Legislator Case Law & Legislation
bda8726f-ef6d-4a65-b4ac-488b5d18b9b2 AI generated

bda8726f-ef6d-4a65-b4ac-488b5d18b9b2 · Kauno apygardos teismas

Case Number bda8726f-ef6d-4a65-b4ac-488b5d18b9b2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. T. ieÅ¡kinį atsakovei A. R. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Ž. T. (toliau – ieÅ¡kovas), patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės A.

Legislator headnote

AI generated

bda8726f-ef6d-4a65-b4ac-488b5d18b9b2 · Kauno apygardos teismas: Tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl to, kad 2014–2016 m. jie gyveno ieÅ¡kovo tėvų namuose, 2016 m. atsakovės vardu buvo sudaryta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis, 2017–2019 m. Å¡alys gyveno ginčo bute. Teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindÄ abejoti atsakovės teiginiais, kad ir Å¡iuo laikotarpiu Å¡alys bendro Å«kio nevedė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė viso teismo proceso metu nesugebėjo teismui suprantamai paaiÅ¡kinti, kokie santykiai jÄ siejo su ieÅ¡kovu.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-1484-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14910-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, pranešėjo), Edvardo Palioko ir Jurgitos Sujetienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovės A.

R. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. T. ieÅ¡kinį atsakovei A. R. dėl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir prievolės pripažinimo solidaria, trečiasis asmuo akcinė bendrovė SEB bankas. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Ž. T. (toliau – ieÅ¡kovas), patikslinęs ieÅ¡kinio reikalavimus, prašė teismo pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovės A.

R. (toliau – atsakovė) bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatyti, kad ieÅ¡kovui bendrojoje dalinėje nuosavybėje priklauso ½ dalis buto, pripažinti solidaria kredito grÄ Å¾inimo prievolę akcinei bendrovei (toliau – AB) SEB bankui, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

2. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2009 m. spalio 10 d. jis susipažino su atsakove, 2013 m. pradėjo gyventi kartu nuomojamame bute, kuriame gyveno ir atsakovės draugė, nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. gyveno pas ieÅ¡kovo tėvus, 2016 m. kovo mėn. iÅ¡sirinko butÄ , planavo imti paskolÄ jam pirkti, tačiau tuo metu nebuvo dirbęs pusės metų naujoje darbovietėje, todėl suprato, kad jam nepavyks gauti paskolos. Pasitarę Å¡alys sutarė, kad atsakovė pasiims paskolÄ butui įsigyti. 2016 m. balandžio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis.

Įsigytas butas buvo apleistas. Kapitalinio remonto darbus padėjo atlikti ieškovo tėtis, brolis, draugai ir kolegos. Mama M. T. ir močiutė V. P. butui įsigyti padovanojo 9 000 Eur. Remonto metu buvo išgriautos sienos, pakeisti visi baldai, nupirkta buitinė technika. Buto remontas truko iki 2018 m. pabaigos. Šalys gyveno kaip šeima, tačiau 2019 m. viduryje atsakovė nusprendė, kad nori skirtis. Ieškovas 2019 m. birželio 2 d. išėjo iš bendrai užgyvento buto, pasiėmęs tik kelis daiktus.

Praėjus kuriam laikui, ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad atsakovė susirado kitÄ draugÄ . Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove gyveno kartu, kÅ«rė bendrÄ Å«kį, planavo Å¡eimos pagausėjimÄ ir ateitį kartu, įsirengė butÄ bendromis lėšomis ir darbu, egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe. Kadangi praÅ¡oma pripažinti ginčo butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, ieÅ¡kovas privalėtų bÅ«ti solidariai atsakingas trečiajam asmeniui AB SEB bankui.

3. Atsakovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo prašė ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsakovė teigė, kad su ieÅ¡kovu susipažino 2008 m., pradėjo draugauti, tačiau niekada nebuvo nusprendę kurti bendrÄ ateitį, iki 2015 m. rugsėjo mėn. kartu negyveno. IeÅ¡kovas nepadėjo surasti ginčo butÄ , nevyko kartu į bankus, nedalyvavo buto įsigijimo procese. 2016 m. balandžio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis, atsakovė savo asmeninėmis lėšomis, padedant mamai V.

B., sumokėjo pradinį įnaÅ¡Ä . Butui reikėjo remonto, todėl ieÅ¡kovas pasisiÅ«lė padėti atlikti kai kuriuos darbus. Buto remontas apsiribojo vonios kambario renovacija, tapetų iÅ¡klijavimu ir sienų dažymu, langai, grindys liko tie patys. Remonto darbus darė pati atsakovė, padedant ieÅ¡kovui. Buvo perkami kai kurie baldai, tačiau ieÅ¡kovas jokių lėšų neinvestavo. IeÅ¡kovo nurodomų 9 000 Eur atsakovė nėra mačiusi. Atsakovė už elektros instaliacijos darbus ieÅ¡kovo tėvui sumokėjo 400 Eur, o broliui už plytelių klojimÄ vonioje – 300 Eur.

IeÅ¡kovas neatlygintinai padėjo tapetuoti ir dažyti sienas, tačiau tai gali bÅ«ti vertinama tik kaip draugiÅ¡kas pagelbėjimas, bet ne siekis sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. Po buto remonto ieÅ¡kovas pasiprašė gyventi pas atsakovę, dėl ko ji neprieÅ¡taravo, nes manė, kad papildoma pagalba namie bus į naudÄ , tačiau ieÅ¡kovas neprisidėjo nei finansiÅ¡kai, nei patalpų tvarkymu, nei maisto ir buitinių prekių pirkimu, viskas buvo daroma tik iÅ¡ atsakovės asmeninių lėšų.

Vieno konflikto, vykusio 2019 m. vasario mėn., metu, atsakovė paprašė ieÅ¡kovo susirinkti daiktus ir iÅ¡eiti, kÄ jis ir padarė. Tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl jungtinės veiklos, nes jokių mokėjimų, susijusių su buto pirkimu, įforminimu, iÅ¡laikymu, draudimu, komunalinių mokesčių mokėjimu, ieÅ¡kovas neatliko.

4. Trečiasis asmuo AB SEB bankas nepateikė atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gegužės 24 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį. Teismas pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, nustatė, jog ieÅ¡kovui priklauso ½ dalis buto, pripažino turtinę prievolę pagal 2016 m. gegužės 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1618211739-R5, sudarytÄ su AB SEB banku, solidaria Å¡alių prievole, priteisė iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui 162 Eur žyminį mokestį ir 3 500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti, priteisė iÅ¡ atsakovės valstybei 143 Eur žyminį mokestį.

6. Pagal Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus teismas nustatė, kad Å¡alys pradėjo bendrauti 2008–2009 m., Å¡alių santykių pradžioje atsakovė gyveno nuomojamame bute su savo seserimi, vėliau su savo drauge. Nors ieÅ¡kovas teigė, kad, iÅ¡sikrausčius atsakovės draugei, jis gyveno kartu su atsakove nuomojamame bute, atsakovė tÄ neigė. Byloje nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių Å¡alių pastovų gyvenimÄ kartu nuomojamame bute, teismas sprendė, kad Å¡is laikotarpis kaip Å¡alių bendro Å«kio vedimas yra neįrodytas.

Tarp Å¡alių nebuvo ginčo dėl to, kad 2014–2016 m. jie gyveno ieÅ¡kovo tėvų namuose, 2016 m. atsakovės vardu buvo sudaryta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis, 2017–2019 m. Å¡alys gyveno ginčo bute. Teismas sprendė, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindÄ abejoti atsakovės teiginiais, kad ir Å¡iuo laikotarpiu Å¡alys bendro Å«kio nevedė. Teismas pažymėjo, kad atsakovė viso teismo proceso metu nesugebėjo teismui suprantamai paaiÅ¡kinti, kokie santykiai jÄ siejo su ieÅ¡kovu.

Teismas nurodė nesuprantÄ s, kodėl atsakovė beveik 10 metų palaikė artimus santykius su žmogumi, kuris, pasak jos, turi priklausomybę alkoholiui, kurio bijojo, apie 2,5–3 m. gyveno jo tėvų namuose, nemokėdama nuomos mokesčio ir neprisidėdama prie iÅ¡laidų, naudojosi jo, jo tėvo, brolio pagalba įrengiant įsigytÄ butÄ . Teismas nurodė, kad iÅ¡ pateiktų garso įrašų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog ieÅ¡kovas buvo neblaivus, pokalbis užfiksuotas ne nuo pradžios ir bendrame aplinkybių kontekste atrodo provokacinis.

Pati atsakovė teigė nepatyrusi ieÅ¡kovo fizinio smurto. Nustatęs, kad atsakovas dirba su neįgaliais asmenimis, neutralių liudytojų – kolegės, draugų, buvusių kaimynų – charakterizuotas teigiamai, kitų objektyvių duomenų apie ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu nėra, teismas Å¡iuos teiginius pripažino neįrodytais.

7. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nuotraukomis, vertino, kad šalių gyvenimas drauge nebuvo tik „laisvas gyvenimas be įsipareigojimų“. Šalys kelis metus gyveno ieškovo tėvų namuose. Ieškovo tėvai, brolis nurodė vertinę atsakovę kaip savo šeimos narę. Nuotraukos patvirtina šalių laisvalaikį, šventes, švenčiamas su ieškovo ir atsakovės šeimomis. Susirašinėjimas patvirtina, kad šalys derino detales dėl buto remonto, dalinosi padarytų darbų nuotraukomis.

Vaizdo įraÅ¡ai rodo, kad Å¡alys kartu tvarkėsi bute. Liudytojai T. G., G. B., D. E. R. nurodė manę, kad Å¡alys buvo susituokę. Liudytojai M. S., G. Ž. nurodė, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė buvo darni pora, kuri planavo bendrÄ ateitį, kalbėjo apie bÅ«simus vaikus. Liudytojas kunigas P. P. nurodė kalbėjęs su ieÅ¡kovu ir atsakove apie santuokos sakramentÄ , paÅ¡ventinęs ginčo butÄ ir, nors nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dėl santuokos sudarymo, kunigas nurodė supratęs apie poros pasiryžimÄ sudaryti santuokos sakramentÄ .

Teismas pažymėjo, kad prieÅ¡ingas Å¡ių aplinkybių vertinimas neatitiktų sÄ Å¾iningumo principo. Teismas sprendė, jog aplinkybė, kad atsakovė kreipėsi pagalbos į ieÅ¡kovo mamÄ dėl ieÅ¡kovo elgesio, rodo, jog ieÅ¡kovė tÄ darė ne tiesiog norėdama apskųsti draugÄ , o rÅ«pindamasi ieÅ¡kovu kaip partneriu, atsakovė ieÅ¡kojo pagalbos, nes siekė darnaus gyvenimo. PrieÅ¡ingu atveju, pagal protingo ir apdairaus žmogaus standartÄ , bÅ«tų pareikalauta, kad toks asmuo iÅ¡sikeltų iÅ¡ nuosavybės teise priklausančio bÅ«sto.

8. Teismas sprendė esant pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡alys bendrai tvarkė Å«kį ir turėjo bendrÄ biudžetÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarė įvertinęs aplinkybes, kad pagal atsakovės 2016-2018 m. gautÄ darbo užmokestį, jai sumokėjus paskolos įmokas, komunalinius mokesčius, perkant maistÄ , mokant už remonto darbus, perkant baldus, apyvokos reikmenis butui, likusių lėšų tiesiog neužtektų pragyventi, atsakovės mamos ir močiutės finansinė parama nebuvo kasmėnesinė. Kita vertus, ieÅ¡kovas nurodė gavęs darbo užmokestį, tėvų kasmėnesinę finansinę paramÄ (tÄ patvirtino liudytojai R. T., M. T.), turėjo neapskaitytų pajamų iÅ¡ automobilių prekybos verslo. Be to, raÅ¡ytiniai duomenys rodo ir atsakovė neneigė, kad ieÅ¡kovas buvo sudaręs lizingo sutartį dėl buitinių daiktų pirkimo, mokėjo įmokas.

9. Teismas sprendė, kad nėra teisinio pagrindo abejoti pinigų dovanojimo sutartimis, kuriomis ieÅ¡kovo mama ir močiutė dovanojo ieÅ¡kovui pinigines lėšas. Jų forma atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatas. Tai, kad liudytoja M. T. nurodė, jog pinigai buvo perduoti Å¡iek tiek anksčiau, nei jos buvo pasiraÅ¡ytos, nesudaro pagrindo vertinti, kad sutartys negalioja. IeÅ¡kovas neneigia gavęs pinigus pagal sutartis, jis nėra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme bÅ«tų nustatyta pareiga deklaruoti dovanojimo sandorį, sudarytÄ su artimaisiais.

Nėra duomenų, kad mamos ir močiutės pervestus pinigus deklaravo ir atsakovė. Atsižvelgęs į remonto darbų mastÄ , visuotinai žinomas statybos medžiagų kainas, įvertinęs atsakovės pajamas ir iÅ¡laidas, jos gautÄ finansinę paramÄ , teismas vertino, kad ieÅ¡kovui dovanoti pinigai buvo panaudoti atliekant remontÄ ir kuriant buto gerbÅ«vį. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovo pateikti mokėjimo čekiai patvirtina apie pirktas statybines medžiagas, o atsakovės teiginius, jog čekiuose nurodytas prekes galimai pirko ieÅ¡kovo tėvas, brolis, ir panaudojo savo reikmėms, vertino kaip bandymÄ sumenkinti ieÅ¡kovo pozicijÄ , pažymėjo, kad jie yra paneigti liudytojų R.

T., A. T. parodymais.

10. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo, liudytojų R. T., M. T. paaiÅ¡kinimai patvirtina ieÅ¡kovo indėlį ieÅ¡kant buto ir jį įsigyjant. Nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų R. T., A. T., M. T., N. C., K. C., M. S., T. G., D. E. R. parodymai patvirtina, kad bute buvo atliekami plačios apimties remonto darbai, juos atliko Å¡alys ir R. T., A. T., N. C., K. C., M. S. Teismas nustatė, kad didžiÄ jÄ dalį remonto darbų atliko ieÅ¡kovo tėvas R. T. Teismas konstatavo, kad atsakovės teiginiai, jog ieÅ¡kovo tėvui už darbÄ buvo sumokėta 300 Eur, ne tik yra paneigti kitais duomenimis, neįrodyti, tačiau iÅ¡ esmės yra įžeidžiantys R.

T., atsižvelgiant į jo amžių, atliktų darbų apimtį, darbų kainÄ , buvusiÄ ir esamÄ buto vertę. Remiantis vidutiniÅ¡kai protingo žmogaus standartu, žmogus už tokiÄ kainÄ net ir sÅ«naus gerai pažįstamam žmogui (draugei) nedarys remonto darbų. Teismas sprendė, kad ieÅ¡kovas ne tik pats savo fiziniu darbu prisidėjo prie turto kÅ«rimo, tačiau rÅ«pinosi ir naudojosi artimų žmonių, draugų pagalba, kurie jam padėjo neatlygintinai dėl esamų artimų santykių.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių bendras gyvenimas, trukęs ilgÄ laikÄ ir buvęs nuolatinis bei pastovus, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir darbu, abiejų Å¡alių tėvų pastovi pagalba sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti buvus Å¡alių susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

11. Konstatavęs, kad Å¡alių bendras gyvenimas sukÅ«rė teisines pasekmes, t. y. egzistavo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, teismas pripažino, jog ginčo butas yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, nustatė, kad ieÅ¡kovui priklauso ½ buto dalis. Teismas taip pat pripažino ieÅ¡kovÄ bendraskoliu pagal 2016 m. gegužės 6 d. kredito sutartį, sudarytÄ su AB SEB banku.

12. Tenkinęs ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ atsakovės ieÅ¡kovui priteisė jo turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, kurias, atsižvelgdamas į bylos sudėtingumÄ , proceso trukmę, advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, pripažino proporcingomis, atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovė praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kinio rezoliucinėje dalyje ieÅ¡kovas neprašė pripažinti Å¡alių santykių jungtine veikla, to sprendimo rezoliucinėje dalyje nepripažino ir teismas. 1.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovė viso teismo proceso metu nesugebėjo teismui suprantamai paaiÅ¡kinti, kokie santykiai jÄ siejo su ieÅ¡kovu. Atsakovė neneigė, kad ji su ieÅ¡kovu buvo pora, bendravo kaip vaikinas ir mergina, kartu gyveno iÅ¡ viso apie trejus metus, tačiau tai savaime nepatvirtina jos ir ieÅ¡kovo bendro siekio kartu, faktiniu jungtinės veiklos pagrindu įsigyti ginčo butÄ .

Nuosavybė yra įgyjama vienu iÅ¡ CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurių ieÅ¡kovas neįrodė. 1.3. Teismas nepasisakė dėl melagingų ieÅ¡kovo teiginių, kad jis kartu su atsakove bÅ«sto kredito neėmė dėl to, jog buvo trumpai iÅ¡dirbęs naujoje darbovietėje. Ginčo butas buvo įsigytas 2016 m. balandžio 29 d., kuomet ieÅ¡kovas darbovietėje buvo iÅ¡dirbęs beveik 10 mėnesių. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas realiai bandė gauti bÅ«sto kreditÄ . 1.4.

Teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas siekė su atsakove įgyti ginčo butÄ kartu, nes jis neieÅ¡kojo bÅ«sto, nevažiavo jo apžiÅ«rinėti, nesikreipė į bankus dėl bÅ«sto kredito, neįmokėjo pradinio įnaÅ¡o savo ar savo artimųjų lėšomis, nemokėjo bÅ«sto kredito įmokų, neapmokėdavo nei dalies buto komunalinių iÅ¡laidų, nemokėjo bÅ«sto draudimo įmokų. Per du bendro gyvenimo metus ginčo bute ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta ten nebuvo deklaruota. Teismas ieÅ¡kovo prisidėjimÄ prie remonto (remonto darbus atliko ir pati atsakovė), net nenustatęs jo masto, iÅ¡imtinai vertino kaip siekį sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, tačiau tai yra nepagrįsta, nelogiÅ¡ka, tuo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į nuosavybę.

Tarp Å¡alių nebuvo sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis, Å¡alys nebuvo susitarusios, kad ieÅ¡kovo dalis (pusė ginčo buto) bendrame bute susidarytų vien tik iÅ¡ pagalbos atliekant remontÄ . IÅ¡ pateiktų garso įrašų, SMS žinučių, jose praÅ¡omos sumokėti sumos (6 000 Eur) matyti, kad ieÅ¡kovas neturėjo intencijos įgyti ginčo butÄ su atsakove kaip bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę. IeÅ¡kovo nurodomų 9 000 Eur, kuriuos jis neva gavo iÅ¡ mamos ir močiutės, atsakovė nėra mačiusi, ieÅ¡kovas nėra sakęs apie jokias dovanas iÅ¡ Å¡eimos narių, Å¡ie pinigai nebuvo panaudoti buto remontui. 1.5.

Teismas, nurodydamas, kad atsakovės gyvenimas ieškovo tėvų namuose truko 2,5–3 m., vadovavosi išimtinai ieškovo ir jam artimų asmenų paaiškinimais, kitų tai patvirtinančių įrodymų teismui nebuvo pateikta. Atsakovės gyvenimas pas ieškovo tėvus buvo epizodinis, truko kiek daugiau nei vienerius metus (maždaug nuo 2015 m rugsėjo mėn. iki 2016 m. gruodžio mėn.). Byloje nebuvo ginčijami šalių kaip poros santykiai, prie išlaidų, kaip atsakovė nurodė teismo posėdžio metu, ji prisidėjo – pirko didesnę dalį maisto ir jį gamindavo. 1.6.

Teismo nurodytos aplinkybės, kad atsakovė pati pripažino, jog ieÅ¡kovo tėvai dovanojo keletÄ buities daiktų, neteikė duomenų apie kitų draugų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo, pagalbÄ jai, nesusijusios su jungtine veikla ar Å¡alių siekiu bendrai įsigyti ginčo butÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad pagalba padedant tvarkyti Å«kio reikalus arba kartais nuperkant nedidelės vertės buities reikmėms bÅ«tinas prekes, savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡alys susitarė bendrai rÅ«pintis turtu, nėra nuosavybės įgijimo pagrindas.

IeÅ¡kovas įrenginėjo butÄ tam, kad ir pats jame galėtų gyventi kaip atsakovės vaikinas, todėl, padėdamas daryti remontÄ , turėjo derinti detales su buto savininke, tačiau tokie derinimai ir savanoriÅ¡ka pagalba įrengiant bÅ«stÄ nepatvirtina bendrosios nuosavybės sukÅ«rimo, prieÅ¡ingai, rodo, jog sprendimus dėl buto remonto priimdavo atsakovė. 1.7. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad garso įraÅ¡o darymo metu buvo neblaivus, ginčo dėl to nėra, tačiau teismas vis tiek konstatavo, jog negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad ieÅ¡kovas buvo neblaivus.

Teismas nurodo, kad ieÅ¡kovo bendradarbiai yra neutralÅ«s liudytojai, o ieÅ¡kovas charakterizuojamas teigiamai, tačiau tai nepatvirtina ieÅ¡kovo asmenybės bendraujant privačioje aplinkoje. Tai, kad ieÅ¡kovas buvo agresyvus atsakovės atžvilgiu, patvirtinta ne tik garso įraÅ¡as, bet ir pateiktos 2019 m. birželio 19 d. SMS žinutės. Atsakovė su ieÅ¡kovu niekada negalvojo apie ateitį kartu, Å¡eimos pagausėjimÄ . IeÅ¡kovas, bÅ«damas ženkliai vyresnio amžiaus, valdingas, ne kartÄ grasino atsakovei, vartodavo alkoholinius gėrimus, jÄ gniuždė psichologiÅ¡kai, todėl atsakovė neturėjo pakankamai valios ir drÄ sos pasakyti ieÅ¡kovui, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ jai nuosavybės teise priklausančio buto.

Atsakovė, bÅ«dama apdairi ir protinga, po ieÅ¡kovo grasinimų vis tik pasiryžo surizikuoti savo saugumu ir 2019 m. vasario mėn. pareikalavo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡eitų iÅ¡ atsakovei nuosavybės teise priklausančio buto. 1.8. Liudytojų R. T., M. T., A. T., M. S. nurodytas aplinkybes, kad Å¡alys gyveno ieÅ¡kovo tėvų namuose, taupė pinigus savo bÅ«stui, neprisidėjo prie iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo tėvai teikė jiems finansinę ir kitokiÄ pagalbÄ , paneigia pačių liudytojų parodymai. IeÅ¡kovas negalėjo nurodyti, kokiu bÅ«du buvo taupomi pinigai, kur jie buvo laikomi, kiek tiksliai jų buvo sutaupyta.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad į buto remontÄ buvo investuota iÅ¡ viso 13 000 Eur jo pinigų, tačiau negalėjo paaiÅ¡kinti, kur jie buvo iÅ¡leisti. IeÅ¡kovas, nurodydamas, kad kažkÄ apmokėjo atsakovė, nuolat pridėdavo „iÅ¡ bendrų pinigų“, tačiau jokių bendrų pinigų nebuvo, o atsakovė visus Å¡iuos mokėjimus atliko iÅ¡ savo asmeninių lėšų (asmeninės banko sÄ skaitos). Dauguma kvitų, kuriuos pateikė ieÅ¡kovas, nepatvirtina prisidėjimo prie buto remonto, kadangi didžioji dalis medžiagų atsakovės bute nebuvo naudojama. 1.9.

Teismas be jokio kritinio vertinimo sprendime nuolat rėmėsi ieÅ¡kovo ir jam artimų asmenų – tėvo, motinos, brolio parodymais, nepaisydamas to, kad jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje, bet abejojo visais atsakovės ir jos Å¡eimos narių paaiÅ¡kinimais, netgi tais, kurie yra pagrįsti faktiniais įrodymais. 1.10. Teismas nevertino aplinkybių, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos dėl akių – M. T. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis, kokiu paros metu, kur buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kas rengė jos tekstÄ , kokiomis kupiÅ«romis ji dovanojo pinigus, patvirtino, jog sutartį pasiraÅ¡yti jiems kažkas patarė, o pinigus ji perdavė kitu metu, nei buvo pasiraÅ¡yta sutartis. 1.11.

Teismas, konstatuodamas, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl jungtinės veiklos, vadovavosi vien tik faktu, jog Å¡alys ilgÄ laikÄ bendravo ir kelis metus gyveno kartu. Liudytojų parodymai apie tai, kad jie matydavo, kaip ieÅ¡kovas prisideda prie buto remonto, ieÅ¡kovas su atsakove gyveno Å¡eiminį gyvenimÄ , nepripažįstami objektyviais ir patikimais įrodymais sprendžiant ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimo. IeÅ¡kovas, gyvendamas su atsakove, galėjo skirti asmeninių lėšų buities gerinimui, tačiau toks turtinis įnaÅ¡as galėtų turėti kitokiÄ teisinę reikÅ¡mę ir nėra susijęs su bendrosios dalinės nuosavybės sukÅ«rimu. 1.12.

Atsakovė ne kartÄ vasaromis vyko į užsienį (Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas), to neneigė ir ieÅ¡kovas, iÅ¡ kur parsiveždavo santaupų, be to, bÅ«sto paskolos dalis per mėnesį sudaro tik apie 120 Eur, komunaliniai mokesčiai apie 50 Eur, todėl teismas nepagrįstai sprendė, kad asmuo, turėdamas nuolatines stabilias pajamas, negalėtų pragyventi. Teismo procese atsakovė neįrodinėjo aplinkybių dėl piniginių lėšų gavimo iÅ¡ savo mamos kasdieninėms reikmėms, kadangi tai nebuvo susiję su ginčo dalyku.

Atsakovė, turėdama pakankamai asmeninių lėšų, galėjo pati įsigyti ginčo objektÄ asmeninės nuosavybės teise. 1.13. Teismo iÅ¡vada dėl neapskaitytų ieÅ¡kovo pajamų iÅ¡ nelegalaus automobilių prekybos verslo, kaip patikimo pajamų Å¡altinio, yra nepagrįsta. IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie tokias gautas pajamas, nėra galimybės nustatyti, kokia konkrečia pinigų suma ieÅ¡kovas disponavo ginčo buto įsigijimo metu. Ginčo buto įsigijimo laikotarpiu ieÅ¡kovo gaunamos pajamos nebuvo didelės, kitų duomenų ieÅ¡kovas nepateikė, todėl Å¡i aplinkybė pripažįstama neįrodyta. 1.14.

IeÅ¡kovo pateiktos buto nuotraukos patvirtina faktÄ , kad butas buvo remontuotas, tačiau neįrodo, jog remontÄ padarė ieÅ¡kovas ar jam artimi asmenys. Atsakovė už elektros instaliacijos darbus jo tėvui sumokėjo 400 Eur, o broliui už plytelių klojimÄ vonioje – 300 Eur, tačiau tų darbų jis nebaigė. Teismas nustatė, kad didžiÄ jÄ dalį remonto darbų atliko ieÅ¡kovo tėvas R. T., tačiau rėmėsi tik suinteresuotų asmenų parodymais ir dėl nežinomų priežasčių atmetė atsakovės paaiÅ¡kinimus apie tai, jog už darbus buvo atsiskaityta atsakovės asmeninėmis lėšomis.

Teismas nurodė, kad atsakovės teiginiai apie tai, jog ieÅ¡kovo tėvui buvo sumokėta 400 Eur, yra paneigti kitais duomenimis, tačiau nenurodė kokiais. NeaiÅ¡ku, kuo atsakovės parodymai apie atsiskaitymÄ už darbus yra įžeidžiantys. Teismas apie remonto darbų mastÄ pateikia tik prielaidais, kadangi darbai, kuriuos realiai atliko ieÅ¡kovo tėvas ir brolis, nenustatyti. Teismas, nesant faktinio pagrindo, visus remonto darbus bute vertino kaip ieÅ¡kovo ir Å¡eimos narių nuopelnÄ , vadovaudamasis jų pačių Å¡aliÅ¡kais paaiÅ¡kinimais, nepasisakydamas apie atsakovės indėlį, jos paaiÅ¡kinimus, apie tai, kad tam tikriems darbams buvo samdomi žmonės. Teismas nepasisakė apie liudytojos L.

M. nurodomÄ aplinkybę, kad ieÅ¡kovas atsakovės bute faktiÅ¡kai gyveno kaip nuomininkas be nuomos. Atsakovės įsitikinimu, nuo 2016 m. gegužės mėn. iki 2019 m. vasario mėn. tarp Å¡alių buvo susiklostę panaudos santykiai. 1.15. Teismas, konstatavęs susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, be motyvų vienu sakiniu pripažino, kad ginčo butas yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, nustatydamas, jog ieÅ¡kovui priklauso ½ buto dalis.

Šiuo metu atsakovė iš savo asmeninių lėšų yra padengusi apie pusę (16 000 Eur) buto kainos, kuri sudarė 33 000 Eur. Atsakovės vertinimu, ieškovas prie buto remonto prisidėjo ne daugiau nei 2 000 Eur suma, todėl ginčo turto dalys turi būti nustatinėjamos atsižvelgus į objektyviai nustatytas aplinkybes, o ne vien šališkus ieškovo pusės liudytojų paaiškinimus, ir įvertinus buto rinkos vertę 2019 m. vasario mėn., kuomet ieškovas išsikėlė iš buto.

Teismas nevertino, kaip buto bÅ«klė keitėsi nuo 2019 m. vasario mėn., ar buvo atlikti buto pagerinimai, į kuriuos ieÅ¡kovas pretenduoti nebegalėtų. 1.16. Net konstatavus jungtinės veiklos faktÄ , turto priteisimas natÅ«ra yra neprotingas, Å¡alis nustumiantis į dar didesnį konfliktÄ jo realizavimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo procese. Vienintelis bÅ«das tinkamai iÅ¡spręsti šį ginÄÄ tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota jungtinės veiklos sutartis, yra kompensacijos dydžio nustatymas ir jos priteisimas, paliekant ginčo butÄ natÅ«ra atsakovei. 1.17.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. IeÅ¡kovo pripažinimas bendraskoliu iÅ¡ esmės apsunkina atsakovės padėtį, kadangi ieÅ¡kovo galimybės gauti kreditÄ banko nebuvo vertinamos, o žinant, kad ieÅ¡kovo pajamos yra mažos, atsakovei, kaip solidariai bendraskolei, tektų naÅ¡ta dengti ieÅ¡kovo kredito įmokų dalį ir vėliau bandyti iÅ¡siieÅ¡koti Å¡ias sumas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Jei teismas sprendė, kad prievolė bankui turi bÅ«ti nustatyta abiem Å¡alims, ji turėjo bÅ«ti nustatyta ne solidari, o dalinė, atsižvelgiant į Å¡alims nustatytas turto dalis.

Teismas nepasisakė ir dėl atsakovės iki Å¡iol sumokėtos bÅ«sto kredito dalies. 1.18. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės 3 500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokėti. IeÅ¡kovÄ atstovavo ne advokatas, o advokato padėjėjas, byla nėra didelės apimties, patikslintas ieÅ¡kinys sudarė vos keturis puslapius, bylos nagrinėjimas nuolat buvo atidedamas dėl paties ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymų, o byla buvo iÅ¡nagrinėta per kelis teismo posėdžius. IeÅ¡kovo atstovo iÅ¡laidų lentelėje nurodomos 1 000 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose ir kelionės iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažįstamos proporcingomis, atsižvelgiant į kelionių atstumÄ , kiekį ir posėdžių trukmę.

Tas pats pasakytina ir apie keturių puslapių patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ , už kurį ieÅ¡kovas sumokėjo 1 800 Eur. Nepagrįstos ir konsultacijų (300 Eur) bei lydraščių parengimo (400 Eur) iÅ¡laidos.

14. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. IÅ¡ liudytojų parodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alys rÅ«pinosi bendra buitimi, poilsiu ir turto įsigijimu, jo priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu, aplinkiniams demonstravo artimÄ emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. 2.2. Atsakovės paaiÅ¡kinimai teisme dėl Å¡alių santykių buvo labai nenuoseklÅ«s. Atsakovė bandė sumenkinti ieÅ¡kovÄ kaip asmenybę, jo indėlį į ginčo butÄ . 2.3.

Nors atsakovė teigė, kad visas butui reikalingas statybines medžiagas, vonios kambario įrangÄ pirko tik ji viena, tačiau Å¡iuos paaiÅ¡kinimus paneigia byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina ieÅ¡kovo nenuginčijamÄ indėlį į butÄ remontÄ . Teismui pateikti vaizdo įraÅ¡ai rodo, kad Å¡alys kartu tvarkosi bute, džiaugiasi butu, svarsto ateities planus apie buto remontÄ . Atsakovė nurodė, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡klijavęs tapetus, o jo tėvas tik tvarkė buto elektros instaliacijÄ , tačiau iÅ¡ byloje pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog buvo griaunamos buto vidinės pertvaros tam, kad padidinti buto erdvę. 2.4.

IeÅ¡kovas namo bendrijos susirinkimuose veikė aktyviai, jo iniciatyva buvo aptverta automobilių stovėjimo aikÅ¡telė su automatiniais kiemo vartais. IeÅ¡kovas pagrįstai jautėsi buto Å¡eimininkas, dėjo pastangas pagerinti buto ir namo infrastruktÅ«rÄ . 2.5. Teismas nustatė teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad Å¡alys nesusituokę gyveno drauge daugiau kaip penkerius metus, vedė bendrÄ Å«kį, kÅ«rė bendrÄ gyvenimÄ , kooperuodamos savo asmenines lėšas ir darbÄ , t. y. atsakovė mokėjo bankui įmokas už bÅ«sto paskolÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ savo ir dovanotų lėšų pirko statybines medžiagas, virtuvės ir vonios kambario įrangÄ , baldus, dirbo kartu su savo tėvu, į pagalbÄ pasitelkdavo draugus ar giminaičius.

Atsakovė, norėdama sumenkinti ieÅ¡kovo ir jo tėvo pagalbÄ , nurodė, kad griovimo darbus atliko jos samdomi darbuotojai, tačiau jokių įrodymų į bylÄ nepateikė. PrieÅ¡ingai, liudytojos B. E. R. ir T. G. teigė girdėjusios griovimo darbus ir mačiusios ieÅ¡kovo tėvÄ , neÅ¡antį iÅ¡ buto statybinį lauÅ¾Ä . 2.6. Kai Å¡alių santykiai buvo geri, jie patys nusprendė, kad paraiÅ¡kÄ dėl paskolos bendram bÅ«stui įsigyti pateiks atsakovė. Å alys žinojo, kad bÅ«sto kreditÄ realiai gaus atsakovė, kadangi ji neturėjo iÅ¡laikytinių, o darbo užmokestis buvo pakankamas kreditui gauti.

IeÅ¡kovas, teismo posėdžiuose duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodė, kad ginčo Å¡alys neskirstė gaunamo darbo užmokesčio, finansinės pagalbos iÅ¡ tėvų, viskas buvo bendra. Å alims toks modelis buvo priimtinas, kadangi atsakovė mokėjo įmokas bankui, o ieÅ¡kovas savo gaunamu darbo užmokesčiu iÅ¡laikė atsakovę, pirko statybines medžiagas buto remontui. Tai, kad atsakovė mokėjo įmokas bankui, nepaneigia Å¡alių jungtinės veiklos (partnerystės) susitarimo, sukuriant bendrosios dalinės nuosavybės teisę į ginčo turtÄ . 2.7.

Atsakovė, teigdama, kad ieškovas yra neatsakingas, finansiškai nestabilus ir nepatikimas, daro deklaratyvias, niekuo nepagrįstas išvadas. Ieškovas neturi finansinių įsiskolinimų, jo amžius nėra toks, kad negalėtų gauti kredito ar mokėti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus bankui. 2.8. Bylos nagrinėjimas užsitęsė ne dėl ieškovo atstovo prašymų, tačiau dėl šalyje paskelbto karantino ir paisant Lietuvos nacionalinės teismų administracijos rekomendacijų dėl teismo posėdžių organizavimo pandemijos metu.

Byloje įvyko šeši teismo posėdžiai, buvo rengti ne tik ieškinys, patikslintas ieškinys, bet ir rašytiniai paaiškinimai, teikiami papildomi įrodymai kartu su lydraščiais, papildomais paaiškinimais dėl naujų įrodymų teikimo reikalingumo.

15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

17. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl buto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad butas yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, ieÅ¡kovui priklauso ½ dalis buto, o turtinę prievolę pagal kredito sutartį pripažino solidaria Å¡alių prievole. Atsakovė nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog Å¡alys veikė jungtinės veiklos pagrindu.

18. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti ginčo butÄ Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe, ginčo santykius kvalifikavo kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius teisinius santykius. Atsakovė nesutinka su tokiu ginčo santykių kvalifikavimu, teigdama, kad, pirma, ieÅ¡kinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas Å¡alių santykius pripažinti jungtine veikla, antra, Å¡alių santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip jungtinės veiklos (partnerystės) santykiai.

19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ pabrėžęs, kad teisinė kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nėra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2008). Taigi teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkančiÄ iÅ¡dėstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010).

20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas prašė pripažinti ginčo butÄ Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe motyvuodamas tuo, jog su atsakove gyveno kartu, kÅ«rė bendrÄ Å«kį, planavo Å¡eimos pagausėjimÄ ir ateitį kartu, įsirengė butÄ bendromis lėšomis ir darbu. Atsakovė atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindė tuo, kad tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dėl jungtinės veiklos, nes jokių mokėjimų, susijusių su buto pirkimu, įforminimu, iÅ¡laikymu, draudimu, komunalinių mokesčių mokėjimu, ieÅ¡kovas neatliko.

Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad 2014–2016 m. Å¡alys gyveno ieÅ¡kovo tėvų namuose, 2016 m. atsakovės vardu buvo sudaryta ginčo buto pirkimo–pardavimo sutartis, 2017–2019 m. Å¡alys gyveno ginčo bute, Å¡alys bendrai tvarkė Å«kį, turėjo bendrÄ biudžetÄ , ieÅ¡kovui dovanoti pinigai buvo panaudoti atliekant buto remontÄ ir kuriant buto gerbÅ«vį, ieÅ¡kovas ne tik pats savo fiziniu darbu prisidėjo prie turto kÅ«rimo, tačiau taip pat naudojosi artimų žmonių, draugų pagalba, sprendė esant pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog tarp Å¡alių egzistavo susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę.

21. Pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dėl bendros jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir bendru savo pačių darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinės aplinkybės teikia pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys kryptingai kÅ«rė bendrÄ turtÄ asmeninėmis lėšomis ir bendromis pastangomis, taigi sudarė bendro pobÅ«džio susitarimÄ dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o atsakovės apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įstatyme nustatytas funkcijas, analizavo ieÅ¡kovo įrodinėjamas aplinkybes, atsakovės atsikirtimuose nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinančius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus, priimtame sprendime iÅ¡dėstė jų teisinį vertinimÄ , kvalifikavo Å¡alių ginčo santykius. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi aktualia kasacinio teismo praktika, taikė su įrodinėjamų teisinių santykių vertinimu susijusiose bylose kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės apeliacinio skundo argumentais dėl šalių ginčo santykių netinkamo kvalifikavimo.

22. Atsakovė apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, kad Å¡alys gyveno kartu, tvarkėsi namuose, kartu dalyvaudavo įvairiose Å¡eimos Å¡ventėse, nesutikdama tik su bendro gyvenimo su ieÅ¡kovu pradžia, kadangi, atsakovės teigimu, pas ieÅ¡kovo tėvus ji gyveno apie metus (nuo 2015 m. rugsėjo mėn.). Tačiau, kaip minėta, atsakovė prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tarp Å¡alių buvo bendras siekis kartu, faktiniu jungtinės veiklos pagrindu įsigyti ginčo butÄ . Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas neįrodė su tuo susijusių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas buvus susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, rėmėsi tik ieÅ¡kovo ir jam artimų asmenų paaiÅ¡kinimais, nepaisydamas to, kad jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje.

23. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokę asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Žodinis susitarimas dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, įrodinėjamas tokiomis aplinkybėmis kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypač jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninėmis lėšomis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).

24. Taigi, sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtÄ bendrosios dalinės nuosavybės teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali bÅ«ti įrodinėjamas visais leistinais įrodymais, tarp jų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija, vertindama atsakovės argumentus dėl ieÅ¡kovo indėlio atliekant ginčo buto remontÄ , atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo nepakankamas pačios atsakovės lėšas tokiam remontui atlikti ir ginčo butui iÅ¡laikyti.

Siekdama paneigti tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , atsakovė nurodo, kad ji ne kartÄ vasaromis vyko į užsienį (Jungtinę Karalystę, Jungtines Amerikos Valstijas), iÅ¡ kur parsiveždavo santaupų. Aplinkybė, kad ieÅ¡kovas neneigė atsakovės vykimo į užsienį, nepatvirtina atsakovės santaupų turėjimo. Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas neturėjo santaupų iÅ¡ prekybos automobiliais, kadangi tokios jo santaupos nepagrįstos objektyviais įrodymais, bet pati atsakovė santaupų turėjimÄ Ä¯rodinėja tokiais pačiais paaiÅ¡kinimais, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais.

Kita vertus, ieškovas, teigdamas, kad ginčo buto remontui turėjo 9 000 Eur, kuriuos jam padovanojo mama ir močiutė, pateikė įrodymus – 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. pinigų dovanojimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nėra pagrindo vertinti, jog šios sutartys negalioja, tokios išvados neturi pagrindo padaryti ir apeliacinės instancijos teismas. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos dėl akių, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovė įstatymo nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme nepareiškė priešinio reikalavimo pripažinti šias sutartis negaliojančiomis, o apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 312 straipsnis).

25. Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutarčių sudarymo aplinkybės (liudytoja M. T. nesugebėjo paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybėmis, kokiu paros metu, kur buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kas rengė jos tekstÄ , kokiomis kupiÅ«romis ji dovanojo pinigus, patvirtino, kad sutartį pasiraÅ¡yti jiems kažkas patarė, o pinigus ji perdavė kitu metu, nei buvo pasiraÅ¡yta sutartis) pačios savaime neduoda pagrindo abejoti dovanojimo sutartyse nurodytų sumų perdavimo fakto tikrumu ir Å¡alių valia sudaryti sandorius.

Atsižvelgiant į tai, nėra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovui dovanotų pinigų panaudojimo atliekant ginčo buto remontÄ ir kuriant buto gerbÅ«vį vertinti kaip nepagrįstÄ . Be to, pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad ginčo butas buvo įsigytas 2016 m. balandžio 29 d., kuomet ieÅ¡kovas darbovietėje buvo iÅ¡dirbęs beveik 10 mėnesių (nuo 2015 m. liepos 2 d.). Nors Å¡i aplinkybė atsakovės nurodyta siekiant įrodyti melagingus, atsakovės teigimu, ieÅ¡kovo teiginius apie negalėjimÄ paimti kreditÄ savo vardu, tačiau ji kartu patvirtina, kad ieÅ¡kovas turėjo pajamų ir galėjo jas investuoti į bendro su atsakove turto sukÅ«rimÄ .

26. Teisėjų kolegija svarbia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pateikti mokėjimo čekiai patvirtina pirktas statybines medžiagas, o nuotraukos, vaizdo įrašai, liudytojų R. T., A. T., M. T., N. C., K. C., M. S., T. G., D. E. R. parodymai patvirtina, jog ginčo bute buvo atliekami plačios apimties remonto darbai, juos atliko šalys ir R.

T., A. T., N. C., K. C., M. S. Atsakovė teigia, kad ginčo buto remontas buvo atliktas jos lėšomis, ieÅ¡kovas prisidėjo tik atlikdamas tam tikrus darbus, atsakovė sumokėjo ieÅ¡kovo tėvo ir broliui už suteiktas paslaugas, dalį remonto darbų ji atliko pati, kitai daliai darbų atlikti samdė darbininkus. Atsakovė, nurodydama aplinkybes apie kitiems asmenims mokėtas lėšas už atliktus remonto darbus, nepateikė jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nors darbininkų (ne giminaičių) samdÄ ir jiems mokėtÄ atlygį galima įrodyti raÅ¡ytiniais susitarimais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko sÄ skaitos, tokių darbininkų liudijimais teismo posėdyje.

Atsižvelgiant į tai, Å¡ie atsakovės paaiÅ¡kinimai, kaip prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti. Atsakovė taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė apie liudytojos L. M. nurodomÄ aplinkybę, jog ieÅ¡kovas atsakovės bute faktiÅ¡kai gyveno kaip nuomininkas be nuomos. Teisėjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vadas dėl ieÅ¡kovo iniciatyvųs atliekant remonto darbus pirmosios instancijos teismas padarė įvertindamas į bylÄ surinktų įrodymų visumÄ , kurių minėtas liudytojos L.

M. teiginys nepaneigia. Kita vertus, tokių iniciatyvų egzistavimas leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai abejoti minėtos liudytojos parodymų patikimumu.

27. Aplinkybė, kad ir atsakovė prisidėjo prie ginčo buto remonto darbu ir lėšomis, pirkdama tam tikrus daiktus ar mokėdama už tam tikras medžiagas, nepaneigia ieÅ¡kovo indėlio kuriant bendrÄ Å¡alių turtÄ . Pažymėtina, kad atsakovė ginčo butÄ Ä¯sigijo ne už asmenines lėšas (iÅ¡skyrus pradinį įnaÅ¡Ä , kuris buvo sumokėtas atsakovės, jos mamos ir močiutės dovanotomis lėšomis), o paėmė iÅ¡ banko kreditÄ ginčo butui įsigyti. Dėl to vertinti, kad ginčo butas buvo įsigytas iÅ¡skirtinai atsakovės lėšomis, nėra pagrindo.

Aplinkybė, kad kreditÄ iÅ¡ banko paėmė ne ieÅ¡kovas, o atsakovė, nepaneigia tiesioginio ieÅ¡kovo dalyvavimo kuriant (rekonstruojant) daiktÄ , kaip nuosavybės objektÄ . Nesant objektyvių įrodymų, paneigiančių ieÅ¡kovo ir liudytojų nurodytas aplinkybes dėl ieÅ¡kovo prisidėjimo prie turto kÅ«rimo savo fiziniu darbu ir lėšomis, nesant duomenų, kad atsakovė mokėjo ieÅ¡kovui ir jo artimiesiems bei draugams už jų suteiktas paslaugas arba ieÅ¡kovas visus darbus atliko, medžiagas ginčo buto remontui pirko iÅ¡ draugiÅ¡kumo ir siekio padėti atsakovei, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl Å¡alių susitarimo dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę buvimo, o atsakovės teiginius apie menkas ieÅ¡kovo galimybes sukurti bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, byloje nenustatytas aplinkybės, jog Å¡alys bendrai veikė siekdamos sukurti (įgyti) bendrÄ turtÄ , vertina kaip neatitinkančius byloje nustatytų faktinių aplinkybių.

28. Atsakovės apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės dėl neigiamų ieÅ¡kovo asmeninių savybių nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie Å¡alių susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, nes, kaip minėta, atsakovė pripažino su ieÅ¡kovu gyvenusi kaip pora, byloje yra nustatytos aplinkybės apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ kuriant su atsakove bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, o tam tikros ieÅ¡kovo savybės, buvusios toleruojamos atsakovės, negali paneigti fakto apie Å¡alių, kaip partnerių, gyvenimÄ kartu, bendro Å«kio vedimÄ , taip pat ieÅ¡kovo indėlio sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę darbu ir asmeninėmis lėšomis.

29. Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad, konstatavęs susitarimÄ dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrÄ jÄ dalinę nuosavybę, pirmosios instancijos teismas be motyvų vienu sakiniu pripažino, jog ginčo butas yra bendroji dalinė Å¡alių nuosavybė, nustatydamas, kad ieÅ¡kovui priklauso ½ buto dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.970 straipsnio 2 dalimi, teisėtai preziumavo, kad Å¡alių įnaÅ¡ai bendrojoje jungtinėje veikloje buvo lygÅ«s, kadangi atsakovė nenurodė argumentų ir nepateikė įrodymų Å¡iai prezumpcijai paneigti.

Å iuo atveju atsakovė turėjo paneigti ieÅ¡kovo argumentus, kad jis prisidėjo prie bendro Å¡alių tikslo siekimo tokia pačia dalimi, kaip ir atsakovė. Atsakovei to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė nepaneigė CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos apie jungtinės veiklos sutarties Å¡alių lygius įnaÅ¡us į bendro turto įsigijimÄ . Atsakovė teigia, kad ieÅ¡kovas prie buto remonto prisidėjo ne daugiau nei 2 000 Eur suma, tačiau Å¡is atsakovės teiginys, atsakovei nepateikus jokių jį pagrindžiančių įrodymų, vertintinas kaip deklaratyvus ir neįrodytas.

Apeliaciniame skunde atsakovės nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovė jau yra padengusi pusę buto kainos, pirmosios instancijos teismas nevertino buto vertės pokyčių, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie lygius Å¡alių įnaÅ¡us bendrojoje jungtinėje veikloje vertinti kaip nepagrįstÄ . Å alims nutraukus bendrÄ gyvenimÄ , ieÅ¡kovas neturėjo galimybių prisidėti prie Å¡alių bendro turto iÅ¡laikymo ar bÅ«tinų pagerinimų, tačiau atsakovė, kaip ginčo turto bendrasavininkė, esant tam nustatytoms sÄ lygoms, turi teisę reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo jam priklausančiai buto daliai tenkančių iÅ¡laikymo ar pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo (CK 6.974 straipsnio 1 dalis).

30. Teisėjų kolegija pažymi, kad galiojančiose civilinio proceso teisės normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonės – prieÅ¡inis ieÅ¡kinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieÅ¡kinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), tačiau negali reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji Å¡alis, jis savo atsikirtimus gali iÅ¡dėstyti atsiliepime į ieÅ¡kinį, tačiau jeigu atsakovas reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus ieÅ¡kovui (pvz., taikyti sutartinę atsakomybę, atlyginti žalÄ ir pan., t. y. veikia aktyviai), Å¡ie reikalavimai turi bÅ«ti suformuluoti pasirenkant kitÄ gynybos priemonę – reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).

31. Nagrinėjamu atveju atsakovė nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų gynėsi atsiliepime iÅ¡dėstydama aplinkybes, susijusias su Å¡alių bendru gyvenimu, jų indėliu įsigyjant ginčo butÄ . Apeliaciniame skunde atsakovė praÅ¡o, konstatavus jungtinės veiklos sutartį, nustatyti kompensacijos dydį ir jį priteisti ieÅ¡kovui, paliekant ginčo butÄ natÅ«ra atsakovei. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė nagrinėjamoje byloje nebuvo pareiÅ¡kusi jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, taigi neprašė atidalinti ginčo butÄ , iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ , todėl nevertina su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų.

Dėl tos pačios priežasties teisėjų kolegija nepasisako dėl atsakovės praÅ¡ymo pakeisti prievolės bankui pobÅ«dį (nustatyti ne solidariÄ , o dalinę prievolę bankui). Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme nekėlė savarankiÅ¡ko reikalavimo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokėto bÅ«sto kredito dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl to nepasisakė, o su tuo susiję apeliacinio skundo argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys teismo sprendimo neteisėtumÄ .

32. Atsakovė apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo nesutinkanti su iš jos ieškovui priteisto bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžiu. Atsakovė teigia, kad iš jos priteista 3 500 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti suma yra pernelyg didelė, neproporcinga ieškovui suteiktų teisinių paslaugų apimčiai ir turiniui.

33. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad atsakovė apeliaciniame skunde neginčija aplinkybės, jog ieÅ¡kovo už jam suteiktas teisines paslaugas advokato padėjėjui sumokėtas užmokestis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytų užmokesčio dydžių už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, tačiau pagrįstai teigia, jog Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudėtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybę iÅ¡vykti į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.

34. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008).

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose iÅ¡vardintus kriterijus, sprendžia, kad nėra pakankamo pagrindo ieÅ¡kovo sumokėtos sumos advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti vertinti kaip pernelyg didelio ir nepagrįsto iÅ¡laidavimo. Å iuo atveju nesutiktina su atsakove, kad nagrinėjama byla buvo nesudėtinga, mažos apimties ir iÅ¡nagrinėta labai greitai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡yta priteisti iÅ¡laidų, turėtų pirmosios instancijos teisme, advokato padėjėjo pagalbai apmokėti suma atitinka bylos sudėtingumÄ , advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra ne didesnė, negu apskaičiuota pagal Rekomendacijas, priteistino užmokesčio suma, todėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai priteista iÅ¡ atsakovės.

36. Atsakovė, kritikuodama ieškovo atstovo išlaidų lentelėje nurodomas 1 000 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose ir kelionės išlaidas, kaip minėta, neteigia, kad šios išlaidos neatitinka Rekomendacijose nustatytų užmokesčio dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas. Be to, atsakovė neatsižvelgia į aplinkybę, kad civilinė byla iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų į šio teismo į Kėdainių rūmus buvo perduota nagrinėti ne dėl ieškovo kaltės, todėl dėl civilinės bylos perdavimo nagrinėti toliau nuo ieškovo atstovo darbo vietos esantiems teismo rūmams susidariusios papildomos ieškovo atstovo kelionės išlaidos neturėtų tapti papildoma finansine našta ieškovui.

Teisėjų kolegija taip pat nustatė, kad pirmosios instancijos teisme vyko Å¡eÅ¡i teismo posėdžiai, kai kurie iÅ¡ jų truko po kelias valandas, todėl atsakovės apeliacinio skundo argumentÄ , jog 1 000 Eur atstovavimo teismo posėdžiuose ir kelionės iÅ¡laidos yra neproporcingos, vertina kaip nepagrįstÄ . Rekomendacijose nėra numatyto kriterijaus advokatų ar advokatų padėjėjų parengtus procesinius dokumentus vertinti ir užmokesčio dydį už parengtus procesinius dokumentus nustatyti pagal jų apimtį, todėl nepagrįstu pripažintinas ir atsakovės apeliacinio skundo argumentas dėl per didelio užmokesčio dydžio už keturių puslapių ieÅ¡kinį, ypač įvertinus aplinkybę, kad ieÅ¡kovo už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokėta suma yra gerokai mažesnė už Rekomendacijų 8.2 papunktyje rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesčio dydį už tokio pobÅ«džio teisinę paslaugÄ (1 381 Eur * 2,5 * 0,8 = 2 762 Eur).

Teisėjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 8.16, 8.17, 8.19 papunkčiuose yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalÅ«s užmokesčio dydžiai už kitų dokumentų parengimÄ , taip pat už teisines konsultacijas, todėl ieÅ¡kovas pagrįstai prašė priteisti jam iÅ¡laidų už teisines konsultacijas ir lydraščių parengimÄ atlyginimÄ , tuo labiau, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, lydraščiai buvo teikiami su papildomais įrodymais, paaiÅ¡kinimais, praÅ¡ymais ir pan., už kuriuos atskirai ieÅ¡kovo atstovas neėmė užmokesčio iÅ¡ ieÅ¡kovo.

Be to, ir pati atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡ių iÅ¡laidų nelaiko nepagrįstomis. Aplinkybė, kad atsakovė jai atstovavusiai advokatei už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo iÅ¡ viso 1 300 Eur sumÄ , nepaneigia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės priteisto bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio pagrįstumo, kadangi atlygio už teisines paslaugas dydis nustatomas asmens ir jo atstovo susitarimu.

37. Teisėjų kolegija, remdamasi iÅ¡dėstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialiosios ar proceso teisės normų, todėl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

38. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovė neturi teisės į iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ , o ieÅ¡kovas nepateikė įrodymų apie tokių iÅ¡laidų buvimÄ , todėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Jurgita Sujetienė