bda2bb40-29d7-4ed5-811d-eca28261e14c · Klaipėdos apygardos teismas

Administracinė byla Nr                                                                                     Administracinė byla Nr. ATP-774-107/2014                                                                                    Teisminio proceso Nr. 4-46-3-01222-2014-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija                                                                                    45.4.3.; 79.1.(S)          KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS              N U T A R T I S             2014 m. lapkričio 24 d.             Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko Kęstučio LukoÅ¡iaus apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimo, kuriuo E. M., gim. (duomenys neskelbtini) , pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas),                                                               n u s t a t ė :                                                        2014-07-14 Tauragės apskrities VPK VTS Skaudvilės policijos nuovados vyresnysis patrulis K.

B. E. M. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolÄ už tai, kad jis 2014-07-16, apie 22.05 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,52 promilės girtumas), vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tačiau Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-09-19 nutarimu E. M. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 4 dalį administracinio teisės pažeidimo bylÄ nutraukė.              Apeliaciniame skunde Tauragės apskrities VPK kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas K.

LukoÅ¡ius nurodo, kad policijos pareigÅ«nai sustabdę E. M., patikrinę dokumentus, klausė, ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus. E. M. atsakė teigiamai, tačiau kada vartojo alkoholį, policijos pareigÅ«nams nesakė. Tai įrodo pridedamas garso įraÅ¡as. Todėl, pareigÅ«nams kiekvienu atveju sustabdžius vairuotojus, laukti 15 minučių ir tik po tikrinti blaivumÄ , bÅ«tų ydinga praktika. E. M. teigė pareigÅ«nams, jog iÅ¡gėrė 1 litrÄ 8–9 procentų stiprumo „Šnekorių“ alaus.

Policijos pareigūnai su E. M. bendravo apie 30 minučių, tol, kol buvo rašomas administracinės teisės pažeidimo protokolas ir kiti dokumentai.Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, kad ekspertizės akte Nr. T-A 6341/14(01) konstatuota, jog E. M. kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio, tačiau nedetalizavo, kada iš E. M. buvo paimtas kraujas. Galbūt kraujas buvo paimtas praėjus daugiau kaip 1 valandai laiko. Apeliantas pažymi, kad, kaip konstatuota 2008 m. gruodžio 31 d.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarime byloje Nr. N-62-3686/2008, laikui bėgant, alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natÅ«ralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, mažėja, be to, asmuo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Tai reiÅ¡kia, kad, praėjus tam tikram laikui po reikÅ¡mingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieÅ¡ tam tikrÄ laiko tarpÄ . Apylinkės teismas tuo nesivadovavo.

Apelianto nuomone, tai, kad alkoholio kiekio matuoklio patikros galiojimas ėjo į pabaigÄ , konstatuoti, jog Å¡i aplinkybė galėjo iÅ¡kreipti duomenis, apylinkės teismas negalėjo.              Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininkas K. LukoÅ¡ius praÅ¡o skundžiamÄ nutarimÄ panaikinti ir priimti naujÄ nutarimÄ â€“ E. M. pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį paskirti administracinę nuobaudÄ nuo dviejų tÅ«kstančių iki trijų tÅ«kstančių litų, atimant teisę vairuoti transporto priemones nuo dvejų iki trejų metų.Atsiliepime į apeliacinį skundÄ E. M. neneigė, kad netoli savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje dviese iÅ¡gėrė 1 litrÄ 7,5 proc. stiprumo alaus.

IÅ¡gėręs alų, pasielgdamas neapgalvotai, jis iÅ¡ karto važiavo link namų. Pavažiavus apie 100 metrų, už posÅ«kio jo vairuojamÄ automobilį sustabdė policijos pareigÅ«nai. Protokole užfiksuotas sustabdymo laikas 22.05 val. Nuo to laiko, kai jis pabaigė gerti alų, iki jo neblaivumo patikrinimo, t. y. 22.08 val., buvo praėjusios tik kelios minutės. Alkotesteriu užfiksuoti duomenys rodė 1,55 promilės girtumÄ . Kadangi iki sustabdymo E. M. buvo iÅ¡gėręs apie 0,5 litro alaus, todėl pareigÅ«nams teigė, kad nuo tokio kiekio iÅ¡gerto alaus toks girtumas negalėjo bÅ«ti nustatytas, prašė patikrinti neblaivumÄ dar kartÄ , tačiau pareigÅ«nas nesutiko, pasiÅ«lė pačiam važiuoti į gydymo įstaigÄ ir atlikti kraujo tyrimÄ .

Atvažiavęs į (duomenys neskelbtini) ligoninę, E. M. tyrimui davė kraujo. Kraujo mėginys buvo paimtas 23 val., Å¡is laikas užfiksuotas ekspertizės akte Nr. T-A 6341/14(01). Atlikus kraujo tyrimÄ nustatyta, kad jo kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio. Toks didelis skirtumas tarp tikrinimo alkotesteriu ir kraujo tyrimo rezultatų sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo neblaivumo bÅ«klės automobilio vairavimo metu.Teisės aktuose policijos pareigÅ«nams nėra numatyta pareiga pakartotinai atlikti patikrinimÄ alkotesteriu, tačiau, E. M. teigimu, per tÄ laikÄ , kol buvo raÅ¡omas protokolas (tai truko apie 20 min. po tikrinimo alkotesteriu), galėjo bÅ«ti atliktas pakartotinis tikrinimas ir, gavus panašų rezultatÄ , bÅ«tų buvę galima spręsti apie jo neblaivumo bÅ«klę.TÄ patį vakarÄ E. M. iÅ¡ kaimynės sužinojo, kad policijos pareigÅ«nų automobilis nuoÅ¡alioje miestelio (duomenys neskelbtini) gatvėje, prie posÅ«kio, stovėjo ilgokai.

E. M. nuomone, pareigÅ«nai jo automobilį stebėjo iÅ¡ toliau. Ä®tardami apie alkoholio vartojimÄ , pareigÅ«nai laukė, kol jis pradės važiuoti, o sustabdę iÅ¡ karto tikrino neblaivumÄ alkotesteriu, nesilaikydami jo naudojimo instrukcijoje nurodyto reikalavimo, kad matavimÄ galima atlikti praėjus ne mažiau kaip 15 minučių po alkoholio vartojimo. Alkotesteriu matuojamas alkoholio kiekis iÅ¡kvėptame ore, todėl akivaizdu, kad, atliekant patikrinimÄ iÅ¡kart po alkoholio pavartojimo, matavimo rodmenys galėjo bÅ«ti iÅ¡kreipti dėl alkoholio ir jo garų likučių burnoje.

PareigÅ«nų užduotis yra nustatyti vairuotojo blaivumÄ ar neblaivumÄ . Jei vykdant matavimo alkotesteriu procedÅ«rÄ iÅ¡ karto atsirado prieÅ¡taravimų ir praÅ¡ymų, netenkinti praÅ¡ymo dėl pakartotinio patikrinimo pareigÅ«nai neturėjo pagrindo. Tai bÅ«tų ne ydinga praktika, o siekimas objektyviai tomis pačiomis priemonėmis nustatyti vairuotojo bÅ«klę. E. M. mano, kad Tauragės rajono apylinkės teismas visas bylos aplinkybes iÅ¡tyrė iÅ¡samiai, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir, nutraukdamas administracinę bylÄ , priėmė teisingÄ sprendimÄ .

E. M. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ nutarimÄ palikti nepakeistÄ .              Apeliacinis skundas atmestinas.              Lietuvos Respublikos ATPK 257 straipsniu numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje organas (pareigÅ«nas) įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sÄ mone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Nustatant teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, turi bÅ«ti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieÅ¡taravimai, logiÅ¡kumas, įrodymų Å¡altinių patikimumas. IÅ¡ ATPK 257 straipsnio nuostatų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne iÅ¡ankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta iÅ¡vada, kuri padaroma iÅ¡ surinktų įrodymų, kada iÅ¡nagrinėjami reikÅ¡mingi faktai, iÅ¡keliamos ir iÅ¡tiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.             Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iÅ¡ įvairių Å¡altinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iÅ¡ duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių.

Konstatuoti tam tikro fakto buvimÄ ar nebuvimÄ galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.             Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 660 patvirtintos Policijos patrulių veiklos instrukcijos 99 punkte nurodyta, kad transporto priemonių vairuotojų ir kitų asmenų neblaivumas (girtumas) ar apsvaigimas nustatomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.             Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iÅ¡kvėptame ore, kraujyje, Å¡lapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (iÅ¡skyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas su pakeitimais – Nr. 617, 2009-06-17, Žin., 2009, Nr. 76-3123 (2009-06-27)).

             Policijos pareigÅ«nai gali tikrinti transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ esant neblaivų (girtÄ ), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ (Taisyklių 4 punktas). Å iose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sÄ voka apima policijos pareigÅ«nų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

             Policijos pareigÅ«nai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrÄ asmens bÅ«klę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintÄ metodikÄ , suderintÄ su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotojÄ (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininės apžiÅ«ros (paminėtų Taisyklių 6.,6.1., 6.3., 9., 9.1., 9.3. punktai).Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d.

įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti bendros asmens bÅ«klės įvertinimo metodikos (toliau tekste Metodika) 2 punkte nurodyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir (ar) apsvaigęs: iÅ¡ burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; neriÅ¡li kalba; nekoordinuoti judesiai (Metodikos 2.1., 2.2., 2.3., 2.4. punktai). Å ios Metodikos 3 punkte numatyta, kad esant 2 punkte nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens bÅ«klė (iÅ¡skyrus atvejus, kai teisės aktai nustato kitaip arba to neįmanoma atlikti dėl vairuojančiojo sveikatos bÅ«klės): ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“; ar stovėdamas gali pirÅ¡tu pataikyti į nosies galÄ (atsimerkęs ir užsimerkęs) (Metodikos 3.1., 3.2. punktai).

Esant pagrįstiems įtarimams, kad transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, jo patikrinimas tęsiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (Metodikos 4 punktas).             Iš Tauragės apskrities VPK VTS Skaudvilės policijos nuovados vyresniojo patrulio K.

B. 2014-07-14 tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014-07-14, apie 23.05 val., buvo sustabdytas E. M. vairuojamas automobilis. Tikrinant dokumentus, iÅ¡ vairuotojo sklido alkoholio kvapas. Patikrinus vairuotojo neblaivumÄ alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, buvo nustatytas 1,52 promilės neblaivumas (b. l. 3).              Tauragės apskrities VPK VTS Skaudvilės policijos nuovados patrulė S. Å . 2014-07-14 tarnybiniame praneÅ¡ime nurodė analogiÅ¡kai (b. l. 4).             IÅ¡ patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2014-07-14 22 val. 08 min. alkotesteriu „Alcotest 6810“ E. M. buvo nustatytas 1,55 promilės girtumas.

Alkotesterio kvite žodžiu „Sutinku“ E. M. alkotesterio duomenų nepatvirtino. Spausdintuvu atspausdintame kvite apie alkotesterio rodmenis tėra tik E. M. paraÅ¡as, kuris patvirtina tik tai, kad su alkotesterio rodmenimis jis buvo supažindintas (b. l. 5). PaaiÅ¡kinime prie administracinio teisės pažeidimo protokolo E. M. nurodė, kad, prieÅ¡ vairuodamas automobilį, buvo iÅ¡gėręs apie 0,5 litro alaus (b. l. 2).             Teismo posėdyje E. M. patvirtino, kad apie 22 val. abu su draugu nusipirko po vienÄ butelį alaus, atvažiavę į (duomenys neskelbtini) gatvę, alų iÅ¡gėrė.

IÅ¡gėręs alų, važiavo namo. Jo namas nuo tos vietos, kurioje gėrė alų, buvo už 2–3 namų. Važiuojant namo, 22.05 val. jį sustabdė policijos pareigÅ«nai. 22.08 val. alkotesteriu jam buvo pamatuotas neblaivumas, nustatytas 1,52 promilės neblaivumo laipsnis. Nuo to momento, kai jis gėrė alų, iki tada, kai buvo nustatinėjamas neblaivumas, buvo praėjusios tik kelios minutės, 15 minučių praėję nebuvo. E. M. nuomone, 1,52 promilės girtumas jam negalėjo bÅ«ti nustatytas, todėl per valandÄ laiko kreipėsi dėl girtumo patikrinimo į VÅ¡Ä® (duomenys neskelbtini) ligoninę.             Teismo posėdyje kaip liudytojai apklausti policijos pareigÅ«nai K.

B. ir S. Š. patvirtino, kad, sustabdžius E. M., jam neblaivumas buvo tikrinamas iš karto – 2–3 minučių laikotarpiu, nes iš jo sklido alkoholio kvapas (b. l. 31–32).             Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylose dėl neblaivių asmenų vairavimo vienas iš pagrindinių įrodymų yra alkotesterio patikros rodmenys, todėl darytina išvada, kad tokio įrodymo patikimumas turi būti patikrintas visapusiškai.

Teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylÄ , kurioje asmeniui administracinis kaltinimas dėl pažeidimo padarymo grindžiamas duomenimis, gautais panaudojus specialiÄ techninę priemonę, be kitų aplinkybių, turi įvertinti ir tai, ar techninė priemonė panaudota laikantis tai reglamentuojančių teisės normų, tai kartu apima ir panaudoto prietaiso leistinumo bei tinkamumo vertinimÄ , taip pat tokios priemonės panaudojimo teisingumÄ .E. M. nuo pat jo sustabdymo momento teigė, kad jis iÅ¡gėrė 0,5 litro alaus.

IÅ¡ liudytojų K. B. ir S. Å . parodymų teisme matyti, kad Å¡ie liudytojai apie tai, kada ir ko E. M. gėrė, nesidomėjo. Å i aplinkybė paneigia apeliacinio skundo argumentÄ , kuriame nepagrįstai teigiama, kad policijos pareigÅ«nai klausė E. M., prieÅ¡ kiek laiko jis vartojo alkoholį. Policijos pareigÅ«nai K. B. ir S. Å . patvirtino, kad E. M. neblaivumas buvo tikrinamas iÅ¡ karto po to, kai jį sustabdė. Todėl niekuo nepaneigtas E. M. aiÅ¡kinimas, kad jo blaivumas (girtumas) buvo patikrintas tuoj pat, kai policijos pareigÅ«nai jo automobilį sustabdė, kad iki to laiko nuo tada, kai jis iÅ¡gėrė alaus, 15 minučių nepraėjo.

Be to, iÅ¡ alkotesterio „Alcotest 6810“, kuriuo buvo matuojamas E. M. neblaivumas 2014-07-14, patikros sertifikato Nr. 1520350 matyti, kad Å¡io matuoklio patikros galiojimo laikas ėjo į pabaigÄ , t. y. galiojimo laikas baigėsi po 7 dienų (b. l. 6). Esant tokioms aplinkybėms, pagrindų abejoti alkotesterio rodmenimis E. M. turėjo.Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad bendras asmens bÅ«klės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo asmens atvykimo į ASPÄ®.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4. p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiÅ«rÄ , iÅ¡raÅ¡yti siuntimÄ (3 priedas) ir pristatyti vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ medicininei apžiÅ«rai atlikti, tai turi bÅ«ti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiÅ«ros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo suraÅ¡ymo.

             Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 452 „Dėl transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 10 punkte numatyta, kad policijos pareigÅ«nai transporto priemonės vairuotojÄ , įtariamÄ nusikalstamos veikos padarymu, įtariamÄ esant apsvaigusį, arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandÄ nuo praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiÅ«ros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo suraÅ¡ymo iÅ¡raÅ¡o transporto priemonės vairuotojo siuntimÄ ir pristato transporto priemonės vairuotojÄ Ä¯ asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ atlikti medicininę apžiÅ«rÄ .

Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su praneÅ¡imo apie nuÅ¡alinimÄ nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiÅ«ros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo suraÅ¡ymo laiku.Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad E. M. pažeidimÄ padarė 2014-07-14 23 val. 05 min. (b. l. 1), iÅ¡ patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad jo neblaivumas nustatytas vėliau – 22 val. 08 min.

IÅ¡ praneÅ¡imo dėl nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad E. M. nuo transporto priemonių vairavimo buvo nuÅ¡alintas 2014-07-14 22.27 val. (b. l. 7). IÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. T-A 6341/14(01) matyti, kad E. M. kraujas buvo paimtas 2014-07-14 23 val., kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio (b. l. 25). Nuo E. M. nuÅ¡alinimo nuo transporto priemonės vairavimo 22.27 val. iki E. M. kraujo paėmimo ligoninėje praėjo tik 30 minučių, t. y. E. M. kreipėsi į ligoninę laiku, o kraujas tyrimui buvo paimtas nepažeidžiant Medicininės apžiÅ«ros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichikÄ veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos.

             Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoÅ¡toje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras, 2006-12-13) raÅ¡oma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pÅ«timo metu įkvėptas ir iÅ¡kvepiamas oras maiÅ¡osi nevienodai, todėl suprantama, jog alkotesteris asmens iÅ¡kvepiamame ore, kÄ tik iÅ¡gėrus 0,5 litro alaus, galėjo rodyti ir 1,55 promilės (su 1,7 procento promilės paklaida – 1,52 promilės) girtumÄ , tačiau Å¡ie rezultatai galėjo objektyviai neatspindėti galimo alkoholio kiekio tiriamo žmogaus organizme, kadangi iÅ¡kvepiamo oro koncentracija iÅ¡ esmės galėjo skirtis nuo koncentracijos kraujyje, tai ir patvirtina specialisto iÅ¡vada Nr. T-A 6341/14(01), kad 2014-07-14 23 val., paėmus E. M. kraujÄ , kraujyje rasta 0,27 promilės etilo alkoholio.

Abejoti minėta specialisto iÅ¡vada nėra pagrindo. Atsižvelgiant į mokslinį tyrimÄ , kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniÅ¡kai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniÅ¡kai 0,15, 0,2 promilės per valandÄ (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), nėra pagrindo abejoti tuo, kad, nepraėjus nė valandai po to, kai E. M. neblaivumÄ patikrino policijos pareigÅ«nai, alkoholio koncentracija jo kraujyje, esant nustatytam 1,55 promilės girtumui, sumažėti iki 0,27 promilės negalėjo.

Todėl nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad alkotesterio duomenys, patikrinus E. M. neblaivumÄ , buvo iÅ¡kreipti. Å i aplinkybė galėjo priklausyti ir nuo to, kad alkoholio matuoklio patikros galiojimo laikas ėjo į pabaigÄ , t. y. galiojimo laikas baigėsi po 7 dienų, kai buvo patikrintas E. M. neblaivumas. Esant tokioms aplinkybėms, apylinkės teismas administracinę bylÄ , nesant E. M. veiksmuose ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, nutraukė pagrįstai, naikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-09-19 nutarimÄ apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

             Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas                                                                       n u t a r i a :              Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 19 d. nutarimÄ palikti nepakeistÄ , Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyriaus virÅ¡ininko Kęstučio LukoÅ¡iaus apeliacinio skundo netenkinti.             Nutartis neskundžiama.

Teisėjas                                                                                                                      Stasys Valužis