. vasario 17 d. raštu, jo atsakovas neinformavo apie atliktus veiksmus. Pažymėjo, kad NŽT nėra pavestas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjos V. M. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad buvusio savininko F. R. valdyta žemė iki 1940 m. nacionalizacijos buvo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Teismas pažymėjo, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nustato skirtingą nuosavybės teisių atkūrimo tvarką grąžinant žemę natūra, atsižvelgiant į tai, ar buvusio savininko valdytos žemės vietoje buvo rėžinė žemės naudojimo sistema, ar kaimas išskirstytas į vienkiemius.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal Tvarkoje nustatytą teisinį reguliavimą, jeigu nėra išlikusios archyvinės planinės medžiagos arba jeigu ši medžiaga yra nepakankama, turėto žemės sklypo ribos gali būti kartografuojamos. Žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Laisva (neužstatyta) žemė miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, grąžinama natūra visiems rėžinio kaimo pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra laisvą (neužstatyta) žemę turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą.

Buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija ((duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes yra užimta privačių namų valdų žemės sklypais, privačiais sodininkų bendrijų sodų sklypais, patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją bei į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-536 buvo nustatyti naudojamos namų valdos, esančio (duomenys neskelbtini), duomenys ir patvirtintas 1 492 kv. m sklypo planas, kuris buvo pažymėtas nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Priimant šį įsakymą galiojusių Taisyklių, taikomų ir formuojant natūra grąžintinus bei parduodamus neatlygintinai naudojamus namų valdos žemės sklypus, 3 punkte buvo nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemes sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.

NŽT 2011 m. pagal NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus pateiktus dokumentus, susijusius su M. R. grąžinamos natūra 0,1492 ha namų valdos žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), suformavimu, nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymas Nr. 30-536 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“, kuriuo patvirtintas naudojamos namų valdos žemės sklypo (duomenys neskelbtini), žemės sklypo planas, plotas, ribos bei kiti kadastro duomenys, ir Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 2.4-01-7144 „Dėl nuosavybės teisių į žemę atkūrimo Vilniaus mieste piliečiui M. R.“, kuriuo minėtam piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, grąžinant natūra 0,1492 ha namų valdos žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), priimti nesilaikant Taisyklių 15 punkto nuostatų, nes neatitiko namų valdos eksploatavimo reikalavimų, t. y. du pagalbinio ūkio pastatai – ūkiniai pastatai, kurie 2008 m. formuojant namų valdos žemės sklypą jau buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre ir nuosavybės teise priklausė M. R., – buvo už minėto žemės sklypo ribų.

NŽT 2011 m. rugpjūčio 10 d. raštu Nr. 1SS-(7.5)-1985 įpareigojo NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus vedėją pasiūlyti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui patikslinti 2008 m. kovo 17 d. įsakymą Nr. 30-536 ir imtis priemonių, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 27 d. sprendimas Nr. 2.4-01-7144 būtų patikslintas administracine tvarka. Vykdydamas šį įpareigojimą, NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2011 m. rugsėjo 2 d. raštu Nr. 49SDP-73 Miesto plėtros departamentą informavo apie gautą M. R. 2011 m. gegužės 2 d. prašymą ir 2011 m. birželio 30 d. skundą dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo ir atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-536 suformuotas naudojamas žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatavimo reikalavimų, pasiūlė minėtą įsakymą patikslinti, suformuojant faktiškai naudojamą namų valdos žemės sklypą (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas 2012 m. rugpjūčio 28 d. priėmė įsakymą Nr. A30-2662 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Rengiant žemės grąžinimo planą, buvo papildomai suprojektuota 1 508 kv. m. Miesto plėtros departamentas 2012 m. rugpjūčio 31 d. raštu Nr. A51-54620-(2.14.2.12-MP-8) M. R. ir NŽT Vilniaus miesto skyrių informavo, kad buvo parengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), plano rengimo reikalavimai ir preliminari sklypų projektavimo schema. 2012 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas priėmė įsakymą Nr. A30-2662 „Dėl leidimo pradėti rengti žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad vadovaujantis Taisyklių 3 punktu, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal Taisyklių 5 punktą, miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdos žemės sklypai, kurių ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 ha kituose miestuose. Jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas didesnis kaip atitinkamai 0,2 ir 0,3 ha, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustačius naudojamą žemės plotą, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 ha ir iki 0,4 ha, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams. Parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2278 patvirtino žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Pagal valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą, VĮ Registrų centre įregistruoti pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantys mirusiam M. R., patenka į suformuotus grąžinamus natūra namų valdos žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto savivaldybei pateikus NŽT Vilniaus miesto skyriui parengtus minėtų žemės sklypų planus, NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2014 m. rugsėjo 19 d. sprendimais Nr. 1706 „Dėl žemės sklypo Nr. 1, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ ir Nr. 1707 „Dėl žemės sklypo Nr. 2, esančio (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo (žemės sklypo suformavimo)“ suformavo du žemės sklypus ir trečiasis suinteresuotas asmuo 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 49S-1259 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui M.

R.“ atkūrė nuosavybės teises į 0,1508 ha žemės, grąžinant natūra 0,0150 ha žemės sklypą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,1358 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius prie M. R. (mirusio) nuosavybės teisėmis priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), suformavo esamiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, kuris pagal Taisyklių 5 punkte įtvirtintas nuostatas Vilniaus mieste negali būti didesnis kaip 0,3 ha, bei kad NŽT 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu buvo atkurtos nuosavybės teisės grąžinant 0,1508 ha žemės natūra, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos skundą yra nepagrįstas.

V. M. NŽT 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. 49S-1259 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Vilniaus miesto gyvenamojoje vietovėje piliečiui M. R.“ bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos suformuotų natūra namų valdos žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), neginčijo, todėl nėra pagrindo manyti, kad atsakovas pažeidė M. R. (mirusio) arba V. M., kaip M. R. turto paveldėtojos, teises ar interesus. Kadangi (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime buvo rėžinė žemės naudojimo sistema, Vilniaus miesto savivaldybės direktoriui suprojektavus natūra grąžintiną žemės sklypą, žemės sklypas piliečiams bus grąžinamas proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitars kitaip.

Tik esant pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę (duomenys neskelbtini) buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, pritarimui (susirinkime), galima būtų spręsti klausimą dėl M. R. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią šalia naudojamos namų valdos žemės sklypo. Vilniaus apygardos administracinis teismas konstatavo, kad atsakovas atliko visus galimus ir nuo jo priklausančius veiksmus, susijusius su pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimu į turėtą žemės sklypą buvusiame rėžiniame (duomenys neskelbtini) kaime.

III. Pareiškėja pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti arba bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo.

Apeliantė pažymi, kad teismas, priimdamas sprendimą, neišsamiai išnagrinėjo skunde išdėstytus klausimus. Nurodo, kad atsakovas po daugelio jos prašymų nuo 2000 m. dalimis atkūrė nuosavybę tik į nedidelę turėtos žemės dalį. Įrodymų, kad žemės plotas, į kurį pareiškėja pretenduoja, yra priskirtinas valstybės išperkamai žemei, nėra pateikta. V. M. į teismą kreipėsi dėl atsakovo įpareigojimo parengti kadastrinius planus, kurie sudarytų pagrindą atkurti nuosavybės teises į turėtą žemę. Pareiškėja prašė atkuriant nuosavybės teises į turėtą žemę vadovautis Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punktu. V. M. nuomone, faktinė situacija visiškai atitinka minėto įstatymo nuostatas – laisvos grąžintinos žemės plotas sudarytų maždaug 0,8 ha ir visame plote yra išsidėstę jos statiniai, senas sodas, daržas, tačiau teismas jos nurodyto prašymo neišnagrinėjo ir neanalizavo, ar ši įstatymo nuostata gali būti taikoma jai atkuriant nuosavybės teises į žemę. Žemės sklypas, į kurį pareiškėja prašo atkurti nuosavybės teises, yra laisvas, o tai sudaro pagrindą įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti ir nustatyta tvarka suderinti neužimtos žemės planą ir atkurti nuosavybės teises, kaip nustatyta Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkte, tačiau teismas padarė išvadą, kad suformuotas 0,3 ha sklypas, reikalingas pastatams eksploatuoti, yra pakankamas, nors iš atsakovo pateiktų projektų akivaizdu, kad V. M. priklausantis kluonas yra už suformuoto sklypo ribų ir į pastatą bus galima patekti tik projektuojamu servituto keliu.

Pareiškėjos nuomone, teismas nepagrįstai vadovavosi Taisyklėmis, o ne Atkūrimo įstatymu, kadangi ji neketina nuomoti ar pirkti žemės sklypo, o siekia atkurti nuosavybės teises į anksčiau priklausiusią ir šiuo metu naudojamą žemę.

Išvadą, kad (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija yra rėžinio kaimo teritorija, teismas padarė remdamasis tik atsakovo nepagrįstais teiginiais, tačiau net jeigu ir būtų įrodyta, kad minėtame kaime buvo rėžinė sistema, tai nereiškia, kad rėžinei sistemai priklausanti neužstatyta žemė yra priskiriama valstybės išperkamai ir negrąžinama jos buvusiems savininkams. Pažymi, kad iki nacionalizacijos buvusiai rėžinei sistemai taikoma specifinė nuosavybės atkūrimo tvarka, reguliuojama Tvarkos 106 punkte. (duomenys neskelbtini) kaimas, kaip rėžinė teritorija, nebuvo kartografuota. Kaimui priklausančios žemės ribos bei pretendentų skaičius nėra nustatyti. V. M. tvirtina, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, prisidengdama rėžinio kaimo teritorija, neatkūrusi nuosavybės teisių jos buvusiems savininkams, laisvus žemės plotus savavališkai projektuoja ir pardavinėja asmenims, neturėjusiems nuosavybės teisių į žemę, esančią (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje. Jos nuomone, (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos priskyrimas rėžinei sistemai yra nepagrįstas. Aplinkybę, kad žemės sklypo dalis, į kurią pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises, yra laisva, patvirtina NŽT Vilniaus skyriaus 2015 m. rugpjūčio 14d. raštas Nr. 49SI-108. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ginčo žemės sklypo dalis yra priskirta valstybės nuosavybei. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teismui pateiktos keleto žemėlapių ištraukos yra nepatvirtintos įstatymų nustatyta tvarka, todėl negali būti laikomos tinkamais įrodymais, o teritorijos detalaus plano, patvirtinto Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, atsakovas nepateikė.

Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalių, 12 straipsnio 3 punkto, 16 straipsnio 3 dalies ir šio straipsnio 9 dalies 5 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl šio įstatymo 5 straipsnio 2, 3, 4 bei 5 dalių ir 12 straipsnio3 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio antroje dalyje numatyto žemės sklypų įsigijimo nuosavybėn subjektų, tvarkos, sąlygų ir apribojimų konstitucinio įstatymo 8 straipsniui“ konstatavo, kad pagal Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, laisva neužstatyta žemė, kuriai nėra konkretaus visuomenės poreikio, turi būti grąžinama buvusiems savininkams natūra; ne žemės priskyrimas miesto teritorijai, ne atitinkamo statinio buvimas ar nebuvimas turi lemti žemės grąžinimą ar negrąžinimą natūra ‒ jį turi lemti realus ir pagrįstas visuomenės poreikis būtent tai konkrečiai žemei; nesant konkretaus visuomenės poreikio, laisvos žemės sklypas grąžinamas visas. Teigia, kad teismas turėjo įpareigoti atsakovą atlikti laisvo žemės sklypo kartografavimo darbus ir atkurti nuosavybės teises jo buvusiems savininkams.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, o V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Paaiškina, kad teisės aktai, reglamentuojantys nuosavybės teisių į žemę atkūrimą, nustato skirtingą nuosavybės teisių atkūrimo tvarką, grąžinant žemę natūra, atsižvelgiant į tai, ar buvusio savininko valdytos žemės vietoje buvo rėžinė žemės naudojimo sistema, ar kaimas išskirstytas į vienkiemius. V. M. tėvas, kurio turtą ji paveldėjo, įgijo teisę atkurti nuosavybę į jos senelio nuosavybės teise valdytą žemę. Buvusio savininko F. R. iki 1940 m. nacionalizacijos valdyta žemė buvo (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorijoje. Šią aplinkybę teismas nustatė iš NŽT Vilniaus miesto skyriaus į bylą pateiktų dokumentų. Taigi, visiškai nepagrįstas apeliantės teiginys, kad teismas išvadą, jog (duomenys neskelbtini) kaimo teritorija yra rėžinio kaimo teritorija, padarė remdamasis tik atsakovo teiginiais. Pagal Tvarkos 1061 punktą, žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Laisva (neužstatyta) žemė miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, grąžinama natūra visiems rėžinio kaimo pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise. Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad NŽT vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas sprendimą atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestuose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiams, priima gavęs savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintą žemės sklypo planą.

Atsakovas sutinka, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritorija ((duomenys neskelbtini)) priskirta valstybės išperkamai žemei, nes yra užimta privačių namų valdų žemės sklypais, privačiais sodininkų bendrijų sodo sklypais, patenka į (duomenys neskelbtini) teritoriją bei į valstybinės reikšmės miško plotą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimu Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymo Nr. 30-536 priėmimo metu galiojusių Taisyklių 3 punkte buvo nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Formuojamo namų valdos žemės sklypo plotas turi būti faktiškai naudojamas, bet negali būti didesnis nei Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnyje nustatyto dydžio.

Miesto plėtros departamento 2014 m. balandžio 28 d. raštu Nr. A51-35263/14-(2.14.2.12-MP8) advokatas Jonas Leikauskas, M. R. ir NŽT Vilniaus miesto skyrius buvo informuoti, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės aktais patvirtino sklypų Nr. 1 (2 850 kv. m) ir Nr. 2 (150 kv. m), esančių (duomenys neskelbtini), planus, prilyginamus detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir jų sprendinius. Atsižvelgiant į teisės aktų nuostatas, buvo organizuoti minėtų sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Patvirtintus šių sklypų planus atsakovas perdavė UAB „Kelprojektas“ sklypų kadastro duomenų byloms ir tiksliesiems kadastriniams matavimams parengti. Apie tai minėtu Miesto plėtros departamento 2014 m. balandžio 28 d. raštu buvo informuotas advokatas Jonas Leikauskas, M. R. ir NŽT Vilniaus miesto skyrius. Minėtame rašte taip pat buvo nurodyta, kad likusioje laisvoje (neužstatytoje) žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotų ribų teritorijoje, buvo suprojektuotas natūra grąžintinas žemės sklypas ir organizuojami jo kadastriniai matavimai, o parengti ir nustatyta tvarka suderinti sklypo kadastriniai matavimai bei Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu patvirtintas sklypo planas ir kiti dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Ta pati informacija minėtiems subjektams buvo pateikta ir Miesto plėtros departamento 2015 m. kovo 18 d. rašte.

NŽT 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 49S-1259 M. R. atkūrė nuosavybės teises į 0,1508 ha žemės, grąžinant natūra 0,0150 ha žemės sklypą Nr. 2, esantį (duomenys neskelbtini), ir 0,1358 ha žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Kadangi apeliantė nei šio sprendimo, nei suformuotų namų valdos žemės sklypų Nr. 1 ir Nr. 2, esančių (duomenys neskelbtini), neginčijo, teismas pagrįstai sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog atsakovas pažeidė M. R. (mirusio) arba V. M., kaip M. R. turto paveldėtojos, teises ar interesus.

Kadangi buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime buvo rėžinė žemės naudojimo sistema, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriui suprojektavus natūra grąžintinus žemės sklypus, piliečiams jie bus grąžinami proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise, jeigu pretendentai nesusitars kitaip. Tik esant pretendentų, pageidaujančių susigrąžinti žemę Vilniuje, buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, pritarimui, būtų galima spręsti klausimą dėl M. R. nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, esančią šalia naudojamos namų valdos žemės sklypo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė V. M. apeliacinį skundą atmesti.

NŽT pažymi, kad jai teisės aktų nustatyta tvarka nėra pavestas laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimas ir jų planų rengimas, todėl nėra pagrindo sutikti su pareiškėjos teiginiu, kad Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos yra išaiškinusi, jog žemės plotas, į kurį pretenduoja V. M., nėra priskirtas valstybės išperkamai žemei ir gali būti grąžintas jos buvusiems savininkams. Nagrinėjant bylą, atsakovas pateikė duomenis, kad yra suformuoti natūra grąžintini žemės sklypai Nr. 1 ir Nr. 2, esantys prie (duomenys neskelbtini), patenkantys į buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo teritoriją, o likusi kaimo žemė yra valstybės išperkama. Suprojektuoti sklypai bus grąžinami natūra proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise apeliantei kartu su kitais buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais, jeigu pretendentai nesusitars kitaip.

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad V. M. argumentas, jog nagrinėjant bylą, nebuvo nustatyta jokių objektyvių priežasčių atsisakyti rengti laisvos ir pareiškėjos naudojamos žemės planą, prilygintą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui t. y. atkurti V. M. likusią 8 840 kv. m namų valdos žemės sklypo dalį, yra nepagrįstas, nes remiantis nekilnojamojo turto registro duomenimis, visi VĮ Registrų cente įregistruoti pastatai ir kiti statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), ir nuosavybės teise priklausantys M. R. patenka į suformuotus ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 496S-1259 grąžintus natūra namų valdos žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini).

NŽT sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Taisyklės yra taikomos ir formuojant natūra grąžintinus bei parduodamus neatlygintinai naudojamus namų valdos žemės sklypus. Pagal NŽT Vilniaus miesto skyriuje saugomoje pareiškėjos nuosavybės teisių atkūrimo byloje esančius dokumentus, V. M. jau yra grąžinta natūra 0,3 ha ploto namų valda.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, kurioje yra nuosavybės teise valdomi pastatai, ir pareiškėjos naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypas sudaro apie 0,8840 ha.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos tėvas M. R. yra įgijęs teisę atkurti nuosavybės teises į jos senelio F. R. nuosavybės teise valdytą žemę – 7,12 dešimtinių dydžio sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), šiuo metu (duomenys neskelbtini). Nuosavybės teisių atkūrimo byloje esantys duomenys patvirtina, kad prašymas atkurti nuosavybės teises buvo pateiktas 1991 m. lapkričio 8 d., jame pareikšta valia grąžinti žemės sklypą natūra, 2001 m. spalio 23 d. M. R. prašyme buvo pareikšta valia atkurti nuosavybės teises perduodant nuosavybėn 1 ha žemės sklypą.

Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. 2.4-01-5664 atkuriant nuosavybės teises M. R. yra suteiktas neatlygintinai 0,0900 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. 2.4-01-7144 atkuriant nuosavybės teises M. R. yra grąžinta natūra 0,1492 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Tęsiant nuosavybės teisių atkūrimo procesą, prie nuosavybės teise priklausančių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2278 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtinti naudojamos namų valdos sklypų Nr. 1 (2850 kv. m) ir Nr. 2 (150 kv. m) (duomenys neskelbtini) planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, ir perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Nacionalinės žemės tarnybos 2014 m. rugsėjo 22 d. sprendimu Nr. 49S-1259 atkuriant nuosavybės teises M. R. yra grąžinta natūra 0,1508 ha žemės sklypas ir 0,0150 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini). Bendrai atkuriant nuosavybės teises natūra perduota 0,3000 ha namų valdai priskirtos žemės.

Pareiškėja teigia, kad naudojamos namų valdos planai parengti neatsižvelgiant į faktiškai visą laiką naudotą žemės plotą, kuris sudaro apie 0,8840 ha, skundu teismą prašė įpareigoti atsakovą Vilniaus miesto savivaldybės administraciją parengti naudojamos laisvos žemės planą, prilyginamą detaliajam teritorijų planavimo dokumentui, kurio pagrindu būtų atkurta nuosavybės teisė į žemę.

Pareiškėja savo reikalavimus grindžia Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja. Grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės plotas sumažinamas iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, jeigu jame yra suprojektuoti žemės sklypai, perduodami neatlygintinai piliečiams individualiai statybai pagal šio straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jų negalima suprojektuoti kitose miesto teritorijose dėl laisvos (neužstatytos) žemės šiame mieste trūkumo. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.

Pareiškėja teigia, kad prašomas perduoti atkuriant nuosavybės teises natūra žemės sklypas neturi būti priskiriamas rėžinei kaimo žemei, visada buvo naudojamas kaip namų valda, yra užimtas pastatų, sodo ir daržų. Pareiškėjai suformuoti žemės sklypai yra neracionalaus dydžio, 150 kv. m. žemės sklypas yra atskirtas nuo namų valdos, patekti į šį žemės sklypą numatytas servitutinis kelias.

Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, rėmėsi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ patvirtintos Tvarkos 1061 punkto nuostata, kad žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Konstatavo, kad pareiškėjai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 17 d. įsakymu Nr. 30-536 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo“ buvo nustatyti naudojamos namų valdos (duomenys neskelbtini) duomenys ir patvirtintas 1492 kv. m sklypo planas, kuris buvo pažymėtas ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Priimant šį įsakymą galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, kurios taikomos ir formuojant natūra grąžintinus bei parduodamus neatlygintinai naudojamus namų valdos žemės sklypus, 3 punkte buvo nustatyta, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemes sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuosiuose planuose, žemėvaldų projektuose (planuose) (kaimo gyvenamojoje vietovėje) arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje esančiuose žemės sklypų planuose, kai parduodami namų valdų žemės sklypai, ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Vėlesniu byloje minėtu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. spalio 23 d. įsakymu Nr. 30-2278 „Dėl sklypų Nr. 1 ir Nr. 2 (duomenys neskelbtini) planų, prilyginamų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ buvo patvirtinti naudojamos namų valdos sklypų Nr. 1 (2850 kv. m) ir Nr. 2 (150 kv. m) (duomenys neskelbtini) planai, prilyginami detaliojo teritorijų planavimo dokumentui.

Įstatymu nustatydamas nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdus, sąlygas ir tvarką, įstatymų leidėjas yra saistomas Konstitucijos normų ir principų, inter alia Konstitucijos 23 straipsnio, įtvirtinančio nuosavybės teisių apsaugą, 29 straipsnio, garantuojančio asmenų lygiateisiškumą, konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio teisinį aiškumą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą, teisėtų lūkesčių apsaugą ir kitus reikalavimus; įstatymų leidėjas taip pat yra saistomas kitų Konstitucijos normų ir principų (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2013 m. gegužės 30 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs ir tai, kad konstitucinio teisinės valstybės principo turinys atskleistinas atsižvelgiant į įvairių kitų konstitucinių principų, tarp jų teisingumo (apimančio inter alia prigimtinį teisingumą) principo, turinį. Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo nepaisymas reikštų ir konstitucinio teisinės valstybės principo nepaisymą (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimai). Teisingumo negalima pasiekti tenkinant tik vienos grupės interesus ir kartu paneigiant kitų interesus (Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje akcentuojama, kad asmenys neturi subjektinių nuosavybės teisių į turėtąjį turtą, kol atitinkamos valstybės institucijos nėra priėmusios sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo; (inter alia 1998 m. birželio 18 d., 2003 m. kovo 4 d., 2008 m. gegužės 20 d., 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d. nutarimai). Tik valstybės įgaliotai institucijai priėmus sprendimą atkurti asmeniui nuosavybės teises, tas asmuo įgyja nuosavybės teises, kurios saugomos ir ginamos pagal Konstitucijos 23 straipsnį (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2013 m. spalio 10 d., 2014 m. spalio 8 d., 2014 m. spalio 30 d. nutarimai).

Lietuvos valstybė, siekdama bent iš dalies atkurti teisingumą – atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ne restitutio in integrum, bet ribotą restituciją; įstatymais reguliuojant paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą buvo būtina atsižvelgti į tai, kad okupacijos metais susiformavo kiti turtiniai, socialiniai ir ekonominiai žmonių santykiai, atsirado kitos objektyvios aplinkybės, dėl kurių buvo neįmanoma visiškai atkurti nuosavybės teisių (grįžti į pirminę padėtį); įstatymų leidėjas, reguliuodamas paneigtų nuosavybės teisių atkūrimą, turi diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką (inter alia Konstitucinio Teismo 2010 m. gruodžio 22 d., 2012 m. birželio 19 d., 2013 m. spalio 9 d. nutarimai).

Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija, spręsdama dėl kilusiam ginčui spręsti taikytinų teisės normų aiškinimo, pažymi, kad Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos dėl nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimo natūra, apima du skirtingus atvejus – vieną, kai grąžinama natūra laisva (neužstatyta) žemė turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, ir kitą – kai grąžinamas natūra piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypas. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo nuostata dėl grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės ploto sumažinamo iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio taikytina tik pirmajam paminėtam atvejui, todėl antruoju atveju, kai grąžinamas natūra piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypas, jo dydis turi būti nustatomas Vyriausybės nustatyta tvarka. Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo įstatymas (1997 m. liepos 2 d. Nr. VIII-369) 2 straipsnio 5 punkte nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 1997 m. rugsėjo 1 d. priima Vyriausybės nutarimą „Dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos 1061 punkte nustatyta, kad žemės sklypas nekartografuojamas toje miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema. Čia nustatoma kaimo riba, plotas ir buvusių savininkų skaičius. Jeigu pretendentai nesusitaria dėl suformuoto natūra grąžinamo žemės sklypo dalių toje miesto teritorijoje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė šioje miesto teritorijos dalyje grąžinama natūra pretendentams proporcingai likusiam grąžinti žemės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) kaime buvo rėžių sistema, patvirtina byloje pateikiamas Sklypo, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės vietos apžiūrėjimo ir ribų nustatymo aktas, sudarytas 2003 m. liepos 17 d. Nr. 31/03/15-206. Remiantis archyviniais dokumentais ir dalyvavusių liudininkų parodymais, buvo nustatyta kaimo žemės sklypo ribos ir apytikslis plotas (67,5810 ha). Šioje teritorijoje Vilniaus miesto valdybos 1994 m. birželio 16 d. potvarkiu Nr. 1165V „Dėl sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“ žemės pardavimo ir nuomos“ buvo patvirtintas sodininkų bendrijos „Tyrinėtojas“, esančios (duomenys neskelbtini), teritorijos ribos pagal atliktus tikslius matavimus, kurios plotas 155 280 kv. m. Žemė, užimta sodininkų bendrijų sodų, priskiriama valstybės išperkamai (Atkūrimo įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2015 m. rugsėjo 28 d. raštu Nr. A51-91747/15(2.14.2.12-MP8) atsakydama NŽT Vilniaus miesto skyriui ir pareiškėjos atstovui, nurodė, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotų ribų teritorijoje laisvoje (neužstatytoje) žemėje prie (duomenys neskelbtini) suprojektuoti 2 natūra grąžintini žemės sklypai (sklypas Nr. 1, kurio plotas 1899 kv. m, ir sklypas Nr. 2, kurio plotas 1710 kv. m), parengti šių sklypų kadastriniai matavimai. Patvirtinus kadastrinių matavimų žemės sklypų planus, patvirtinti sklypų dokumentai bus perduoti NŽT Vilniaus miesto skyriui. Dar kartą išnagrinėjus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografinę medžiagą, nurodė, kad buvusio rėžinio kaimo žemė užimta kadastriniais Nekilnojamojo turto registre įregistruotais privačių namų valdų ir sodų sklypais, gatvėmis, keliais ir privažiavimais, valstybinės reikšmės miško plotu ir yra priskiriama valstybės išperkamai ir natūra negrąžinamai, todėl suprojektuoti laisvą (neužstatytą/neužstatytus) žemės sklypą/sklypus buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo kartografuotų ribų teritorijoje nėra galimybių (t. 1, b. l. 83, 145-146).

Pareiškėja, teigdama, kad (duomenys neskelbtini) kaime nebuvo rėžių sistemos, jokių duomenų, kurie pagrįstų nurodomą aplinkybę, nėra į bylą pateikusi, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos pateiktais duomenimis.

Taigi, remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu, miesto teritorijos dalyje, kurioje buvo rėžių sistema, laisva (neužstatyta) žemė grąžinama natūra proporcingai visiems pretendentams. Piliečiams, nuosavybės teise turintiems pastatus, grąžinamas natūra jų naudojami namų valdų užimti teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypai. Pareiškėja įrodinėjo, kad jos naudojamas namų valdos paskirties žemės sklypas sudarė apie 0,8840 ha, į jį patenka ne tik jau grąžinti žemės sklypai (2850 kv. m. ir 150 kv. m.), bet ir šalių jų esančios teritorijos, kuriose visada buvo daržas, sodas. Remiantis byloje pateikiamu teritorijų planavimo suvestiniu skaitmeniniu žemėlapiu (t. 1, b. l. 147), teritorijoje, kurią pareiškėja nurodo kaip jos naudojamą namų valdą, yra šalia (duomenys neskelbtini) suprojektuoti žemės sklypai Nr. 1, kurio plotas 1899 kv. m, ir Nr. 2, kurio plotas 1710 kv. m, kuriuos numatoma grąžinti visiems (duomenys neskelbtini) kaimo pretendentams proporcingai likusios grąžinti nuosavybės plotui bendrosios nuosavybės teise.

Sprendžiant dėl pareiškėjos teisių į natūra grąžinamą didesnio ploto namų valdos žemės sklypą, negu šiuo metu yra jau grąžinta (0,3 ha), teisėjų kolegija pažymi, kad nustatant grąžinamos natūra piliečiui namų valdos žemės sklypą, kuriame yra nuosavybės teise turimi pastatai, žemė naudojama sodui, daržams, negali būti taikomas Atkūrimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostata dėl grąžinamos natūra laisvos (neužstatytos) žemės ploto sumažinamo iki 1 ha ploto žemės sklypo dydžio, nes, kaip jau buvo minėta, nuosavybės teise valdomų pastatų užimta bei kitokioms reikmėms naudojama namų valdos žemė nėra priskiriama laisvai (neužstatytai). Grąžinant natūra piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamas teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų ribų žemės sklypą, jo dydis nustatomas toks pats, kaip ir kitais atvejais, kai formuojamas namų valdos paskirties žemės sklypas, t. y. Vyriausybės nustatyta tvarka.

Konstitucija nedraudžia nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo santykių įstatymu reguliuoti diferencijuotai tuo aspektu, kad nuosavybės teisių atkūrimo sąlygos ir tvarka gali skirtis inter alia pagal tai, į kokios rūšies nuosavybę (žemę, mišką ir t. t.) yra atkuriamos nuosavybės teisės, taip pat pagal tai, kokioje teritorijoje yra nuosavybė, į kurią atkuriamos nuosavybės teisės, tačiau turi būti paisoma konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio inter alia teisėtų lūkesčių apsaugą, teisinį tikrumą, teisinį saugumą (Konstitucinio Teismo 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. rugsėjo 6 d. nutarimai).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju grąžintinos natūra žemės sklypo, užimto pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiais pastatais, daržu ir sodu dydis nustatytinas remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Minėto nutarimo 2.3 punkte nustatyta, kad Taisyklių nuostatos, reglamentuojančios žemės sklypų formavimą, žemės sklypų dydžių ir privatizuojamų žemės sklypo dalių dydžio nustatymą, taikomos formuojant (rengiant teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus, žemės sklypo planus ir nustatant žemės sklypų dydžius ir privatizuojamas žemės sklypo dalis) grąžinamus natūra (turėtoje vietoje) ir perduodamus (suteikiamus) nuosavybėn neatlygintinai naudojamus namų valdų žemės sklypus, naudojamus žemės sklypus prie kitų nuosavybės teise turimų statinių ar įrenginių Lietuvos Respublikos piliečiams pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymą ir Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą.

Taisyklių 5 punkte (2014 m. vasario 19 d. nutarimo Nr. 162 red.) įtvirtinta, kad miestuose ir iki 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtose teritorijose, išskyrus Neringos miestą, parduodami namų valdų žemės sklypai, kurių ribos nustatytos teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, tačiau šie žemės sklypai negali būti didesni kaip 0,2 hektaro Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Palangoje, Birštone ir ne didesni kaip 0,3 hektaro – kituose miestuose.

Jeigu naudojamas namų valdos žemės sklypas didesnis kaip atitinkamai 0,2 hektaro ir 0,3 hektaro, rengiant teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą nustačius naudojamą žemės plotą, gyvenamojo namo savininko (bendraturčių) pageidavimu teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas gali būti padidinamas, bet ne daugiau kaip atitinkamai iki 0,3 hektaro ir iki 0,4 hektaro, jeigu tos žemės sklypo dalies, pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformavus atskirą atidalijamą žemės sklypą, nenumatoma panaudoti individualiai statybai ar visuomenės poreikiams.

Parduodamo namų valdos žemės sklypo plotas didinamas priimant sprendimą suformuoti teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte suprojektuotą didesnio ploto žemės sklypą.

Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjai suformuotas natūra grąžintas žemės sklypas, užstatytas nuosavybės teise turimais pastatais, atitinka teisės aktuose nustatytus dydžius, todėl pirmosios instancijos teismui tenkinti pareiškėjos skundą nebuvo pagrindo.

Teisėjų kolegija, papildomai ištyrusi įrodymus byloje ir patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, nenustatė pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimą naikinti ar keisti. Pareiškėjos argumentai, kad natūra grąžintas žemės sklypas neatitinka racionalios žemėnaudos principų, nes neapima visos naudojamos namų valdos ploto, kuriame yra daržas ir sodas, o vienam ūkio paskirties pastatui suformuotas nedidelis – 150 kv. m. ploto sklypas, į kurį patenkama servitutiniu keliu, vertintini ne tik jos asmeninių teisių gynimo aspektu, bet turi būti atsižvelgiama į viso rėžinio kaimo savininkų teisėtus interesus, kurie taip pat turi būti ginami proporcinga apimtimi. Priešingu atveju tai reikštų konstitucinio teisinės valstybės principo, apimančio nagrinėjamu atveju ir kitų rėžinio kaimo pretendentų teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo, nepaisymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 139 straipsniu, 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos V. M. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė