bda6d3a6-855d-4c01-833d-fa9e4d830bca · Regionų administracinis teismas

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1556-342/2019 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02686-2018-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 20.4; 55.1.3 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 15 d. Klaipėda Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mų teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jurgitai Žvilauskienei, 2019 m. vasario 12 d. raÅ¡ytinio proceso tvarka teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. S. (toliau – ir pareiÅ¡kėjas) praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, (toliau – ir atsakovė) 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ (b. l. 3 - 4). PareiÅ¡kėjas nurodo, jog laikotarpiu nuo 2018-05-28 iki 2018-06-11 buvo laikomas PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pataisos namai) 3 – ajame sektoriuje, kuriame buvo ankÅ¡ta ir nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma.

Teigia, kad nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, reikėjo daužyti duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nai iÅ¡girs. Pažymi, kad pasivaikčiojimų kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡liadėžių, peleninių, nuolat buvo Å¡iukÅ¡lių, nebuvo įrengta sporto inventoriaus, todėl nebuvo galimybės tinkamai mankÅ¡tintis. Teigia, kad Pataisos namai neužtikrino patalpos apÅ¡vietimo, nes langus užgožia trys poros grotų ir tinklas. Nurodo, kad nebuvo suteiktos tinkamos sÄ lygos naudotis higienos sanitariniais įrenginiais; kamerose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų, spintelės; sienos pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio; sanitarinio mazgo, o buvo skylė su papildoma vandens srove, taip pat nebuvo atskiros ventiliacijos nuo gyvenamųjų patalpų, kamerų dažai atsilupę, sienose skylės. Teigia, kad nebuvo sudarytos galimybės nusiprausti po Å¡iltu vandeniu.

Nurodo, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant į/iÅ¡ Pataisos namus, asmens ir daiktų apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir t. t.). Atsakovės atstovas atsiliepimu (b. l. 9 -14) su skundu nesutinka ir praÅ¡o pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas už rėžimų reikalavimų pažeidimus atliko bausmę Pataisos namų 3-ame sektoriaus kamerų tipo patalpose; nurodo laikotarpius ir kamerų tipo patalpas, į kurias pareiÅ¡kėjas buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2018-05-28 iki 2018-06-11.

Teigia, kad nuobaudų atlikimÄ uždarosios zonos kamerose lėmė nuteistojo elgesys ir jo paties valia. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos. Daro iÅ¡vadÄ , kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo. Teigia, kad 3-io sektoriaus bÅ«riuose įrengtos patalpos bei kamerų tipo patalpose baldais ir inventorium aprÅ«pintos laikantis teisės aktų nuostatų.

Nurodo, kad 3-io sektoriaus kamerų tipo patalpose yra įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai, bei Å¡iukÅ¡lių dėžės kiemeliuose; nuteistasis į Ūkio skyrių nesiskundė dėl Å¡iukÅ¡lių dėžių trÅ«kumo. Pažymi, kad teisės aktai nenumato sporto įrengimo kamerų tipo patalpų kiemeliuose, tik esant galimybei. Teigia, kad užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , o gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis.

Teigia, kad atsiliepime nurodyti teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamÄ sias ir bendro naudojimo patalpas, turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Akcentuoja, kad kamerų tipo patalpų bendrÄ duÅ¡inę valo nuteistasis, dirbantis Ūkio aptarnavimo darbus valytojo pareigose. Pažymi, kad nustatyta tvarka, kuria vadovaujantis uždarosios kamerų techninė apžiÅ«ra atliekama kasdien; techninės apžiÅ«ros metu kruopščiai apžiÅ«rimos langų grotos, sienos, grindys, lubos, gultai, stalai, praustuvių tvirtinimai, santechniniai vamzdžiai; patikrinama, ar nėra žemės, plytų nuolaužų, statybinių Å¡iukÅ¡lių ir kitų rengiamo pabėgimo požymių; apžiÅ«rų metų užfiksuoti pažeidimai Å¡alinami nedelsiant.

Teigia, kad pareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje, ginčo laikotarpiu, duomenų, kad pareiÅ¡kėjas kreiptųsi, dėl sveikatos pablogėjimo, kurį galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, nėra; pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl patiriamų psichologinių iÅ¡gyvenimų, kuriuos galėjo sukelti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė. Mano, kad vertinant aplinkybes, jog pareiÅ¡kėjas iÅ¡ tikrųjų jautė skunde nurodytus psichologinius iÅ¡gyvenimus yra nepagrįstos ir neatitinka tikrovės. Teigia, kad pareiÅ¡kėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalÄ dėl pareigÅ«nų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos, todėl jo skundas yra visiÅ¡kai nepagrįstas.

Mano, kad pareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. Pažymi, kad tam tikras nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami iÅ¡gyvenimai, patyrimai paprastai yra neiÅ¡vengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Teismas k o n s t a t u o j a: Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilęs dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui, kuriÄ jis galimai patyrė PravieniÅ¡kių pataisos namuose - atvirojoje kolonijoje (minėta, toliau – ir Pataisos namai).

Dėl vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio nuostatomis. Pagal CK 6.271 straipsnį žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad Å¡iame straipsnyje terminas „valdžios institucija” reiÅ¡kia bet kokį vieÅ¡osios teisės subjektÄ , taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas” reiÅ¡kia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmÄ (veikimÄ , neveikimÄ ), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualÅ«s aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., iÅ¡skyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis).

CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda, esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas, nustačius visumÄ anksčiau minėtų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų. Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalÄ .

Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas neÅ¡alina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalÄ (žr., pvz., LVAT 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013). Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga (žr., pvz., LVAT 2013-04-08 nutartį administracinėje byloje Nr. A492-558/2013, 2013-12-16 nutartį administracinėje byloje A662-2009/2013; 2013-11-07 nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1500/2013 ir kt.).

Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., LVAT 2007-03-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011-03-31 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11 ir kt.). Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTÄ® 24 straipsnio 2 dalies 7 punktas, 25 straipsnis, 56 straipsnio 4 dalis, 67 straipsnis, 71 straipsnis).

Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , svarbu įvertinti ir nustatyti, ar PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos (pareigÅ«nų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar Å¡ie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Dėl minimalaus gyvenamojo ploto Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas savo teisių pažeidimÄ kildina iÅ¡ netinkamų jo laikymo Pataisos namuose sÄ lygų, kai gyvenamosiose patalpose vienam asmeniui tenkantis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė.

Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ byloje V. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 44558/98 ir kt.). Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį.

Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 28524/95).

Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios” Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., EŽTT 2005-04-07 sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 53254/99; 2008-02-14 sprendimÄ byloje Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 66802/01; 2012-01-10 sprendimÄ byloje Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ir kt.).

EŽTT naujausioje praktikoje (žr., 2016-10-20 sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13) paaiÅ¡kino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų bÅ«ti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad bÅ«tų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiÅ¡kinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimÄ pažeidimÄ .

EŽTT pažymėjo, kad kiti standartai, formuojami tokių tarptautinių institucijų, kaip Europos komitetas prieÅ¡ kankinimÄ ir kitokį žiaurų, nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį elgesį ir baudimÄ (CPT), arba nacionalinėje teisėje nustatyti standartai nėra lemiamas argumentas, vertinant pažeidimÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme, kadangi bÅ«tina atsižvelgti į visas kiekvienos bylos aplinkybes, o tokios tarptautinės institucijos, kaip CPT, nagrinėjamoje srityje formuoja bendrus standartus, siekdamos pažeidimų prevencijos, be to, ir nacionaliniai standartai labai skiriasi ir yra skirti nustatyti tinkamo apgyvendinimo bendruosius reikalavimus toje konkrečioje penitenciarinių įstaigų sistemoje.

Atsižvelgęs į teismų praktikÄ ir ploto kriterijaus reikÅ¡mę vertinant visas kalinimo sÄ lygas, EŽTT minėtoje MurÅ¡ić byloje nusprendė, kad kai kalinamam asmeniui tenka mažiau nei 3 kv. m. daugiavietėje kameroje, asmeninės erdvės trÅ«kumas yra vertinamas kaip toks rimtas, jog kyla stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija. Tačiau tam tikrais atvejais kalinimo sÄ lygų kumuliatyvus poveikis gali tokiÄ prezumpcijÄ paneigti. Tuomet įrodinėjimo naÅ¡ta tenka atsakovui, kuris gali paneigti Å¡iÄ prezumpcijÄ , pagrįsdamas, kad buvo veiksnių, galėjusių adekvačiai kompensuoti ribotÄ asmeninės erdvės skyrimÄ .

Stipri Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija paprastai gali būti paneigiama, jeigu nustatoma, kad kumuliatyviai egzistavo šie veiksniai:

a) reikalaujamos minimalios asmeninės 3 kv. m. erdvės trūkumo epizodai buvo trumpi, atsitiktiniai ir nereikšmingi;

b) toks asmeninės erdvės trūkumas buvo lydimas pakankamos judėjimo laisvės už kameros ribų ir tinkamo užimtumo ne kameros patalpose;

c) pareiÅ¡kėjas yra kalinamas bendrÄ ja prasme tinkamoje kalinimo įstaigoje ir nėra jokių kitų Å¡io asmens kalinimÄ sunkinančių aplinkybių. Kai vertinamas kalinimas kalėjimo kameroje, kurioje kiekvienam kalinamam asmeniui tenka nuo 3 iki 4 kv. m., Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas bus konstatuotas, jeigu ploto veiksnys nustatomas kartu su kitomis netinkamo kalinimo sÄ lygomis, susijusiomis su galimybe mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralia Å¡viesa ir Å¡viežiu oru, ventiliacija, Å¡ildymo adekvatumu, galimybe privačiai pasinaudoti tualetu ir pagrindiniais sanitariniais bei higienos reikalavimais.

Teismas taip pat pabrėžė, kad atvejais, kai kalinamam asmeniui suteikiama daugiau nei 4 kv. m. ploto daugiavietėje kameroje ir dėl to nekyla asmeninės erdvės stokos klausimas, vertinant pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygų adekvatumÄ Konvencijos 3 straipsnio prasme iÅ¡lieka aktualÅ«s kiti kalinimo sÄ lygų aspektai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje laikomasi nuostatos, kad nacionaliniai teisės aktai – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės – neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus gyvenamosios patalpos ploto norma, neįskaičiuoti joje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamo ploto.

Todėl į tai atsižvelgiama tik vertinant pareiÅ¡kėjo situacijÄ pagal Konvencijos 3 straipsnio nuostatas, bet ne konstatuojant atsakovo padarytus minėto nacionalinio teisės akto pažeidimus (žr., pvz., LVAT 2017-06-20 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1254-442/2017). Kai asmeniui tenkantis plotas yra toks mažas, kad neatitinka EŽTT praktikoje taikomo 3 kv. m. standarto, itin mažas faktiÅ¡kai pareiÅ¡kėjui tenkantis plotas vertintinas kaip EŽTT formuojamų standartų pažeidimas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (minėta, toliau – ir Taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui.

Atlikus pareiÅ¡kėjui tekusio ploto normos vertinimÄ pagal Konvencijos nuostatas ir jas aiÅ¡kinančiÄ EŽTT praktikÄ , sprendžiant Å¡io pobÅ«džio bylas, svarbu nustatyti, ar buvo laikytasi nacionaliniuose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, nustatančių ploto normas. Objektyvių duomenų, kiek pareiÅ¡kėjo kalinimo metu nuteistųjų buvo gyvenamosiose patalpose, kuriuose laisvės atėmimo bausmę vertinamuoju laikotarpiu atliko pareiÅ¡kėjas, gyvenamosiose bei miegamosiose vietose, nei pareiÅ¡kėjas, nei atsakovas nepateikė.

Kadangi duomenų apie konkrečiu pareiÅ¡kėjo buvimo tam tikroje patalpoje metu buvusį nuteistųjų skaičių nėra pateikta, todėl vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas skaičiuotinas konkrečios gyvenamosios patalpos plotÄ padalinant iÅ¡ joje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas skundu praÅ¡o priteisti neturtinę žalÄ už netinkamas sÄ lygas, kalint Pataisos namų 3 – iame sektoriuje. IÅ¡ 2018-11-22 Duomenų apie nuteistÄ jį (b. l. 15 – 16) matyti, jog pareiÅ¡kėjas į Pataisos namų 3 – iajį sektorių atvyko 2018-05-30, o iÅ¡vyko – 2018-06-12.

Nurodytas vienam asmeniui tenkantis plotas skaičiuotinas iÅ¡ Pataisos namų 2018-11-23 pažymoje Nr. 43-14503 nurodyto konkrečios patalpos miegamųjų vietų skaičiaus bei Pataisos namų Ūkio skyriaus 2018-11-29 pažymoje Nr. 77-1723 nurodytų gyvenamųjų patalpų ploto (b. l. 21, 22 - 23). PareiÅ¡kėjas nuo 2018-05-30 iki 2018-06-01 buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 3 – ojo sektoriaus kamerÄ Nr. 1, kurios gyvenamasis plotas yra 7,56 kv. m., joje įrengta 2 miegamosios vietod, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,78 kv. m.

PareiÅ¡kėjas nuo 2018-06-05 iki 2018-06-06 buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 3 – ojo sektoriaus kamerÄ Nr. 9, kurios gyvenamasis plotas yra 16,16 kv. m, joje įrengta 2 miegamosios vietod, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 8,08 kv. m. PareiÅ¡kėjas nuo 2018-06-06 iki 2018-06-11 buvo paskirtas gyventi į uždaros zonos 3 – ojo sektoriaus kamerÄ Nr. 8, kurios gyvenamasis plotas yra 7,67 kv. m., joje įrengta 2 miegamosios vietod, todėl atlikus paskaičiavimÄ , padalinus gyvenamosios patalpos plotÄ iÅ¡ miegamųjų vietų skaičiaus, vienam asmeniui gyvenamojo ploto teko 3,835 kv. m.

Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimo pagrįstumo ir daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjui laikotarpiais nuo 2018-05-30 iki 2018-06-01, nuo 2018-06-05 iki 2018-06-06, nuo 2018-06-06 iki 2018-06-11 buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo valstybės deliktinės atsakomybės taikymo požiÅ«riu Å¡ioje byloje konstatuoti atsakovo pareiÅ¡kėjo atžvilgiu padarytų veiksmų neteisėtumo minėtais laikotarpiais (ABTÄ® 56 straipsnis).

Apibendrinus anksčiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui turėjusi tekti ploto norma (3,6 kv. m., nustatyta Taisyklių 111.2. p.) laikotarpiais nuo 2018-05-30 iki 2018-06-01, nuo 2018-06-05 iki 2018-06-06, nuo 2018-06-06 iki 2018-06-11 pažeista nebuvo. Pagal LVAT suformuotÄ praktikÄ , atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iÅ¡ pareiÅ¡kėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotÄ kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ (žr., pvz., 2015-05-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015); pareiÅ¡kėjui aiÅ¡kiai nurodžius reikÅ¡mingas kalinimo sÄ lygas apibÅ«dinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr., pvz., 2013-09-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013 ir kt.); laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., 2016-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2017-06-12 nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017 ir kt.).

Laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su kalinimo ploto dydžiu ar kitais kalinimo sÄ lygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2018-05-09 nutartį administracinėje byloje Nr. A-996-442/2018, 2017-06-12 nutartį administracinėje Nr. A-979-556/2017; 2016-09-19 nutartį administracinėje byloje Nr. A-4146-442/201; 2016-02-24 nutartį administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016; 2015-12-21 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015; 2013-11-18 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013; taip pat žr., pvz., EŽTT 2010-07-01 sprendimÄ byloje Nedayborshch prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 42255/04), 2009-04-09 sprendimÄ byloje Grigoryevskikh prieÅ¡ RusijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 22/03), 2004-04-06 sprendimÄ byloje Ahmet Özkan ir kiti prieÅ¡ TurkijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 21689/93), 426 p.).

IÅ¡ atsakovės atstovo pateiktų duomenų matyti, kad nėra teikiami duomenys apie gyvenamÄ sias patalpas (kameros numerį, plotÄ , įrengtų miegamųjų vietų skaičių ir pan.), kuriose pareiÅ¡kėjas buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018-06-02 iki 2018-06-04. Sprendžiama, kad atsakovės atstovas informacijos apie pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas minėtu laikotarpiu nepateikė ir nepaneigė pareiÅ¡kėjo tvirtinimų, kad jis minėtu laikotarpiu buvo laikomas netinkamomis sÄ lygomis. Taigi, laikotarpiu nuo 2018-06-02 iki 2018-06-04 (3 paros) konstatuotini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumentų, susijusių su kameros ploto pažeidimu.

Dėl kamerų apÅ¡vietimo ir bÅ«klės PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Pataisos namai neužtikrino gyvenamosios patalpos apÅ¡vietimo, nes langus užgožia trys poros grotų ir tinklas. PareiÅ¡kėjas taip pat teigia, kad kamerų dažai buvo atsilupę, sienose skylės; sienos pažaliavusios nuo pelėsio ir grybelio. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 punkte nurodyta, kamerose turi bÅ«ti stiklo langai, ne mažesni kaip 80 x 80 cm, užtikrinantys natÅ«ralaus gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo normÄ .

Jei nėra galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami Å¡viesos langai. Nuo 2015-11-01 įsigaliojusios Higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai” (toliau - HN 134:2015) 17 punktas numato, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

HN 134:2015 14 punktas nustato, kad mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde nurodytų aplinkybių dėl netinkamų gyvenamųjų patalpų apšvietimo bei būklės nepagrindė įrodymais. Be to, skunde pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė šiuos argumentus, tačiau nedetalizavo jokių su šiais jo teiginiais susijusių aplinkybių, t. y. kokiose patalpose (konkrečiai kuriose kameros) tariamai buvo pelėsis, sienų dažai atsilupęs, skylės sienose, netinkamas apšvietimas, pareiškėjas taip pat nedetalizavo ir nepagrindė, kokias neigiamas pasekmes jam sukėlė jo nurodytos aplinkybės, o tik abstrakčiai ir deklaratyviai nurodė šias aplinkybes.

Atsakovės atstovas atsiliepime į skundÄ su pareiÅ¡kėjo teiginiais nesutiko. Nurodė, kad Pataisos namai užtikrina teisės aktuose nustatytÄ gyvenamųjų patalpų bendrÄ dirbtinę apÅ¡vietÄ , gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Atsakovės atstovo į bylÄ pateikta Pataisos namų Ūkio skyriaus 2018-11-29 pažyma Nr. 77-1723 (b. l. 22 - 23) patvirtina, kad 3-ojo sektoriaus uždarosios zonos kamerose užtikrinta teisės aktų reikalavimus atitinkanti bendra dirbtinė apÅ¡vieta.

Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo duomenimis apie gyvenamųjų patalpų apÅ¡vietimo bei kamerų bÅ«klės atitiktį nustatytiems reikalavimams, todėl jais remiasi. Teismas byloje nenustatė, jog pats pareiÅ¡kėjas dėl galimai netinkamų kalinimo sÄ lygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimÄ si nebÅ«tų reagavusios. Taip pat nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas apdairus, rÅ«pestingas ir protingas asmuo, ginčo laikotarpiu bÅ«tų apie netinkamas sÄ lygas informavęs įstaigos administracijÄ .

Å iuo metu patikrinti anksčiau buvusias gyvenamÄ sias sÄ lygas nėra objektyvios galimybės. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nepakankamo apÅ¡vietimo ir kamerų bÅ«klės iÅ¡ esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus pobÅ«džio teiginiais, todėl laikytini nepagrįstais ir atmestini (ABTÄ® 56 straipsnis). Dėl Å¡ilto vandens nebuvimo PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo sudarytos galimybės nusiprausti po Å¡iltu vandeniu. EŽTT praktikoje kai kuriais atvejais buvo pripažinta, kad pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas pablogindavo ir ta aplinkybė, jog jis negalėjo naudotis pakankamai dažnai duÅ¡u (pareiÅ¡kėjas duÅ¡u galėjo naudotis kartÄ per savaitę) (žr., pvz., EŽTT 2012-07-10 sprendimÄ Varltic prieÅ¡ RumunijÄ , 2012-03-13 sprendimÄ Onaca prieÅ¡ RumunijÄ ir kt.).

LVAT taip pat laikosi pozicijos, jog tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad, nustačius ypač prastas kalinimo sÄ lygas, ribota galimybė naudotis duÅ¡u ar karÅ¡tu vandeniu taip pat bÅ«tų vertinama kaip viena iÅ¡ kumuliacinių sÄ lygų sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr., pvz., LVAT 2016-05-02 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2744-858/2016). Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 258 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u.

AnalogiÅ¡kos nuostatos reglamentuotos Higienos normos HN 134:2015 44 punkte. Taigi, kaip matyti iÅ¡ nurodyto teisinio reguliavimo, yra įtvirtinamas mažiausias skaičius kartų, kai asmeniui turi bÅ«ti suteikiama galimybė nusiprausti po duÅ¡u. Leisti nuteistajam dažniau nei kartÄ Ä¯ savaitę praustis po duÅ¡u yra pataisos įstaigos direktoriaus diskrecijos teisė. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo užtikrinama teisė pasinaudoti duÅ¡u - pareiÅ¡kėjas neneigia, kad kartÄ per savaitę jis turėjo galimybę praustis po duÅ¡u; pareiÅ¡kėjas tik nurodo, kad nebuvo galimybės nusiprausti po Å¡iltu vandeniu.

Taigi akivaizdu, kad anksčiau nurodytas nacionalinis reguliavimas dėl prausimosi kartų skaičiaus suteikimo savaime nėra pažeistas. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, jog pareiÅ¡kėjas kreipėsi į administracijÄ su nusiskundimais dėl Å¡ilto vandens nebuvimo (praÅ¡ymu suteikti galimybę pasinaudoti Å¡iltu vandeniu ar duÅ¡u dėl to, kad juo nebuvo pasinaudota dėl Å¡ilto vandens nebuvimo), todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl Å¡ilto vandens nebuvimo atmetami kaip nepagrįsti. Dėl inventoriaus PareiÅ¡kėjas teigia, kad pasivaikčiojimų kiemeliuose nebuvo Å¡iukÅ¡liadėžių, peleninių, nuolat buvo Å¡iukÅ¡lių;

Pataisos namų 3 – ajame sektoriuje nebuvo įrengto sporto inventoriaus, todėl nebuvo galimybės tinkamai mankštintis; kamerose nebuvo veidrodžių, tualeto reikmenų, spintelės. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-06 įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nustatyta, kad Pataisos namuose iš esmės įrengiamos šios patalpos: kameros; korpuso vyresniojo pareigūno patalpa; socialinių darbuotojų kabinetai;

įrengiant naujus arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamus gyvenamuosius korpusus, nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais kabinetas; tualetas personalui; valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis; jeigu kalėjime nėra įrengtos bendros pirties arba dušinės nuteistiesiems, sanitarinis ir higienos mazgas nuteistiesiems; pasivaikščiojimo kiemas. Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos.

Atsakovės atstovas atsiliepime nurodo, kad kameros bei pasivaikščiojimų kiemeliai įrengti pagal teisės aktų reikalavimus, t. y. kamerų tipo patalpų bendrosiose dušinėse yra veidrodis (1 vnt.), lentynėlė higienos priemonėms (1 vnt. prie kiekvieno dušo čiaupo (galvutės)) ir kt.; kamerų tipo patalpose yra sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.), šiukšlių dėžė (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas) ir kt.; kiemeliuose yra šiukšlių dėžės ir kt.; sanitariniuose mazguose yra sieninė lentyna tualeto reikmenims (1 vnt.), valymo inventorius (1 komplektas) ir kt.; pažymi, kad teisės aktai nenumato sporto įrengimo kamerų tipo patalpų kiemeliuose.

Minėtas aplinkybes patvirtina Ūkio skyriaus 2018-11-29 pažyma Nr. 77-1723 (b. l. 22 – 23). Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjas skundėsi dėl inventoriaus trūkumo Pataisos namuose. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl anksčiau nurodyto inventoriau trūkumo, atsakovės atstovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Todėl pareiškėjo argumentai dėl šiukšliadėžių ir peleninių tūkumo pasivaikčiojimų kiemeliuose, bei veidrodžių, tualeto reikmenų, spintelės trūkumo atmestini kaip nepagrįsti.

Pažymėtina, kad psivaikščiojimo kiemų įrengimo reikalavimus nustato Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Įrengimo taisyklės), patvirtintų Kalėjimų departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 18-21 punktai. Įrengimo taisyklių 20 punktas numato, kad pasivaikščiojimo kiemuose gali būti sumontuota sporto įranga ar sporto inventorius, skirtas nuteistiesiems mankštintis gryname ore. Sporto įranga ir inventorius turi būti techniškai tvarkingi, patikimai pritvirtinti prie sienų ar grindų, nekelti pavojaus pataisos įstaigose laikomų asmenų ir personalo sveikatai ir gyvybei.

Minėtų taisyklių 21 punkte numatyta, kad pasivaikščiojimo kiemų grindys turi bÅ«ti lygios ir neslidžios. Ä®rengimo ir eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktai reglamentuoja pasivaikščiojimo gryname ore kiemų įrengimÄ , bet nenumato inventoriaus įrengimo juose, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai dėl sporto inventoriaus įrengimo atmestini. Pažymėtina ir tai, kad nurodyti pareiÅ¡kėjo teiginiai apie tai, kad nebuvo įrengto sporto inventoriaus, yra abstraktÅ«s ir nedetalizuoti, nes neaiÅ¡ku, kokio sporto inventoriaus nebuvo, nenurodyta, kokiÄ Å¾alÄ dėl to patyrė pareiÅ¡kėjas.

Be to nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių duomenų, kad vienu metu kiemelyje buvo neadekvatus skaičius nuteistųjų ar kiemeliai įrengti nesilaikant teisės aktų reikalavimų, ir dėl to nebuvo sudarytos galimybės judėti. Teismas dėl nurodytų priežasčių neturi pagrindo pripažinti, kad pasivaikščiojimo kiemeliai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Įvertinus byloje esančius įrodymus, konstatuotina, kad neįrodyta, jog patalpose, kuriose pareiškėjas buvo laikomas, bei pasivaikčiojimų kiemeliuose, nebuvo būtino inventoriaus.

Dėl sanitarinio mazgo Pareiškėjas nurodo, kad nebuvo tinkamo sanitarinio mazgo, o buvo „skylė” su papildoma vandens srove, taip pat nebuvo atskiros ventiliacijos nuo gyvenamųjų patalpų. HN 76:2010 21 punkte nurodyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema.

Sanitariniame mazge turi bÅ«ti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirÄ nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistemÄ . Kalėjimų departamento direktoriaus 2017-06-07 įsakymu Nr. V-245 patvirtintų Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normų punkte nurodyta, kad kamerose turi bÅ«ti sanitarinis mazgas: klozetas (gali bÅ«ti ir tupiamas), praustuvė (1 komplektas). Pagal EŽTT praktikÄ , nacionalinės institucijos turi pozityviÄ pareigÄ suteikti prieigÄ prie sanitarinių įrenginių, kurie bÅ«tų atskirti nuo likusios kameros dalies tokiu bÅ«du, kuris užtikrintų kaliniams minimalų privatumÄ .

Kamerų tualetai turėtų bÅ«ti įrengiami su visiÅ¡ku atskyrimu, pvz., iki (žr., pvz., EŽTT 2013-04-25 sprendimÄ byloje Canali prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 40119/09). Atsakovės atstovas atsiliepime ir pateiktoje Ūkio ir komunalinių paslaugų 2018-11-29 pažymoje nurodyta, kad sanitarinis mazgas įrengtas vadovaujantis anksčiau minėtomis Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normomis. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nekelia ginčo dėl to, kad sanitarinis mazgas nuo likusios kameros dalies buvo atskirtas tokiu bÅ«du, kuris užtikrino jo minimalų privatumÄ .

Be to, iÅ¡ byloje esančių duomenų teismas neturi pagrindo abejoti, kad Pataisos namų kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu (ar unitazu) ir praustuve, kurioje yra Å¡alto vandens tiekimo ir atskira nuo gyvenamųjų patalpų oro Å¡alinimo sistema, kaip to reikalaujama pagal anksčiau minėtus teisės aktus. Byloje nėra duomenų, kad pareiÅ¡kėjas skundėsi ar kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ dėl netinkamos ventiliacijos sanitariniame mazge. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo nustatyti neteisėtų atsakovės atstovo veiksmų aptariamu aspektu.

Dėl signalizacijos mygtuko PareiÅ¡kėjas teigia, kad nebuvo galimybės pasinaudoti signalizacijos mygtuku, reikėjo daužyti duris ir tikėtis, kad pareigÅ«nai iÅ¡girs. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse įtvirtinta, kad kamerose įrengiamas radijo taÅ¡kas ir prižiÅ«rėtojo iÅ¡kvietimo sistema. Pažymėtina, kad vadovaujantis LVAT praktika, vien tai, kad nebuvo įrengtas signalizacijos mygtukas, nereiÅ¡kia, jog tai yra pažeidimas ir pareiÅ¡kėjui dėl to kilo neturtinė žala - pareiÅ¡kėjas turi pakankamai argumentuoti, kad dėl tokio trÅ«kumo jam buvo kilę problemų, kad jis dėl to patyrė kokiÄ nors žalÄ (žr.

LVAT 2018-03-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1827-442/2018 ir kt.). Ūkio skyriaus 2018-11-29 pažymos Nr. 77-1723 2 punkte nurodyta, kad kamerų tipo patalpose yra įrengti iÅ¡kvietimo mygtukai. Teismas neturi pagrindo abejoti atsakovės atstovo pateiktais duomenimis. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiÅ¡kėjui buvo kilę tam tikrų problemų dėl signalizacijos mygtuko, t. y., kad buvo bÅ«tinybė jais naudotis, tačiau jie veikė netinkamai. Dėl nurodytų priežasčių, pareiÅ¡kėjo argumentai apie žalÄ , atsiradusiÄ dėl signalizacijos mygtukų nebuvimo, atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl asmens apžiÅ«ros PareiÅ¡kėjas teigia, kad atvykstant ir iÅ¡vykstant į/iÅ¡ Pataisos namus, asmens ir daiktų apžiÅ«ra atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir t. t.). HN 134:2015 34 punktas nustato, kad bendrojo naudojimo laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės patalpos, jose esantys įrenginiai, inventorius turi bÅ«ti Å¡varÅ«s, valomi laisvės atėmimo vietos, policijos areÅ¡tinės vadovo nustatyta tvarka. PareiÅ¡kėjas skunde teismui nurodo, kad asmens apžiÅ«ros atliekamos antisanitarinėmis sÄ lygomis (Å¡alta, purvina ir kt.), asmenys daiktus turi susidėti į purvinas dėžes, tačiau nekonkretizavo aplinkybių, kuriose kamerose nebuvo laikomasi Å¡varos reikalavimų, kokiÄ konkrečia dienÄ tai buvo, ar dėl Å¡ių nusiskundimų kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ ir kt., todėl abstraktaus pobÅ«džio nusiskundimai nepatvirtina atsakovės atstovo nustatytos pareigos nevykdymo.

Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad atsakovės atstovas nepažeidė pareiÅ¡kėjo subjektinės teisės, t. y. Å¡iuo atveju vieÅ¡ojo administravimo institucija veikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡i institucija, ar jos darbuotojai privalėjo veikti. Todėl Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo dėstomi argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Dėl patirtos žalos dyžio PareiÅ¡kėjas neturtinės žalos atsiradimÄ dėl netinkamų bausmės atlikimo sÄ lygų grindžia patirtais moraliniais (dvasiniais) iÅ¡gyvenimais.

Teismui pateiktuose dokumentuose apie pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (b. l. 19–20) duomenų apie pareiÅ¡kėjo kreipimÄ si į sveikatos priežiÅ«ros specialistus dėl skunde jo nurodytų netinkamų kalinimo sÄ lygų sukeltų pasekmių jo sveikatai, nėra, tačiau, įvertinus nustatytų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę, teismui nekyla abejonių, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t. y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ .

LVAT analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose yra ne kartÄ konstatuota, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., LVAT administracinę bylÄ Nr. A143-1966/2008, administracinę bylÄ Nr. A 502-734/2009, administracinę bylÄ Nr. A525-1181/2010), taip pat ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., EŽTT 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimÄ byloje S. prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 871/02). Ä®vertinęs byloje konstatuotų pažeidimų pobÅ«dį, jų trukmę (3 paros), į tai, kad pažeidimai konstatuoti dėl to, jog atsakovas nepateikė duomenų apie tuo laikotarpiu buvusias pareiÅ¡kėjo kalinimo sÄ lygas, nustatęs, kad dėl pažeidimų sukeltų nepatogumų pareiÅ¡kėjas nėra kreipęsis į pataisos įstaigos administracijÄ , atsižvelgęs į Lietuvoje pažeidimo metu buvusias valstybės ekonomines, darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sÄ lygas (minimalios mėnesinės algos, pensijų ir kitų socialinių iÅ¡mokų dydžius, valstybės skolinius įsipareigojimus ir pan.), vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad jÄ bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjo nurodyta suma.

Teismo vertinimu, dėl nustatytų pažeidimų pareiÅ¡kėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms adekvati suma yra 20,00 Eur, kuri priteistina iÅ¡ atsakovės pareiÅ¡kėjui (CK 6.250 str. 1 d.), o kita skundo dalis netenkintina kaip nepagrįsta. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjui E. S. iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų - atvirosios kolonijos, 20,00 Eur (dvideÅ¡imt eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . SprendimÄ per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rÅ«mus. Teisėja AuÅ¡relė Mažrimienė