bda0dae2-fe8a-4e09-89ec-a2aa1f043758 · Kauno apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2A-68-259/2022 Teisminio proceso Nr. 2-28-3-02493-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.2.; 2.3.2.3.; 2.3.2.4.3.; 2.3.2.10. (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 10 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Algimanto Kukalio, RÅ«tos Palubinskaitės, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo R.

M. apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. P. ieÅ¡kinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių klausimų iÅ¡sprendimo bei pagal atsakovo R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. P. dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, Marijampolės savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrius.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė J. P. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. M., kuriame suformulavo reikalavimus:

1) nutraukti J. P. ir R. M. sudarytÄ santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

2) visus ieÅ¡kovės asmeninio pobÅ«džio daiktus (mobilųjį telefonÄ , kompiuterį, drabužius, avalynę, asmeninio naudojimo daiktus) laikyti asmenine J. P. nuosavybe;

3) po santuokos nutraukimo ieškovei palikti pavardę – P.;

4) nepriteisti jokio tarpusavio išlaikymo;

5) priteisti iÅ¡ R. M. patirtais bylinėjimosi iÅ¡laidas (iÅ¡laidas advokato pagalbai ir žyminį mokestį) - viso 724,00 Eur J. P. naudai. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) J. P. ir R. M. (duomenys neskelbtini) įregistravo santuokÄ . Gyvenant santuokoje iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingas požiÅ«ris į Å¡eimos vertybes, santuokines pareigas, laikui bėgant iÅ¡ryÅ¡kėjo skirtingi charakteriai bei ateities planai. Tiek ieÅ¡kovė, tiek atsakovas nesugebėjo taikiai iÅ¡spręsti Å¡eimoje kilusių konfliktų, dėl ko kildavo barniai, nesugebėjo iÅ¡saugoti Å¡iltų santykių, nes abiem santykiuose trÅ«ko supratimo ir tolerancijos.

Ilgainiui gyvenant santuokoje pasikeitė abiejų požiÅ«ris į Å¡eimyninį gyvenimÄ , jie pasikeitė patys kaip asmenybės. Dėl Å¡ių priežasčių bendras gyvenimas tapo nebeįmanomu ir jau nuo 2018 m. gruodžio mėn. ieÅ¡kovė ir atsakovas kartu nebegyvena ir bendro Å«kio neveda. Sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. IeÅ¡kovė ne kartÄ bandė taikiai ir geranoriÅ¡kai bendrauti, siÅ«lė nutraukti santuokÄ abiejų sutuoktinių bendru sutarimu, tačiau tai jokio rezultato nedavė.

Atsakovas nenori bendradarbiauti skyrybų procese, tačiau tikrai nesiekia ir iÅ¡saugoti Å¡eimos. Todėl ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydama nutraukti jos ir atsakovo santuokÄ dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinių turimas registruotinas kilnojamasis turtas - automobiliai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) - yra jų asmeninė nuosavybė, nes įgyti iki santuokos sudarymo. Nekilnojamasis turtas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), priklauso ieÅ¡kovei ir atsakovui bendrosios po ½ dalį asmeninės nuosavybės teise, todėl taip pat nedalijamas.

Ieškovė prašė visus asmeninio pobūdžio daiktus (mobilusis telefonas, kompiuteris, drabužiai, avalynė) po santuokos nutraukimo laikyti asmenine jos nuosavybe. Ieškovė kreditorių neturi, apie atsakovo kreditorius žinių neturi. Tarpusavio išlaikymas buvusiems sutuoktiniams nereikalingas.

2. Atsakovas R. M. pareiškė priešieškinį ieškovei J. P., kuriame suformulavo reikalavimus:

1) pripažinti negaliojančia santuokÄ , sudarytÄ tarp R. M. ir J. P. ((duomenys neskelbtini)), nuo santuokos sudarymo pradžios;

2) priimant sprendimÄ Å¡alims palikti turėtas pavardes „M.“ ir „P.“;

3) priteisti atsakovui ir valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad iÅ¡ pradžių sutiko su santuokos nutraukimu bendru sutikimu, nes ieÅ¡kovė nekėlė reikalavimo dėl baldų ir buitinės technikos perdavimo jai, kas akivaizdu ir iÅ¡ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio. Vis dėlto, pradėjus derinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sÄ lygas, paaiÅ¡kėjo, kad ieÅ¡kovė kelia reikalavimus, kurių nebuvo ieÅ¡kinyje, t. y. reikalauja savo naudai JAS jaunuolio baldų komplekto; miegamojo baldų komplekto „Elegancija“; skalbyklės - džiovyklės LG; sekcijos „Samba“;

Å¡aldytuvo „Samsung“; savaeigės vejapjovės „Weibang“. Atsakovas su tokiomis sÄ lygomis nesutiko, todėl pakeitė pozicijÄ ir prašė pripažinti ieÅ¡kovės su atsakovu sudarytÄ santuokÄ negaliojančia. Atsakovas santuokos sudarymo metu (duomenys neskelbtini) buvo sÄ Å¾iningas ir pasiruošęs santuokos metu kurti laimingÄ Å¡eimÄ , todėl nepastebėjo, kad ieÅ¡kovė imitavo santuokÄ savanaudiÅ¡kais tikslais. Santuokos sudarymo metu J. P. pasiliko anksčiau turėtÄ pavardę „P.“.

Po santuokos sudarymo vaikų nesusilaukė, Å¡eimos gyvenimas nesusiklostė. Bendro biudžeto Å¡eima nekÅ«rė ir neturėjo, bendro Å«kio nevedė dėl J. P. elgesio ir kaltės, t. y. dėl to kad ji to nenorėjo, o atsakovo kaip sutuoktinio Å¡alinosi. Å alių tarpusavio santykiai prasidėjo, kuomet 2012 m. sausio 11 d., kaip panaudos gavėja, ieÅ¡kovė apsigyveno atsakovui priklausančioje gyvenamojoje patalpoje adresu (duomenys neskelbtini). Ji buvo iniciatorė pradėti su atsakovu artimÄ draugystę, sudarius panaudos sutartį.

Vėliau ji buvo iniciatorė kurti Å¡eimÄ nors amžiaus skirtumas tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo (duomenys neskelbtini) metų. Praėjus (duomenys neskelbtini) po santuokos sudarymo (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė iÅ¡vyko iÅ¡ Lietuvos. Jos iniciatyva (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta nekilnojamojo turto dovanojimo sutartis, kurios sudarymui ji grįžo į LietuvÄ , tačiau sutikti artėjančias Å¡ventes taip ir nepasiliko. Per visÄ Å¡Ä¯ laikÄ atsakovas buvo apgaudinėjamas, kad tik turto ieÅ¡kovei trÅ«ksta ir Å¡eimyniniai santykiai atsiras, tačiau ieÅ¡kovė į LietuvÄ taip ir nebesugrįžo.

Be to, praėjus 5 mėnesiams po turto dovanojimo, ieÅ¡kovė pradėjo su skyrybų procesu susijusius veiksmus kreipdamasi į mediatorę J. K.. IÅ¡ pastarosios atsakovas ir sužinojo apie ieÅ¡kovės ketinimÄ skirtis. Visos Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad ieÅ¡kovė su atsakovu sudarė santuokÄ neketindama sukurti Å¡eimos, o siekdama pasipelnyti. Juo labiau, kad intymus santykiai su ieÅ¡kove nutrÅ«ko dar 2015 metais, t. y. gerokai iki santuokos. Kadangi atsakovas yra vyresnio amžiaus žmogus lyginant su J.

P., taip pat žinodamas, jog moterų taip pat bÅ«na įvairių tipų, atsakovas patikėjo J. P., kad intymus gyvenimas jai nėra esminė aplinkybė Å¡eimyniniame gyvenime. Taigi yra visi teisiniai pagrindai santuokÄ pripažinti negaliojančia. Atsakovas kreditorių neturi. Tarpusavio iÅ¡laikymas buvusiems sutuoktiniams nereikalingas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį, nutraukė santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės J.

P., g. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo R. M., g. (duomenys neskelbtini), įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), dėl ieÅ¡kovės J. P. kaltės, paliekant ieÅ¡kovei pavardę – P., atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ atsakovo R. M. ieÅ¡kovės J. P. naudai 362 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės J. P. valstybei 5,75 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

4. Teismas nurodė, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3 knygos II dalies IV skyriaus 4 skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiÅ¡kai iÅ¡iro dėl abiejų sutuoktinio kaltės (CK 3.61 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė siekė įrodyti, kad atsakovo kaltė dėl Å¡eimos iÅ¡irimo pasireiÅ¡kė tuo, jog jis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais ir buvo neiÅ¡tikimas („turėjo kitų moterų“), o jos kaltė pasireiÅ¡kė tuo – kad nesugebėjo padėti vyrui atsikratyti Å¡ių problemų. IeÅ¡kovė nepateikė byloje jokių įrodymų, patvirtinančių jos nurodomas aplinkybes dėl atsakovės kaltės.

5. Teismas iÅ¡ atsakovo aiÅ¡kinimo, liudytojų T. M. bei J. K. parodymų nustatė, kad ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡tikima savo sutuoktiniui (atsakovui), o bÅ«tent: jau kurį laikÄ ieÅ¡kovė, nuo 2019 m. balandžio mėn. dirbdama ir gyvendama (duomenys neskelbtini), pastoviai su vienu ir tuo pačiu vyriÅ¡kiu pozavo nuo 2018 m. pabaigos ir 2019 metais (vasarÄ bei rudenį) socialiniame tinkle Facebook patalpintose nuotraukose. Teisme ieÅ¡kovė, nors ir neigė, kad vyriÅ¡kis, su kuriuo ji pozuoja nuotraukose, yra jos meilužis (ir teigė, jog tai yra buvęs bendrabarbis), tačiau patvirtino, kad tas vyras jai jaučia Å¡iltus jausmus, o ji jam taip pat.

Kadangi ieÅ¡kovė jau nuo 2019 m. balandžio mėnesio dirba ir gyvena (duomenys neskelbtini), o atsakovas kitoje valstybėje - (duomenys neskelbtini), ir tai neabejotinai apsunkina atsakovo galimybes surinkti ir pateikti teismui ir kitų (apart nuotraukas) įrodymų, patvirtinančių ieÅ¡kovės kaltę dėl santuokos iÅ¡irimo, pasireiÅ¡kiančiÄ neiÅ¡tikimybe atsakovui, teismas sprendė, kad Å¡iuo konkrečiu atveju, nevienkartinės, o metų eigoje talpintos socialiniame tinkle Facebook nuotraukos, kurių pati ieÅ¡kovė iÅ¡ esmės neneigia, yra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog ieÅ¡kovė, iÅ¡vykusi dirbti ir gyventi į (duomenys neskelbtini), susirado kitÄ vyrÄ ir buvo neiÅ¡tikima atsakovui, dėl ko Å¡alių santuoka iÅ¡iro bÅ«tent dėl ieÅ¡kovės kaltės. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatavo, kad Å¡alių santuoka nutrauktina dėl ieÅ¡kovės kaltės (CK 3.60 straipsnio 3 dalis), paliekant ieÅ¡kovei pavardę – P..

6. Teismas, spręsdamas dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti santuokÄ su ieÅ¡kove negaliojančia nuo jos sudarymo momento, nustatė, kad nors Å¡alys susituokė (duomenys neskelbtini), tačiau faktinėje santuokoje gyveno jau gerokai seniau, tai yra pasak ieÅ¡kovės - nuo 2007 metų, o, pasak atsakovo - nuo 2010 metų. Jiedu gyveno kaip sutuoktiniai (intymiai bendravo), kartu maitinosi, vedė bendrÄ Å«kį, o bÅ«tent: atsakovas periodiÅ¡kai iÅ¡vykdavo dirbti į užsienį ((duomenys neskelbtini)), o sugrįždavęs pailsėti į namus Lietuvoje vėl gyvendavo faktinėje santuokoje su ieÅ¡kove.

IÅ¡vykdamas atgal į užsienį atsakovas palikdavo ieÅ¡kovei pinigų, o ieÅ¡kovė, likusi namuose (Lietuvoje), dirbo (duomenys neskelbtini), vėliau parduotuvėje (duomenys neskelbtini), tvarkė namų Å«kį. Atsakovas iÅ¡ užsienio grįžo 2017 m. rudenį visam laikui ir nuo tol dirba Lietuvoje. Tokiu bÅ«du nustatęs, kad Å¡alys jau iki santuokos įregistravimo (duomenys neskelbtini) ilgÄ laikÄ , t. y. nuo 2007 m. - 2010 m. gyveno kaip sutuoktinai ir vedė bendrÄ Å«kį, gyveno faktinėje santuokoje, teismas sprendė, jog vien aplinkybės, kad atsakovas 2011 m. ieÅ¡kovės naudai buvo surašęs testamentÄ , o (duomenys neskelbtini), jau po santuokos įregistravimo, padovanojo ieÅ¡kovei ½ dalį savo namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog ieÅ¡kovė santuokÄ su atsakovu sudarė siekdama turtinės naudos.

Atsižvelgiant į tai, teismas prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė kaip nepagrįstÄ .

7. Å alims nurodžius, kad bendrÄ ja jungtine nuosavybės teise valdomo dalintino turto neturi ir iÅ¡laikymo viena iÅ¡ kitos nereikalauja, teismas nesprendė turto padalijimo klausimo. Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo pripažinti asmenine nuosavybe asmeninio naudojimo daiktus, kurie ieÅ¡kinyje detaliai neiÅ¡vardinti, neįkainoti, teismas nurodė, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ preziumuojama, jog sutuoktinių asmeninio pobÅ«džio daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai) yra asmeninė sutuoktinių nuosavybė. Todėl dėl Å¡ių reikalavimų teismas nesprendė.

8. Teismas, spręsdamas bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimÄ , konstatavo, ieÅ¡kinys yra patenkintas 50 proc. (santuoka nutraukta dėl ieÅ¡kovės kaltės, o ne dėl abiejų sutuoktinių kaltės), prieÅ¡ieÅ¡kinis atmestas. Tokiu bÅ«du iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovei priteista 362 Eur (724 Eur x 50 proc. / 100 = 362 Eur) jos turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų advokato pagalbai atlyginimo, nes atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 96 straipsnio 3 dalis).

9. Teismas proporcingai atmestų reikalavimų daliai, iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisė valstybei atlyginti procesinių dokumentų siuntimo iÅ¡laidas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai 10. Apeliaciniame skunde atsakovas R. M. praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ dalyje dėl prieÅ¡ieÅ¡kinio atmetimo ir dėl ieÅ¡kovės kaltės ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ R. M. prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkinti ir pripažinti negaliojančiÄ santuokÄ , sudarytÄ tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo, nuo santuokos sudarymo pradžios bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 10.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos su J. P. pripažinimo negaliojančia, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog vienintelis ieÅ¡kovės tikslas buvo pasipelnyti, o ne sukurti santuokÄ su atsakovu. IeÅ¡kovė J. P. neneigė atsakovo nurodytų aplinkybių, kad iki santuokos sudarymo ir po, ji kalbėdavo R. M. „kad saugi moteris jaučiasi tik tada kai vyras jÄ veda ir materialiai aprÅ«pina“, vadinasi ji iÅ¡ anksto buvo gerai apgalvojusi santuokos su atsakovu tikslÄ , bet nuo atsakovo tai sÄ moningai slėpė.

Atsakovas R. M. paaiÅ¡kino, kad bÅ«damas daug vyresnis už ieÅ¡kovę, mylėdamas jÄ ir tikėdamasis bendro ir intymaus gyvenimo tokio, koks buvo 2009 - 2012 metais, su žymiai jaunesne moterimi tenkino jos užgaidas aklai ja tikėdamas ir pasitikėdamas, net nesusimÄ stydamas apie pasekmes, siekdamas tik vieno, gyventi su jauna moterimi kuriÄ mylėjo. Vadovaujantis CK 3.7 straipsniu, santuoka yra įstatymų nustatyta tvarka įformintas savanoriÅ¡kas vyro ir moters susitarimas sukurti Å¡eimos teisinius santykius.

Taigi, atsakovas siekė, kad ieÅ¡kovė jaustųsi saugi ir oriai jaustųsi kaip moteris, tačiau po santuokos sudarymo Å¡eimos santykiai nesusikÅ«rė. 10.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino aplinkybių, susijusių su atsakovo nekilnojamuoju turtu, esančiu (duomenys neskelbtini), kaip atspindinčių ieÅ¡kovės savanaudiÅ¡kus interesus užvaldyti atsakovo turtÄ . Tik susipažinus su ieÅ¡kove, 2007-02-12, R. M. J. P. leido apsigyventi su mažamečiu vaiku jo namuose ir deklaruoti gyvenamÄ jÄ vietÄ adresu (duomenys neskelbtini). 2009-02-12 R.

M. J. P. naudai surašė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko J. P.. 2012-01-14 R. M. sudarė su J. P. panaudos sutartį, kuria leido neatlygintinai naudotis J. P. visu savo turtu. 2019-12-03 R. M. padovanojo J. P. 1/2 dalį namų valdos, o ieÅ¡kovė jau bÅ«dama iÅ¡vykusi į užsienį, be sÄ Å¾inės graužimo dovanÄ priėmė, žinodama kad pas jį niekada negrįš ir jau turėdama kitÄ vyrÄ užsienyje, kÄ patvirtina 2021-03-03 antstolės S. Ž. Faktinių aplinkybių protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų T.

M., V. M., J. K.. IeÅ¡kovė J. P. yra pripažinusi faktÄ , kad R. M. dovanodamas turtÄ tikėjosi, jog ji grįš pas jį gyventi visam laikui po dovanojimo, kad grįš 2019 m. Å¡v. Kalėdų ir Naujųjų Metų Å¡ventėms ir Å¡vęs kartu. Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė J. P. R. M. manipuliavo ir nesÄ Å¾iningai naudojosi, kaip tik norėjo ir kaip tik iÅ¡manė ilgÄ laikÄ (2007 - 2019 laikotarpiu, t. y. dvylika metų) kol iÅ¡viliojo turtÄ . Juo pasinaudojo ir inicijuodama bei sudarydama santuokÄ , tuo laiku kai santykiai buvo paÅ¡liję.

Akivaizdu, kad santuoka iÅ¡ ieÅ¡kovės pusės, tai yra gerai iÅ¡ anksto apgalvoto, sukto ir nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovės plano pasipelnyti iÅ¡ atsakovo dalis. Taigi, ieÅ¡kovė sÄ moningai suteikė atsakovui bendro gyvenimo viltį, nors bendro gyvenimo kurti neketino, kas rodo kad santuoka buvo tik fiktyvi. 10.3. IÅ¡ visumos nurodytų aplinkybių akivaizdu, kad sudarius santuokÄ tik vienas iÅ¡ sutuoktinių R. M. elgėsi pagal duotus sutuoktinio įžadus: tikėjosi ir laukė meilės iÅ¡ sutuoktinės, pats mylėjo, pergyveno, siekė susigrÄ Å¾inti sutuoktinę iÅ¡ užsienio ir jos apgautas ar kitaip nesÄ Å¾iningais bÅ«dais paveiktas ieÅ¡kovei padovanojo turtÄ .

Tuo tarpu, J. P., neatliko jokių veiksmų, kuriais remiantis bÅ«tų galima teigti, kad ji santuokos sudarymo metu ar po santuokos sudarymo jautėsi ir elgėsi kaip žmona/sutuoktinė. Abu, ieÅ¡kovė ir atsakovas, nurodė, kad per trumpÄ santuokos laikÄ jokio turto, kuris bÅ«tų bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė neįgijo, bendro biudžeto iÅ¡ kurio vestų bendrÄ Å«kį nesudarė, intymaus gyvenimo negyveno, kas reiÅ¡kia kad santuoka iÅ¡ J. P. pusės buvo sudaryta tik dėl akių ir tik dėl turtinių tikslų, bet neturėjo santuokos turinio. 10.4.

CK 3.37 straipsnis numato, kad santuoka gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia. Negaliojančia santuoka pripažįstama, kai ji vienpusė, vienas iÅ¡ besituokiančiųjų jÄ imitavo. Negaliojančia santuoka pripažįstama, kai ji buvo tik iÅ¡orinė santuokos forma, neturinti turinio, kai santuoka sudaryta paveikus apgaule, kuriÄ Å¾inodamas sutuoktinis nebÅ«tų sutikęs sudaryti santuokos. Akivaizdu, kad Å¡iuo atveju santuoka neturi turinio ir sudaryta tikslu iÅ¡vilioti nekilnojamÄ turtÄ , sudaryta nesuteikiant kitam sutuoktiniui Å¡anso turėti normalų Å¡eimyninį ir intymų gyvenimÄ .

Vadovaujantis CK 3.40 straipsnio 2 dalimi santuoka taip pat turi bÅ«ti pripažinta negaliojančia, kai Å¡alių santuoka sudaryta apgaulės bÅ«du. Byloje yra surinkti dokumentai ir paaiÅ¡kinimai rodo, kad ieÅ¡kovė J. P. apgavo R. M., turėdama nesÄ Å¾iningus - turtinius tikslus. 10.5. Vadovaujantis CK 3.42 straipsnio 2-3 dalimis, reikalauti pripažinti fiktyviÄ santuokÄ negaliojančia galima per vienerius metus nuo tokios santuokos sudarymo dienos arba nuo aplinkybių, sudarančių pagrindÄ santuokÄ pripažinti negaliojančia paaiÅ¡kėjimo dienos.

Nagrinėjamu atveju tokia diena laikytina 2020-07-20 (ieÅ¡kinio teismui suraÅ¡ymo diena), t. y. diena kai atsakovas R. M. prarado tikėjimÄ sulaukti iÅ¡ užsienio sugrįžtančios sutuoktinės, nes atsiradus ieÅ¡kiniui suprato, kad ji niekada negrįš. PrieÅ¡ieÅ¡kinis teismui suraÅ¡ytas ir pateiktas 2021-01-08 nepažeidus vienerių metų termino nuo aplinkybių paaiÅ¡kėjimo, kad tokį ieÅ¡kinį jau reikia teikti dienos. IeÅ¡kininė senatis netaikytina ir todėl, kad jos taikyti nepraÅ¡o ieÅ¡kovė J.

P.. 10.6. Santuokos pripažinimas negaliojančia yra sankcija ir teisiniai padariniai, kuriems esant sÄ Å¾iningas sutuoktinis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ (CK 3.46 straipsnis). Todėl teismai pripažindami santuokÄ negaliojančia ir grÄ Å¾indami dovanotÄ turtÄ turi vadovautis geros moralės, nuosavybės neliečiamumo, piktnaudžiavimo teise, sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo ir kitais principais įtvirtintais CK 1.2 straipsnis, 1.5 straipsnis. Nors atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kinyje aiÅ¡kiai neiÅ¡dėstė reikalavimo grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei padovanotÄ turtÄ , pripažinus santuokÄ negaliojančia, tačiau tokį reikalavimÄ nuolat reiÅ¡kia žodžiu sakydamas, kad turto niekada bÅ«tų nedovanojęs, jeigu bÅ«tų netikėjęs ieÅ¡kove, kad ji gavus dovanÄ grįš į LietuvÄ visam laikui su juo gyventi, todėl akivaizdu, kad santuokos pripažinimas negaliojančia yra tiesiogiai susijęs su atsakovo siekiu susigrÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį turtÄ .

Vadovaujantis CPK 376 straipsnio 3 dalimi, šeimos santykių bylose teismas gali tenkinti daugiau reikalavimų negu pareikšta, vadovaujantis ekonomiškumo, koncentruotumo principais, kai tai tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu.

11. IeÅ¡kovė J. P. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepime nurodomi Å¡ie argumentai: 11.1. Atsakovas apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovė nuslėpė nuo jo savo požiÅ«rį į santuokÄ , nes pats patvirtina, jog jam buvo žinoma, kad ieÅ¡kovė laikėsi nuomonės, jog vyras turi turėti stabilų finansinį pagrindÄ ir turi bÅ«ti pasirengęs iÅ¡laikyti moterį, jei nori sudaryti santuokÄ .

Tai yra subjektyvusis santuokos tikslas, kuris gali būti bet koks. Šiuo atveju, ieškovė norėjo ištekėti už finansiškai stabilaus asmens, kad jaustųsi ne tik mylima, bet ir saugi. Ilgas gyvenimas drauge iki santuokos sudarymo leido ieškovei suprasti, kad su šiuo žmogumi ji nori kurti ateitį, ir tapti „žmona“, o ne „drauge“. Ieškovė nebuvo sukūrusi jokio plano pasipelnyti, o nuoširdžiai mylėjo ir tikėjo santuokos sėkme. Deja, santuoka nesusiklostė. Tad objektyvusis santuokos tikslas buvo sukurti šeimyninius santykius, kurie, deja, tarp šalių nesusiklostė. 11.2.

Atsakovas nepagrįstai nurodo, kad jis buvęs apgautas, nes yra vyresnio amžiaus ir turi didesnę gyvenimiÅ¡kÄ patirtį. Asmuo, kuris yra veiksnus, neturi jokių sutrikimų remiasi, teiginiais neva ieÅ¡kovė jį apgavo, kai asmuo galėjo ir turėjo suvokti savo veiksmų pasekmes, galėjo ir turėjo galimybę suvokti, kad santuokos, nesvarbu ar su jaunesne ar vyresne partnere, gali baigtis skyrybomis. Atsakovas savo noru lepino ieÅ¡kovę pirkiniais, savo noru padovanojo dalį savo turto, savo noru sudarė panaudos sutartį.

Taigi, jis suprato savo veiksmų prasmę, elgėsi taip, kaip tuo metu norėjo. 11.3. Taip pat teiginys, kad ieÅ¡kovė yra jaunesnė, todėl yra apsukri ir protinga taip pat neatitinka realios situacijos. Pradėjus bendrauti su apeliantu, ieÅ¡kovei patiko jo stabilumas, patirtis ir užtikrintumas. J. P. buvo pavargusi nuo santykių, kuriuose ji rÅ«pinosi kitais, vienÄ kartÄ norėjo, kad ja, kaip moterimi, pasirÅ«pintų vyras. Kartu J. P. ir R. M. iÅ¡gyveno 12 metų, iÅ¡ kurių 3 metai buvo santuokoje. Gyveno tvarkingai, kÅ«rė bendrÄ ateitį, rÅ«pinosi bendru Å«kiu.

Tačiau palaipsniui judviejų santykiai Å¡lijo dėl amžiaus skirtumo ir skirtingų pasaulėžiÅ«rų. J. P. į gyvenimÄ Å¾iÅ«rėjo kitaip, norėjo daugiau užsidirbti, užtikrinti geresnes gyvenimo sÄ lygas savo mažamečiui vaikui, o apeliantui užteko to, kÄ turėjo, jis nenorėjo keistis ir plėsti savo akiratį. Todėl 2019 metais J. P. iÅ¡vyko į (duomenys neskelbtini), kurioje norėjo užsidirbti. J. P. tikėjosi grįžti atgal į LietuvÄ , galvojo, kad ras bendrÄ sprendimÄ , kaip iÅ¡saugoti Å¡eimÄ , tačiau palaipsniui suprato, kad nebenori stovėti vietoje ir gyventi su žmogumi, kuris nenori keistis.

Pirmos instancijos teismas pripažino J. P. kalta dėl santuokos iÅ¡irimo. Å iuo metu J. P. supranta savo kaltę, kad ji buvo ta, kuri nebenorėjo kovoti dėl bendrų santykių, tačiau griežtai neigia tai, kad jųdviejų santuoka nuo pat pradžių buvo fiktyvi. 11.4. CK 3.37 straipsnyje pateikiamas baigtinis, iÅ¡samus santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų sÄ raÅ¡as, todėl jis negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas plečiamai, t. y. Å¡iame straipsnyje nenustatytais pagrindais santuoka negali bÅ«ti pripažinta negaliojančia.

Atsižvelgiant į anksčiau nurodytas aplinkybes, jokios atsakovo apgaulės nebuvo. Apeliantas žinojo, kad J. P. yra svarbus finansinis užtikrinimas, jie kartu gyveno, vedė bendrÄ Å«kį, turėjo intymius santykius, gal ir ne tiek laiko kiek norėjo apeliantas, bet jų santuoka turėjo turinį. Santuoka buvo sudaryta laisva valia, be prievartos ar nerealių pažadų. Apeliantas turėjo laiko apgalvoti savo sprendimÄ , pasverti visus teigiamus ir neigiamus dalykus, apgalvoti pasekmes, kurias apsvarsto visi asmenys prieÅ¡ sudarant santuokÄ .

Todėl nebuvo tiesiogiai pažeistos materialiosios santuokos sudarymo sÄ lygos (CK 3.12 - 3.17 straipsniai), santuoka nebuvo fiktyvi (CK 3.39 straipsnis), buvo iÅ¡reikÅ¡ta tikroji Å¡alių valia (CK 3.40 straipsnis), nebuvo sergama lytiÅ¡kai plintančia liga (CK 3.37 straipsnis). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu praÅ¡oma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ , nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis). Todėl teisėjų kolegija patikrina skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ pagal pateikto apeliacinio skundo argumentus.

13. Byloje sprendžiamas Å¡alių ginčas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio ar abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.60 straipsnis), dėl santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindų ir sÄ lygų nustatymo (CK 3.37 straipsnis).

14. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ apeliacine tvarka teisėjų kolegija nustatė, kad ieÅ¡kovė su atsakovu susipažino 2007 metais, po pusės metų bendravimo ieÅ¡kovė su dukra apsigyveno pas atsakovÄ jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡alys nuo to laiko gyveno faktinėje santuokoje, bendravo intymiai, vedė bendrÄ Å«kį, bendromis lėšomis ir jėgomis remontavo namÄ , kuriame gyveno. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovė su atsakovu susituokė (1 t. b. l. 5). IeÅ¡kovė J.

P. 2020 m. rugpjūčio 13 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl abejų sutuoktinių kaltės (1 t. b. l. 1), ieÅ¡kinyje teigė, kad santuoka su R. M. iÅ¡iro dėl skirtingo sutuoktinių požiÅ«rio į Å¡eimos vertybes, dėl skirtingų charakterių, kitokio požiÅ«rio į santuokos ateitį. Atsakovas R. M. pareiÅ¡kė prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovei J. P., kuriame suformulavo reikalavimÄ pripažinti negaliojančia santuokÄ , sudarytÄ tarp R. M. ir J.

P. ((duomenys neskelbtini)), nuo santuokos sudarymo momento. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimu iÅ¡ dalies tenkino ieÅ¡kinį, nutraukė santuokÄ , sudarytÄ tarp J. P. ir R. M., įregistruotÄ (duomenys neskelbtini), dėl buvusios sutuoktinės J. P. kaltės, atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, priteisė iÅ¡ R. M. J. P. naudai 362 Eur turėtų bylinėjimosi iÅ¡laidų, priteisė iÅ¡ J. P. valstybei 5,75 Eur iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (1 t. b. l. 178).

15. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimÄ skundžia atsakovas, esminiai skundo argumentai grindžiami tomis aplinkybėmis, jog teismas nepagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos su J. P. pripažinimo negaliojančia, nes iÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, jog vienintelis ieÅ¡kovės tikslas buvo pasipelnyti, o ne sukurti santuokÄ su atsakovu; teismas neįvertino tų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) R. M. J. P. naudai surašė testamentÄ , kuriuo turtÄ paliko J.

P., jog (duomenys neskelbtini) R. M. sudarė su J. P. panaudos sutartį, kuria leido neatlygintinai naudotis J. P. visu savo turtu, o (duomenys neskelbtini) R. M. padovanojo J. P. 1/2 dalį namų valdos, taip ji iÅ¡viliojo jo turtÄ , o po santuokos sudarymo Å¡eimos santykiai nesusikÅ«rė, todėl santuoka buvo fiktyvi; teigia, jog santuokos pripažinimas negaliojančia yra sankcija ir teisiniai padariniai, kuriems esant sÄ Å¾iningas sutuoktinis turi teisę reikalauti grÄ Å¾inti dovanotÄ turtÄ (CK 3.46 straipsnis), santuokos pripažinimas negaliojančia yra tiesiogiai susijęs su atsakovo siekiu susigrÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį turtÄ , todėl mano, jog CPK 376 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas gali tenkinti daugiau reikalavimų negu atsakovas yra pareiÅ¡kęs. Dėl ieÅ¡kovės pareikÅ¡tų reikalavimų byloje 16.

Teisėjų kolegija pažymi, jog sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuokÄ dėl kito sutuoktinio ar abejų sutuoktinių kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 straipsnio 2 dalis). Preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina (CK 3.60 straipsnio 3 dalis).

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iÅ¡irimo, jeigu jis iÅ¡ esmės pažeidė savo, kaip sutuoktinio, pareigas, nustatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo bÅ«ti vienas kitam lojalÅ«s ir vienas kitÄ gerbti, taip pat vienas kitÄ remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

17. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai sprendė, kad R. M. ir J. P. sudaryta (duomenys neskelbtini) santuoka yra iÅ¡irusi ir jÄ nutraukė teismo sprendimu. Teisėjų kolegija vertina, kad Marijampolės rajono apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, jog santuoka iÅ¡iro dėl J. P. kaltės. Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė byloje pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais – fotonuotraukomis, iÅ¡ kurių matyti, kad J. P., bÅ«dama santuokoje su atsakovu, palaikė pastovius artimus santykius su kitu vyru, jos pačios paaiÅ¡kinimais teismo posėdžių metu, kad ji jaučia Å¡iltus jausmus kitam žmogui ir su juo nuolat bendrauja, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų T.

M. bei J. K. parodymais, kurie patvirtino, kad ieÅ¡kovė nebuvo iÅ¡tikima savo sutuoktiniui (atsakovui). Kad santuoka iÅ¡iro dėl ieÅ¡kovės kaltės pagrindžia ir ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovė neteikė apeliacinio skundo dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo sprendimo dalies, kuriuo santuoka pripažinta iÅ¡irusi dėl pačios J. P. kaltės. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija Å¡ioje ginčo dalyje Marijampolės apylinkės teismo sprendimo dalį palieka nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmeta (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl atsakovo pareikÅ¡to reikalavimo byloje 18. R. M. pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinyje teigė, jog J. P. santuokÄ sudarė su juo tik siekdama užvaldyti jo turtÄ , visomis įmanomomis priemonėmis paveikė jį taip, kad jis pats perleido jai pusę turimo namo ir Å«kinių pastatų, esančių (duomenys neskelbtini). Po to ieÅ¡kovė su juo nebendravo, o po penkių mėnesių nuo santuokos įregistravimo, ji pateikė ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo. Mano, kad ieÅ¡kovė santuokÄ su juo sudarė fiktyviai, tik dėl akių, neturint tikslo sukurti Å¡eimos teisinių santykių, santuoka sudaryta apgaulės bÅ«du (CK 1.91 straipsnis).

Ä®statymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog santuoka teismine tvarka gali bÅ«ti pripažinta negaliojančia, jei buvo pažeistos CK 3.12 – 3.17 straipsniuose nustatytos santuokos sudarymo sÄ lygos (draudimas tuoktis tos pačios lyties asmenims, santuokos sudarymo savanoriÅ¡kumas, netinkamas santuokinis amžius, neveiksnumas, monogamijos pažeidimas, draudimas tuoktis artimiems giminaičiams), bei CK 3.21 straipsnio 3 dalies, 3.39 ir 3.40 straipsniuose (vieno iÅ¡ asmens nepraneÅ¡imas kitam apie susirgimÄ venerine liga ar AIDS, fiktyvios santuokos sudarymas, negalėjimas suprasti santuokos sudarymo metu savo veiksmų prasmės) nurodomais pagrindais.

19. Byloje nustatyta, kad R. M. ir J. P. susipažino dar 2007 metais, po pusės metų bendravimo ieÅ¡kovė su dukra apsigyveno pas atsakovÄ jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), Å¡alys nuo to laiko nuolat gyveno faktinėje santuokoje, bendravo intymiai, vedė bendrÄ Å¡eimos Å«kį, bendromis lėšomis ir jėgomis remontavo namÄ , kuriame gyveno. Å ios aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai daryti iÅ¡vadÄ , jog dar iki santuokos įregistravimo Civilinės metrikacijos biure tarp ieÅ¡kovės ir atsakovo susiklostė faktiniai santuokiniai santykiai, kurie tęsėsi iki 2019 metų, kai ieÅ¡kovė iÅ¡vyko laikinai gyventi į (duomenys neskelbtini).

Å ios aplinkybės paneigia atsakovo teiginius, jog J. P. santuokÄ su juo įregistravo Civilinės metrikacijos biure tik dėl akių, nesiekiant sukurti Å¡eimos teisinių santykių, yra nepagrįsti. Å alys tik įformino ilgalaikius faktinius santuokinius santykius įregistravę santuoka (duomenys neskelbtini) Civilinės metrikacijos biure. Gyvendamas faktinėje santuokoje nuo 2007 metų, t. y. daugiau nei deÅ¡imt metų su J. P., atsakovas turėjo galimybę pažinti jÄ ir apsispręsti dėl santuokos įregistravimo.

Ta aplinkybė, jog J. P. pateikė teisme ieškinį dėl santuokos nutraukimo po beveik dvejų metų nuo jos sudarymo ((duomenys neskelbtini)), nesudaro pagrindo manyti, kad santuoka buvo sudaryta fiktyviai, tik dėl akių, neturint tikslo sukurti šeimos teisinius santykius (CPK 178 straipsnis, CK 3.39 straipsnis).

20. Teisėjų kolegija atmeta apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tų aplinkybių, jog (duomenys neskelbtini) R. M. J. P. naudai surašė testamentÄ , kuriuo visÄ turtÄ paliko J. P., jog (duomenys neskelbtini) R. M. sudarė su J. P. panaudos sutartį, kuria leido neatlygintinai naudotis J. P. visu savo turtu, o (duomenys neskelbtini) R. M. padovanojo J. P. 1/2 dalį namų valdos. Apeliantas teigia, kad J. P. santuokos sudarymo pretekstu tik iÅ¡viliojo jo turtÄ ir nesiekė sukurti Å¡eimos teisinių santykių.

Teisėjų kolegija nustatė, kad apeliantas nei bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei kartu su apeliaciniu skundu nepateikė objektyvių įrodymų, kad J. P. privertė R. M. perleisti turimÄ turtÄ dar iki santuokos sudarymo, kad (duomenys neskelbtini) turto dovanojimo sutartį sudarė jis sudarė prieÅ¡ savo valiÄ , paveiktas ieÅ¡kovės, ar kad santuokos sudarymÄ J. P. siejo su R. M. priklausančio turto įgijimu. Byloje nustatyta, kad faktinėje santuokoje Å¡alys pragyveno daugiau nei deÅ¡imt metų, jog santuoka bendru Å¡alių sutarimu ir abejų sutuoktinių valia buvo įregistruota (duomenys neskelbtini) mėnesį, o turtÄ R.

M. J. P. padovanojo jau po santuokos įregistravimo – (duomenys neskelbtini) mėnesį. Akivaizdu, kad tiek sudarydamas faktinę santuokÄ su J. P., įregistruodamas santuokÄ Civilinės metrikacijos biure su J. P., tiek perleisdamas turimÄ turtÄ sutuoktinei, R. M. turėjo galimybę pasirinkti, apsispręsti sudaryti ar ne nurodomus byloje sandorius ir civilinės bÅ«klės aktus. Be to, nustatyta, kad 2009 m. vasario 12 d. suraÅ¡ytÄ testamentÄ , kuriuo R. M. paliko savo turtÄ J. P. naudai, R. M. yra panaikinęs.

21. Nurodomais motyvais teisėjų kolegija atmeta apelianto teiginius, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai iÅ¡sprendė Å¡alių ginÄÄ , nepagrįstai atmetė atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį dėl santuokos pripažinimo negaliojančia, bei sprendžia, kad R. M. byloje neįrodė santuokos pripažinimo negaliojančia faktinio ir teisinio pagrindo (CPK 178 straipsnis, CK 1.91, 3.39 straipsniai).

22. Nustatyta, kad atsakovas R. M. 2021 m. lapkričio 4 d. mokėjimo nurodymu Nr. 6 už apeliacinį skundÄ sumokėjo 75 Eur žyminį mokestį. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2021 m. lapkričio 10 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo teikiama Valstybės garantuojama teisinė pagalba byloje, jis buvo 100 proc. atleidžiamas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo. Nurodomos aplinkybės sudaro pagrindÄ grÄ Å¾inti R.

M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m. lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 6 (pradinis mokėtojas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 75 Eur žyminį mokestį, žyminį mokestį Å¡ios nutarties pagrindu grÄ Å¾ina VMI prie Finansų ministerijos (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 5 dalis). Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

GrÄ Å¾inti R. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 2021 m lapkričio 4 d. mokėjimo pavedimu Nr. 6 (pradinis mokėtojas R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) sumokėtÄ 75 Eur žyminį mokestį, žyminį mokestį Å¡ios nutarties pagrindu grÄ Å¾ina Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos. Å i teisėjų kolegijos nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai Algimantas Kukalis RÅ«ta Palubinskaitė Arvydas Žibas