2019-06-12 Nr. AB-12771-3-62-3-00012-2019-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eAS-422-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00012-2019-9

Procesinio sprendimo kategorija 44.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. birželio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BLG Terminalas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „BLG Terminalas“ (tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“) dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, atlyginimo dydžio už žemės sklypą nustatymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija) kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. akto Nr. ŽVP-2-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5233/0013:535) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje)“ (toliau – ir 2018 m. spalio 24 d. aktas) teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „BLG Terminalas“ 0,4933 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad atsakovui UAB „BLG Terminalas“ atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. aktu paimtą 0,4933 ha ploto žemės sklypą, dydis yra 36 280 Eur.

Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2018 m. spalio 24 d. akto teisėtumą; leido įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo UAB „BLG Terminalas“ nuosavybės teise valdomą 0,4933 ha žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams.

Nutartyje buvo nurodyta, kad dėl pareiškimo dalies dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo UAB „BLG Terminalas“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, bylos nagrinėjimas atidėtinas (Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 6 str. 4 d.).

Atsakovas UAB „BLG Terminalas“ 2019 m. balandžio 9 d. prašė iki bylos išnagrinėjimo leisti atsakovui UAB „BLG Terminalas“ disponuoti pareiškėjo Susisiekimo ministerijos į notarės Rasos Birutienės depozitinę sąskaitą pervesta 36 280 Eur suma.

Atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjimas dėl nuostolių kompensacijos sumos gali užtrukti, atsakovas prašė teismo iki galutinio sprendimo šioje byloje priėmimo leisti disponuoti notarės depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, kurias pareiškėjas pervedė kaip kompensaciją atsakovui. Pareiškėjo atstovas nurodė, jog Įstatyme nėra tiesiogiai įtvirtinta žemės sklypo savininko teisė disponuoti notarės depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis, todėl pareiškėjas leistų notarei pinigus pervesti tik tuo atveju, jeigu bus priimta atitinkama teismo nutartis, kuri leistų atsakovui disponuoti depozitinėje sąskaitoje esančiomis lėšomis iki kol bus galutinai išspręstas ginčas dėl nuostolių sumos. Atsakovo vertinimu, Įstatymas nereglamentuoja momento, nuo kurio turto savininkas įgyja nuosavybės teisę į depozitinėje sąskaitoje esančius pinigus, todėl pagal analogiją galėtų būti taikoma Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalies nuostata. Toks taikymas atitiktų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus bei leistų mažinti galimus atsakovo nuostolius.

II. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi nutarė atsakovo prašymo dėl leidimo disponuoti piniginėmis lėšomis netenkinti.

Teismas nustatė, kad Regionų apygardos administracinio teismas 2019 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 24 d. akto teisėtumą. Leisti įregistruoti Nekilnojamojo turto registre paimtą visuomenės poreikiams atsakovo UAB „BLG Terminalas“ nuosavybės teise valdomą 0,4933 ha žemės sklypą valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Kauno rajono savivaldybės teritorijoje). Pareiškimo dalį dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo UAB „BLG Terminalas“ nuosavybės teise valdomą žemės sklypą bylos nagrinėjimą atidėti (Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjas Susisiekimo ministerija 2018 m. gruodžio 13 d. raštu pranešė atsakovui, jog pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 422 pervedė į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės depozitinę sąskaitą Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 24 d. akte nurodytą atlyginimo sumą – 36 280 Eur.

Teismas pažymėjo, kad Įstatymo 1 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo paskirtį, 2 dalyje nustatyta, kad šio įstatymo nustatytoms žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms Lietuvos Respublikos žemės įstatymo VIII skyriaus nuostatos ir jas įgyvendinantys teisės aktai netaikomi.

Teismas, atsižvelgęs į Įstatymo 6 straipsnio 3 dalį bei Žemės įstatymo nuostatas, nusprendė, kad atsakovo prašymas dėl leidimo disponuoti piniginėmis lėšomis (36 280 Eur), kurias pareiškėjas 2018 m. gruodžio 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 422 pervedė į Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notarės Rasos Birutienės depozitinę sąskaitą Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 24 d. akto pagrindu, yra teisiškai nepagrįstas, nes į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra garantas projektą įgyvendinančios institucijos galimoms išlaidoms padengti ar mažesnio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę išmokėjimo procedūroms įgyvendinti, o Žemės įstatymo VIII skyriaus, reglamentuojančio žemės paėmimą visuomenės poreikiams, nuostatos leidimui disponuoti piniginėmis lėšomis yra netaikytinos.

III. Atsakovas UAB „BLG Terminalas“ atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartį ir atsakovo prašymą tenkinti – leisti atsakovui disponuoti Susisiekimo ministerijos į notarės depozitinę sąskaitą perversta 36 280 Eur suma.

Atsakovas teigia, kad pirmosios instancijos teismo išaiškinimas, kad į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą pervesta suma yra garantas projektą įgyvendinančios institucijos galimoms išlaidoms padengti ar mažesnio atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę išmokėjimo procedūroms įgyvendinti, yra plečiamasis.

Atsakovo teigimu, šiuo atveju yra svarbi aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas jau patvirtino Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 24 d. aktą dėl žemės paėmimo, be to, paimamas sklypas jau įregistruotas valstybės vardu. Aplinkybė, kad toliau vyksta ginčas tik dėl nuostolių sumos, nėra savaime pateisinanti lėšų „įšaldymą“ depozitinėje sąskaitoje neapibrėžtą laikotarpį (kol vyksta procesas teisme) ir draudimą jas išmokėti atsakovui.

Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apskaičiuota kompensacijos suma, negalėjo elgtis kitaip kaip tik nepasirašyti Nacionalinės žemės tarnybos 2018 m. spalio 24 d. akto.

Šiuo atveju aktualus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. gegužės 20 d. išaiškinimas byloje Nr. 05/07, kurioje Konstitucinis Teismas nurodė, kad kol nebus pasiektas susitarimas dėl atlyginimo už paimamą nuosavybę ar ginčo neišspręs teismas, nuosavybė iš savininko negali būti paimama. Nagrinėjamu atveju nuosavybė jau paimta ir įregistruota valstybės vardu, tačiau atsakovas negali naudotis pareiškėjo apskaičiuota kompensacijos suma.

Pirmosios instancijos teismas, nurodydamas, kad notaro depozitinėje sąskaitoje laikomi pinigai yra projektą įgyvendinančios institucijos garantas galimoms išlaidoms, tačiau Įstatymas neįtvirtina, kad tokios lėšos yra projektą įgyvendinančios institucijos garantas. Be to, atsakovo nuomone, tokiu atveju teismas turėjo vertinti, ar konkrečiai byloje egzistuoja aplinkybės, t. y. trukdymas paimti žemės sklypą ar nuostolių mažinimo galimybė. Nagrinėjamu atveju neegzistuoja galimybė, kad pareiškėjas patirs kokius nors nuostolius dėl trukdymo paimti sklypą. Be to, atsakovas ginčija pareiškėjo nustatytą kompensacijos dydį bei prašo teismo nustatyti, kad dėl paimamo sklypo nuosavybės teisės praradimo patiriami nuostoliai sudaro žymiai didesnę sumą. Nėra jokių prielaidų, kad kompensacijos suma galėtų būti mažesnė. Net jeigu teismas nustatytų mažesnę kompensacijos sumą, atsakovas ją grąžintų iš savo lėšų.

Leidimas disponuoti į notarės depozitinę sąskaitą pervestomis lėšomis atitiktų teisingumo ir protingumo principus, kadangi bylos nagrinėjamas teisme gali užsitęsti neribotą laiką. Tokį ilgą laikotarpį atsakovas, negalėdamas naudotis pinigų suma, patiria dar daugiau nuostolių, nes neturi galimybės mažinti savo nuostolių, gautų lėšų investuoti, pavyzdžiui, įsigyti ir nuomoti kitą nekilnojamojo turto objektą. Už tokį lėšų „įšaldymą“ atsakovas negaus procesinių palūkanų.

Atsakovo vertinimu, Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas remtis Žemės įstatymo nuostatomis yra skirtas tam, kad būtų užtikrinta sklandi ir greita žemės paėmimo procedūra. Tačiau tai nereiškia, kad pagal analogiją negalėtų būti atsižvelgta į Žemės įstatymo nuostatas, kai konkretus klausimas nėra išspręstas Įstatyme.

Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad atsakovas Įstatymo nuostatas aiškina plečiamai, o tai prieštarauja paties žemės paėmimo visuomenės poreikiams proceso kaip viešojo intereso prigimčiai ir imperatyviam reguliavimui.

Pareiškėjo vertinimu, nors susiklosčiusios situacijos Įstatymas tiesiogiai nereglamentuoja, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymas imperatyviai reglamentuoja viešuosius žemės paėmimo visuomenės poreikiams santykius ir tokio elgesio modelio nenumato, įstatymui tiesiogiai nenumatant, jog žemės savininkui gali būti pervedama neginčijama atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę suma, atsakovo pateikto prašymo nėra teisinio pagrindo tenkinti.

Įstatymo 6 straipsnio 4 dalis žemės paėmimo visuomenės poreikiams teisminį procesą išskiria į dvi dalis – akto teisėtumo patvirtinimą ir atlyginimo už paimamą žemę nustatymą. Nagrinėdamas ginčą dėl atlyginimo dydžio už paimamą visuomenės poreikiams žemės sklypą nustatymo teismas nustato žemės sklypo vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, bei priimamu sprendimu nustato atsiskaitymo su žemės sklypo savininku sąlygas, tačiau vadovaujantis minėta straipsnio nuostata nesuteikiama galimybė dar nesant teismo sprendimo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą ir nenustačius tokio atlyginimo sąlygų neginčijama suma gali būti pervedama žemės sklypo savininkui nepriklausomai nuo to, ar jau yra įsiteisėjusi nutartis dėl visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo teisėtumo patvirtinimo, ar ne.

Dėl atsakovo argumento, jog teisės aktai nenumato, kad pareiškėjo pervesta pinigų suma yra laikytina garantu, pareiškėjas pažymi, kad teismui dar nepriėmus sprendimo dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio ir nenustačius tokio atlyginimo sąlygų, neginčijama suma neturėtų būti pervedama žemės sklypo savininkui. Ginčas vyksta ne tik dėl nuostolių sumos didinimo – pagal įstatymą ginčo atveju teismas nustato nuostolių sumą, kuri gali būti tik didesnė už apskaičiuotą akte sumą, tiek ir mažesnė, t. y. ginčo atveju yra laikoma, kad nuostolių suma yra nenustatyta ir ją nustato teismas sprendimu, todėl ir nuostolių mokėjimui iki ginčo išsprendimo teisme pagrindo nėra.

Pareiškėjo vertinimu, Įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams kaip analogija negali būti taikoma ne tik Žemės įstatymo 47 straipsnio 7 dalis, bet ir visas Žemės įstatymo VIII skyrius. Pareiškėjas teigia, kad vėliau po Žemės įstatymo įsigaliojimo buvo priimtas specialus įstatymas, reglamentuojantis santykius, susijusius su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, todėl Žemės įstatymo VIII skyrius, kurio dauguma nuostatų prieštarauja Įstatyme nustatytoms, negali būti taikomas, ir tai imperatyviai nustatyta pačiame Įstatyme.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta tenkinti atsakovo prašymą leisti disponuoti depozitinėje sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas priima ne tik sprendimus, bet ir nutartis, kuriomis gali būti išsprendžiami ne mažiau svarbūs klausimai nei teismo sprendimais. Tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti administracinio proceso principai reikalauja, kad proceso šaliai būtų suteikta galimybė apskųsti, jos manymu, neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Tokiais atvejais paduodamas atskirasis skundas, kurio padavimui ir nagrinėjimui taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) ketvirtajame skyriuje numatytas išimtis (ABTĮ 151 str.). Antra vertus, atkreiptinas dėmesys, kad atskirojo skundo objektais gali būti ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui šio įstatymo nustatytais atvejais arba kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Nesant ABTĮ 152 straipsnio 1 dalyje nustatytų sąlygų, priimtos nutartys atskiraisiais skundais negali būti skundžiamos, o motyvai dėl jų teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą ar atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo išspręstas skundo priėmimo klausimas, jeigu toks procesinis dokumentas byloje yra teikiamas.

Nagrinėjamu atveju Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. balandžio 23 d. nutartimi atsisakė tenkinti atsakovo prašymą leisti naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas. Galimybė dėl tokios nutarties paduoti atskirąjį skundą tiesiogiai ABTĮ nenumatyta, tokia nutartis taip pat neužkerta galimybės ir tolesnei bylos eigai, todėl, remiantis minėta ABTĮ 152 straipsnio 1 dalimi, darytina išvada, jog Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu.

Kadangi skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutartis, kuria teismas netenkino atsakovo prašymo leisti naudoti depozitinėje sąskaitoje esančias lėšas, yra neskundžiama, apeliacinis procesas pagal atsakovo atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. balandžio 23 d. nutarties nutraukiamas (ABTĮ 138 str. 8 d., 151 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 138 straipsnio 8 dalimi ir 151 straipsniu, teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „BLG Terminalas“ atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2019 m. balandžio 23 d. nutarties nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan