bda56bd9-19c6-4b79-aa4f-efdbdd4c562d · Kauno apylinkės teismas

Civ. byla Nr.Baudžiamoji byla Nr. 1-426-246/2013Teisminio proceso Nr.1-24-3-00971-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 2.3.6.4.         (S) KAUNO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 18 d.Kaunas     Kauno apylinkės teismo teisėjas Rimantas Sipavičius, sekretoriaujant Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorui Vingaudui Rinkevičiui, nukentėjusiajai J. A., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ Â bylÄ , kurioje:    T.

A., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, viengungis, vidurinio iÅ¡silavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, neteistas, gyv. Kaune, (duomenys neskelbtini)    kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., apraÅ¡ytos 2012-09-28 kaltinamajame akte, padarymu,    n u s t a t ė:     kaltinamasis T. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. 45 min., Kaune, (duomenys neskelbtini), esančio namo „virtuvėje panaudojo fizinį smurtÄ , tai yra suėmęs savo motinai J.

A. rankomis už kaklo jÄ smaugė, po to tampė jÄ po virtuvę, pirÅ¡tu tyčia dÅ«rė jai į deÅ¡inę akį, tuo sukeldamas J. A. fizinį skausmÄ bei padarydamas nubrozdinimÄ Â kairio raktikaulio srityje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ â€œ, tai yra jis buvo kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d., padarymu.     Teismas toliau aptariamų duomenų pagrindu daro iÅ¡vadÄ , jog teisiamajame posėdyje nenustatyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p.).

Kartu teismas išdėsto motyvus, dėl kurių ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, atmeta (Kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).    Kaltinimas buvo grindžiamas kaltinamojo motinos nukentėjusiosios J. A. parodymais, kaltinamojo močiutės (nukentėjusiosios J. A. motinos) O. G. parodymais ir specialisto išvada.    Kaltinamasis T. A. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012 m. rugpjūčio 26 d. apie 17 val. 45 min. buvo (duomenys neskelbtini), Kaune, esančio namo virtuvėje.

J. A. jo mama, ji gyvena su jo močiute. Jis pats gyvena to paties namo kitoje dalyje. Virtuvė, kurioje buvo įvykis, yra jo mamos ir močiutės naudojamoje namo dalyje.     Parodė, kad nepadarė nusikalstamos veikos, kurios padarymu yra kaltinamas. Tuo momentu be jo ir jo mamos, nukentėjusiosios J. A., virtuvėje nieko nebuvo. Jo ir mamos santykiai yra sudėtingi, nes mama yra emociÅ¡kai nestabili, ji kartais puola į isterijÄ (,,perlenkia lazdÄ â€œ). Tai žino ir kaimynai, ir giminės. TÄ , 2012 m. rugpjūčio 26 dienÄ , jis grįžo iÅ¡ ilgalaikės komandiruotės, Å¡eÅ¡ias savaites nebuvęs namuose, - dirba tolimųjų reisų vairuotoju užsienyje.

Jis savo naudojamoje namo dalyje yra įvedęs signalizacijÄ . Kol jo nebuvo namuose, jo mama nevedė močiutės praustis: jo naudojamojoje namo dalyje yra kur praustis, skalbtis, kitoje namo dalyje, kuria naudojasi mama ir močiutė – ne. Ä®važiavęs į LietuvÄ , paskambino mamai, kad Å¡i įjungtų vandens Å¡ildytuvÄ (boilerį). Mama pasakė, kad miega, paskui po 20 minučių parašė žinutę, kad užsuktas vandens kranas.     Parodė, kad grįžo namo, Lenkijoje pripirkęs maisto, lauktuvių, atnešė lauktuves mamai ir močiutei.

Mama buvo geros nuotaikos, tuo metu kalbėjo telefonu. Po to ji paprašė cigaretės, bet jis nedavė, nes skubėjo iÅ¡ automobilio į namus suneÅ¡ti lauktuves. Tada jį mama iÅ¡plÅ«do rusiÅ¡kais keiksmažodžiais. IÅ¡ automobilio lauktuves, maistÄ jam teko neÅ¡ti kelis kartus. Kai į virtuvę su neÅ¡uliais atėjo antrÄ kartÄ , jo mama stovėjo prie Å¡aldytuvo, į kurį jis norėjo sudėti maistÄ . Jis įstÅ«mė mamÄ Ä¯ jos kambarį, sudėjo maistÄ Ä¯ Å¡aldytuvÄ , pabučiavo močiutę ir iÅ¡bėgo į gimtadienį.

Tik vėliau sužinojo, kad mama prirašė visko apie jį policijai. Momento, kai jis įstÅ«mė mamÄ Ä¯ jos kambarį, niekas negalėjo matyti: močiutė gulėjo kitame kambaryje.     Parodė, kad dėl ilgalaikių komandiruočių jis dažnai nebÅ«na namuose: paprastai Å¡eÅ¡ias savaites dirba užsienyje, Å¡eÅ¡ias savaites bÅ«na namuose. Kai prieina prie mamos namų durų, Å¡i skambina policijai, dėl to jis negali lankyti močiutės. Žino, kad J. A. yra konstatuotas galimai 2012-08-26 atsiradęs odos nubrozdinimas raktikaulio srityje, tačiau mano, kad ji pati galėjo nusidraskyti odÄ .

Abejoja, kad nuo jo pastÅ«mimo atsirastų odos nubrozdinimas. Anksčiau mama buvo apkaltinusi ir kaimynÄ , kad jis į jÄ Å¡audo. Mama turi sveikatos problemų, ji visuomet pyksta, sako, kad parduotuvėje jÄ apgaudinėja. Viskas gerai bÅ«na tik tada, kai ji meta rÅ«kyti. Pabuvusi be nikotino, puola į isterijÄ . Negali ilgai bÅ«ti nerÅ«kiusi, ji jau trisdeÅ¡imt penkis metus rÅ«ko, todėl gal jai sunku be nikotino. Jis jokio nusikaltimo nepadarė.      Parodė, kad vienÄ kartÄ mama, virdama košę, užsimojo prieÅ¡ jį su koÅ¡e, jis gynėsi, atstÅ«mė jÄ , tada ji iÅ¡kvietė policijÄ .

Atsirado pas mamÄ draugė advokatė, todėl mama pradėjo raÅ¡yti įvairius pareiÅ¡kimus. Parašė jų labai daug. Nežino, kokiu tikslu mama raÅ¡o pareiÅ¡kimus. Anksčiau jis buvo kaltinamas grasinimu nužudyti, nunuodyti vorais ir skorpionais. Parodė, kad konfliktai su mama tęsiasi pusę jo gyvenimo. Parodė, kad niekada „nesimėtė vynuogėmis“, nors galėjo jų atvežti lauktuvėms.    Nukentėjusioji J. A. parodė, kad kaltinamasis yra jos sÅ«nus. Jis dažnai nebÅ«na namuose, nes dirba tolimųjų reisų vairuotoju.

Reisai trunka įvairiai: vienÄ kartÄ tris savaites, kitÄ kartÄ ilgiau. Ä®vykio dienÄ kaltinamasis, grįždamas iÅ¡ komandiruotės, paskambino telefonu, kad ji iÅ¡jungtų signalizacijÄ jo naudojamoje namo dalyje ir įjungtų „boilerį“. SignalizacijÄ ji atjungė, tačiau „boileris“ nebuvo prijungtas prie vandentiekio, todėl jo neįjungė. Tuo momentu, kai kaltinamasis grįžo namo, ji telefonu kalbėjosi su savo seserimi. Kaltinamasis jau taikėsi jÄ pulti, bet kol kalbėjosi telefonu, nepuolė.

Kai tik padėjo ragelį, kaltinamasis griebė už kaklo, tempė jÄ nuo Å¡aldytuvo per virtuvę, akį spaudė. Ji pradėjo klykti, tai matė kalinamojo močiutė, jos mama, O. G.. Kaltinamasis griebė jai už kaklo, smaugdamas nutempė į kambarį.     Parodė, kad į ekspertus tÄ dienÄ nesikreipė, nes blogai jautėsi. Sirgo jau tada, kai namo grįžo kaltinamasis. Sirgo ,,neuralige“. PareiÅ¡kimÄ dėl įvykio parašė po dviejų dienų. Jai buvo nustatytas odos nubrozdinimas raktikaulio srityje.

Ä®vykio metu ji buvo su palaidine „stačiu kaklu“, tai jÄ apsaugojo. Kaltinamasis jÄ griebė už kaklo, tempė į kambarį, paskui dÅ«rė į akį. Ji labai blogai mato su ta akimi. Po virtuvę buvo tempiama, kaltinamasis nutempė jÄ kaip ,,lapÄ â€œ. Kaltinamasis jÄ už kaklo tempė, ne stÅ«mė. JÄ traukė, pagriebęs už kaklo, ji buvo labai iÅ¡sigandusi. Negali pasakyti, ar kaltinamasis jÄ traukė į save, ar stÅ«mė nuo savęs. Mano, kad kaltinamasis paėmė jÄ už drabužių ir stÅ«mė nuo savęs. Anksčiau taip yra buvę apie septyniolika kartų.

    Parodė, kad tuo momentu, kai jÄ kaltinamasis paėmė už kaklo ir ,,tÄ sė“, nestipriai dÅ«rė į akį, ji iÅ¡sigando ir patyrė skausmÄ . Ä®vykio metu ji buvo su bliuzonu „ilgu kaklu“, tai kažkiek apsaugojo jÄ . Parodė, kad įvykio dienÄ galėjo vilkėti „golfÄ â€œ.    Parodė, kad negali pasakyti, ar kaltinamasis jÄ sugriebė viena, ar dviem rankomis. Jau paskui, 2012-09-26, jÄ griebė su viena ranka, - tai buvo jau kitas įvykis. Skundžiasi kaltinamuoju visuomet.

Negali ramiai gyventi: sÅ«nus ateina lankyti močiutės, o iÅ¡neÅ¡a malkas. Jos mama O. G. turėjo matyti 2012-08-26 įvykį, nesvarbu, kad gulėjo kitame kambaryje, - labai gerai matosi iÅ¡ to kambario, kuriame buvo mama. Ji tuo metu verkė, sakė, kad baigtų Tadas tai, kÄ daro, kad liautųsi, sakė ,,matai kÄ užsiauginai“. Buvo tampoma po virtuvę, paskui jÄ kaltinamasis iÅ¡stÅ«mė iÅ¡ virtuvės.    Parodė, kad sÅ«naus neprašė cigarečių. Konfliktas tarp jos ir sÅ«naus prasidėjo dėl nieko Apie patį jos sÅ«nų kaimynai kalba, kad jis yra narkomanas.

Nežino, kur skubėjo kaltinamasis, kÄ tik grįžęs iÅ¡ komandiruotės. Ji lauktuvių atsisakė. Ä® močiutės kambarį kaltinamasis ,,nuÅ¡veitė“ ,,terbÄ â€œ su lauktuvėmis. Sunku įvardinti, kokie kaltinamojo santykiai su močiute, kaltinamasis močiutės nemuÅ¡a. Bet jos močiutė vis praÅ¡o, kad greičiau namus parduotų, kad iÅ¡eitumėm kažkur kitur gyventi. Kaltinamasis vis laužiasi pro duris, stogais vaikÅ¡to. Ji užmÅ«rijo įėjimÄ , kad nuo kaltinamojo apsisaugotų, Å¡iuo metu į namÄ yra du atskiri įėjimai.

Kaltinamasis turi savo virtuvę. Jai nereikia jokių lauktuvių iÅ¡ kaltinamojo.     Parodė, kad kaltinamasis gal ir prašė lauktuves iÅ¡sidėlioti kambaryje ir Å¡aldytuve, bet ji pasakiusi, kad jai nereikia lauktuvių. Jau iki to kaltinamsis mėtėsi vynuogėmis, į jÄ mėtė vynuoges. Jai grįžus iÅ¡ turgaus, kaltinamasis pagriebia, mėtosi mėsomis, tačiau tÄ dienÄ jis mėtė vynuoges. Parodė, kad kaltinamasis anksčiau yra bandęs jÄ nunuodyti vorais.    Parodė, kad tuo momentu, kai ikiteisminio tyrimo metu policijos komisariate buvo apklausinėjama jos mama O.

G., ji buvo kieme. Po apklausos tyrėjos pakviesta į apklausos vietÄ parašė, kad protokolas perskaitytas, suraÅ¡ytas teisingai. O. G. pasirašė.     Aprašęs nukentėjusiosios parodymus, toliau aptariamų byloje surinktų duomenų pagrindu teismas konstatuoja, kad nukentėjusiosios parodymų dėl jai sukelto skausmo ir sveikatos sutrikdymo, jos teigimu kaltinamojo jai padarytų 2012 m. rugpjūčio 26 d., nepativrtina kiti byloje surinkti įrodymai. Kartu teismas pastebi, kad ir iÅ¡ nukentėjusiosios, ir iÅ¡ kaltinamojo parodymų matyti, kad abiejų Å¡ių asmenų santykiai yra įtempti, konfliktiÅ¡ki; iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji iÅ¡ viso nenori bendrauti su sÅ«numi, nors Å¡is bendrauja su savo močiute O.

G., su kuria kartu gyvena nukentėjusioji. Nukentėjusiosos parodymai teisiamajame posėdyje yra nenuoseklÅ«s: iÅ¡ pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad dėl 2012 m. rugpjūčio 26 d. buvusio įvykio į policijÄ ji kreipėsi tik po dviejų dienų. IÅ¡ kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymų matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji nors ir gyvena viename ir tame pačiame name, tačiau atskirose jo dalyse, turinčiose atskirus įėjimus; kaltinamasis dirba tolimųjų reisų vairuotojuužsienyje, savaitėmis nebÅ«na namuose.

Å i nustatyta aplinkybė leidžia teismui padaryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamasis dėl savo darbo, gyvenimo vietos, neturi galimybės nuolat smurtauti Å¡eimoje, kaip parodo nukentėjusioji.     IÅ¡ pačios nukentėjusiosios parodymų matyti, kad ji, serga „neuralige“ (neuralgija). Teismas tik konstatuoja faktÄ apie nukentėjusiosios ligÄ , iÅ¡girstÄ teisiamojo posėdžio metu iÅ¡ pačios nukentėjusiosios, tačiau Å¡io duomens neanalizuoja ir juo nesivadovauja, spręsdamas kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo klausimÄ .

Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusiosios parodymai dėl jos ligos sutampa su kaltinamojo parodymais apie nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę, kuri gali sÄ lygoti jos raÅ¡omus pareiÅ¡kimus ir duodamus parodymus dėl atsiradusio odos nubrozdinimo.     Liudytoja O. G. parodė, kad kaltinamasis yra jos anÅ«kas, o nukentėjusioji – jos duktė. Kaltinamojo tėvas jau miręs. 2012 m. rugpjūčio 26 d. kai grįžo Tadas iÅ¡ kelionės, kas buvo tarp jo ir jo mamos, negali pasakyti, nes nieko nematė, buvo savo kambaryje.

Ji sėdėjo ant suolo, ne ant sofos gulėjo. Nieko nematė, kas vyko virtuvėje. Kai grįžo Tadas, atvežė lauktuvių, jis visÄ laikÄ atveža lauktuvių. Ji su Tadu gerai sugyvena, labai gerai. Negali pasakyti, kaip su anÅ«ku sugyvena jos dukra. TÄ dienÄ , kai grįžo Tadas, pamena, kad buvo dar Å¡ilta, buvo vasara. Nematė gink Dieve, kad kÄ blogo anÅ«kas jos dukrai padarytų. Su dukra ji taip pat gerai sugyvena, - dukra jÄ prižiÅ«ri, valgyti daro, skalbia. Jei ne dukra, ji viena neiÅ¡gyventų.

Ji yra gimusi 1921 m. Jos dukra rÅ«ko, anÅ«kas taip pat rÅ«ko. To, kas buvo užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu, neprisimena, tai senai buvo. Kalba buvo apie cigaretes. Ji jokio susistumdymo nematė. Nebuvo jokio muÅ¡imo, stumdymo, gink Dieve anÅ«kas nestumdė dukters. Ne, nebuvo taip, kad mano anÅ«kas smaugtų savo mamÄ , nemanau, kad smaugtų, - jei smaugtų, bÅ«tų ir pasmaugęs, kiek ten jos yra. Nepamena, kad davė parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Neprisimena ir negali pasakyti, apie kÄ jos klausinėjo, nepamena, kad bÅ«tų buvusi apklausiama.

    Teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius liudytojos O. G. parodymus, kuriuos ji davė ikiteisminio tyrimo metu, iÅ¡tyrė juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. 4 d. nustatyta tvarka ir pagrindu, tai pat apklausė liudytojÄ L. A., - Kauno m. VPK Santakos PK tyrėjÄ .    Liudytoja L. A. parodė, kad apklausinėjo liudytojÄ O. G. ikiteisminio tyrimo metu. ProtokolÄ rašė savo ranka. Apklausa vyko pirmame komisariato aukÅ¡te, posėdžių salėje, nes O. G. prastai vaikÅ¡to.

Apklausa vyko nedalyvaujant jos dukrai J. A., - ji laukė už durų. Po apklausos perskaitė liudytojai jos parodymus, paklausė, ar jie teisingi, moteris pasakė, kad parodymai teisingi. Tada pakvietė už durų laukusiÄ liudytojos dukrÄ nukentėjusiÄ jÄ J. A.. Ji savo ranka parašė, kad „protokolas man perskaitytas man perskaitytas, suraÅ¡ytas iÅ¡ mano žodžių teisingai“. Tuos žodžius ,,protokolas man perskaitytas, suraÅ¡ytas iÅ¡ mano žodžių teisingai“ parašė nukentėjusioji, liudytojos O.

G. duktė. Tai buvo padaryta dėl to, kad liudytoja pasakė, jog ji pati neparaÅ¡ys teksto apie protokolo perskaitymÄ . Ji, tyrėja, teksto nerašė, „nes nenorėjo problemų“. Nenorėjo problemų, kadangi apklausiamasis žmogus buvo pagyvenęs. Nukentėjusiajai J. A. ji, tyrėja, neleido skaityti liudytojos parodymų. Kai liudytojai buvo perskaitomi protokole užfiksuoti parodymai, J. A. buvo už durų, jos nebuvo toje patalpoje, kurioje buvo apklausiama O. G.. Protokole paraÅ¡yta, kad įvykis buvo galimai rugpjūčio 28 dienÄ .

Jai taip pasakė apklausiamoji, tokiÄ datÄ ji ir nurodė, - kad įvykis galėjo bÅ«ti 28 dienÄ . Gali bÅ«ti, kad tÄ pačiÄ dienÄ J. A. ji pripažino nukentėjusiÄ ja. Parodė, kad gali bÅ«ti, kad prieÅ¡ O. G. apklausÄ ji jau buvo apklaususi nukentėjusiÄ jÄ J. A. ir žinojo J. A. nurodytas įvykio aplinkybes.    Teismas konstatuoja, kad nukentėjusioji J. A. tyrėjos L. A. buvo apklausta 2012 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 10 val. 6 min. iki 11 val. 5 min. (b.l. 17), o liudytoja O. G. buvo apklausta 2012 m. rugpjūčio 28 d. laikotarpiu nuo 11 val. 25 min. iki 11 val. 40 min. (b.l. 20).

Å i aplinkybė patvirtina faktÄ , kad pirmiausiai apie įvykio aplinkybes tyrėja L. A. sužinojo iÅ¡ nukentėjusiosios J. A. žodžių. Kartu teismas pastebi, kad nukentėjusiosios apklausa truko beveik valandÄ laiko, o liudytojos apklausa – tik penkiolika minučių.     Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 20 str. 2 d. iÅ¡dėstyta nuostata, kad teisėjas sprendžia, ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais. Ä®rodymais gali bÅ«ti tik teisėtais bÅ«dais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais (Baudžiamojo proceso kodekso 20 str. 4 d.).    Teismas, toliau aptariamų argumentų pagrindu O.

G. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nelaiko įrodymais, kuriais bÅ«tų galima pagrįsti apkaltinamÄ jį nuosprendį.    ApraÅ¡yta anksčiau, kad teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 str. nustatyta tvarka ir pagrindu iÅ¡tyrė liudytojos O. G. parodymus, duotus ikiteisminio bylos tyrimo metu. Teisme O. G. vieno iÅ¡ teisiamųjų posėdžių metu parodė, kad kaip per dÅ«mÄ â€œ prisimena, jog buvo apklausiama policijos komisariate.    Teismas konstatuoja: iÅ¡ pačios tyrėjos L.

A. parodymų teisiamajame posėdyje matyti, kad po liudytojos O. G. apklausos ji pasikvietė nukentėjusiÄ jÄ J. A. į patalpÄ , kurioje buvo apklausiama jos mama, liudytoja O. G., gimusi 1921 metais, ir paprašė, kad J. A. liudytojos O. G. apklausos protokole įraÅ¡ytų žodžius „protokolas man perskaitytas man perskaitytas, suraÅ¡ytas iÅ¡ mano žodžių teisingai“. Po to įraÅ¡o pasirašė O. G., nors J. A. akivaizdoje liudytojos apklausos protokolas nebuvo perskaitytas ir ji, tyrėja, nedavė net ir pačiai J.

A. jo perskaityti. Tyrėja L. A. parodė, kad ji taip padarė, norėdama iÅ¡vengti problemų, nes apklausė pagyvenusį žmogų.    IÅ¡ pačios liudytoja apklaustos tyrėjos L. A. parodymų teismas daro iÅ¡vadÄ , kad tyrėjai L. A. kilo įtarimų dėl liudytojos O. G. amžiaus (senatvės) gebėjimo suprasti įvykių eigÄ . Tyrėja tokiu atveju turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 53 str. 4 d., 55 str. 3 d. nuostatomis, pagal kurias asmeniui, dėl senatvės negalinčiam tinkamai pasinaudoti jam įstatymų suteiktomis teisėmis ir pareigomis, priimdama nutarimÄ dėl atstovavimo tokiam asmeniui.

Sprendimas tuo klausimu nebuvo svarstomas, nebuvo priimtas.     Teismas konstatuoja, kad bet kokiu atveju liudytojai O. G. atstovauti byloje J. A. negalėjo, nes ji byloje yra pripažinta nukentėjusiÄ ja. Kaip apraÅ¡yta anksčiau, nukentėjusioji J. A., liudytojos O. G. apklausos protokole parašė, kad protokolas O. G. perskaitytas, iÅ¡ jos žodžių suraÅ¡ytas teisingai, nors protokolo ji pati neperskaitė ir negirdėjo, kad jis bÅ«tų liudytojai O. G. perskaitytas.    ApraÅ¡ytų duomenų ir įstatymo (Baudžiamojo proceso kodekso 20 str.) pagrindu teismas O.

G. parodymų, duotų ikiteisminio bylos tyrimo metu, nelaiko įrodymais ir juos atmeta (Baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 2 p.).    Kaip minėta, kaltinimas, pareikÅ¡tas T. A., buvo grindžiamas dar ir specialisto iÅ¡vada Nr. G2242/12(02), iÅ¡ kurios matyti, kad J. A. konstatuotas odos nubrozdinimas kairio raktikaulio srityje, kuris galėjo bÅ«ti padarytas 2012-08-26 bei atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ , sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje (b.l. 16).

Tai paneigia kaltinime iÅ¡dėstytas aplinkybes, kad kaltinamasis „suėmęs savo motinai J. A. rankomis už kaklo jÄ smaugė, po to tampė jÄ po virtuvę, pirÅ¡tu tyčia dÅ«rė jai į deÅ¡inę akį, tuo sukeldamas J. A. fizinį skausmÄ â€œ.    IÅ¡vadÄ pasiraÅ¡iusi specialistė prokuroro praÅ¡ymu buvo apklausta teisiamajame posėdyje. Specialistė Zofija MakÅ¡imaitė parodė, kad patvirtina savo iÅ¡vadÄ , suraÅ¡ytÄ 2012-08-20. Nukentėjusioji tyrimo metu buvo apžiÅ«rėta.

IÅ¡vadoje akies sužalojimų nebuvo konstatuota, nebuvo konstatuota sužalojimų kaklo srityje. Buvo konstatuotas odos nubrozdinimas kairiojo raktikaulio srityje. Raktikaulis yra žemiau kaklo. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad kreipsis į KMUK traumpunktÄ , bet buvo gautas raÅ¡tas, kad ji dėl galimo akies sužalojimo nustatymo pas gydytojus nesikreipė, todėl iÅ¡vada dėl sužalojimų buvo suraÅ¡yta pagal turimus duomenis. Nesimatė iÅ¡orinių akies pažeidimų. Kreipimuisi į KMUK nereikia jokio siuntimo, pats nusprendžia žmogus ar reikia kreiptis, ar ne.

Gavome atsakymÄ , kad nukentėjusioji nesikreipė į akių traumpunktÄ . Sužalojimas, padarytas raktikaulyje gali atsirasti ir žmogų traukiant į save, užkabinus pirÅ¡tais, suėmus už kaklo. Kaklo srityje nukentėjusiai nebuvo konstatuota sužalojimų. Vienintelis sužalojimas, konstatuotas nukentėjusiai buvo odos nubrozdinimas raktikaulio srityje. Akyse sužalojimo, nei kakle sužalojimo nesimatė. Dėl akių turėjo kreiptis nukentėjusioji į KMUK, tačiau nesikreipė. Parodė, kad tiriamoji paaiÅ¡kino, jog jai buvo pirÅ¡tu durta į deÅ¡inę akį, be sÄ monės nebuvo.

Neatmetama galimybė, galėjo nukentėjusios įvardintas sužalojimas atsirasti ir suėmus už kaklo, nes raktikaulio sritis žemiau kaklo, pačiame kakle sužalojimų nebuvo. Raktikaulis randasi žemiau kaklo. Nuo kaklinės dalies galėjo būti 1 cm. Žemiau apatinės dalies. Stumiant ir užkabinus pirštais gali atsirasti sužalojimai, stumiant didesnė tikimybė sužaloti. Neatmetama galimybė kad ir traukiant galėjo būti sužalota nukentėjusioji, bet stumiant didesnė tikimybė sužaloti.

Nukentėjusiajai buvo padarytas įdrėskimas, kuris galėjo bÅ«ti padarytas ir nagais, tačiau sužalotoji vieta turėjo bÅ«ti atvira, be rÅ«bų. RÅ«bai trukdytų padaryti odos nubrozdinimÄ , turėjo bÅ«ti atvira vieta. Jei nukentėjusioji buvo apsirengusi golfÄ , maža tikimybė padaryti odos nubrozdinimÄ raktikaulio srityje.    Specialistės parodymų pagrindu teismas daro iÅ¡vadÄ . Kad nėra įrodyta, jog kaltinamasis galėjo padaryti nubrozdinimÄ kairiojo raktikaulio srityje. Teismas negali grįsti apkaltinamojo nuosprendžio vien tik nukentėjusiosios parodymais.    IÅ¡ aptartų aplinkybių matyti, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji gyvena viename name, tačiau atskirose patalpose, kurios turi atskirus įėjimus.

Kaltinamasis į nukentėjusiosios naudojamÄ patalpÄ ateina tik aplankyti joje kartu su nukentėjusiÄ ja gyvenančiÄ močiutę. Tai bÅ«na retai, nes jis dėl darbo specifikos retai bÅ«na namuose.   Aptartų duomenų pagrindu priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, teismas įvertino aplinkybes, kad Lietuvos Respublikos apygardų teismai panaikino apkaltinamuosius nuosprendžius, priimtus analogiÅ¡kose bylose ir priėmė iÅ¡teisinamuosius nuosprendžius. Teismai pažymėjo, kad kaltinamųjų padaryti nusikaltimai gali bÅ«ti įrodomi tik tinkamai surinktais įrodymais ir tinkamai juos įvertinus (2012-06-15 Kauno apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-342-383/2012; 2012-01-19 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-108-106/2012; 2012-09-06 Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-760-149/2012; 2012-09-20 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-586-174/2012; 2012-09-26Vilniaus apygardos teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-797-209/2012).    Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str. - 307 str.,     n u s p r e n d ž i a:        T.

A. dėl veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir apraÅ¡ytos 2012 m. rugsėjo 28 d. kaltinamajame akte, iÅ¡teisinti, nenustačius, kad jis padarė jam inkriminuojamÄ veikÄ .     Panaikinti T. A. kardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.                 Nuosprendis per 20 dienų gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismÄ .     Teisėjas                                                                                             Rimantas Sipavičius