Legislator Case Law & Legislation
bd9ff50c-4d71-4db4-bb3b-5a603fb7e509 AI generated

bd9ff50c-4d71-4db4-bb3b-5a603fb7e509 · Regionų administracinis teismas

Case Number bd9ff50c-4d71-4db4-bb3b-5a603fb7e509
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Legislator headnote

AI generated

bd9ff50c-4d71-4db4-bb3b-5a603fb7e509 · Regionų administracinis teismas: Apie nusiskundimus, susijusius su nemiga ar parazitų sukandžiojimu, asmens sveikatos istorijoje duomenų nėra. Visi Å¡ie pareiÅ¡kėjo susirgimai nebuvo įtakoti blogų gyvenimo sÄ lygos pataisos namuose, o yra tik bendro pobÅ«džio susirgimai, kurių simptomai gali pasireikÅ¡ti ir gyvenant laisvėje. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, baimės, nerimo, emocinės depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-5209-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01159-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui – V.L., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V.L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas 2018 m. birželio 8 d. skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl prieÅ¡taraujančių teisės aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 2-7) nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2 sektoriuje nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. netinkamomis sÄ lygomis.

Gyvenamosiose patalpose buvo prastas apÅ¡vietimas. TrÅ«ko gyvenamojo ploto, ventiliacija buvo prasta, buvo tarakonų ir blakių. TrÅ«ko pisuarų, klozetų ir praustuvų. Ryte 4 pisuarais ir 6 klozetais turėjo pasinaudoti apie 200 žmonių, praustuvai buvo tik 9. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo duÅ¡o, todėl juo pasinaudoti kasdien nebuvo įmanoma. Nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra kreipęsis žodžiu į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . Pasivaikščiojimo kiemas buvo tik 300 kv. m dydžio ir jame turėjo vaikščioti 200 nuteistųjų.

Dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui buvo sugadintas regėjimas, pareiÅ¡kėjas patyrė emocinį stresÄ , buvo žeidžiamas pareiÅ¡kėjo orumas, pareiÅ¡kėjas nuolat patirdavo emocinių, psichologinių bei dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrėtimÄ . Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-17) nurodė, kad minimaliai tenkančio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.

Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabučio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaičių, paprastai užima pusę arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvę.

Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvė, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmės atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkės numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judėti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinės sÄ lygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.

Be to, ne visada visos miegamojo vietos būna užimtos, todėl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Karantino patalpose įrengtos 3 praustuvės, 3 dušo sieteliai, 4 klozetai, 7 būryje - 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvės, 3 kojų plautuvės, 9 būryje - 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 4 kojų plautuvės, 15-16 būriuose – 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvės, 1dušo sietelis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.

įsakymu Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo”, 258 punktas nustato reikalavimÄ sudaryti nuteistiesiems galimybę pasinaudoti duÅ¡u ne rečiau kaip kartÄ per savaitę. Ä®staigoje patvirtintas ir visuose stenduose vieÅ¡ai paskelbtas naudojimosi duÅ¡u grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji duÅ¡ine gali naudotis kartÄ per savaitę. Ä®staigos 2-o sektoriaus bendros duÅ¡inės plotas 67,48 kv. m, joje įrengta 15 purkÅ¡tukų. PareiÅ¡kėjas skundais dėl inventoriaus trÅ«kumo sanitariniuose mazguose, bÅ«tinybės laukti eilėse prie sanitarinių mazgų ir neveikiančių dušų, į Ūkio skyrių nesikreipė.

Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, patvirtintais Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 „Dėl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“, 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 bÅ«riuose įrengtas dieninis apÅ¡vietimas. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keičiami naujais. PareiÅ¡kėjas skundais, kad gyvenamosiose patalpose tamsu, į Ūkio skyrių nesikreipė. 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 bÅ«rių gyvenamosios patalpos buvo vėdinamos per langus.

BÅ«rių sanitariniai mazgai vėdinami per langus ir ventiliacines angas. Ä®staigos 2-ame sektoriuje prie 5, 6, 7, 8 bÅ«rių yra pasivaikščiojimo kiemas, kurio plotas 1550 kv. m, o prie 9, 10, 11, 12 bÅ«rių yra pasivaikščiojimo kiemas, kurio plotas 3800 kv. m, prie 15, 16 bÅ«rių yra pasivaikščiojimo kiemas, kurio plotas 551 kv. m. Ä®staiga 2014 m. lapkričio 14 d. buvo sudarius sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“ pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos.

Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“ pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Darbai Ä®staigoje atliekami 2 kartus per mėnesį ir pagal poreikį. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpos, kuriose bÅ«na pastebėti kenkėjai. Patalpos, kuriose kenkėjų nepastebėta, darbai neatliekami. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų).

Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Periodu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. 2-o sektoriaus 7 bÅ«rio 3 brigados, 9 bÅ«rio 2 brigados, 16 bÅ«rio 6 brigados ir karantino patalpų, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai netikrino. PareiÅ¡kėjo asmens sveikatos istorijoje ginčo laikotarpiu yra duomenų, kad jis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos skyrių kreipės dėl skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidėjimo, stuburo skausmo, skrandžio skausmo, dėl alerginio odos bėrimo ir slogos.

Apie nusiskundimus, susijusius su nemiga ar parazitų sukandžiojimu, asmens sveikatos istorijoje duomenų nėra. Visi Å¡ie pareiÅ¡kėjo susirgimai nebuvo įtakoti blogų gyvenimo sÄ lygos pataisos namuose, o yra tik bendro pobÅ«džio susirgimai, kurių simptomai gali pasireikÅ¡ti ir gyvenant laisvėje. PareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus, dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, baimės, nerimo, emocinės depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipė.

PareiÅ¡kėjas savo skundÄ grindžia abstrakčiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nėra konkretÅ«s. PareiÅ¡kėjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybė arba savivaldybė).

Å is atsakomybės subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinė atsakomybė be kaltės):

1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybė negalima.

Pareiškėjas skunde nurodė, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.

Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnės kamerų tipo patalpoms, dėl to Å¡iose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1907-525/2018).

Byloje pateikti įrodymai (b. l. 10, 21, 23-24) patvirtina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. liepos 27 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas 40,69 kv., įrengta 13 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,13 kv .m gyvenamojo ploto, nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 16 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 7 būrio 3 brigadoje, kurios plotas 51,73 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 16 būrio 6 brigadoje, kurios plotas 51,76 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. lapkričio 15 d. iki 2017 m. liepos 20 d. pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę 9 būrio 2 brigadoje, kurios plotas 32,62 kv. m, todėl pareiškėjui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto.

Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais duomenimis nepaneigti, todėl teismas jais vadovaujasi spręsdamas dėl pareiÅ¡kėjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 27 d. (iÅ¡ viso 5 paras) pareiÅ¡kėjui esant laikomam karantino patalpoje, jo teisė į jam priklausančiÄ gyvenamojo ploto normÄ buvo pažeista (trÅ«ko 0,47 kv. m ploto). Nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3677-575/2016).

Todėl teismas sutinka su pareiÅ¡kėjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai dar labiau ribojo pareiÅ¡kėjo teisę bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisėtais, todėl atsiranda pagrindas spręsti klausimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kėjas nurodė, kad trÅ«ko sanitarinių įrenginių: klozetų, pisuarų ir praustuvių. Laisvės atėmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d.

Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvę deÅ¡imčiai asmenų, tualete – po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. Pažymėtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaičius. Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.

įsakymu Nr. V-245 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi būti įrengtas klozetas (gali būti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvė 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. Iš atsakovo pateiktos Marijampolės PN 2018 m. birželio 29 d. pažymos Nr. 4-10815 (b. l.

22) ir Pravieniškių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 6 d. pažymos Nr. 88-390 (b. l. 23-25) matyti, kad ginčui aktualiu laikotarpiu 7 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti 5 unitazai ir pisuarai, 6 praustuvės ir 2 kojų plautuvės, būryje buvo 50 asmenų, 9 būryje buvo įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 4 kojų plautuvės, būryje buvo iki 58 asmenų. Taigi, sanitarinių įrenginių skaičiaus norma 7 ir 9 būriuose nebuvo pažeista. Tačiau iš pateiktų įrodymų matyti, jog 15 ir 16 būriams yra skirtas vienas sanitariniai mazgas, kuriame yra įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, 8 praustuvės ir 1 dušo sietelis.

Atsakovas pateikė įbylÄ duomenis, jog 16 bÅ«ryje buvo 84 asmenys, tačiau nepateikė duomenų, kiek asmenų buvo 15 bÅ«ryje, todėl teismas konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkričio 14 d. pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaičius, tenkantis Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normose nurodytam atitinkamam skaičiui, todėl ir pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kėjo skundo aplinkybės dėl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi.

Dėl pasivaikščiojimo kiemelių dydžio, pažymėtina, kad Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažo pasivaikščiojimo kiemų ploto atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėjas taip pat teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių.

PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 6 d. pažyma Nr. 88-390 patvirtina, jog 2014 m. lapkričio 14 d. PravieniÅ¡kių PN-AK buvo sudarę sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB „Dezinfa“, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos (b. l. 23-25). Taip pat atsakovas į bylÄ pateikė 2016 m. lapkričio 23 d. Kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytÄ su UAB „Utenos deratizacija (b. l. 26-29).

Taip pat atsakovas į bylÄ pateikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijas (b. l. 31-41). Byloje nėra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl kenkėjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Be to iÅ¡ 2018 m. liepos 3 d. medicininio pažymėjimo (b. l.

19) matyti, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu nėra kreipęsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dėl parazitų sukandžiojimo (b. l. 19). PareiÅ¡kėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo prastas apÅ¡vietimas, prasta ventiliacija. Ginčo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (galiojusi iki 2015 m. lapkričio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d.

įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d., toliau – Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi būti skaidraus stiklo langai. Natūralaus apšvietimo koeficientas turi būti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinė apšvieta turi būti 200 lx (Higienos normos HN 76:2010 22 p.).

Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnė kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas, turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Ä® bylÄ atsakovo atstovas pateikė teismui Pataisos įstaigos Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 4 d. pažymÄ Nr. 88-390 (b. l. 23-25), kurioje nurodyta, jog 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 bÅ«rių gyvenamuosiuose bÅ«riuose įrengtas dieninis apÅ¡vietimas.

Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, ar sugadintus Å¡viestuvus jie nedelsiant keičiami naujais. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus ir ventiliacines angas. Jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų kopijų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinančių nurodytas aplinkybes į bylÄ nėra pateikta. Taigi, įvertinus nurodytÄ , iÅ¡ esmės galimas atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu konstatavimas, tačiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ tenka pareiÅ¡kėjui.

Å iuo atveju pareiÅ¡kėjas nenurodė, kokioje konkrečioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apÅ¡vieta, ventiliacija, į bylÄ nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kėjo reikÅ¡tas pretenzijas dėl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl abstrakčių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisėti PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmai. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad duÅ¡u galėjo pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitę.

Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u. Atsakovo atstovo pateiktoje 2018 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 88-390 nurodyta, kad įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose vieÅ¡ai paskelbtas naudojimosi duÅ¡u grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji duÅ¡ine gali naudotis kartÄ per savaitę. Pats pareiÅ¡kėjas neneigia, jog turėjo galimybę kartÄ per savaitę pasinaudoti duÅ¡u, todėl nėra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų Å¡iuo aspektu.

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad dėl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kėjui buvo sugadintas regėjimas, pareiÅ¡kėjas patyrė emocinį stresÄ , buvo žeidžiamas pareiÅ¡kėjo orumas, pareiÅ¡kėjas nuolat patirdavo emocinių, psichologinių bei dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrėtimÄ . IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2018 m. birželio 29 d. pažymos Nr. 73(2)-567 matyti, kad pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu dėl dvasinių sukrėtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, baimės, nerimo, emocinės depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimÄ galėjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, į psichologus nesikreipė (b. l. 20). 2018 m. liepos 3 d. medicininis pažymėjimas Nr. 81(2)389 patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kėjas į gydytojus kreipėsi dėl skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidėjimo, stuburo skausmo, skrandžio skausmo, alerginio odos bėrimo bei slogos.

Tačiau tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimai yra bÅ«dingi ir laisvėje esantiems asmenims, todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog juos sÄ lygojo netinamos kalinimo sÄ lygos (gyvenamojo ploto trÅ«kumas ir sanitarinių įrenginių trÅ«kumas). Todėl spręstina, jog byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kėjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galėtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Â byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas netinkamomis sÄ lygomis buvo laikomas neilgÄ laikotarpį (5 paras pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma karantino patalpose, 29 paras trÅ«ko sanitarinių įrenginių), byloje nėra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kėjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmės atlikimo sÄ lygos. Konkrečiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kėjas bÅ«tų buvęs kalinamas kankinančiomis, t.y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.

Tačiau teismui nekyla abejonių, kad dėl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, sanitarinių įrenginių trÅ«kumo), pareiÅ¡kėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavęs, kad galimybės nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkančiÄ teisės aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-121/2009).

Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmę, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kėjui padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 97 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kėjo V.L. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų – atvirosios kolonijos, 97 Eur (devyniasdeÅ¡imt septynis eurus) neturtinės žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjas Algis Markevičius