2020-11-18 Nr. AB-21862-3-61-3-01425-2019-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-2269-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01425-2019-7

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 18 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo), dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2018 m. rugsėjo 10 d. iki 2019 m. sausio 10 d. Lukiškių TI-K buvo laikomas rūsio patalpose, kuriose buvo šalta ir drėgna. Kamerose langai buvo mediniai ir su tarpais, pro kuriuos pūsdavo vėjas. Nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu. Be to, pareiškėjui išduota antklodė buvo itin plona. Dėl nurodytų aplinkybių pareiškėjas jautė itin stiprius neigiamus išgyvenimus.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Lukiškių TI-K nurodė, kad visos kamerose yra įrengta sanitarinio mazgo patalpa, kuri nuo likusio kameros ploto yra atskirta 1,5 m aukščio sienele. Temperatūra ir drėgmė kamerose buvo tinkama ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamerose esantys langai yra pritaikyti vėdinimui per langus, todėl yra sudarytos sąlygos išvengti drėgmės ir pelėsio. Nėra pagrindo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo M. B. skundą tenkino iš dalies, ir priteisė pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų, 70 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimą dėl neužtikrinto privatumo naudojantis sanitariniu mazgu, atsakovo atstovo pateiktus duomenis, konstatavo, kad sanitarinio mazgo atitvėrimas užuolaidomis ir 1,5 m sienele neužtikrina visapusiškos asmens privatumo apsaugos tiek nuo kameros, tiek nuo priežiūros akutės bei įeinančių prižiūrėtojų, todėl Lukiškių TI-K veiksmai negali būti laikomi teisėtais. Teismas sprendė, kad pareiškėjas, priešingai, nei jo nurodytu laikotarpiu, Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 11 d., taigi iš viso 34 paras buvo laikomas kamerose vienas arba su kitais asmenimis, neužtikrinant jo privatumo, t. y. tokiose, kuriose sanitarinis mazgas nuo bendro gyvenamojo ploto atskirtas nepakankamo aukščio sienele arba užuolaida.

7. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad higienos normos kamerose neatitiko teisės aktų reikalavimų, kadangi buvo šalta ir prasta ventiliacija, tvyrojo drėgmė, jis buvo laikomas rūsio patalpose, nustatė, jog tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas buvo laikomas cokoliniame aukšte (2018 m. rugpjūčio 30 d., ir 2018 m. rugsėjo 24 d.), tačiau nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjas būtų buvęs laikomas negyvenamosios patalpose, ar, kaip jis nurodo, rūsyje, todėl šie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais.

Higienos normoje HN 134:2015 įtvirtinta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s; prausyklose, dušuose, persirengimo kambariuose naudojimosi šiomis patalpomis dieną oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 20°C. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamos ventiliacijos ir netinkamos temperatūros yra abstraktaus pobūdžio, nes pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė savo teiginius, jų nesukonkretindamas ir pagrįstai neįrodydamas, kad būtent dėl to jam kilo neturtinė žala.

Teismas taip pat nustatė, kad Nacionalinės visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Centras) 2018 m. spalio 30 d. patikrinimo akte Nr. (10-12 15.4.8) PA-749 nurodė, kad kameroje Nr. 115, kurioje buvo laikomas ir pareiškėjas, išmatuota oro temperatūra buvo 21,2 °C ir tai atitiko teisės aktų reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad kiti pateikti patikrinimo aktai yra neaktualūs nagrinėjamu atveju. Nors byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie paneigtų pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes, susijusias su higienos normų reikalavimų pažeidimais, tačiau iš byloje pateiktų pareiškėjo judėjimo Lukiškių TI-K duomenų matyti, kad pareiškėjas įvairiais laikotarpiais buvo skirtingose kamerose ir jis nepateikė objektyvių įrodymų ar reikšmingų aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, kad patyrė tikrai didelius nepatogumus ar kitokius išgyvenimus dėl temperatūros ar ventiliacijos neatitikimo higienos normos reikalavimams.

Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl patirtos žalos, kilusios dėl temperatūros ir ventiliacijos neatitikimo higienos normų reikalavimams yra abstraktūs ir deklaratyvūs, todėl jo teiginius dėl temperatūros ir ventiliacijos vertino kaip nepagrindžiančius patirtos neturtinės žalos.

8. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nusiskundimą, kad kamerose langai buvo mediniai, pro jų tarpus pūsdavo vėjas, pažymėjo, jog teisės aktuose nėra nurodyta, iš kokios medžiagos turi būti pagaminti langai, ir nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėjas dėl šių nusiskundimų kreipėsi į pataisos įstaigos administraciją, taip pat skunde nedetalizavo, kokioje konkrečiai kameroje ir kokiais laikotarpiais patyrė neigiamus išgyvenimus dėl pro lango tarpus pučiančio vėjo, todėl minėtą pareiškėjo nusiskundimą dėl medinių langų ir tarpų vertino kaip deklaratyvų ir abstraktų bei nepagrįstą.

9. Teismas, vertindamas pareiškėjo nusiskundimą, kad jam išduota antklodė buvo plona, nustatė, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjas dėl minėtos aplinkybės su skundais ar prašymais ją pakeisti būtų kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti institucijos neteisėtus veiksmus atsisakant pareiškėjui suteikti reikiamą antklodę. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 „Dėl Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ patvirtintas Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles, nuteistasis turi teisę su siuntiniu gauti ir antklodę (83 p.), nuteistiesiems yra leidžiama turėti patalynę, taigi ir antklodę (Nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašo 4.12 p.). Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą pareiškėjo teiginį, kad jo antklodė buvo plona.

10. Teismas, vertindamas priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad pareiškėjui 34 paras nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis sanitariniu mazgu, atsižvelgęs į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, į tai, kad pareiškėjas nors kamerose ir buvo laikomas vienas, tačiau netinkamai atskyrus sanitarinį mazgą nuo prižiūrėjimo akutės ir tokie pažeidimai buvo tęstiniai bei ilgalaikiai, konstatavo, kad pareiškėjui priteistina 70 Eur suma yra adekvati jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

III. 11. Pareiškėjas M. B. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

12. Pareiškėjas teigia, kad jis buvo laikomas rūsyje, esant didelei drėgmei, palangės buvo apsemtos vandeniu, buvo blogas kvapas patalpoje. Nebuvo jokio privatumo naudojantis tualetu, nes buvo akivaizdžiai matomas kitų asmenų ir pareigūnų.

13. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai (toliau – ir Vilniaus PN) apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

14. Vilniaus PN nurodo, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą, nemotyvavo, kodėl nepakanka vien pažeidimo pripažinimo. Teismo priteista neturtinės žalos suma nėra pagrįsta jokiais objektyviais kriterijais. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiga įrodyti, jog dėl neteisėtų valdžios institucijos veiksmų tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad asmens pažeista neturtinė teisė kai kuriais atvejais teismo gali būti apginta nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Teismas nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pareiškėjo išgyvenimų, taip pat priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos, o pareiškėjas nepateikė reikšmingų duomenų apie sveikatos būklę ar kitas aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galimai jam padarytą žalą. Todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų.

15. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir nepriteisti žalos atlyginimo pinigais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. spalio 11 d., atlyginimo.

17. Teismas skundžiamu 2019 m. birželio 25 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 70 Eur neturtinės žalos už jo netinkamą laikymą Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (dėl privatumo sanitariniame mazge trūkumo 34 paras).

18. Pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nesutinka su priteistos žalos dydžiu. Atsakovo atstovas teigia, kad nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinę žalą pinigine išraiška.

19. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinių skundų ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinių skundų ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

20. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Nenustačius bent vienos iš nurodytų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalą.

21. Sprendžiant dėl žalos pagal CK 6.271 straipsnį atlyginimo, pirmiausia turi būti įvertinama, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas atitinkamus aktus ir atlikdamas veiksmus, susijusius su pareiškėjo skundo ir prašymo nagrinėjimu, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų. Neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti reikia nustatyti, jog valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.271 str.).

22. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir motyvais, kuriais buvo atmesti pareiškėjo skundo argumentai, susiję su jo nusiskundimais dėl drėgmės ir jo laikymo rūsyje. Pareiškėjas apeliaciniame skunde tik abstrakčiai teigia, kad buvo itin didelė drėgmė ir vanduo ant palangių, tačiau šių nusiskundimų niekaip nedetalizuoja, o ginčui aktualiose kamerose higienos normos pažeidimų aptartu aspektu bylos duomenimis pagrįstai nenustatyta (b. l. 93–95). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje yra pakankamai duomenų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti ir teisingam sprendimui priimti, o savo apeliaciniame skunde pareiškėjas nepagrindė, kodėl netinkamai buvo įvertinti jo nusiskundimai minėtais aspektais. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino bylos duomenis dėl minėtų pareiškėjo nusiskundimų, t. y. nesutiko su tam tikrais pareiškėjo teiginiais ir argumentais, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstas išvadas dėl minėtų nusiskundimų.

23. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, susijusius su privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimu, taip pat byloje esančius įrodymus, atsižvelgusi į Europos Žmogaus Teisių Teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką analogiškose bylose sprendžiant klausimus dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais pažeidimo, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino kaip patvirtintą pareiškėjo argumentą, kad Lukiškių TI-K neužtikrino pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, jog sanitarinio mazgo atskyrimas nuo likusio kameros ploto 1,5 m aukščio sienele bei užuolaidomis neužtikrina asmens, besinaudojančio juo, privatumo tiek pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką, tiek pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką. Ginčo šioje byloje dėl pirmosios instancijos teismo nustatytos šio pažeidimo trukmės nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, sutikdamas su teismo vertinimu dėl ginčo trukmės, į kurią buvo atsižvelgta sprendžiant klausimą dėl pareiškėjui priteistino neturtinės žalos dydžio.

24. Vertinant apeliacinių skundų argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio ir būdo, pabrėžtina, jog atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jeigu asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-836/2014).

25. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ginčo laikotarpiu 34 paras buvo pažeistas pareiškėjo privatumas Lukiškių TI-K kamerose naudojantis tualetu, kitų pažeidimų nenustatyta. Atsižvelgus į pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimų pobūdį, trukmę ir į kitus CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodytus ir teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo ir jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuotina, kad, priešingai, nei teigia atsakovo atstovas, pareiškėjui turi būti priteisiama neturtinė žala pinigais dėl Lukiškių TI-K padaryto pažeidimo.

26. Šiuo atveju yra faktinis bei teisinis pagrindas vertinti, kad pareiškėjo patirtos neturtinės žalos atlyginimo piniginė išraiška 70 Eur suma, kurią priteisė pirmosios instancijos teismas, yra adekvati ir proporcinga. Nustatant pareiškėjui priteistinos neturtinės žalos dydį pagrįstai atsižvelgta į tai, jog byloje nenustatyta, kad atsakovo atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, jam sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai. Taigi nors pareiškėjas prašo priteisti jam 600 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos dydis.

27. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėjo ir atsakovo apeliaciniai skundai atmetami, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. B. ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (juridinis asmuo Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas pasibaigė dėl reorganizavimo) apeliacinius skundus atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė