bd9ff50c-4d71-4db4-bb3b-5a603fb7e509 · Regionų administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedvalstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
Legislator headnote
AI generatedbd9ff50c-4d71-4db4-bb3b-5a603fb7e509 · Regionų administracinis teismas: Apie nusiskundimus, susijusius su nemiga ar parazitų sukandžiojimu, asmens sveikatos istorijoje duomenų nÄra. Visi Å¡ie pareiÅ¡kÄjo susirgimai nebuvo įtakoti blogų gyvenimo sÄ lygos pataisos namuose, o yra tik bendro pobÅ«džio susirgimai, kurių simptomai gali pasireikÅ¡ti ir gyvenant laisvÄje. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į PsichologinÄs tarnybos skyriaus specialistus, dÄl dvasinių sukrÄtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, baimÄs, nerimo, emocinÄs depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimÄ galÄjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipÄ.
Full text
?AdministracinÄ byla Nr. I-5209-554/2018 Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01159-2018-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2; 20.2.3; 20.2.3.2; 37.3; 37.6; 55.1.1 (S) REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 11 d. Kaunas Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mų teisÄjas Algis MarkeviÄius, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiÅ¡kÄjui â V.L., nedalyvaujant atsakovo - Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, atstovui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo administracinÄ bylÄ pagal pareiÅ¡kÄjo V.L. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo priteisimo.
Teismas n u s t a t Ä: PareiÅ¡kÄjas 2018 m. birželio 8 d. skundu kreipÄsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 11 000 Eur neturtinÄs žalos atlyginimui dÄl prieÅ¡taraujanÄių teisÄs aktams įkalinimo sÄ lygų sudarymo laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. PareiÅ¡kÄjas skunde (b. l. 2-7) nurodÄ, taip pat paaiÅ¡kino teismo posÄdžio metu, kad buvo kalinamas PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos 2 sektoriuje nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. netinkamomis sÄ lygomis.
Gyvenamosiose patalpose buvo prastas apÅ¡vietimas. TrÅ«ko gyvenamojo ploto, ventiliacija buvo prasta, buvo tarakonų ir blakių. TrÅ«ko pisuarų, klozetų ir praustuvų. Ryte 4 pisuarais ir 6 klozetais turÄjo pasinaudoti apie 200 žmonių, praustuvai buvo tik 9. Gyvenamajame sektoriuje nebuvo duÅ¡o, todÄl juo pasinaudoti kasdien nebuvo įmanoma. NurodÄ, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų yra kreipÄsis žodžiu į bÅ«rio virÅ¡ininkÄ . PasivaikÅ¡Äiojimo kiemas buvo tik 300 kv. m dydžio ir jame turÄjo vaikÅ¡Äioti 200 nuteistųjų.
DÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjui buvo sugadintas regÄjimas, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ emocinį stresÄ , buvo žeidžiamas pareiÅ¡kÄjo orumas, pareiÅ¡kÄjas nuolat patirdavo emocinių, psichologinių bei dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrÄtimÄ . Atsakovo atstovas PravieniÅ¡kių PN-AK su pareiÅ¡kÄjo skundu nesutiko ir praÅ¡Ä jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime į skundÄ (b. l. 10-17) nurodÄ, kad minimaliai tenkanÄio vienam kalinamam gyvenamosiose patalpose gyvenamųjų patalpų ploto norma pažeista nebuvo.
Kiekvienam nuteistajam pataisos įstaigos direktoriaus įsakymu yra skiriama miegamoji vieta, esanti tam tikro konkretaus bÅ«rio atskiros brigados gyvenamojoje zonoje. Kiekvienos brigados miegamoji sekcija yra atskiras bendrabuÄio tipo kambarys. BÅ«rio patalpos apjungia kelių brigadų sekcijas ir, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir bÅ«riui priskirtų nuteistųjų skaiÄių, paprastai užima pusÄ arba visÄ gyvenamojo pastato aukÅ¡tÄ . Kiekvieno bÅ«rio patalpų miegamosios sekcijos yra sujungtos bendru koridoriumi ir sudaro vientisÄ gyvenamÄ jÄ erdvÄ.
Kiekvieno bÅ«rio gyvenamosiose patalpose yra įrengta prausykla, tualetas ir virtuvÄ, o kai kuriose, atsižvelgiant į esamÄ infrastruktÅ«rÄ ir laisvÄ plotÄ , yra įrengti ir poilsio kambariai arba bibliotekos. Pataisos įstaigoje nustatytas bausmÄs atlikimo režimas, kuris numato, kad dienotvarkÄs numatytu laiku nuo 6 val. 30 min. iki 22 val. 30 min. nuteistieji gali laisvai judÄti savo bÅ«rio gyvenamosiose patalpose, taip pat viso lokalinio sektoriaus teritorijoje. PažymÄjo, kad pareiÅ¡kÄjui nebuvo sudarytos iÅ¡imtinÄs sÄ lygos, pabloginusios jo laisvÄs atlikimo bausmÄ pataisos namuose, kuriomis bÅ«tų pažeidžiamos jo gyvenimo sÄ lygos.
Be to, ne visada visos miegamojo vietos bÅ«na užimtos, todÄl nuteistiesiems gyvenamojo ploto tenka daugiau. Karantino patalpose įrengtos 3 praustuvÄs, 3 duÅ¡o sieteliai, 4 klozetai, 7 bÅ«ryje - 5 unitazai, 3 pisuarai, 6 praustuvÄs, 3 kojų plautuvÄs, 9 bÅ«ryje - 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvÄs, 4 kojų plautuvÄs, 15-16 bÅ«riuose â 6 unitazai, 4 pisuarai, 8 praustuvÄs, 1duÅ¡o sietelis. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d.
įsakymu Nr. 194 âDÄl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimoâ, 258 punktas nustato reikalavimÄ sudaryti nuteistiesiems galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ. Ä®staigoje patvirtintas ir visuose stenduose vieÅ¡ai paskelbtas naudojimosi duÅ¡u grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji duÅ¡ine gali naudotis kartÄ per savaitÄ. Ä®staigos 2-o sektoriaus bendros duÅ¡inÄs plotas 67,48 kv. m, joje įrengta 15 purkÅ¡tukų. PareiÅ¡kÄjas skundais dÄl inventoriaus trÅ«kumo sanitariniuose mazguose, bÅ«tinybÄs laukti eilÄse prie sanitarinių mazgų ir neveikianÄių dušų, į Ūkio skyrių nesikreipÄ.
Vadovaujantis Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių reikalavimais, patvirtintais KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 âDÄl pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimoâ, 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 bÅ«riuose įrengtas dieninis apÅ¡vietimas. Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, ar sugadintus Å¡viestuvus, jie nedelsiant keiÄiami naujais. PareiÅ¡kÄjas skundais, kad gyvenamosiose patalpose tamsu, į Ūkio skyrių nesikreipÄ. 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 bÅ«rių gyvenamosios patalpos buvo vÄdinamos per langus.
BÅ«rių sanitariniai mazgai vÄdinami per langus ir ventiliacines angas. Ä®staigos 2-ame sektoriuje prie 5, 6, 7, 8 bÅ«rių yra pasivaikÅ¡Äiojimo kiemas, kurio plotas 1550 kv. m, o prie 9, 10, 11, 12 bÅ«rių yra pasivaikÅ¡Äiojimo kiemas, kurio plotas 3800 kv. m, prie 15, 16 bÅ«rių yra pasivaikÅ¡Äiojimo kiemas, kurio plotas 551 kv. m. Ä®staiga 2014 m. lapkriÄio 14 d. buvo sudarius sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB âDezinfaâ pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkÄjų kontrolÄs paslaugos.
Nuo 2016 m. lapkriÄio 23 d. įstaiga sudarÄ sutartį Nr. 76-203 su UAB âUtenos deratizacijaâ pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose teikiamos kenkÄjų kontrolÄs paslaugos. Darbai Ä®staigoje atliekami 2 kartus per mÄnesį ir pagal poreikį. Dezinfekcija, dezinsekcija ar deratizacija atliekama tik tose patalpos, kuriose bÅ«na pastebÄti kenkÄjai. Patalpos, kuriose kenkÄjų nepastebÄta, darbai neatliekami. Apie pastebÄtus kenkÄjus informuojama UAB âUtenos deratizacijaâ, kuri atlieka dezinfekcijÄ , dezinsekcijÄ ar deratizacijÄ (priklausomai nuo pastebÄtų kenkÄjų).
Informacija apie suteiktÄ paslaugÄ registruojama Atliktų kenkÄjų kontrolÄs darbų ataskaitoje. Patalpose pastebÄjus kenkÄjus, papildomai atliekamas kenkÄjų naikinimas. Periodu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. 2-o sektoriaus 7 bÅ«rio 3 brigados, 9 bÅ«rio 2 brigados, 16 bÅ«rio 6 brigados ir karantino patalpų, Nacionalinio visuomenÄs sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai netikrino. PareiÅ¡kÄjo asmens sveikatos istorijoje ginÄo laikotarpiu yra duomenų, kad jis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos skyrių kreipÄs dÄl skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidÄjimo, stuburo skausmo, skrandžio skausmo, dÄl alerginio odos bÄrimo ir slogos.
Apie nusiskundimus, susijusius su nemiga ar parazitų sukandžiojimu, asmens sveikatos istorijoje duomenų nÄra. Visi Å¡ie pareiÅ¡kÄjo susirgimai nebuvo įtakoti blogų gyvenimo sÄ lygos pataisos namuose, o yra tik bendro pobÅ«džio susirgimai, kurių simptomai gali pasireikÅ¡ti ir gyvenant laisvÄje. PareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu į PsichologinÄs tarnybos skyriaus specialistus, dÄl dvasinių sukrÄtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, baimÄs, nerimo, emocinÄs depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimÄ galÄjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, nesikreipÄ.
PareiÅ¡kÄjas savo skundÄ grindžia abstrakÄiais argumentais, reiÅ¡kiami nusiskundimai yra bendro pobÅ«džio, nÄra konkretÅ«s. PareiÅ¡kÄjo skundas patenkintinas iÅ¡ dalies. PareiÅ¡kÄjas iÅ¡ atsakovo reikalauja neturtinÄs žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisÄtais valstybÄs valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvÄs atÄmimo bausmÄ PravieniÅ¡kių PN-AK laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 20 d. Civilinio kodekso (toliau â ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dÄl valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų aktų, privalo atlyginti valstybÄ iÅ¡ valstybÄs biudžeto nepaisydama konkretaus valstybÄs tarnautojo ar kito valstybÄs valdžios institucijos darbuotojo kaltÄs. Å ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs subjektas yra specialusis - vieÅ¡as asmuo (valstybÄ arba savivaldybÄ).
Å is atsakomybÄs subjekto ypatumas (vieÅ¡as asmuo) lemia Å¡ioje įstatymo normoje numatytos civilinÄs atsakomybÄs taikymo ypatumus, kadangi valstybÄs civilinÄ atsakomybÄ atsiranda esant trims sÄ lygoms (civilinÄ atsakomybÄ be kaltÄs):
1) valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryÅ¡iui tarp valstybÄs valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. TodÄl reikalavimas dÄl žalos (tiek turtinÄs, tiek neturtinÄs), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisÄtų veiksmų, atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas nustaÄius minÄtų civilinÄs atsakomybÄs atsiradimo sÄ lygų visumÄ . Nesant bent vienos iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų vieÅ¡oji atsakomybÄ negalima.
PareiÅ¡kÄjas skunde nurodÄ, kad gyvenamosiose patalpose nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau â ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklÄs) 111.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabuÄių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi bÅ«ti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 111.2. punktas â kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui.
PastebÄtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ turi bÅ«ti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas vienodÄ administracinių teismų praktikÄ (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsÄjo 18 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-575-1731/2014). Naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, jog karantino patalpos artimesnÄs kamerų tipo patalpoms, dÄl to Å¡iose patalpose (pataisos namuose) vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto (žr. 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-1907-525/2018).
Byloje pateikti įrodymai (b. l. 10, 21, 23-24) patvirtina, kad pareiÅ¡kÄjas laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 23 d. iki 2015 m. liepos 27 d. buvo laikomas karantino patalpoje, kurios plotas 40,69 kv., įrengta 13 miegamųjų vietų, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 3,13 kv .m gyvenamojo ploto, nuo 2015 m. liepos 28 d. iki 2016 m. spalio 16 d. pareiÅ¡kÄjas atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ 7 bÅ«rio 3 brigadoje, kurios plotas 51,73 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 3,23 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkriÄio 14 d. pareiÅ¡kÄjas atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ 16 bÅ«rio 6 brigadoje, kurios plotas 51,76 kv. m, įrengta 16 miegamųjų vietų, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 3,24 kv. m gyvenamojo ploto, nuo 2016 m. lapkriÄio 15 d. iki 2017 m. liepos 20 d. pareiÅ¡kÄjas atliko laisvÄs atÄmimo bausmÄ 9 bÅ«rio 2 brigadoje, kurios plotas 32,62 kv. m, todÄl pareiÅ¡kÄjui teko 3,26 kv. m gyvenamojo ploto.
Atsakovo pateikti oficialÅ«s duomenys kitais duomenimis nepaneigti, todÄl teismas jais vadovaujasi sprÄsdamas dÄl pareiÅ¡kÄjo reikalavimų pagrįstumo. Taigi, laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 23 d. iki 2017 m. liepos 27 d. (iÅ¡ viso 5 paras) pareiÅ¡kÄjui esant laikomam karantino patalpoje, jo teisÄ Ä¯ jam priklausanÄiÄ gyvenamojo ploto normÄ buvo pažeista (trÅ«ko 0,47 kv. m ploto). NustaÄius teisÄs aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinÄio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninÄs erdvÄs plotÄ , be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., LVAT 2017 m. gegužÄs 2 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-386-822/2017, 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinÄje byloje Nr. A-3677-575/2016).
TodÄl teismas sutinka su pareiÅ¡kÄjo nurodyta aplinkybe, kad esant nustatytiems gyvenamojo ploto normos pažeidimams, gyvenamojoje patalpoje esantys baldai dar labiau ribojo pareiÅ¡kÄjo teisÄ bÅ«ti kalinamam tinkamo gyvenamojo ploto patalpose. Tokie atsakovo veiksmai negali bÅ«ti laikomi teisÄtais, todÄl atsiranda pagrindas sprÄsti klausimÄ dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (ABTÄ® 56 str.). PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad trÅ«ko sanitarinių įrenginių: klozetų, pisuarų ir praustuvių. LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kietuoju inventoriumi normose, patvirtintose Teisingumo ministro įsakymu 2004 m. birželio 9 d.
Nr. 1R-139 (redakcija galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.; toliau - ir Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normos) nurodyta, kad prausykloje turi bÅ«ti įrengta po vienÄ praustuvÄ deÅ¡imÄiai asmenų, tualete â po klozetÄ arba unitazÄ dvylikai asmenų. PažymÄtina, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Normų naujoje redakcijoje nenumatytas sanitarinio mazgo įrengimas ir įrenginių skaiÄius. Pagal KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d.
įsakymu Nr. V-245 patvirtintas LaisvÄs atÄmimo vietų patalpų aprÅ«pinimo baldais ir kitu inventoriumi normas (įsigaliojusias nuo 2017 m. birželio 8 d.) numatyta, kad bendrabuÄio gyvenamosios patalpos prausykloje, tualete turi bÅ«ti įrengtas klozetas (gali bÅ«ti ir tupimas) arba pisuaras (tik vyrams) 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų, praustuvÄ 1 vnt. ne daugiau kaip 15 asmenų. IÅ¡ atsakovo pateiktos MarijampolÄs PN 2018 m. birželio 29 d. pažymos Nr. 4-10815 (b. l.
22) ir PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 6 d. pažymos Nr. 88-390 (b. l. 23-25) matyti, kad ginÄui aktualiu laikotarpiu 7 bÅ«rio sanitariniame mazge buvo įrengti 5 unitazai ir pisuarai, 6 praustuvÄs ir 2 kojų plautuvÄs, bÅ«ryje buvo 50 asmenų, 9 bÅ«ryje buvo įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, 8 praustuvÄs ir 4 kojų plautuvÄs, bÅ«ryje buvo iki 58 asmenų. Taigi, sanitarinių įrenginių skaiÄiaus norma 7 ir 9 bÅ«riuose nebuvo pažeista. TaÄiau iÅ¡ pateiktų įrodymų matyti, jog 15 ir 16 bÅ«riams yra skirtas vienas sanitariniai mazgas, kuriame yra įrengti 6 unitazai ir 4 pisuarai, 8 praustuvÄs ir 1 duÅ¡o sietelis.
Atsakovas pateikÄ Ä¯bylÄ duomenis, jog 16 bÅ«ryje buvo 84 asmenys, taÄiau nepateikÄ duomenų, kiek asmenų buvo 15 bÅ«ryje, todÄl teismas konstatuoja, jog laikotarpiu nuo 2016 m. spalio 17 d. iki 2016 m. lapkriÄio 14 d. pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrintas sanitarinių įrenginių skaiÄius, tenkantis Patalpų aprÅ«pinimo inventoriumi normose nurodytam atitinkamam skaiÄiui, todÄl ir pripažintinos pagrįstomis pareiÅ¡kÄjo skundo aplinkybÄs dÄl jo neaprÅ«pinimo kietuoju inventoriumi.
DÄl pasivaikÅ¡Äiojimo kiemelių dydžio, pažymÄtina, kad KalÄjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintose Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklÄse nereglamentuoti lokalinio sektoriaus kiemelių dydžiai, todÄl pareiÅ¡kÄjo argumentai dÄl per mažo pasivaikÅ¡Äiojimo kiemų ploto atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kÄjas taip pat teigia, kad gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų ir blakių.
PravieniÅ¡kių PN-AK Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 6 d. pažyma Nr. 88-390 patvirtina, jog 2014 m. lapkriÄio 14 d. PravieniÅ¡kių PN-AK buvo sudarÄ sutartį Nr. KN-P-2014/392/76-145 su UAB âDezinfaâ, pagal kuriÄ Ä¯staigos objektuose buvo teikiamos kenkÄjų kontrolÄs paslaugos (b. l. 23-25). Taip pat atsakovas į bylÄ pateikÄ 2016 m. lapkriÄio 23 d. KenkÄjų monitoringo, kontrolÄs ir naikinimo paslaugų pirkimo â pardavimo sutartį, sudarytÄ su UAB âUtenos deratizacija (b. l. 26-29).
Taip pat atsakovas į bylÄ pateikÄ graužikų ir nariuotakojų stebÄjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalo kopijas (b. l. 31-41). Byloje nÄra duomenų, kad sutartiniai įsipareigojimai nebÅ«tų vykdomi. Teismo vertinimu, Å¡ie įrodymai paneigia pareiÅ¡kÄjo argumentus dÄl kenkÄjų veisimosi gyvenamosiose patalpose. Be to iÅ¡ 2018 m. liepos 3 d. medicininio pažymÄjimo (b. l.
19) matyti, jog pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu nÄra kreipÄsis į Sveikatos priežiÅ«ros tarnybÄ dÄl parazitų sukandžiojimo (b. l. 19). PareiÅ¡kÄjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo prastas apÅ¡vietimas, prasta ventiliacija. GinÄo laikotarpiu galiojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 âLaisvÄs atÄmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimaiâ (galiojusi iki 2015 m. lapkriÄio 1 d., toliau- Higienos norma HN 76:2010) bei Lietuvos higienos norma HN 134:2015 âLaisvÄs atÄmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areÅ¡tinių sveikatos saugos reikalavimaiâ, patvirtinta Sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjÅ«Äio 3 d.
įsakymu Nr. V-908 (galiojanti nuo 2015 m. lapkriÄio 1 d., toliau â Higienos norma HN 134:2015). Pagal Higienos normos HN 76:2010 24 punkto nuostatas gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Gyvenamosiose patalpose turi bÅ«ti skaidraus stiklo langai. NatÅ«ralaus apÅ¡vietimo koeficientas turi bÅ«ti 0,5 %. Mažiausia gyvenamųjų patalpų dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti 200 lx (Higienos normos HN 76:2010 22 p.).
Higienos normos HN 134:2015 14 punkte nurodyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinÄ apÅ¡vieta turi bÅ«ti ne mažesnÄ kaip 200 lx. Pagal Higienos normos HN 134:2015 17 punkto nuostatas, turi bÅ«ti sudaryta galimybÄ iÅ¡vÄdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninÄ patalpų vÄdinimo ar kondicionavimo sistema. Ä® bylÄ atsakovo atstovas pateikÄ teismui Pataisos įstaigos Ūkio skyriaus 2018 m. liepos 4 d. pažymÄ Nr. 88-390 (b. l. 23-25), kurioje nurodyta, jog 2-o sektoriaus 7, 9 ir 16 bÅ«rių gyvenamuosiuose bÅ«riuose įrengtas dieninis apÅ¡vietimas.
Gavus informacijÄ apie perdegusias lemputes, ar sugadintus Å¡viestuvus jie nedelsiant keiÄiami naujais. Gyvenamosios patalpos vÄdinamos per langus ir ventiliacines angas. Jokių objektyvių įrodymų (patikrinimo aktų kopijų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų, nuotraukų ir pan.), patvirtinanÄių nurodytas aplinkybes į bylÄ nÄra pateikta. Taigi, įvertinus nurodytÄ , iÅ¡ esmÄs galimas atsakovo atstovo neteisÄtų veiksmų Å¡iuo aspektu konstatavimas, taÄiau, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotÄ praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiga pateikti detalų kalinimo sÄ lygų apibÅ«dinimÄ tenka pareiÅ¡kÄjui.
Å iuo atveju pareiÅ¡kÄjas nenurodÄ, kokioje konkreÄioje patalpoje ir kokiu metu buvo netinkama apÅ¡vieta, ventiliacija, į bylÄ nepateikta jokių duomenų apie pareiÅ¡kÄjo reikÅ¡tas pretenzijas dÄl nurodytų galimų pažeidimų pataisos namų pareigÅ«nams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todÄl abstrakÄių, bendro pobÅ«džio, niekuo nepagrįstų aplinkybių pagrindu Å¡iuo aspektu negali bÅ«ti konstatuoti neteisÄti PravieniÅ¡kių PN-AK veiksmai. PareiÅ¡kÄjas nurodÄ, kad duÅ¡u galÄjo pasinaudoti tik vienÄ kartÄ per savaitÄ.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne reÄiau kaip kartÄ per savaitÄ nuteistiesiems suteikiama galimybÄ pasinaudoti duÅ¡u. Atsakovo atstovo pateiktoje 2018 m. liepos 4 d. pažymoje Nr. 88-390 nurodyta, kad įstaigoje patvirtintas ir visuose stenduose vieÅ¡ai paskelbtas naudojimosi duÅ¡u grafikas. Jame numatyta, kad nuteistieji duÅ¡ine gali naudotis kartÄ per savaitÄ. Pats pareiÅ¡kÄjas neneigia, jog turÄjo galimybÄ kartÄ per savaitÄ pasinaudoti duÅ¡u, todÄl nÄra jokio pagrindo konstatuoti atsakovo neteisÄtų veiksmų Å¡iuo aspektu.
PareiÅ¡kÄjas nurodo, kad dÄl netinkamų kalinimo sÄ lygų pareiÅ¡kÄjui buvo sugadintas regÄjimas, pareiÅ¡kÄjas patyrÄ emocinį stresÄ , buvo žeidžiamas pareiÅ¡kÄjo orumas, pareiÅ¡kÄjas nuolat patirdavo emocinių, psichologinių bei dvasinių iÅ¡gyvenimų, psichologinį sukrÄtimÄ . IÅ¡ PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos 2018 m. birželio 29 d. pažymos Nr. 73(2)-567 matyti, kad pareiÅ¡kÄjas ginÄo laikotarpiu dÄl dvasinių sukrÄtimų, neigiamų iÅ¡gyvenimų, baimÄs, nerimo, emocinÄs depresijos, pažeminimo, streso ar kitų nepatogumų, orumo pažeminimo, kurių atsiradimÄ galÄjo įtakoti blogos gyvenimo sÄ lygos, į psichologus nesikreipÄ (b. l. 20). 2018 m. liepos 3 d. medicininis pažymÄjimas Nr. 81(2)389 patvirtina, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiÅ¡kÄjas į gydytojus kreipÄsi dÄl skrandžio rÅ«gÅ¡tingumo padidÄjimo, stuburo skausmo, skrandžio skausmo, alerginio odos bÄrimo bei slogos.
TaÄiau tokio pobÅ«džio sveikatos sutrikimai yra bÅ«dingi ir laisvÄje esantiems asmenims, todÄl nÄra pagrindo konstatuoti, jog juos sÄ lygojo netinamos kalinimo sÄ lygos (gyvenamojo ploto trÅ«kumas ir sanitarinių įrenginių trÅ«kumas). TodÄl sprÄstina, jog byloje nÄra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sÄ lygų PravieniÅ¡kių PN-AK poveikį pareiÅ¡kÄjo sveikatai, emocinei, psichinei bÅ«klei, kurios galÄtų bÅ«ti reikÅ¡mingos sprendžiant įkalinimo sÄ lygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobÅ«džio ar laipsnio klausimÄ .
EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad Konvencija įpareigoja valstybÄ užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonÄs vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kanÄių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentÄjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvaÄiai užtikrinama jo sveikata ir gerovÄ. ValstybÄ turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimÄ byloje K. prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimÄ V. prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).
Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmÄ, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentÄjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klÄ. Be to, sprÄsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikÄ asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Â byloje P. prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).
Byloje esanÄiais duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kÄjas netinkamomis sÄ lygomis buvo laikomas neilgÄ laikotarpį (5 paras pareiÅ¡kÄjui nebuvo užtikrinta gyvenamojo ploto norma karantino patalpose, 29 paras trÅ«ko sanitarinių įrenginių), byloje nÄra duomenų, kad PravieniÅ¡kių PN-AK pareiÅ¡kÄjas buvo kaip nors iÅ¡skirtas iÅ¡ kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors bÅ«du bloginamos bausmÄs atlikimo sÄ lygos. KonkreÄiu atveju byloje nenustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindÄ teigti, jog pareiÅ¡kÄjas bÅ«tų buvÄs kalinamas kankinanÄiomis, t.y. pažeidžianÄiomis Konvencijos 3 straipsnį sÄ lygomis.
TaÄiau teismui nekyla abejonių, kad dÄl netinkamo kalinimo sÄ lygų (per mažo gyvenamojo ploto, sanitarinių įrenginių trÅ«kumo), pareiÅ¡kÄjas patyrÄ tam tikrų nepatogumų, iÅ¡gyvenimų, papildomÄ diskomfortÄ , teisÄs aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybÄs pablogÄjimÄ , kurių jis nebÅ«tų patyrÄs, jei bÅ«tų buvÄs laikomas teisÄs aktų nustatytomis sÄ lygomis, t.y. pareiÅ¡kÄjas patyrÄ neturtinÄ (moralinÄ) žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuodamas administracinių teismų praktikÄ , yra konstatavÄs, kad galimybÄs nebuvimas kalinamojo patalpinti į kamerÄ , atitinkanÄiÄ teisÄs aktų reikalavimus, vadovaujantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybÄs nuo atsakomybÄs dÄl neturtinÄs žalos atlyginimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinÄ byla Nr. A438-121/2009).
Atsižvelgiant į nustatytų pažeidimų mastÄ , pobÅ«dį ir jų trukmÄ, atsižvelgiant į Å¡iuo metu Lietuvoje egzistuojanÄias ekonomines darbo užmokesÄio bei pragyvenimo sÄ lygas, pareiÅ¡kÄjui padarytos neturtinÄs žalos dydis įvertinamas 97 Eur ir Å¡i suma priteistina iÅ¡ atsakovo. Likusieji tiek pareiÅ¡kÄjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinÄs reikÅ¡mÄs kilusio ginÄo iÅ¡sprendimui, todÄl detaliau nedÄstytini ir neanalizuotini.
Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkreÄių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymÄta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinÄje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinÄje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinÄje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinÄje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 5 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kÄjo skundÄ patenkinti iÅ¡ dalies. Priteisti pareiÅ¡kÄjo V.L. naudai iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybÄs, atstovaujamos PravieniÅ¡kių pataisos namų â atvirosios kolonijos, 97 Eur (devyniasdeÅ¡imt septynis eurus) neturtinÄs žalos atlyginimui. Likusioje reikalavimų dalyje pareiÅ¡kÄjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per vienÄ mÄnesį nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinÄs instancijos teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.
TeisÄjas Algis MarkeviÄius