bda8726f-ef6d-4a65-b4ac-488b5d18b9b2 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedapeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. gegužÄs 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. T. ieÅ¡kinį atsakovei A. R. dÄl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir prievolÄs pripažinimo solidaria, treÄiasis asmuo akcinÄ bendrovÄ SEB bankas. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas Ž. T. (toliau â ieÅ¡kovas), patikslinÄs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä teismo pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovÄs A.
Legislator headnote
AI generatedbda8726f-ef6d-4a65-b4ac-488b5d18b9b2 · Kauno apygardos teismas: Tarp Å¡alių nebuvo ginÄo dÄl to, kad 2014â2016 m. jie gyveno ieÅ¡kovo tÄvų namuose, 2016 m. atsakovÄs vardu buvo sudaryta ginÄo buto pirkimoâpardavimo sutartis, 2017â2019 m. Å¡alys gyveno ginÄo bute. Teismas sprendÄ, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindÄ abejoti atsakovÄs teiginiais, kad ir Å¡iuo laikotarpiu Å¡alys bendro Å«kio nevedÄ. Teismas pažymÄjo, kad atsakovÄ viso teismo proceso metu nesugebÄjo teismui suprantamai paaiÅ¡kinti, kokie santykiai jÄ siejo su ieÅ¡kovu.
Full text
?CivilinÄ byla Nr. e2A-1484-945/2021 Teisminio proceso Nr. 2-69-3-14910-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.9.1; 2.6.37; 3.1.7.6; 3.2.4.11; 3.3.1.20 (S) Kauno apygardos teismas N u t a r t i s LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 26 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Mariaus Bartninko (kolegijos pirmininko, praneÅ¡Äjo), Edvardo Palioko ir Jurgitos SujetienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo civilinÄ bylÄ pagal atsakovÄs A.
R. apeliacinį skundÄ dÄl Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. gegužÄs 24 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Ž. T. ieÅ¡kinį atsakovei A. R. dÄl turto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe ir prievolÄs pripažinimo solidaria, treÄiasis asmuo akcinÄ bendrovÄ SEB bankas. TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. IeÅ¡kovas Ž. T. (toliau â ieÅ¡kovas), patikslinÄs ieÅ¡kinio reikalavimus, praÅ¡Ä teismo pripažinti butÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo ir atsakovÄs A.
R. (toliau â atsakovÄ) bendrÄ ja daline nuosavybe, nustatyti, kad ieÅ¡kovui bendrojoje dalinÄje nuosavybÄje priklauso ½ dalis buto, pripažinti solidaria kredito grÄ Å¾inimo prievolÄ akcinei bendrovei (toliau â AB) SEB bankui, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
2. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad 2009 m. spalio 10 d. jis susipažino su atsakove, 2013 m. pradÄjo gyventi kartu nuomojamame bute, kuriame gyveno ir atsakovÄs draugÄ, nuo 2014 m. rugsÄjo 1 d. gyveno pas ieÅ¡kovo tÄvus, 2016 m. kovo mÄn. iÅ¡sirinko butÄ , planavo imti paskolÄ jam pirkti, taÄiau tuo metu nebuvo dirbÄs pusÄs metų naujoje darbovietÄje, todÄl suprato, kad jam nepavyks gauti paskolos. PasitarÄ Å¡alys sutarÄ, kad atsakovÄ pasiims paskolÄ butui įsigyti. 2016 m. balandžio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta ginÄo buto pirkimoâpardavimo sutartis.
Ä®sigytas butas buvo apleistas. Kapitalinio remonto darbus padÄjo atlikti ieÅ¡kovo tÄtis, brolis, draugai ir kolegos. Mama M. T. ir moÄiutÄ V. P. butui įsigyti padovanojo 9 000 Eur. Remonto metu buvo iÅ¡griautos sienos, pakeisti visi baldai, nupirkta buitinÄ technika. Buto remontas truko iki 2018 m. pabaigos. Å alys gyveno kaip Å¡eima, taÄiau 2019 m. viduryje atsakovÄ nusprendÄ, kad nori skirtis. IeÅ¡kovas 2019 m. birželio 2 d. iÅ¡Äjo iÅ¡ bendrai užgyvento buto, pasiÄmÄs tik kelis daiktus.
PraÄjus kuriam laikui, ieÅ¡kovas iÅ¡siaiÅ¡kino, kad atsakovÄ susirado kitÄ draugÄ . Atsižvelgiant į tai, kad su atsakove gyveno kartu, kÅ«rÄ bendrÄ Å«kį, planavo Å¡eimos pagausÄjimÄ ir ateitį kartu, įsirengÄ butÄ bendromis lÄÅ¡omis ir darbu, egzistuoja pakankamas pagrindas pripažinti butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe. Kadangi praÅ¡oma pripažinti ginÄo butÄ bendrÄ ja daline nuosavybe, ieÅ¡kovas privalÄtų bÅ«ti solidariai atsakingas treÄiajam asmeniui AB SEB bankui.
3. AtsakovÄ pateikÄ atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, kuriuo praÅ¡Ä ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . AtsakovÄ teigÄ, kad su ieÅ¡kovu susipažino 2008 m., pradÄjo draugauti, taÄiau niekada nebuvo nusprendÄ kurti bendrÄ ateitį, iki 2015 m. rugsÄjo mÄn. kartu negyveno. IeÅ¡kovas nepadÄjo surasti ginÄo butÄ , nevyko kartu į bankus, nedalyvavo buto įsigijimo procese. 2016 m. balandžio 29 d. buvo pasiraÅ¡yta ginÄo buto pirkimoâpardavimo sutartis, atsakovÄ savo asmeninÄmis lÄÅ¡omis, padedant mamai V.
B., sumokÄjo pradinį įnaÅ¡Ä . Butui reikÄjo remonto, todÄl ieÅ¡kovas pasisiÅ«lÄ padÄti atlikti kai kuriuos darbus. Buto remontas apsiribojo vonios kambario renovacija, tapetų iÅ¡klijavimu ir sienų dažymu, langai, grindys liko tie patys. Remonto darbus darÄ pati atsakovÄ, padedant ieÅ¡kovui. Buvo perkami kai kurie baldai, taÄiau ieÅ¡kovas jokių lÄšų neinvestavo. IeÅ¡kovo nurodomų 9 000 Eur atsakovÄ nÄra maÄiusi. AtsakovÄ už elektros instaliacijos darbus ieÅ¡kovo tÄvui sumokÄjo 400 Eur, o broliui už plytelių klojimÄ vonioje â 300 Eur.
IeÅ¡kovas neatlygintinai padÄjo tapetuoti ir dažyti sienas, taÄiau tai gali bÅ«ti vertinama tik kaip draugiÅ¡kas pagelbÄjimas, bet ne siekis sukurti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. Po buto remonto ieÅ¡kovas pasipraÅ¡Ä gyventi pas atsakovÄ, dÄl ko ji neprieÅ¡taravo, nes manÄ, kad papildoma pagalba namie bus į naudÄ , taÄiau ieÅ¡kovas neprisidÄjo nei finansiÅ¡kai, nei patalpų tvarkymu, nei maisto ir buitinių prekių pirkimu, viskas buvo daroma tik iÅ¡ atsakovÄs asmeninių lÄšų.
Vieno konflikto, vykusio 2019 m. vasario mÄn., metu, atsakovÄ papraÅ¡Ä ieÅ¡kovo susirinkti daiktus ir iÅ¡eiti, kÄ jis ir padarÄ. Tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dÄl jungtinÄs veiklos, nes jokių mokÄjimų, susijusių su buto pirkimu, įforminimu, iÅ¡laikymu, draudimu, komunalinių mokesÄių mokÄjimu, ieÅ¡kovas neatliko.
4. TreÄiasis asmuo AB SEB bankas nepateikÄ atsiliepimo į ieÅ¡kinį. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 5. Kauno apylinkÄs teismas 2021 m. gegužÄs 24 d. sprendimu patenkino ieÅ¡kinį. Teismas pripažino, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra bendroji dalinÄ Å¡alių nuosavybÄ, nustatÄ, jog ieÅ¡kovui priklauso ½ dalis buto, pripažino turtinÄ prievolÄ pagal 2016 m. gegužÄs 6 d. kredito sutartį Nr. 03A1618211739-R5, sudarytÄ su AB SEB banku, solidaria Å¡alių prievole, priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui 162 Eur žyminį mokestį ir 3 500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti, priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs valstybei 143 Eur žyminį mokestį.
6. Pagal Å¡alių ir liudytojų paaiÅ¡kinimus teismas nustatÄ, kad Å¡alys pradÄjo bendrauti 2008â2009 m., Å¡alių santykių pradžioje atsakovÄ gyveno nuomojamame bute su savo seserimi, vÄliau su savo drauge. Nors ieÅ¡kovas teigÄ, kad, iÅ¡sikrausÄius atsakovÄs draugei, jis gyveno kartu su atsakove nuomojamame bute, atsakovÄ tÄ neigÄ. Byloje nesant kitų objektyvių duomenų, patvirtinanÄių Å¡alių pastovų gyvenimÄ kartu nuomojamame bute, teismas sprendÄ, kad Å¡is laikotarpis kaip Å¡alių bendro Å«kio vedimas yra neįrodytas.
Tarp Å¡alių nebuvo ginÄo dÄl to, kad 2014â2016 m. jie gyveno ieÅ¡kovo tÄvų namuose, 2016 m. atsakovÄs vardu buvo sudaryta ginÄo buto pirkimoâpardavimo sutartis, 2017â2019 m. Å¡alys gyveno ginÄo bute. Teismas sprendÄ, kad bylos duomenų visuma sudaro pagrindÄ abejoti atsakovÄs teiginiais, kad ir Å¡iuo laikotarpiu Å¡alys bendro Å«kio nevedÄ. Teismas pažymÄjo, kad atsakovÄ viso teismo proceso metu nesugebÄjo teismui suprantamai paaiÅ¡kinti, kokie santykiai jÄ siejo su ieÅ¡kovu.
Teismas nurodÄ nesuprantÄ s, kodÄl atsakovÄ beveik 10 metų palaikÄ artimus santykius su žmogumi, kuris, pasak jos, turi priklausomybÄ alkoholiui, kurio bijojo, apie 2,5â3 m. gyveno jo tÄvų namuose, nemokÄdama nuomos mokesÄio ir neprisidÄdama prie iÅ¡laidų, naudojosi jo, jo tÄvo, brolio pagalba įrengiant įsigytÄ butÄ . Teismas nurodÄ, kad iÅ¡ pateiktų garso įrašų negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, jog ieÅ¡kovas buvo neblaivus, pokalbis užfiksuotas ne nuo pradžios ir bendrame aplinkybių kontekste atrodo provokacinis.
Pati atsakovÄ teigÄ nepatyrusi ieÅ¡kovo fizinio smurto. NustatÄs, kad atsakovas dirba su neįgaliais asmenimis, neutralių liudytojų â kolegÄs, draugų, buvusių kaimynų â charakterizuotas teigiamai, kitų objektyvių duomenų apie ieÅ¡kovo piktnaudžiavimÄ alkoholiu nÄra, teismas Å¡iuos teiginius pripažino neįrodytais.
7. Teismas, remdamasis liudytojų parodymais, nuotraukomis, vertino, kad Å¡alių gyvenimas drauge nebuvo tik âlaisvas gyvenimas be įsipareigojimųâ. Å alys kelis metus gyveno ieÅ¡kovo tÄvų namuose. IeÅ¡kovo tÄvai, brolis nurodÄ vertinÄ atsakovÄ kaip savo Å¡eimos narÄ. Nuotraukos patvirtina Å¡alių laisvalaikį, Å¡ventes, Å¡venÄiamas su ieÅ¡kovo ir atsakovÄs Å¡eimomis. SusiraÅ¡inÄjimas patvirtina, kad Å¡alys derino detales dÄl buto remonto, dalinosi padarytų darbų nuotraukomis.
Vaizdo įraÅ¡ai rodo, kad Å¡alys kartu tvarkÄsi bute. Liudytojai T. G., G. B., D. E. R. nurodÄ manÄ, kad Å¡alys buvo susituokÄ. Liudytojai M. S., G. Ž. nurodÄ, kad ieÅ¡kovas ir atsakovÄ buvo darni pora, kuri planavo bendrÄ ateitį, kalbÄjo apie bÅ«simus vaikus. Liudytojas kunigas P. P. nurodÄ kalbÄjÄs su ieÅ¡kovu ir atsakove apie santuokos sakramentÄ , paÅ¡ventinÄs ginÄo butÄ ir, nors nebuvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta pozicija dÄl santuokos sudarymo, kunigas nurodÄ supratÄs apie poros pasiryžimÄ sudaryti santuokos sakramentÄ .
Teismas pažymÄjo, kad prieÅ¡ingas Å¡ių aplinkybių vertinimas neatitiktų sÄ Å¾iningumo principo. Teismas sprendÄ, jog aplinkybÄ, kad atsakovÄ kreipÄsi pagalbos į ieÅ¡kovo mamÄ dÄl ieÅ¡kovo elgesio, rodo, jog ieÅ¡kovÄ tÄ darÄ ne tiesiog norÄdama apskųsti draugÄ , o rÅ«pindamasi ieÅ¡kovu kaip partneriu, atsakovÄ ieÅ¡kojo pagalbos, nes siekÄ darnaus gyvenimo. PrieÅ¡ingu atveju, pagal protingo ir apdairaus žmogaus standartÄ , bÅ«tų pareikalauta, kad toks asmuo iÅ¡sikeltų iÅ¡ nuosavybÄs teise priklausanÄio bÅ«sto.
8. Teismas sprendÄ esant pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad Å¡alys bendrai tvarkÄ Å«kį ir turÄjo bendrÄ biudžetÄ . TokiÄ iÅ¡vadÄ teismas padarÄ Ä¯vertinÄs aplinkybes, kad pagal atsakovÄs 2016-2018 m. gautÄ darbo užmokestį, jai sumokÄjus paskolos įmokas, komunalinius mokesÄius, perkant maistÄ , mokant už remonto darbus, perkant baldus, apyvokos reikmenis butui, likusių lÄšų tiesiog neužtektų pragyventi, atsakovÄs mamos ir moÄiutÄs finansinÄ parama nebuvo kasmÄnesinÄ. Kita vertus, ieÅ¡kovas nurodÄ gavÄs darbo užmokestį, tÄvų kasmÄnesinÄ finansinÄ paramÄ (tÄ patvirtino liudytojai R. T., M. T.), turÄjo neapskaitytų pajamų iÅ¡ automobilių prekybos verslo. Be to, raÅ¡ytiniai duomenys rodo ir atsakovÄ neneigÄ, kad ieÅ¡kovas buvo sudarÄs lizingo sutartį dÄl buitinių daiktų pirkimo, mokÄjo įmokas.
9. Teismas sprendÄ, kad nÄra teisinio pagrindo abejoti pinigų dovanojimo sutartimis, kuriomis ieÅ¡kovo mama ir moÄiutÄ dovanojo ieÅ¡kovui pinigines lÄÅ¡as. Jų forma atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau â CK) nuostatas. Tai, kad liudytoja M. T. nurodÄ, jog pinigai buvo perduoti Å¡iek tiek anksÄiau, nei jos buvo pasiraÅ¡ytos, nesudaro pagrindo vertinti, kad sutartys negalioja. IeÅ¡kovas neneigia gavÄs pinigus pagal sutartis, jis nÄra asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme bÅ«tų nustatyta pareiga deklaruoti dovanojimo sandorį, sudarytÄ su artimaisiais.
NÄra duomenų, kad mamos ir moÄiutÄs pervestus pinigus deklaravo ir atsakovÄ. AtsižvelgÄs į remonto darbų mastÄ , visuotinai žinomas statybos medžiagų kainas, įvertinÄs atsakovÄs pajamas ir iÅ¡laidas, jos gautÄ finansinÄ paramÄ , teismas vertino, kad ieÅ¡kovui dovanoti pinigai buvo panaudoti atliekant remontÄ ir kuriant buto gerbÅ«vį. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovo pateikti mokÄjimo Äekiai patvirtina apie pirktas statybines medžiagas, o atsakovÄs teiginius, jog Äekiuose nurodytas prekes galimai pirko ieÅ¡kovo tÄvas, brolis, ir panaudojo savo reikmÄms, vertino kaip bandymÄ sumenkinti ieÅ¡kovo pozicijÄ , pažymÄjo, kad jie yra paneigti liudytojų R.
T., A. T. parodymais.
10. Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo, liudytojų R. T., M. T. paaiÅ¡kinimai patvirtina ieÅ¡kovo indÄlį ieÅ¡kant buto ir jį įsigyjant. Nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų R. T., A. T., M. T., N. C., K. C., M. S., T. G., D. E. R. parodymai patvirtina, kad bute buvo atliekami plaÄios apimties remonto darbai, juos atliko Å¡alys ir R. T., A. T., N. C., K. C., M. S. Teismas nustatÄ, kad didžiÄ jÄ dalį remonto darbų atliko ieÅ¡kovo tÄvas R. T. Teismas konstatavo, kad atsakovÄs teiginiai, jog ieÅ¡kovo tÄvui už darbÄ buvo sumokÄta 300 Eur, ne tik yra paneigti kitais duomenimis, neįrodyti, taÄiau iÅ¡ esmÄs yra įžeidžiantys R.
T., atsižvelgiant į jo amžių, atliktų darbų apimtį, darbų kainÄ , buvusiÄ ir esamÄ buto vertÄ. Remiantis vidutiniÅ¡kai protingo žmogaus standartu, žmogus už tokiÄ kainÄ net ir sÅ«naus gerai pažįstamam žmogui (draugei) nedarys remonto darbų. Teismas sprendÄ, kad ieÅ¡kovas ne tik pats savo fiziniu darbu prisidÄjo prie turto kÅ«rimo, taÄiau rÅ«pinosi ir naudojosi artimų žmonių, draugų pagalba, kurie jam padÄjo neatlygintinai dÄl esamų artimų santykių.
Teismas padarÄ iÅ¡vadÄ , kad Å¡alių bendras gyvenimas, trukÄs ilgÄ laikÄ ir buvÄs nuolatinis bei pastovus, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir darbu, abiejų Å¡alių tÄvų pastovi pagalba sudaro pakankamÄ pagrindÄ teigti buvus Å¡alių susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.
11. KonstatavÄs, kad Å¡alių bendras gyvenimas sukÅ«rÄ teisines pasekmes, t. y. egzistavo susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, teismas pripažino, jog ginÄo butas yra bendroji dalinÄ Å¡alių nuosavybÄ, nustatÄ, kad ieÅ¡kovui priklauso ½ buto dalis. Teismas taip pat pripažino ieÅ¡kovÄ bendraskoliu pagal 2016 m. gegužÄs 6 d. kredito sutartį, sudarytÄ su AB SEB banku.
12. TenkinÄs ieÅ¡kinį, teismas iÅ¡ atsakovÄs ieÅ¡kovui priteisÄ jo turÄtų bylinÄjimosi iÅ¡laidų, kurias, atsižvelgdamas į bylos sudÄtingumÄ , proceso trukmÄ, advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, pripažino proporcingomis, atlyginimÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 13. Apeliaciniu skundu atsakovÄ praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ , priimti naujÄ sprendimÄ â ieÅ¡kinį atmesti, priteisti atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .
Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 1.1. IeÅ¡kinio rezoliucinÄje dalyje ieÅ¡kovas nepraÅ¡Ä pripažinti Å¡alių santykių jungtine veikla, to sprendimo rezoliucinÄje dalyje nepripažino ir teismas. 1.2. Nepagrįsta teismo iÅ¡vada, kad atsakovÄ viso teismo proceso metu nesugebÄjo teismui suprantamai paaiÅ¡kinti, kokie santykiai jÄ siejo su ieÅ¡kovu. AtsakovÄ neneigÄ, kad ji su ieÅ¡kovu buvo pora, bendravo kaip vaikinas ir mergina, kartu gyveno iÅ¡ viso apie trejus metus, taÄiau tai savaime nepatvirtina jos ir ieÅ¡kovo bendro siekio kartu, faktiniu jungtinÄs veiklos pagrindu įsigyti ginÄo butÄ .
NuosavybÄ yra įgyjama vienu iÅ¡ CK 4.47 straipsnyje nurodytų pagrindų, kurių ieÅ¡kovas neįrodÄ. 1.3. Teismas nepasisakÄ dÄl melagingų ieÅ¡kovo teiginių, kad jis kartu su atsakove bÅ«sto kredito neÄmÄ dÄl to, jog buvo trumpai iÅ¡dirbÄs naujoje darbovietÄje. GinÄo butas buvo įsigytas 2016 m. balandžio 29 d., kuomet ieÅ¡kovas darbovietÄje buvo iÅ¡dirbÄs beveik 10 mÄnesių. Teismui nebuvo pateikta duomenų, kad ieÅ¡kovas realiai bandÄ gauti bÅ«sto kreditÄ . 1.4.
Teismas nepagrįstai sprendÄ, kad ieÅ¡kovas siekÄ su atsakove įgyti ginÄo butÄ kartu, nes jis neieÅ¡kojo bÅ«sto, nevažiavo jo apžiÅ«rinÄti, nesikreipÄ Ä¯ bankus dÄl bÅ«sto kredito, neįmokÄjo pradinio įnaÅ¡o savo ar savo artimųjų lÄÅ¡omis, nemokÄjo bÅ«sto kredito įmokų, neapmokÄdavo nei dalies buto komunalinių iÅ¡laidų, nemokÄjo bÅ«sto draudimo įmokų. Per du bendro gyvenimo metus ginÄo bute ieÅ¡kovo gyvenamoji vieta ten nebuvo deklaruota. Teismas ieÅ¡kovo prisidÄjimÄ prie remonto (remonto darbus atliko ir pati atsakovÄ), net nenustatÄs jo masto, iÅ¡imtinai vertino kaip siekį sukurti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, taÄiau tai yra nepagrįsta, nelogiÅ¡ka, tuo pažeidžiama Lietuvos Respublikos Konstitucijoje garantuojama asmens teisÄ Ä¯ nuosavybÄ.
Tarp Å¡alių nebuvo sudaryta žodinÄ jungtinÄs veiklos sutartis, Å¡alys nebuvo susitarusios, kad ieÅ¡kovo dalis (pusÄ ginÄo buto) bendrame bute susidarytų vien tik iÅ¡ pagalbos atliekant remontÄ . IÅ¡ pateiktų garso įrašų, SMS žinuÄių, jose praÅ¡omos sumokÄti sumos (6 000 Eur) matyti, kad ieÅ¡kovas neturÄjo intencijos įgyti ginÄo butÄ su atsakove kaip bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ. IeÅ¡kovo nurodomų 9 000 Eur, kuriuos jis neva gavo iÅ¡ mamos ir moÄiutÄs, atsakovÄ nÄra maÄiusi, ieÅ¡kovas nÄra sakÄs apie jokias dovanas iÅ¡ Å¡eimos narių, Å¡ie pinigai nebuvo panaudoti buto remontui. 1.5.
Teismas, nurodydamas, kad atsakovÄs gyvenimas ieÅ¡kovo tÄvų namuose truko 2,5â3 m., vadovavosi iÅ¡imtinai ieÅ¡kovo ir jam artimų asmenų paaiÅ¡kinimais, kitų tai patvirtinanÄių įrodymų teismui nebuvo pateikta. AtsakovÄs gyvenimas pas ieÅ¡kovo tÄvus buvo epizodinis, truko kiek daugiau nei vienerius metus (maždaug nuo 2015 m rugsÄjo mÄn. iki 2016 m. gruodžio mÄn.). Byloje nebuvo ginÄijami Å¡alių kaip poros santykiai, prie iÅ¡laidų, kaip atsakovÄ nurodÄ teismo posÄdžio metu, ji prisidÄjo â pirko didesnÄ dalį maisto ir jį gamindavo. 1.6.
Teismo nurodytos aplinkybÄs, kad atsakovÄ pati pripažino, jog ieÅ¡kovo tÄvai dovanojo keletÄ buities daiktų, neteikÄ duomenų apie kitų draugų, iÅ¡skyrus ieÅ¡kovo, pagalbÄ jai, nesusijusios su jungtine veikla ar Å¡alių siekiu bendrai įsigyti ginÄo butÄ . Teismų praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad pagalba padedant tvarkyti Å«kio reikalus arba kartais nuperkant nedidelÄs vertÄs buities reikmÄms bÅ«tinas prekes, savaime nereiÅ¡kia, jog Å¡alys susitarÄ bendrai rÅ«pintis turtu, nÄra nuosavybÄs įgijimo pagrindas.
IeÅ¡kovas įrenginÄjo butÄ tam, kad ir pats jame galÄtų gyventi kaip atsakovÄs vaikinas, todÄl, padÄdamas daryti remontÄ , turÄjo derinti detales su buto savininke, taÄiau tokie derinimai ir savanoriÅ¡ka pagalba įrengiant bÅ«stÄ nepatvirtina bendrosios nuosavybÄs sukÅ«rimo, prieÅ¡ingai, rodo, jog sprendimus dÄl buto remonto priimdavo atsakovÄ. 1.7. Teismo posÄdžio metu ieÅ¡kovas pripažino, kad garso įraÅ¡o darymo metu buvo neblaivus, ginÄo dÄl to nÄra, taÄiau teismas vis tiek konstatavo, jog negalima vienareikÅ¡miÅ¡kai teigti, kad ieÅ¡kovas buvo neblaivus.
Teismas nurodo, kad ieÅ¡kovo bendradarbiai yra neutralÅ«s liudytojai, o ieÅ¡kovas charakterizuojamas teigiamai, taÄiau tai nepatvirtina ieÅ¡kovo asmenybÄs bendraujant privaÄioje aplinkoje. Tai, kad ieÅ¡kovas buvo agresyvus atsakovÄs atžvilgiu, patvirtinta ne tik garso įraÅ¡as, bet ir pateiktos 2019 m. birželio 19 d. SMS žinutÄs. AtsakovÄ su ieÅ¡kovu niekada negalvojo apie ateitį kartu, Å¡eimos pagausÄjimÄ . IeÅ¡kovas, bÅ«damas ženkliai vyresnio amžiaus, valdingas, ne kartÄ grasino atsakovei, vartodavo alkoholinius gÄrimus, jÄ gniuždÄ psichologiÅ¡kai, todÄl atsakovÄ neturÄjo pakankamai valios ir drÄ sos pasakyti ieÅ¡kovui, kad jis iÅ¡eitų iÅ¡ jai nuosavybÄs teise priklausanÄio buto.
AtsakovÄ, bÅ«dama apdairi ir protinga, po ieÅ¡kovo grasinimų vis tik pasiryžo surizikuoti savo saugumu ir 2019 m. vasario mÄn. pareikalavo, kad ieÅ¡kovas iÅ¡eitų iÅ¡ atsakovei nuosavybÄs teise priklausanÄio buto. 1.8. Liudytojų R. T., M. T., A. T., M. S. nurodytas aplinkybes, kad Å¡alys gyveno ieÅ¡kovo tÄvų namuose, taupÄ pinigus savo bÅ«stui, neprisidÄjo prie iÅ¡laidų, ieÅ¡kovo tÄvai teikÄ jiems finansinÄ ir kitokiÄ pagalbÄ , paneigia paÄių liudytojų parodymai. IeÅ¡kovas negalÄjo nurodyti, kokiu bÅ«du buvo taupomi pinigai, kur jie buvo laikomi, kiek tiksliai jų buvo sutaupyta.
IeÅ¡kovas teismo posÄdžio metu nurodÄ, kad į buto remontÄ buvo investuota iÅ¡ viso 13 000 Eur jo pinigų, taÄiau negalÄjo paaiÅ¡kinti, kur jie buvo iÅ¡leisti. IeÅ¡kovas, nurodydamas, kad kažkÄ apmokÄjo atsakovÄ, nuolat pridÄdavo âiÅ¡ bendrų pinigųâ, taÄiau jokių bendrų pinigų nebuvo, o atsakovÄ visus Å¡iuos mokÄjimus atliko iÅ¡ savo asmeninių lÄšų (asmeninÄs banko sÄ skaitos). Dauguma kvitų, kuriuos pateikÄ ieÅ¡kovas, nepatvirtina prisidÄjimo prie buto remonto, kadangi didžioji dalis medžiagų atsakovÄs bute nebuvo naudojama. 1.9.
Teismas be jokio kritinio vertinimo sprendime nuolat rÄmÄsi ieÅ¡kovo ir jam artimų asmenų â tÄvo, motinos, brolio parodymais, nepaisydamas to, kad jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje, bet abejojo visais atsakovÄs ir jos Å¡eimos narių paaiÅ¡kinimais, netgi tais, kurie yra pagrįsti faktiniais įrodymais. 1.10. Teismas nevertino aplinkybių, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos dÄl akių â M. T. nesugebÄjo paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybÄmis, kokiu paros metu, kur buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kas rengÄ jos tekstÄ , kokiomis kupiÅ«romis ji dovanojo pinigus, patvirtino, jog sutartį pasiraÅ¡yti jiems kažkas patarÄ, o pinigus ji perdavÄ kitu metu, nei buvo pasiraÅ¡yta sutartis. 1.11.
Teismas, konstatuodamas, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos, vadovavosi vien tik faktu, jog Å¡alys ilgÄ laikÄ bendravo ir kelis metus gyveno kartu. Liudytojų parodymai apie tai, kad jie matydavo, kaip ieÅ¡kovas prisideda prie buto remonto, ieÅ¡kovas su atsakove gyveno Å¡eiminį gyvenimÄ , nepripažįstami objektyviais ir patikimais įrodymais sprendžiant ginÄÄ dÄl bendrosios dalinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimo. IeÅ¡kovas, gyvendamas su atsakove, galÄjo skirti asmeninių lÄšų buities gerinimui, taÄiau toks turtinis įnaÅ¡as galÄtų turÄti kitokiÄ teisinÄ reikÅ¡mÄ ir nÄra susijÄs su bendrosios dalinÄs nuosavybÄs sukÅ«rimu. 1.12.
AtsakovÄ ne kartÄ vasaromis vyko į užsienį (JungtinÄ KaralystÄ, Jungtines Amerikos Valstijas), to neneigÄ ir ieÅ¡kovas, iÅ¡ kur parsiveždavo santaupų, be to, bÅ«sto paskolos dalis per mÄnesį sudaro tik apie 120 Eur, komunaliniai mokesÄiai apie 50 Eur, todÄl teismas nepagrįstai sprendÄ, kad asmuo, turÄdamas nuolatines stabilias pajamas, negalÄtų pragyventi. Teismo procese atsakovÄ neįrodinÄjo aplinkybių dÄl piniginių lÄšų gavimo iÅ¡ savo mamos kasdieninÄms reikmÄms, kadangi tai nebuvo susijÄ su ginÄo dalyku.
AtsakovÄ, turÄdama pakankamai asmeninių lÄšų, galÄjo pati įsigyti ginÄo objektÄ asmeninÄs nuosavybÄs teise. 1.13. Teismo iÅ¡vada dÄl neapskaitytų ieÅ¡kovo pajamų iÅ¡ nelegalaus automobilių prekybos verslo, kaip patikimo pajamų Å¡altinio, yra nepagrįsta. IeÅ¡kovui nepateikus įrodymų apie tokias gautas pajamas, nÄra galimybÄs nustatyti, kokia konkreÄia pinigų suma ieÅ¡kovas disponavo ginÄo buto įsigijimo metu. GinÄo buto įsigijimo laikotarpiu ieÅ¡kovo gaunamos pajamos nebuvo didelÄs, kitų duomenų ieÅ¡kovas nepateikÄ, todÄl Å¡i aplinkybÄ pripažįstama neįrodyta. 1.14.
IeÅ¡kovo pateiktos buto nuotraukos patvirtina faktÄ , kad butas buvo remontuotas, taÄiau neįrodo, jog remontÄ padarÄ ieÅ¡kovas ar jam artimi asmenys. AtsakovÄ už elektros instaliacijos darbus jo tÄvui sumokÄjo 400 Eur, o broliui už plytelių klojimÄ vonioje â 300 Eur, taÄiau tų darbų jis nebaigÄ. Teismas nustatÄ, kad didžiÄ jÄ dalį remonto darbų atliko ieÅ¡kovo tÄvas R. T., taÄiau rÄmÄsi tik suinteresuotų asmenų parodymais ir dÄl nežinomų priežasÄių atmetÄ atsakovÄs paaiÅ¡kinimus apie tai, jog už darbus buvo atsiskaityta atsakovÄs asmeninÄmis lÄÅ¡omis.
Teismas nurodÄ, kad atsakovÄs teiginiai apie tai, jog ieÅ¡kovo tÄvui buvo sumokÄta 400 Eur, yra paneigti kitais duomenimis, taÄiau nenurodÄ kokiais. NeaiÅ¡ku, kuo atsakovÄs parodymai apie atsiskaitymÄ už darbus yra įžeidžiantys. Teismas apie remonto darbų mastÄ pateikia tik prielaidais, kadangi darbai, kuriuos realiai atliko ieÅ¡kovo tÄvas ir brolis, nenustatyti. Teismas, nesant faktinio pagrindo, visus remonto darbus bute vertino kaip ieÅ¡kovo ir Å¡eimos narių nuopelnÄ , vadovaudamasis jų paÄių Å¡aliÅ¡kais paaiÅ¡kinimais, nepasisakydamas apie atsakovÄs indÄlį, jos paaiÅ¡kinimus, apie tai, kad tam tikriems darbams buvo samdomi žmonÄs. Teismas nepasisakÄ apie liudytojos L.
M. nurodomÄ aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas atsakovÄs bute faktiÅ¡kai gyveno kaip nuomininkas be nuomos. AtsakovÄs įsitikinimu, nuo 2016 m. gegužÄs mÄn. iki 2019 m. vasario mÄn. tarp Å¡alių buvo susiklostÄ panaudos santykiai. 1.15. Teismas, konstatavÄs susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, be motyvų vienu sakiniu pripažino, kad ginÄo butas yra bendroji dalinÄ Å¡alių nuosavybÄ, nustatydamas, jog ieÅ¡kovui priklauso ½ buto dalis.
Å iuo metu atsakovÄ iÅ¡ savo asmeninių lÄšų yra padengusi apie pusÄ (16 000 Eur) buto kainos, kuri sudarÄ 33 000 Eur. AtsakovÄs vertinimu, ieÅ¡kovas prie buto remonto prisidÄjo ne daugiau nei 2 000 Eur suma, todÄl ginÄo turto dalys turi bÅ«ti nustatinÄjamos atsižvelgus į objektyviai nustatytas aplinkybes, o ne vien Å¡aliÅ¡kus ieÅ¡kovo pusÄs liudytojų paaiÅ¡kinimus, ir įvertinus buto rinkos vertÄ 2019 m. vasario mÄn., kuomet ieÅ¡kovas iÅ¡sikÄlÄ iÅ¡ buto.
Teismas nevertino, kaip buto bÅ«klÄ keitÄsi nuo 2019 m. vasario mÄn., ar buvo atlikti buto pagerinimai, į kuriuos ieÅ¡kovas pretenduoti nebegalÄtų. 1.16. Net konstatavus jungtinÄs veiklos faktÄ , turto priteisimas natÅ«ra yra neprotingas, Å¡alis nustumiantis į dar didesnį konfliktÄ jo realizavimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo procese. Vienintelis bÅ«das tinkamai iÅ¡sprÄsti šį ginÄÄ tuo atveju, jei bÅ«tų konstatuota jungtinÄs veiklos sutartis, yra kompensacijos dydžio nustatymas ir jos priteisimas, paliekant ginÄo butÄ natÅ«ra atsakovei. 1.17.
Teismas padarÄ nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas turi finansines galimybes vykdyti įsipareigojimus pagal kredito sutartį. IeÅ¡kovo pripažinimas bendraskoliu iÅ¡ esmÄs apsunkina atsakovÄs padÄtį, kadangi ieÅ¡kovo galimybÄs gauti kreditÄ banko nebuvo vertinamos, o žinant, kad ieÅ¡kovo pajamos yra mažos, atsakovei, kaip solidariai bendraskolei, tektų naÅ¡ta dengti ieÅ¡kovo kredito įmokų dalį ir vÄliau bandyti iÅ¡siieÅ¡koti Å¡ias sumas iÅ¡ ieÅ¡kovo. Jei teismas sprendÄ, kad prievolÄ bankui turi bÅ«ti nustatyta abiem Å¡alims, ji turÄjo bÅ«ti nustatyta ne solidari, o dalinÄ, atsižvelgiant į Å¡alims nustatytas turto dalis.
Teismas nepasisakÄ ir dÄl atsakovÄs iki Å¡iol sumokÄtos bÅ«sto kredito dalies. 1.18. Teismas nepagrįstai priteisÄ iÅ¡ atsakovÄs 3 500 Eur iÅ¡laidas advokato pagalbai apmokÄti. IeÅ¡kovÄ atstovavo ne advokatas, o advokato padÄjÄjas, byla nÄra didelÄs apimties, patikslintas ieÅ¡kinys sudarÄ vos keturis puslapius, bylos nagrinÄjimas nuolat buvo atidedamas dÄl paties ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymų, o byla buvo iÅ¡nagrinÄta per kelis teismo posÄdžius. IeÅ¡kovo atstovo iÅ¡laidų lentelÄje nurodomos 1 000 Eur atstovavimo teismo posÄdžiuose ir kelionÄs iÅ¡laidos negali bÅ«ti pripažįstamos proporcingomis, atsižvelgiant į kelionių atstumÄ , kiekį ir posÄdžių trukmÄ.
Tas pats pasakytina ir apie keturių puslapių patikslinto ieÅ¡kinio parengimÄ , už kurį ieÅ¡kovas sumokÄjo 1 800 Eur. Nepagrįstos ir konsultacijų (300 Eur) bei lydraÅ¡Äių parengimo (400 Eur) iÅ¡laidos.
14. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 2.1. IÅ¡ liudytojų parodymų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, kad Å¡alys rÅ«pinosi bendra buitimi, poilsiu ir turto įsigijimu, jo priežiÅ«ra ir iÅ¡laikymu, aplinkiniams demonstravo artimÄ emocinį ryšį ir leido suprasti juos esant pora. 2.2. AtsakovÄs paaiÅ¡kinimai teisme dÄl Å¡alių santykių buvo labai nenuoseklÅ«s. AtsakovÄ bandÄ sumenkinti ieÅ¡kovÄ kaip asmenybÄ, jo indÄlį į ginÄo butÄ . 2.3.
Nors atsakovÄ teigÄ, kad visas butui reikalingas statybines medžiagas, vonios kambario įrangÄ pirko tik ji viena, taÄiau Å¡iuos paaiÅ¡kinimus paneigia byloje esantys įrodymai, kurie patvirtina ieÅ¡kovo nenuginÄijamÄ indÄlį į butÄ remontÄ . Teismui pateikti vaizdo įraÅ¡ai rodo, kad Å¡alys kartu tvarkosi bute, džiaugiasi butu, svarsto ateities planus apie buto remontÄ . AtsakovÄ nurodÄ, kad ieÅ¡kovas yra iÅ¡klijavÄs tapetus, o jo tÄvas tik tvarkÄ buto elektros instaliacijÄ , taÄiau iÅ¡ byloje pateiktos vaizdo medžiagos matyti, jog buvo griaunamos buto vidinÄs pertvaros tam, kad padidinti buto erdvÄ. 2.4.
IeÅ¡kovas namo bendrijos susirinkimuose veikÄ aktyviai, jo iniciatyva buvo aptverta automobilių stovÄjimo aikÅ¡telÄ su automatiniais kiemo vartais. IeÅ¡kovas pagrįstai jautÄsi buto Å¡eimininkas, dÄjo pastangas pagerinti buto ir namo infrastruktÅ«rÄ . 2.5. Teismas nustatÄ teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad Å¡alys nesusituokÄ gyveno drauge daugiau kaip penkerius metus, vedÄ bendrÄ Å«kį, kÅ«rÄ bendrÄ gyvenimÄ , kooperuodamos savo asmenines lÄÅ¡as ir darbÄ , t. y. atsakovÄ mokÄjo bankui įmokas už bÅ«sto paskolÄ , ieÅ¡kovas iÅ¡ savo ir dovanotų lÄšų pirko statybines medžiagas, virtuvÄs ir vonios kambario įrangÄ , baldus, dirbo kartu su savo tÄvu, į pagalbÄ pasitelkdavo draugus ar giminaiÄius.
AtsakovÄ, norÄdama sumenkinti ieÅ¡kovo ir jo tÄvo pagalbÄ , nurodÄ, kad griovimo darbus atliko jos samdomi darbuotojai, taÄiau jokių įrodymų į bylÄ nepateikÄ. PrieÅ¡ingai, liudytojos B. E. R. ir T. G. teigÄ girdÄjusios griovimo darbus ir maÄiusios ieÅ¡kovo tÄvÄ , neÅ¡antį iÅ¡ buto statybinį lauÅ¾Ä . 2.6. Kai Å¡alių santykiai buvo geri, jie patys nusprendÄ, kad paraiÅ¡kÄ dÄl paskolos bendram bÅ«stui įsigyti pateiks atsakovÄ. Å alys žinojo, kad bÅ«sto kreditÄ realiai gaus atsakovÄ, kadangi ji neturÄjo iÅ¡laikytinių, o darbo užmokestis buvo pakankamas kreditui gauti.
IeÅ¡kovas, teismo posÄdžiuose duodamas paaiÅ¡kinimus, nurodÄ, kad ginÄo Å¡alys neskirstÄ gaunamo darbo užmokesÄio, finansinÄs pagalbos iÅ¡ tÄvų, viskas buvo bendra. Å alims toks modelis buvo priimtinas, kadangi atsakovÄ mokÄjo įmokas bankui, o ieÅ¡kovas savo gaunamu darbo užmokesÄiu iÅ¡laikÄ atsakovÄ, pirko statybines medžiagas buto remontui. Tai, kad atsakovÄ mokÄjo įmokas bankui, nepaneigia Å¡alių jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) susitarimo, sukuriant bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teisÄ Ä¯ ginÄo turtÄ . 2.7.
AtsakovÄ, teigdama, kad ieÅ¡kovas yra neatsakingas, finansiÅ¡kai nestabilus ir nepatikimas, daro deklaratyvias, niekuo nepagrįstas iÅ¡vadas. IeÅ¡kovas neturi finansinių įsiskolinimų, jo amžius nÄra toks, kad negalÄtų gauti kredito ar mokÄti prisiimtus kreditorinius įsipareigojimus bankui. 2.8. Bylos nagrinÄjimas užsitÄsÄ ne dÄl ieÅ¡kovo atstovo praÅ¡ymų, taÄiau dÄl Å¡alyje paskelbto karantino ir paisant Lietuvos nacionalinÄs teismų administracijos rekomendacijų dÄl teismo posÄdžių organizavimo pandemijos metu.
Byloje įvyko Å¡eÅ¡i teismo posÄdžiai, buvo rengti ne tik ieÅ¡kinys, patikslintas ieÅ¡kinys, bet ir raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, teikiami papildomi įrodymai kartu su lydraÅ¡Äiais, papildomais paaiÅ¡kinimais dÄl naujų įrodymų teikimo reikalingumo.
15. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta. TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau â CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). NagrinÄjamoje byloje absoliuÄių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
17. Byloje tarp Å¡alių kilo ginÄas dÄl buto pripažinimo bendrÄ ja daline nuosavybe. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad butas yra bendroji dalinÄ Å¡alių nuosavybÄ, ieÅ¡kovui priklauso ½ dalis buto, o turtinÄ prievolÄ pagal kredito sutartį pripažino solidaria Å¡alių prievole. AtsakovÄ nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigdama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikÄ materialinÄs teisÄs normas, netinkamai įvertino byloje esanÄius įrodymus ir nepagrįstai pripažino, jog Å¡alys veikÄ jungtinÄs veiklos pagrindu.
18. Pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl ieÅ¡kovo reikalavimo pripažinti ginÄo butÄ Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe, ginÄo santykius kvalifikavo kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartinius teisinius santykius. AtsakovÄ nesutinka su tokiu ginÄo santykių kvalifikavimu, teigdama, kad, pirma, ieÅ¡kinyje nebuvo suformuluotas reikalavimas Å¡alių santykius pripažinti jungtine veikla, antra, Å¡alių santykiai negali bÅ«ti kvalifikuojami kaip jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) santykiai.
19. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas yra ne kartÄ pabrÄžÄs, kad teisinÄ kvalifikacija, teisÄs normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginÄo santykiui yra bylÄ nagrinÄjanÄio teismo prerogatyva, todÄl ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovo nurodytas teisinis ieÅ¡kinio pagrindas ir faktinių aplinkybių teisinis vertinimas teismui nÄra privalomas ir Å¡io nesaisto (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-166/2008, 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-338/2008). Taigi teismas turi pritaikyti normÄ , atitinkanÄiÄ iÅ¡dÄstytÄ ieÅ¡kinio faktinį pagrindÄ . Å is teismo veiksmas negali bÅ«ti vertinamas kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nÄra keiÄiami (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-176/2010).
20. NagrinÄjamoje byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas praÅ¡Ä pripažinti ginÄo butÄ Å¡alių bendrÄ ja daline nuosavybe motyvuodamas tuo, jog su atsakove gyveno kartu, kÅ«rÄ bendrÄ Å«kį, planavo Å¡eimos pagausÄjimÄ ir ateitį kartu, įsirengÄ butÄ bendromis lÄÅ¡omis ir darbu. AtsakovÄ atsikirtimus į ieÅ¡kinį grindÄ tuo, kad tarp Å¡alių nebuvo susitarimo dÄl jungtinÄs veiklos, nes jokių mokÄjimų, susijusių su buto pirkimu, įforminimu, iÅ¡laikymu, draudimu, komunalinių mokesÄių mokÄjimu, ieÅ¡kovas neatliko.
Pirmosios instancijos teismas, nustatÄs, kad 2014â2016 m. Å¡alys gyveno ieÅ¡kovo tÄvų namuose, 2016 m. atsakovÄs vardu buvo sudaryta ginÄo buto pirkimoâpardavimo sutartis, 2017â2019 m. Å¡alys gyveno ginÄo bute, Å¡alys bendrai tvarkÄ Å«kį, turÄjo bendrÄ biudžetÄ , ieÅ¡kovui dovanoti pinigai buvo panaudoti atliekant buto remontÄ ir kuriant buto gerbÅ«vį, ieÅ¡kovas ne tik pats savo fiziniu darbu prisidÄjo prie turto kÅ«rimo, taÄiau taip pat naudojosi artimų žmonių, draugų pagalba, sprendÄ esant pakankamÄ pagrindÄ manyti, jog tarp Å¡alių egzistavo susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ.
21. Pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimÄ dÄl bendros jungtinÄs veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ gali bÅ«ti nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendru savo paÄių darbu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-58-378/2017). TeisÄjų kolegijos vertinimu, byloje nustatytos faktinÄs aplinkybÄs teikia pakankamÄ pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys kryptingai kÅ«rÄ bendrÄ turtÄ asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir bendromis pastangomis, taigi sudarÄ bendro pobÅ«džio susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, o atsakovÄs apeliacinio skundo argumentai Å¡ios iÅ¡vados nepaneigia.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai atliko įstatyme nustatytas funkcijas, analizavo ieÅ¡kovo įrodinÄjamas aplinkybes, atsakovÄs atsikirtimuose nurodytas faktines aplinkybes, jas patvirtinanÄius įrodymus, jų pagrindu konstatavo nustatytus faktus, priimtame sprendime iÅ¡dÄstÄ jų teisinį vertinimÄ , kvalifikavo Å¡alių ginÄo santykius. Pirmosios instancijos teismas rÄmÄsi aktualia kasacinio teismo praktika, taikÄ su įrodinÄjamų teisinių santykių vertinimu susijusiose bylose kasacinio teismo pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus.
DÄl nurodytų priežasÄių teisÄjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovÄs apeliacinio skundo argumentais dÄl Å¡alių ginÄo santykių netinkamo kvalifikavimo.
22. AtsakovÄ apeliaciniame skunde neginÄija aplinkybÄs, kad Å¡alys gyveno kartu, tvarkÄsi namuose, kartu dalyvaudavo įvairiose Å¡eimos Å¡ventÄse, nesutikdama tik su bendro gyvenimo su ieÅ¡kovu pradžia, kadangi, atsakovÄs teigimu, pas ieÅ¡kovo tÄvus ji gyveno apie metus (nuo 2015 m. rugsÄjo mÄn.). TaÄiau, kaip minÄta, atsakovÄ prieÅ¡tarauja pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad tarp Å¡alių buvo bendras siekis kartu, faktiniu jungtinÄs veiklos pagrindu įsigyti ginÄo butÄ . AtsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovas neįrodÄ su tuo susijusių aplinkybių, o pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas buvus susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, rÄmÄsi tik ieÅ¡kovo ir jam artimų asmenų paaiÅ¡kinimais, nepaisydamas to, kad jie prieÅ¡tarauja tarpusavyje.
23. Kasacinis teismas, formuodamas įrodymų vertinimo taisykles tokio pobÅ«džio bylose, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad reikalavimas, jog kartu gyvenantys nesusituokÄ asmenys (sugyventiniai), bendrai įgydami turtÄ , visus klausimus vienas su kitu derintų tik raÅ¡ytiniais susitarimais, neatitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo principų (CK 1.5 straipsnis). Žodinis susitarimas dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sutartinių teisinių santykių, kuriais siekiama sukurti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, įrodinÄjamas tokiomis aplinkybÄmis kaip Å¡alių bendras gyvenimas (ypaÄ jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgÄ laikÄ , yra nuolatinis ir pastovus), Å«kio tvarkymas kartu, bendro turto kÅ«rimas asmeninÄmis lÄÅ¡omis ir (ar) savo darbu ir kt. (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-133-421/2019).
24. Taigi, sugyventinių susitarimas įgyti konkretų turtÄ bendrosios dalinÄs nuosavybÄs teise (ar tokio susitarimo nebuvimas) gali bÅ«ti įrodinÄjamas visais leistinais įrodymais, tarp jų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais (CPK 177 straipsnio 2 dalis). TeisÄjų kolegija, vertindama atsakovÄs argumentus dÄl ieÅ¡kovo indÄlio atliekant ginÄo buto remontÄ , atkreipia dÄmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas akcentavo nepakankamas paÄios atsakovÄs lÄÅ¡as tokiam remontui atlikti ir ginÄo butui iÅ¡laikyti.
Siekdama paneigti tokiÄ pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , atsakovÄ nurodo, kad ji ne kartÄ vasaromis vyko į užsienį (JungtinÄ KaralystÄ, Jungtines Amerikos Valstijas), iÅ¡ kur parsiveždavo santaupų. AplinkybÄ, kad ieÅ¡kovas neneigÄ atsakovÄs vykimo į užsienį, nepatvirtina atsakovÄs santaupų turÄjimo. AtsakovÄ teigia, kad ieÅ¡kovas neturÄjo santaupų iÅ¡ prekybos automobiliais, kadangi tokios jo santaupos nepagrįstos objektyviais įrodymais, bet pati atsakovÄ santaupų turÄjimÄ Ä¯rodinÄja tokiais paÄiais paaiÅ¡kinimais, kurie nepagrįsti objektyviais įrodymais.
Kita vertus, ieÅ¡kovas, teigdamas, kad ginÄo buto remontui turÄjo 9 000 Eur, kuriuos jam padovanojo mama ir moÄiutÄ, pateikÄ Ä¯rodymus â 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. pinigų dovanojimo sutartis. Pirmosios instancijos teismas sprendÄ, kad nÄra pagrindo vertinti, jog Å¡ios sutartys negalioja, tokios iÅ¡vados neturi pagrindo padaryti ir apeliacinÄs instancijos teismas. Nors atsakovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad dovanojimo sutartys buvo sudarytos dÄl akių, taÄiau atkreiptinas dÄmesys į tai, jog atsakovÄ Ä¯statymo nustatyta tvarka pirmosios instancijos teisme nepareiÅ¡kÄ prieÅ¡inio reikalavimo pripažinti Å¡ias sutartis negaliojanÄiomis, o apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 312 straipsnis).
25. TeisÄtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos Å¡alims turi įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). AtsakovÄs apeliaciniame skunde nurodytos 2016 m. balandžio 4 d. ir 2016 m. balandžio 6 d. dovanojimo sutarÄių sudarymo aplinkybÄs (liudytoja M. T. nesugebÄjo paaiÅ¡kinti, kokiomis aplinkybÄmis, kokiu paros metu, kur buvo sudaryta dovanojimo sutartis, kas rengÄ jos tekstÄ , kokiomis kupiÅ«romis ji dovanojo pinigus, patvirtino, kad sutartį pasiraÅ¡yti jiems kažkas patarÄ, o pinigus ji perdavÄ kitu metu, nei buvo pasiraÅ¡yta sutartis) paÄios savaime neduoda pagrindo abejoti dovanojimo sutartyse nurodytų sumų perdavimo fakto tikrumu ir Å¡alių valia sudaryti sandorius.
Atsižvelgiant į tai, nÄra teisinio pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dÄl ieÅ¡kovui dovanotų pinigų panaudojimo atliekant ginÄo buto remontÄ ir kuriant buto gerbÅ«vį vertinti kaip nepagrįstÄ . Be to, pati atsakovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad ginÄo butas buvo įsigytas 2016 m. balandžio 29 d., kuomet ieÅ¡kovas darbovietÄje buvo iÅ¡dirbÄs beveik 10 mÄnesių (nuo 2015 m. liepos 2 d.). Nors Å¡i aplinkybÄ atsakovÄs nurodyta siekiant įrodyti melagingus, atsakovÄs teigimu, ieÅ¡kovo teiginius apie negalÄjimÄ paimti kreditÄ savo vardu, taÄiau ji kartu patvirtina, kad ieÅ¡kovas turÄjo pajamų ir galÄjo jas investuoti į bendro su atsakove turto sukÅ«rimÄ .
26. TeisÄjų kolegija svarbia aplinkybe pripažįsta ir tai, kad pagal CK 6.970 straipsnį bendroji nuosavybÄ kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnaÅ¡ais, t. y. asmeninÄmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lÄÅ¡omis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovo pateikti mokÄjimo Äekiai patvirtina pirktas statybines medžiagas, o nuotraukos, vaizdo įraÅ¡ai, liudytojų R. T., A. T., M. T., N. C., K. C., M. S., T. G., D. E. R. parodymai patvirtina, jog ginÄo bute buvo atliekami plaÄios apimties remonto darbai, juos atliko Å¡alys ir R.
T., A. T., N. C., K. C., M. S. AtsakovÄ teigia, kad ginÄo buto remontas buvo atliktas jos lÄÅ¡omis, ieÅ¡kovas prisidÄjo tik atlikdamas tam tikrus darbus, atsakovÄ sumokÄjo ieÅ¡kovo tÄvo ir broliui už suteiktas paslaugas, dalį remonto darbų ji atliko pati, kitai daliai darbų atlikti samdÄ darbininkus. AtsakovÄ, nurodydama aplinkybes apie kitiems asmenims mokÄtas lÄÅ¡as už atliktus remonto darbus, nepateikÄ jokių Å¡ias aplinkybes pagrindžianÄių įrodymų, nors darbininkų (ne giminaiÄių) samdÄ ir jiems mokÄtÄ atlygį galima įrodyti raÅ¡ytiniais susitarimais, iÅ¡raÅ¡ais iÅ¡ banko sÄ skaitos, tokių darbininkų liudijimais teismo posÄdyje.
Atsižvelgiant į tai, Å¡ie atsakovÄs paaiÅ¡kinimai, kaip prieÅ¡taraujantys kitiems byloje esantiems įrodymams, pirmosios instancijos teismo pagrįstai buvo atmesti. AtsakovÄ taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakÄ apie liudytojos L. M. nurodomÄ aplinkybÄ, jog ieÅ¡kovas atsakovÄs bute faktiÅ¡kai gyveno kaip nuomininkas be nuomos. TeisÄjų kolegijos vertinimu, iÅ¡vadas dÄl ieÅ¡kovo iniciatyvųs atliekant remonto darbus pirmosios instancijos teismas padarÄ Ä¯vertindamas į bylÄ surinktų įrodymų visumÄ , kurių minÄtas liudytojos L.
M. teiginys nepaneigia. Kita vertus, tokių iniciatyvų egzistavimas leido pirmosios instancijos teismui pagrįstai abejoti minÄtos liudytojos parodymų patikimumu.
27. AplinkybÄ, kad ir atsakovÄ prisidÄjo prie ginÄo buto remonto darbu ir lÄÅ¡omis, pirkdama tam tikrus daiktus ar mokÄdama už tam tikras medžiagas, nepaneigia ieÅ¡kovo indÄlio kuriant bendrÄ Å¡alių turtÄ . PažymÄtina, kad atsakovÄ ginÄo butÄ Ä¯sigijo ne už asmenines lÄÅ¡as (iÅ¡skyrus pradinį įnaÅ¡Ä , kuris buvo sumokÄtas atsakovÄs, jos mamos ir moÄiutÄs dovanotomis lÄÅ¡omis), o paÄmÄ iÅ¡ banko kreditÄ ginÄo butui įsigyti. DÄl to vertinti, kad ginÄo butas buvo įsigytas iÅ¡skirtinai atsakovÄs lÄÅ¡omis, nÄra pagrindo.
AplinkybÄ, kad kreditÄ iÅ¡ banko paÄmÄ ne ieÅ¡kovas, o atsakovÄ, nepaneigia tiesioginio ieÅ¡kovo dalyvavimo kuriant (rekonstruojant) daiktÄ , kaip nuosavybÄs objektÄ . Nesant objektyvių įrodymų, paneigianÄių ieÅ¡kovo ir liudytojų nurodytas aplinkybes dÄl ieÅ¡kovo prisidÄjimo prie turto kÅ«rimo savo fiziniu darbu ir lÄÅ¡omis, nesant duomenų, kad atsakovÄ mokÄjo ieÅ¡kovui ir jo artimiesiems bei draugams už jų suteiktas paslaugas arba ieÅ¡kovas visus darbus atliko, medžiagas ginÄo buto remontui pirko iÅ¡ draugiÅ¡kumo ir siekio padÄti atsakovei, teisÄjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dÄl Å¡alių susitarimo dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ buvimo, o atsakovÄs teiginius apie menkas ieÅ¡kovo galimybes sukurti bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, byloje nenustatytas aplinkybÄs, jog Å¡alys bendrai veikÄ siekdamos sukurti (įgyti) bendrÄ turtÄ , vertina kaip neatitinkanÄius byloje nustatytų faktinių aplinkybių.
28. AtsakovÄs apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybÄs dÄl neigiamų ieÅ¡kovo asmeninių savybių nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados apie Å¡alių susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, nes, kaip minÄta, atsakovÄ pripažino su ieÅ¡kovu gyvenusi kaip pora, byloje yra nustatytos aplinkybÄs apie ieÅ¡kovo dalyvavimÄ kuriant su atsakove bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, o tam tikros ieÅ¡kovo savybÄs, buvusios toleruojamos atsakovÄs, negali paneigti fakto apie Å¡alių, kaip partnerių, gyvenimÄ kartu, bendro Å«kio vedimÄ , taip pat ieÅ¡kovo indÄlio sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ darbu ir asmeninÄmis lÄÅ¡omis.
29. AtsakovÄ apeliaciniame skunde teigia, kad, konstatavÄs susitarimÄ dÄl jungtinÄs veiklos (partnerystÄs) sukuriant bendrÄ jÄ dalinÄ nuosavybÄ, pirmosios instancijos teismas be motyvų vienu sakiniu pripažino, jog ginÄo butas yra bendroji dalinÄ Å¡alių nuosavybÄ, nustatydamas, kad ieÅ¡kovui priklauso ½ buto dalis. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.970 straipsnio 2 dalimi, teisÄtai preziumavo, kad Å¡alių įnaÅ¡ai bendrojoje jungtinÄje veikloje buvo lygÅ«s, kadangi atsakovÄ nenurodÄ argumentų ir nepateikÄ Ä¯rodymų Å¡iai prezumpcijai paneigti.
Å iuo atveju atsakovÄ turÄjo paneigti ieÅ¡kovo argumentus, kad jis prisidÄjo prie bendro Å¡alių tikslo siekimo tokia paÄia dalimi, kaip ir atsakovÄ. Atsakovei to nepadarius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad atsakovÄ nepaneigÄ CK 6.970 straipsnio 2 dalyje nustatytos prezumpcijos apie jungtinÄs veiklos sutarties Å¡alių lygius įnaÅ¡us į bendro turto įsigijimÄ . AtsakovÄ teigia, kad ieÅ¡kovas prie buto remonto prisidÄjo ne daugiau nei 2 000 Eur suma, taÄiau Å¡is atsakovÄs teiginys, atsakovei nepateikus jokių jį pagrindžianÄių įrodymų, vertintinas kaip deklaratyvus ir neįrodytas.
Apeliaciniame skunde atsakovÄs nurodyti argumentai apie tai, kad atsakovÄ jau yra padengusi pusÄ buto kainos, pirmosios instancijos teismas nevertino buto vertÄs pokyÄių, nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ apie lygius Å¡alių įnaÅ¡us bendrojoje jungtinÄje veikloje vertinti kaip nepagrįstÄ . Å alims nutraukus bendrÄ gyvenimÄ , ieÅ¡kovas neturÄjo galimybių prisidÄti prie Å¡alių bendro turto iÅ¡laikymo ar bÅ«tinų pagerinimų, taÄiau atsakovÄ, kaip ginÄo turto bendrasavininkÄ, esant tam nustatytoms sÄ lygoms, turi teisÄ reikalauti iÅ¡ ieÅ¡kovo jam priklausanÄiai buto daliai tenkanÄių iÅ¡laikymo ar pagerinimo iÅ¡laidų atlyginimo (CK 6.974 straipsnio 1 dalis).
30. TeisÄjų kolegija pažymi, kad galiojanÄiose civilinio proceso teisÄs normose nustatytos dvi atsakovo gynimosi nuo pareikÅ¡to ieÅ¡kinio priemonÄs â prieÅ¡inis ieÅ¡kinys ir atsiliepimas (atsikirtimas) į ieÅ¡kinį (CPK 142, 143 straipsniai). Atsiliepime į ieÅ¡kinį atsakovas nurodo nesutikimo su ieÅ¡kiniu motyvus, t. y. atsikirtimus į ieÅ¡kovo reikalavimus (CPK 142 straipsnio 2 dalis), taÄiau negali reikÅ¡ti savarankiÅ¡kų reikalavimų. Taigi, jeigu atsakovas yra pasyvioji Å¡alis, jis savo atsikirtimus gali iÅ¡dÄstyti atsiliepime į ieÅ¡kinį, taÄiau jeigu atsakovas reiÅ¡kia savarankiÅ¡kus reikalavimus ieÅ¡kovui (pvz., taikyti sutartinÄ atsakomybÄ, atlyginti žalÄ ir pan., t. y. veikia aktyviai), Å¡ie reikalavimai turi bÅ«ti suformuluoti pasirenkant kitÄ gynybos priemonÄ â reiÅ¡kiant prieÅ¡ieÅ¡kinį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-410-916/2015).
31. NagrinÄjamu atveju atsakovÄ nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų gynÄsi atsiliepime iÅ¡dÄstydama aplinkybes, susijusias su Å¡alių bendru gyvenimu, jų indÄliu įsigyjant ginÄo butÄ . Apeliaciniame skunde atsakovÄ praÅ¡o, konstatavus jungtinÄs veiklos sutartį, nustatyti kompensacijos dydį ir jį priteisti ieÅ¡kovui, paliekant ginÄo butÄ natÅ«ra atsakovei. TeisÄjų kolegija pažymi, kad atsakovÄ nagrinÄjamoje byloje nebuvo pareiÅ¡kusi jokių savarankiÅ¡kų reikalavimų, taigi nepraÅ¡Ä atidalinti ginÄo butÄ , iÅ¡mokant ieÅ¡kovui kompensacijÄ , todÄl nevertina su tuo susijusių apeliacinio skundo argumentų.
DÄl tos paÄios priežasties teisÄjų kolegija nepasisako dÄl atsakovÄs praÅ¡ymo pakeisti prievolÄs bankui pobÅ«dį (nustatyti ne solidariÄ , o dalinÄ prievolÄ bankui). Kadangi atsakovÄ pirmosios instancijos teisme nekÄlÄ savarankiÅ¡ko reikalavimo priteisti jai iÅ¡ ieÅ¡kovo sumokÄto bÅ«sto kredito dalį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai dÄl to nepasisakÄ, o su tuo susijÄ apeliacinio skundo argumentai negali bÅ«ti vertinami kaip patvirtinantys teismo sprendimo neteisÄtumÄ .
32. AtsakovÄ apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo nesutinkanti su iÅ¡ jos ieÅ¡kovui priteisto bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžiu. AtsakovÄ teigia, kad iÅ¡ jos priteista 3 500 Eur iÅ¡laidų advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti suma yra pernelyg didelÄ, neproporcinga ieÅ¡kovui suteiktų teisinių paslaugų apimÄiai ir turiniui.
33. TeisÄjų kolegija atkreipia dÄmesį, kad atsakovÄ apeliaciniame skunde neginÄija aplinkybÄs, jog ieÅ¡kovo už jam suteiktas teisines paslaugas advokato padÄjÄjui sumokÄtas užmokestis nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (redakcija nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintose Rekomendacijose dÄl civilinÄse bylose priteistino užmokesÄio už advokato ar advokato padÄjÄjo teikiamÄ pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau â Rekomendacijos) nustatytų užmokesÄio dydžių už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas, taÄiau pagrįstai teigia, jog Rekomendacijų 2 punktas ir CPK 98 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismÄ nustatant priteistino užmokesÄio už teikiamas teisines paslaugas dydį atsižvelgti į bylos sudÄtingumÄ , teisinių paslaugų kompleksiÅ¡kumÄ , specialiųjų žinių reikalingumÄ , ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimÄ toje byloje, bÅ«tinybÄ iÅ¡vykti į kitÄ vietovÄ, negu registruota advokato darbo vieta, ginÄo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumÄ ir pobÅ«dį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumÄ , Å¡alių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sÄ naudas, kitas svarbias aplinkybes.
34. Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas taip pat yra nurodÄs, kad ne visos faktiÅ¡kai Å¡alių sumokÄtos sumos advokato pagalbai teismo gali bÅ«ti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto Å¡alies iÅ¡laidavimo. Jeigu realiai iÅ¡mokÄtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstÄ dydį, o kitos dalies iÅ¡laidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-533/2008).
35. TeisÄjų kolegija, atsižvelgusi į Rekomendacijose iÅ¡vardintus kriterijus, sprendžia, kad nÄra pakankamo pagrindo ieÅ¡kovo sumokÄtos sumos advokato padÄjÄjo teisinei pagalbai apmokÄti vertinti kaip pernelyg didelio ir nepagrįsto iÅ¡laidavimo. Å iuo atveju nesutiktina su atsakove, kad nagrinÄjama byla buvo nesudÄtinga, mažos apimties ir iÅ¡nagrinÄta labai greitai. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovo praÅ¡yta priteisti iÅ¡laidų, turÄtų pirmosios instancijos teisme, advokato padÄjÄjo pagalbai apmokÄti suma atitinka bylos sudÄtingumÄ , advokato padÄjÄjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra ne didesnÄ, negu apskaiÄiuota pagal Rekomendacijas, priteistino užmokesÄio suma, todÄl skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo pagrįstai priteista iÅ¡ atsakovÄs.
36. AtsakovÄ, kritikuodama ieÅ¡kovo atstovo iÅ¡laidų lentelÄje nurodomas 1 000 Eur atstovavimo teismo posÄdžiuose ir kelionÄs iÅ¡laidas, kaip minÄta, neteigia, kad Å¡ios iÅ¡laidos neatitinka Rekomendacijose nustatytų užmokesÄio dydžių už tokio pobÅ«džio teisines paslaugas. Be to, atsakovÄ neatsižvelgia į aplinkybÄ, kad civilinÄ byla iÅ¡ Kauno apylinkÄs teismo Kauno rÅ«mų į Å¡io teismo į KÄdainių rÅ«mus buvo perduota nagrinÄti ne dÄl ieÅ¡kovo kaltÄs, todÄl dÄl civilinÄs bylos perdavimo nagrinÄti toliau nuo ieÅ¡kovo atstovo darbo vietos esantiems teismo rÅ«mams susidariusios papildomos ieÅ¡kovo atstovo kelionÄs iÅ¡laidos neturÄtų tapti papildoma finansine naÅ¡ta ieÅ¡kovui.
TeisÄjų kolegija taip pat nustatÄ, kad pirmosios instancijos teisme vyko Å¡eÅ¡i teismo posÄdžiai, kai kurie iÅ¡ jų truko po kelias valandas, todÄl atsakovÄs apeliacinio skundo argumentÄ , jog 1 000 Eur atstovavimo teismo posÄdžiuose ir kelionÄs iÅ¡laidos yra neproporcingos, vertina kaip nepagrįstÄ . Rekomendacijose nÄra numatyto kriterijaus advokatų ar advokatų padÄjÄjų parengtus procesinius dokumentus vertinti ir užmokesÄio dydį už parengtus procesinius dokumentus nustatyti pagal jų apimtį, todÄl nepagrįstu pripažintinas ir atsakovÄs apeliacinio skundo argumentas dÄl per didelio užmokesÄio dydžio už keturių puslapių ieÅ¡kinį, ypaÄ Ä¯vertinus aplinkybÄ, kad ieÅ¡kovo už ieÅ¡kinio parengimÄ sumokÄta suma yra gerokai mažesnÄ už Rekomendacijų 8.2 papunktyje rekomenduojamÄ priteisti maksimalų užmokesÄio dydį už tokio pobÅ«džio teisinÄ paslaugÄ (1 381 Eur * 2,5 * 0,8 = 2 762 Eur).
TeisÄjų kolegija pažymi, kad Rekomendacijų 8.16, 8.17, 8.19 papunkÄiuose yra nustatyti rekomenduojami priteisti maksimalÅ«s užmokesÄio dydžiai už kitų dokumentų parengimÄ , taip pat už teisines konsultacijas, todÄl ieÅ¡kovas pagrįstai praÅ¡Ä priteisti jam iÅ¡laidų už teisines konsultacijas ir lydraÅ¡Äių parengimÄ atlyginimÄ , tuo labiau, kad, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, lydraÅ¡Äiai buvo teikiami su papildomais įrodymais, paaiÅ¡kinimais, praÅ¡ymais ir pan., už kuriuos atskirai ieÅ¡kovo atstovas neÄmÄ užmokesÄio iÅ¡ ieÅ¡kovo.
Be to, ir pati atsakovÄ apeliaciniame skunde nurodo, kad Å¡ių iÅ¡laidų nelaiko nepagrįstomis. AplinkybÄ, kad atsakovÄ jai atstovavusiai advokatei už suteiktas teisines paslaugas sumokÄjo iÅ¡ viso 1 300 Eur sumÄ , nepaneigia ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs priteisto bylinÄjimosi iÅ¡laidų atlyginimo dydžio pagrįstumo, kadangi atlygio už teisines paslaugas dydis nustatomas asmens ir jo atstovo susitarimu.
37. TeisÄjų kolegija, remdamasi iÅ¡dÄstytais argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidÄ materialiosios ar proceso teisÄs normų, todÄl naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ apeliacinio skundo motyvais nÄra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
38. Apeliacinį skundÄ atmetus, atsakovÄ neturi teisÄs į iÅ¡laidų apeliaciniame procese atlyginimÄ , o ieÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų apie tokių iÅ¡laidų buvimÄ , todÄl bylinÄjimosi iÅ¡laidų apeliaciniame procese paskirstymo klausimas nesprendžiamas. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apylinkÄs teismo 2021 m. gegužÄs 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisÄja nuo jos priÄmimo dienos. TeisÄjai Marius Bartninkas Edvardas Paliokas Jurgita SujetienÄ