bda5cec8-591f-43ba-8dfb-b43bdc92c457 · Regionų administracinis teismas

? Administracinė byla Nr. I3-1030-362/2021 Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02458-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 22.4; 55.1.1; (S) 55.1.3 REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. birželio 1 d. Šiauliai Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos narių teisėjų Laisvutės Kartanaitės, Arvydo Martinavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Virginijaus Stankevičiaus, sekretoriaujant Daliai Semaškaitei, dalyvaujant pareiškėjoms V.

A., R. M., atsakovės Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros atstovei R. D., trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros atstovei L. Ž., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų patikslintus skundus atsakovei Å iaulių apygardos prokuratÅ«rai dėl aktų panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos V. A. ir R. M. (toliau – ir pareiÅ¡kėjos) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismÄ su patikslintais skundais, kuriais praÅ¡o panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d.

įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3 ir 1.3.6 punktus ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. 17.9.-10631. PareiÅ¡kėjos skunduose ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2020 m. birželio 1 d. darbo grupė patvirtino iÅ¡vadÄ Nr. 17.9.-6434, kurios 1.1 punktas tiesiogiai liečia Raseinių darbo vietÄ : Atsisakyti Å¡ių, nuo centrinių prokuratÅ«ros padalinių nutolusiose vietovėse esančių prokurorų ir prokuratÅ«ros personalo tarnybos/darbo vietų bei prokuratÅ«ros, kaip infrastruktÅ«ros patalpų: nuo 2020 m. spalio 1 d.

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje atsisakyti prokurorų tarnybos vietų Raseinių, RadviliÅ¡kio, Pakruojo rajonuose, o prokurorų tarnybos vietas nustatyti artimiausioje pagal atstumÄ vietovėje nuo prieÅ¡ tai buvusios tarnybos vietos - atitinkamai Kelmės (tarnybos vietos iÅ¡ Raseinių rajono), Å iaulių (tarnybos vietos iÅ¡ RadviliÅ¡kio rajono), JoniÅ¡kio (tarnybos vietos iÅ¡ Pakruojo rajono), rajonuose. IÅ¡ viso numatyta naikinti 20 kaimiÅ¡kų rajonų apylinkių prokuratÅ«rų.

Darbo grupė nesiekė jai generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. iškeltų tikslų. Darbo grupė ar atskiri jos nariai neturi teisės keisti generalinio prokuroro įsakyme numatytų tikslų, ar savo nuožiūra juos koreguoti, pasirinkti įsakymo vykdymo apimtį. Būtent, minėtu įsakymu darbo grupei buvo pavesta išanalizuoti visos prokuratūros sistemos optimizavimo galimybes, tačiau duomenys apie visos sistemos optimizavimo galimybes nebuvo renkami (neatliekamas nei vidinis nei išorinis auditas, remiamasi 2003 metų Valstybės kontrolės išvada), nebuvo svarstomas nei vienas pasiūlymas dėl visos sistemos optimizavimo, atitinkamai priimtose išvadose nėra nei vieno punkto dėl visos sistemos optimizavimo.

Darbo grupė, pažeisdama Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymo reikalavimus, nustatė sau kitus tikslus, bÅ«tent optimizuoti iÅ¡skirtinai tik kai kurias maÅ¾Ä sias apylinkių prokuratÅ«ras, kuriose nėra vadovų darbo vietų. Pasirinktos optimizuoti apylinkių prokuratÅ«ros nėra darbo grupėje dalyvavusių prokurorų darbo vietos ir darbo grupėje nedalyvavo optimizuojamų darbo vietų atstovai, dėl ko buvo užkirsta galimybė apginti savo pozicijÄ . Darbo grupės veikloje nebuvo užtikrintas darbuotojų, kurių darbo vietos naikinamos, atstovavimas.

Darbo grupės iÅ¡vadose nėra jokių paskaičiavimų apie finansinių iÅ¡teklių naudojimÄ visų lygių prokuratÅ«ros darbo vietose (atitinkamai- generalinėje prokuratÅ«roje, apygardų prokuratÅ«rose, apylinkių prokuratÅ«rose), kurių pagrindu bÅ«tų galima spręsti apie neefektyvų ar mažiau efektyvų lėšų panaudojimÄ konkrečiose darbo vietose. Taip pat nėra paskaičiavimų apie realiÄ finansinę naudÄ , kuri bus pasiekta atlikus sistemos optimizavimo priemones. VienareikÅ¡miÅ¡kai bloginamos darbo sÄ lygos darbdavio iniciatyva, tačiau nenumatytas kompensavimo mechanizmas.

Esminis visų naikinamų prokuratÅ«ros darbo vietų požymis yra tas, kad jose nėra nei vieno aukÅ¡tesniojo prokuroro darbo vietos. Diskriminaciniais pagrindais buvo pasirinkta naikinti iÅ¡skirtinai tik pačios žemiausios grandies, neturinčių asmenų galinčių atstovauti jų interesus, palaikymo vadovybėje, prokurorų darbo vietos. Manome, kad patyrėme ir toliau patiriame tiesioginę diskriminacijÄ (elgesys su asmeniu, kai dėl socialinės padėties jam taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu panaÅ¡iomis aplinkybėmis yra, buvo ar bÅ«tų taikomos kitam asmeniui).

Minėtoms darbo grupės iÅ¡vadoms 2020 m. birželio 9 d. pritarė Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras E. P., kuris rezoliucija pavedė vykdymÄ generalinio prokuroro pavaduotojui Z. R.. 2020 m. rugsėjo 1 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras K. Å . priėmė įsakymÄ Nr. V5-9 „Dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“, kurio 1.3.3. ir 1.3.6. punktais nuo 2020 m. spalio 1 d. pareiÅ¡kėjoms, dirbančioms Raseiniuose, nustatė tarnybos vietÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje (Kelmėje).

Su Å¡iuo įsakymu nesutikdamos 2020 m. rugsėjo 9 d. skundu Nr. 17.9-9928, kreipėsi į LR Generalinį prokurorÄ dėl jo panaikinimo bei procedÅ«ros dėl prokurorų ir darbuotojų perkėlimo į Kelmės padalinį, stabdymo. 2020 m. rugsėjo 28 d. buvo gautas LR Generalinio prokuroro atsakymas - sprendimas netenkinti skundo. Su Å¡iuo sprendimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakyme Nr. 1-241 „Dėl LR Generalinio prokuroro 2014-10-06 įsakymo Nr. 1-202 „Dėl LR prokuratÅ«ros darbo reglamento patvirtinimo pakeitimo”, įtvirtinta, jog sprendimas keisti nustatytÄ prokuroro tarnybos vietÄ gali bÅ«ti priimtas tik konstatavus esminį darbo krÅ«vio pasikeitimÄ , susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krÅ«vį, nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba, kai tokios priemonės iÅ¡naudotos, tarnybos vieta gali bÅ«ti keičiama tik esant realiai veikiančiam kompensavimo mechanizmui, dėl tarnybos vietos nustatymo turi bÅ«ti suderinta su LR Generaliniu prokuroru.

Be to, Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1-239, 6.5 punkto nuostatos bei Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202, su 2020 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-47 patvirtintais pakeitimais, įsigaliojusiais 2020 m. kovo 24 d., kuriuo suteikta teisė apygardos vyriausiesiems prokurorams spręsti dėl prokurorų perkėlimo į kitÄ darbo vietÄ , prieÅ¡tarauja LR ProkuratÅ«ros įstatymui kaip pagrindiniam įstatymui reglamentuojančiam prokuratÅ«ros veiklÄ visumoje bei konkrečiai prokurorų perkėlimÄ reglamentuojančioms LR ProkuratÅ«ros įstatymo 36 straipsnio, 37 straipsnio nuostatoms.

Pakeičiant tarnybos vietÄ ir nustatant kitÄ , į prokurorų nuomones neatsižvelgta, nenurodyti Raseinių prokurorų ir prokuratÅ«ros darbuotojų darbo vietų perkėlimo į Kelmę motyvai, aiÅ¡kÅ«s kriterijai, tarnybos vieta nustatyta vienaÅ¡aliÅ¡kai, nors ne kartÄ kreipėsi su raÅ¡tais į generalinį prokurorÄ bei kitas institucijas, iÅ¡dėstydamos savo pozicijÄ dėl planuojamo optimizavimo kryptingumo bei dėl neaiÅ¡kių motyvų jungiant penkis Raseinių prokurorus prie dviejų Kelmės prokurorų, nenumatant kompensavimo mechanizmo, neužtikrinant normalių darbo sÄ lygų bei tarnybinio transporto, akivaizdžiai diskriminuojant prokurorus ir prokuratÅ«ros darbuotojus lyginant su tais, kurių darbo vietos nesikeičia.

Be to, Raseinių darbo vietoje dirbančius darbuotojus, darbo grupėje, kuriai buvo pavesta iÅ¡analizuoti prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo galimybes, formaliai atstovavo Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras K. Å ., tačiau jis per visÄ darbo grupės veiklos laikÄ jokia forma nesidomėjo jų pozicija ir poreikiais, su prokurorais ir prokuratÅ«ros darbuotojais, dirbančiais Raseiniuose, optimizavimo klausimais susitiko tik 2020 m. liepos 7 d., kuomet darbo grupės iÅ¡vados jau buvo priimtos ir patvirtintos.

Be to, LR Generalinė prokuratÅ«ra, atlikdama prokuratÅ«ros veikios optimizavimÄ , rėmėsi 2003 m. Valstybės kontrolės atlikto audito iÅ¡vadomis, kurios yra pasenusios, neatitinka realios padėties Å¡iai dienai sistemoje. Vadovaujantis teisės aktų hierarchija, 2020 m. rugsėjo 1 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro įsakymas Nr. V5-9 yra žemiausios pakopos teisės aktas, kuris negali prieÅ¡tarauti Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymams, o juo labiau Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymui, Å¡iuo atveju konkrečiai Å¡io įstatymo 36 straipsniui, (Perkėlimas į kitas pareigas), 37 straipsniui (Laikinas prokuroro perkėlimas į kitÄ prokuratÅ«rÄ , kitÄ tos pačios prokuratÅ«ros padalinį ar kitas prokuroro pareigas) nuostatoms.

Å iuo atveju yra pažeistos LR ProkuratÅ«ros įstatymo 36-37 straipsnių nuostatos, įsakymas dėl kitos darbo vietos nustatymo yra priimtas netinkamo subjekto, t. y. apygardos vyriausiojo prokuroro, kai Å¡i pareiga įstatymu imperatyviai yra įtvirtinta tik LR Generaliniam prokurorui. Dėl aukščiau nurodytų teisės aktų ir jų normų pažeidimų yra bloginamos prokurorų ir prokuratÅ«ros darbuotojų darbo sÄ lygos. Visi Raseinių prokurorai gyvena Raseiniuose, kurie nuo Kelmės nutolę 33 kilometrų atstumu.

Tinkamo laiku nuvykti į darbo vietÄ Kelmėje visuomeninio transporto nėra, pats kelias yra vietinės reikÅ¡mės. Raseinių prokurorai tarnybinio transporto neturi, nors iÅ¡ naujos tarnybos vietos Kelmėje reikės vykti į teismo posėdžius Å iaulių apylinkės teismo Raseinių rÅ«muose, į kur Raseinių prokurorai perduoda teisminiam nagrinėjimui didžiÄ jÄ dalį savo kontroliuotų baudžiamųjų bylų. Darbdavys panaikinęs darbo vietas Raseiniuose ir perkėlęs jas į Kelmę, vykimo iÅ¡ naujos darbo vietos į teismo posėdžius Raseiniuose neiÅ¡sprendė, o perkėlė Å¡ias savo funkcijas darbuotojams, numatydamas kompensavimo tvarkÄ už asmeninio transporto naudojimÄ .

Jau dabar prokurorų darbo krūvis yra išlyginamas nuotoliniu būdu ir perkėlus darbo vietas į Kelmę situacija dėl darbo krūvio visiškai nepasikeis. Be to, Generalinei prokuratūrai pateiktose išvadose buvo iškraipytas darbo krūvis, vertinant, kad Kelmės prokurorai dalyvauja daugiau teismo posėdžių, nes tuo laikotarpiu Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmuose laikinai dirbo tik du teisėjai ir Raseinių prokurorų baigtos bylos buvo išsiunčiamos nagrinėti į Šiaulių apylinkės teismo Kelmės ir kitus rūmus.

Tiek Kelmės tiek, ir Raseinių teismo rÅ«muose Å¡iuo metu dirba po keturis teisėjus. Viena iÅ¡ pagrindinių sÄ lygų - darbo krÅ«vio esminis pasikeitimas, taip pat nenustatytas, nes iki Å¡iol krÅ«vis sėkmingai perskirstomas IBPS pagalba, priskiriant kitų rajonų bylas, tad perkėlus prokurorų darbo vietas į Kelmę krÅ«vis iÅ¡liktų tas pats. ProkuratÅ«ros pastatas Raseiniuose nereikalauja lėšų renovacijai, yra geros bÅ«klės, įrengtas ir pritaikytas darbui, patikėjimo teise priklauso LR Generalinei prokuratÅ«rai.

Perkėlus prokurorus į Kelmę, prokurorams bus pablogintos darbo sÄ lygos, nes reikės sėdėti kabinetuose po du, kas neatitiks higienos normų, nebus iÅ¡laikomi saugÅ«s atstumai. Atsakovas Å iaulių apygardos prokuratÅ«ra atsiliepimuose į patikslintus skundus ir atsakovo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiÅ¡kėjų patikslintais skundais nesutinka ir praÅ¡o juos atmesti kaip nepagrįstus. Nurodė, kad skundžiamu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d.

įsakymu Nr. V5-9 (toliau – ir skundžiamas įsakymas) pareiškėjų - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių V. A. ir R. M. - tarnybos vieta nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Kelmėje). Pažymėjo, kad laikotarpyje nuo 2019 m. vasario 4 d. iki 2020 m. spalio 1 d. pareiškėjos ėjo tas pačias - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių pareigas, tačiau jų tarnybos vieta, Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2018 m. lapkričio 14 d.

įsakymo Nr. V5-20 „Dėl tarnybos vietos nustatymo Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams“ 1.6.1. (V. A.), 1.6.4. (R. M.) papunkčiais buvo nustatyta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Raseiniuose). Taigi, tiek iki skundžiamo įsakymo, tiek ir po jo priėmimo, pareiškėjų pareigos liko tos pačios - Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės. Jos nebuvo perkeltos į kitas pareigas, tiesiog jų tarnybos funkcijų atlikimo vieta buvo nustatyta ne Raseiniuose, bet Kelmėje.

Iki 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjos ėjo kitas pareigas, kurios vadinosi „Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorė (darbo vieta Raseiniuose)“. Įvykus Lietuvos Respublikos prokuratūros darbo organizavimo pakeitimams, Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“ 1.35. papunkčiu, buvo panaikintos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (darbo vieta Raseiniuose) penkios pareigybės. Nurodyto įsakymo 2.4. papunkčiu buvo įsteigtos Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokuroro 56 pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d.

įsakymu Nr. P-478 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių, Telšių apylinkių prokuratūrų prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“ (pakeistas 2018 m. rugsėjo 5 d. įsakymu Nr. P-495), nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjos, jų raštiškai išreikštu sutikimu, buvo perkeltos į lygiavertes, Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių, pareigas (įsakymo 1.29., 1.34. papunkčiai). Tokiu būdu, pareiškėjų ir kitų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos).

Pastebėjo, kad tokiÄ darbo organizavimo formÄ numato ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 34 straipsnio 4 dalis, kuri nustato, jog darbo funkcijos atlikimo vieta gali nesutapti su darbovietės vieta. ProkuratÅ«rÄ sudaro Generalinė prokuratÅ«ra ir teritorinės - apygardų prokuratÅ«ros. Apygardų prokuratÅ«rÄ sudaro apylinkių prokuratÅ«ros ir apygardos prokuratÅ«ros specializuoti skyriai. DeÅ¡imt apylinkių prokuratÅ«rų yra struktÅ«riniai teritoriniai padaliniai, vykdantys veiklÄ tam tikrose priskirtose teritorijose ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir nuo jų nutolusiose 38 vietovėse (toliau - darbo vietos nutolusiose vietovėse).

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 1-202 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija) (toliau - Reglamentas), 28 punktas numato, kad apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratÅ«rai, duoda apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratÅ«rų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratÅ«rų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratÅ«ros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymÄ ; nustato apygardos prokuratÅ«ros specializuotų skyrių prokurorų specializacijÄ ir tarnybos vietÄ (iÅ¡skyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratÅ«ros padalinyje (28.1. papunktis); apylinkių prokuratÅ«rų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratÅ«ros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratÅ«ra, specializacijÄ ir tarnybos vietÄ , taip pat ir apylinkės prokuratÅ«ros padalinyje, jei toks yra.

Konstatavus esminį darbo krÅ«vio pasikeitimÄ , jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krÅ«vį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra iÅ¡naudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietÄ , jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi bÅ«ti suderintas su generaliniu prokuroru (28.2. papunktis). PastarÄ jį papunktį sudaro dvejos nuostatos — bendroji, suteikianti apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai (be tam tikrų procedÅ«rų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratÅ«rų prokurorų <...> specializacijÄ ir tarnybos vietÄ , ir specialioji, kuri taikoma tik tam tikrais atvejais, kai konstatuojamas esminis darbo krÅ«vio pasikeitimas <...>, sprendimui priimti reikalinga atlikti tam tikrÄ procedÅ«rÄ , t. y. susipažinti su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo, suderinti jį su generaliniu prokuroru.

Vykdant Darbo grupės, sudarytos prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. pateiktÄ iÅ¡vadÄ Nr. 17.9.-6434, nuo 2020 m. spalio 1 d. atsisakyta 19 darbo vietų nutolusiose vietovėse, įskaitant Raseinius. SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras priėmė, vadovaudamasis Darbo grupės, sudarytos prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, 2020 m. birželio 1 d. iÅ¡vada Nr. 17.9.-6434, kuri buvo padaryta iÅ¡analizavus ir įvertinus duomenis apie bendrÄ ir faktinį prokurorų ir prokuratÅ«ros personalo skaičių, prokurorų ir prokuratÅ«ros personalo skaičiaus santykį, pastarųjų metų nusikalstamumo tendencijas, iÅ¡tirtas nusikalstamas veikas ir bylų likutį, nebaigtų tirti nusikalstamų veikų tendencijas, ikiteisminio tyrimo užbaigimÄ ir bylų perdavimÄ teismui taikant ekonomiÅ¡kumo principÄ , nutolusių vietovių (kuriose dirba nuo 1 iki 6 prokurorų) prokurorų dalyvavimÄ teismo posėdžiuose ir priimamus proceso sprendimus; duomenis apie patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomų prokuratÅ«ros patalpų naudojimo efektyvumo ir iÅ¡laikymo kaÅ¡tus;

Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos 2019 m. gegužės 6 d. posėdyje pateiktus pasiÅ«lymus ir priimtus sprendimus iÅ¡analizuoti prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratÅ«ros veiklos efektyvumo, tolygaus darbo krÅ«vio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiÅ¡kųjų, finansinių iÅ¡teklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo. Taigi, Å¡i iÅ¡vada buvo grindžiama visumos duomenų analize, o ne tik iÅ¡imtinai darbo krÅ«vio analize, todėl priimant SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ buvo vadovautasi Reglamento 28.2. papunkčio bendrÄ ja nuostata, suteikiančia apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai (be tam tikrų procedÅ«rų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratÅ«rų prokurorų tarnybos vietÄ .

Pažymėjo, kad Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ pareiškėjų V. A. ir R. M. tarnybos vieta buvo nustatyta tame pačiame Šiaulių apygardos prokuratūros teritoriniame padalinyje - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje ir šios prokuratūros veiklos teritorijoje, su kuria siejama apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta (Kompetencijų nuostatų 6.5. papunktis), o tai reiškia, kad priimtas įsakymas nepakeitė prokurorių teisinės padėties ir pareigų, todėl visiškai nepagrįsti pareiškėjų argumentai, kai skundžiamas įstatymas prieštarauja Prokuratūros įstatymo 36 ir 37 straipsnių nuostatoms.

Nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėjos ėjo Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorių pareigas, kurios iki šiol nėra pasikeitusios, o skundžiamu įsakymu buvo nustatyta tik pareiškėjų tarnybos vieta - Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje (Kelmėje), kuri išliko toje pačioje Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros teritorijoje, todėl pareiškėjos V. A. ir R. M. nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma Prokuratūros įstatymo 36 straipsnyje numatyta perkėlimo į kitas pareigas procedūra.

Atsižvelgiant į siekiamų sureguliuoti santykių pobÅ«dį (tarnybos vietos nustatymÄ ) netaikomas ProkuratÅ«ros įstatymo 37 straipsnis, nes pareiÅ¡kėjos nebuvo perkeltos į kitÄ prokuratÅ«rÄ , kitÄ tos pačios prokuratÅ«ros padalinį ar kitas prokuroro pareigas. Nesutiktina ir su pareiÅ¡kėjų dėstomais argumentais, kad jos buvo diskriminuojamos. Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1, 5 ir 9 dalys nustato baigtinį diskriminacijos pagrindų sÄ raÅ¡Ä , t. y. lytis, rasė, tautybė, pilietybė, kalba, kilmė, socialinė padėtis, tikėjimas, įsitikinimai ar pažiÅ«ros, amžius, lytinė orientacija, negalia, etninė priklausomybė, religija.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjos V. A. ir R. M. nenurodo ir nepateikia jokių faktinių duomenų, kad bÅ«tent dėl kurio nors iÅ¡ nurodytų požymių joms buvo taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu kitiems asmenims. Pažymėjo, kad atsisakius nuo centrinių prokuratÅ«ros padalinių nutolusiose vietovėse esančių prokuratÅ«ros kaip infrastruktÅ«ros patalpų buvo iÅ¡saugotos visos prokurorų pareigybės ir imtasi priemonių, kad prokurorams bÅ«tų sudarytos tinkamos darbo sÄ lygos, t. y. nustatyta lanksti nuotolinio darbo tvarka; suteikti tarnybiniai kompiuteriai su darbui reikalingomis prieigomis prie informacinių sistemų dirbti nuotoliniu bÅ«du;

įrengti prokurorų laikini kabinetai ir pan. Be to, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutarimo Nr. 773 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. sausio 11 d. nutarimo Nr. 31 „Dėl iÅ¡laidų, susijusių su laikinu prokuroro perkėlimu, kompensavimo taisyklių ir Prokuroro patirtos turtinės žalos dėl jo tarnybos atlyginimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 2.3. papunktį prokurorui, kuris naudoja netarnybinį transportÄ tarnybos reikmėms ne tarnybos metu, gali bÅ«ti kompensuojamos ne didesnės negu 5 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio per mėnesį su važiavimu susijusios iÅ¡laidos, iÅ¡skyrus iÅ¡laidas taksi (Å¡iuo metu bÅ«tų 195 Eur).

Nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigaliojo teisės aktų pakeitimai, kuriais nustatyta, kad prokurorui, kuris naudojasi netarnybiniu automobiliu tarnybos reikmėms, kompensuojamos 0,2 Eur už kilometrÄ dydžio netarnybinio automobilio amortizacijos iÅ¡laidos. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. 1-153 „Dėl darbo laiko prokuratÅ«roje nustatymo“ numatyta galimybė teritorinių prokuratÅ«rų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, generalinio prokuroro sprendimu, laikantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių darbo santykius, reikalavimų, pagal poreikį nustatyti atskirÄ darbo grafikÄ (1.3. papunktis).

Taip pat generalinio prokuroro sprendimu teritorinių prokuratÅ«rų prokurorams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, gali bÅ«ti leidžiama individualiai pasirinkti darbo pradžios ir pabaigos laikÄ su pertraukomis pailsėti ir pavalgyti. PareiÅ¡kėjos V. A. ir R. M. patikslintame skunde labai plačiai pasisako apie darbo grupės iÅ¡vados neteisėtumÄ ir nepagrįstumÄ , nesutikimÄ su joje nurodytais siÅ«lymais. Nurodė, kad Å¡i iÅ¡vada yra rekomendacinio pobÅ«džio, ji nėra teisės aktas, joje pateikti siÅ«lymai grindžiami ne teisinėmis aplinkybėmis, bet darbo organizavimo ir ekonominio pobÅ«džio kategorijomis: finansinių iÅ¡teklių valdymu, vidaus administravimo pagerinimu, racionaliu žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymu, prokuratÅ«ros veiklos valdymo efektyvumu, rezultatyvumu, ekonomiÅ¡kumu ir pan.

Remiantis ABTÄ® 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo teisės akto ir veiksmų (neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiÅ«riu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas. Skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjų tarnybos vieta nuo 2020 m. spalio 1 d. buvo nustatyta Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje (Kelmėje). Priimant skundžiamÄ Ä¯sakymÄ buvo vadovautasi Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d.

įsakymu Nr. 1-202 (Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. 1-52 redakcija), 28.2. papunkčio bendrÄ ja nuostata, suteikiančia apygardos prokuratÅ«ros vyriausiajam prokurorui (jo pavaduotojui) teisę vienaÅ¡aliÅ¡kai (be tam tikrų procedÅ«rų) savo sprendimu nustatyti apylinkių prokuratÅ«rų prokurorų tarnybos vietÄ , todėl darytina iÅ¡vada, kad SkundžiamÄ Ä¯sakymÄ priėmė kompetentingas vieÅ¡ojo administravimo subjektas - Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras.

Tiek iki skundžiamo įsakymo, tiek ir po jo priėmimo, pareiÅ¡kėjų pareigos liko tos pačios - Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės. Jos nebuvo perkeltos į kitas pareigas, jų teisinė padėtis nepasikeitė, tiesiog jų tarnybos funkcijų atlikimo vieta buvo nustatyta ne Raseiniuose, bet Kelmėje. Pažymėtina, kad funkcijų atlikimo vietos nustatymas prokurorui neapriboja galimybės veikti tos apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros veiklos teritorijoje, konkrečiu atveju Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros veiklos teritorijoje, kuri apima Å iaulių miestÄ ir rajonÄ , Pakruojo, RadviliÅ¡kio, JoniÅ¡kio, Kelmės, Raseinių rajonus.

Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3., 1.3.6. papunkčiai ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tas Nr. 17.9.-10631 pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, yra motyvuoti bei atitinka jų priėmimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Nesutinka su pareiÅ¡kėjų argumentais, kad pakeitus jų tarnybos vietÄ iÅ¡ Raseinių į Kelmę, buvo iÅ¡plėstos prokurorų funkcijos dviejų teismo rÅ«mų veiklos teritorijose, plečiamai taikytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 174 straipsnio 1 dalies nuostatos, pavesta kontroliuoti dviejų komisariatų veiklos teritorijose padarytas nusikalstamas veikas. Pažymėjo, kad ir iki skundžiamų įsakymo ir sprendimo priėmimo pareiÅ¡kėjoms teko organizuoti ir vadovauti ikiteisminiams tyrimams, perduotiems iÅ¡ kitų vietovių.

Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P-275 pareiškėja V. A. nuo 2021 m. balandžio 13 d. yra perkelta iš Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigų į Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas, o tai reiškia, kad pareiškėja nebeturi subjektinio suinteresuotumo šioje byloje. Tretysis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra atsiliepime ir jos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su pareiškėjų skundais nesutinka ir prašo juos atmesti kaip nepagrįstus.

Nurodė, kad pareiÅ¡kėjos kvestionuoja generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo galimybės įvertinti sudarymo“ sudalytos darbo grupės veiklos teisėtumÄ , nurodo, jog komisija, pažeisdama minėtÄ generalinio prokuroro įsakymÄ nesiekė jame nurodytų tikslų, nusistatė sau kitus tikslus, nei nurodyti generalinio prokuroro įsakyme. Å is pareiÅ¡kėjų teiginys yra nepagrįstas. Darbo grupė, vykdydama nurodyto aukščiau įsakymo 3.1 papunktį, pateikė generaliniam prokurorui 2020 m. birželio 1 d. iÅ¡vadÄ Nr. 17.9.-6434 (toliau - IÅ¡vada), kurioje nurodė atitinkamus, objektyviais duomenimis pagrįstus, siÅ«lymus.

Generalinis prokuroras šiai išvadai pritarė ir išvada yra įgyvendinama. Tai reiškia, jog generalinis prokuroras neįžvelgė darbo grupės veikloje savo įsakymo pažeidimo ir laiko, kad darbo grupės veikla yra pagrįsta ir teisėta. Be to, pažymėtina, jog generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d. įsakymas Nr. 1-303 „Dėl darbo grupės prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybės įvertinti sudarymo“ nėra ginčo dalykas šioje byloje, todėl argumentai, susiję su jo įgyvendinimo teisėtumu, nėra susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku.

PareiÅ¡kėjos ginčija IÅ¡vados teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad iÅ¡vada yra rekomendacinio pobÅ«džio, nėra teisės aktas ir jos teisėtumas negali bÅ«ti vertinamas „per definitionem“. Be to, pareiÅ¡kėjos nesutinka ir su iÅ¡vadoje nurodytais siÅ«lymais. Pažymėtina, kad Å¡ie siÅ«lymai grindžiami ne teisinėmis aplinkybėmis, bet darbo organizavimo ir ekonominio pobÅ«džio kategorijomis: finansinių iÅ¡teklių valdymu, vidaus administravimo pagerinimu, racionaliu žmogiÅ¡kųjų iÅ¡teklių valdymu, prokuratÅ«ros veiklos valdymo efektyvumu, rezultatyvumu, ekonomiÅ¡kumu ir pan.

Pareiškėjos taip pat vadovaujasi ir kitais ekonominio pobūdžio motyvais, susijusiais su darbo priemonių, turto, asmeninių apsaugos priemonių naudojimu ir kompensavimo mechanizmų taikymu. Pareiškėjos teigia, kad buvo diskriminuojamos darbo grupės veiklos metu, darbo grupės priimtose išvadose, bei skundžiamu įsakymu. Nurodyti pareiškėjų argumentai dėl diskriminacijos yra nepagrįsti. Pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau - ir Konvencija) 14 straipsnį, naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis taip pat yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiūrų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais.

Atkreipė dėmesį, kad skundžiamas įsakymas ir skundžiamas sprendimas priimti atsižvelgiant į Išvadoje pateiktus siūlymus. Siūlymai yra pagrįsti objektyviais duomenimis ir motyvuoti. Darbo grupė pateikė siūlymus išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi:

1) duomenis apie bendrÄ ir faktinį prokurorų ir prokuratÅ«ros personalo skaičių, prokurorų ir prokuratÅ«ros personalo skaičiaus santykį, pastarųjų metų nusikalstamumo tendencijas, iÅ¡tirtas nusikalstamas veikas ir bylų likutį, nebaigtų tirti nusikalstamų veikų tendencijas, ikiteisminio tyrimo užbaigimÄ ir bylų perdavimÄ teismui taikant ekonomiÅ¡kumo principÄ , nutolusių vietovių (kuriose dirba nuo 1 iki 6 prokurorų) dalyvavimÄ teismo posėdžiuose ir priimamus proceso sprendimus;

2) duomenis apie patikėjimo teise ar kitais pagrindais valdomų prokuratÅ«ros patalpų naudojimo efektyvumÄ ir iÅ¡laikymo kaÅ¡tus;

3) Kolegijos posėdyje pateiktus pasiūlymus ir priimtus sprendimus išanalizuoti prokuratūros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratūros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krūvio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiškųjų, finansinių išteklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo, taip pat kitus duomenis. Tokiu būdu, darytina išvada, kad objektyvus pagrindimas, kodėl buvo atsisakyta prokurorų ir prokuratūros personalo tarnybos (darbo) vietų bei prokuratūros kaip infrastruktūros patalpų 19 vietovių, įskaitant ir Raseinius, yra, ir šis pagrindimas išsamiai aprašytas Išvadoje.

Todėl, nurodytu atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjos buvo diskriminuojamos. Pareiškėjų patikslinti skundai atmestini. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl atsakovės Šiaulių apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ (toliau – Įsakymas) kuriuo nuo 2020 m. spalio l d. Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorams, dirbantiems Raseiniuose, nustatyta tarnybos vieta Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūroje Kelmėje, 1.3.3 ir 1.3.6 punktų ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. rašto (sprendimo) Nr. 17.9.-10631 teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl V. A. reikalavimų Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismÄ , kad bÅ«tų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTÄ® 23 straipsnio 1 dalis 1 punktas nustato, jog skundÄ (praÅ¡ymÄ ) dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimto teisės akto ar veiksmo (neveikimo), taip pat dėl vieÅ¡ojo administravimo subjekto vilkinimo atlikti veiksmus turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti vieÅ¡ojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės tarnautojus ir pareigÅ«nus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti.

Šios nuostatos be kita ko reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A11-443/2005, 2008 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-906/2008).

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja V. A. generalinio prokuroro 2021 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. P-257 nuo 2021 m. balandžio 13 d. yra perkelta iš Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigų į Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorės pareigas. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad pareiškėjai V. A. nuo 2021 m. balandžio 13 d. pradėjus dirbti Vilniaus apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūroje, šioje byloje ginčijami aktai nesukelia jokių teisinių pasekmių jos teisėms bei pareigoms, kurios buvo nustatytos ginčijamais administraciniais sprendimais.

Pažymėtina, kad kaip teismo posėdžio metu nurodė pareiÅ¡kėja, iki perkėlimo į Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės pareigas, ji nei karto nevyko dirbti iÅ¡ Raseinių į Kelmę, darbas vyko nuotoliniu bÅ«du. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog neliko ginčo teisinio santykio, kuris atsirado sprendimo priėmimo metu. Taigi pagal pareiÅ¡kėjos V. A. patikslintuose skunduose suformuluotÄ reikalavimÄ - panaikinti Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d.

įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3 ir 1.3.6 punktus ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. 17.9.-10631, net jo patenkinimo atveju, pareiÅ¡kėjos teisių ir pareigų apimtis (jos teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiÅ«riu) nepasikeistų. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjos V. A. patikslinti skundai dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d.

įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.3 punktÄ ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. 17.9.-10631 atmestini kaip nepagrįsti. Dėl R. M. reikalavimų PareiÅ¡kėja, nesutikdama su skundžiamais sprendimais, ginčija, ar Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras turėjo teisę ir teisinį pagrindÄ priimti ginčijamÄ Ä®sakymÄ bei, ar priimant Ä®sakymÄ , nebuvo pažeistos esminės procedÅ«ros.

PareiÅ¡kėja argumentuoja, jog pakeičiant jos tarnybos vietÄ nebuvo atsižvelgta į jos nuomonę, nenurodyti prokurorų ir darbuotojų darbo vietų perkėlimo į Kelmę motyvai, aiÅ¡kÅ«s kriterijai, tarnybos vieta nustatyta vienaÅ¡aliÅ¡kai, nenumatytas kompensavimo mechanizmas, neužtikrintos normalios darbo sÄ lygos bei tarnybinis transportas, diskriminuojant pareiÅ¡kėjÄ lyginant su tais, kurių darbo vietos nesikeičia. Lietuvos Respublikos prokurorų statusÄ , kompetencijÄ , teises ir pareigas, tarnybos eigÄ , skatinimo bei tarnybinės atsakomybės sÄ lygas, socialines garantijas, asmens apsaugos priemonių tvarkymo ir naudojimo sÄ lygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros įstatymas.

ProkuratÅ«ros įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad į prokurorų pareigybių sÄ raÅ¡e esančias pareigas asmenį įsakymu skiria generalinis prokuroras. Prokurorų pareigybių sÄ raÅ¡Ä tvirtina generalinis prokuroras (ProkuratÅ«ros įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Prokurorų pavaldumÄ nustato ProkuratÅ«ros įstatymas ir Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros ir prokurorų kompetencijos nuostatai, patvirtinti generalinio prokuroro 2012 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-141 (toliau – Nuostatai).

Generalinio prokuroro (jo pavaduotojo), Generalinės prokuratÅ«ros departamento (skyriaus) ar teritorinės prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro (jo pavaduotojo) įsakymai, potvarkiai, nurodymai, kiti norminiai aktai, nustatantys proceso veiklos ir tarnybos organizavimo tvarkÄ , prokurorams privalomi (ProkuratÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 1 dalis). Kitos prokurorų teisės ir pareigos bei kompetencija atliekant pavestas prokuratÅ«ros funkcijas nustatomos generalinio prokuroro (jo pavaduotojo) leidžiamuose norminiuose aktuose ir Nuostatuose (ProkuratÅ«ros įstatymo 20 straipsnio 6 dalis).

Nuostatuose numatyta, kad apylinkės prokuratūros prokuroro darbovietė – apygardos prokuratūra, kurios veiklos teritorijoje savo funkcijas atlieka apylinkės prokuratūros prokuroras, neturintis pagrindinės tarnybos funkcijų atlikimo vietos, ir iš kurios gauna nurodymus (6.4 papunktis); apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta – veiklos teritorija tos apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros, kurioje apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro įsakymu nustatyta apylinkės prokuratūros prokuroro tarnybos vieta (6.5 papunktis).

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. I-242 „Dėl apygardų prokuratūrų apylinkių prokuratūrų prokurorų pareigybių panaikinimo ir įsteigimo“ 1.35 papunktyje numatoma, kad panaikinamos Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro (darbo vieta Raseiniuose) (pareiginės algos koeficientas 13,9) penkios pareigybės. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2018 m. rugpjūčio 30 d. įsakymu Nr. P-478 „Dėl Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių, Telšių apylinkių prokuratūrų prokurorų perkėlimo į kitas lygiavertes pareigas“ nuo 2019 m. vasario 4 d. pareiškėja jos raštiškai išreikštu sutikimu buvo perkelta į lygiavertes, Šiaulių apygardos prokuratūros apylinkės prokuratūros prokurorų, pareigas (1.34. papunkčiai).

Sutiktina su atsakovės pozicija, kad bÅ«tent Å¡ių įsakymų pagrindu pareiÅ¡kėjos pareigos buvo atsietos nuo konkrečios tarnybinių funkcijų atlikimo vietovės (tarnybos vietos). Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros darbo reglamento, patvirtinto generalinio prokuroro 2014 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. I-202, 28 punktas numato, kad nuo 2020 m. kovo 24 d. apygardos prokuratÅ«ros vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas) vadovauja apygardos prokuratÅ«rai, duoda apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratÅ«rų vyriausiesiems prokurorams ir jų pavaduotojams, specializuotų skyrių, apylinkių prokuratÅ«rų prokurorams, kitų padalinių vadovams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurie nėra priskirti atitinkamam padaliniui, kitiems apygardos prokuratÅ«ros darbuotojams pavedimus ir kontroliuoja jų vykdymÄ , nustato: apygardos prokuratÅ«ros specializuotų skyrių prokurorų specializacijÄ ir tarnybos vietÄ (iÅ¡skyrus Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriuje) apygardos prokuratÅ«ros padalinyje (28.1 p.); apylinkių prokuratÅ«rų prokurorų, kurie tarnybines funkcijas atlieka visoje apygardos prokuratÅ«ros veiklos teritorijoje ir kurių darboviete laikoma apygardos prokuratÅ«ra, specializacijÄ ir tarnybos vietÄ , taip pat ir apylinkės prokuratÅ«ros padalinyje, jei toks yra.

Konstatavus esminį darbo krÅ«vio pasikeitimÄ , jei kitomis priemonėmis užtikrinti tolygų darbo krÅ«vį nekeičiant tarnybos vietos nėra galimybės arba kai tokios priemonės jau yra iÅ¡naudotos, sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietÄ , jei dėl to pasikeis tarnybinių funkcijų atlikimo vietovė (miestas, rajonas), priimamas susipažinus su prokuroro nuomone ir argumentais dėl galimo tarnybos vietos pakeitimo ir turi bÅ«ti suderintas su generaliniu prokuroru (28.2 p.). Generalinio prokuroro 2019 m. lapkričio 8 d.

įsakymu Nr. I-303 „Dėl darbo grupės prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti sudarymo” sudarytai darbo grupei pavesta, atsižvelgiant į 2019 m. gegužės 6 d. Lietuvos Respublikos prokuratÅ«ros kolegijos posėdyje pateiktus pasiÅ«lymus ir priimtus sprendimus, iÅ¡analizuoti prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo galimybes, siekiant prokuratÅ«ros veiklos valdymo efektyvumo, tolygaus darbo krÅ«vio užtikrinimo, racionalaus turimų žmogiÅ¡kųjų, finansinių iÅ¡teklių valdymo bei vidaus administravimo pagerinimo, ir pateikti iÅ¡vadÄ generaliniam prokurorui.

Taigi Å¡i Reglamento 28.2 papunkčio nuostata numato, kad sprendimas pakeisti prokuroro tarnybos vietÄ turi bÅ«ti priimtas susipažinus su prokuroro nuomone tuo atveju, kuomet pakeitimai susiję su esminiu darbo krÅ«vio pasikeitimu. Å ioje byloje skundžiamas Ä®sakymas priimtas įgyvendinant 2020 m. birželio 1 d. Darbo grupės, sudarytos prokuratÅ«ros veiklos procesų optimizavimo galimybėms įvertinti, iÅ¡vados Nr. 17.9-6434 (toliau – ir IÅ¡vada) 1, 2 punktus, 1.1 ir 2.1 papunkčius. IÅ¡vados 1 punkte nurodoma, kad nustatytas prokurorų ir prokuratÅ«ros personalo santykis akivaizdžiai rodo darbo krÅ«vio netolygumÄ , neproporcingÄ ir neracionalų prokuratÅ«ros iÅ¡teklių naudojimÄ , IÅ¡vados 2 punkte nurodoma, kad užregistruotų nusikalstamų veikų skaičius kiekvienais metais mažėja, o baudžiamosios politikos (teisėkÅ«ros) tendencijos (didinami pagrobto, užvaldyto turto vertės arba padarytos žalos dydžiai) rodo veikų, dėl kurių padarymo kiltų baudžiamoji atsakomybė, mažėjimÄ .

IÅ¡vados 1.1 punktu siÅ«loma nuo 2020 m. spalio 1 d. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje atsisakyti prokurorų tarnybos vietų Pakruojyje, RadviliÅ¡kyje ir Raseiniuose, o prokurorų tarnybos vietas nustatyti artimiausioje pagal atstumÄ vietovėje nuo prieÅ¡ tai buvusios tarnybos vietos – atitinkamai JoniÅ¡kyje (tarnybos vietos iÅ¡ Pakruojo), Å iauliuose (tarnybos vietos iÅ¡ RadviliÅ¡kio) ir Kelmėje (tarnybos vietos iÅ¡ Raseinių). Siekdama racionalesnio ir efektyvesnio turimų žmogiÅ¡kųjų, finansinių iÅ¡teklių valdymo ir naudojimo bei tolygaus darbo krÅ«vio paskirstymo užtikrinimo, Darbo grupė analizavo galimas prokuratÅ«ros veiklos efektyvumo didinimo kryptis, vertino pastaraisiais metais užregistruotų nusikalstamų veikų, ikiteisminio tyrimo bylų ir prokurorų priimamų procesinių sprendimų, teismų posėdžių, kuriuose prokuroro dalyvavimas yra bÅ«tinas, skaičius ir tendencijas.

Per darbo grupės veiklos laikotarpį atlikta 5 didžiųjų apylinkių (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio) prokuratūrų ir darbo vietų nutolusiose vietovėse situacijos analizė, įvertintas centriniuose padaliniuose ir darbo vietose nutolusiose vietovėse dirbančių prokurorų ir prokuratūros personalo darbo krūvis ir jų skaičiaus santykis bei prokuratūros pastatams reikalingos išlaikymo išlaidos. Darbo grupė įvertino, kad nutolusių vietovių darbo vietose, kur bylos dėl santykinai ne tokių pavojingų nusikalstamų veikų yra ne tokios sudėtingos, mažesnės apimties ir prokurorai neturi papildomų funkcijų (dalyvauti bylose apygardos teismuose), prokurorams padedančių darbuotojų yra daugiau negu didesnių miestų prokuratūrose.

Toks prokurorų ir darbuotojų santykis akivaizdžiai rodo, kad darbo krÅ«vis yra netolygus, o prokuratÅ«ros iÅ¡tekliai naudojami neproporcingai ir neracionaliai, todėl įvertinus situacijÄ ir bendras tendencijas, reikalingi darbo pokyčiai. IÅ¡vados 7 punkte akcentuojama, kad netolygaus darbo vietų, esančių nutolusiose vietovėse, stambinimas leis efektyviau panaudoti žmogiÅ¡kuosius iÅ¡teklius, tolygiau paskirstyti darbus, efektyviau formuoti ikiteisminio tyrimo ir valstybinio kaltinimo palaikymo praktikÄ , realiau įgyvendinti prokurorų specializacijos, iÅ¡gryninti prokurorų funkcijas ir atsisakyti jų dubliavimosi, pasiekti didesnės prokurorų atsakomybės ir užtikrinti, kad tas pats prokuroras dalyvautų nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki baudžiamosios bylos nagrinėjimo apygardos, kaip apeliacinės instancijos, teisme; taip pat tai turės įtakos apygardos prokuratÅ«rų apylinkių prokuratÅ«rų valdymo ir administravimo sÄ naudų mažėjimui.

Kaip jau buvo minėta Å¡iame sprendime, ProkuratÅ«ros įstatyme ir Reglamente nustatyti tarnybos santykiai sureguliuoti taip, kad besÄ lygiÅ¡kai nereikalaujama prokuroro sutikimo prieÅ¡ priimant įsakymÄ dėl prokuroro tarnybos vietos pakeitimo, kuomet pakeitimas nėra tiesiogiai susijęs su esminio darbo krÅ«vio pasikeitimu. Atsakovės Ä®sakymas priimtas atsižvelgus į visetÄ Darbo grupės įvertintų aplinkybių, Darbo grupės iÅ¡vados nebuvo siejamos iÅ¡imtinai tik su darbo krÅ«vio pasikeitimu.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad sprendimÄ dėl tarnybos vietos pakeitimo gali priimti ne tik generalinis prokuroras, bet ir apygardos vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas). Ginčo atveju skundžiamu įsakymu pareiÅ¡kėjos tarnybos vieta buvo nustatyta toje pačioje Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje ir tai nėra perkėlimas į kitas pareigas, bet tarnybos (darbo) vietos nustatymas, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti taikoma ProkuratÅ«ros įstatymo 36 straipsnyje numatyta perkėlimo į kitas pareigas procedÅ«ra.

Vertinant atsakovės pateiktus Darbo grupės nustatytus duomenis ir iÅ¡vadas, Å iaulių apygardos prokuroras, remdamasis surinktais duomenimis ir įvertinęs susiklosčiusiÄ faktinę situacijÄ , pagrįstai vadovavosi ProkuratÅ«ros įstatymo 14 straipsnio 1 dalimi, Reglamento 28.2 papunkčiu ir nustatė pareiÅ¡kėjų tarnybos vietÄ Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje (Kelmėje). Atkreiptinas dėmesys, kad ProkuratÅ«ros įstatyme, netgi tuo atveju, jei bÅ«tų vykdomas perkėlimas į lygiavertes pareigas, nes keičiamas prokuratÅ«ros darbo organizavimas, nenustatoma pareiga siÅ«lyti kitas pareigas tik asmens gyvenamojoje vietovėje.

Tuo pačiu pažymėtina, jog pagal minėtÄ teisinį reglamentavimÄ , pareiÅ¡kėjos tarnybos vieta laikoma visa Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros veiklos teritorija, o jos tarnybos vietos nustatymas Kelmėje nelaikytinas perkėlimu dirbti į kitÄ vietovę, kadangi tiek Kelmė, tiek Raseiniai yra Å iaulių apylinkės prokuratÅ«ros veiklos teritorijoje, kuri ir laikoma pareiÅ¡kėjos tarnybos vieta. PareiÅ¡kėja akcentuoja, kad skundžiamas atsakovės priimtas Ä®sakymas galimai turės neigiamos įtakos jos socialinei ir teisinei padėčiai.

Kaip aplinkybes, bloginančias prokurorų darbo sÄ lygas, pareiÅ¡kėja nurodė galimÄ kasdienį vykimÄ didelius atstumus į kitÄ darbo vietÄ ir dėl to patirtas dideles laiko sÄ naudas, nepatogumus, sumažėjusiÄ galimybę bendrauti su artimaisiais. Atkreiptinas dėmesys, kad skundžiamu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratÅ«ros 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tu Nr. 17.9.-10631 motyvuotai atsakoma, kad yra numatytas kompensavimo mechanizmas prokurorams, kurie naudoja ne tarnybinį transportÄ tarnybos reikmėms, numatytos lankstesnės darbo (tarnybos) sÄ lygos nuotoliniu bÅ«du, galimybė nustatyti atskirÄ darbo grafikÄ , taip pat paaiÅ¡kinama, kad Å¡iuo metu prokuratÅ«roje įgyvendinami siÅ«lymai, kuriais, be kita ko siekiama įgyvendinti tinkamÄ prokurorų specializacijÄ ypatingai nutolusiose darbo vietose bei racionaliai iÅ¡naudoti prokuratÅ«ros infrastruktÅ«rÄ .

Pažymėtina, kad vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi teismas nevertina ginčijamo administracinio teisės akto ir veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar viešojo administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar teisės aktas arba veiksmas (neveikimas) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo įgaliojimus.

Taigi teismas nevertina ar atsakovės Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros priimtas Ä®sakymas yra ekonomiÅ¡kai tikslingas. Atsakovė turi diskrecijÄ paskirstyti turimus resursus taip, kad bÅ«tų maksimaliai užtikrintas vieÅ¡asis interesas. Atsakovė, atsižvelgdama į Darbo grupės iÅ¡vadas, įvertino darbo krÅ«vius, reikiamos kvalifikacijos personalo poreikius konkrečioje tarnybos vietoje, kitas aplinkybes, reikÅ¡mingas užtikrinant Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«rai pavestų funkcijų vykdymÄ , t. y. atsakovo sprendimas buvo motyvuotas ir pagrįstas, Å¡iais veiksmais buvo siekiama geriau organizuoti prokuratÅ«ros veiklÄ .

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tam tikros institucijos vidinės organizacinės struktÅ«ros projektavimas, atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ , atitinkamai yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto steigėjo arba vieÅ¡ojo administravimo subjekto vadovo diskrecijos teisė, kuri naudojama, siekiant efektyviai įgyvendinti institucijai priskirtas funkcijas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-241/2011, A146-174/2011; sprendimus administracinėse bylose Nr. A62-930/2011, A62-1367/2011 ir kt.).

LVAT dėl valstybės institucijos diskrecijos projektuoti savo vidinę organizacinę struktÅ«rÄ bei teismo galių kvestionuoti atliktus pakeitimus yra ne kartÄ pasisakęs savo jurisprudencijoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-2643/2011, A492-1954/2012, A520-3085/2012 ir kt.). PareiÅ¡kėja taip pat patikslintuose skunduose nurodė, kad jai buvo nustatytos diskriminacinės darbo sÄ lygos. Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis nustato, kad diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiÅ«rų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

Taigi, diskriminacija – tai neigiamų pasekmių asmeniui sukėlimas dėl tam tikrų asmens požymių ar jo priklausymo tam tikrai socialinei grupei. Diskriminacijai pripažinti turi bÅ«ti keletas sÄ lygų, o svarbiausia iÅ¡ jų, kad skirtingas traktavimas bÅ«tų nepagrįstas, uždraustas įstatymu ir paremtas kriterijais, kuriuos draudžia įstatymas. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėja nenurodė ir nepateikė jokių faktinių duomenų, kad bÅ«tent dėl kurio nors iÅ¡ nurodytų požymių jai buvo taikomos mažiau palankios sÄ lygos, negu kitiems asmenims, taip pat nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios pagrįstų, kad jos atžvilgiu vienodi faktai teisiÅ¡kai buvo vertinti nevienodai ar iÅ¡ esmės skirtingi faktai savavaliÅ¡kai buvo vertinti vienodai.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros vyriausiojo prokuroro 2020 m. rugsėjo 1 d. įsakymo Nr. V5-9 „Dėl Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apylinkės prokuratÅ«ros prokurorų tarnybos vietų nustatymo“ 1.3.6 punktas, kuriuo nuo 2020 m. spalio l d. R. M. nustatyta tarnybos vieta Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros Å iaulių apylinkės prokuratÅ«roje Kelmėje, iÅ¡ esmės yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Netenkinus Å¡io reikalavimo, negali bÅ«ti tenkinamas ir reikalavimas panaikinti Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. rugsėjo 28 d. raÅ¡tÄ (sprendimÄ ) Nr. 17.9.-10631, kuriuo buvo revizuojamas skundžiamas Ä®sakymas (ginčui aktualioje dalyje) ir kuriuo pagrįstai atsisakyta tenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ . Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjų V. A. ir R. M. patikslintus skundus atmesti kaip nepagrįstus. Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Regionų apygardos administracinio teismo Å iaulių rÅ«mus. Teisėjai Laisvutė Kartanaitė Arvydas Martinavičius Virginijus Stankevičius