bda033ba-c24f-4fbe-93c4-dd1f20ef3380 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?eI-3998Administracinė byla Nr. eI-664-815/2020 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02207-2019-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 33; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. vasario 11 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ atstovams J.

B., advokatams A. P. ir T. V., atsakovo Lietuvos banko atstovams M. Č., R. K. ir V. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ skundÄ Lietuvos bankui dėl nutarimo dalies panaikinimo/pakeitimo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , nustatė: I 1. PareiÅ¡kėja UAB „INVL Asset Management“ (toliau – ir pareiÅ¡kėja, ir Ä®monė, ir Bendrovė) kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydama panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 03-94 „Dėl poveikio priemonių taikymo UAB „INVL Asset Management“ (toliau – ir Nutarimas) dalis, kuriose konstatuoti pažeidimai Nr. 3, 4, 5 ir 8.

Teismui atsisakius tenkinti praÅ¡ymÄ panaikinti dalis, kuriose konstatuoti pažeidimai Nr. 3 ir Nr. 4, pareiÅ¡kėja praÅ¡o pakeisti atitinkamas Nutarimo dalis skiriant Bendrovei poveikio priemonę – įspėjimÄ .

2. PareiÅ¡kėja paaiÅ¡kina, jog Lietuvos banko (toliau – ir Bankas) valdyba, atsižvelgdama į nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki 2018 m. gruodžio 7 d. vykusio Bendrovės tikslinio planinio inspektavimo (toliau – ir Inspektavimas) rezultatus, užfiksuotus 2019 m. sausio 9 d. inspektavimo ataskaitoje Nr. 2018/323-1 (toliau – ir Inspektavimo ataskaita), pareiÅ¡kėjos 2019 m. sausio 30 d. ir 2019 m. balandžio 24 d. raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2019 m. gegužės 14 d. priėmė skundžiamÄ NutarimÄ , kuriuo nusprendė: 2.1. Ä®spėti pareiÅ¡kėjÄ už Nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus; 2.2. Skirti pareiÅ¡kėjai 140 000 Eur piniginę baudÄ ; 2.3. Ä®pareigoti pareiÅ¡kėjÄ iki 2019 m. liepos 1 d. paÅ¡alinti Nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus ir Inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trÅ«kumus.

3. PareiÅ¡kėjos teigimu, Banko valdyba nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja padarė Å¡iuos pažeidimus: 3.1. PažeidimÄ Nr. 3: pareiÅ¡kėja nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyviai jas vykdo (toliau – ir Pažeidimas Nr. 3); 3.2. PažeidimÄ Nr. 4: pareiÅ¡kėja neveikė sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto ir jo dalyvių interesais, nes grÄ Å¾ino dalį valdymo mokesčio vienam investicinio fondo investicinio vieneto savininkui (toliau – ir Fondo dalyvis) (toliau – ir Pažeidimas Nr. 4); 3.3.

PažeidimÄ Nr. 5: pareiÅ¡kėja Fondų prospektuose teikė klaidinančiÄ informacijÄ apie Fondų investicinių vienetų platintojÄ (toliau – ir Pažeidimas Nr. 5); 3.4. PažeidimÄ Nr. 8: pareiÅ¡kėja nesilaikė pareigos vengti interesų konfliktų, kiek tai susiję su teikiamomis arba gaunamomis skatinimo priemonėmis (pažeidimas, Banko nuomone, pasireiÅ¡kė mokėjimais, kuriuos pareiÅ¡kėja atliko už jai suteiktas paslaugas) (toliau – ir Pažeidimas Nr. 8). Faktinės aplinkybės 4.

Bankas 2019 m. sausio 9 d. parengė Inspektavimo ataskaitÄ , kurioje patvirtino, kad pareiÅ¡kėja laikosi teisės aktų reikalavimų daugelyje sričių, tačiau kartu pastebėjo ir tam tikrų pareiÅ¡kėjos veiklos neatitikimų. 4.1. Tiek Inspektavimo laikotarpiu, tiek ir priėmus Inspektavimo ataskaitÄ , Bendrovė sistemingai bendradarbiavo su Banku – priežiÅ«ros institucijai buvo teikiami pareiÅ¡kėjos raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai, kuriose buvo dėstoma jos pozicija, teikiami reikiami dokumentai.

TÄ patvirtino ir pati priežiÅ«ros institucija: „inspektavimo metu [pareiÅ¡kėja] Lietuvos bankui pateikė visÄ praÅ¡omÄ informacijÄ â€œ. 4.2. 2019 m. gegužės 14 d. priimtas skundžiamas Nutarimas, kuriame Inspektavimo pagrindu Bankas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja padarė devynis teisės aktų pažeidimus. Dėl visų pažeidimų pareiÅ¡kėjas skirti įspėjimai, iÅ¡skyrus už Pažeidimus Nr. 3 ir Nr.

4. Už pirmÄ jį pareiÅ¡kėjai buvo skirta 40 000 Eur bauda, o už antrÄ jį – 100 000 Eur bauda. Be to, Bendrovė įpareigota iki 2019 m. liepos 1 d., t. y. per pusantro mėnesio nuo Nutarimo priėmimo, paÅ¡alinti visus jame nurodytus teisės aktų pažeidimus ir Inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trÅ«kumus. PareiÅ¡kėja pažymi, jog nedelsdama ėmėsi priemonių Å¡alinti užfiksuotus pažeidimus ir tÄ padarys Banko nustatytais terminais, tačiau negali sutikti su tuo, kad ji padarė Pažeidimus Nr. 3, 4, 5 ir 8.

Pareiškėjos vertinimu, nebuvo nei teisinio, nei faktinio pagrindo šių pažeidimų konstatavimui. Be to, net esant pagrindui konstatuoti minėtus pažeidimus, Bankas privalėjo taikyti švelnesnes poveikio priemones. Pažeidimas Nr. 3 konstatuotas neįvertinus visos pateiktos faktinės informacijos, netinkamai kvalifikavus faktinę padėtį, o sankcija paskirta pažeidžiant teisės aktų keliamus reikalavimus 5. Bankas konstatavo, kad pareiškėja nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyviai jas vykdo.

Bankas nustatė, kad pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavesta platinti pareiškėjos valdomų suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų (toliau – ir KIS) investicinius vienetus, efektyviai vykdo joms pavestas atlikti valdymo funkcijas. Inspektavimo metu pareiškėja nepateikė įrodymų, kad buvo vertinamas kitiems asmenims pavestų atlikti pareiškėjos valdomų suderintųjų KIS investicinių vienetų platinimo funkcijos vykdymo efektyvumas.

Todėl, atsakovo teigimu, pareiÅ¡kėja pažeidė Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo (toliau – ir KISÄ®) 11 straipsnio 1 dalies punktÄ ir Lietuvos banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-144 patvirtintų Valdymo įmonių veiklos organizavimo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir VOT) 154.2 papunkčio reikalavimus ir, nors nustatė, kad Pažeidimas Nr. 3 yra lengvas, paskyrė pareiÅ¡kėjai 40 000 Eur baudÄ . Bankas nevertino pareiÅ¡kėjos pateiktų dokumentų ir paaiÅ¡kinimų 5.1.

Vertinant šį pažeidimÄ , Bankas ignoravo pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus. PareiÅ¡kėja dar savo 2019 m. sausio 30 d. raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodė: „[PareiÅ¡kėja] atsakydama į 2018-11-22 paklausimo Nr. 2 ketvirtÄ ir penktÄ klausimus, Lietuvos bankui pateikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus apie [INVL] vykdomÄ pavestų funkcijų kontrolę ir pateikė tokios kontrolės vykdymo įrodymus (t. y. Stebėsenos įrašų žurnalo iÅ¡raÅ¡Ä ). IÅ¡ inspektavimo ataskaitos turinio [pareiÅ¡kėjai] nėra aiÅ¡ku ar Å¡ių dokumentų inspektavimo komisija negavo, ar gavo, tačiau nepriėmė kaip tinkamų įrodymų, o jei nepriėmė – tai dėl kokių priežasčių.

Atsižvelgdami į tai, pakartotinai pateikiame savo paaiškinimus ir dokumentus. <....> Šiuo atveju reikia pastebėti, kad Įmonė turi parengusi išsamias procedūras, nustatančias kontrolės procedūras – tai Vidaus kontrolės reikalavimai, Atitikties politika, Fondų investicinių vienetų platinimo ir klientų aptarnavimo reikalavimai, Investicinių fondų platinimo užsienio šalyse administravimo reikalavimai ir kt. Visi šie Įmonės vidaus dokumentai inspektavimo komisijai buvo pateikti“.

Be to, Banko valdybos posėdžio, vykusio 2019 m. balandžio 18 d. metu, pareiÅ¡kėjos atstovas pakartotinai nurodė, kad atitinkamos procedÅ«ros yra formalizuotos atskirose pareiÅ¡kėjos patvirtintose tvarkose ir detalizavo procedÅ«rų vykdymÄ . 5.2. Vertindamas šį pažeidimÄ , Bankas ignoravo pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus, jų neanalizavo: 5.2.1. Bankas konstatavo, kad pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimuose buvo nurodyta, jog investicinių vienetų platintojų veiklos stebėsenos ir veiklos stebėjimo procedÅ«ros nebuvo formalizuotos, tačiau Bankas atitinkamÄ sakinį išėmė iÅ¡ konteksto ir ignoravo visus vėlesnius paaiÅ¡kinimus, iÅ¡ kurių yra akivaizdu, jog „procedÅ«rų neformalizavimas“ (priklausomai nuo naudojamo konteksto) reikÅ¡mė:

a) kad nėra atskiro savarankiÅ¡ko vidaus dokumento, skirto reglamentuoti šį procesÄ , tačiau atitinkamos procedÅ«ros yra formalizuotos atskirose pareiÅ¡kėjo patvirtintose tvarkose, taip pat Bankas neargumentavo, kodėl toks atitinkamų procesų reglamentavimo iÅ¡skaidymas atskiruose vidiniuose dokumentuose Banko nuomone yra netinkamas;

b) Tarybos direktyvoje 2014/65/ES įtvirtintų naujų papildomų reikalavimų (į Lietuvos teisę perkelta tik 2018 m. birželio 15 d., įsigaliojus Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau – ir FPRÄ®) pakeitimams) kontroliuoti, kaip investicinių produktų platintojai laikosi platinimo strategijos (angl. distributio strategies) ir tikslinių investuotojų grupių (angl. target investors), pareiÅ¡kėjos atitikties komandai atliekant kasmetinį 2018 metų rizikų vertinimÄ buvo identifikuota, kad pareiÅ¡kėja turėtų formalizuoti finansų įstaigų (įskaitant platformas) platinančių pareiÅ¡kėjos valdomus suderintuosius fondus patikros procedÅ«ras.

Siekiant eliminuoti Å¡iÄ identifikuotÄ rizikÄ , dar iki Inspektavimo pradžios buvo atnaujinta ir papildyta pareiÅ¡kėjos Pirkimų politika. 5.2.2. Bankas konstatavo, jog pareiÅ¡kėja „nepateikė faktinių įrodymų, kad buvo vertinamas platintojų vykdomų funkcijų efektyvumas“, tačiau neargumentavo, kodėl pareiÅ¡kėjos pateikta iÅ¡sami informacija apie platintojų vykdomų funkcijų vertinimÄ yra nepakankama, o tuo atveju, jeigu tokia argumentacija net ir bÅ«tų buvusi pateikta, pareiÅ¡kėja pažymi, jog Pažeidimas Nr. 3 yra formuluojamas kaip atitinkamų priemonių (t. y. procedÅ«rų) nepatvirtinimas, bet ne kai netinkamas tokių procedÅ«rų vykdymas, todėl Å¡i Banko pateikta argumentacija nėra susijusi su Banko konstatuotu Pažeidimu Nr. 3 ir negali bÅ«ti laikoma pagrindu inkriminuoti minėtÄ PažeidimÄ . 5.3.

Faktas, kad Bankas ignoravo pareiÅ¡kėjos pateiktus įrodymus ir dėl jų nepasisakė ar pasisakė tik abstrakčiai, leidžia teigti, kad Bankas nesilaikė bendrosios pareigos motyvuoti individualų administracinį aktÄ . Todėl toks Nutarimas, ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 3, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes jis pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas ir turi bÅ«ti naikinamas. Bankas, kvalifikuodamas faktines aplinkybes, pažeidė teisės aktų reikalavimus 5.4.

KISÄ® 17 straipsnio 1 dalis numato, kad pareiÅ¡kėja, siekdama veiksmingesnio valdymo, turi teisę dalį savo valdymo funkcijų pavesti atlikti įmonei, turinčiai teisę teikti atitinkamas paslaugas, ir apie tokį ketinimÄ nedelsdama privalo raÅ¡tu praneÅ¡ti priežiÅ«ros institucijai. VOT detalizuoja pareiÅ¡kėjos funkcijų pavedimo kitai įmonei sÄ lygas. VOT 154.2 punktas numato pareigÄ pareiÅ¡kėjai patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė, kuriai yra pavedama dalis funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas.

Å i VOT nuostata negali bÅ«ti suprantama ar aiÅ¡kinama kaip įpareigojanti pareiÅ¡kėjÄ turėti specializuotÄ , atskirÄ nuo kitų pareiÅ¡kėjos turimų atitikties, rizikos ir kontrolės procedÅ«rų, stebėjimo priemonių sÄ raÅ¡Ä . Bankas savo raÅ¡te, kuriuo pateikė NutarimÄ , pats nurodė, kad „<....> atsižvelgiant į Ä®monės veiklos vidaus organizavimo specifikÄ ir poreikius, Å¡ios priemonės gali bÅ«ti įtvirtintos viename specialiame tam skirtame dokumente arba gali bÅ«ti iÅ¡dėstytos skirtingose vidinėse tvarkose (taisyklėse).“ Bankas, Nutarime nevertindamas pareiÅ¡kėjos turimų procedÅ«rų ir jų faktinio įgyvendinimo, tuo pačiu reikalaudamas savarankiÅ¡kos tvarkos procedÅ«ros, skirtos platintojų veiklos stebėsenai ir nepripažindamas galimybės platintojų veiklos stebėsenos įtraukti į kitas pareiÅ¡kėjos turimas tvarkas ir procedÅ«ras, netinkamai taikė ir tuo pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei VOT 154.2 punkto nuostatas, o tai, pareiÅ¡kėjos vertinimu, sudaro pagrindÄ NutarimÄ ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 3, panaikinti.

PareiÅ¡kėjos taikomos procedÅ«ros 5.5. Bankas Nutarime konstatuodamas PažeidimÄ Nr. 3 nurodė, kad pareiÅ¡kėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar investicinių vienetų platinimo funkcijas vykdančios įmonės Å¡ias funkcijas vykdo efektyviai. 5.5.1. PareiÅ¡kėja sutinka su Inspektavimo ataskaitoje iÅ¡dėstyta pozicija, kad pavestų funkcijų stebėjimo tikslas yra užtikrinti, kad investicinių fondų vienetų platinimas bÅ«tų vykdomas laikantis teisės aktų reikalavimų, sutartyse nustatytų sÄ lygų bei Fondų dokumentų nuostatų.

Atitinkamai pareiškėja mano, kad jos vidinės procedūros turi būti laikomos tinkamomis ir efektyviomis, jeigu šių procedūrų metu yra stebima ir kontroliuojama:

a) tinkamas paraiškų priėmimas ir vykdymas;

b) pateiktų paraiškų atitikimas Fondų dokumentų nuostatoms;

c) tinkamas ir savalaikis atsiskaitymas už platinamus Fondų vienetus;

d) tinkamas informacijos apie Fondus skelbimas. Nurodyti aspektai yra aptarti pareiÅ¡kėjos turimose vidaus tvarkose ir procedÅ«rose. Be to, pareiÅ¡kėja taiko ir papildomas procedÅ«ras, kurios tik sustiprina vykdomÄ pavestų funkcijų vykdymo stebėjimÄ . 5.5.2. PareiÅ¡kėja pastebi, jog Inspektavimo ataskaitoje Bankas konstatuodamas PažeidimÄ Nr. 3 referavo iÅ¡imtinai į pareiÅ¡kėjos Pirkimų politikos, galiojusios Inspektavimo laikotarpiu, 30.2 punktÄ , kuris numatė, jog pareiÅ¡kėjos padalinys, sudarantis sutartį dėl reikÅ¡mingų paslaugų turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas, o nesant patvirtintų atskiro priemonių sÄ raÅ¡o ar kito dokumento, konstatavo pažeidimÄ .

Tačiau Bankas netinkamai aiÅ¡kino Å¡ios nuostatos esmę, kadangi atitinkama pareiÅ¡kėjos vidaus dokumentų nuostata turi bÅ«ti suprantama, kaip pareiga patvirtinti atitinkamas priemones, jeigu jau esančių ir galiojančių kitų priemonių neužtenka. Reikalavimas dubliuoti pareiÅ¡kėjo vidaus taisykles bÅ«tų nelogiÅ¡kas ir beprasmiÅ¡kas. 5.5.3. PareiÅ¡kėja prie skundo prideda sÄ raÅ¡Ä procesų ir procedÅ«rų, kurios yra taikomos pareiÅ¡kėjos, taip pat pateikiamos nuorodos, kokiuose pareiÅ¡kėjos vidaus dokumentuose (kurie buvo pateikti Bankui) atitinkamos procedÅ«ros yra užfiksuotos.

PareiÅ¡kėja papildomai pažymi, jog ji platintojų priežiÅ«rai Skandinavijos Å¡alyse taip pat naudojasi (duomenys neskelbtini) sistemos paslauga, kuri įgalina platintojus ir pareiÅ¡kėjÄ keistis aktualia informacija (pvz. informacija apie platintojo atstovus, licencijas, korporatyvinę informacijÄ , pritaikytas sankcijas, teisminius ginčus, dalykinės reputacijos pokyčius), kuri yra reikalinga atliekant platintojų veiklos stebėsenÄ ir vertinimÄ . 5.5.4. Å ios aplinkybės, pareiÅ¡kėjos vertinimu, pagrindžia, kad Bankas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar investicinių vienetų platinimo funkcijas vykdančios įmonės Å¡ias funkcijas vykdo efektyviai.

Atitinkamai Nutarimu konstatuotas Pažeidimas Nr. 3 neturi faktinio pagrindo. PareiÅ¡kėja pažymi, kad dar iki Inspektavimo pareiÅ¡kėja atnaujino Pirkimų politikÄ ir įtraukė į jÄ papildomas tiekėjų stebėjimo priemones, numatančias periodinį pareiÅ¡kėjos teikėjų vertinimÄ . Tačiau Å¡is Pirkimų politikos atnaujinimas įvedė papildomas priemones, nepaneigiant to, kad Inspektavimo laikotarpiu galiojusios priemonės buvo pakankamos. PareiÅ¡kėja faktiÅ¡kai taikė platintojų stebėjimo procedÅ«ras, taikomų procedÅ«rų efektyvumas atsispindi su atitikties užtikrinimu susijusiuose įraÅ¡uose 5.6.

PareiÅ¡kėja valdo suderintuosius, specialiuosius, informuotiesiems investuotojams skirtus kolektyvinio investavimo subjektus bei II ir III pakopų pensijų fondus. Å ių fondų platinimui pareiÅ¡kėja yra pasitelkusi kompetentingas trečiÄ sias Å¡alis. PareiÅ¡kėja, atsižvelgdama į savo verslo pobÅ«dį, mastÄ ir sudėtingumÄ bei užsiimant Å¡iuo verslu teikiamų paslaugų ir vykdomos veiklos pobÅ«dį bei įvairovę, yra identifikavusi, kad potencialiai didžiausiÄ rizikÄ kelia pagrindiniai pareiÅ¡kėjos valdomų fondų platintojai – UAB FMÄ® „INVL Finasta“ ir pensijų fondų platintojų tinklas, todėl pareiÅ¡kėja didžiausiÄ dėmesį skiria vykdant Å¡ių subjektų vykdomų platinimo funkcijų kontrolę.

Reikalavimas skirti išskirtinį dėmesį Pareiškėjos veiklos sritims, kurios yra identifikuotos kaip nekeliančios grėsmės Pareiškėjos veiklos rizikai, neatitiktų proporcingumo principo. 5.6.1. Pareiškėja pažymi, kad nors Nutarime konstatuota, jog ji nepateikė faktinių įrodymų, kad buvo vertinamas platintojų vykdomų funkcijų efektyvumas, tačiau pats Pažeidimas Nr. 3 yra formuluojamas kaip atitinkamų priemonių (t. y. procedūrų) nepatvirtinimas, bet ne kaip netinkamas tokių procedūrų vykdymas.

Taip pat Nutarime nėra detalizuota, kodėl pareiškėjos pateikta informacija apie veiksmus atliekamus prižiūrint platintojus, laikytina nepakankama. Pareiškėjai akivaizdu, kad platintojų vykdomų funkcijų efektyvumo vertinimas sudaro sudėtinę pareiškėjos atitikties užtikrinimo ir rizikų valdymo proceso dalį. Todėl vertinant, ar pareiškėja faktiškai įgyvendino procedūras, turi būti vertinamas pareiškėjos atitikties užtikrinimo ir rizikų valdymo proceso įgyvendinimas. 5.6.2.

PareiÅ¡kėja, užtikrindama veiklos procedÅ«rų tinkamumÄ bei veiksmingumÄ , savo veikloje vadovaujasi trijų gynybos linijų sistema. Už pirmÄ jÄ gynybos linijÄ atsako pareiÅ¡kėjos verslo padaliniai, kurie, vykdydami savo veiklÄ , prisiima rizikÄ ir yra atsakingi už jos valdymÄ . Pirmoji kontrolės linija apima kasdienį rizikos valdymÄ , atsižvelgiant į sutartas rizikos valdymo politikas, rizikos apetitÄ ir operatyvinės veiklos kontrolę. AntrÄ jÄ kontrolės linijÄ sudaro pareiÅ¡kėjos rizikos valdymo komitetas bei atitikties padalinys.

Å ie padaliniai užtikrina nuolatinę pareiÅ¡kėjai kylančios rizikos stebėsenÄ , vertinimÄ bei tinkamÄ vykdymÄ . Trečioji kontrolės linija – vidaus auditas. Vidaus audito funkcija vykdo tiek pirmosios, tiek ir antrosios gynybos linijos kontrolę. Pirmoji gynybos linija, taikydama nuolatinės priežiÅ«ros metodÄ , atlieka platintojų, su kuriais numatoma sudaryti sutartis, patikrinimÄ (angl. due diligence), tikrina ir stebi pareiÅ¡kėjos pasitelktų platintojų pateiktų paraiÅ¡kų teisingumÄ bei atitikimÄ bendradarbiavimo sutartyse nustatytiems reikalavimams.

Antroji gynybos linija, užtikrina PareiÅ¡kėjos veiklos rizikos identifikavimÄ , vertinimÄ , stebėsenÄ ir su tuo susijusį konsultavimÄ bei ataskaitų teikimÄ . 5.6.3. PareiÅ¡kėja platintojams pavestų funkcijų vykdymo veiklos stebėsenÄ ir vertinimÄ vykdo vadovaudamasi rizikos vertinimu grįstu metodu (angl. risk based approach). Remiantis rizikos vertinimu grįstu metodu, yra nustatomos tinkamos priemonės ir metodai, taikomi vykdant atitikties teisės aktų reikalavimams užtikrinimo funkcijÄ , bei reikalingos priežiÅ«ros programos mastas ir tai, kaip dažnai už atitikties užtikrinimo funkcijÄ atsakingi asmenys vykdo priežiÅ«ros veiklÄ â€“ periodiÅ¡kai, ad hoc pagrindu ir (ar) nuolat (angl. ongoing). 5.6.4.

Pareiškėjos vertinimu:

1) įraÅ¡ai apie platintojų veiklÄ vykdant nuolatinę (angl. ongoing) priežiÅ«rÄ operacinės rizikos įvykių registre gali atsirasti tik tuomet, kada yra užfiksuojama tam tikra neatitiktis, t. y. ta aplinkybė, kad įrašų apie platintojų veiklÄ atitinkamame registre nėra, reiÅ¡kia tik tai, kad platintojų veikloje nebuvo nustatyta neatitikčių;

2) įraÅ¡ai apie platintojų veiklos tikrinimÄ vykdant ad hoc patikrinimus galimi tik tuo atveju, kai taikant rizikos vertinimu grįstÄ metodÄ (angl. risk based approach) tokių platintojų veikla yra atrenkama tikrinimui. 5.6.5. Tai, kad pareiÅ¡kėja gali vadovautis rizikos vertinimu grįstu metodu nustato VOT 42 punktas, pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2009/65/EB su visais pakeitimais (toliau – ir UCITS) direktyvÄ veikiančios valdymo įmonėms taikomos Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (angl.

European Securities and Markets Authority) (toliau – ir ESMA) gairės dėl tam tikrų FPRD atitikties užtikrinimo funkcijai nustatytų reikalavimų aspektų ir Banko priežiÅ«ros tarnybos direktoriaus 2014 m. gegužės 20 d. sprendimu Nr. 241-84 patvirtintos Atitikties funkcijos gairės. 5.6.6. PareiÅ¡kėja, taikydama rizikos valdymu pagrįstÄ metodÄ , Fondų platinimo srities kontrolę pasirinko atlikti nuolatinės priežiÅ«ros bÅ«du, bei vykdant ad hoc kontrolę jÄ taikant kontrolei atrinktoms sritims.

Tokį pareiÅ¡kėjos sprendimÄ lėmė tai, kad:

1) investicinių vienetų platintojai yra licencijuotos įmonės, kurioms yra taikomi Europos SÄ jungos mastu harmonizuoti finansinių priemonių rinkÄ reglamentuojantys teisės aktai;

2) kiekvienas iš pareiškėjos pasitelktų platintojų yra prižiūrimas nacionalinių kompetentingų institucijų;

3) pareiÅ¡kėja, prieÅ¡ pavesdama investicinių vienetų platinimo funkcijÄ tretiesiems asmenims, atlieka kiekvieno trečiojo asmens detalų vertinimÄ (angl. due diligence). Vykdant Fondų platinimo srities kontrolę nuolatinės priežiÅ«ros bÅ«du, 2015 – 2017 metais iÅ¡ viso buvo užfiksuota 14 operacinės rizikos įvykių, susijusių su pareiÅ¡kėjos Fondų platinimu užsienyje. 2018 m. buvo užfiksuotas tik 1 operacinės rizikos įvykis. Nė vienas iÅ¡ užfiksuotų operacinės rizikos įvykių nekėlė grėsmės investuotojams ir (ar) pareiÅ¡kėjos veiklai. 5.6.7. PareiÅ¡kėja, 2017 – 2018 m. atlikdama ad hoc pareiÅ¡kėjos pasitelktų platintojų kontrolę, atliko:

1) UAB „INVL Finasta“ platinamo fondo investuotojų atitikimo informuotojo investuotojo kriterijams kontrolę;

2) tinkamo investuotojų identifikavimo ir pažink savo klientÄ principo įgyvendinimo kontrolę;

3) fondo tinkamumo/priimtinumo klientams kontrolę;

4) II ir III pensijų fondų platintojų vykdomos veiklos kontrolę. PareiÅ¡kėja daug dėmesio skiria Å¡ių platintojų vykdomos veiklos kontrolei, atsižvelgdama į turimÄ platų II ir III pensijų pakopų fondų platintojų tinklÄ ir jų keliamÄ rizikÄ ;

5) sudarant portfelio valdymo sutartis tarpininkavusio (duomenys neskelbtini) banko vykdytÄ veiklÄ . 5.6.8. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiÅ¡kėjos turimos atitikties užtikrinimo ir rizikų valdymo proceso procedÅ«ros apima ir platintojų kontrolę bei platintojų veiklos efektyvumo vertinimÄ . Net jei Bankas bÅ«tų pagrįstai konstatavęs PažeidimÄ Nr. 3, buvo skirta neproporcinga pažeidimui sankcija 5.7. Pateikti argumentai patvirtina, kad Bankas PažeidimÄ Nr. 3 konstatavo nepagrįstai – pareiÅ¡kėja turėjo patvirtintas priemones vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyviai jas vykdo.

Atitinkamai, nustačius, kad pareiÅ¡kėja nepadarė Pažeidimo Nr. 3, nebuvo ir pagrindo skirti 40 000 EUR baudÄ . Tačiau net ir tuo atveju, jei Pažeidimas Nr. 3 bÅ«tų padarytas (quod non), Bankas pareiÅ¡kėjai paskyrė pažeidimo mastu neproporcingÄ piniginę nuobaudÄ , kuri turėtų bÅ«ti suÅ¡velninta. Už PažeidimÄ Nr. 3 PareiÅ¡kėjai turėjo bÅ«ti skirtas įspėjimas, o ne piniginė bauda. 5.8. Bankas konstatavo, kad pažeidimo neigiama įtaka nedidelė, pažeidimas nėra esminės reikÅ¡mės, o investuotojai nepatyrė žalos, kaip ir Bendrovė iÅ¡ to negavo naudos.

Ir be jokio platesnio paaiÅ¡kinimo padaro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėjai skiriama poveikio priemonė – piniginė bauda. Analizuojant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ , pareiÅ¡kėjai nėra aiÅ¡ku, kokiu bÅ«du ji buvo pasiekta, jei pats Bankas nurodė aplinkybes, aiÅ¡kiai rodančias, kad piniginė nuobauda yra per griežta sankcija už tokio pobÅ«džio pažeidimÄ . Nutarime nėra atskleista, kokios konkrečiai priežastys lėmė, kad Bankas nusprendė paskirti piniginę, o ne Å¡velnesnę nuobaudÄ . 5.8.1.

Nagrinėjamu atveju už PažeidimÄ Nr. 3 turėjo bÅ«ti taikomas įspėjimas, o ne bauda, nes:

1) Pažeidimas Nr. 3, jeigu jis buvo padarytas, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ ir padarinius, nėra sunkus ar reikÅ¡mingas teisės aktų reikalavimų pažeidimas;

2) pareiÅ¡kėja bendradarbiavo su Banku, teikė informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus, dėstė savo pozicijÄ , kodėl pasirinktas bÅ«tent toks veikimo mechanizmas, tuo parodydama, kad Pažeidimas Nr. 3, net jei jis buvo, buvo padarytas netyčia;

3) Dėl Pažeidimo Nr. 3 galinčių kilti neigiamų teisinių padarinių kilimo grėsmė – labai nedidelė;

4) pareiÅ¡kėja negavo jokios turtinės ar neturtinės naudos iÅ¡ Pažeidimo Nr. 3, taigi, jis nebuvo daromas tyčia ar sÄ moningai;

5) pareiÅ¡kėja nėra turėjusi jokių nuobaudų. 5.8.2. Bankas visus pareiÅ¡kėjos padarytus pažeidimus, iÅ¡skyrus Pažeidimus Nr. 3 ir 4, laikė nereikÅ¡mingais ir skyrė pareiÅ¡kėjai įspėjimÄ . PareiÅ¡kėjos vertinimu, Bankas nepaaiÅ¡kino, kodėl Pažeidimas Nr. 3 laikomas sunkesniu už kitus konstatuotus pažeidimus, ypač atsižvelgiant į tai, jog pati priežiÅ«ros institucija pripažino, jog Pažeidimas Nr. 3 nesukėlė jokių neigiamų teisinių padarinių, o pareiÅ¡kėja iÅ¡ jo negavo jokios naudos, piniginės baudos paskyrimas laikytinas nemotyvuotu ir nepagrįstu.

Situacija, kai Bankas skiria piniginę nuobaudÄ , tačiau nepaaiÅ¡kina jos skyrimo motyvų, nėra suderinama su gero vieÅ¡ojo administravimo principais. Skiriama poveikio priemone turėtų bÅ«ti siekiama ne tik nubausti, tačiau ir skatinti pasitaisyti bei nekartoti pažeidimo ateityje. Lieka neaiÅ¡ku, kodėl Bankas laikė, kad piniginė sankcija situacijoje, kai Pažeidimas Nr. 3 nėra reikÅ¡mingas, laikyta tinkamesne poveikio priemone. Pažeidimas Nr. 3 yra mažareikÅ¡mis, todėl Lietuvos bankas netinkamai apskaičiavo pareiÅ¡kėjai taikytos baudos dydį ir taikė neproporcingÄ sankcijÄ 5.9.

Baudų apskaičiavimo apraÅ¡o, patvirtinto Lietuvos banko valdybos 2018 m. liepos 10 d. nutarimu Nr. 03–126 (toliau – ir ApraÅ¡as), 6 punktas numato pažeidimų skirstymÄ pagal jų sunkumo laipsnį. Å velniausio pažeidimo atveju jis laikomas mažareikÅ¡miu ir pagal ApraÅ¡o 9.1.1 p. tokiu atveju bazinis baudos dydis yra 1 proc. maksimalios baudos. 5.9.1. Bankas PažeidimÄ Nr. 3 laikė lengvu pažeidimu ir, atitinkamai, pagal tai apskaičiavo baudos už PažeidimÄ Nr. 3 dydį. PareiÅ¡kėjos vertinimu, Pažeidimas Nr. 3 negali bÅ«ti kvalifikuojamas lengvu – net jei jis bÅ«tų padarytas ir nebÅ«tų nustatyta, kad pareiÅ¡kėjai už šį pažeidimÄ turėtų bÅ«ti skiriamas įspėjimas, Pažeidimas Nr. 3 turėtų bÅ«ti kvalifikuojamas kaip mažareikÅ¡mis. 5.9.2.

Pažeidimas Nr. 3 taip pat negali bÅ«ti laikomas tyčiniu, tokia aplinkybė nėra konstatuota Nutarime, be to tai, kad pareiÅ¡kėja yra įdiegusi ir taiko eilę procesų ir procedÅ«rų, kurių tikslas kontroliuoti platintojų veiklÄ , patvirtina, kad ji visuomet siekė atitikti teisės aktų keliamus reikalavimus, o ne juos pažeisti. 5.9.3. Nutarime konstatuojama, kad Pažeidimas Nr. 3 yra laikytinas ilgalaikiu, nes nuo Inspektavimo pradžios iki Nutarimo priėmimo nebuvo patvirtinta priemonių, skirtų vertinti platintojams pavestų funkcijų efektyvumÄ .

Su tokia pozicija pareiÅ¡kėja nesutinka, kadangi net laikant Nutarimo pozicijÄ dėl atitinkamų priemonių nebuvimo pagrįsta, bÅ«tina pastebėti, kad dar 2018 m. spalio 26 d., t. y. iki Inspektavimo pradžios, buvo patvirtinta atnaujinta Pirkimų politika ir buvo imtasi papildomų periodinės tiekėjų kontrolės priemonių įdiegimo. Dėl Å¡ių priežasčių Pažeidimas Nr. 3 negalėtų bÅ«ti laikomas ilgalaikiu. 5.9.4. PareiÅ¡kėjos vertinimu, Bankas nesilaikė proporcingumo principo, neatsižvelgė į Nutarimo priėmimui svarbias aplinkybes, konstatuojant pažeidimo sunkumo laipsnį, vertino jas tik kaip lengvinančias.

Dar daugiau, Nutarime nepaaiÅ¡kinta, kodėl piniginė nuobauda yra tinkamesnė sankcija nei įspėjimas, o tuo apsunkinama PareiÅ¡kėjos teisė įrodinėti paskirtos sankcijos nepagrįstumÄ . 5.9.5. Bankas laikė, jog Pažeidimu Nr. 3 PareiÅ¡kėja pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimus. Å is įstatymas įgyvendina UCITS direktyvÄ . Faktas, kad tokiuose reikÅ¡minguose finansų centruose kaip Liuksemburgas vidutinė baudų suma yra 6 105,26 EUR, o Lietuvoje už pažeidimÄ , kuris nelaikomas reikÅ¡mingu, skiriama net 40 000 EUR bauda, rodo, jog už PažeidimÄ Nr. 3 skirta sankcija nėra proporcinga.

Tuo atveju, jei Lietuvos bankas bÅ«tų kvalifikavęs PažeidimÄ kaip mažareikÅ¡mį, pareiÅ¡kėjai bÅ«tų buvusi skirta 4 000 EUR bauda (skaičiuojant pagal tuos pačius principus, kuriais rėmėsi Bankas). PareiÅ¡kėjos vertinimu, vertinimu, atsižvelgus ir į užsienio valstybių praktikÄ , tokia bauda bÅ«tų buvusi proporcinga padarytam Pažeidimui Nr. 3 (tuo atveju, jei jis bÅ«tų nustatytas ir nuspręsta neskirti įspėjimo). Investuotojams dėl Å¡io Pažeidimo nepatyrus jokių nuostolių, pareiÅ¡kėjai iki tol neturėjus jokių nuobaudų ir tyrimo metu aktyviai bendradarbiavus su Lietuvos banku, Å¡ios aplinkybės patvirtina, kad Pažeidimas Nr. 3 yra mažareikÅ¡mis, neturintis jokios įtakos finansų rinkos stabilumui ir patikimumui.

Pažeidimas Nr. 4 konstatuotas neįvertinus pareiÅ¡kėjos pateiktos faktinės informacijos, netinkamai kvalifikavus faktinę padėtį, o sankcija paskirta pažeidžiant teisės aktų reikalavimus 6. 2013 m. sausio 3 d. PareiÅ¡kėja (tuomet UAB „Finasta Asset Management“) pasirašė bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra dėl investicinių vienetų platinimo. Pagal Å¡iÄ sutartį, kurios projektÄ , o taip pat bendrÄ sias sÄ lygas parengė (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra, PareiÅ¡kėja grÄ Å¾ina (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai dalį gaunamo valdymo mokesčio. 6.1.

Nutarime konstatuota, kad pareiÅ¡kėja, grÄ Å¾indama dalį gaunamo valdymo mokesčio (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai, pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir VOT 142 punkto reikalavimus. Lietuvos bankas nurodė, jog nėra įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra turi teisę teikti investicines paslaugas ir, atitinkamai, gali pareiÅ¡kėjai teikti investicinių vienetų platinimo paslaugÄ . Banko vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra vykdė Fondų investicinių vienetų platinimo funkcijÄ , t. y.:

1) Bankas Nutarime konstatuodamas PažeidimÄ Nr. 4 nurodė, kad PareiÅ¡kėja pažeidė VOT 142 punkto nuostatas, kurios, pasak Banko, draudžia pareiÅ¡kėjai kaip valdymo įmonei atlikti mokėjimus bet kokiems asmenims, iÅ¡skyrus pareiÅ¡kėjos valdomus investicinius fondus, nebent bÅ«tų įvykdytos VOT 142.2.1 ir 142.2.2 punktų sÄ lygos;

2) Tuo pačiu Bankas, sprendžiant tiek iÅ¡ Inspektavimo ataskaitos, tiek iÅ¡ Nutarimo formuluočių, pripažįsta, kad tokie mokėjimai galėjo bÅ«ti atliekami, jeigu (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra bÅ«tų laikoma pareiÅ¡kėjos valdomų investicinių fondų platintoja. 6.1.1. Bankui traktavus (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ ne kaip platintojÄ , bet kaip Fondų dalyvį, atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėja neturėjo teisės grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai dalies sumokėto valdymo mokesčio ir nusprendė paskirti piniginę sankcijÄ , kurios dydis – 100 000 EUR. 6.1.2. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad ji padarė PažeidimÄ Nr.

4. Tiek Inspektavimo metu, tiek ir prieÅ¡ Bankui priimant NutarimÄ , pareiÅ¡kėja teikė iÅ¡samius paaiÅ¡kinimus, kurie patvirtina, kad:

1) pareiÅ¡kėja pagrįstai laikė (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ Fondų investicinių vienetų platintoju, o ne jų dalyviu. Bankas į Å¡iuos argumentus neatsižvelgė ir Nutarime visai jų nevertino, arba vertino tik pavirÅ¡utiniÅ¡kai;

2) pareiÅ¡kėja turėjo teisę grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai dalį sumokėto valdymo mokesčio ir tokio mokesčių grÄ Å¾inimo negalėjo objektyviai iÅ¡vengti;

3) net ir tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja bÅ«tų padariusi PažeidimÄ Nr. 4 (quod non), jai paskirta 100 000 EUR bauda yra neproporcinga, nepagrįsta ir neatitinkanti poveikio priemonėmis siekiamų tikslų. Bankas neteisingai įvertino (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statusÄ 6.2. Platintoju, pareiÅ¡kėjos vertinimu, laikytinas subjektas, kuris atlieka visus ar dalį nurodomų veiksmų:

1) pagal žodinius ar rašytinius susitarimus su Lietuvos Respublikoje nenotifikuoto užsienio kolektyvinio investavimo subjektu, kurio valdymas nėra perduotas valdymo įmonei, ar jo valdymo įmone, imasi platinti atitinkamo užsienio kolektyvinio investavimo subjekto investicinius vienetus ar akcijas Lietuvos Respublikoje; ir (arba);

2) šias finansines priemones aktyviai siūlo esamiems arba potencialiems klientams, ir (arba);

3) aktyviai skleidžia informacijÄ apie finansines priemones, turėdamas aiÅ¡kų tikslÄ jas iÅ¡platinti (parduoti), ir (arba);

4) gauna atlygį už užsienio kolektyvinio investavimo subjekto investicinių vienetų ar akcijų platinimÄ , arba;

5) vykdo kitÄ pirmiau nurodytosioms artimÄ veiklÄ , leidžiančiÄ manyti, kad konkrečiu atveju teikiama užsienio kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ar akcijų platinimo paslauga. KIS valdytojas, paskirdamas asmenį, kuris atitinkamoje valstybėje narėje (Pažeidimo Nr. 4 kontekste tai bÅ«tų (duomenys neskelbtini)) gali atlikti UCITS direktyvoje nurodytus veiksmus, pirmiausiai turi vadovautis tos valstybės teisės aktais, t. y. pareiÅ¡kėja vykdydama veiklÄ ir Lietuvos Bankas priimdamas NutarimÄ vertindami (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statusÄ privalo vadovautis bÅ«tent (duomenys neskelbtini) teisės aktais ir Å¡ių teisės aktų taikymo (duomenys neskelbtini) praktikÄ .

Bankas negalėjo konstatuoti pažeidimo, nesant teisės aktuose įtvirtinto užsienyje veikiančio platintojo apibrėžimo 6.3. Galiojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta platinimo (platinimo, pasitelkiant trečiuosius asmenis) sÄ voka. Bankas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra turi bÅ«ti laikoma Fondų dalyviu, o ne platintoju, nors taikytini teisės aktai neapibrėžia platinimo (platinimo, pasitelkiant trečiuosius asmenis) sÄ vokos, ir tuo pagrindu konstatavo PažeidimÄ Nr.

4. Atsakovas, nesant teisės aktuose įtvirtino užsienyje veikiančio platintojo apibrėžimo, negalėjo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra negali bÅ«ti laikoma platintoju bei skirti pareiÅ¡kėjai sankcijÄ už PažeidimÄ Nr.

4. Tad Nutarimas, ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 4, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes jis pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Bankas neįvertino (duomenys neskelbtini)pensijų agentÅ«ros ((duomenys neskelbtini)) statuso 6.4. (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra specialus (duomenys neskelbtini) veikiantis subjektas, kurio viena iÅ¡ pagrindinių funkcijų – papildomos pensijų kaupimo sistemos administravimas. IÅ¡skirtinis papildomos pensijų sistemos bruožas yra tai, kad papildomos pensijų sistemos dalyvis (angl. pension saver) pats priima investavimo sprendimus bei prisiima investavimo rizikÄ .

Tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra atlieka reikÅ¡mingÄ dalį administracinių ir operacinių funkcijų, patvirtina, kad Å¡i agentÅ«ra pagal savo veiklÄ turi bÅ«ti laikoma platintoju. PareiÅ¡kėja pažymi, jog kompetentinga (duomenys neskelbtini) finansų priežiÅ«ros institucija, (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ ((duomenys neskelbtini)) priskyrė prie subjektų, kurie gali atlikti veiksmus, nurodytus UCITS direktyvos 92 straipsnyje, t. y. užtikrinti galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar iÅ¡pirkti investicinius vienetus ir gauti informacijÄ . 6.4.1.

Bankas Nutarime nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso, o Banko valdybos posėdžio metu tik nurodė, jog:

1) nėra jokio oficialaus išaiškino dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros galimybės atlikti UCITS direktyvos 92 straipsnyje numatytus veiksmus, tačiau nenurodė, kokiu pagrindu (duomenys neskelbtini) finansų priežiūros institucijos, (duomenys neskelbtini), pateikta informacija ESMA turėtų būti laikoma negaliojančia ar neteisinga;

2) kad Banko PriežiÅ«ros tarnyba yra gavusi (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros atsakymÄ , kuriame nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra neteikia pagal MiFID II direktyvÄ (Direktyva 2014/65/ES) reglamentuojamų paslaugų, tačiau nepateikė jokio iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar pagal nacionalinę (duomenys neskelbtini) teisę (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra gali atlikti veiksmus užtikrinti galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar iÅ¡pirkti investicinius vienetus ir gauti informacijÄ , kas savo esme ir sudaro platinimo turinį. 6.4.2.

PareiÅ¡kėja, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, vertina, jog Bankas Nutarime nepasisakydamas dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statuso pagal (duomenys neskelbtini) teisę ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros teisės atlikti veiksmus, nurodytus UCITS direktyvos 92 straipsnyje, t. y. užtikrinti galimybę atlikti mokėjimus investicinių vienetų savininkams, atpirkti ar iÅ¡pirkti investicinius vienetus ir gauti informacijÄ , nesilaikė bendrosios pareigos motyvuoti individualų administracinį aktÄ , todėl Nutarimas, ta apimtimi, kuria konstatuotas Pažeidimas Nr. 4, negali bÅ«ti laikomas teisėtu, nes jis pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas ir turi bÅ«ti panaikintas.

Akcentuoja, jog Bankas 2019 m. gegužės 14 d. valdybos posėdyje aptardamas ir naudodamas (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros atsakymÄ Ä¯ Lietuvos banko PriežiÅ«ros tarnybos užklausimÄ , tačiau nepateikdamas Å¡ios informacijos susipažinti pareiÅ¡kėjai, pažeidė Lietuvos banko įstatymo 433 straipsnio 2 dalį ir VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 368 straipsnio 3 dalį, numatančias teisę pareiÅ¡kėjai susipažinti su inkriminuojamais pažeidimais ir pateikti paaiÅ¡kinimus. Pažymi, kad minimo (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros atsakymÄ pareiÅ¡kėjai pateikti Bankas atsisakė ir nurodė, kad susiraÅ¡inėjimas su trečiaisiais asmenimis (t. y. ne priežiÅ«ros institucijomis) nebuvo vykdomas. 6.4.3.

Bankas Nutarime (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statusÄ kvalifikavo kaip Fondų dalyvio, o ne kaip platintojo. Tokiu bÅ«du atsakovas neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos 2019 m. sausio 30 d. paaiÅ¡kinimuose nurodytus teiginius bei į pareiÅ¡kėjos pateiktÄ sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra kurie pagrindžia, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statusas nors ir yra specifinis, tačiau prilygstantis platintojo statusui. Nutarime Bankas vertino tik (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros bei pareiÅ¡kėjos sudarytos sutarties nuostatÄ , kurioje yra nurodyta, kad formaliai Fondo investicinių vienetų savininku yra laikoma (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra, bei apsiribojo konstatavimu, kad pagal KISÄ® 2 straipsnio 23 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmens buvimÄ investicinio fondo dalyviu patvirtina jam nuosavybės teise priklausantys investicinio fondo vienetai, tačiau nepasisakė dėl pareiÅ¡kėjos pateiktų argumentų bei kitų sutarties nuostatų, kuriose yra numatyta, kad papildomos pensijų sistemos dalyvis inter alia:

1) priima sprendimÄ dėl investavimo į pasirinktus kolektyvinio investavimo subjektus;

2) prisiima investavimo rizikÄ ;

3) turi teisę gauti teisės aktų nustatytÄ informacijÄ apie fondÄ . Å ios pensijų sistemos dalyvių teisės iÅ¡ esmės atitinka KISÄ® 71 straipsnyje numatytas investicinio fondo dalyvio teises. Praktikoje yra įprasta, jog finansų tarpininkai finansines priemones įsigyja savo vardu, tačiau savo klientų naudai ir jų sÄ skaita, atitinkamai toks finansų tarpininkas vykdant Å¡ių finansinių priemonių apskaitÄ gali bÅ«ti identifikuojamas kaip atitinkamų finansinių priemonių savininkas, tačiau faktiniais galutiniais naudos gavėjais yra tokio finansų tarpininko klientai, kurie paprastai turi galimybę realizuoti savo kaip finansinių priemonių savininkų teises pagal atitinkamus susitarimus su finansų tarpininku.

Å iÄ galimybę įsigyti finansines priemones tarpininko vardu, tačiau tarpininko klientų naudai ir jų sÄ skaita, patvirtina ir FPRÄ® 87 straipsnis dėl finansinių priemonių apskaitos. Toks veiklos modelis praktikoje yra taikomas taip pat ir vykdant finansinių priemonių platinimÄ . Tokio veiklos modelio atitikmuo civilinėje teisėje yra komiso institutas (Civilinio kodekso 6.780 – 6.795 straipsniai), kuomet komisionierius veiksmus atlieka (pvz. turtÄ Ä¯sigyja) savo vardu, tačiau veiksmai yra atliekami komitento naudai ir sÄ skaita. 6.4.4.

PareiÅ¡kėjos vertinimu aplinkybė, kad kai kurias investicinių vienetų savininkų teises įgyvendina (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra, o ne pensijų sistemos dalyviai tiesiogiai, pati savaime nepaneigia fakto, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra tik tarpininkas finansinių priemonių platinimo grandinėje. 6.4.5. Nors, kaip yra nurodyta 2019 m. gegužės 14 d. Banko valdybos posėdžio iÅ¡raÅ¡e, Bankas kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ , tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjai pateiktos informacijos galima suprasti, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros klausė, ar (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra teikia direktyvoje 2014/65/ES nurodytas paslaugas.

Akivaizdu, kad Banko paklausimas dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statuso turėjo bÅ«ti platesnis, neapsiribojantis vien direktyvoje 2014/65/ES nurodytų paslaugų teikimu. Atsakovas, užuot siekęs priimti objektyvų, detalų ir aiÅ¡kiai pagrįstÄ NutarimÄ , vadovavosi iÅ¡imtinai formaliu vertinimu, nesiekė iÅ¡siaiÅ¡kinti ir atskleisti aukščiau nurodytų ir neabejotinai Pažeidimo Nr. 4 kvalifikavimui reikÅ¡mingų aplinkybių. Tai sÄ lygojo, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statusas nebuvo iÅ¡samiai atskleistas ir Pažeidimas Nr. 4 konstatuotas nepagrįstai, pažeidžiant VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 2 punkte įtvirtintÄ objektyvumo principÄ .

Bankas pažeidė teisės normas, kvalifikuodamas mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai 6.5. Nors (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra neturi licencijos teikti investicinių ar papildomų paslaugų pagal direktyvÄ 2014/65/EU, tačiau jos atliekamos funkcijos ir veiklos tikslai jÄ leidžia priskirti prie platintojų ir laikyti savotiÅ¡ku kvazi-platintoju, tačiau jokiu bÅ«du ne Fondų dalyviu. TokiÄ pozicijÄ taip pat patvirtina ir (duomenys neskelbtini) įsteigtų ir veikiančių valdymo įmonių tinklalapiuose skelbiama informacija, kurioje yra nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra platintojas.

Galima pagrįstai teigti, kad pareiÅ¡kėja turėjo teisę grÄ Å¾inti (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai dalį sumokėto valdymo mokesčio ir toks veiksmas negali bÅ«ti laikomas teisės aktų pažeidimu. Tačiau net ir tuo atveju, jeigu (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros veikla bÅ«tų traktuojama ne kaip platintojo veikla, galiojantys teisės aktai nedraudžia valdymo įmonėms grÄ Å¾inti dalį valdymo įmonei sumokėto valdymo mokesčio daliai investuotojų. PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, jog apie papildomos pensijų sistemos dalyviams taikomas nuolaidas (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra vieÅ¡ai skelbia savo tinklalapyje, o agentÅ«ros iÅ¡ fondų valdytojų reikalaujami atlikti mokėjimai yra akceptuoti ir leidžiami (duomenys neskelbtini) finansų priežiÅ«ros institucijos, (duomenys neskelbtini).

Dėl VOT 142 punkto aiÅ¡kinimo ir taikymo 6.5.1. Lietuvos bankas Nutarime konstatuodamas PažeidimÄ Nr. 4 nurodė, kad PareiÅ¡kėja pažeidė VOT 142 punkto nuostatas, kurios, pasak Lietuvos banko, draudžia PareiÅ¡kėjai kaip valdymo įmonei atlikti mokėjimus bet kokiems asmenims, iÅ¡skyrus PareiÅ¡kėjos valdomus investicinius fondus, nebent bÅ«tų įvykdytos VOT 142.2.1 ir 142.2.2 punktų sÄ lygas. 6.5.2. VOT 142 p. nuostatos yra iÅ¡ esmės perraÅ¡ytos Komisijos deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio nuostatos, atitinkamai taikant ir aiÅ¡kinant VOT 142 punkto nuostatas turi bÅ«ti analizuojamas Komisijos deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio turinys ir tikslai bei atitinkamų nuostatų taikymas kitose Europos SÄ jungos valstybėse narėse.

Pareiškėjos vertinimu, tiek Komisijos deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio, tiek, atitinkamai, VOT 142 punkto nuostatų tikslas yra apsaugoti kolektyvinio investavimo subjekto (investicinio fondo), o ne atskirų investuotojų interesus. Šios teisės normos turinys neturi būti aiškinamas kaip draudžiantis atlikti mokėjimus, kurie nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjektų (investicinių fondų) interesų. Pareiškėja pabrėžia, jog nagrinėjamu atveju nebuvo ir negalėjo būti padaryta kokia nors žala kolektyvinio investavimo subjekto (investicinio fondo) interesams, kuriems apsaugoti ir skirtos VOT 142 punkto nuostatos.

Dėl investuotojų lygiateisiÅ¡kumo ir skatinimo 6.5.3. Nutarime kaip neigiamos mokėjimų (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai pasekmės įvardijamos: „<....> Valdymo mokesčio dalies grÄ Å¾inimas konkrečiam investuotojui yra Å¡iam investuotojui suteikiama piniginė nauda (užmokestis), kuri iÅ¡skiria šį investuotojÄ iÅ¡ likusių investuotojų (KIS dalyvių) ir skatina (motyvuoja) šį asmenį įsigyti Fondo vienetų. Atitinkamai, valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas KIS dalyviui savo esme priskirtinas skatinamosioms priemonėms.“. 6.5.4.

Tuo atveju, jeigu Bankas atitinkamų mokėjimų netinkamumÄ Ä¯Å¾velgia tame, kad mokėjimai „iÅ¡skiria šį investuotojÄ iÅ¡ likusių investuotojų“, tokie mokėjimai galėtų bÅ«ti vertinami VOT 109 punkto (ir atitinkamai deleguotosios direktyvos 2010/43/ES 22 straipsnio 1 dalies) kontekste. Å ios teisės normos numato, kad valdymo įmonė negali teikti pirmenybės vienos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių grupės interesams kitos kolektyvinio investavimo subjekto dalyvių grupės interesų sÄ skaita.

Tačiau ir Å¡iuo atveju negalima bÅ«tų konstatuoti pažeidimo, kadangi mokėjimai (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai buvo daromi ne investuotojų, o pareiÅ¡kėjos sÄ skaita. PareiÅ¡kėja nesutinka, kad valdymo mokesčio dalies grÄ Å¾inimas konkrečiam investuotojui yra Å¡iam investuotojui suteikiama piniginė nauda (užmokestis), kuri iÅ¡skiria šį investuotojÄ iÅ¡ likusių investuotojų (KIS dalyvių) ir skatina (motyvuoja) šį asmenį įsigyti Fondo vienetų. Visos valdymo įmonės, sudariusios sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra, taiko mokesčių nuolaidas, todėl negalima teigti, kad dalies sumokėto valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas skatina (motyvuoja) asmenis įsigyti bÅ«tent pareiÅ¡kėjos Fondų vienetų.

PareiÅ¡kėja pažymi, jog ji turėjo teisę grÄ Å¾inti dalį sumokėto valdymo mokesčio (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai. Savo ruožtu atsakovas formaliai konstatavo (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statusÄ , tačiau nevertino agentÅ«ros atliekamų funkcijų. Be to, Bankas neatsižvelgė į VOT 142 punkto tikslÄ bei jį netinkamai taikė ir aiÅ¡kino. Bankas buvo nuolat informuojamas apie mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai, tačiau klausimo dėl tokių mokėjimų teisėtumo nekėlė 6.6.

KISÄ® 115 straipsnis (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2013 m. liepos 1 d.). numatė pareigÄ valdymo įmonėms, prieÅ¡ pradedant teikti paslaugas kitose valstybės narėse, praneÅ¡ti apie tokį ketinimÄ priežiÅ«ros institucijai (Bankui). PareiÅ¡kėja (tuo metu UAB „Finasta Asset Management“) 2012 m. lapkričio 06 d. pateikė atsakovui PraneÅ¡imÄ apie UAB „Finasta Asset Management“ ketinamÄ vykdyti veiklÄ (duomenys neskelbtini). Å io praneÅ¡imo 1 priede buvo pateiktas UAB „Finasta Asset Management“ veiklos (duomenys neskelbtini) planas, kuriame buvo pateikta informacija ir apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ bei (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai ketinamų pavesti funkcijų apraÅ¡ymas.

Šiame plane inter alia buvo numatyta, kad pareiškėja planuoja pasirašyti tipinę bendradarbiavimo sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra. Taip pat atsakovui buvo pateikta informacija, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra valdo investicinių fondų vienetus, į kuriuos nusprendė investuoti (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo dalyviai, o pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros nurodymus parduos bei išpirks savo valdomų fondų, registruotų (duomenys neskelbtini) pensijų agentūroje, vienetus bei atliks kitus veiksmus, numatytus tipinėje bendradarbiavimo sutartyje.

Plane buvo taip pat pateikta informacija apie tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra Fondų investicinių vienetų platintojas. Å i informacija Bankui buvo teikiama atnaujinant Fondų dokumentus. Net jei atsakovas bÅ«tų pagrįstai konstatavęs PažeidimÄ Nr. 4, buvo skirta neproporcinga sankcija 6.7. Net jei bÅ«tų pripažinta, jog Pažeidimas Nr. 4 egzistuoja, Bankas pareiÅ¡kėjas skyrė neproporcingÄ nuobaudÄ . PareiÅ¡kėja nurodė Inspektavimo metu, o atsakovas paminėjo Nutarime – pasikeitus (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros reikalavimams, pareiÅ¡kėjos bendradarbiavimas su Å¡iuo subjektu yra nutraukiamas.

Tai reiÅ¡kia, kad dar iki Nutarimo priėmimo, kai nebuvo aiÅ¡ku, ar Pažeidimas Nr. 4 apskritai bus konstatuotas, jis jau buvo paÅ¡alintas. TrÅ«kumų paÅ¡alinimas yra viena iÅ¡ lengvinančių aplinkybių, į kurias turėtų bÅ«ti atsižvelgiama, skiriant nuobaudÄ . Tačiau kaip matyti iÅ¡ Nutarime pateiktų argumentų, Bankas nevertino sutarties su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra pasibaigimo kaip baudos dydžio nustatymui reikÅ¡mingos aplinkybės. Tuo tarpu ApraÅ¡o 14.6 punktas bÅ«tent ir suteikia atsakovui teisę atsižvelgti į aplinkybes, kurios, vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, gali bÅ«ti laikomos atsakomybę lengvinančiomis ar asmens padėtį gerinančiomis.

To Lietuvos bankas nepadarė, nors, minėta, prilyginant šį procesÄ baudžiamajam procesui, visi neaiÅ¡kumai turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinami asmens naudai Bankas akcentuoja, jog ne pareiÅ¡kėja, bet pati (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra inicijavo sutarties nutraukimÄ . Aplinkybė, kuri sutarties Å¡alis nusprendė nutraukti sutartį, negali bÅ«ti laikoma turinčia esminės reikÅ¡mės. Atsakovo, kaip priežiÅ«ros institucijos, užduotis yra užkirsti keliÄ teisę pažeidžiantiems veiksmams, kad jie nebebÅ«tų daromi ateityje.

Vykdant tyrimÄ , Å¡ių veiksmų atlikimas ir galinčių kilti žalingų pasekmių atsiradimas savaime tapo neįmanomi. PareiÅ¡kėjos vertinimu, toks faktas yra pakankamas teigti, kad žalos atsiradimo ateityje tikimybė yra paÅ¡alinta ir pažeidimas neigiamų padarinių nesukels. Be to, lieka neaiÅ¡ku, ar tuo atveju, jei bÅ«tų inicijuotas bendradarbiavimo sutarties nutraukimas, ar Bankas į tai bÅ«tų atsižvelgęs kaip į lengvinančiÄ aplinkybę. Ir jei taip, taip pat tampa neaiÅ¡ku, koks yra Banko siekiamas tikslas – užkirsti keliÄ pažeidimui ar tiesiog kuo labiau nubausti Å«kio subjektÄ . 6.7.1.

Pabrėžia, jog užsienio valstybėse skiriamų baudų dydžiai yra ženkliai mažesni. Pvz., vien už šį pažeidimÄ Lietuvos bankas pareiÅ¡kėjai skyrė 100 000 EUR, kai Liuksemburgo priežiÅ«ros institucija už 19 teisės aktų pažeidimų iÅ¡ viso skyrė 116 000 EUR baudų. Situacija, kai vienoje valstybėje narėje skiriamos sankcijos yra ženkliai didesnės nei kitose valstybėse narėse, neturėtų bÅ«ti toleruojama. Be to, toks baudų skirtumas patvirtina, kad atsakovo skirta sankcija yra neproporcinga. 6.7.2.

Kaip matyti iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros atsiųsto praneÅ¡imo apie sutarties nutraukimÄ , (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros sistemoje dalyvauja Å¡imtai fondų valdytojų ir kolektyvinio investavimo subjektų, tarp kurių yra ir didžiausi pasaulio bei Europos fondų valdytojai ((duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir kt.). Tad visos Å¡ios valdymo įmonės, veikiančios įvairiose jurisdikcijose, vienokiu ar kitokiu bÅ«du taiko (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros nustatytas mokesčių perskaičiavimo ir (ar) grÄ Å¾inimo sÄ lygas.

Tai, viena vertus, rodo, kad pareiÅ¡kėja taip pat galėjo taikyti dalies valdymo mokesčio grÄ Å¾inimo praktikÄ , nes abejotina, ar vienu metu visi Europos SÄ jungos fondų valdytojai daro UCITS direktyvos pažeidimÄ , už kurį nubaudžiama tik pareiÅ¡kėja. Kita vertus, tokia paplitusi praktika rodo, kad net ir tuo atveju, jei Å¡i praktika prieÅ¡tarauja UCITS direktyvos nuostatoms, Å¡is prieÅ¡taravimas nėra akivaizdus – tik aiÅ¡kinant UCITS direktyvÄ visos Europos SÄ jungos mastu galima suformuoti aiÅ¡kiÄ nuostatÄ dėl tokios praktikos negalimumo.

Todėl Bankas privalėjo atsižvelgti į tai, kad pareiÅ¡kėja negalėjo suprasti, kad taikoma praktika yra nesuderinama su UCITS direktyva ir jÄ Ä¯gyvendinančiais nacionaliniais teisės aktais, ir, atitinkamai, taikyti mažesnę piniginę nuobaudÄ ar jos apskritai netaikyti. 6.7.3. Valdymo mokesčių perskaičiavimas ir grÄ Å¾inimas (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai grindžiamas tuo, kad Å¡is subjektas veikia daugiau kaip 6 mln. (duomenys neskelbtini) pensijų sistemos dalyvių interesais, investuoja ženklias sumas ir atlieka reikÅ¡mingÄ dalį administracinių ir operacinių funkcijų, kurias įprastu atveju vykdytų pati pareiÅ¡kėja.

Atitinkamai tai sumažina ir pačios pareiÅ¡kėjos iÅ¡laidas (apskaitai, informacijos parengimui ir pateikimui ir pan.). Be to, Å¡iuo atveju mokesčių grÄ Å¾inimas vykdomas ne vienam dalyviui ((duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai), bet faktiÅ¡kai visiems galutiniams investuotojams – (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros administruojamos pensijos sistemos dalyviams, pasirinkusiems investuoti į Ä®monės Fondus, t. y. dalis valdymo mokesčio (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai grÄ Å¾inama ne Å¡iaip sau ir be priežasties, o už pačios agentÅ«ros suteikiamas administracines paslaugas.

Tuo atveju, jei į Fondų vienetus investuotų tiesiogiai patys Å¡ios sistemos dalyviai, kurių, minėta, yra daugiau kaip 6 mln., pareiÅ¡kėja patirtų ženkliai didesnius kaÅ¡tus nei sudaro grÄ Å¾inamo valdymo mokesčio dalis. Ä® Å¡iÄ aplinkybę Bankas taip pat privalėjo atsižvelgti, vertindamas skiriamos sankcijos dydį – dalies valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas buvo pagrįstas ir skaidrus, juo nebuvo siekiama piktnaudžiauti ar suteikti prioritetÄ vienam investuotojui prieÅ¡ kitus investuotojus, tačiau atsakovas Å¡ių aplinkybių nevertino, o apsiribojo formaliu teisės taikymu. 6.7.4.

Jei atsakovas bÅ«tų įsigilinęs į pareiÅ¡kėjos santykių su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra esmę, atskleidęs tikruosius Å¡alių ketinimus, įvertinęs kitų pasaulio ir Europos SÄ jungos valdymo įmonių patirtį, Bankas bÅ«tų turėjęs pakankamÄ pagrindÄ vertinti PažeidimÄ Nr. 4 kaip mažareikÅ¡mį, o ne kaip apysunkį. Tokiu atveju, laikantis ApraÅ¡o reikalavimų, Bankas bÅ«tų paskyręs pareiÅ¡kėjai baudÄ , kuri nevirÅ¡ytų 4 000 EUR. Bankas nepagrįstai konstatavo PažeidimÄ Nr. 5 – Bendrovė neteikė klaidinančios informacijos apie Fondų investicinių vienetų platintojÄ Fondų prospektuose 7.

Bankas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja fondų prospektuose teikė klaidinančiÄ informacijÄ apie fondų investicinių vienetų platintojÄ , todėl pažeidė Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimo Nr. 03–150 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų prospekto ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prospektų taisyklės) 7.6 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimÄ .

Prospektų taisyklių 7.6 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) numatė, kad prospekte pateikta informacija turi bÅ«ti teisinga ir neklaidinanti bei neprieÅ¡tarauti teisės aktų reikalavimams ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateiktai informacijai. PareiÅ¡kėja suderintųjų investicinių fondų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) prospektų 7 punkte prie kitų fondų vienetų platintojų nurodė ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ .

PareiÅ¡kėjos vertinimu, ji nepažeidė Prospektų taisyklių 7.6 punkte nustatytų reikalavimų, nurodydama (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ kaip fondų vienetų platintojÄ . Net jei atsakovas bÅ«tų turėjęs pagrindÄ konstatuoti PažeidimÄ Nr. 5 (quod non), fondų prospektuose pateikiama informacija apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rÄ nedarė jokios neigiamos įtakos investuotojų interesams, todėl Pažeidimas Nr. 5 neturėjo bÅ«ti traktuojamas kaip KISÄ® 171 straipsnio 15 dalyje numatytas pagrindas sankcijai, įspėjimui, taikyti.

Bankas nepagrįstai konstatavo PažeidimÄ Nr. 8 – nebuvo pagrindo teigti, kad mokėjimai už suteiktas INVL „Finasta“ paslaugas yra negalimi 8. 2016 m. balandžio 21 d. pareiÅ¡kėja pasirašė su FMÄ® „INVL Finasta“ (toliau – ir INVL Finasta) sutartį dėl bendradarbiavimo teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendradarbiavimo sutartis). Pagal Å¡iÄ sutartį INVL Finasta teikė pareiÅ¡kėjai paslaugas, susijusias su pareiÅ¡kėjos klientų tapatybės nustatymu, pareiÅ¡kėjos parengtos informacijos teikimu pareiÅ¡kėjos klientams, taip pat kitas Bendradarbiavimo sutartyje numatytas paslaugas. 8.1.

Bankas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, pagal Bendradarbiavimo sutartį, INVL Finasta mokėdama 50 proc. valdymo mokesčio už dalies finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančių paslaugų teikimÄ , kai 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRÄ® redakcija, draudžianti teikti ir gauti tokius mokėjimus, pažeidė FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies ir FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) reikalavimus. Nutarimas ta dalimi, kiek yra konstatuotas pažeidimas Nr. 8 ir už jį paskirta sankcija, yra neteisėtas, nes: 8.1.1.

Santykiams, kylantiems iš Bendradarbiavimo sutarties apskritai nėra taikomas skatinimo priemonių (FPRĮ 29 straipsnio 11-14 dalys) režimas; 8.1.2. Net jeigu toks režimas būtų taikomas:

1) pareiškėjai nėra taikomas absoliutus draudimas mokėti tretiesiems asmenims už suteiktas paslaugas;

2) pareiškėjos atlikti mokėjimai turėjo būti vertinti kaip leidžiami mokėjimai, reikalingi investicinių paslaugų teikimui;

3) net jeigu teismas spręstų, kad santykiams pagal Bendradarbiavimo sutartį taikytina FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalis, Bankas nesivadovavo savo paties pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais ir nevertino aplinkybių, kurios yra reikÅ¡mingos kvalifikuojant tariamÄ pažeidimÄ pagal FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalį. 8.1.3. Tuo atveju, jeigu bÅ«tų laikomasi Nutarime dėstomos pozicijos, pareiÅ¡kėja bÅ«tų priversta pažeisti imperatyvius teisės aktų reikalavimus. Teisinis reglamentavimas ir Bendradarbiavimo sutarties turinys 8.2.

PareiÅ¡kėja pažymi, jog: 8.2.1. Jokie ribojimai mokėjimams nėra taikomi, jeigu jie nėra susiję su teikiamomis investicinėmis paslaugomis, t. y. su esminėmis tokių paslaugų turinį sudarančiomis funkcijomis; 8.2.2. Valdymo įmonė, teikianti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ , negali gauti jokių mokėjimų iÅ¡ trečiųjų asmenų, susijusių su tokios paslaugos teikimu; 8.2.3. Valdymo įmonė, teikianti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ , gali atlikti mokėjimus, susijusius su Å¡ios paslaugos teikimu, tretiesiems asmenims tik jeigu yra laikomasi FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies nuostatų; 8.2.4.

Ribojimai atlikti mokėjimus valdymo įmonei netaikomi, jeigu tokie mokėjimai yra atliekami už paslaugas, bÅ«tinas teikiant investicines paslaugas ir nekelia grėsmės veikti geriausiais kliento interesais. 8.3. PareiÅ¡kėja taip pat pažymi, jog Bendradarbiavimo sutartyje nurodytas funkcijas INVL Finasta vykdo pareiÅ¡kėjos vardu bei naudai. PareiÅ¡kėja, deleguodama dalį savo funkcijų, ir toliau lieka visiÅ¡kai atsakinga už visų savo pareigų pagal FPRÄ® vykdymÄ . Bankas pažeidė FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalį ir FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalį atitinkamas normas taikydamas nenustačius realaus interesų konflikto ir jas nepagrįstai taikydamas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas 8.4.

Tam, jog bÅ«tų konstatuotas FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, susijęs su pareiÅ¡kėjos mokėjimais INVL Finasta, Inspektavimo metu turėjo bÅ«ti nustatytos ir Nutarime konstatuotos aplinkybės, patvirtinančios, kad dėl tokių mokėjimų PareiÅ¡kėja ir PareiÅ¡kėjos klientai turėjo skirtingus interesus. 8.4.1. PareiÅ¡kėjos mokėjimai INVL Finasta už pagal Bendradarbiavimo sutartį suteiktas paslaugas savo prigimtimi nesukuria situacijos, kai PareiÅ¡kėja ar INVL Finasta, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas, turėtų skirtingus interesus nei PareiÅ¡kėjos klientai ir nebÅ«tų suinteresuotos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiais kliento sÄ lygomis ir jo interesais, nes:

1) INVL Finasta perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi;

2) klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi jokios įtakos INVL Finasta mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį;

3) INVL Finasta neteikia savo klientams paslaugų pagal Bendradarbiavimo sutartį;

4) nei pareiÅ¡kėja, nei INVL Finasta negavo jokios finansinės naudos klientų sÄ skaita;

5) nei pareiškėja, nei INVL Finasta nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas;

6) nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų galėjusios sÄ lygoti pareiÅ¡kėjos ar INVL Finasta pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais. 8.4.2. Nei Inspektavimo ataskaitoje, nei Nutarime nėra nurodyta jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir pagal jÄ atliekamų mokėjimų kilo realus ar kad galėtų kilti teorinis interesų konfliktas, todėl Nutarimas ta apimtimi, kuria yra konstatuotas FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, pažeidžia FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies nuostatas jas netinkamai aiÅ¡kinant ir yra nemotyvuotas, todėl naikintinas.

Lietuvos bankas pažeidė FPRĮ 29 straipsnio 11 dalį ir 12 dalį taikydamas jas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas 8.5. Teisės aktuose įtvirtintų skatinimo priemonių apribojimų tikslas yra, kad teikiant investicines paslaugas (pareiškėjos atveju – finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga), portfelio valdytojo sprendimų neigiamai neįtakotų iš trečiųjų asmenų gaunami mokėjimai ir visada būtų vadovaujamasi tik kliento interesais.

Tai yra interesų konflikto valdymo priemonė. Atitinkamai nenustačius interesų konflikto situacijos (nei faktinės, nei teorinės), nėra pagrindo taikyti teisės normas, nustatančias ribojimus pareiškėjos mokėjimams (t. y. nėra pagrindo taikyti FPRĮ 29 straipsnio 11 dalį ir 12 dalį apskritai). Pareiškėja pažymi, kad FPRĮ 29 straipsnio 11 ir 12 dalys numato, kad atitinkami ribojimai yra taikomi tuomet, kada tai yra susiję su teikiamomis investicinėmis ar papildomomis, FPRĮ aiškiai apibrėžtomis paslaugomis.

Toks Å¡ių nuostatų taikymas yra pagrįstas tuo, kad mokėjimai teikiami ar gaunami iÅ¡ trečiųjų asmenų gali sukelti interesų konfliktÄ tik tokiu atveju, jeigu tai turi kokiÄ nors sÄ sajÄ su klientams teikiamomis investicinėmis ar papildomomis paslaugomis. Taikant skatinamųjų mokėjimų pagal FPRÄ® draudimÄ , visada yra svarbu nustatyti, ar mokėjimai buvo susiję su investicinių arba papildomų paslaugų teikimu klientams. 8.5.1. Nors Bankas nurodė, kad negali bÅ«ti atsižvelgta į ESMA atsakymÄ , „nes jame aptariamas kolektyvinio investavimo subjektų administravimas ir skatinimo priemonių už Å¡iÄ veiklÄ mokėjimas, o kolektyvinio investavimo subjektų ir jų valdymo įmonių veikla reguliuojama atskirais įstatymais ir tai nelaikoma investicinių paslaugų teikimu“ bei, kad „ESMA pateiktas iÅ¡aiÅ¡kinimas dėl mokėjimų už deleguotų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo funkcijų vykdymo negali pagal analogijÄ bÅ«ti taikomas finansinių priemonių portfelio valdymo veiklai, nes bÅ«tent portfelio valdymo veiklai taikomos specialiosios normos (FPRÄ® 29 straipsnio 11 ir 12 dalys), iÅ¡ esmės draudžiančios gauti ir teikti skatinimo priemones (mokėjimus) už finansinių priemonių portfelio valdymÄ â€œ, tokia atsakovo pozicija yra klaidinga, kadangi ESMA iÅ¡aiÅ¡kinimuose yra vertinama, ar finansų maklerio įmonei teikiant paslaugas (kurias reglamentuoja Tarybos direktyvos 2014/65/ES, kuriÄ ir įgyvendina FPRÄ®) yra taikomas atitinkamų skatinimo priemonių reglamentavimas.

Todėl Å¡is ESMA iÅ¡aiÅ¡kinimas yra laikytinas aktualiu Å¡ioje byloje. 8.5.2. Aplinkybė, kad ESMA iÅ¡aiÅ¡kinime minimos kolektyvinio investavimo subjektus valdančios valdymo įmonės, nesudaro prielaidos ignoruoti ESMA iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kadangi pagal portfelio valdymo paslaugos struktÅ«rÄ jos elementai iÅ¡ esmės yra tapatÅ«s kolektyvinio investavimo subjekto valdymo funkcijoms (investicijų valdymas – administravimas – marketingas – platinimas). Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad INVL Finasta niekaip nedalyvauja priimant investicinius sprendimus pareiÅ¡kėjai teikiant portfelio valdymo paslaugÄ , INVL Finasta taikomi mokėjimai nelaikytini susijusiais su investicinių ar papildomų paslaugų teikimu.

PrieÅ¡ingas aiÅ¡kinimas suponuotų, kad ribojimai mokėjimams tretiesiems asmenims turėtų bÅ«ti taikomi ir kitiems paslaugų teikėjams, pvz. paÅ¡to, ryÅ¡ių, IT aptarnavimo ir kt., nes visos Å¡ios paslaugas kažkuria dalimi gali bÅ«ti laikoms susijusiomis su portfelio valdymo paslaugos teikimu. 8.5.3. Atkreipia dėmesį, jog CESR 2010 m. balandžio 19 d. ataskaita Skatinimo priemonės – geroji ir blogoji praktika 49 paragrafe nurodoma, kad tais atvejais, kuomet mokėjimai yra daromi susijusiam agentui, kurio veiklÄ kontroliuoja paslaugas teikianti bendrovė, tokie mokėjimai laikomi vidiniais mokėjimais ir tokiems mokėjimams nėra taikomi teisės aktai, ribojantys skatinimo priemonių teikimÄ .

Pagal faktÄ INVL Finasta teikdama paslaugas pareiÅ¡kėjai laikytina pareiÅ¡kėjos kontroliuojama, pareiÅ¡kėja pilnai atsako už INVL Finasta atliekamus veiksmus, todėl į šį CESR iÅ¡aiÅ¡kinimÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama. Bankas Nutarime atsisakydamas vertinti CESR iÅ¡aiÅ¡kinimÄ tik nurodė, kad minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas nebeatitinka nuo 2018 m. birželio 15 d. pasikeitusio reglamentavimo ir negali bÅ«ti taikomas pilna apimtimi. Tačiau atsakovas nevertino, nepagrindė ir nenurodė, kaip pasikeitė reguliavimas, kad minėtas CESR iÅ¡aiÅ¡kinimas tampa neaktualus (pareiÅ¡kėjos vertinimu reglamentavimo pasikeitimai nesudaro prielaidų paneigti CESR iÅ¡aiÅ¡kinimÄ ), taip pat nenurodė, kokia apimtimi Å¡is iÅ¡aiÅ¡kinimas gali bÅ«ti taikomas.

Bankas pažeidė FPRÄ® 29 straipsnio 11 ir 12 dalis, konstatuodamas absoliutų draudimÄ pareiÅ¡kėjai atlikti mokėjimus 8.6. Bankas laikėsi nuomonės, jog pareiÅ¡kėjai yra taikomas absoliutus draudimas atlikti bet kokius mokėjimus tretiesiems asmenims ir tokiu aiÅ¡kinimu atsakovas, be kita ko, grindė Pažeidimo Nr. 8 konstatavimÄ Nutarime. 8.6.1. Tokia Nutarime dėstoma pozicija pažeidžia FPRÄ® 29 straipsnio 11 straipsnio nuostatas, kurios specifiÅ¡kai numato draudimÄ gauti, o ne mokėti skatinimo priemones tretiesiems asmenims:

„Jeigu teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga, finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti, o gavusi privalo nedelsdama perleisti klientui arba grÄ Å¾inti mokesčius, komisinį atlyginimÄ arba kitokiÄ piniginio ar nepiniginio pobÅ«džio naudÄ , kuriÄ sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba Å¡ių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams <...>“. 8.6.2. PareiÅ¡kėjos vertinimu, teisės nuostatų analizė leidžia teigti, kad teisės aktai numato draudimÄ portfelio valdymo paslaugos teikėjams gauti skatinamuosius mokėjimus, t. y. draudimas yra taikomas mokėjimams iÅ¡ trečiųjų asmenų portfelio valdymo paslaugų teikėjų link.

Tačiau portfelio valdymo paslaugų teikėjams nėra draudžiama atlikti mokėjimų trečiosioms Å¡alims. 8.6.3. Teikiant portfelio valdymo paslaugÄ , mokėjimai, kuriuos portfelio valdymo paslaugÄ teikiantis subjektas sumoka tretiesiems asmenims, yra galimi ir tokiems mokėjimams taikomos bÅ«tent FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies nuostatos, numatančios, kad tokie mokėjimai galimi jei:

a) jie yra skirti teikiamų paslaugų kokybei pagerinti ir b) jie neprieÅ¡tarauja paslaugos teikėjo pareigai veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai. Atitinkamai pareiÅ¡kėja daro iÅ¡vadÄ , kad tokiems mokėjimams gali bÅ«ti taikomas ir FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalies nuostatos, numatančios iÅ¡imtis, kuomet FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies nuostatos yra netaikomos. Bankas pažeidė FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalį, nepripažindamas INVL Finasta teiktų paslaugų reikalingomis teikiant portfelio valdymo paslaugas 8.7.

FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalis nustato, kad FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos „<...>mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sÄ lygas arba yra bÅ«tini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiÅ«ra susijusias rinkliavas ir teisines iÅ¡laidas, jeigu pagal savo pobÅ«dį Å¡ie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais“. 8.7.1.

Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2017/565 suteikia teisę investicinėms įmonėms iÅ¡orės paslaugų teikėjams perduoti dalį investicinės įmonės esminių ir svarbių funkcijų. Å io reglamento 2 straipsnio 3 dalyje yra pateiktas užsakomųjų paslaugų teikimo apibrėžimas – „investicinės įmonės ir paslaugų teikėjo bet kurios formos susitarimas, pagal kurį tas paslaugų teikėjas vietoje tos investicinės įmonės atlieka procesÄ , teikia paslaugÄ arba vykdo veiklÄ â€œ.

Nutarime Bankas taip pat sutiko su pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. pateiktuose papildomuose paaiškinimuose daroma išvada, kad teisės aktai nedraudžia perduoti tretiesiems asmenims ir portfelio valdymo funkcijos. 8.7.2. Tačiau Bankas laikosi pozicijos, jog FPRĮ 29 straipsnio 14 dalis (atitinkamai ir Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) str. paskutinė pastraipa, kuri perkelta į FPRĮ 29 straipsnio 14 dalį) gali būti taikoma tik tuo atveju, kai:

1) iÅ¡ trečiųjų asmenų įsigyjamos paslaugos yra bÅ«tinos paslaugų teikimui; arba 2) pati valdymo įmonė negali tokių paslaugų suteikti ir (ar) atlikti. Toks Banko pateikiamas aiÅ¡kinimas neatitinka nei FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalies, nei Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) str. paskutinės pastraipos teksto, kurie numato, kad leidžiami mokesčiai ir naudos, kurie „sudaro sÄ lygas arba yra bÅ«tini teikiant investicines paslaugas“ bei „leidžia arba yra bÅ«tini norint teikti investicines paslaugas“, t. y. teisės aktai nenustato, kad atitinkami mokėjimai gali tik už bÅ«tinas paslaugas. 8.7.3.

Nutarime taip pat nepagrįstai yra nurodoma, kad mokėjai galimi tik už turto saugojimÄ ar atsiskaitymus už sudarytus sandorius, kurių pati pareiÅ¡kėja neturi teisės vykdyti. Toks atsakovo pateikiamas aiÅ¡kinimas neatitinka nei FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalies, nei Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) str. paskutinės pastraipos teksto, kurie numato pavyzdinį ir nebaigtinį sÄ raÅ¡Ä paslaugų, už kurias daromi mokėjimai patenka į atitinkamų normų veikimÄ â€“ kaip viena iÅ¡ tokių pavyzdinių paslaugų yra nurodomos ir teisinės iÅ¡laidos, kurios neabejotinai nėra bÅ«tinos teikiant investicines paslaugas, o taip pat valdymo įmonė gali atitinkamus teisinius veiksmus atlikti pati įdarbinusi atitinkamos kvalifikacijos darbuotojus Tai, kad teisės aktai nenustato iÅ¡samaus baigtinio sÄ raÅ¡o paslaugų, atsiskaitymams už kurias galėtų bÅ«ti taikoma FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalis, patvirtina ir CESR 2010 m. balandžio 19 d. ataskaita Skatinimo priemonės – geroji ir blogoji praktika, kurios 39 paragrafe nurodoma, kad Komisijos direktyvos 2006/73/EB 26(c) straipsnis, kuris savo turiniu yra analogiÅ¡kas dabar galiojančios Tarybos direktyvos 2014/65/ES 24 (9) straipsnio paskutinės pastraipos tekstui, pateikia neiÅ¡samų sÄ raÅ¡Ä atvejų, patenkančių po „tinkamų mokesčių“ sÄ voka, suprantamÄ kaip mokesčiai, kurie: 1) „leidžia teikti“ arba yra „bÅ«tini norint teikti“ paslaugas ir 2) „dėl kurių pobÅ«džio negali atsirasti prieÅ¡taravimo įmonės pareigai veikti garbingai, sÄ Å¾iningai ir profesionaliai, kiek įmanoma atsižvelgiant į savo klientų interesus“.

PareiÅ¡kėja veikė sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, todėl nebuvo pagrindo netaikyti FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalį 8.7.4. FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalis numato, kad atitinkama iÅ¡lyga, kad pagal Å¡iÄ teisės normÄ mokėjimai yra galimi, taikoma tik jeigu pagal savo pobÅ«dį Å¡ie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais. Toks apribojimas paaiÅ¡kinamas atsižvelgiant į pagrindinį skatinimo priemonių ribojimo tikslÄ â€“ užtikrinti, kad investicinė įmonė, teikdama klientams investicines ar papildomas paslaugas, veiktų sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais.

PareiÅ¡kėjos mokėjimai INVL Finasta už pagal Bendradarbiavimo sutartį suteiktas paslaugas savo prigimtimi nesukuria situacijos, kai PareiÅ¡kėja ar INVL Finasta, teikdamos investicines ar papildomas paslaugas, turėtų skirtingus interesus nei PareiÅ¡kėjos klientai ir nebÅ«tų suinteresuotos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai, geriausiais kliento sÄ lygomis ir jo interesais, nes:

1) INVL Finasta perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi;

2) Klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi įtakos INVL Finasta mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį;

3) INVL Finasta neteikia savo klientams investicinių paslaugų pagal Bendradarbiavimo sutartį;

4) nei pareiÅ¡kėja, nei INVL Finasta negavo jokios finansinės naudos klientų sÄ skaita;

5) nei pareiškėja, nei INVL Finasta nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas;

6) nebuvo jokių kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų galėjusios sÄ lygoti pareiÅ¡kėjos ar INVL Finasta pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais. 8.7.5. Atsakovas nevertino, ar pareiÅ¡kėja, sudarydama Bendradarbiavimo sutartį su INVL Finasta bei mokėdama jai už pagal sutartį suteiktas paslaugas, pažeidė pareigÄ sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais bei nenurodė, kaip pareiÅ¡kėjos mokamas atlyginimas už suteiktas paslaugas, galėtų sÄ lygoti Å¡ių įsipareigojimų pažeidimÄ Bankas pažeidė FPRÄ® 12 ir 29 straipsnius ir nesilaikė paties Banko pateiktų iÅ¡aiÅ¡kinimų, konstatuodamas, kad paslaugos pagal Bendradarbiavimo sutartį nepagerina teikiamų paslaugų kokybės 8.8.

Nutarime nurodyta, kad paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį, nebuvo skirtos pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, nes INVL Finasta teikiamos paslaugos yra laikomos sudedamÄ jÄ portfelio valdymo paslaugos dalimi. 8.8.1. Kaip minėta, paslaugos pagal Bendradarbiavimo sutartį, be kita ko, apėmė procedÅ«ras, susijusias su pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijÄ reglamentuojančių teisės aktų įgyvendinimu, tinkamumo nustatymu, kitas procedÅ«ras ir veiksmus, reikalingus finansinių priemonių portfelio paslaugų teikimui. 8.8.2.

Atsakovas, atsakydamas į pareiÅ¡kėjos klausimus, susijusius bÅ«tent su Bendradarbiavimo sutartimi, iÅ¡sakė pozicijÄ , kad „ApraÅ¡omu atveju valdymo įmonė, teikianti atitinkamus mokėjimus, turėtų įrodyti, kad Å¡ie mokėjimai skirti klientui skirtų paslaugų kokybei pagerinti (pvz., kad FMÄ® gali geriau, operatyviau ar patogiau atlikti KYC, suitability ir pan. procedÅ«ras) ir kad tokie mokėjimai netrukdo valdymo įmonei, kaip klientui teikiamų paslaugų teikėjui, veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis klientui sÄ lygomis ir interesais.“ IÅ¡ pateiktos informacijos matyti, kad Bankas suteikė konsultacijÄ rinkos dalyviams, kuri leido spręsti, jog paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę klientams.

Tačiau Nutarime jau yra dėstoma kardinaliai priešinga pozicija – teigiama, kad tokios paslaugos apskritai negali būti laikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę, net nevertinant tokių paslaugų faktinio turinio. 8.8.3. Atitinkamai laikytina, kad:

1) Nutarime konstatavus, jog pagal Bendradarbiavimo sutartį teiktos paslaugos apskritai negali bÅ«ti laikomos pagerinančiomis klientams teikiamų paslaugų kokybę, ir už tai paskyrus sankcijÄ , buvo pažeista VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 363 straipsnio 2 dalis, draudžianti skirti poveikio priemonę, jeigu Å«kio subjektas vadovavosi priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto konsultacija;

2) Nutarime nedetalizavus ir nepagrindus, kodėl negalima laikyti, jog INVL Finasta geriau, operatyviau ir patogiau klientams atliko atitinkamas procedÅ«ras pagal Bendradarbiavimo sutartį, nei kad jas bÅ«tų atlikusi pati pareiÅ¡kėja, buvo pažeista bendra pareiga motyvuoti individualų administracinį aktÄ , todėl Nutarimas Å¡ia apimtimi pažeidžia VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl naikintinas. Bankas pažeidė FPRÄ® 29 straipsnio 11 dalį ir Pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, faktiÅ¡kai drausdamas pareiÅ¡kėjai atsiskaityti už faktiÅ¡kai suteiktas paslaugas 8.9.

Nutarime dėstoma pozicija, kad pareiÅ¡kėja neturi teisės atsiskaityti už INVL Finasta suteiktas paslaugas, pažeidžia: 8.9.1. FPRÄ® 29 straipsnio 11 dalį ir FMÄ® VO taisyklių 97 punktÄ , kurie numato draudimÄ pareiÅ¡kėjai, kaip subjektui teikiančiam finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ , gauti naudÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų – akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai neatlygintinai gaunant paslaugas iÅ¡ INVL Finasta tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja gautų naudÄ , kas yra draudžiama pagal minėtÄ teisės aktų nuostatÄ ; 8.9.2.

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, kuri numato, kad pajamomis iÅ¡ bet kokio sandorio arba bet kokios Å«kinės operacijos turi bÅ«ti pripažinta suma, atitinkanti tokio sandorio arba tokios Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ , o leidžiamais atsiskaitymais arba ribojamų dydžių leidžiamais atsiskaitymais turi pripažinti bet kokio sandorio arba bet kokios Å«kinės operacijos sÄ naudų sumÄ , atitinkančiÄ tokio sandorio arba tokios Å«kinės operacijos tikrÄ jÄ rinkos kainÄ â€“ Nutarime dėstoma pozicija, kad paslaugos pagal Bendradarbiavimo sutartį turi bÅ«ti teikiamos neatlygintinai nėra suderinama su minėta įstatymo nuostata, reikalaujančia sandorius atlikti rinkos kainomis, kai akivaizdu, jog paslaugų rinkoje neatlygintinai joks subjektas nesuteiktų.

II Atsakovas Bankas atsiliepime su pareiÅ¡kėjos skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Dėl Pažeidimo Nr. 3 1. Atsakovas nesutinka, jog jis ignoravo pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus apie įgaliotiniams pavestų funkcijų kontrolę ir pateiktus tokios kontrolės įvykdymo įrodymus. Bankas tiek inspektavimo metu, tiek spręsdamas dėl poveikio priemonės taikymo įvertino visus pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus, dokumentus ir kitÄ informacijÄ Ä¯galiotiniams pavestų funkcijų vykdymo efektyvumo vertinimo klausimu.

Atlikus minėtų dokumentų vertinimÄ nustatyta, kad pareiÅ¡kėja įgaliotinių veiklÄ stebi ir vertina, jÄ kontroliuoja, tačiau Å¡i veikla ir jÄ reglamentuojančios tvarkos skirtos užtikrinti tiek paties įgaliotinio, tiek jo vykdomų funkcijų atitiktų teisės aktų reikalavimams, tačiau teikiamų paslaugų efektyvumo vertinimo klausimai jose nėra aptarti, nors to reikalauja tiek pareiÅ¡kėjai taikomi teisės aktai, tiek ir vidinės pareiÅ¡kėjos tvarkos. 1.1. Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad visas reikiamas procedÅ«ras pareiÅ¡kėja buvo formalizavusi ir patvirtinusi atskirose tvarkose.

PareiÅ¡kėjos procedÅ«ros neatitinka taikomų VOT 154.2 punkto (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) reikalavimų. Inspektavimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjos nurodytosios procedÅ«ros skirtos užtikrinti, kad įgaliotinių (platintojų) veikla atitiktų jiems kaip finansinių priemonių platintojams taikomus reikalavimus, tačiau Å¡ios tvarkos nenustato įgaliotiniui pavestų vykdyti funkcijų vykdymo efektyvumo vertinimo priemonių. Banko vertinimu, pareiÅ¡kėja grįsdama procedÅ«rų tinkamumÄ nepagrįstai teigia, kad jų nustatytosios priemonės, užtikrinančios atitiktį finansinių priemonių platintojams taikomiems reikalavimams, leidžia įvertinti ir tai, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas funkcijas.

VOT įtvirtina pareigÄ KIS valdytojui nustatyti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotinis efektyviai vykdo jam pavestas valdymo funkcijas. Efektyvumas paprastai suprantamas kaip iÅ¡teklių panaudojimo veiksmingumas, kai norimas rezultatas pasiekiamas mažiausiomis įmanomomis sÄ naudomis arba naudojant turimus iÅ¡teklius pasiekiamas maksimalus įmanomas rezultatas, t. y. geriausias naudojamų iÅ¡teklių ir gaunamo produkto (paslaugos) (kiekio, kokybės ir laiko požiÅ«riu) santykis. Atsakovui akivaizdu, kad atitikties taikomiems vykdomos veiklos vykdymo efektyvumo vertinimo reikalavimų sutapatinti negalima, o tai, kad įgaliotinio veikla atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus savaime nereiÅ¡kia, kad ji vykdoma efektyviai ir tenkina veiksmingesnio KIS valdymo reikalavimÄ . 1.2.

Atsakovas neignoravo pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus, juos analizavo. Pažymi, kad Bankas nei viename iÅ¡ pareiÅ¡kėjai pateiktų paklausimų nereikalavo, kad pareiÅ¡kėja pateiktų Bankui jos patvirtintÄ savarankiÅ¡kÄ (tam skirtÄ ) dokumentÄ , kurio pagrindu bÅ«tų vertinamas įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumas. PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, Bankas Inspektavimo metu pareiÅ¡kėjos prašė paaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjos vidiniuose dokumentuose yra nustatyti procesai ir procedÅ«ros, reglamentuojantys KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimÄ ir vertinimÄ bei pateikti dokumentų kopijas ar nuorodas į dokumentus, reglamentuojančius KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimÄ ir vertinimÄ .

Esminę reikÅ¡mę Banko vertinimui turėjo pareiÅ¡kėjos patvirtintų ir Bankui pateiktų dokumentų turinys ir paskirtys (konkrečiu atveju – ar nustatytos priemonės vertinti įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumÄ ), o ne dokumentų skaičius. 1.2.1. Pažymi, jog Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 3.3. punkto antroje pastraipoje aiÅ¡kiai nurodyta, kad pareiÅ¡kėjos nurodyti paaiÅ¡kinimai dėl FPRÄ®, perkeliančio 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktoriaus 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų, kuria iÅ¡ dalies keičiama Direktyva 2002/92/EB ir Direktyva 2011/61/ES, taikymo atmestini kaip nepagrįsti, nes pareiga turėti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotiniui pavestos vykdyti funkcijos vykdomos efektyviai, kyla ne iÅ¡ FPRÄ®, t. y. ne iÅ¡ reikalavimų, taikomų investicinių paslaugų teikimui, o iÅ¡ KISÄ® ir VOT, t. y. reikalavimų, taikomų KIS veiklai. 1.2.2.

Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad Banko argumentacija yra nesusijusi su Banko konstatuotu pažeidimu. Pažeidimo Nr. 3 esmė – pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai, kuriems pavestos atlikti KIS investicinių vienetų platinimo funkcijos, efektyviai jas vykdo, o Pažeidimo argumentacijoje nurodoma, kad Inspektavimo metu nustatyta, kad pareiškėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai, kuriems pavesta platinti pareiškėjos valdomų KIS investicinius vienetus, efektyviai vykdo joms pavestas atlikti valdymo funkcijas. 1.3.

PrieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, jos pateikti dokumentai ir paaiÅ¡kinimai įvertinti priimant NutarimÄ ir jame atsispindi. Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 3.2 punkte yra aptarta pareiÅ¡kėjos pateikta esminė informacija dėl įgaliotinių, kuriems pavesta vykdyti pareiÅ¡kėjos valdomų KIS investicinius vienetus, stebėjimo ir kontrolės, jų vykdomos veiklos atitikties taikomiems teisės aktų reikalavimams, pareiÅ¡kėjos taikomo rizikos vertinimo pagrįsto metodo. Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 3.3 punkte iÅ¡dėstyti pareiÅ¡kėjos pateikti paaiÅ¡kinimai dėl įgaliotinių stebėsenos ir kontrolės, pareiÅ¡kėjos vykdomų veiklos korekcijų (įgaliotinių – platintojų, patikros procedÅ«rų) ir pateiktas jų vertinimas. 1.4.

Bankas taip pat nesutinka su teiginiu, kad jis nesilaikė bendrosios pareigos motyvuoti individualų administracinį aktÄ . Atsakovo vertinimu, Nutarimas yra tinkamai motyvuotas – jame adekvačiai, aiÅ¡kiai ir pakankamai iÅ¡dėstyti teisiniai ir faktiniai motyvai, jame pateiktas teisinis pagrindas, buvo vadovautasi priimant NutarimÄ . 1.5. PareiÅ¡kėja teigia, kad Bankas nevertino pareiÅ¡kėjos turimų procedÅ«rų ir jų faktinio įgyvendinimo ir reikalavo savarankiÅ¡kos tvarkos (procedÅ«ros) skirtos įgaliotinių veiklos stebėsenai ir nepripažino galimybės įgaliotinių veiklos stebėsenos įtraukti į kitas pareiÅ¡kėjos turimas tvarkas ir procedÅ«ras.

Atsakovas pažymi, kad jis nereikalavo, kad pareiÅ¡kėja pateiktų jos patvirtintÄ savarankiÅ¡kÄ (tam skirtÄ ) dokumentÄ , kurio pagrindu bÅ«tų vertinamas įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumas. Inspektavimo metu Bankas prašė paaiÅ¡kinti, ar pareiÅ¡kėjos vidiniuose dokumentuose yra nustatyti procesai ir procedÅ«ros, reglamentuojantys KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimÄ ir vertinimÄ bei patiekti dokumentų kopijas ir nuorodas į dokumentus, reglamentuojančius KIS platintojų vykdomų funkcijų stebėjimÄ ir vertinimÄ .

Pažymi, kad esminę reikÅ¡mę Banko vertinimui turėjo pareiÅ¡kėjos patvirtintų ir Bankui patiektų dokumentų turinys ir paskirtys (konkrečiu atveju – ar nustatytos priemonės vertinti įgaliotiniui pavestų funkcijų vykdymo efektyvumÄ ), o ne dokumentų skaičius. PareiÅ¡kėja privalo nuolat stebėti ir reguliariai vertinti, ar bendriesiems pareiÅ¡kėjos veiklos reikalavimams užtikrinti naudojamos sistemos ir priemonės yra tinkamos ir veiksmingos, o pareiÅ¡kėjos vidaus kontrolės veiksmingumas turi bÅ«ti vertinamas tiek nuolat, tiek periodiÅ¡kai.

Tam, kad toks stebėjimas ir vertinimas būtų atliekamas, pirmiausiai turi būti patvirtintos tos priemonės, kurių tinkamumas ir veiksmingumas turi būti stebimas ir vertinimas. Kaip nustatyta Inspektavimo metu, priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai pavestas jiems vykdyti funkcijas vykdo efektyviai, patvirtinta nebuvo, tad nebuvo ir stebėjimo bei vertinimo objekto – pareiškėja turėjo pirmiausiai reikiamas priemones patvirtinti, o paskui jas stebėti ir vertinti. 1.6. Pareiškėjos manymu, jos vidinės procedūros turi būti laikomos tinkamomis ir efektyviomis, jeigu šių procedūrų metu stebima ir kontroliuojama 1) tinkamas paraiškų priėmimas ir vykdymas;

2) pateiktų paraiškų atitikimas KIS dokumentų nuostatoms;

3) tinkamas ir savalaikis atsiskaitymas už platinamus KIS investicinius vienetus;

4) tinkamos informacijos apie KIS skelbimas. Visi nurodyti aspektai aptarti pareiškėjos vidaus tvarkose ir procedūrose. Atsakovas pažymi, kad, vadovaujantis VOT, pareiškėja turėjo patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas vykdyti funkcijas. Atitinkamai, Pažeidimo Nr. 3 esmė yra tai, kad nebuvo patvirtinta priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas vykdyti valdymo funkcijas, o ne tai, kad pačios pareiškėjos priemonės yra efektyvios ar neefektyvios.

Kaip minėta, tam, kad bÅ«tų galima vertinti pareiÅ¡kėjos patvirtintų priemonių efektyvumÄ , pirmiausiai jas privalu patvirtinti. 1.7. PareiÅ¡kėja nurodo, kad Inspektavimo ataskaitoje Bankas konstatuodamas PažeidimÄ Nr. 3 referavo į pareiÅ¡kėjos Pirkimų politikos, galiojusios Inspektavimo laikotarpiu, 30.2 punktÄ , o nesant patvirtintų atskiro priemonių sÄ raÅ¡o ar kito dokumento, konstatavo pažeidimÄ ir pateikia Å¡ių procesų ir procedÅ«rų sÄ raÅ¡Ä . Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pati pareiÅ¡kėja, atsakydama į paklausimÄ , nurodė Pirkimų politikÄ kaip dokumentÄ , reglamentuojantį aptariamus klausimus (nors buvo praÅ¡oma pateikti vidaus dokumentus), kartu paminėdama, kad deleguotų valdymo funkcijų stebėjimo ir vertinimo procesas yra neatsiejamai susijęs su bendra pareiÅ¡kėjos rizikos valdymo ir vidaus kontrolės sistema. 2018 m. spalio 26 d. nurodytoji Pirkimų politika buvo pakeista ir oje formalizuotos pareiÅ¡kėjos valdomų KIS investicinių vienetų platintojų iÅ¡samaus patikrinimo (angl. due diligence) procedÅ«ros.

Tačiau ir Å¡iose procedÅ«rose nebuvo nustatyta, kokiu bÅ«du bus vertinama, ar įgaliotiniai efektyviai vykdo jiems pavestas vykdyti funkcijas. Atnaujintoje Pirkimų politikoje dar kartÄ pakartota tai, kad buvo iÅ¡dėstyta ir iki tol galiojusioje Pirkimų politikoje – kad pareiÅ¡kėjos padalinys, sudarantis sutartį dėl reikÅ¡mingų funkcijų perdavimo, turi imtis veiksmų, kad bÅ«tų įgyvendintos tam tikros su Å¡iuo procesu susijusios priemones, be kita ko, turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotinis efektyviai vykdo jam pavestas funkcijas.

Banko vertinimu, pareiÅ¡kėjos nurodytos priemonės neapima įgaliotiniams pavestų vykdyti funkcijų vykdymo efektyvumo vertinimo klausimų, o kai kurios nurodytosios net nesusijusios su Inspektavimo metu nagrinėtų KIS (t. y., suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų) platinimu. Visos pareiÅ¡kėjos nurodytos priemonės yra skirtos užtikrinti tinkamÄ ir savalaikį platintojų pateiktų KIS investicinių vienetų pirkimo, iÅ¡pirkimo, keitimo paraiÅ¡kų priėmimÄ ir vykdymÄ , gauti informacijos, skirtos įvertinti, ar įgaliotiniai atitinka taikomus reikalavimus, valdyti rizikÄ ir imtis papildomų veiksmų pastebėjus neatitikimus, užfiksavus operacinės rizikos įvykius.

Tačiau tokie veiksmai nėra pakankami ir tai, kad pareiškėjos nustatytomis priemonėmis stebima ir vertinama įgaliotinio veikla ir jomis siekiama užtikrinti, kad įgaliotinio veikla atitinka jai taikomus teisės aktų reikalavimus savaime nereiškia, kad tos pačios priemonės leis įvertinti ir tai, ar ši veikla vykdoma efektyviai (t. y. pasiekiamas geriausias rezultatas), nes, pvz., tuo atveju, kai įgaliotinis–platintojas neišplatino nei vienos KIS Investicinio vieneto, taikomos priemonės nenustatys jokių atitikties teisės aktų reikalavimams atvejų ar operacinės rizikos įvykių, tačiau jos taip pat neparodys, kad ši veikla nėra efektyvi.

TÄ patvirtina ir pareiÅ¡kėjos veiksmai, skirti Inspektavimo metu nustatytiems veiklos trÅ«kumams Å¡alintis, konkrečiai – nutrakti pareiÅ¡kėjos valdomų KIS investicinių vienetų platinimo sutartis su platintojais, kurie neiÅ¡platino investicinių vienetų (nors operacinės rizikos atvejų nebuvo nustatyta, t. y. subjektai ir jų veikla atitiko teisės aktų reikalavimus). 1.8. PareiÅ¡kėja teigia, kad nutarime neatskleista, kokios konkrečiai priežastys lėmė, kad Bankas nusprendė pareiÅ¡kėjai paskirti piniginę, o ne Å¡velnesnę nuobaudÄ ir nėra aiÅ¡ku, kodėl Pažeidimas Nr. 3 yra sunkesnis už Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 1, 2, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimus. 1.8.1.

Atsakovas pažymi, kad motyvai (aplinkybės), lėmę, kad už PažeidimÄ Nr. 3 buvo taikyta poveikio priemonė – piniginė bauda, yra aiÅ¡kÅ«s ir konkretÅ«s bei iÅ¡dėstyti Nutarimo motyvuojamosios dalies 3 punkte. PareiÅ¡kėja, motyvuodama savo pozicijÄ ir nurodydama aplinkybes, lėmusias konkrečios poveikio priemonės rÅ«Å¡ies pasirinkimÄ , įvardija tik dalį Nutarime nurodytų aplinkybių ir nemini tokių svarbių aplinkybių, kaip Å¡io pažeidimo ilgalaikis pobÅ«dis ir tai, kad tokiu bÅ«du buvo pažeistas reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas. 1.8.2.

Be to, kvalifikuojant Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 1, 2, 5, 6 ir 9 punktuose nurodytų teisės aktų pažeidimus, konstatuota, kad Å¡ių pažeidimų įtaka teisės aktais saugomoms vertybėms yra labai nedidelė (o ne nedidelė, kaip teigia pareiÅ¡kėja). Pažymi, kad, pvz., Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 1 punkte nurodytas KISÄ® ir Prospektų taisyklių pažeidimas yra formalus (KIS prospektuose neatnaujinta informacija neturėjo įtakos investuotojų apsisprendimui investuoti į konkretų KIS) ir trumpalaikis (jo trukmė – iki pusės metų), kas jokių bÅ«du nepasakytina apie pažeidimÄ Nr. 3. 1.9.

Pagrįsdamas nurodyta teiginį dėl Pažeidimo Nr. 3 ilgalaikiÅ¡kumo ir siekdamas paneigti pareiÅ¡kėjos argumentus, atsakovas pažymi, kad VOT 154.2 punkto nuostata, įtvirtinanti pareigÄ KIS valdytojui patvirtinti priemones, skirtas vertinti įgaliotinio funkcijų efektyvumÄ , galiojo nuo 2012 m. liepos 20 d. PareiÅ¡kėjos Pirkimų politika, kurioje įraÅ¡yta, kad privalu patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įgaliotinis efektyviai vykdo jam pavestas funkcijas, buvo patvirtinta 2015 m. spalio 26 d. ir iÅ¡ esmės atkartoja Pirkimų politikoje, patvirtintoje 2018 m. spalio 25 d.

Nepaisant teisės aktų reikalavimų ir Pirkimų politikos nuostatų, nuo Inspektavimo laikotarpio pradžios (2018 m. sausio 1 d.) iki Nutarimo priėmimo (2019 m. gegužės 14 d.), nebuvo patvirtinta priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotiniai jiems pavestas vykdyti valdymo funkcijas vykdo efektyviai. Atitinkamai, Pažeidimo Nr. 3 trukmė virÅ¡ija vienerius metus, tad Bankas pagrįstai jį priskyrė ilgalaikiams pažeidimams. 1.10. Dėl teiginių, jog pažeistas reikÅ¡mingas pareiÅ¡kėjos veiklÄ reglamentuojančių teisės aktų reikalavimas, paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjai, kaip profesionaliam finansų rinkos dalyviui, į kurio valdomus KIS gali investuoti ir neprofesionalieji investuotojai, taikomi aukščiausio lygio veiklos standartai.

Itin svarbu, kad pareiÅ¡kėja turėtų visas jos veiklai vykdyti reikiamas priemones ir procedÅ«ras, kurios užtikrintų paslaugų, atitinkančių taikomus standartus, teikimÄ . PareiÅ¡kėja vykdė platintojų stebėjimÄ ir kontrolę, tačiau tokių priemonių nepakanka, nes jų tikslas yra užtikrinti įgaliotinių veiklos atitiktį platinimo veiklai taikomiems reikalavimams, o ne vertinti, ar pavestos vykdyti funkcijos vykdomos efektyviai. Banko vertinimu, Å¡is reikalavimas priskirtinas reikÅ¡mingiems, o jo svarbÄ pagrindžia tai, kad jis reikÅ¡mingai prisideda prie KIS valdytojo tikslų siekimo – įgaliotinių vykdomų funkcijų efektyvumo vertinimas sudaro galimybes pasirinkti tuos įgaliotinius, kurie efektyviausiai (be abejo, laikydamiesi teisės aktų reikalavimų) vykdo jiems pavestas funkcijas ir atitinkamai – leidžia KIS valdytojui kuo veiksmingiau valdyti KIS. 1.11.

Bankas nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiu, kad pažeidimas Nr. 3 yra mažareikÅ¡mis. MažareikÅ¡miu pažeidimu gali bÅ«ti tik toks teisės aktų pažeidimas, kurio neigiama įtaka (žala) teisės norma saugotoms vertybėms yra labai nedidelė, pvz., pažeisti nepagrindiniai teisės aktų reikalavimai, pažeidimai daugiau formalÅ«s, trukę labai trumpai ar nustatytos kitos analogiÅ¡kos svarbos teisės norma saugomoms vertybėms turinčios aplinkybės. Konstatuojant PažeidimÄ Nr. 3 nurodyta, kad jo neigiama įtaka (žala) teisės norma saugomoms vertybėms yra didesnė, Å¡is pažeidimas yra ilgalaikis ir juo pažeisti reikÅ¡mingi teisės aktų reikalavimai. 1.12.

Bankas, kvalifikuodamas ir pasirinkdamas taikomÄ poveikio priemonę, skaičiuodamas piniginės baudos dydį, vadovavosi taikomų teisės aktų reikalavimais, kurie nustato ir proporcingumo principo taikymo bÅ«tinybę Å¡iame procese. Pagal KISÄ® 173 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , Bankas juridiniams asmenims skiria baudas – iki 5 000 000 Eur arba 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, atsižvelgdamas į tai, kuri suma yra didesnė. UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Konkretus baudos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Baudų skaičiavimo taisyklėmis. Bankas, priimdamas sprendimÄ dėl poveikio priemonės taikymo laikėsi visų reikalavimų ir atsižvelgė į pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes. Ä®vertinus tai, kad Pažeidimas Nr. 3 kvalifikuotas kaip lengvas teisės aktų pažeidimas, nustatytas bazinis baudos dydis (10 procentų maksimalaus baudos dydžio). Antruoju baudos dydžio skaičiavimo etapu, atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėja nurodė ėmusi veiksmų, kad bÅ«tų paÅ¡alinti Inspektavimo metu nustatyti veiklos pažeidimai ir veiklos trÅ«kumai, bazinis baudos dydis buvo sumažintas 20 proc., o trečiuoju etapu, atsižvelgiant į tai, kad apskaičiuotas baudos dydis yra neproporcingai didelis, pareiÅ¡kėja vykdo platintojų veiklos stebėsenÄ ir vertinimÄ , pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimas susijęs su reglamentuojamų ir valstybės kompetentingų institucijų prižiÅ«rimais subjektais (KIS vertybinių popierių platintojais), kuriems taikoma pareiga veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, į tai, kad Bankas pareiÅ¡kėjai nėra teikęs poveikio priemonių už teisės aktų pažeidimus, o pritaikius ir mažesnio dydžio sankcijÄ , Å¡iuo atveju yra pagrindo tikėtis, kad bus užtikrinta pažeidimų prevencija ateityje, taip pat į protingumo, proporcingumo ir teisingumo principus, antrajame etape apskaičiuotÄ baudos dydį trečiajame etape dar mažino 90 proc.

Todėl, atsakovo nuomone, pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad nesilaikyta proporcingumo principo, atmestini. 1.13. PareiÅ¡kėja, iÅ¡reikÅ¡dama abejones dėl paskirtos piniginės baudos dydžio, savo pozicijÄ grindžia Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos vieÅ¡ai paskelbta Ataskaita dėl baudų ir poveikio priemonių. Atsakovas pažymi, kad nei KISÄ®, nei UCITS direktyva galimos piniginės baudos dydžio nesieja su KIS valdytojo valdomo turto dydžio. Atsakovas pažymi, kad taikomos poveikio priemonės – piniginės baudos dydis priklauso nuo konkretaus pažeidimo pobÅ«džio, masto, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

Atkreipia dėmesį, kad Pažeidimas Nr. 3 yra konstatuotas už UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį į nacionalinę teisę perkeliančius KISÄ® pažeidimus. 1.14. PareiÅ¡kėja nurodo, kad už PažeidimÄ Nr. 3 kaip mažareikÅ¡mį pažeidimÄ galėjo bÅ«ti skirta 4 000 Eur bauda. Atsakovas pažymi, kad UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Banko įsitikinimu, pareiÅ¡kėjos nurodyta 4 000 Eur dydžio bauda jokiu bÅ«du neleistų pasiekti minėtų tikslų. 1.15. Dėl teiginių, kad pareiÅ¡kėja aktyviai bendradarbiavo su Banku, paaiÅ¡kina, kad Inspektavimo metu Banko praÅ¡omos informacijos, dokumentų ir duomenų patiekimas yra inspektuojamo subjekto teisės aktais nustatytų prievolių vykdymas. Inspektavimo metu pareiÅ¡kėja apsiribojo tik teisės aktais nustatytų prievolių vykdymu. Tam, kad Å¡i aplinkybė bÅ«tų pripažįstama lengvinančia ar asmens padėtį gerinančia aplinkybe, turi bÅ«ti paties asmens iniciatyva padedama Bankui iÅ¡siaiÅ¡kinti pažeidimo aplinkybes, t. y. daroma daugiau, negu informacijos, kuriÄ privaloma pateikti Bankui, teikimas arba kitų teisės aktuose nustatytų pareigų vykdymas.

Dėl pažeidimo Nr. 4 2. PareiÅ¡kėja nurodė, kad teisės aktuose nėra apibrėžta platinimo (platinimo, pasitelkiant trečiuosius asmenis) ir platintojo sÄ voka, todėl, pareiÅ¡kėjos vertinimu, Bankas negalėjo konstatuoti, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra negali bÅ«ti laikoma platintoju ir skirti pareiÅ¡kėjai poveikio priemonę už PažeidimÄ Nr.

4. Atsakovas pažymi, jog kad Lietuvos Respublikos nacionalinėje teisėje nustatytos tiek platinimo, tiek platintojo sÄ vokos, tad iÅ¡dėstyta pareiÅ¡kėjos nuomonė yra nepagrįsta. Vadovaujantis Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos, patvirtintos Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarimu Nr. 03-146 „Dėl Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos patvirtinimo“, 4.2 punktu (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) vienetų (vienetas reiÅ¡kia investicinės bendrovės akcijÄ ar investicinio fondo investicinį vienetÄ ) platinimas – tai KIS arba jo valdymo įmonės veikla, kai jie savo arba investuotojo iniciatyva siÅ«lo, parduoda ar kitais bÅ«dais platina investuotojams Å¡io KIS vienetus.

Savo ruožtu Prospektų taisyklių 5.3 punkte (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) nustatyta, kad platintojas yra finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas, pagal sutartį atstovaujantis KIS ar jo valdymo įmonei išperkant šio subjekto išleistus ir parduodant jo išleidžiamus investicinius vienetus ar akcijas. Atitinkamai, KIS investicinių vienetų platintoju gali būti pati KIS valdymo įmonė (KIS investicinių vienetų platinimas priskiriamas rinkodarai, kuri yra sudėtinė KIS valdymo dalis (KISĮ 2 straipsnio 28 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.;

KISÄ® 2 straipsnio 33 dalies 3 punktas (nuo 2019 m. vasario 1 d.), finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas. Atsakovas pažymi, kad Å¡i nacionalinėje teisėje įtvirtinta platintojo sÄ voka apima tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje veikiančius platintojus. Atsakovas taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai, kad valdymo įmonė KIS investicinių vienetų platintojui turi teisę grÄ Å¾inti valdymo mokestį nėra teisingi. Tuo atveju, kai KIS valdytoja svarstytų galimybę visÄ ar dalį jos gauto valdymo mokesčio grÄ Å¾inti ar atlikti kitus analogiÅ¡kus mokėjimus arba suteikti nepiniginę naudÄ subjektui, kuris veikia kaip jos valdomų KIS investicinių vienetų platintojas, KIS valdytoja turėtų laikytis VOT 142 punkto (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) reikalavimų ir tokio pobÅ«džio mokėjimai bÅ«tų galimi, tik jei bÅ«tų tenkinamos VOT 142 punkte įtvirtintos sÄ lygos. 2.1.

PareiÅ¡kėjos vertinimu, Nutarimas neteisėtas, nes nėra pagrįstas teisės aktų normomis (nesant platintojo ir platinimo apibrėžimų). Atsakovas paaiÅ¡kina, jog Pažeidimo Nr. 4 esmė – pareiÅ¡kėja dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grÄ Å¾ino) ne KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, o konkrečiam KIS dalyviui (t. y. ne platintojui) ir todėl pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir VOT 142 punkto reikalavimus. Pažymi, kad KIS dalyvio sÄ voka pateikta KISÄ® 2 straipsnio 23 straipsnio dalyje.

Jos turinys išdėstytas ir Nutarimo aprašomosios dalies 4.1 punkto pirmojoje pastraipoje. 2.2. Bankas nesutinka su pareiškėjos pozicija, kad jis neįvertino (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros statuso ir pritaria, kad šiuo atveju reikia vadovautis (duomenys neskelbtini) teise. Atsakovas pažymi, kad (duomenys neskelbtini) teisė yra svarbi pareiškėjos ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros teisiniams santykiams kvalifikuoti. Būtent (duomenys neskelbtini) teisė ((duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymo 64 skyrius) nustato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra yra investicinių vienetų savininkė santykiuose su šių fondų valdytojais.

PareiÅ¡kėjos ir (duomenys neskelbtini) pensijų sistemos dalyvių savininkas yra (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra ((duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros ir pareiÅ¡kėjos sutarties dėl bendradarbiavimo dalies (toliau – ir Sutartis) „Pagrindinė informacija“ 3 pastraipa). Atsižvelgus į tai akivaizdu, kad pareiÅ¡kėja privalėjo vadovautis normomis, reguliuojančiomis KIS valdytojo ir KIS dalyvio santykius, įskaitant ir nustatytÄ sias VOT. Be to, kompleksiÅ¡kai aiÅ¡kinant KISÄ® 2 straipsnio 23 dalies ir 39 straipsnio 1 dalies nuostatas, asmens buvimÄ investicinio fondo dalyviu patvirtina jam nuosavybės teise priklausantys investicinio fondo vienetai.

Pažymi, jog pati pareiÅ¡kėja raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose pripažįsta, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra KIS investicinius vienetus įgyja savo vardu. Å ios aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra pareiÅ¡kėjos valdomų KIS dalyvė. 2.3. (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra subjektas, turintis specialųjį statusÄ â€“ tai (duomenys neskelbtini) valstybės įgaliota institucija, užsiimanti (duomenys neskelbtini) papildomos pensijų sistemos administravimu, tad natÅ«ralu, kad Å¡i organizacija, kaip sistemos administratorė, atlieka tam tikras administracines ir operacines funkcijas santykiuose su KIS valdytojais kylančios iÅ¡ prievolės administruoti Å¡iÄ sistemÄ , kaip tai patvirtina pareiÅ¡kėja teigdama, kad tai neva patvirtina, kad agentÅ«ra laikytina platintoju.

Å i organizacija, atsakovo teigimu, turi pareigų nurodytosios pensijų sistemos dalyvių atžvilgiu, kurie atitinkamai turi tam tikrų teisių, kylančių iÅ¡ jų dalyvavimo Å¡ioje sistemoje. Tad suprantama, kad pensijų sistemos dalyviai turi teisę gauti informacijos apie KIS, kurių investicinius vienetus įgyja (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra, arba nuspręsti dėl to, į kÄ investuoja (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad jie yra pareiÅ¡kėjos valdomų KID investicinių vienetų savininkai.

Be to, pensijų sistemos dalyviai neturi esminių (pagrindinių) teisių, kurias turi KIS dalyvis – pvz., dovanoti jam nuosavybės teise priklausančius KIS investicinius vienetus, ar perleisti juos kitam asmeniui savo nuožiÅ«ra. Ir Lietuvoje esama analogiÅ¡kų struktÅ«rų (investicinio draudimo veikla), kur asmenys (draudėjai) priima sprendimus dėl investavimo (Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 2 straipsnio 42 (2) dalis) į, pvz., KIS, tačiau KIS dalyviais netampa, o įgyja teisę į draudimo iÅ¡mokÄ , draudimo įmonės nėra laikomos platintojomis.

Atkreipia dėmesį, jog skunde nurodoma informacija, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra tvarko papildomos pensijų sistemos dalyviams priklausiančių fondų vienetų apskaitÄ yra klaidinanti, nes iÅ¡ tiesų Å¡i agentÅ«ra tvarko sistemos dalyvių papildomos pensijos sÄ skaitas, kurios parodo pensijų dalyviui tenkančių lėšų sumos augimÄ (kreditÄ ) papildomos pensijos sistemoje ((duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymo 64 skyriaus 5 straipsnis. 2.4. PareiÅ¡kėja skunde akcentuoja, kad pagal (duomenys neskelbtini) finansų priežiÅ«ros institucijos pateiktÄ informacijÄ , (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra priskirtina tiems, kurie gali atlikti UCITS direktyvos 92 straipsnyje nustatytus veiksmus.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos veiklos (duomenys neskelbtini) plane, pateiktame Bankui 2012 m. lapkričio 6 d. raštu, nurodyta, kad pati pareiškėja pagal (duomenys neskelbtini) pensijų agentūros nurodymus parduos bei išpirks savo valdomų KIS vienetus; ši agentūra valdo KIS vienetus, į kuriuos nusprendė investuoti (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo dalyviai. Pabrėžia, kad tiek (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymas, tiek ir Sutartis nustato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentūra santykiuose su KIS valdytoju veikia kaip KIS investicinių vienetų savininkas.

Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjos teiginys, kad Bankas Nutarime apskritai nepasisakė dėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statuso neatitinka tikrovės, nes esminės aplinkybės (įskaitant UCITS direktyvos 92 straipsnyje nurodytus veiksmus) ir jų vertinimas iÅ¡dėstytas Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 4.3 punkto 1 ir 6 pastraipose. 2.5. Atsiliepime nesutinkama su teiginiu, kad Bankas nepagrįstai nepateikė informacijos apie susiraÅ¡inėjimÄ su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra.

Atsakovas pažymi, kad pateikti pareiškėjai aprašomos informacijos nebuvo teisinio pagrindo, nes tokia informacija nėra grindžiama pareiškėjai taikyta poveikio priemone ir todėl jai netaikomos Lietuvos banko įstatymo (toliau – ir LBĮ) 433 straipsnio 5 ir 11 dalių nuostatos dėl asmens, įtariamo pažeidimo padarymu, teisės susipažinti su Banko turima medžiaga, kuria grindžiamas poveikio priemonės taikymas. Be to, tokia informacija gauta finansų rinkos priežiūros tikslais, sudaro Banko paslaptį ir negali būti skelbiama viešai, kam nors perduodama arba kitokiu būdu padaroma prieinama, išskyrus Banko įstatyme nustatytus atvejus.

Tai taikytina ir pareiÅ¡kėjos praÅ¡omos informacijos dėl susiraÅ¡inėjo su užsienio valstybių priežiÅ«ros institucijomis. Be to, Å¡is susiraÅ¡inėjimas buvo vykdomas su atitinkamos srities specialistais, tad negali bÅ«ti laikomas oficialia kitos valstybės narės priežiÅ«ros institucijos nuomone ir, atitinkamai, jis nebuvo motyvas priimti sprendimÄ . Visi motyvai, kuriais grindžiamas Pažeidimo Nr. 4 konstatavimas ir poveikio priemonės už šį pažeidimÄ priskyrimas ir apskaičiavimas iÅ¡dėstyti Nutarime. 2.6.

Atsakovas nesutinka su teiginiu, kad jis neatsižvelgė į pareiÅ¡kėjos pateiktus paaiÅ¡kinimus ir pateiktÄ Sutartį. Bankas susipažino ir iÅ¡analizavo minėtos sutarties nuostatas, jas nurodė ir įvertino Nutarimo apraÅ¡omosios dalies 4.2 punkto 1 ir 3 pastraipoje, 4.3 punkto 6 pastraipoje. Be to, skirtingai nuo kitų sutarčių, sudaromų su KIS investicinių vienetų platintojais, Sutartyje nėra aptarta, kad pareiÅ¡kėja vykdys platinimo funkcijÄ . Akivaizdu, kad tuo atveju, jei (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra bÅ«tų platintojas kaip teigia pareiÅ¡kėja, sutartyje bÅ«tų nurodyta, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra platins pareiÅ¡kėjos valdomų KIS investicinius vienetus tretiesiems asmenims. 2.7.

PareiÅ¡kėja nurodo tam tikras sÄ lygas, kurios, jos nuomone, pagrindžia tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra veikia kaip pareiÅ¡kėjos valdomų KIS investicinių vienetų platintoja. Å iuo tikslu pareiÅ¡kėja nurodo, kad sprendimÄ Ä¯sigyti KIS investicinius vienetus priima pensijų sistemos dalyvis, kuriam tenka investavimo rizika ir toks modelis yra įtvirtintas (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatyme. Banko požiÅ«riu, toks reguliavimas ir veiklos modelis yra sÄ lygotas (duomenys neskelbtini) teisės įtvirtintos pensijų sistemos veikimo ypatumų.

Pažymi, kad kaip ir pats (duomenys neskelbtini) socialinio draudimo įstatymas, įtvirtinantis pensijų sistemos veikimÄ ir jos dalyvių teises, taip ir Sutartis nustato tai, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra investuoja į KIS (perka KIS investicinius vienetus) ir yra KIS investicinių vienetų savininkė. 2.7.1. PareiÅ¡kėjos pateikta informacija dėl Sutarties turinio neatitinka jos nuostatų, perteikta tendencingai. Sutarties bendrųjų sÄ lygų 10 dalies 10.1 punktas įtvirtina (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros (o ne pensijų sistemos dalyvio, kaip teigia pareiÅ¡kėja) teisę į nuostolių, patirtų dėl tam tikrų pareiÅ¡kėjos veiksmų, atlyginimÄ (kompensacijÄ ). 2.7.2.

PareiÅ¡kėjos teigimu, sudarydama susitarimÄ su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra ji įsitikino agentÅ«ros galimybės vykdyti Sutartyje numatytÄ veiklÄ . Tačiau pareiÅ¡kėjos nurodomus (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros veiksmus sÄ lygoja tai, kad Å¡i agentÅ«ra administruoja (duomenys neskelbtini) papildomos pensijos sistemÄ , o ne vykdo pareiÅ¡kėjos valdomų KIS investicinių vienetų platintojo funkcijas. Be to, pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kinimuose, pateiktuose Bankui, vadovaujasi tik vieÅ¡ai internete skelbiama informacija, kas nėra tinkamas ir patikimas informacijos Å¡altinis daryti pagrįstas iÅ¡vadas dėl subjekto teisės vykdyti tam tikras funkcijas, kaip to reikalauja KISÄ® 17 straipsnio 1 dalis ir VOT 154.1 papunktis. 2.7.3.

Skunde nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros sistemoje dalyvauja ir kitų valstybių valdytojai ir KIS. Bankas, atsakydamas pareiÅ¡kėjas dėl galimybės grÄ Å¾inti dalį KIS valdytojai sumokėto valdymo mokesčio KIS dalyviams, yra paaiÅ¡kinęs, kad iÅ¡ esmės tuos pačius tikslus leidžianti pasiekti veikla (mažesnio valdymo mokesčio taikymas) bÅ«tų galima, jei tuo tikslu bÅ«tų sukurta atskira, objektyviais kriterijais apibrėžta KIS investicinių vienetų klasė ir jai bÅ«tų nustatytas valdymo mokestis, kurio dydis skirtųsi nuo kitų klasių investiciniams vienetams taikomo valdymo mokesčio dydžio.

Tokia informacija bÅ«tų atskleista KIS dokumentuose ir tokios pat sÄ lygos bÅ«tų taikomos visiems investuotojams, atitinkantiems nustatytuosius kriterijus, t. y. bÅ«tų tenkinamas tiek skaidrumo, tiek ir lygiateisiÅ¡kumo reikalavimas. 2.8. Atsakovas nesutinka, kad pensijų sistemos dalyvio teisė priimti sprendimÄ dėl investavimo į pasirinktus KIS, investavimo rizikos prisiėmimas ir teisė gauti teisės aktų nustatytÄ informacijÄ apie KIS, patvirtina Å¡ių asmenų buvimÄ KIS dalyviais. Bankas atkreipia dėmesį, kad KIS dalyviai turi daugiau teisių nei tos, kurias turi (duomenys neskelbtini) papildomos pensijų sistemos dalyviai.

Pažymi, kad pensijų sistemos dalyviai neturi vienos iÅ¡ esminių teisių, kurias turi KIS dalyviai – tai disponuojant KIS investiciniais vienetais juos dovanoti, parduoti ar kitu bÅ«du perleisti kitų asmenų nuosavybėn savo nuožiÅ«ra. 2.9. Skunde iÅ¡dėstyta argumentacija, kad finansų tarpininkai finansų priemones įsigyja savo vardu, tačiau savo klientų naudai ir jų sÄ skaita, atitinkamai toks finansų tarpininkas identifikuojamas kaip finansinių priemonių savininkas, nors galutinis naudos gavėjas yra tokio finansų tarpininko klientas, yra klaidinanti ir neatitinka FPRÄ® nuostatų.

Atkreipia dėmesį, kad pagal FPRÄ® 87 straipsnio 7 dalies 2 punktÄ , finansų tarpininko klientams priklausančių finansinių priemonių sÄ skaitos gali bÅ«ti atidaromos finansų tarpininkų vardu, tačiau vadovaujantis FPRÄ® 88 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokie įraÅ¡ai (sÄ skaitos) nėra nuosavybės teisės įrodymas. 2.10. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjos teiginius, kad Nutarimas neatitinka VAÄ® reikalavimų, nes nėra pagrįstas teisės aktų normomis, pažymi, kad Nutarimas yra tinkamai motyvuotas ir objektyvus, jame adekvačiai, aiÅ¡kiai ir pakankamai iÅ¡dėstyti teisiniai motyvai. 2.11.

Bankas nesutinka su pozicija, kad galiojantys teisės aktai nedraudžia grÄ Å¾inti dalį valdymo įmonei sumokėto valdymo mokesčio daliai investuotojų, nesutinka taip pat dėl teiginių dėl valdymo mokesčio grÄ Å¾inimo. Å i pareiÅ¡kėjos pozicija nesuderinama su VOT 142 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis bendrÄ jį principÄ , kad valdymo įmonė nelaikoma veikiančia sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais KIS interesais, jei, kai tai yra susiję su KIS investicijų valdymo ir administravimu, valdymo įmonė sumoka arba jai yra sumokamas bet kokio pobÅ«džio užmokestis arba komisinis atlyginimas, taip pat, jei valdymo įmonė teikia arba jai yra teikiama bet kokio pobÅ«džio nepiniginė nauda, ir kartu įtvirtina galimas Å¡io principo iÅ¡imtis, viena iÅ¡ jų – kai toks mokėjimas atliekamas KIS naudai.

Aptariama VOT nuostata nenustato galimybės sumokėti (grÄ Å¾inti) užmokestį, komisinius ar nepiniginę naudÄ daliai KIS dalyvių – toks sumokėjimas (grÄ Å¾inimas) leidžiamas tik tuo atveju, kai mokestis sumokamas (grÄ Å¾inamas) KIS arba jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, t. y. valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas turi bÅ«ti vykdomas visų KIS dalyvių naudai. PrieÅ¡ingu atveju laikytina, kad nėra vykdoma valdymo įmonės pareiga sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis KIS ir jo dalyviams sÄ lygomis ir jų interesais, kaip to reikalauja KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Pažymi, kad Å¡ios pozicijos bankas nuosekliai laikosi nuo 2012 m., kai įsigaliojo VOT ir jÄ dėsto raÅ¡tu, teikdamas nuomonę dėl teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimo finansų rinkos dalyviams. Atkreipia dėmesį, kad iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiÅ¡kinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu kreipusis į BankÄ . 2.12. PareiÅ¡kėja teigia, kad VOT 142 punkto nuostatų tikslas yra apsaugoti KIS, o ne atskirų investuotojų interesus bei informuota, kad jos veiksmais nebuvo padaryta žala KIS interesams.

Bankas pažymi, kad KIS yra kuriamas, pirmiausiai, siekiant tenkinti visų KIS dalyvių ekonominius interesus – gauti piniginės naudos. Vadovaujantis VOT 108 ir 109 punktais, pareiÅ¡kėja privalo užtikrinti, kad su jos valdomo KIS dalyviais bÅ«tų elgiamasi sÄ Å¾iningai ir negali teikti pirmenybės vienos KIS dalyvių grupės interesams kitos grupės interesų sÄ skaitÄ . Atitinkamai, Bankas pritaria pareiÅ¡kėjos teiginiui, kad VOT 142 punktas yra taikytinas siekiant apginti KIS interesus, o ne atskirų KIS dalyvių interesus tuo aspektu, kad Å¡is punktas yra skirtas apsaugoti visų KIS dalyvių interesų, o ne atskirų KIS dalyvių interesus.

Tai dar kartÄ patvirtina Banko pozicijos, kad pareiÅ¡kėjos vykdomi mokėjimai (valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas) bÅ«tų galimi tik tuo atveju, jei jie bÅ«tų vykdomi KIS (t. y. visiems KIS dalyviams), teisingumÄ . 2.13. PareiÅ¡kėjos pateikta informacija (argumentai, kad prievolė grÄ Å¾inti valdymo mokestį yra įtvirtinta įstatymuose) dėl Papildomo savanoriÅ¡ko pensijų kaupimo įstatymo 49 straipsnio 6 ir 7 dalies yra pateikta tendencingai (nurodytas iÅ¡ konteksto iÅ¡trauktas reguliavimo aspektas) ir neatitinka tikrųjų reguliavimo tikslų.

Bankas atkreipia dėmesį, kad aptariamos teisės normos įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad pensijų fondo turtÄ investavus į tos pačios valdymo įmonės valdomÄ KIS, valdymo mokestis nuo investuoto pensijų fondo turto negali bÅ«ti nuskaitomas, tad atitinkamos nuostatos įtvirtintos siekiant iÅ¡vengti situacijos, kai valdymo įmonei valdymo mokestis bÅ«tų mokamas du kartus, o ne įtvirtinant bendrÄ jį valdymo mokesčio grÄ Å¾inimo investuotojui principÄ . 2.14. Bankas nesutinka su teiginiu, kad Å¡iuo atveju nesama KIS dalyvių lygiateisiÅ¡kumo problemos, nes tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja vienam KIS dalyviui taikė iÅ¡skirtines sÄ lygas, t. y. suteikė jai piniginę naudÄ , kurios negavo kiti KIS dalyviai.

PareiÅ¡kėja, veikdama profesionaliai, sÄ Å¾iningai ir visų KIS dalyvių naudai, Å¡iuo tikslu nustatytÄ ja tvarka turėjo sukurti atskirÄ KIS investicinių vienetų klasę, apibrėžtÄ objektyviais kriterijais ir Å¡iai klasei nustatyti tokį valdymo mokesčio dydį, kuris skirtųsi nuo valdymo mokesčio, taikomo kitų KIS investicinių vienetų klasių investicinių vienetų atžvilgiu, dydžio. Tokiu atveju visi KIS investuotojai, atitinkantys nurodytuosius kriterijus, bÅ«tų galėję gauti tÄ pačiÄ naudÄ , kokiÄ Å¡iuo atveju gavo konkretus investuotojas – (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra. 2.15.

Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas neskatino (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros įsigyti pareiÅ¡kėjos valdomo KIS investicinių vienetų, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas buvo vienas motyvų (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai įgyti pareiÅ¡kėjos valdomo KIS investicinių vienetų. TÄ patvirtina pareiÅ¡kėjos argumentai, kad kitu atveju (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra pareiÅ¡kėjos valdomo KIS iÅ¡vis nebÅ«tų įsigijusi.

Taigi, nors ir bendrai iÅ¡ KIS yra atskaitomas visiems dalyviams vienodas mokestis, tačiau Å¡io mokesčio grÄ Å¾inimas vienam iÅ¡ dalyvių reiÅ¡kia Å¡io dalyvio mažesnius dalyvavimo KIS kaÅ¡tus bei motyvuoja jį investuoti bÅ«tent į šį KIS. PareiÅ¡kėja, spręsdama šį klausimÄ ir siekdama užtikrinti atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams, turėjo sukurti atskirÄ KIS investicinių vienetų klasę, grįstÄ objektyviais kriterijais ir jai taikyti, pvz., kitokį valdymo mokestį, nes tai, kaip nurodė ir pati pareiÅ¡kėja, bÅ«tų leidę pasiekti iÅ¡ esmės tuos pačius tikslus. 2.16.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Bankas buvo nuolat informuojamas apie mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai, tačiau klausimo dėl tokių mokėjimų teisėtumo nekėlė. Bankas pabrėžia, kad KIS investicinių vienetų platinimo notifikavimo procedÅ«ra nėra skirta atlikti detalų ir visapusiÅ¡kÄ KIS valdytojo notifikavimo tikslu KIS pateiktuose dokumentuose informacijos teisinį įvertinimÄ . Pažymi, kad pati pareiÅ¡kėja kaip profesionaliai ir atsakingai veikiantis subjektas yra atsakinga už jos veiklos tinkamumÄ ir atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams.

Notifikavimo tikslais priežiÅ«ros institucija (Bankas) įvertina, ar pateikti visi reikalingi dokumentai (steigimo dokumentai, prospektas, naujausia metų ataskaita ir pusmečio ataskaita) ir per 10 darbo dienų nuo dokumentų pateikimo dienos perduoda Å¡iuos dokumentus KIS priimančiosios valstybės narės priežiÅ«ros institucijai pridėdama pagal Reglamento (ES) Nr. 584/2010 II priedÄ parengtÄ patvirtinimo, kad KIS atitinka UCITS direktyvos reikalavimus, dokumentÄ . Bankas pažymi, kad KISÄ® nenustato pareigos Bankui notifikavimo metu vertinti KIS valdytojo pateiktų KIS dokumentų turinio (įskaitant informacijÄ apie platintojus), nes tokį vertinimÄ privalo atlikti pats KIS valdytojas.

Todėl pareiÅ¡kėja iÅ¡ esmės siekia atsakomybę už jos parengtus dokumentus perduoti Bankui, tačiau tai nėra tinkama ir nesuderinama su taikomu teisiniu reguliavimu, kad KIS valdytojas turi veikti profesionaliai, sÄ Å¾iningai ir atsakingai. 2.17. PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, kad Sutartis yra nutraukta, nelaikytina reikÅ¡minga aplinkybe baudos dydžiu nustatyti, nes Å¡iuo atveju iniciatyva kilo ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros. Pažymi, kad pažeidimo nutraukimo aplinkybė yra laikoma lengvinančia aplinkybe tuo atveju, kai asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pripažįsta pažeidimÄ ir jį nutraukia.

IÅ¡ esamų aplinkybių matyti, kad Pažeidimas Nr. 4 nutrauktas, netenkinant pirmiau nurodytų sÄ lygų. 2.18. PareiÅ¡kėja nurodo, kad, jos manymu, jai pritaikytos poveikio priemonės – piniginės baudos dydis yra neproporcingas ir tÄ grindžia kitų valstybių priežiÅ«ros institucijų praktika. Bankas nurodo, kad poveikio priemonės – piniginės baudos dydis priklauso nuo konkretaus pažeidimo pobÅ«džio, masto, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių.

UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Pažeidimas Nr. 4 yra konstatuotas už UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį į nacionalinę teisę perkeliančius KISÄ® pažeidimus. Atsiliepime taip pat teigiama, kad Italijoje už du nacionalinės teisės, perkeliančios UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį, pažeidimus, skirta 291 000 Eur dydžio bauda. 2.19.

PareiÅ¡kėjos teiginiai, kad ji negalėjo žinoti apie galimÄ jos veiksmų grÄ Å¾inant valdymo mokestį prieÅ¡taravimÄ teisės aktų nuostatoms, yra nepagrįsti ir neatitinka realybės. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad ji apie Å¡iuos veiklos trÅ«kumus žinojo bent nuo 2015 metų. Su tuo susijusį klausimÄ pareiÅ¡kėja buvo teikusi Bankui ir 2018 m. birželio 12 d. įvykusiam atitikties susitikimui teisinio reguliavimo investicinių paslaugų teikimo klausimams aptarti. PareiÅ¡kėja žinojo apie jos vykdomos veiklos neatitiktį taikomiems reikalavimams, tačiau veiksmų, siekiant paÅ¡alinti veiklos trÅ«kumus, nesiėmė ir tokiÄ veiklÄ tęsė.

PareiÅ¡kėja žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra laikytina investuotoju, o ne platintoju. 2.20. PareiÅ¡kėja teigia, kad valdymo mokesčių perskaičiavimas ir grÄ Å¾inimas (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai grindžiamas tokiomis priežastimis, kaip ženklių sumų investavimas, tam tikrų funkcijų vykdymas ir pan. Banko įsitikinimu, pareiÅ¡kėja, siekdama tinkamai vykdyti teisės aktų reikalavimus ir norėdama dėl objektyvių priežasčių (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai taikyti mažesnį valdymo mokesčio dydį, privalėjo nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstÄ KIS investicinių vienetų klasę, kurios investiciniams vienetams bÅ«tų taikomas kitoks valdymo mokesčio dydis nei kitų klasių investiciniams vienetams.

Å i pozicija pareiÅ¡kėjai buvo žinoma. 2.21. PareiÅ¡kėja teigia, kad valdymo mokestis buvo grÄ Å¾inamas ne (duomenys neskelbtini) pensijos agentÅ«rai, bet Å¡ios agentÅ«ros administruojamos pensijos sistemos dalyviams, pasirinkusiems investuoti į pareiÅ¡kėjos valdomus KIS. Tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja tam tikram investuotojui taikė iÅ¡skirtines sÄ lygas, t. y. suteikė (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai piniginę naudÄ , kurios negavo kiti KIS dalyviai Å¡iuo atveju esminės reikÅ¡mės neturi, ar tai (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra, ar jos administruojamos papildomos pensijų sistemos dalyviai. 2.22.

Pasak pareiÅ¡kėjos, dalies valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas buvo pagrįstas ir skaidrus, juo nebuvo siekiama piktnaudžiauti ar suteikti prioritetÄ vienam investuotojui. Banko vertinimu, tuo atveju, jei pareiÅ¡kėja iÅ¡ tiesų bÅ«tų siekusi tai daryti skaidriai, nepiktnaudžiauti ir laikytis investuotojų lygiateisiÅ¡kumo esant toms pačioms aplinkybėms principo, ji bÅ«tų atsižvelgusi į Banko pozicijÄ ir siÅ«lomÄ sprendimo bÅ«dÄ â€“ KIS investicinių vienetų klasių, pagrįstų objektyviais kriterijais, kÅ«rimÄ , tačiau, kaip matyti iÅ¡ Inspektavimo metu nustatytos informacijos, pareiÅ¡kėja Å¡iuos siÅ«lymus ignoravo ir jokių veiksmų, siekiant spręsti veiklos trÅ«kumus, nesiėmė. 2.23.

PareiÅ¡kėja pažymi, kad Pažeidimas Nr. 4 yra mažareikÅ¡mis. Bankas negali sutikti su tokio nuomone, nes mažareikÅ¡miu pažeidimu pripažintinas toks teisės aktų pažeidimas, kurio neigiama įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms yra labai nedidelė, pvz., pažeisti nepagrindiniai teisės aktų reikalavimai, pažeidimai daugiau formalÅ«s, trÅ«kę labai trumpai ar nustatytos kitos analogiÅ¡kos svarbos teisės normų saugomoms vertybėms turinčios aplinkybės. Pažeidimas Nr. 4 jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu, nes pažeidimo neigiama įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms yra vidutinė, pažeisti svarbÅ«s teisės aktų reikalavimai, susiję su viena iÅ¡ kertinių valdymo įmonės pareigų – jos veikimo sÄ Å¾iningai, profesionaliai ir KIS naudai, pažeidimu ir konkrečiam KIS investuotojui taikytos palankesnės (iÅ¡skirtinės) sÄ lygos – sutekta turtinė nauda tokiu bÅ«du, kuris nesuderinamas su taikomų teisės aktų reikalavimais, Å¡io pažeidimo teisinis pagrindas yra įmonės ir investuotojo ((duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros) sudaryta sutartis, kuri buvo ilgalaikė.

Dėl pažeidimo Nr. 5 3. PareiÅ¡kėjos teigimu, Bankas nepagrįstai konstatavo, kad pareiÅ¡kėja KIS prospektuose teikė klaidinančiÄ informacijÄ apie KIS investicinių vienetų platintojÄ . 3.1. PareiÅ¡kėja nurodo, kad ji nepažeidė Prospektų taisyklių 7.6 punkto nustatytų reikalavimų, nurodydama (duomenys neskelbtini) pensijos agentÅ«rÄ kaip KIS investicinių vienetų platintojÄ . Bankas negali sutikti su tokia pozicija, nes (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra KIS dalyvis, tad informacija, kuriÄ pareiÅ¡kėja pateikė jos valdomų KIS prospektuose, yra klaidinanti. 3.2.

PareiÅ¡kėjos nuomone, jos valdomų KIS prospektuose patiekiama informacija apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra nedarė jokios įtakos investuotojų interesams, tad nėra pagrindo poveikio priemonei taikyti. Bankas pažymi, kad vadovaujantis Lietuvos banko įstatymu, taikomos poveikio priemonės priklauso nuo nustatytų aplinkybių visumos – konkretaus pažeidimo pobÅ«džio, masto, atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių ir kitų reikÅ¡mingų aplinkybių. Ä®vertinus aplinkybių visumÄ (pareiÅ¡kėja pažeidė teisės aktų reikalavimus ir bÅ«dama profesionali finansų rinkos dalyvė negalėjo to nesuprasti, pažeidimas turėjo įtakos teisės aktais saugomoms vertybėms, nors ji yra labai nedidelė), už šį pažeidimÄ buvo pasirinkta viena iÅ¡ Å¡velniausių poveikio priemonių – įspėjimas.

Dėl pažeidimo Nr. 8 4. PareiÅ¡kėjos teigimu, Bankas nepagrįstai konstatavo PažeidimÄ Nr. 8 – nebuvo pagrindo teigti, kad mokėjimai už suteiktas paslaugas yra negalimi. 4.1. 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRÄ® redakcija, kurio nuostatos į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkėlė 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvÄ 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – ir MiFID II direktyva). Nauju teisiniu reguliavimu, be kita ko, buvo sustiprinta investuotojų teisių ir interesų apsauga, įskaitant ir kokybiÅ¡kai naujÄ reguliavimÄ , kiek tai susiję su skatinamųjų mokėjimų ribojimais, kai klientams yra teikiamos investicinės paslaugos.

Vadovaujantis KISÄ® 4 straipsnio 6 dalimi, valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis KISÄ® 4 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodyta veikla (įskaitant teisę teikti finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ ), mutatis mutandis taikomi FPRÄ® 16 ir 28-31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiÅ«ros institucijos teisės aktai. PareiÅ¡kėja teikė skatinamuosius mokėjimus trečiajam asmeniui FMÄ® „INVL Finasta“, nesilaikydama FPRÄ® 29 straipsnio 12-14 dalyse nustatytų reikalavimų, dėl to visiÅ¡kai pagrįstai buvo pripažinta pažeidusiÄ FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalį, o atsižvelgiant į minėtos teisės normos dispozicijÄ („<...> laikoma, kad finansų maklerio įmonė nevykdo Å¡io įstatymo 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų, taip pat ji nelaikoma sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikiančia geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, jeigu finansų maklerio įmonė, teikdama investicines arba papildomas paslaugas, sumoka užmokestį, komisinį atlyginimÄ arba teikia nepiniginę naudÄ tretiesiems asmenims <...>“) – ir FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalį, nustatančiÄ pareigÄ vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų nustatyti ir valdyti interesų konfliktus.

Visos operacijos, kurias pareiÅ¡kėja pagal Bendradarbiavimo sutartį pavedė atlikti FMÄ® „INVL Finasta“, yra ne tik kad privalomos teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo sutartį (t. y. sudaro finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį), tačiau jas gali atlikti tik kvalifikuoti finansų įstaigos darbuotojai, turintys priežiÅ«ros institucijos ar kito tinkamai įgalioto subjekto iÅ¡duotÄ finansų maklerio licencijÄ ar kitÄ teisės aktų nustatyta tvarka pripažintÄ kvalifikacijÄ (detalius reikalavimus investicines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams nustato Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Bank valdybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 03-111, VIII skyrius (152-159 punktai).

Neatsitiktinai minėtų paslaugų vykdymÄ pareiÅ¡kėja perdavė FMÄ® „INVL Finasta“ – teisės aktų nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės licencijÄ turinčiai įmonei, kurioje dirba reikiamÄ kvalifikacijÄ turintys darbuotojai, galintys tiek vykdyti finansų maklerių operacijas, tiek turintys reikiamų žinių ir kvalifikacijos teikti informacijÄ klientams apie finansines priemones ir pareiÅ¡kėjos teikiamas investicines paslaugas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiu, neva FMÄ® „INVL Finasta“ vykdomos funkcijos, susijusios su tinkamumo nustatymu, buvo iÅ¡imtinai techninės, kaip yra teigiama pareiÅ¡kėjos skunde. 4.2.

Bankas nesutinka su pareiÅ¡kėjos daroma iÅ¡vada, Bankas pažeidė FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 12 dalies atitinkamas normas taikydamas nenustačius realaus interesų konflikto ir jas nepagrįstai taikydamas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas. Pati FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies teisės norma sukonstruota taip, kad įmonė, pažeidusi FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus skatinamųjų mokėjimų atžvilgiu, laikoma pažeidusiÄ FPRÄ® 28 str. nustatytus reikalavimus ir nelaikoma veikiančia sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, nereikalaujant atskirai įvardinti kilusio interesų konflikto – t. y. jau pats faktas, kad įmonė nesilaiko skatinamiesiems mokėjimams taikomų reikalavimų teikdama Å¡iuos mokėjimus tretiesiems asmenims, suponuoja interesų konflikto egzistavimÄ ir jo tinkamÄ nevaldymÄ .

Ir tai akivaizdu, kadangi susiduria prieÅ¡ingi kliento ir įmonės, teikiančios klientui investicinę paslaugÄ , interesai: kliento interesas – gauti kokybiÅ¡kÄ ir nuolatos bei betarpiÅ¡kai teikiamÄ portfelio valdymo paslaugÄ siekiant kuo didesnės investicinės grÄ Å¾os iÅ¡ jam priklausančio finansinių priemonių portfelio; įmonės interesas – teikti paslaugas kuo mažesniais kaÅ¡tais ir gauti kuo daugiau pajamų iÅ¡ klientams teikiamų investicinių paslaugų. Be to, tarp kliento, patikėjusio valdyti jam priklausančių finansinių priemonių portfelį, ir portfelį valdančios įmonės susiklosto fiduciariniai (t. y. pasitikėjimu grindžiami) santykiai, ir klientui paprastai yra svarbu, koks subjektas (konkreti įmonė) ir koks konkretus įmonės darbuotojas bus atsakingas už jo portfelio bÅ«klės priežiÅ«rÄ , operatyvių investicinių sprendimų priėmimÄ ir kitus aspektus, svarbius valdant portfelį.

Ta aplinkybė, jog tam tikras funkcijas, susijusias su jo portfelio valdymu, atlieka skirtingi asmenys (įmonės) ir skirtingi Å¡ių įmonių darbuotojai, akivaizdžiai silpnina kliento ryÅ¡ius ir pasitikėjimÄ portfelio valdytoju (klientui tampa nebeaiÅ¡ku, kokia konkreti įmonė ir koks konkretus atitinkamos įmonės darbuotojas atlieka esminę funkcijų dalį, susijusiÄ su jo portfelio valdymu). Vertinant pareiÅ¡kėjos teiktus skatinamuosius mokėjimus, ir ypač atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo vykdomi už funkcijas (operacijas), sudarančias portfelio valdymo paslaugos turinį, kurias turėjo vykdyti pati pareiÅ¡kėja, o pareiÅ¡kėjai nepagrindus, kaip dalies portfelio valdymo funkcijų perdavimas trečiajam asmeniui ir skatinamųjų mokėjimų teikimas pagerina klientams teikiamų paslaugų kokybę, viena vertus, rodo tai, kad pareiÅ¡kėja neturi tinkamų iÅ¡teklių (yra nepasirengusi) pati savarankiÅ¡kai vykdyti licencijuojamÄ veiklÄ visa apimtimi ir aptarnauti visus savo klientus, o FMÄ® „INVL Finasta“ nutraukus jai pavestų (deleguotų) funkcijų vykdymÄ , pareiÅ¡kėja negalėtų tinkamai vykdyti veiklos ateityje ir užtikrinti tinkamo pareigų pagal sudarytas sutartis dėl finansinių priemonių portfelio valdymo vykdymÄ . 4.3.

Tai, jog pareiÅ¡kėja mokėjo net 50 proc. klientų sumokamo valdymo mokesčio FMÄ® „INVL Finasta“, nesant patikimų duomenų apie klientams teikiamų paslaugų kokybės pagerinimÄ , reiÅ¡kia taip pat ir tai, jog pareiÅ¡kėja turėjo pakankamus iÅ¡teklius mokėti trečiajam asmeniui (FMÄ® „INVL Finasta“) itin ženkliÄ klientų sumokamo valdymo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punktÄ portfelio valdymo sutarčių sudarymas buvo patikėtas FMÄ® „INVL Finasta“, kuri prieÅ¡ tai atlikdavo finansinių priemonių tinkamumo testÄ (rinkdavo informacijÄ apie klientų žinias ir patirtį, investavimo tikslus ir finansinę padėtį), o taip pat gaudavo klientų sutikimÄ dėl klientų turto investavimo į pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir didelei daliai klientų neteisėtai taikė portfelio valdymo mokesčius taip pat ir tai klientų portfelio daliai, kuri buvo investuota į pačios pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. taikė neskaidriÄ kainodarÄ ir dvigubÄ apmokestinimÄ portfelio formavimo paslaugos klientams, kaip tai nustatyta Nutarimo 7 dalyje).

Å io pažeidimo pareiÅ¡kėja neginčija, o gavusi Banko nurodymÄ iÅ¡taisyti nustatytÄ pažeidimÄ (nutraukti portfelio formavimo sutartis sudariusių klientų diskriminavimÄ ), informavo BankÄ , kad nutraukia portfelio formavimo paslaugos teikimÄ . Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad tiek FMÄ® „INVL Finasta“, kuri buvo pasitelkta tarpininkauti sudarant portfelio formavimo sutartis, ir neiÅ¡aiÅ¡kindama klientams galimybės sudaryti jiems palankesnes portfelio valdymo sutartis, pagal kurias valdymo mokestis nebuvo skaičiuojamas už tÄ portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, tiek pareiÅ¡kėja, su kuria klientai sudarydavo portfelio formavimo sutartis, veikė akivaizdaus interesų konflikto sÄ lygomis ir jo nevaldė, o portfelio formavimo sutartis sudarę klientai, mokėję valdymo mokesčius taip pat ir už tÄ portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. mokėjo valdymo mokesčius už tÄ portfelio dalį, kuri faktiÅ¡kai nebuvo valdoma) patyrė nuostolių, kurių pareiÅ¡kėja iki Å¡iol nėra atlyginusi. 4.4.

Atmestini pareiÅ¡kėjos pateikiami argumentai, neva tam, kad bÅ«tų konstatuotas FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, Skundžiamame Nutarime turėjo bÅ«ti konstatuotos aplinkybės, kad dėl tokių skatinamųjų mokėjimų pareiÅ¡kėja ir jos klientai turėjo skirtingus interesus ar kad dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir pagal jÄ vykdomų mokėjimų kilo realus ar galėtų kilti teorinis interesų konfliktas. Bankas atkreipia dėmesį, kad, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, neva FMÄ® „INVL Finasta“ perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi ar kad klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi jokios įtakos FMÄ® „INVL Finasta“ mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį yra paneigti atsiliepime pateiktų argumentų (inspektavimo metu buvo nustatytas tiek pareiÅ¡kėjos, tiek FMÄ® „INVL Finasta“ tiesioginis suinteresuotumas su klientais sudaryti portfelio formavimo sutartis ir gauti klientų sutikimus investuoti jų portfelių turtÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus – už tai pareiÅ¡kėja neteisėtai (be pagrindo) gaudavo valdymo mokestį, kurio 50 proc. perduodavo FMÄ® „INVL Finasta“).

Tuo pačiu faktiniu pagrindu paneigtini ir pareiÅ¡kėjos Skundo argumentai, neva nei pareiÅ¡kėja, nei FMÄ® „INVL Finasta“ negavo jokios finansinės naudos klientų sÄ skaita, neva nei pareiÅ¡kėja, nei FMÄ® „INVL Finasta“ nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas ar kad nebuvo kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų galėjusios sÄ lygoti pareiÅ¡kėjos ar FMÄ® „INVL Finasta“ pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais laikymÄ si.

Pasisakydamas dėl pareiškėjos argumento, neva FMĮ „INVL Finasta“ neteikia savo klientams paslaugų pagal Bendradarbiavimo sutartį, Bankas pažymi, kad, vadovaujantis FPRĮ 29 straipsnio 11 dalimi (skatinamųjų mokėjimų gavimas) ir FPRĮ 29 straipsnio 12 dalimi (skatinamųjų mokėjimų teikimas), skatinamieji mokėjimai yra draudžiami, kai jų gavimas (teikimas) yra susijęs su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis, o skatinamuosius mokėjimus gauna (teikia) tretysis asmuo (ne klientas ar jo vardu veikiantis asmuo).

PareiÅ¡kėjos nurodomas argumentas, neva FMÄ® „INVL Finasta“ pagal Bendradarbiavimo sutartį neteikė paslaugų pareiÅ¡kėjos klientams, yra niekinis, kadangi visais atvejais tretysis asmuo (kaip tai ir buvo FMÄ® „INVL Finasta“ atveju) neturi sutartinių santykių su konkrečiu klientu (prieÅ¡ingu atveju jis pats savaime nebebÅ«tų trečiuoju asmeniu), o pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai, susiję su skatinamųjų mokėjimų Å¡iam trečiajam asmeniui teikimu (ir, atitinkamai, FMÄ® „INVL Finasta“ veiksmai, susiję su Å¡ių skatinamųjų mokėjimų gavimu) kaip tik ir pasireiÅ¡kė tuo, jog skatinamieji mokėjimai buvo tiesiogiai ir besÄ lygiÅ¡kai susiję su pareiÅ¡kėjos teikiama investicine paslauga (finansinių priemonių portfelio valdymu) pareiÅ¡kėjos klientams, depozitoriumams ir valdytojams (FPRÄ® 2 straipsnio 5 dalies 9 punktas). 4.5.

Pareiškėjos cituojama 2010 m. balandžio 19 d. CESR ataskaita - „Skatinimo priemonės - geroji ir blogoji praktika“ – yra aktuali tik ta apimtimi, kiek tai susiję su atitinkamų funkcijų delegavimu ir įgaliotinio priežiūra bei kontrole, bet ne skatinamųjų mokėjimų ribojimu, kurie, kaip jau minėta, atsirado tik su MiFID II direktyvos, kurios nuostatos į nacionalinę teisę buvo perkeltos 2018 m. birželio 15 d., įgyvendinimu. Minėtos CESR ataskaitos priėmimo metu MiFID II direktyvoje nustatytas reglamentavimas (ribojimai skatinamiesiems mokėjimams) dar nebuvo nustatytas, taigi ir dėl reikalavimų, taikomų skatinamųjų mokėjimų ribojimams, joje negalėjo būti pasisakyta. 4.6.

Nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai, neva skatinamųjų mokėjimų ribojimai taikomi tik įmonei, gaunančiai skatinamuosius mokėjimus. Sutikdamas su aukščiau nurodytais ribojimais ir reguliavimu, kuris taikomas tuomet, kai skatinamieji mokėjimai yra gaunami, Bankas pažymi, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai taikomi skatinamuosius mokėjimus teikiančiai įmonei, kai tai susiję su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Reikalavimai, aktualÅ«s teikiant skatinamuosius mokėjimus, nustatyti FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalyje ir yra taikomi teikiant visas investicines paslaugas (įskaitant finansinių priemonių portfelio valdymÄ ) ir papildomas paslaugas klientams. 4.7.

PareiÅ¡kėjos cituojamas atsakymas į jau minėto ESMA dokumentÄ â€“ Klausimai-atsakymai dėl investuotojų apsaugos ir tarpininkų pagal MiFID ir MiFIR 12 dalies 1 klausimas-atsakymas aiÅ¡kiai nustato, kad MiFID II direktyvos 24 straipsnio 9 dalis, kuriÄ Ä¯ Lietuvos nacionalinę teisę perkelia FPRÄ® 29 straipsnio 12-14 dalys, taikoma ir tais atvejais, kai tretiesiems asmenims teikiami skatinamieji mokėjimai, susiję su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis – nepriklausomomis investavimo rekomendacijomis ir finansinių priemonių portfelio valdymu.

Aptariamo ESMA atsakymo 2 pastraipoje aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyta – MiFID II 24 straipsnio 9 dalis (FPRĮ 29 straipsnio 12-14 dalys) taikomos, kai investicines paslaugas teikianti įmonė teikia tretiesiems asmenims skatinamuosius mokėjimus, susijusius su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis – nepriklausoma investavimo rekomendacija ir finansinių priemonių portfelio valdymu. Tuo tarpu apribojimai skatinimo priemonėms, nustatyti MiFID II direktyvos 24 straipsnio 7 dalies b punkte (perkelia FPRĮ 29 straipsnio 10 dalies 2 punktas) ir 24 straipsnio 8 dalyje (perkelia FPRĮ 29 straipsnio 11 dalis) taikomi skatinamųjų mokėjimų, kuriuos sumoka tretysis asmuo, priėmimui ir laikymui, t. v. minėtos nuostatos (FPRĮ 29 straipsnio 10 dalies 2 punktas ir 29 straipsnio 11 dalis) netaikomos subjektams, teikiantiems skatinamuosius mokėjimus.

Todėl Bankas nesutinka ir su pareiÅ¡kėjos iÅ¡vada, neva Bankas Nutarime konstatavo absoliutų draudimÄ pareiÅ¡kėjai atlikti bet kokius mokėjimus tretiesiems asmenims neatsižvelgiant į FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalyje nustatytus reikalavimus, kada skatinamieji mokėjimai gali bÅ«ti teikiami. 4.8. Skatinamieji mokėjimai iÅ¡imtiniais atvejais yra leidžiami ir FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, kai tenkinamos FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalyje nustatytos 2 sÄ lygos:

1) tokie mokėjimai sudaro sÄ lygas arba yra bÅ«tini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiÅ«ra susijusias rinkliavas ir teisines iÅ¡laidas;

2) pagal savo pobÅ«dį Å¡ie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais. Nei viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų nebuvo tenkinama, dėl to pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai pagrįstai buvo pripažinta pažeidusiÄ FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Pirma, pareiÅ¡kėja perdavė FMÄ® „INVL Finasta“ vykdyti funkcijas, kurias galėjo ir privalėjo vykdyti pati. Pavyzdinis iÅ¡laidų, kurios yra bÅ«tinos bei mokėjimai už kurias yra pateisinami, yra pateiktas FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalies 1 punkte – tai turto saugojimo iÅ¡laidos (valdymo įmonė neturi teisės saugoti klientų turto, o turi perduoti jį saugoti sÄ skaitų tvarkytojui - finansų maklerio įmonei arba bankui; analogiÅ¡kai, klientų lėšos taip pat turi bÅ«ti saugomos banke kliento arba įmonės klientų vardu atidarytose sÄ skaitose); atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir tarpininkavimo (biržos) mokesčiai (valdymo įmonė neturi teisės pati vykdyti klientų pavedimų ar veikti kaip prekybos vieta); galiausiai, bÅ«tinos ir privalomos yra priežiÅ«ros rinkliavos (kurios gali bÅ«ti apskaičiuojamos kaip valdomo klientų turto tam tikra procentinė dalis) arba teisinės iÅ¡laidos (pvz., bankrutavus finansinių priemonių emitentui, jam tapus nemokiam arba restruktÅ«rizuojamam, iÅ¡kyla poreikis ginti investuotojų, esančių emitento kreditoriais, interesus, ir yra patiriamos įvairios, taip pat ir teisinės, iÅ¡laidos).

Skatinamieji mokėjimai, kuriuos pareiÅ¡kėja teikė FMÄ® „INVL Finasta“, neatitiko nei vieno iÅ¡ aukščiau nurodytų požymių, dėl to jie negali bÅ«ti vertinami nei kaip sudarantys sÄ lygas, nei kaip bÅ«tini teikiant klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ . Antra, tiek pareiÅ¡kėja, teikdama skatinamuosius mokėjimus, tiek FMÄ® „INVL Finasta“, pasilikdama sau gautus mokėjimus (t. y. negrÄ Å¾indama gautų mokėjimų pareiÅ¡kėjos klientams), gavo finansinės naudos klientų sÄ skaita ir ne tik veikė akivaizdžiai egzistuojant interesų konfliktui, bet ir nesistengė jo valdyti. 4.9.

PareiÅ¡kėja teigia, kad jos teikti skatinamieji mokėjimai, nors ir nebÅ«dami bÅ«tini, sudarė sÄ lygas teikti investicines paslaugas (valdyti klientų finansinių priemonių portfelius). Su tokia pozicija Bankas nesutinka ir nurodo, jog, kadangi pareiÅ¡kėja nepagrindė (neįrodė), kad tokie skatinamieji mokėjimai laikytini sudarančiais sÄ lygas valdyti klientų finansinių priemonių portfelius. Principo „pažink savo klientÄ â€œ įgyvendinimas, kliento tapatybės nustatymas, finansinių priemonių tinkamumo klientams vertinimas, teisės aktų reikalaujamos informacijos iÅ¡ klientų surinkimas ir privalomos informacijos klientams (periodinių ataskaitų) pateikimas negali bÅ«ti vertinami kaip sudarantys sÄ lygas teikti finansiniu priemonių portfelio valdymo paslauga – visos iÅ¡vardintos operacijos laikytinos privalomų, teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymu, bet ne sudarančiomis sÄ lygas siekiant užtikrinti geresnį veikimÄ palankiausiomis klientui sÄ lygomis ir interesais – tokiomis papildomomis sÄ lygomis galėtų bÅ«ti laikomas, pvz., paslaugų teikėjo kitoje jurisdikcijoje pasitelkimas, kai dėl skirtingų laiko juostų skirtumų, Lietuvoje esant nedarbo laikui, vyksta prekyba atitinkamose finansų rinkose (JAV, Japonijos, Kinijos ir kitų panaÅ¡ių jurisdikcijų vertybinių popierių biržos), kuriose gali bÅ«ti investuojamas klientų portfelių turtas – tokiu atveju siekiant užtikrinti veikimÄ dar geresnėmis klientui sÄ lygomis ir interesais operatyviai priimant investicinius sprendimus ir pateikiant juos vykdyti iÅ¡vardintose rinkose, galėtų bÅ«ti pasitelkiami tretieji asmenys, o toks trečiųjų asmenų pasitelkimas objektyviai galėtų bÅ«ti vertinamas kaip sudarantis sÄ lygas teikti paslaugas klientams siekiant užtikrinti veikimÄ pačiais geriausiais klientų interesais. 4.10.

PareiÅ¡kėja nurodo, jog ji vadovavosi Lietuvos banko konsultacija rinkos dalyviams ir kad paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį, iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę klientams. Siekiant iÅ¡vengti bet kokių nepagrįstų interpretacijų, Bankas pateikia pareiÅ¡kėjos pateiktÄ paklausimÄ 2018 m. birželio 12 d. Banko surengtam atitikties susitikimui dėl reikalavimų, taikomų skatinamiesiems mokėjimams, ir Banko specialistų parengtÄ atsakymÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos paklausimÄ .

Kaip matyti iÅ¡ pridedamo paklausimo, pareiÅ¡kėja nebuvo atvira ir sÄ Å¾ininga ir paklausime nenurodė, kad net 50 proc. valdymo mokesčio yra sumokama jos klientus aptarnaujančiai FMÄ® „INVL Finasta“, vykdančiai finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančias operacijas. Atsakydamas į pareiÅ¡kėjos abstrakčiai užduotÄ klausimÄ , Bankas iÅ¡ esmės pakartojo galiojantį teisinį reguliavimÄ , paaiÅ¡kindamas, kad skatinamuosius mokėjimus teikianti įmonė turi įrodyti, kad dėl atitinkamų mokėjimų klientams teikiamų paslaugų kokybė yra pagerinama, o teikiami skatinamieji mokėjimai netrukdo įmonei veikti sÄ Å¾iningai, teisingai Ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais.

Dėl to pareiÅ¡kėjos teiginys, neva Bankas suteikė konsultacijÄ rinkos dalyviams, kuri leido spręsti, jog paslaugos, teikiamos pagal Bendradarbiavimo sutartį, iÅ¡ esmės gali bÅ«ti taikomos pagerinančiomis paslaugų kokybę klientams, neturi jokio pagrindo. Pats faktas, kad pareiÅ¡kėja teikė paklausimÄ Bankui dėl reikalavimų, taikomų skatinamiesiems mokėjimams, suponuoja iÅ¡vadÄ , jog ji suprato, kad dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo įgyvendinant MiFID II direktyvÄ pareiÅ¡kėjos nuo 2016 m. balandžio mėn. naudojamas veiklos modelis (skatinamieji mokėjimai FMÄ® „INVL Finasta“ pagal Bendradarbiavimo sutartį) gali bÅ«ti neteisėtas, o negavusi priežiÅ«ros institucijos atsakymo, jog skatinamųjų mokėjimų teikimas pareiÅ¡kėjos apraÅ¡ytoje situacijoje yra besÄ lygiÅ¡kai leidžiamas, pasirinko veikti savo rizika.

Nustačius pareiÅ¡kėjos padarytus pažeidimus, pareiÅ¡kėjai visiÅ¡kai pagrįstai buvo skirta poveikio priemonė – įspėjimas. 4.11. PareiÅ¡kėja tikina, kad klientams teikiamų paslaugų kokybė buvo pagerinama, nes 1) FMÄ® „INVL Finasta“ sudaro klientams galimybę stebėti portfelį (jame esančias finansines priemones) tiesioginiu on–line režimu ir gauti informacijÄ iÅ¡ bet kuriuo kitu metu tiesiogiai iÅ¡ darbuotojų;

2) FMĮ „INVL Finasta“ veiklos modelis paremtas gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principais;

3) pati pareiÅ¡kėja tiesiogiai aptarnauja tik portfelio valdymo paslaugos profesionaliuosius ar kitus institucinius klientus, todėl FMÄ® „INVL Finasta“ sudaro galimybę teikti tokiÄ paslaugÄ klientams. PrieÅ¡ingai, nei teigia pareiÅ¡kėja, Nutarime Å¡ie pareiÅ¡kėjos nurodomi tariami paslaugų kokybės pagerinimai buvo aptarti ir pareiÅ¡kėjos teiginiai atmesti kaip nepagrįsti. Galimybė stebėti portfelį sudarančias finansines priemones on–line režimu yra kildinama iÅ¡ kitos, papildomos paslaugos – finansinių priemonių saugojimo ir tvarkymo – teikimo, kurios pareiÅ¡kėja bet kuriuo atveju teikti negali, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos teikti skatinamieji mokėjimai buvo teikiami už Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų teikimÄ , tarp kurių galimybės stebėti klientų portfelius sudarančias priemones ir sužinoti jų vertes on–line režimu nėra.

Tai, kad pareiÅ¡kėjos klientus aptarnavo kvalifikuoti FMÄ® „INVL Finasta“ darbuotojai, veikiantys pagal gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principus, gali bÅ«ti vertinama tik kaip įrodymas, jog paslaugų teikėjas ne tik atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, tačiau veikia pagal aukÅ¡tesnį bendravimo su klientais standartÄ , kas savo ruožtu lemia klientų pasirinkimÄ paslaugų teikėju rinktis pareiÅ¡kėjÄ , o ne kitÄ Ä¯monę, tačiau nėra pakankamas pagrindas tai vertinti kaip paslaugų kokybės pagerinimÄ , už kurį buvo teikiami skatinamieji mokėjimai (aukÅ¡tesnio klientų aptarnavimo standarto taikymas taip pat nebuvo numatytas tarp Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų, už kurias buvo teikiami skatinamieji mokėjimai).

Galiausiai, pareiÅ¡kėjos teiginys, kad ji pati neaptarnaudavo neprofesionaliųjų ir mažmeninių klientų, o Å¡ių klientų aptarnavimo perdavimas FMÄ® „INVL Finasta“ sudarė galimybę teikti portfelio valdymo paslaugas neprofesionaliesiems ir mažmeniniams klientams ne tik kad nesudaro pagrindo konstatuoti klientams teikiamų paslaugų kokybės pagerinimÄ , tačiau indikuoja tai, jog pati pareiÅ¡kėja neturi arba neskiria pakankamai iÅ¡teklių savo klientų aptarnavimui, kas savo ruožtu kelia rimtų abejonių dėl galimybės pačiai pareiÅ¡kėjai tinkamai vykdyti savo veiklÄ ir užtikrinti klientams teikiamų paslaugų tęstinumÄ ir nepertraukiamumÄ . 4.12.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Banko pozicija, neva pareiÅ¡kėja neturi teisės atsiskaityti už FMÄ® „INVL Finasta“ suteiktas paslaugas, pažeidžia FPRÄ® 29 straipsnio 11 dalyje nustatytÄ draudimÄ gauti naudÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 40 straipsnio 1 dalį, su kuria nebÅ«tų suderinamas paslaugų teikimas neatlygintinai. Pasisakydamas dėl tariamo FPRÄ® 29 straipsnio 11 dalies pažeidimo, Bankas pažymi, kad Å¡i teisės norma draudžia priimti piniginio ar nepiniginio pobÅ«džio naudÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, o trečiajam asmeniui neatlygintinai suteikus paslaugÄ pareiÅ¡kėjos klientui, nebÅ«tų laikoma, kad naudÄ gavo pareiÅ¡kėja (pareiÅ¡kėja paprasčiausiai neturėtų kÄ grÄ Å¾inti klientui, kaip to reikalaujama pagal FPRÄ® 29 straipsnio 11 dalį).

Bankas nėra įstatymų leidėjo įgaliotas oficialiai aiÅ¡kinti ar komentuoti Pelno mokesčio įstatymo nuostatas ir dėl jų atsiliepime nepasisako, tačiau suprasdamas, kad paprastai paslaugos nėra teikiamos neatlygintinai, o turint omenyje nustatytÄ draudimÄ teikti skatinamuosius mokėjimus teikiant investicines paslaugas (iÅ¡skyrus iÅ¡imtinius atvejus, kai laikomasi teisės aktuose nustatytų papildomų sÄ lygų), laikosi pozicijos, kad atitinkamų funkcijų delegavimas (perdavimas vykdyti trečiajam asmeniui), kai atlyginimas už tokių deleguotų funkcijų vykdymÄ nėra galimas atsižvelgiant į reikalavimus, nustatytus teikiant skatinamuosius mokėjimus, neturėtų bÅ«ti vykdomas net ir nesant teisės aktuose nustatyto ekspresyvaus draudimo pavesti (deleguoti) tam tikrų funkcijų vykdymÄ trečiajam asmeniui.

Apibendrindamas pateiktus motyvus ir argumentus, Bankas konstatuoja, kad skundžiamo Nutarimo 8 dalyje nustatytas pareiÅ¡kėjos padarytas pažeidimas buvo konstatuotas visiÅ¡kai pagrįstai, o už jį paskirta poveikio priemonė – įspėjimas – yra adekvati padarytam pažeidimui, dėl to nėra pagrindo panaikinti Skundžiamo Nutarimo 8 dalies ir už Å¡ioje Nutarimo dalyje nustatytÄ pažeidimÄ paskirtos poveikio priemonės. III 1. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos UAB „INVL Asset Management“ atstovai J.

B. ir advokatai A. P. bei T. V. prašė skundÄ tenkinti.

2. Teismo posėdyje atsakovo Banko atstovai M. Č., R. K. ir V. S. prašė skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas, iÅ¡nagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs posėdyje pateiktus paaiÅ¡kinimus, iÅ¡analizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus, konstatuoja: IV Å ioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta: 1. 2019 m. gegužės 14 d. atsakovas, atsižvelgdamas į nuo 2018 m. lapkričio 12 d. iki gruodžio 7 d. vykusio pareiÅ¡kėjos tikslinio planinio inspektavimo rezultatus, užfiksuotus 2019 m. sausio 9 d.

Inspektavimo ataskaitoje, pareiÅ¡kėjos 2019 m. sausio 30 d. iÅ¡dėstytus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, 2019 m balandžio 24 d. iÅ¡dėstytus papildomus raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus ir kitus pateiktus paaiÅ¡kinimus priėmė skundžiamÄ NutarimÄ , kuriuo nutarė: 1.1. Ä®spėti pareiÅ¡kėjÄ už Nutarimo 1, 2, 5–9 punktuose nurodytus teisės pažeidimus; 1.2. skirti pareiÅ¡kėjai 140 000 Eur baudÄ už Nutarimo 3 ir 4 punktuose nurodytÄ pažeidimÄ ; 1.3. įpareigoti pareiÅ¡kėjÄ iki 2019 m. liepos 1 d. paÅ¡alinti visus Nutarime nurodytus teisės aktų pažeidimus ir Inspektavimo ataskaitoje nurodytus veiklos trÅ«kumus.

2. Nutarimo 1 punkte nustatyta, jog Fondų metų veiklos ataskaitos Bankui buvo pateiktos 2018 m. balandžio 25 d., tačiau pagal Å¡ių ataskaitų duomenis atnaujinti prospektai buvo pateikti tik 2018 m. rugpjūčio 3 d. Todėl iki nurodyto laiko prospektuose buvo skelbiama pagal KISÄ® 24 straipsnio 4 dalies reikalavimÄ neatnaujinta informacija apie faktines praėjusio laikotarpio iÅ¡laidas ir portfelio apyvartumo rodiklį už 2017 metus bei Fondų veiklos istorijÄ . Be to, per KISÄ® nustatytÄ 7 dienų laikotarpį Fondų prospektuose nebuvo atnaujinta informacija apie Ä®monės valdomus subjektus. Konstatuota, kad pasikeitus Fondų prospektuose paskelbtai informacijai, pareiÅ¡kėja nepataisė Fondų prospektų, nepateikė jų priežiÅ«ros institucijai nustatyta tvarka ir terminais ir atitinkamai pakeistų Fondų prospektų nepaskelbė, todėl pažeidė KISÄ® 24 straipsnio 4 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies ir Prospektų taisyklių 26 punkto reikalavimus.

3. Nutarimo 2 punkte nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nepateikė investuotojams patvirtinimų, kad įvykdytos Fondų vienetų pirkimo–pardavimo sutartys, Investicinių vienetų iÅ¡pirkimo paraiÅ¡kos. PareiÅ¡kėja, siekdama tinkamai vykdyti VOT reikalavimus ir užtikrinti investuotojų teisių įgyvendinimÄ , turėjo imtis priemonių, kad užtikrintų, jog pirkimo sutarčių sÄ lygos, nustatančios praneÅ¡imų, susijusių su pirkimo sutartimis, pateikimo investuotojams tvarkÄ , bÅ«tų tinkamai vykdomos, o investuotojams bÅ«tų sudarytos galimybės gauti nustatytÄ informacijÄ . Atsižvelgus į KISÄ® 17 straipsnio 4 dalį konstatuota, jog pareiÅ¡kėja pažeidė VOT 82 punkto nuostatas.

4. Nutarimo 3 punkte nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijas, efektyviai jas vykdo (pareiÅ¡kėja nėra patvirtinusi priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms yra pavesta platinti jos valdomų suderintųjų KIS investicinius vienetus, efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas). Konstatuota, jog pareiÅ¡kėja pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytÄ reikalavimÄ turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedÅ«ras ir VOT 154.2 papunkčio (reikalavimÄ patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė, kuriai pavesta atlikti dalį pareiÅ¡kėjos funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas.

5. Nutarimo 4 punkte nustatyta, jog pareiÅ¡kėja neveikė sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiai kolektyvinio investavimo subjekto ir jo dalyvių interesais, nes grÄ Å¾ino dalį valdymo mokesčio vienam Fondų dalyviui (nustatyta, jog nebuvo pateikta įrodymų, kad vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjos nurodytų platintojų – (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra – turi teisę teikti investicines paslaugas, todėl turi teisę Ä®monei teikti investicinių vienetų platinimo paslaugÄ .

Be to, iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjos pateiktÄ sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra nustatyta, kad Å¡ios sutarties 5 puslapyje yra konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra investicinių vienetų savininkas). Konstatuota, jog pareiÅ¡kėja dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grÄ Å¾ino) ne KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, o konkrečiam Fondų dalyviui, todėl pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir VOT 142 punkto reikalavimus.

6. Nutarimo 5 punkte nustatyta, jog pareiÅ¡kėja Fondų prospektuose teikė klaidinančiÄ informacijÄ apie fondų investicinių vienetų platintojÄ . Konstatuota, jog pareiÅ¡kėja pažeidė Prospektų taisyklių 7.6 papunkčio reikalavimÄ .

7. Nutarimo 6 punkte nustatyta, jog Inspektavimo metu tikrintojams pateiktose su Fondų investicinių vienetų platintojais sudarytose sutartyse yra nustatyta atitinkamo platintojo pareiga užtikrinti, kad pareiÅ¡kėja, auditoriai ir atitinkamos priežiÅ«ros institucijos turėtų galimybę gauti su Fondų investicinių vienetų platinimu susijusiÄ informacijÄ . Inspektavimo metu pareiÅ¡kėja patvirtino, kad buvo atvejų, kai ji kreipėsi į Fondų investicinių vienetų platintojus su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie Fondų investuotojus, tačiau į tokius praÅ¡ymus Å¡ie platintojai neatsakė. Konstatuota, jog pareiÅ¡kėja neužtikrino realios galimybės gauti su valdymo funkcijos pavedimu susijusių duomenų, todėl pažeidė VOT 154.9 papunktyje nustatytÄ reikalavimÄ .

8. Nutarimo 7 punkte nustatyta, jog pareiÅ¡kėja, valdydama klientų finansinių priemonių portfelius ir taikydama portfelio valdymo mokestį taip pat ir tai portfelio daliai, kuri investuota į pačios pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, nesilaikė pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais. Konstatuota, jog pareiÅ¡kėja, valdydama klientų finansinių priemonių portfelius ir taikydama portfelio valdymo mokestį tai portfelio daliai, kuri investuota į pačios pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, nesilaikė pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, taip pat nebuvo nustačiusi veiksmingų organizacinių ir administracinių priemonių, kad bÅ«tų užkirstas kelias interesų konfliktams, kurie galėtų neigiamai paveikti jos klientų interesus, todėl pažeidė FPRÄ® 22 straipsnio 1 dalies ir 13 straipsnio 2 dalies ir FPRÄ® 29 straipsnio 1 dalies ir 16 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

9. Nutarimo 8 punkte nustatyta, jog pareiÅ¡kėja nesilaikė pareigos vengti interesų konfliktų, kiek tai susiję su teikiamomis arba gaunamomis skatinimo priemonėmis (Sprendime teigiama, jog FMÄ® „INVL Finasta“ veiksmai, kai Å¡iai įmonei sumokama 50 proc. valdymo mokesčio, kuris po to nėra grÄ Å¾inamas pareiÅ¡kėjos klientams, kuriems pareiÅ¡kėja teikia finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugas, yra nesuderinami su FPRÄ® 29 straipsnio 11 dalies nuostata). Konstatuota, jog pareiÅ¡kėja, pagal Bendradarbiavimo susitarimÄ su FMÄ® „INVL Finasta“ pastarajai mokėdama 50 proc. valdymo mokesčio už dalies finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančių paslaugų teikimÄ , kai 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRÄ® redakcija, draudžianti teikti ir gauti tokius mokėjimus, pažeidė FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies ir FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) reikalavimus.

10. Nutarimo 9 punkte nustatyta, kad pareiÅ¡kėja nesilaikė teisės aktuose nustatytų reikalavimų, reglamentuojančių finansinių priemonių portfelio valdymo ataskaitų teikimÄ klientams. Konstatuota, jog klientams teikiamos periodinės ataskaitos neatitinka teisės aktuose nustatytų reikalavimų, o pareiÅ¡kėja pažeidė FPRÄ® 22 straipsnio 2 ir FPRÄ® 29 straipsnio 4 dalies, 31 straipsnio 1 ir 3 dalių bei Reglamento Nr. 2017/565 44 straipsnio 4 dalies (d) punkto ir 60 straipsnio 2 dalies (c), (d), (e) punktų reikalavimus.

V 1. Byloje ginčas kilo dėl Banko Nutarimo dalies teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėja savo skunde ginčija Nutarimo dalis, kuriose konstatuoti pažeidimai Nr. 3, 4, 5 ir 8, ir už kuriuos pareiškėjai paskirtos sankcijos (už pažeidimus Nr. 3, 4 – piniginės baudos, o už pažeidimus Nr. 5, 8 – įspėjimas). Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių nėra, tačiau kyla ginčas dėl faktų teisinio vertinimo, o taip teisės aktų nuostatų taikymo bei aiškinimo.

PrieÅ¡ įvertinant pareiÅ¡kėjos skunde pateiktus argumentus, teismas pasisakys dėl Lietuvos banko funkcijų, teisių ir pareigų reguliuojant ir prižiÅ«rint finansų rinkos dalyvių veiklÄ , finansų rinkos priežiÅ«rÄ , koncentruodamasis ties Banko galimybe taikyti poveikio priemones finansų rinkos dalyviams už jų padarytus pažeidimus.

2. Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnyje, be kita ko, nustatyta: Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiÅ«rÄ , turi teisę:

1) leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiūrimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiūros;

2) neatlygintinai gauti priežiÅ«rai atlikti reikalingus dokumentus, jų kopijas, kitus duomenis ir informacijÄ iÅ¡ valstybės institucijų ir registrų, prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių, kitų fizinių ir juridinių asmenų, o prireikus gauti papildomÄ informacijÄ â€“ Å¡io įstatymo nustatyta tvarka Å¡iuos asmenis iÅ¡kviesti ir gauti jų paaiÅ¡kinimus;

3) atlikti prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių patikrinimus, o esant pagrindui įtarti finansų rinkÄ reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų pažeidimus arba kitais finansų rinkÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais – ir kitų asmenų patikrinimus;

4) savo teisės aktų nustatyta tvarka atlikti bandomuosius finansinių paslaugų ar produktų pirkimus. Tokių pirkimų metu gauta informacija naudojama planuojant ir atliekant veiksmus, siekiant užkirsti keliÄ galimiems finansų rinkÄ reguliuojančių teisės aktų pažeidimams, tačiau negali bÅ«ti pagrindas taikyti poveikio priemones;

5) raÅ¡tu atkreipti prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių ir kitų asmenų dėmesį į pažeidimus ir jų veiklos trÅ«kumus, už kuriuos netaikytini įstatymų nustatyti privalomi nurodymai ar poveikio priemonės, ir siÅ«lyti imtis priemonių, kad bÅ«tų paÅ¡alinti pažeidimai, trÅ«kumai, jų priežastys ir sÄ lygos;

6) Å¡iame ir kituose finansų rinkÄ reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytais atvejais ir tvarka duoti privalomus nurodymus prižiÅ«rimiems finansų rinkos dalyviams;

7) finansų rinkÄ reglamentuojančių įstatymų ir Europos SÄ jungos teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka taikyti poveikio priemones prižiÅ«rimiems finansų rinkos dalyviams ir kitiems asmenims;

8) kreiptis į teismÄ dėl pagal finansų rinkÄ reglamentuojančius teisės aktus saugomų viešųjų interesų gynimo;

9) reikalauti, kad prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių auditoriai pateiktų informacijÄ apie Å¡ių subjektų auditÄ , reikalingÄ priežiÅ«ros funkcijoms atlikti. Tokio reikalavimo vykdymas nelaikomas draudimo atskleisti konfidencialiÄ informacijÄ pažeidimu ir todėl neturi neigiamų pasekmių auditoriams;

10) vieÅ¡ai atskleisti vartotojų apsaugai ar viešųjų interesų apsaugai reikalingÄ informacijÄ ;

11) turėti kitokių teisių, nustatytų Å¡iame įstatymuose (4 dalis); Lietuvos bankas konsultuoja Lietuvos banko atliekamos priežiÅ«ros kompetencijos klausimais ir imasi kitų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti keliÄ galimiems finansų rinkÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams (12 dalis). Lietuvos bankas, svarstydamas, ar taikyti įstatymuose nustatytas poveikio priemones, atsižvelgdamas į lengvinančias aplinkybes ir kai nėra įstatymuose nustatytų atsakomybę sunkinančių aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikÅ¡mis arba jeigu turi pagrindÄ manyti, kad priežiÅ«ros tikslas gali bÅ«ti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones (Lietuvos banko įstatymo 434 straipsnis).

Ä®vertinus paminėtÄ Lietuvos banko įstatyme nustatytÄ teisinį reguliavimÄ Ä¯statymų leidėjo tikslų kontekste, darytina iÅ¡vada, kad Lietuvos bankas, turėdamas galias nustatyti teisinį reguliavimÄ dėl prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiÅ«ros, kartu turi pareigÄ nustatyti aiÅ¡kų, suprantamÄ finansų rinkos dalyviams reguliavimÄ , be to, privalo nuolatos konsultuoti Lietuvos banko atliekamos priežiÅ«ros kompetencijos klausimais ir imtis kitų Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytų prevencinių veiksmų, skirtų užkirsti keliÄ galimiems finansų rinkÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimams.

Kitaip tariant, Lietuvos bankas, koncentruodamas savo galiose tiek reguliacinių priemonių nustatymÄ , tiek teisinio reguliavimo prasmės atskleidimÄ , privalo pirmiausia palaikyti tokius finansų rinkos reguliavimÄ ir priežiÅ«rÄ , kad finansų rinkos dalyvių baudimas už pažeidimus bÅ«tų iÅ¡ tikrųjų pagrįstas ir taikytinas tik esant neiÅ¡vengiamai bÅ«tinybei. Dar daugiau, Lietuvos banko įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas suponuoja Lietuvos banko ne tik teisę, bet ir pareigÄ netaikyti poveikio priemonių, jeigu pažeidimas yra mažareikÅ¡mis arba jeigu Bankas turi pagrindÄ manyti, kad priežiÅ«ros tikslas gali bÅ«ti pasiektas ir kitomis priemonėmis, ne tik taikant poveikio priemones: taigi, jeigu galima iÅ¡vengti poveikio priemonių taikymo finansų rinkos dalyviams, jų taikyti nereikėtų.

Teismo iÅ¡vadÄ apie Lietuvos banko veiksmų imtis poveikio taikymo priemonių prieÅ¡ finansų rinkos dalyvius tik esant neiÅ¡vengiamai bÅ«tinybei sustiprina tai, kad ne įstatymų leidėjas apibrėžia detalius reikalavimus finansų rinkos dalyviams, o bÅ«tent tuos detalius reikalavimus teisiniame reguliavime konstruoja Bankas. Taigi, Bankas privalo itin aiÅ¡kiai nustatyti detalų teisinį reguliavimÄ finansų rinkos dalyviams, tÄ teisinį reguliavimÄ konsultacijų forma paaiÅ¡kinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė, t. y. kai priežiÅ«ros tikslas nebegali bÅ«ti pasiektas kitomis priemonėmis nei tik taikant poveikio priemones.

3. Dėl Pažeidimo Nr. 3 Bankas Nutarime konstatavo, kad Ä®monė nepatvirtino priemonių, skirtų vertinti, ar įmonės, kurioms pavestos atlikti KIS investicinių vienetų platinimo funkcijos, efektyviai jas vykdo, todėl pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) nustatytÄ reikalavimÄ Ä®monei turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedÅ«ras ir VOT 154.2 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimÄ Ä®monei patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė, kuriai pavesta atlikti dalį Ä®monės funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas.

Paminėtina, kad KISĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) buvo nustatyta, kad valdymo įmonė privalo nuolat laikytis reikalavimo turėti ir naudoti veiklai reikalingas priemones ir procedūras. Taigi, ši nuostata yra generalinė, nenustatanti jokio reikalavimo turėti konkrečias priemones. Gi, VOT 154.2 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) buvo nustatyta, kad įmonė, kuriai pavestos atlikti valdymo funkcijos, privalo profesionaliai vykdyti jai pavestas atlikti valdymo funkcijas, o valdymo įmonė turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas.

Taigi, Bankas, įgyvendindamas savo funkcijas nustatyti teisinį reguliavimÄ , VOT nurodytoje nuostatoje nustatė papildomÄ reguliavimÄ , detalizuojantį KISÄ® nuostatas, jog įmonė, kuriai pavestos atlikti valdymo funkcijos, privalo profesionaliai vykdyti jai pavestas atlikti valdymo funkcijas, o valdymo įmonė turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas. Byloje kilo ginčas, kÄ reiÅ¡kia VOT 154.2 papunktyje nustatytas terminas „efektyviai“ vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas, ir ar apskritai Bankas galėjo nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kuris, pasak pareiÅ¡kėjos, yra perteklinis.

Pirmiausia, teismas pabrėžia, kad pagal Lietuvos banko įstatymo 42 straipsnio 4 dalies 1 punktÄ Lietuvos bankas, atlikdamas finansų rinkos priežiÅ«rÄ , turi teisę leisti teisės aktus ir rekomendacijas dėl prižiÅ«rimų finansų rinkos dalyvių veiklos ir finansų rinkos priežiÅ«ros, o pagal KISÄ® 15 straipsnio 13 punktÄ (dabar – 19 straipsnio 12 punktÄ ) Lietuvos bankas nustato valdymo įmonių ir investicinių bendrovių veiklos organizavimo ir vykdymo tvarkÄ . Taigi, Bankas galėjo nustatyti VOT.

Be to, nagrinėjant bylÄ , buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, kad Bankas VOT 154.2 papunktyje naudoja terminÄ â€žefektyvumas“ ekonomine prasme (t. y. kaip veiksmingumas), tai buvo atlikta remiantis UCITS direktyvos preambulės 16 punktu bei 13 straipsnio 1 dalimi. Be to, atsakovas paaiÅ¡kino, kad UCITS direktyva nereikalauja tokių priemonių, kokios nurodytos VOT 154.2 papunktyje, nustatymo, tačiau jų, kaip griežtesnių, nedraudžia nustatyti nacionalinėje teisėje (UCITS direktyvos preambulės 15 punktas). Teismas sutinka su tokia atsakovo pozicija, neabejoja VOT 154.2 papunktyje nustatyto teisinio reguliavimo pagrįstumu ir teisėtumu, todėl dėl VOT 154.2 papunktyje nustatyto teisinio reguliavimo atitikties aukÅ¡tesnės juridinės galios teisės aktams nesikreipia į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ .

Atitinkamai, teismas netenkina pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Å¡iais klausimais: „1) Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai teisės aktai suteikia teisę valdymo įmonei, siekiant veiksmingesnio valdymo įmonės valdymo, pavesti dalį valdymo funkcijų tretiesiems asmenims, ar UCITS direktyvos 13 str. turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip įpareigojantis valdymo įmonę vertinti ir ekonominį tokio pavedimo efektyvumÄ ? 2) Atsižvelgiant į tai, kad nei UCITS direktyvoje, nei Komisijos deleguotoje direktyvoje nėra numatytos valdymo įmonės pareigos patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar trečiasis asmuo, kuriam valdymo įmonė delegavo dalį valdymo funkcijų, efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas, ar valstybės narės, perkeldamos UCITS direktyvos 13 str.

į nacionalinę teisę, turi diskrecijos teisę nacionaliniame teisiniame reglamentavime įtvirtinti tokiÄ nuostatÄ (laikytis tokios jos aiÅ¡kinimo praktikos), kuri visais atvejais įpareigotų valdymo įmonę, pavedant trečiajai Å¡aliai dalį valdymo funkcijų, patvirtinti priemones ir vertinti trečiosios Å¡alies paslaugų teikimo ekonominį efektyvumÄ ?“, nes jie nepadėtų teismui iÅ¡spręsti Å¡iÄ administracinę bylÄ . Antra vertus, teismo vertinimu, VOT 154.2 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas ir kitų VOT nuostatų kontekste, pvz., VOT 154.9 papunkčio kontekste.

Nutarime nustatytas pažeidimas Nr. 6, dėl kurio ginčo nėra, kad pareiÅ¡kėja neužtikrino realios galimybės gauti su valdymo funkcijos pavedimu susijusių duomenų, todėl pažeidė VOT 154.9 papunktyje (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) nustatytÄ reikalavimÄ . Už šį pažeidimÄ pareiÅ¡kėjai skirtas įspėjimas. Teismas pabrėžia, kad realus neteikimas duomenų kliudo veiksmingai atlikti finansų rinkos dalyvių priežiÅ«rÄ . VOT 154.2 papunktyje nustatytas teisinis reguliavimas turi bÅ«ti realiai veikiantis visuomeninius santykius, veiksmingas, o ne formalus, menamai veikiantis visuomeninius santykius.

Kitaip tariant, jeigu Bankas tik reikalautų nustatyti vidaus tvarkas ir priemones finansų rinkos dalyviams, tačiau tos priemonės tebÅ«tų menamos, tai Bankas neatliktų savo priedermės vykdyti tinkamÄ finansų rinkos dalyvių priežiÅ«rÄ . Bankas Nutarime tai patvirtina, nurodydamas, kad pagal KISÄ® 17 straipsnio 2 dalį (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) pavesti atlikti dalį valdymo funkcijų kitai įmonei galima tik tuo atveju, jeigu valdymo įmonės vadovai gali bet kuriuo metu, teismo vertinimu – veiksmingai, stebėti įgaliotinio veiklÄ .

Taigi, ar Å¡ioje administracinėje byloje Bankas nustatė, kad pareiÅ¡kėja netinkamai stebi įmones, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, ar dėl to nubaudė pareiÅ¡kėjÄ , ar nustatė, kad įmonės, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, veikia neveiksmingai/neefektyviai? Ne. Nutarime yra aiÅ¡kiai konstatuota, jog inspektavimo metu nenustatyta, kad Ä®monė dėl Å¡io pažeidimo bÅ«tų gavusi pajamų, kitokios turtinės naudos ar padariusi žalos (be kita ko, netinkamu įmonių, kurioms pavestos atlikti valdymo funkcijos, efektyvios valdymo veiklos stebėjimu).

Dar daugiau, Bankas tik teoriÅ¡kai Nutarime bei savo atsiliepime ir paaiÅ¡kinimuose atskyrė atitikties veiksmingas priemones (VOT 35 punktas) nuo veiksmingų priemonių, skirtų vertinti, ar įgaliotos įmonės efektyviai/veiksmingai (efektyvus = veiksmingas, žr. www.lkz.lt) vykdo jai pavestas atlikti valdymo funkcijas (VOT 154.2 papunktis). Kitaip tariant, Bankas, nustatęs VOT, suniveliavo reguliavimÄ , numatytÄ VOT 35.2 papunktyje „Valdymo įmonė turi įgyvendinti ir vykdyti atitikties funkcijÄ bei stebėti, kad ji nuolat ir veiksmingai veiktų, atitikties funkcija turi bÅ«ti savarankiÅ¡ka ir jÄ vykdant privaloma <...> konsultuoti ir teikti pagalbÄ susijusiems asmenims, atsakingiems už paslaugų teikimÄ ir veiklos vykdymÄ , siekiant užtikrinti, kad bÅ«tų laikomasi Ä®statyme nustatytų reikalavimų valdymo įmonei“ (o Å¡ių susijusių asmenų, apimančių ir įgaliotas atlikti valdymo funkcijas įmones, veikla turi bÅ«ti efektyvi), bei numatytÄ VOT 154.2 papunktyje „<...>valdymo įmonė turi patvirtinti priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas <...>“.

Dar daugiau, Bankas pats nenurodo, kokias tas priemones, skirtas vertinti, ar įmonė efektyviai vykdo jai pavestas valdymo funkcijas, valdymo įmonė turi patvirtinti, o apeliuoja į tai, kad pareiÅ¡kėja, veikdama apie 30 metų finansų rinkoje, jas turi nustatyti pati savo nuožiÅ«ra. Toks atsakovo požiÅ«ris neatitinka teisinio reguliavimo, jog Bankas privalo itin aiÅ¡kiai nustatyti detalų teisinį reguliavimÄ finansų rinkos dalyviams, tÄ teisinį reguliavimÄ konsultacijų forma paaiÅ¡kinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė, t. y. kai priežiÅ«ros tikslas nebegali bÅ«ti pasiektas kitomis priemonėmis nei tik taikant poveikio priemones (žr.

Å¡io teismo sprendimo V skyriaus 2 punktÄ ). Vadinasi, Bankas, neatlikęs pareigos nustatyti aiÅ¡kų detalų teisinį reguliavimÄ , visiÅ¡kai nepagrįstai pripažino, kad pareiÅ¡kėja atliko pažeidimÄ Nr. 3 ir nepagrįstai skyrė piniginę baudÄ . Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuotina, kad Nutarimas ta apimtimi, kuria konstatuotas pažeidimas Nr. 3 ir už jį skirta piniginė bauda, naikintinas kaip neatitinkantis VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, jog administracinis aktas bÅ«tų grindžiamas tinkamai nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis, aiÅ¡kintinų jas su Lietuvos banko priederme itin aiÅ¡kiai nustatyti detalų teisinį reguliavimÄ finansų rinkos dalyviams, tÄ teisinį reguliavimÄ konsultacijų forma paaiÅ¡kinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė, kontekste.

4. Dėl Pažeidimų Nr. 4 ir Nr. 5 Bankas Nutarime konstatavo, kad Ä®monė dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grÄ Å¾ino) ne KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, o konkrečiam Fondų dalyviui, ir todėl pažeidė KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) ir VOT 142 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimus; taip pat Ä®monė Fondų prospektuose teikė klaidinančiÄ informacijÄ apie Fondų investicinių vienetų platintojÄ , todėl pažeidė Prospektų taisyklių 7.6 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimÄ .

Paminėtina, kad KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.) nustatyta, kad valdymo įmonė privalo nuolat laikytis reikalavimo sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sÄ lygomis bei jų interesais ir užtikrinti rinkos vientisumÄ . Taigi, Å¡i nuostata yra generalinė, nenustatanti sÄ Å¾iningo, teisingo ir profesionalaus veikimo geriausiomis kolektyvinio investavimo subjektui ir jo dalyviams sÄ lygomis bei jų interesais kriterijų.

Taigi, juos detalizuoja Lietuvos bankas VOT nuostatose. VOT 142 punkte (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) nustatyta, kad valdymo įmonė nelaikoma veikiančia sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais, jei, kai tai yra susiję su kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymu ir administravimu, valdymo įmonė sumoka arba jai yra sumokamas bet kokio pobÅ«džio užmokestis arba komisinis atlyginimas, taip pat jei valdymo įmonė teikia arba jai yra teikiama bet kokio pobÅ«džio nepiniginė nauda, iÅ¡skyrus:

1) mokestį, komisinį atlyginimÄ ar nepiniginio pobÅ«džio naudÄ , kai tai mokama arba teikiama kolektyvinio investavimo subjektui ar jo vardu veikiančiam asmeniui arba kai tai moka arba teikia kolektyvinio investavimo subjektas ar jo vardu veikiantis asmuo (VOT 142.1 papunktis; redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.);

2) mokestį, komisinį atlyginimÄ ar nepiniginio pobÅ«džio naudÄ , kai tai mokama arba teikiama trečiajam asmeniui arba trečiojo asmens vardu veikiančiam asmeniui arba kai tai moka arba teikia trečiasis asmuo arba trečiojo asmens vardu veikiantis asmuo, jei yra tenkinamos papildomos VOT nustatytos sÄ lygos (VOT 142.2 papunktis; redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.):

a) iÅ¡sami informacija apie tokį mokestį, komisinį atlyginimÄ ar kitokiÄ naudÄ , jų pobÅ«dį ir dydį arba, jei naudos dydis negali bÅ«ti nustatytas, informacija apie naudos dydžio apskaičiavimo metodÄ yra suprantamai, tiksliai ir aiÅ¡kiai atskleidžiama kolektyvinio investavimo subjektui ir investuotojams prieÅ¡ pradedant teikti kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugÄ ;

b) mokesčio ar komisinio atlyginimo mokėjimas arba nepiniginio pobūdžio naudos teikimas skirtas teikiamų kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugų kokybei pagerinti ir nepažeidžia valdymo įmonės pareigos veikti geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais;

c) tinkamus mokesčius, kurie sudaro sÄ lygas arba yra bÅ«tini kolektyvinio investavimo subjekto investicijų valdymo ir administravimo paslaugai teikti ir kurie pagal savo pobÅ«dį negali prieÅ¡tarauti valdymo įmonės pareigai veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais kolektyvinio investavimo subjekto interesais, – įskaitant saugotojo iÅ¡laidų atlyginimÄ , sandorio sudarymo ir atsiskaitymų mokesčius, priežiÅ«ros rinkliavas, teisinio atstovavimo ir kitus mokesčius. Paminėtina, kad VOT 142 punkto nuostata perkelia 2010 m. liepos 1 d.

Europos Komisijos direktyvos 2010/43/ES 29 straipsnio nuostatas. Vadinasi, esminis ginčo dėl pažeidimo Nr. 4 klausimas, ar Ä®monė dalį savo gaunamo valdymo mokesčio mokėjo (grÄ Å¾ino) KIS ar jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, ar visgi konkrečiam Fondų dalyviui? Taigi, bÅ«tina vertinti (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statusÄ , t. y. ar jis yra investicinių vienetų platintojas, ar fondų dalyvis. 4.1. Atsakovas nustatė faktines aplinkybes, kad inspektavimo metu buvo tikrinama Ä®monės turima informacija apie asmenis, kuriems pavesta Ä®monės valdomų suderintųjų KIS investicinių vienetų platinimo funkcija.

IÅ¡nagrinėjus Ä®monės pateiktas sutartis su Fondų investicinių vienetų užsienio platintojais, nebuvo pateikta įrodymų, kad vienas iÅ¡ Ä®monės nurodytų platintojų – (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra – turi teisę teikti investicines paslaugas, todėl turi teisę Ä®monei teikti investicinių vienetų platinimo paslaugÄ . Be to, iÅ¡nagrinėjus Ä®monės pateiktÄ sutartį su (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra (General Terms an Conditions for co-operation between the (duomenys neskelbtini) Agency and Fund Managers 01/01/2015), nustatyta, kad Å¡ios sutarties 5 puslapyje yra konstatuojama, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra investicinių vienetų savininkas (angl.

The (duomenys neskelbtini) Agency owns units in the funds chosen by the pension savers). Inspektavimo metu Ä®monė nurodė (atsakymas į 2018 m. lapkričio 22 d. paklausimÄ Nr. 2, 15 punktas), kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra valstybinė (duomenys neskelbtini) įstaiga (Ä®monės teigimu – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodros“) atitikmuo Lietuvoje), kuri savo veiklÄ vykdo vadovaudamasi ES ir nacionaliniais teisės aktais, tačiau Ä®monė nenurodė, kokiais konkrečiai ES ir nacionaliniais teisės aktais savo veikloje vadovaujasi (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra.

Ä®monė patvirtino, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra įsigyja Fondų investicinius vienetus savo vardu, tačiau, atsižvelgdama į (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sistemos ypatumus, pagal kuriuos sprendimo investuoti į Ä®monės valdomus fondus priėmėjai yra (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujantys asmenys, Ä®monė priskiria šį subjektÄ prie Fondų investicinių vienetų platintojų, tarpininkų ar kitų asmenų, per kuriuos asmenys gali įsigyti Fondų investicinių vienetų.

Ä®monė teigė, kad informacijÄ apie (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros veiklÄ ji rinko iÅ¡ viešųjų Å¡altinių internete, tačiau nepateikė jokių konkrečių įrodymų (duomenų ar dokumentų), įrodančių, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra turi teisę teikti investicines paslaugas. Ä®vertinus inspektavimo metu Ä®monės pateiktÄ informacijÄ ir paaiÅ¡kinimus bei atsižvelgus į minėtas Ä®monės ir (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros sutarties nuostatas dėl Fondų investicinių vienetų nuosavybės, atsakovas konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra vykdė Fondų investicinių vienetų platinimo funkcijÄ .

Pasak atsakovo, iÅ¡dėstytų faktų visuma parodo, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra įsigijo Ä®monės valdomų Fondų investicinius vienetus savo nuosavybėn, o ne platino juos (duomenys neskelbtini) pensijų kaupimo sistemoje dalyvaujantiems asmenims, todėl (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra laikytina ne Fondų investicinių vienetų platintoju, o Å¡ių Fondų dalyviu. Inspektavimo metu Ä®monė pateikė informacijÄ , kad nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d. (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai už jos įsigytus Fondų investicinius vienetus Ä®monė grÄ Å¾ino dalį valdymo mokesčio – (duomenys neskelbtini) eurus.

Taigi, Ä®monė konkrečiam Fondų dalyviui sumokėjo užmokestį, kuris kitiems Å¡ių Fondų dalyviams mokamas nebuvo. Papildomai, greta procesiniuose dokumentuose Å¡alių pateiktų (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros statuso vertinimo, teismas įvertino pareiÅ¡kėjos pateiktÄ 2019 m. gruodžio 6 d. raÅ¡tÄ su priedu bei Banko 2019 m. gruodžio 19 d. raÅ¡tÄ , kuriuose atitinkamai pareiÅ¡kėja laiko, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra specifinis subjektas, be kita ko, investicinių vienetų platintojas, tuo tarpu, atsakovas griežtai laikosi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra fondų dalyvis. 4.2.

Paminėtina, kad tai, kas yra investicinių vienetų platintojas nustato Lietuvos nacionaliniai teisės aktai. Antai, vadovaujantis Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos, patvirtintos Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 03-146 „Dėl Suderintųjų kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų ir akcijų vienos valstybės ribas peržengiančio platinimo tvarkos patvirtinimo“, 4.2 punktu (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) vienetų (vienetas reiÅ¡kia investicinės bendrovės akcijÄ ar investicinio fondo investicinį vienetÄ ) platinimas – tai KIS arba jo valdymo įmonės veikla, kai jie savo arba investuotojo iniciatyva siÅ«lo, parduoda ar kitais bÅ«dais platina investuotojams Å¡io KIS vienetus.

Savo ruožtu Banko valdybos 2012 m. liepos 12 d. nutarime Nr. 03–150 „Dėl Kolektyvinio investavimo subjektų prospekto ir pagrindinės informacijos investuotojams dokumento turinio ir pateikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Prospektų taisyklių 5.3 punkte (galioja nuo 2012 m. liepos 20 d.) nustatyta, kad platintojas yra finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas, pagal sutartį atstovaujantis KIS ar jo valdymo įmonei išperkant šio subjekto išleistus ir parduodant jo išleidžiamus investicinius vienetus ar akcijas.

Atitinkamai, KIS investicinių vienetų platintoju gali bÅ«ti pati KIS valdymo įmonė (KIS investicinių vienetų platinimas priskiriamas rinkodarai, kuri yra sudėtinė KIS valdymo dalis (KISÄ® 2 straipsnio 28 dalies 3 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 1 d. iki 2019 m. sausio 31 d.; KISÄ® 2 straipsnio 33 dalies 3 punktas (nuo 2019 m. vasario 1 d.), finansų maklerio įmonė, finansų patarėjo įmonė ar bankas. Pažymėtina, jog Å¡i nacionalinėje teisėje įtvirtinta platintojo sÄ voka apima tiek Lietuvos Respublikoje, tiek ir užsienyje veikiančius platintojus.

Taigi, (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra negali bÅ«ti laikoma investicinių vienetų platintoju pagal Lietuvos teisės aktus, kurie galioja nuo 2012 metų; be to, ir VOT galioja nuo 2012 m. Dar daugiau, teismo vertinimu, Å¡is teisinis reguliavimas, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, yra pakankamai aiÅ¡kus. 4.3. Anot pareiÅ¡kėjos, galiojantys teisės aktai nedraudžia grÄ Å¾inti dalį valdymo įmonei sumokėto valdymo mokesčio daliai investuotojų. Å i pareiÅ¡kėjos pozicija nesuderinama su VOT 142 punkto nuostatomis, įtvirtinančiomis bendrÄ jį principÄ , kad valdymo įmonė nelaikoma veikiančia sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai bei geriausiais KIS interesais, jei, kai tai yra susiję su KIS investicijų valdymu ir administravimu, valdymo įmonė sumoka arba jai yra sumokamas bet kokio pobÅ«džio užmokestis arba komisinis atlyginimas, taip pat, jei valdymo įmonė teikia arba jai yra teikiama bet kokio pobÅ«džio nepiniginė nauda, ir kartu įtvirtina galimas Å¡io principo iÅ¡imtis, viena iÅ¡ jų – kai toks mokėjimas atliekamas KIS naudai.

Aptariama VOT nuostata nenustato galimybės sumokėti (grÄ Å¾inti) užmokestį, komisinius ar nepiniginę naudÄ daliai KIS dalyvių – toks sumokėjimas (grÄ Å¾inimas) leidžiamas tik tuo atveju, kai mokestis sumokamas (grÄ Å¾inamas) KIS arba jo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui, t. y. valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas turi bÅ«ti vykdomas visų KIS dalyvių naudai. PrieÅ¡ingu atveju laikytina, kad nėra vykdoma valdymo įmonės pareiga sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis KIS ir jo dalyviams sÄ lygomis ir jų interesais, kaip to reikalauja KISÄ® 11 straipsnio 1 dalies 1 punktas.

Pažymėtina, kad tokios pozicijos Bankas laikosi nuo 2012 m., kai įsigaliojo VOT ir jÄ dėsto raÅ¡tu, teikdamas nuomonę dėl teisės aktų nuostatų aiÅ¡kinimo finansų rinkos dalyviams. IÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiÅ¡kinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu besikreipusi į BankÄ . PareiÅ¡kėjos teiginys, kad VOT 142 punkto nuostatų tikslas yra apsaugoti KIS, o ne atskirų investuotojų interesus, yra pagrįstas.

Tačiau pareiÅ¡kėjos vykdomi mokėjimai (valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas) bÅ«tų galimi tik tuo atveju, jei jie bÅ«tų vykdomi KIS (t. y. visiems KIS dalyviams), o ne atskiram fondų dalyviui – Å¡iuo atveju (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai. Todėl Å¡iuo aspektu kyla ir vieno fondų dalyvio privilegijavimo prieÅ¡ kitus fondų dalyvius problema. Kitaip tariant, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėja vienam KIS dalyviui taikė iÅ¡skirtines sÄ lygas, t. y. suteikė jai piniginę naudÄ , kurios negavo kiti KIS dalyviai.

Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėja, veikdama profesionaliai, sÄ Å¾iningai ir visų KIS dalyvių naudai, Å¡iuo tikslu nustatytÄ ja tvarka turėjo sukurti atskirÄ KIS investicinių vienetų klasę, apibrėžtÄ objektyviais kriterijais ir Å¡iai klasei nustatyti tokį valdymo mokesčio dydį, kuris skirtųsi nuo valdymo mokesčio, taikomo kitų KIS investicinių vienetų klasių investicinių vienetų atžvilgiu, dydžio. Tokiu atveju visi KIS investuotojai, atitinkantys nurodytuosius kriterijus, bÅ«tų galėję gauti tÄ pačiÄ naudÄ , kokiÄ Å¡iuo atveju gavo konkretus investuotojas – (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra.

Nors pareiÅ¡kėja nurodo, kad valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas neskatino (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros įsigyti pareiÅ¡kėjos valdomo KIS investicinių vienetų, tačiau iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad valdymo mokesčio grÄ Å¾inimas buvo vienas motyvų (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai įgyti pareiÅ¡kėjos valdomo KIS investicinių vienetų. TÄ patvirtina pareiÅ¡kėjos argumentai, kad kitu atveju (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra pareiÅ¡kėjos valdomo KIS iÅ¡vis nebÅ«tų įsigijusi.

Taigi, nors ir bendrai iÅ¡ KIS yra atskaitomas visiems dalyviams vienodas mokestis, tačiau Å¡io mokesčio grÄ Å¾inimas vienam iÅ¡ dalyvių reiÅ¡kia Å¡io dalyvio mažesnius dalyvavimo KIS kaÅ¡tus bei motyvuoja jį investuoti bÅ«tent į šį KIS. PareiÅ¡kėja, spręsdama šį klausimÄ ir siekdama užtikrinti atitiktį taikomiems teisės aktų reikalavimams, turėjo sukurti atskirÄ KIS investicinių vienetų klasę, grįstÄ objektyviais kriterijais ir jai taikyti, pvz., kitokį valdymo mokestį, nes tai, kaip nurodė ir pati pareiÅ¡kėja, bÅ«tų leidę pasiekti iÅ¡ esmės tuos pačius tikslus.

PareiÅ¡kėja teigia, kad Bankas buvo nuolat informuojamas apie mokėjimus (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«rai, tačiau klausimo dėl tokių mokėjimų teisėtumo nekėlė. Bankas paaiÅ¡kino, kad KIS investicinių vienetų platinimo notifikavimo procedÅ«ra nėra skirta atlikti detalų ir visapusiÅ¡kÄ KIS valdytojo notifikavimo tikslu KIS pateiktuose dokumentuose informacijos teisinį įvertinimÄ , kad KISÄ® nenustato pareigos Bankui notifikavimo metu vertinti KIS valdytojo pateiktų KIS dokumentų turinio (įskaitant informacijÄ apie platintojus), nes tokį vertinimÄ privalo atlikti pats KIS valdytojas.

Teismas sutinka su tokiu paaiÅ¡kinimu, nes kaip minėta, nagrinėjamu atveju, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, teisinis reguliavimas, susijęs su draudimu grÄ Å¾inti valdymo mokestį konkrečiam fondų dalyviui, buvo pakankamai aiÅ¡kus. 4.4. PareiÅ¡kėja taip pat nurodo, kad, jos manymu, jai pritaikytos poveikio priemonės – piniginės baudos dydis (100 000 Eur) yra neproporcingas ir tÄ grindžia kitų valstybių priežiÅ«ros institucijų praktika. Teismas atkreipia dėmesį, kad UCITS direktyvos 99 straipsnis įtvirtina bendrÄ jį principÄ , kad už teisės aktų pažeidimus taikomos administracinės sankcijos ir kitos administracinės priemonės turi bÅ«ti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

Pažeidimas Nr. 4 yra konstatuotas už UCITS direktyvos 14 straipsnio 1 dalį į nacionalinę teisę perkeliančius VOT pažeidimus, taigi, tai yra reikÅ¡mingas pažeidimas. Be to, kaip minėta, nagrinėjamu atveju, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, teisinis reguliavimas, susijęs su draudimu grÄ Å¾inti valdymo mokestį konkrečiam fondų dalyviui, buvo pakankamai aiÅ¡kus, galiojo nuo 2012 m., iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiÅ¡kinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu besikreipusi į BankÄ .

PareiÅ¡kėja žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra laikytina investuotoju, o ne platintoju. PareiÅ¡kėjos nurodoma aplinkybė, kad Sutartis yra nutraukta, nelaikytina reikÅ¡minga aplinkybe baudos dydžiu nustatyti, nes Å¡iuo atveju iniciatyva kilo ne iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, o iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros. Pažeidimo nutraukimo aplinkybė yra laikoma lengvinančia aplinkybe tuo atveju, kai asmuo, įtariamas teisės akto pažeidimo padarymu, pripažįsta pažeidimÄ ir jį nutraukia.

IÅ¡ esamų aplinkybių matyti, kad Pažeidimas Nr. 4 nutrauktas, netenkinant pirmiau nurodytų sÄ lygų. PareiÅ¡kėja pažymi, kad Pažeidimas Nr. 4 yra mažareikÅ¡mis. Teismas nesutinka su tokia pozicija. VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 369 straipsnyje nustatyta, kad nustačius teisės aktų reikalavimų nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktÄ , kuris vertintinas kaip mažareikÅ¡mis teisės aktų reikalavimų pažeidimas ir kurį galima iÅ¡taisyti nedelsiant priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto pareigÅ«no, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, tokio pažeidimo tyrimas nutraukiamas, įstatyme numatyta poveikio priemonė neskiriama, o Å«kio subjektui pareiÅ¡kiama žodinė pastaba; tais atvejais, kai mažareikÅ¡mio teisės aktų reikalavimų pažeidimo nedelsiant iÅ¡taisyti negalima priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto pareigÅ«no, kito valstybės tarnautojo ar darbuotojo akivaizdoje, Å«kio subjektui pateikiamas raÅ¡ytinis nurodymas paÅ¡alinti mažareikÅ¡mį teisės aktų reikalavimų pažeidimÄ ir nustatomas protingas terminas pažeidimui paÅ¡alinti, kuris gali bÅ«ti pratęstas vienÄ kartÄ ; jeigu Å«kio subjektas nepaÅ¡alino mažareikÅ¡mio teisės aktų reikalavimo pažeidimo, pakartotinai žodinė pastaba arba raÅ¡ytinis nurodymas negali bÅ«ti pateikti (1 dalis); teisės aktų reikalavimų pažeidimai, kurie laikomi mažareikÅ¡miais konkrečiose Å«kio subjektų veiklos srityse, ar tokių pažeidimų kriterijai nurodomi priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens, kolegialios priežiÅ«rÄ atliekančio subjekto institucijos arba aukÅ¡tesniojo pagal pavaldumÄ vieÅ¡ojo administravimo subjekto priimamuose norminiuose teisės aktuose (2 dalis);

Å¡is straipsnis netaikomas mokesčių administratoriui, muitinei, finansų rinkos priežiÅ«rÄ , asmens duomenų apsaugos priežiÅ«rÄ , energetikos kontrolę, taip pat konkurencijos priežiÅ«rÄ atliekantiems subjektams; Å¡ioje dalyje nurodytiems subjektams Å¡io straipsnio nuostatos yra rekomendacinės (3 dalis). Taigi, Bankui VieÅ¡ojo administravimo įstatymo paminėtos nuostatos nėra taikomos. Kaip minėta, Bankas privalo itin aiÅ¡kiai nustatyti detalų teisinį reguliavimÄ finansų rinkos dalyviams, tÄ teisinį reguliavimÄ konsultacijų forma paaiÅ¡kinti finansų rinkos dalyviams, o poveikio priemonių finansų rinkos dalyvių atžvilgiu imtis tik tuomet, kai tam yra neiÅ¡vengiama bÅ«tinybė, t. y. kai priežiÅ«ros tikslas nebegali bÅ«ti pasiektas kitomis priemonėmis nei tik taikant poveikio priemones (žr.

Å¡io teismo sprendimo V skyriaus 2 punktÄ ). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, skirtingai negu pažeidimo Nr. 3 atveju, teisinis reguliavimas, susijęs su draudimu grÄ Å¾inti valdymo mokestį konkrečiam fondų dalyviui, buvo pakankamai aiÅ¡kus, galiojo nuo 2012 m., iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateiktų paaiÅ¡kinimų akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai Banko pozicija buvo žinoma bent nuo 2015 metų, kai ji savo papildomuose paaiÅ¡kinimuose Bankui pati nurodo atitinkamu klausimu besikreipusi į BankÄ . PareiÅ¡kėja žinojo ir suprato, kad (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra laikytina investuotoju, o ne platintoju.

Taigi, Pažeidimas Nr. 4 jokiu bÅ«du negali bÅ«ti laikomas mažareikÅ¡miu, nes pažeidimo neigiama įtaka (žala) teisės normų saugomoms vertybėms yra vidutinė, pažeisti svarbÅ«s teisės aktų reikalavimai, susiję su viena iÅ¡ kertinių valdymo įmonės pareigų – jos veikimo sÄ Å¾iningai, profesionaliai ir KIS naudai, pažeidimu ir konkrečiam KIS investuotojui taikytos palankesnės (iÅ¡skirtinės) sÄ lygos – suteikta turtinė nauda tokiu bÅ«du, kuris nesuderinamas su taikomų teisės aktų reikalavimais, Å¡io pažeidimo teisinis pagrindas yra Ä®monės ir investuotojo ((duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ros) sudaryta sutartis, kuri buvo ilgalaikė.

Todėl pareiÅ¡kėjai buvo pagrįstai paskirta piniginė bauda, kuri, atsižvelgiant į pažeidimo pobÅ«dį, mastÄ , trukmę, yra adekvati. 4.5. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, konstatuotina, jog pažeidimas Nr. 4 Nutarime konstatuotas pagrįstai, už jį pareiÅ¡kėjai skirta adekvati poveikio priemonė, todėl Nutarimas Å¡ia apimtimi paliktinas nepakeistas. 4.6. PareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Å¡iais klausimais:

„1) Ar Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str. turėtų bÅ«ti taikomas mokėjimams ir / ar nepiniginei naudai, kuriÄ valdymo įmonė sumoka / gauna, jeigu tokie mokėjimai yra susiję su kolektyvinio investavimo subjektų investicinių vienetų platinimu? 2) Ar Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str. turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, jog jo pagrindu valdymo įmonei visais atvejais draudžiama atlikti bet kokius mokėjimus vienam iÅ¡ investuotojų, net jei tokie mokėjimai nepažeidžia kolektyvinio investavimo subjekto ir kitų investuotojų interesų, o mokėjimai atliekami valdymo įmonės sÄ skaita ir lėšomis? 3) Tuo atveju, jei atsakymas į pirmiau pateiktÄ klausimÄ bÅ«tų neigiamas, t. y., bÅ«tų konstatuota, jog Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str. neturi bÅ«ti aiÅ¡kinamas kaip draudžiantis atlikti bet kokius mokėjimus vienam iÅ¡ investuotojų visais atvejais, ar valstybės narės, perkeldamos Komisijos deleguotosios direktyvos 29 str.

į nacionalinę teisę, turi diskrecijos teisę nacionaliniame teisiniame reglamentavime įtvirtinti tokiÄ nuostatÄ (laikytis tokios jos aiÅ¡kinimo praktikos), kuri visais atvejais draustų atlikti mokėjimus vienam iÅ¡ investuotojų, net jei tokie mokėjimai nepažeistų kolektyvinio investavimo subjekto ir kitų investuotojų interesų, o mokėjimai bÅ«tų atliekami valdymo įmonės sÄ skaita ir lėšomis?“ Teismas netenkina Å¡io praÅ¡ymo, nes, teismo vertinimu, VOT pritaikytos nuostatos yra aiÅ¡kios, todėl kreipimasis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ minėtais klausimais nepadėtų iÅ¡spręsti Å¡ios bylos teisingai. 4.7.

Kadangi Å¡iame teismo sprendime konstatuota, jog (duomenys neskelbtini) pensijų agentÅ«ra yra fondų dalyvis, o ne investicinių vienetų platintojas, todėl pripažintina, kad Nutarime pagrįstai konstatuotas pažeidimas Nr. 5, jog Ä®monė Fondų prospektuose teikė klaidinančiÄ informacijÄ apie Fondų investicinių vienetų platintojÄ , todėl pažeidė Prospektų taisyklių 7.6 papunkčio (redakcija, galiojusi nuo 2012 m. liepos 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d.) reikalavimÄ . Minėta, kad Prospektų taisyklių 7.6 papunktyje nustatyta, jog prospekte pateikta informacija turi bÅ«ti teisinga ir neklaidinanti bei neprieÅ¡tarauti teisės aktų reikalavimams ir atitinkamo kolektyvinio investavimo subjekto steigimo dokumentuose pateiktai informacijai.

PareiÅ¡kėjos teiginys, kad Å¡iuo atveju poveikio priemonės neturėtų bÅ«ti, nepagrįstas, nes Å¡iuo atveju teisinis reguliavimas, įtvirtintas Prospektų taisyklėse, yra aiÅ¡kus, jis galiojo nuo 2012 m., todėl pareiÅ¡kėjai buvo žinomas. Už pažeidimÄ skirtas įspėjimas, kuris, teismo vertinimu, yra adekvati poveikio priemonė.

5. Dėl Pažeidimo Nr. 8 5.1. Nutarime Bankas konstatavo, kad pareiÅ¡kėja, pagal Bendradarbiavimo susitarimÄ su FMÄ® „INVL Finasta“ pastarajai mokėdama 50 proc. valdymo mokesčio už dalies finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį sudarančių paslaugų teikimÄ , kai 2018 m. birželio 15 d. įsigaliojo FPRÄ® redakcija, draudžianti teikti ir gauti tokius mokėjimus, pažeidė FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies ir FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) reikalavimus. 5.2.

Šiame kontekste paminėtina, kad valdymo įmonei, turinčiai teisę verstis investicinių paslaugų teikimo veikla, mutatis mutandis taikomi FPRĮ 13 ir 22 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai (KISĮ 4 straipsnio 6 dalis – redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2018 m. birželio 14 d.) ir FPRĮ 16 ir 28-31 straipsniuose nustatyti reikalavimai ir juos įgyvendinantys priežiūros institucijos teisės aktai ( KISĮ 4 straipsnio 6 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.).

FPRĮ 28 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) nustatyta, kad finansų maklerio įmonė privalo vengti interesų konfliktų ir imtis visų reikalingų priemonių, skirtų interesų konfliktams nustatyti ir valdyti, kai konfliktai kyla tarp įmonės, jos vadovų, darbuotojų, priklausomų tarpininkų, taip pat kitų su įmone tiesiogiai ar netiesiogiai kontrolės ryšiais susijusių asmenų ir įmonės klientų arba vien tik tarp įmonės klientų, jei interesų konfliktai kyla įmonei teikiant investicines paslaugas, papildomas paslaugas arba jų derinį, taip pat jei interesų konfliktai kyla dėl trečiojo asmens finansų maklerio įmonei mokamo bet kokio pobūdžio užmokesčio, komisinio atlyginimo arba dėl finansų maklerio įmonės atlyginimų politikos ir kitų skatinimo priemonių.

Jeigu priemonių, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi vadovaudamasi FPRÄ® 16 straipsnio 2–7 dalimis, nepakanka, kad bÅ«tų užtikrinta interesų konfliktų, kurie daro neigiamÄ poveikį klientų interesams, prevencija, finansų maklerio įmonė, prieÅ¡ pradėdama teikti investicines ir (arba) papildomas paslaugas, turi aiÅ¡kiai atskleisti klientui interesų konflikto turinį ir (arba) priežastis, taip pat priemones, kurių finansų maklerio įmonė ėmėsi siekdama sumažinti neigiamÄ poveikį klientų interesams (FPRÄ® 28 straipsnio 2 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.).

Nurodyta informacija klientui turi bÅ«ti pateikiama patvariojoje laikmenoje ir turi bÅ«ti pakankamai iÅ¡sami, kad klientas galėtų priimti pagrįstÄ investicinį sprendimÄ dėl paslaugų, kurios susijusios su interesų konfliktais (FPRÄ® 28 straipsnio 3 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.). FPRÄ® 29 straipsnio 11 dalyje (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) nustatyta, kad jei teikiama finansinių priemonių portfelio valdymo paslauga, finansų maklerio įmonė neturi teisės priimti, o gavusi privalo nedelsdama perleisti klientui arba grÄ Å¾inti mokesčius, komisinį atlyginimÄ arba kitokiÄ piniginio ar nepiniginio pobÅ«džio naudÄ , kuriÄ sumoka arba suteikia tretieji asmenys arba Å¡ių trečiųjų asmenų naudai veikiantys kiti asmenys, kai tai susiję su finansų maklerio įmonės teikiamomis investicinėmis paslaugomis klientams.

Informacija apie finansų maklerio įmonės gautÄ nereikÅ¡mingÄ nepiniginę naudÄ , kuri gali pagerinti klientams teikiamų paslaugų kokybę, jeigu tokia nauda, atsižvelgiant į pobÅ«dį ir dydį, negali bÅ«ti vertinama kaip trukdanti finansų maklerio įmonei veikti geriausiais klientų interesais, turi bÅ«ti aiÅ¡kiai atskleista klientui – tokiu atveju kiti Å¡iame punkte nustatyti reikalavimai netaikomi. Atitinkamai, pagal FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.) laikoma, kad finansų maklerio įmonė nevykdo FPRÄ® 28 straipsnyje nustatytų reikalavimų vengti interesų konfliktų, taip pat ji nelaikoma sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikiančia geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, jeigu finansų maklerio įmonė, teikdama investicines arba papildomas paslaugas, sumoka užmokestį, komisinį atlyginimÄ arba teikia nepiniginę naudÄ tretiesiems asmenims, kurie nėra įmonės klientai arba jų naudai veikiantys asmenys arba jeigu finansų maklerio įmonė gauna užmokestį, komisinį atlyginimÄ arba nepiniginę naudÄ iÅ¡ trečiųjų asmenų, kurie nėra įmonės klientai arba jų naudai veikiantys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai atitinkami mokėjimai arba nauda yra numatyti klientui skirtų paslaugų kokybei pagerinti ir netrukdo finansų maklerio įmonei laikytis pareigos sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais.

FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies nuostatos netaikomos mokėjimams arba naudai, kurie sudaro sÄ lygas arba yra bÅ«tini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiÅ«ra susijusias rinkliavas ir teisines iÅ¡laidas, jeigu pagal savo pobÅ«dį Å¡ie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais (FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalis – redakcija, galiojanti nuo 2018 m. birželio 15 d.).

FPRÄ® nuostatas įgyvendinančių Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2018 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 03-111 „Dėl Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir IPT taisyklės) 94 punkte nustatyta, kad finansų maklerio įmonė, teikianti nepriklausomÄ investavimo rekomendacijÄ arba finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ , turi per trumpiausiÄ Ä¯manomÄ terminÄ perduoti klientui visus mokesčius, komisinį atlyginimÄ ir kitÄ piniginio pobÅ«džio naudÄ , kuriuos už tam klientui teikiamÄ paslaugÄ suteikė ar sumokėjo bet kuris trečiasis asmuo arba jo vardu veikiantis kitas asmuo.

Visi mokesčiai, komisinis atlyginimas ir kita piniginio pobÅ«džio nauda, gauta iÅ¡ trečiųjų asmenų už klientui teikiamÄ nepriklausomÄ investavimo rekomendacijÄ ir portfelio valdymo paslaugÄ turi bÅ«ti perduodama klientui. Pagal IPT taisyklių 95 punktÄ , finansų maklerio įmonė turi patvirtinti ir įgyvendinti politikÄ , kuria užtikrinama, kad mokesčiai, komisinis atlyginimas ar piniginio pobÅ«džio nauda, kuriÄ trečiasis asmuo arba jo vardu veikiantis kitas asmuo sumoka arba gauna dėl klientui teikiamos nepriklausomos investavimo rekomendacijos ir finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugų, yra paskirstomi ir perduodami kiekvienam klientui atskirai.

Šiame kontekste paminėtina, jog FPRĮ nuostatomis į Lietuvos Respublikos nacionalinę teisę perkeltos 2014 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2014/65/ES dėl finansinių priemonių rinkų (toliau – ir MiFID II direktyva) nustatytas teisinis reguliavimas. 5.3. Pareiškėja teigia, kad Bankas pažeidė FPRĮ 28 straipsnio 1 dalies ir 29 straipsnio 12 dalies atitinkamas normas taikydamas nenustačius realaus interesų konflikto ir jas nepagrįstai taikydamas santykiams, kuriems netaikytinas skatinimo priemonių draudimo režimas.

Nesutiktina su tokia pareiÅ¡kėjos pozicija. Pati FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies teisės norma sukonstruota taip, kad įmonė, pažeidusi FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalyje nustatytus reikalavimus, taikomus skatinamųjų mokėjimų atžvilgiu, laikoma pažeidusia FPRÄ® 28 str. nustatytus reikalavimus ir nelaikoma veikiančia sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, nereikalaujant atskirai įvardinti kilusio interesų konflikto – t. y. jau pats faktas, kad įmonė nesilaiko skatinamiesiems mokėjimams taikomų reikalavimų teikdama Å¡iuos mokėjimus tretiesiems asmenims, suponuoja interesų konflikto egzistavimÄ ir jo tinkamÄ nevaldymÄ .

Ir tai akivaizdu, kadangi susiduria prieÅ¡ingi kliento ir įmonės, teikiančios klientui investicinę paslaugÄ , interesai: kliento interesas – gauti kokybiÅ¡kÄ ir nuolatos bei betarpiÅ¡kai teikiamÄ portfelio valdymo paslaugÄ siekiant kuo didesnės investicinės grÄ Å¾os iÅ¡ jam priklausančio finansinių priemonių portfelio; įmonės interesas – teikti paslaugas kuo mažesniais kaÅ¡tais ir gauti kuo daugiau pajamų iÅ¡ klientams teikiamų investicinių paslaugų. Be to, tarp kliento, patikėjusio valdyti jam priklausančių finansinių priemonių portfelį, ir portfelį valdančios įmonės susiklosto fiduciariniai (t. y. pasitikėjimu grindžiami) santykiai, ir klientui paprastai yra svarbu, koks subjektas (konkreti įmonė) ir koks konkretus įmonės darbuotojas bus atsakingas už jo portfelio bÅ«klės priežiÅ«rÄ , operatyvių investicinių sprendimų priėmimÄ ir kitus aspektus, svarbius valdant portfelį.

Ta aplinkybė, jog tam tikras funkcijas, susijusias su jo portfelio valdymu, atlieka skirtingi asmenys (įmonės) ir skirtingi Å¡ių įmonių darbuotojai, akivaizdžiai silpnina kliento ryÅ¡ius ir pasitikėjimÄ portfelio valdytoju (klientui tampa nebeaiÅ¡ku, kokia konkreti įmonė ir koks konkretus atitinkamos įmonės darbuotojas atlieka esminę funkcijų dalį, susijusiÄ su jo portfelio valdymu). Vertinant pareiÅ¡kėjos teiktus skatinamuosius mokėjimus, ir ypač atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai buvo vykdomi už funkcijas (operacijas), sudarančias portfelio valdymo paslaugos turinį, kurias turėjo vykdyti pati pareiÅ¡kėja, o pareiÅ¡kėjai nepagrindus, kaip dalies portfelio valdymo funkcijų perdavimas trečiajam asmeniui ir skatinamųjų mokėjimų teikimas pagerina klientams teikiamų paslaugų kokybę, viena vertus, rodo tai, kad pareiÅ¡kėja neturi tinkamų iÅ¡teklių (yra nepasirengusi) pati savarankiÅ¡kai vykdyti licencijuojamÄ veiklÄ visa apimtimi ir aptarnauti visus savo klientus, o FMÄ® „INVL Finasta“ nutraukus jai pavestų (deleguotų) funkcijų vykdymÄ , pareiÅ¡kėja negalėtų tinkamai vykdyti veiklos ateityje ir užtikrinti tinkamo pareigų pagal sudarytas sutartis dėl finansinių priemonių portfelio valdymo vykdymÄ .

Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad visos operacijos, kurias pareiÅ¡kėja pagal Bendradarbiavimo sutartį pavedė atlikti FMÄ® „INVL Finasta“, yra ne tik kad privalomos teikiant finansinių priemonių portfelio valdymo sutartį (t. y. sudaro finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugos turinį), tačiau jas gali atlikti tik kvalifikuoti finansų įstaigos darbuotojai, turintys priežiÅ«ros institucijos ar kito tinkamai įgalioto subjekto iÅ¡duotÄ finansų maklerio licencijÄ ar kitÄ teisės aktų nustatyta tvarka pripažintÄ kvalifikacijÄ (detalius reikalavimus investicines paslaugas teikiančių įmonių darbuotojams nustato Finansų maklerio įmonių veiklos organizavimo ir investicinių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Bank valdybos 2018 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 03-111, VIII skyrius (152-159 punktai).

Neatsitiktinai minėtų paslaugų vykdymÄ pareiÅ¡kėja perdavė FMÄ® „INVL Finasta“ – teisės aktų nustatyta tvarka finansų maklerio įmonės licencijÄ turinčiai įmonei, kurioje dirba reikiamÄ kvalifikacijÄ turintys darbuotojai, galintys tiek vykdyti finansų maklerių operacijas, tiek turintys reikiamų žinių ir kvalifikacijos teikti informacijÄ klientams apie finansines priemones ir pareiÅ¡kėjos teikiamas investicines paslaugas. Dėl to nėra pagrindo sutikti su pareiÅ¡kėjos teiginiu, neva FMÄ® „INVL Finasta“ vykdomos funkcijos, susijusios su tinkamumo nustatymu, buvo iÅ¡imtinai techninės, kaip yra teigiama pareiÅ¡kėjos skunde.

Tai, jog pareiÅ¡kėja mokėjo net 50 proc. klientų sumokamo valdymo mokesčio FMÄ® „INVL Finasta“, nesant patikimų duomenų apie klientams teikiamų paslaugų kokybės pagerinimÄ , reiÅ¡kia taip pat ir tai, jog pareiÅ¡kėja turėjo pakankamus iÅ¡teklius mokėti trečiajam asmeniui (FMÄ® „INVL Finasta“) itin ženkliÄ klientų sumokamo valdymo mokesčio dalį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Bendradarbiavimo sutarties 4.3 punktÄ portfelio valdymo sutarčių sudarymas buvo patikėtas FMÄ® „INVL Finasta“, kuri prieÅ¡ tai atlikdavo finansinių priemonių tinkamumo testÄ (rinkdavo informacijÄ apie klientų žinias ir patirtį, investavimo tikslus ir finansinę padėtį), o taip pat gaudavo klientų sutikimÄ dėl klientų turto investavimo į pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus ir didelei daliai klientų neteisėtai taikė portfelio valdymo mokesčius taip pat ir tai klientų portfelio daliai, kuri buvo investuota į pačios pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. taikė neskaidriÄ kainodarÄ ir dvigubÄ apmokestinimÄ portfelio formavimo paslaugos klientams, kaip tai nustatyta Nutarimo 7 dalyje).

Å io pažeidimo pareiÅ¡kėja neginčija, o gavusi Banko nurodymÄ iÅ¡taisyti nustatytÄ pažeidimÄ (nutraukti portfelio formavimo sutartis sudariusių klientų diskriminavimÄ ), informavo BankÄ , kad nutraukia portfelio formavimo paslaugos teikimÄ . Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad tiek FMÄ® „INVL Finasta“, kuri buvo pasitelkta tarpininkauti sudarant portfelio formavimo sutartis, ir neiÅ¡aiÅ¡kindama klientams galimybės sudaryti jiems palankesnes portfelio valdymo sutartis, pagal kurias valdymo mokestis nebuvo skaičiuojamas už tÄ portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus, tiek pareiÅ¡kėja, su kuria klientai sudarydavo portfelio formavimo sutartis, veikė akivaizdaus interesų konflikto sÄ lygomis ir jo nevaldė, o portfelio formavimo sutartis sudarę klientai, mokėję valdymo mokesčius taip pat ir už tÄ portfelio dalį, kuri buvo investuota į pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus (t. y. mokėjo valdymo mokesčius už tÄ portfelio dalį, kuri faktiÅ¡kai nebuvo valdoma) patyrė nuostolių, kurių pareiÅ¡kėja iki Å¡iol nėra atlyginusi.

Atmestini pareiÅ¡kėjos pateikiami argumentai, neva tam, kad bÅ«tų konstatuotas FPRÄ® 28 straipsnio 1 dalies pažeidimas, skundžiamame Nutarime turėjo bÅ«ti konstatuotos aplinkybės, kad dėl tokių skatinamųjų mokėjimų pareiÅ¡kėja ir jos klientai turėjo skirtingus interesus ar kad dėl Bendradarbiavimo sutarties vykdymo ir pagal jÄ vykdomų mokėjimų kilo realus ar galėtų kilti teorinis interesų konfliktas. Teismo vertinimu, prieÅ¡ingai nei nurodo pareiÅ¡kėja, neva FMÄ® „INVL Finasta“ perduotos funkcijos nėra susijusios su investiciniais sprendimais ar finansinių priemonių portfelį sudarančių finansinių priemonių sudėtimi ar kad klientų portfelius sudarančių finansinių priemonių sudėtis neturi jokios įtakos FMÄ® „INVL Finasta“ mokamam atlygiui pagal Bendradarbiavimo sutartį yra paneigti, nes inspektavimo metu buvo nustatytas tiek pareiÅ¡kėjos, tiek FMÄ® „INVL Finasta“ tiesioginis suinteresuotumas su klientais sudaryti portfelio formavimo sutartis ir gauti klientų sutikimus investuoti jų portfelių turtÄ Ä¯ pareiÅ¡kėjos valdomus kolektyvinio investavimo subjektus – už tai pareiÅ¡kėja neteisėtai (be pagrindo) gaudavo valdymo mokestį, kurio 50 proc. perduodavo FMÄ® „INVL Finasta“.

Tuo pačiu faktiniu pagrindu paneigtini ir pareiÅ¡kėjos argumentai, neva nei pareiÅ¡kėja, nei FMÄ® „INVL Finasta“ negavo jokios finansinės naudos klientų sÄ skaita, neva nei pareiÅ¡kėja, nei FMÄ® „INVL Finasta“ nėra suinteresuoti klientui teikiamos paslaugos rezultatu kitaip, nei tuo rezultatu yra suinteresuotas klientas ar kad nebuvo kitų aplinkybių, kurios bÅ«tų galėjusios sÄ lygoti pareiÅ¡kėjos ar FMÄ® „INVL Finasta“ pareigos veikti sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais laikymÄ si.

PareiÅ¡kėjos nurodomas argumentas, neva FMÄ® „INVL Finasta“ pagal Bendradarbiavimo sutartį neteikė paslaugų pareiÅ¡kėjos klientams, yra niekinis, kadangi visais atvejais tretysis asmuo (kaip tai ir buvo FMÄ® „INVL Finasta“ atveju) neturi sutartinių santykių su konkrečiu klientu (prieÅ¡ingu atveju jis pats savaime nebebÅ«tų trečiuoju asmeniu), o pareiÅ¡kėjos neteisėti veiksmai, susiję su skatinamųjų mokėjimų Å¡iam trečiajam asmeniui teikimu (ir, atitinkamai, FMÄ® „INVL Finasta“ veiksmai, susiję su Å¡ių skatinamųjų mokėjimų gavimu) kaip tik ir pasireiÅ¡kė tuo, jog skatinamieji mokėjimai buvo tiesiogiai ir besÄ lygiÅ¡kai susiję su pareiÅ¡kėjos teikiama investicine paslauga (finansinių priemonių portfelio valdymu) pareiÅ¡kėjos klientams, depozitoriumams ir valdytojams (FPRÄ® 2 straipsnio 5 dalies 9 punktas).

Nepagrįsti pareiÅ¡kėjos argumentai, kad skatinamųjų mokėjimų ribojimai taikomi tik įmonei, gaunančiai skatinamuosius mokėjimus. Sutikdamas su aukščiau nurodytais ribojimais ir reguliavimu, kuris taikomas tuomet, kai skatinamieji mokėjimai yra gaunami, teismas taip pat pažymi, kad iÅ¡ esmės analogiÅ¡ki reikalavimai taikomi skatinamuosius mokėjimus teikiančiai įmonei, kai tai susiję su klientams teikiamomis investicinėmis paslaugomis. Reikalavimai, aktualÅ«s teikiant skatinamuosius mokėjimus, nustatyti FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalyje ir yra taikomi teikiant visas investicines paslaugas (įskaitant finansinių priemonių portfelio valdymÄ ) ir papildomas paslaugas klientams.

Å iame kontekste paminėtina, kad skatinamieji mokėjimai iÅ¡imtiniais atvejais yra leidžiami ir FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi, kai tenkinamos FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalyje nustatytos 2 sÄ lygos:

1) tokie mokėjimai sudaro sÄ lygas arba yra bÅ«tini teikiant investicines paslaugas, įskaitant turto saugojimo, atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir biržos mokesčius, su priežiÅ«ra susijusias rinkliavas ir teisines iÅ¡laidas;

2) pagal savo pobÅ«dį Å¡ie mokėjimai arba nauda negali kelti grėsmės finansų maklerio įmonei sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiais kliento interesais. Nei viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų nebuvo tenkinama, dėl to pareiÅ¡kėja visiÅ¡kai pagrįstai buvo pripažinta pažeidusiÄ FPRÄ® 29 straipsnio 12 dalies reikalavimus. Pirma, pareiÅ¡kėja perdavė FMÄ® „INVL Finasta“ vykdyti funkcijas, kurias galėjo ir privalėjo vykdyti pati. Pavyzdinis iÅ¡laidų, kurios yra bÅ«tinos bei mokėjimai už kurias yra pateisinami, yra pateiktas FPRÄ® 29 straipsnio 14 dalies 1 punkte – tai turto saugojimo iÅ¡laidos (valdymo įmonė neturi teisės saugoti klientų turto, o turi perduoti jį saugoti sÄ skaitų tvarkytojui – finansų maklerio įmonei arba bankui; analogiÅ¡kai, klientų lėšos taip pat turi bÅ«ti saugomos banke kliento arba įmonės klientų vardu atidarytose sÄ skaitose); atsiskaitymo už sudarytus sandorius ir tarpininkavimo (biržos) mokesčiai (valdymo įmonė neturi teisės pati vykdyti klientų pavedimų ar veikti kaip prekybos vieta); galiausiai, bÅ«tinos ir privalomos yra priežiÅ«ros rinkliavos (kurios gali bÅ«ti apskaičiuojamos kaip valdomo klientų turto tam tikra procentinė dalis) arba teisinės iÅ¡laidos (pvz., bankrutavus finansinių priemonių emitentui, jam tapus nemokiam arba restruktÅ«rizuojamam, iÅ¡kyla poreikis ginti investuotojų, esančių emitento kreditoriais, interesus, ir yra patiriamos įvairios, taip pat ir teisinės, iÅ¡laidos).

Skatinamieji mokėjimai, kuriuos pareiÅ¡kėja teikė FMÄ® „INVL Finasta“, neatitiko nei vieno iÅ¡ aukščiau nurodytų požymių, dėl to jie negali bÅ«ti vertinami nei kaip sudarantys sÄ lygas, nei kaip bÅ«tini teikiant klientams finansinių priemonių portfelio valdymo paslaugÄ . Antra, tiek pareiÅ¡kėja, teikdama skatinamuosius mokėjimus, tiek FMÄ® „INVL Finasta“, pasilikdama sau gautus mokėjimus (t. y. negrÄ Å¾indama gautų mokėjimų pareiÅ¡kėjos klientams), gavo finansinės naudos klientų sÄ skaita ir ne tik veikė akivaizdžiai egzistuojant interesų konfliktui, bet ir nesistengė jo valdyti.

PareiÅ¡kėja teigia, kad klientams teikiamų paslaugų kokybė buvo pagerinama, nes 1) FMÄ® „INVL Finasta“ sudaro klientams galimybę stebėti portfelį (jame esančias finansines priemones) tiesioginiu on–line režimu ir gauti informacijÄ iÅ¡ bet kuriuo kitu metu tiesiogiai iÅ¡ darbuotojų;

2) FMĮ „INVL Finasta“ veiklos modelis paremtas gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principais;

3) pati pareiÅ¡kėja tiesiogiai aptarnauja tik portfelio valdymo paslaugos profesionaliuosius ar kitus institucinius klientus, todėl FMÄ® „INVL Finasta“ sudaro galimybę teikti tokiÄ paslaugÄ klientams. Galimybė stebėti portfelį sudarančias finansines priemones on–line režimu yra kildinama iÅ¡ kitos, papildomos paslaugos – finansinių priemonių saugojimo ir tvarkymo – teikimo, kurios pareiÅ¡kėja bet kuriuo atveju teikti negali, tuo tarpu pareiÅ¡kėjos teikti skatinamieji mokėjimai buvo teikiami už Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų teikimÄ , tarp kurių galimybės stebėti klientų portfelius sudarančias priemones ir sužinoti jų vertes on–line režimu nėra.

Tai, kad pareiÅ¡kėjos klientus aptarnavo kvalifikuoti FMÄ® „INVL Finasta“ darbuotojai, veikiantys pagal gerovės valdymo paslaugų ir privačios bankininkystės principus, gali bÅ«ti vertinama tik kaip įrodymas, jog paslaugų teikėjas ne tik atitinka minimalius kvalifikacijos reikalavimus, nustatytus teisės aktuose, tačiau veikia pagal aukÅ¡tesnį bendravimo su klientais standartÄ , kas savo ruožtu lemia klientų pasirinkimÄ paslaugų teikėju rinktis pareiÅ¡kėjÄ , o ne kitÄ Ä¯monę, tačiau nėra pakankamas pagrindas tai vertinti kaip paslaugų kokybės pagerinimÄ , už kurį buvo teikiami skatinamieji mokėjimai (aukÅ¡tesnio klientų aptarnavimo standarto taikymas taip pat nebuvo numatytas tarp Bendradarbiavimo sutarties 4 punkte nurodytų paslaugų, už kurias buvo teikiami skatinamieji mokėjimai). 5.4.

Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimas, nustatytas FPRÄ® yra aiÅ¡kus, turėjo bÅ«ti žinomas pareiÅ¡kėjai, konstatuotina, jog pažeidimas Nr. 8 Nutarime konstatuotas pagrįstai, už jį pareiÅ¡kėjai skirta adekvati poveikio priemonė (įspėjimas), todėl Nutarimas Å¡ia apimtimi paliktinas nepakeistas. 5.5. PareiÅ¡kėja iÅ¡reiÅ¡kė praÅ¡ymÄ kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ dėl prejudicinio sprendimo priėmimo Å¡iais klausimais: „1) Ar užmokestis, kurį finansų maklerio įmonė sumoka iÅ¡orės paslaugų teikėjui kaip atlygį už paslaugų, susijusių su individualaus finansinių priemonių portfelio valdymu, teikimÄ , kai finansų maklerio įmonė lieka visiÅ¡kai atsakinga už iÅ¡orės paslaugų teikėjui deleguotas funkcijas, gali bÅ«ti laikomi patenkančiais į Direktyvos 2014/65/ES apimtį ir ar tokiems mokėjimams turi bÅ«ti taikomi Direktyvos 24 str. 9 d. reikalavimai? 2) Tais atvejais, kai trečiasis asmuo, kuriam finansų maklerio įmonė delegavo dalį savo funkcijų, neteikia investicinių paslaugų, susijusių su deleguotomis funkcijomis, savo klientams, ar finansų maklerio įmonės mokėjimai tokiam trečiajam asmeniui turi bÅ«ti laikomi susijusiais su teikiamomis investicinėmis paslaugomis, kuriems taikomas skatinimo priemonių režimas pagal Direktyvos 2014/65/ES nuostatas? 3) Ar Direktyvos 2014/65/ES 24 str. 9 d. turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama taip, jog finansų maklerio įmonės sumokėtas užmokestis trečiajam asmeniui laikomas atitinkančiu Direktyvos 2014/65/ES 24 str. 9 d. reikalavimus, jei toks užmokestis savo prigimtimi negali pažeisti finansų maklerio įmonės pareigos elgtis sÄ Å¾iningai, teisingai ir profesionaliai geriausiomis klientui sÄ lygomis ir jo interesais, bei atsižvelgiant į tai, kad tokie mokėjimai atliekami siekiant efektyvaus paslaugų teikimo klientams už atlikimÄ tokių funkcijų, kurias kitu atveju atliktų pati finansų maklerio įmonė?“ Teismas netenkina Å¡io praÅ¡ymo, nes, teismo vertinimu, FPRÄ® pritaikytos nuostatos yra aiÅ¡kios, todėl kreipimasis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ minėtais klausimais nepadėtų iÅ¡spręsti Å¡ios bylos teisingai.

6. PareiÅ¡kėja pateikė teismui praÅ¡ymÄ atlyginti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, iÅ¡ viso – 21 301,64 Eur. Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atstovavimo iÅ¡laidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. ABTÄ® 41 straipsnio 1 dalis numato, jog dėl iÅ¡laidų atlyginimo suinteresuota proceso Å¡alis teismui iki bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos pateikia praÅ¡ymÄ raÅ¡tu su iÅ¡laidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministras 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Rekomendacijų 7 punktas įtvirtina, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalÅ«s dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių).

Pagal Rekomendacijų 9 punktÄ teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinamas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. LVAT nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik bÅ«tinos, pagrįstos ir suinteresuotos Å¡alies realiai turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009; 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011; 2012 m. sausio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Sprendžiant, ar praÅ¡omos atlyginti iÅ¡laidos buvo bÅ«tinos, atsižvelgiama į tai, ar proceso Å¡alies iÅ¡laidavimas nebuvo perteklinis, ar atitinkama proceso Å¡alis nepiktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis, taip pat į teisingumo ir protingumo principus. Teismas gali atlyginti tik tas iÅ¡laidas, kurios tiesiogiai susijusios su bylos nagrinėjimu, o suinteresuota Å¡alis teismui turi pateikti ne tik praÅ¡ymÄ dėl iÅ¡laidų atlyginimo, bet ir iÅ¡laidų paskaičiavimÄ ir pagrindimÄ (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009).

Taigi teismui turi bÅ«ti pateikiami įrodymai, patvirtinantys, kad asmuo, praÅ¡antis, jog jam iÅ¡ kitos Å¡alies bÅ«tų priteistas patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas, realiai patyrė jo nurodytas iÅ¡laidas (LVAT 2017 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-887-552/2017). IÅ¡ byloje esančios 2019 m. gegužės 30 d. atstovavimo sutarties matyti, jog pareiÅ¡kėjÄ atstovauja advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) advokatai A. P. ir T. V.. PareiÅ¡kėjos praÅ¡yme detalizuota, jog 21 301,64 Eur suma atlygintina už: susipažinimÄ su kliento pateikta medžiaga (2 609,87 Eur); skundo parengimÄ (5 000 Eur);

Banko pateikto atsiliepimo analizę (1 154 Eur); praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo parengimÄ (1 500,14 Eur); atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimÄ (977,5 Eur); praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo TeismÄ parengimÄ (600 Eur); raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimÄ ir pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui (5 098,50 Eur); žyminį mokestį (22,5 Eur); (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) suteiktos paslaugos dėl (duomenys neskelbtini) teisinio reguliavimo (3 630 Eur); papildomas iÅ¡laidas (vertimo iÅ¡laidos, taksi iÅ¡laidos) (709,13 Eur).

Mokėjimo realumÄ patvirtina 2019 m. rugpjūčio 5 d., 2019 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. lapkričio 11 d. (duomenys neskelbtini) banko mokėjimo nurodymai. PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 5 000 Eur už skundo rengimÄ . Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjos skundas pateiktas 2019 m. birželio 18 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 970,3 Eur. Rekomendacijų 8.2 punkte nurodyta, jog už ieÅ¡kinį, prieÅ¡ieÅ¡kinį, atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ar prieÅ¡ieÅ¡kinį taikytinas koeficientas – 2,5.

Maksimali priteistina suma už skundo rengimÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų – 2 425,75 Eur (2,5 x 970,3 Eur). PraÅ¡oma suma virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus dydžius, todėl mažintina iki minėto dydžio. Papildomai atkreiptinas dėmesys, jog teismas tenkino ¼ pareiÅ¡kėjos reikalavimų, todėl, atitinkamai, tik Å¡i dalis bylinėjimosi iÅ¡laidų ir gali bÅ«ti priteistina. Tad už skundo rengimÄ pareiÅ¡kėjai priteistina 606,43 Eur suma. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti 2 609,87 Eur už susipažinimÄ su kliento pateikta medžiaga.

Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ rekomenduojamas koeficientas – 0,1. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ pateiktos medžiagos (pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas, mokėjimo nurodymų ir PVM sÄ skaitų faktÅ«rų) negalima suprasti, kada vyko nurodytos paslaugos, taip pat kiek jos truko.

Tačiau atsižvelgiant į tai, jog skundas teismui pateiktas 2019 m. birželio 18 d. Å¡iuo atveju aktualus Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2018 m. IV ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris, kaip minėta, buvo 970,3 Eur. Atitinkamai už vienÄ teisinių paslaugų valanda maksimali priteistina suma Å¡iuo atveju bÅ«tų 97,03 Eur (970,3 Eur x 0,1). Atsižvelgus į bylos apimtį, pobÅ«dį ir kompleksiÅ¡kumÄ , taip pat įvertinus bylos medžiagos (duomenų) kiekį, bei į patenkintų reikalavimų dalį (1/4) spręstina, jog 200 Eur suma už susipažinimÄ su pateikta medžiaga yra pagrįsta ir proporcinga, todėl priteistina.

PareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 1 154 Eur už atsakovo atsiliepimo į skundÄ analizę. Rekomendacijų 8.19 punkte nustatyta, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ rekomenduojamas koeficientas – 0,1. Nagrinėjamu atveju taikytinas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2019 m.

I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), kuris buvo 1262,7 Eur (kadangi atsiliepimas pateiktas 2019 m. liepos 17 d.). Maksimali priteistina suma už valandÄ už minėtas teisines paslaugas 126,27 Eur (0,1 x 1262,7 Eur). Atkreiptinas dėmesys, jog pareiÅ¡kėja nepateikė įrodymų ir nekonkretizavo, kiek valandų truko atsiliepimo į skundÄ analizė, todėl, teismo vertinimu, tai buvo palikta spręsti ir įvertinti teismui. Atsižvelgiant į bylos pobÅ«dį, kompleksiÅ¡kumÄ bei apimtį, taip pat į pareiÅ¡kėjos patenkintų reikalavimų dalį (1/4) Å¡iuo atveju už nurodytas paslaugas priteistina 150 Eur suma, kuri, teismo vertinimu, yra proporcinga ir pagrįsta.

PareiÅ¡kėja už praÅ¡ymų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo parengimÄ praÅ¡o priteisti 1 500,14 Eur. PareiÅ¡kėja nekonkretizavo nurodytų praÅ¡ymų datų, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog tokie praÅ¡ymai buvo teikti 2019 m. rugpjūčio 12 d. ir 2019 m. rugpjūčio 27 d. Å iuo atveju aktualus 2019 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1262,7 Eur. Rekomendacijų 8.16 punkte nurodyta, jog už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai koeficientas – 0,4.

Maksimali priteistina suma už aptariamojo praÅ¡ymo rengimÄ bÅ«tų 505,08 Eur (0,4 x 1262,7 Eur). Atitinkamai už dviejų praÅ¡ymų rengimÄ maksimali priteistina suma, atsižvelgiant į Rekomendacijas, Å¡iuo atveju bÅ«tų – 1 010,16 Eur (505,08 Eur x 2). Tačiau atsižvelgiant į patenkintų pareiÅ¡kėjos reikalavimų dalį (1/4) už nurodytų praÅ¡ymų rengimÄ pareiÅ¡kėjai priteistina 252,54 Eur suma. PareiÅ¡kėja už atskirojo skundo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių parengimÄ praÅ¡o priteisti 977,5 Eur.

Atskirasis skundas teismui pateiktas 2019 m. liepos 5 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus minėtas 2019 m. I ketvirčio bruto darbo užmokestis (1262,7 Eur). Rekomendacijų 8.15 punkte nurodyta, jog už atskirÄ jį skundÄ koeficientas – 0,4. Atitinkamai, maksimali suma už atskirojo skundo rengimÄ Å¡iuo atveju bÅ«tų 505,08 Eur. Tačiau atsižvelgus į patenkintų pareiÅ¡kėjos reikalavimų dalį (1/4) Å¡iuo atveju pareiÅ¡kėjai už atskirojo skundo rengimÄ priteistina 126,27 Eur suma. Už praÅ¡ymo kreiptis į Europos SÄ jungos Teisingumo Teismo parengimÄ pareiÅ¡kėja praÅ¡o priteisti 600 Eur.

Nurodytas praÅ¡ymas pateiktas teismui 2019 m. lapkričio 4 d., todėl Å¡iuo atveju aktualus 2019 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis, kuris tuo metu buvo 1289 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.16 punktÄ (už kitÄ dokumentÄ , kuriame pareikÅ¡tas praÅ¡ymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiÅ¡kinimai koeficientas – 0,4), maksimali priteistina suma Å¡iuo atveju bÅ«tų 515,6 Eur (1289 Eur x 0,4). Atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, pareiÅ¡kėjai už nurodyto praÅ¡ymo parengimÄ priteistina 128,9 Eur suma.

PareiÅ¡kėja už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimÄ ir pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui praÅ¡o priteisti 5 098,50 Eur. Minėta, jog už vienÄ teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandÄ , dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandÄ ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandÄ rekomenduojamas koeficientas – 0,1 (Rekomendacijų 8.19 punktas).

PareiÅ¡kėja nurodytoje skiltyje taip pat nedetalizavo kada buvo teikiamos nurodytos paslaugos, nenurodė, kiek laiko jos buvo teikiamos (Pažymėtina, jog pareiÅ¡kėjos pateiktose sÄ skaitose faktÅ«rose Å¡ios paslaugos nėra detalizuojamos, sÄ skaitose tik nurodoma „už teisines paslaugas“). Posėdžiai byloje vyko 2019 m. lapkričio 13 d., 2019 m. gruodžio 10 d. ir 2020 m. sausio 15 d. Pažymėtina, jog teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis, minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).

Kadangi 2019 m. gruodžio 10 d. posėdis truko 5 min. (prasidėjo 15.02 val., baigėsi 15.07 val.) bylinėjimosi iÅ¡laidos už jį nepriteistinos. Tačiau 2019 m. lapkričio 13 d. posėdis prasidėjo 9.29 val., baigėsi – 12.40 val., t. y . truko 3 val. 11 min. Atitinkamai laikoma, jog posėdis truko 3 val. (Rekomendacijų 9 punktas). Kadangi nurodytas posėdis vyko 2019 m. lapkričio 13 d., Å¡iuo atveju aktualus 2019 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis (1289 Eur). Tad maksimali priteistina suma už teisinių paslaugų teikimÄ (atstovavimÄ posėdyje) Å¡iuo atveju yra 128,9 Eur (1289 Eur x 0,1).

Kadangi posėdis truko 3 val., priteistina suma – 386,7 Eur. Tačiau įvertinus patenkintų reikalavimų dydį Å¡i suma mažintina iki 96,67 Eur. 2020 m. sausio 15 d. posėdis prasidėjo 13.12 val., baigėsi – 14.52 val. (truko 1.40 val., todėl laikoma, kad posėdis užėmė 2 val.) Maksimali priteistina suma už 2 valandas teisinių konsultacijų (atstovavimo teisme) – 257,8 Eur. Å i suma mažintina iki 64,45 Eur, įvertinus patenkintų reikalavimų dydį. Ä®vertinus tai, kas iÅ¡dėstyta, taip pat atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjos atstovų darbo laiko sÄ naudas rengiantis bylai, pareiÅ¡kėjai iÅ¡ atsakovo priteistina 200 Eur už pasiruoÅ¡imÄ teismo posėdžiui ir atstovavimÄ jame.

PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų rengimÄ . PareiÅ¡kėja ir Å¡ioje skiltyje taip pat nekonkretizavo, už kokius bÅ«tent paaiÅ¡kinimus yra praÅ¡oma atlyginti iÅ¡laidas. Tačiau įvertinus bylos duomenys matyti, jog pareiÅ¡kėjos atstovai pateikė paaiÅ¡kinimus 2019 m. lapkričio 11 d. ir lapkričio 12 d. 2019 m. II ketvirčio bruto darbo užmokestis –1289 Eur. Maksimali priteistina suma už raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų parengimÄ â€“ 515,6 Eur (1289 Eur x 0,4 (Rekomendacijų 8.16 punktas).

Atitinkamai už dviejų dokumentų parengimÄ maksimali priteistina suma – 1 031,2 Eur. Å i suma mažintina iki 257,8 Eur (1/4 patenkintų reikalavimų). PareiÅ¡kėjai priteistina ¼ sumokėto žyminio mokesčio – 5,62 Eur. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o priteisti papildomas iÅ¡laidas (vertimo iÅ¡laidos, taksi iÅ¡laidos). Kaip jau minėta, priteistinos tik pagrįstos ir su bylos nagrinėjimu susijusios iÅ¡laidos. Nekonkretizuotos ir neįrodytos iÅ¡laidos negali bÅ«ti priteisiamos. Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nepateikė praÅ¡omų iÅ¡laidų įrodymų (pvz., kaip buvo apskaičiuotas vertimo iÅ¡laidos, nepateikė sÄ skaitų už vertimÄ ).

Be to, Rekomendacijų 3 punkte įtvirtinta, jog advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitÄ vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos iÅ¡laidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės iÅ¡laidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ Å¡alies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iÅ¡ kitos vietovės dalyvavimas byloje bÅ«tinas.

Konstatuotina, jog Å¡ioje skiltyje nurodytos paslaugos (vertimo iÅ¡laidos, taksi iÅ¡laidos), negali bÅ«ti priteistinos, kadangi teismui nebuvo pateikti jokie jų įrodymai. PareiÅ¡kėja taip pat praÅ¡o atlyginti 3 630 Eur iÅ¡laidas už (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros (duomenys neskelbtini) suteiktas paslaugas dėl (duomenys neskelbtini) teisinio reguliavimo. Atkreiptinas dėmesys, jog Å¡i praÅ¡ymo dalis, kaip ir aukščiau aptarta, yra nepagrįsta įrodymais. Atsakovės atstovai nepateikė jokių duomenų, jog jų nurodytos paslaugos net buvo suteiktos (t. y. nepateikė jokių sÄ skaitų už (duomenys neskelbtini) advokatų kontoros paslaugas, nenurodė jų kainų, nekonkretizavo, dėl kokių klausimų buvo konsultuotasi ir ar tie klausimai buvo susiję su bylos pagrindimu ir buvo bÅ«tini (LVAT 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009)).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ši prašymo dalis atmestina kaip nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas iš dalies. Pareiškėjai iš atsakovo priteistina 1 927,57 Eur atstovavimo išlaidų suma. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Panaikinti Lietuvos banko valdybos 2019 m. gegužės 14 d. nutarimÄ Nr. 03-94 „Dėl poveikio priemonių taikymo UAB „INVL Asset Management“ ta apimtimi, kurioje konstatuotas pažeidimas Nr. 3 ir už kurį skirta 40 000 Eur bauda. LikusiÄ skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ . PareiÅ¡kėjos uždarosios akcinės bendrovės „INVL Asset Management“ praÅ¡ymÄ dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo tenkinti iÅ¡ dalies.

Priteisti pareiÅ¡kėjai uždarajai akcinei bendrovei „INVL Asset Management“ iÅ¡ atsakovo Lietuvos banko 1 927,57 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų Å¡ioje administracinėje byloje Nr. eI-664-815/2020. Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai Jovita Einikienė Iveta Pelienė Ernestas Spruogis