bd9f1456-4e62-4e17-b9c2-843e9af3cffc · Å iaulių apygardos teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-333-519/2012Teisminio proceso Nr. 1-40-9-00036-2009-4Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.4.4.5; 1.2.14.5.2; 1.2.18.10; 1.2.29.1; 2.1.7; 2.4.6; 2.4.6.3.4. (S)                            ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. birželio 18 d.Šiauliai              Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Gražvydo Poškaus,teisėjų Broniaus Zalagos, Vaclovo Iždono,sekretoriaujant Irenai Skaringienei,dalyvaujant prokurorei V.

B.,iÅ¡teisintajai G. U., jos gynėjui advokatui Egidijui MorkÅ«nui,iÅ¡teisintajam A. K., jo gynėjai advokatei Kristinai Pugačienei,teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio, kuriuo:G. U. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡teisinta, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimų požymių.A.

K. pagal LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., vadovaujantis LR BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, iÅ¡teisintas, nepadaręs veikų, turinčių nusikaltimų požymių.Kaltinamiesiems G. U. ir A. K. kardomosios priemonės - raÅ¡ytiniai pasižadėjimai neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintos.Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Å iaulių skyriaus civilinis ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas.Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė:

G. U. buvo kaltinama tuo, kad apgaule savo naudai įgijo didelės vertės turtinę teisę ir užvaldė svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent, iÅ¡ anksto turėdama tikslÄ apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ ir jį užvaldyti, tai yra teisę iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti neteisėtai ir nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, su individualios įmonės (toliau - IÄ®) „K.F.“ ((duomenys neskelbtini)) savininku A.

K. 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė fiktyviÄ darbo sutartį Nr. 18, kuria G. U. tariamai priimta dirbti komercijos direktorės pareigose, po ko A. K., kaip darbdavys, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ , priskaičiuotÄ ir tariamai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį IÄ® „K.F.“ – 2008 m. rugpjūčio 18 d. praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžiÄ Nr. 62 (forma 1-SD), 2008 m. spalio 10 d. praneÅ¡imÄ Nr. 63 apie IÄ® „K.F.“ apdraustuosius už 2008 m.

III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. sausio 9 d. praneÅ¡imÄ Nr. 64 apie IÄ® „K.F.“ apdraustuosius už 2008 m. IV ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. gegužės 11 m. priėmė įsakymÄ Nr. 09/05-1 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos G. U., tokiu bÅ«du sukÅ«rė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – LR DK) 93, 186 straipsnių reikalavimų (žinant, kad G.

U. realiai darbo įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytÄ atlyginimÄ ) darbo santykius. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius G. U. ir A. K. apgaulės įtakoje, remdamasis minėtais dokumentais, taip pat G. U. 2009 m. sausio 7 d. pateiktu praÅ¡ymu Nr. PM-32 skirti motinystės paÅ¡alpÄ bei 2009 m. gegužės 13 d. pateiktu praÅ¡ymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , 2009 m. sausio 19 d. priėmė sprendimÄ Nr. PN5-31 „Dėl G.

U. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ, kuriuo nusprendė skirti jai 20 303,19 Lt dydžio motinystės paÅ¡alpÄ , priskaičiuotÄ pagal IÄ® „K.F.“ priskaičiuotas draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. PN7-666 „Dėl G. U. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ, kuriuo jai paskyrė 136 968,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , priskaičiuotÄ pagal IÄ® „K.F.“ priskaičiuotas draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d.

Vadovaudamasis Å¡iais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius G. U. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. iÅ¡mokėjo 16 175,31 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų, priskaičiuotų pagal IÄ® „K.F.“ priskaičiuotas draudžiamÄ sias pajamas. Tokiu bÅ«du G. U. A. K. padedant apgaule savo naudai įgijo turtinę teisę į didelės vertės – 153 538,97 Lt svetimÄ turtÄ (motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas) ir apgaule užvaldė 16 175,31 Lt svetimo turto, tuo padarant 16 175,31 Lt dydžio turtinę žalÄ Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Be to, G.

U. buvo kaltinama tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo, t.y., veikdama kartu su IÄ® „K.F.“ savininku A. K., siekdama apgaule savo naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ ir jį užvaldyti – siekiant gauti neteisėtai ir nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, sukÅ«rė fiktyvius - tikrovės ir LR DK 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodama, kad realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytÄ atlyginimÄ ), Å¡iuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino dokumentuose, taip juos suklastojo, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo:- 2008 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartyje Nr.18, kuria G.

U. tariamai įdarbinama IÄ® „K.F.“ komercijos direktorės pareigose nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimÄ , pasirašė kaip į darbÄ priimamas darbuotojas,- užpildė 2009 m. sausio 7 d. praÅ¡ymÄ Nr. PM-32 skirti motinystės paÅ¡alpÄ nurodydama, kad jos darbovietė yra IÄ® „K.F.“, kurį panaudojo pateikdama VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui,- užpildė 2009 m. gegužės 13 d. praÅ¡ymÄ Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nurodydama, kad jos darbovietė yra IÄ® „K.F.“, kurį panaudojo pateikdama VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui,- kompiuterinės technikos pagalba pagamino ir pasirašė 2009 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymÄ dėl motinystės atostogų vaiko priežiÅ«rai nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d. ir panaudojo pateikdama IÄ® „K.F.“ savininkui A.

K..A. K. buvo kaltinamas tuo, kad padėjo G. U. apgaule jos naudai įgyti didelės vertės turtinę teisę ir užvaldyti svetimÄ turtÄ , t. y., bÅ«damas IÄ® „K.F.“ ((duomenys neskelbtini)) savininku, iÅ¡ anksto turėdamas tikslÄ padėti G. U. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ ir jį užvaldyti, tai yra teisę iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto gauti nepagrįstai ir neteisėtai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, 2008 m. rugpjūčio 18 d. sudarė fiktyviÄ darbo sutartį Nr. 18 su G.

U., kuria ji tariamai priimta dirbti komercijos direktorės pareigose, po ko A. K., kaip darbdavys, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė žinomai neteisingus duomenis apie jos priėmimÄ Ä¯ darbÄ , priskaičiuotÄ ir tariamai iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį IÄ® „K.F.“ – 2008 m. rugpjūčio 18 d. praneÅ¡imÄ apie apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu pradžiÄ Nr. 62 (forma 1-SD), 2008 m. spalio 10 d. praneÅ¡imÄ Nr. 63 apie IÄ® „K.F.“ apdraustuosius už 2008 m. III ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. sausio 9 d. praneÅ¡imÄ Nr. 64 apie IÄ® „K.F.“ apdraustuosius už 2008 m.

IV ketvirtį (forma SAM su priedais), 2009 m. gegužės 11 d. priėmė įsakymÄ Nr. 09/05-1 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo buvo suteiktos vaiko priežiÅ«ros atostogos G. U., tokiu bÅ«du sukÅ«rė fiktyvius – neatitinkančius tikrovės ir LR DK 93, 186 straipsnių reikalavimų (žinant, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo, atlyginimo negavo, įmonei neturinti finansinių galimybių mokėti nustatytÄ atlyginimÄ ) darbo santykius. VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius G.

U. ir A. K. apgaulės įtakoje, remdamasis minėtais dokumentais, taip pat G. U. 2009 m. sausio 7 d. pateiktu praÅ¡ymu Nr. PM-32 skirti motinystės paÅ¡alpÄ bei 2009 m. gegužės 13 pateiktu praÅ¡ymu Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , 2009 m. sausio 19 d. priėmė sprendimÄ Nr. PN5-31 „Dėl G. U. teisės į motinystės paÅ¡alpÄ â€œ, kuriuo nusprendė skirti jai 20 303,19 Lt dydžio motinystės paÅ¡alpÄ , priskaičiuotÄ pagal IÄ® „K.F.“ priskaičiuotas draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. ir 2009 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimÄ Nr. PN7-666 „Dėl G.

U. teisės į motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ â€œ, kuriuo jai paskyrė 136 968,21 Lt dydžio motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ , priskaičiuotÄ pagal IÄ® „K.F.“ priskaičiuotas draudžiamÄ sias pajamas už laikotarpį nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d. Vadovaudamasis Å¡iais sprendimais, VSDFV (duomenys neskelbtini) skyrius G. U. laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 5 d. iki 2009 m. gegužės 10 d. iÅ¡mokėjo 16 175,31 Lt motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpų, priskaičiuotÄ pagal IÄ® „K.F.“ priskaičiuotas draudžiamÄ sias pajamas.

Tokiu bÅ«du A. K. padėjo G. U. apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės – 153 538,97 Lt svetimÄ turtÄ (motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas) ir apgaule užvaldyti 16 175,31 Lt svetimo turto, tuo padarant 16 175,31 Lt dydžio turtinę žalÄ Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui.Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o bÅ«tent, A. K., bÅ«damas IÄ® „K. F.“ savininku, veikdamas kartu su G.

U., siekdamas padėti apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į didelės vertės svetimÄ turtÄ ir jį užvaldyti – siekiant gauti nepagrįstai ir neteisėtai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpas, sukÅ«rė fiktyvius - tikrovės ir LR DK 93, 186 straipsnių reikalavimų neatitinkančius darbo santykius (žinodamas, kad G. U. realiai darbo įmonėje nedirbo ir nedirbs, atlyginimo negavo ir negaus, įmonei neturint finansinių galimybių mokėti nustatytÄ atlyginimÄ ) Å¡iuos žinomai neteisingus duomenis įtvirtino dokumentuose, taip juos suklastojo, pagamino netikrus dokumentus ir juos panaudojo: - 2008 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartyje Nr.18, kuria G.

U. tariamai įdarbinama IÄ® „K.F.“ komercijos direktorės pareigose nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimÄ , pasirašė kaip darbdavys, - 2008 m. rugpjūčio 18 d. praneÅ¡ime apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžiÄ Nr. 62 pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai K. G.) Å¡io dokumento pateikimÄ VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui,- 2008 m. spalio 10 d. praneÅ¡ime apie IÄ® „K.F.“ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 63 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad G.

U. už 2008 m. III ketvirtį buvo priskaičiuota 18000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai R. N.) Å¡io dokumento pateikimÄ VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui,- 2009 m. sausio 9 d. praneÅ¡ime apie IÄ® „K.F.“ apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį Nr. 64 (forma SAM3SD su priedais), kuriame nurodyta, kad G. U. už 2008 m.

IV ketvirtį buvo priskaičiuota 18000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų, pasirašė kaip darbdavys ir organizavo (nurodė įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkančiai R. N.) Å¡io dokumento pateikimÄ VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui,- atspausdino 2009 m. gegužės 11 d. įsakymÄ Nr. 09/05-1 „Dėl atostogų suteikimo iki vaikui sueis du metai“, kuriuo suteikė G. U. vaiko priežiÅ«ros atostogas nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d., jame pasirašė kaip darbdavys ir pateikė G.

U..Be to, A. K. buvo kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitÄ , t. y. bÅ«damas IÄ® „K.F.“ ((duomenys neskelbtini)) savininku ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. bÅ«damas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimÄ , pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatas, numatančias, kad „į apskaitÄ privaloma įtraukti visas Å«kines operacijas ir Å«kinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktÅ«ros pasikeitimu“ ir 12 str. 1 d. nuostatas, kad „visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniai įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais“, laikotarpiu nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. tyčia žinodamas, kad G.

U. IÄ® „K.F.“ nedirbo ir darbo užmokesčio negavo, įmonės buhalterinę apskaitÄ tvarkiusiai UAB „B.“ apskaitininkei R. N. pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie G. U., o pastaroji, nesuprasdama nusikalstamų A. K. ketinimų bei savo nusikalstamos veikos pobÅ«džio bei nežinodama, kad G. U. realiai IÄ® „K.F.“ nedirbo ir jokio darbo užmokesčio negavo, IÄ® „K.F.“ apskaitoje įformino dokumentais neįvykusiÄ Å«kinę operacijÄ - atlyginimo G. U. priskaičiavimÄ (viso 36 000 Lt) ir 26 280 Lt iÅ¡mokėjimÄ , tuos dokumentus įtraukė į buhalterinę apskaitÄ :- 2008 m. rugpjūčio mėn. mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimÄ , 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų iÅ¡skaičiavimÄ ir 6570 Lt iÅ¡mokėjimÄ ;- 2008 m. rugsėjo mėnesį pagrindė 9 000 Lt atlyginimo priskaičiavimÄ , 2160 Lt pajamų ir 270 Lt socialinio draudimo įmokų iÅ¡skaičiavimÄ ir 6570 Lt iÅ¡mokėjimÄ ;- 2008 m. spalio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimÄ , 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų iÅ¡skaičiavimÄ ir 4380 Lt iÅ¡mokėjimÄ ;- 2008 m. lapkričio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimÄ , 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų iÅ¡skaičiavimÄ ir 4380 Lt iÅ¡mokėjimÄ .- 2008 m. gruodžio mėnesį pagrindė 6000 Lt atlyginimo priskaičiavimÄ , 1440 Lt pajamų ir 180 Lt socialinio draudimo įmokų iÅ¡skaičiavimÄ ir 4380 Lt iÅ¡mokėjimÄ .Dėl neįvykusių Å«kinių operacijų įforminimo dokumentais ir dokumentų, kuriuose nurodyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie Å«kinės operacijos turinį įraÅ¡ymo į apskaitÄ iÅ¡ dalies negalima nustatyti IÄ® „K.F.“ turto ir įsipareigojimo dydžio už laikotarpį nuo 2008 m. rugpjūčio 18 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d.Apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė praÅ¡o Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį: pripažinti A.

K. kaltu įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. ir nuteisti pagal LR BK 24 str. 6 d., 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 metams, pagal LR BK 300 str. 1 d. - laisvės atėmimu 2 metams, pagal LR BK 222 str. 1 d. - laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 4, 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais ir skirti A. K. galutinę 4 metų 6 mėnesių laivės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. pripažinti G.

U. kalta įvykdžius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d. ir nuteisti pagal LR BK 182 str. 2 d. - laisvės atėmimu 4 metams, pagal LR BK 300 str. 1 d. -laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du ir skirti G. U. galutinę 4 metų 3 mėnesių laivės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.kardomÄ jÄ priemonę - raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti A. K. pratęsti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.tenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus civilinį ieÅ¡kinį ir priteisti iÅ¡ G.

U. ir A. K. solidariai 16 175,31 litų turtinei žalai atlyginti.laikinÄ G. U. nuosavybės teisės apribojimÄ pratęsti iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.laikinÄ A. K. nuosavybės teisės apribojimÄ pratęsti iki visiÅ¡ko žalos atlyginimo.Nurodo, kad Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendis naikintinas kaip neteisėtas bei nepagristas, nes, nors teismas ir nurodė, kad Å¡ioje byloje iÅ¡tirtus įrodymus vertina vadovaudamasis LR BPK 20 str. nuostatomis, t. y. kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, tačiau Å¡ių reikalavimų nepaisė, įrodymų iÅ¡ esmės nevertino, jų neanalizavo nei kartu, nei visumoje, dėl ko priimtas nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų viseto, nes apsiribojo tik įrodymų iÅ¡vardijimu, tačiau jų neanalizavo nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., sudėčių kontekste.Skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas konstatavęs, jog yra baudžiamojoje byloje duomenys neginčijamai patvirtinantys, kad G.

U. buvo įdarbinta į IÄ® „K.F.”, sudaryta darbo sutartis atitinka LR DK 93 ir 95 straipsnyje nurodytas ir darbo sutartyje sulygti privalomas sÄ lygas, kas formaliai atitinka darbo sutarčiai keliamiems reikalavimams, tačiau visiÅ¡kai nevertino, kaip darbo santykių, kurie įtvirtinti minėta darbo sutartimi, teisėtumÄ ir pagrįstumÄ Ä¯takoja faktinis G. U. darbų realumas. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, kodėl kaltinime iÅ¡dėstyti, kaip įtariama suklastoti dokumentai, tame tarpe ir minėta darbo sutartis ir įsakymas, nelaikomi suklastotais, kokiais motyvais grindžia savo iÅ¡vadas dėl G.

U. darbo santykių realumo ir pagrįstumo.Nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje G. U. ir A. K. buvo kaltinami tuo, kad bendrais veiksmais sukūrė fiktyvius - neatitinkančius tikrovės ir LR DK 93, 186 straipsnių reikalavimų darbo santykius, kuriuos įtvirtino IĮ „K.F.” dokumentuose, kas leidžia manyti iš byloje surinktų tiesioginių ir netiesioginių įrodymų visumos, t. y. išteisintieji negalėjo konkrečiai pasakyti, kokius darbus atliko G. U.. Pastebėjo, kad nors ir parodė, jog G.

U. pristatinėjo statybines medžiagas, atliko sekretorės pareigas, patikrino įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus už 5 metus, ieÅ¡kojo klientų, tačiau Å¡iems teiginiams pagrįsti nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių objektyvių įrodymų. Skunde nurodo, kad specialistė atlikto ikiteisminio tyrimo metu IÄ® „K.F.“ Å«kinės finansinės veiklos tyrimo metu tarp įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nerado jokių G. U. veiklÄ patvirtinančių duomenų.

Apklausti liudytojai davė skirtingus parodymus, t. y. kad vieni apskritai nėra matę G. U. ir nežino, kad ji yra IÄ® „K.F.“ darbuotoja, kiti jÄ matė su A. K., tačiau nei jos pareigų, nei darbo nežino ir apibÅ«dinti negalėjo ir tik vienas parodė, kad G. U. buvus „deÅ¡inioji“ IÄ® „K.F.“ savininko A. K. ranka, su ja jis sprendė visus klausimus. Nurodė, kad kyla abejonės dėl liudytojo G. B. parodymų bei 2008-08-20 statybų subrangos sutarties tarp subrangovo UAB „E.“ atstovaujama G.

B. ir užsakovo IÄ® „K.F.“, atstovaujama G. U., kadangi sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EIG00005 už atliktus darbus iÅ¡raÅ¡yta 2008-08-21, t.y. praėjus vienai diena nuo sutarties pasiraÅ¡ymo, o darbai bei atliktų darbų aktai, kuriais darbų rangovo UAB „M.“ iÅ¡ vykdytojo IÄ® „K.F.“ Å¡iuos darbus pagal atliktų darbų aktÄ priėmė 2008 m. rugpjūčio mėn. (nors data nenurodyta, tačiau laikoma paskutine mėnesio darbo diena), Be to, abejonę kelia tai, jog nerastas antras sutarties egzempliorius bei jis pateiktas tik baigus ikiteisminį tyrimÄ .

Mano, kad minimas vienintelis dokumentas, kuris, pasak iÅ¡teisintųjų pagrindžia G. U. darbÄ IÄ® „K.F.“, yra fiktyvus, o liudytojo G. B. parodymai yra melagingi. Mano, kad nepagrįstai įvertinta įrodymu kompiuterinė laikmena, kuri, pasak pirmosios instancijos teismo, įrodo, kokie darbai buvo pavesti G. U., kadangi viso baudžiamojo proceso metu iÅ¡teisintieji teigė, kad G. U. buvo pavesta sukurti internetinį puslapį apie Ä®I „K.F.“. Tačiau pats A. K. parodė, kad sulygto darbo G.

U. neatliko - internetinio puslapio nesukÅ«rė, taip pat negalėjo paaiÅ¡kinti, už kÄ skirti priedai. Skunde pažymėjo, kad darbo santykiai įtvirtinami darbo sutartimi, turi atitikti reikalavimus, iÅ¡plaukiančius iÅ¡ LR DK 93 ir 186 straipsnių nuostatų, t. y. darbuotojas turi atlikti sulygtÄ darbÄ , o darbdavys turi suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , užtikrinti sulygtas darbo sÄ lygas ir mokėti sulygtÄ darbo užmokestį, kuris įvertinamas pagal LR DK iÅ¡dėstytus kriterijus: darbo kiekis ir kokybė, įmonės veiklos rezultatai ir pasiÅ«la darbo rinkoje.

Teigia, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų apie realų G. U. darbÄ IÄ® „K.F.“. Taip pat kelia abejonių atlyginimų iÅ¡mokėjimo G. U. faktai bei įmonės finansinė padėtis buvo nuostolinga. Atsikirtimu į apeliacinį skundÄ iÅ¡teisintasis A. K. nesutinka su Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliaciniu skundu, mano, kad jis yra nepagrįstas ir atmestinas. Nurodo, kad apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas surinktų įrodymų visetÄ , turėjo prieiti iÅ¡vados, kad G.

U. A. K. įmonėje „K.F.“ nedirbo, tačiau tai paneigta baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė atlikti įrodymų tyrimÄ ir paskirti raÅ¡ysenos ekspertizę. Apeliacinės instancijos teismo kolegija šį praÅ¡ymÄ tenkino iÅ¡ dalies, apklausė specialistes R. P. bei A. J.. Teisiamojo posėdžio metu apklausta specialistė A. J. parodė, kad atliktoje ekspertizėje 1.1 punkte nurodyta, jog negalima nustatyti bendrųjų ir specialiųjų požymių sutapimų bei skirtumų visumos, nes tarpusavyje skiriasi laisvieji ir eksperimentiniai paraÅ¡ai.

Eksperimentiniai to asmens paraÅ¡ai skiriasi nuo laisvųjų visos visumos, nesusidarė sutapimų visuma, kad galėtų remtis viena visuma ir atlikti tyrimÄ . Laisvieji ir eksperimentiniai pavyzdžiai skiriasi transkripcija, raidėmis. Be to, asmuo gali pasiraÅ¡yti skirtingai. Negali atsakyti, ar pasirašė G. U.. Ji tyrė atlyginimo žiniaraščius, tačiau žiniaraščiuose esančių parašų negalėjo sulyginti su eksperimentiniais. Tiriamieji paraÅ¡ai yra pasiraÅ¡yti vieno žmogaus, jie sudaro vienÄ visumÄ , bet negali atsakyti, ar juos pasirašė G.

U.. Atkreipė dėmesį, kad tas pats asmuo gali keisti raÅ¡ysenÄ skirtingu laikotarpiu, dėl ligos, dėl laiko, taip pat specialiai. RaÅ¡ysena tuputį gali kisti stovint, sėdint. Nėštumas nėra ta bÅ«sena, kad dėl to kistų raÅ¡ysena, nebent nėščiosios bÅ«klė labai sunki. Negali nustatyti raÅ¡ysenos pasikeitimo priežasties. Teigė, kad judesių koordinacija gali sutrinkti dėl neblaivumo, insulto, susijaudinimo, tačiau nežino, ar gali kisti raÅ¡ysena dėl adaptacinio sutrikimo.

Specialistė R. P. palaikė kolegės pasisakymÄ . Parodė, kad pavyzdžius tyrė kiekviena atskirai, po to pateikė iÅ¡vadas, kurios sutapo. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokurorė V. B. palaikė apeliacinį skundÄ , prašė jį tenkinti. IÅ¡teisintoji G. U. prašė skundÄ atmesti. IÅ¡teisintasis A. K. prašė apeliacinį skundÄ atmesti. IÅ¡teisintosios G. U. gynėjas advokatas E. MorkÅ«nas prašė apeliacinį skundÄ atmesti, priimtÄ teismo nuosprendį palikti nepakeistÄ . IÅ¡teisintojo A.

K. gynėja advokatė K. Pugačienė prašė palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, o prokuratÅ«ros apeliacinį skundÄ atmesti. Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros apeliacinis skundas tenkinamas dalinai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė esmines bylos aplinkybes, surinktus įrodymus įvertino teisingai ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje iÅ¡dėstė iÅ¡samius argumentus, pagrindžiančius nuosprendžio iÅ¡vadas, pagrįstai G.

U. ir A. K. iÅ¡teisino, nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo požymių. Dėl įrodymų vertinimo nusikalstamų veikų sudėčių kontekste Pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros skunde nurodytu argumentu, kad Å iaulių miesto apylinkės teismas apsiribojo tik įrodymų iÅ¡vardijimu, tačiau jų neanalizavo nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 300 str. 1 d., 222 str. 1 d., sudėčių kontekste, tačiau tai nelaikytinas esminiu LR BPK pažeidimu, dėl ko pirmosios instancijos teismo nuosprendis turėtų bÅ«ti naikintinas ir pripažintas neteisėtu bei nepagrįstu, o Å¡ias nusikalstamas veikų sudėtis iÅ¡analizuoti gali apeliacinės instancijos teismas.LR BK 182 str. 2 d. numatyta, kad „tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimÄ turtinę teisę“, o LR BK 300 str. 1 d. numatyta, kad „tas, kas suklastojo tikrÄ dokumentÄ ar suklastotÄ dokumentÄ panaudojo“.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998 m. gruodžio 22 d. nutarime ,,Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iÅ¡Å¡vaistymo baudžiamosiose bylose“ nurodyta, kad „Jeigu kaltininkas pats suklastojo dokumentÄ ir jį panaudojo sukčiavimui padaryti, jo veika kvalifikuojama kaip sutaptis pagal LR BK 182 str. ir 300 str.“ Å iame Senato nutarime sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavina, iÅ¡Å¡vaisto svetimÄ turtÄ arba įgyja teisę į jį.

Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtÄ Ä¯gyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslÄ suklaidinti turto savininkÄ ar valdytojÄ arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriÅ¡kai patys perleidžia turtÄ ar teises į turtÄ kaltininkui manydami, kad Å¡is turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , apgaulė pasireiÅ¡kia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, praneÅ¡ant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtÄ perleidimo aplinkybes ir pan.

Teismų praktikoje dokumentas yra laikomas netikru tuomet, kai dokumento turinyje įtvirtinti objektyvios tikrovės neatitinkantys duomenys ir kaltininkas tokį dokumentÄ surašė, atspausdino ar kitaip pagamino kito asmens vardu visiÅ¡ko materialaus klastojimo bÅ«du, o tikras suklastotas dokumentas – tuomet, kai kaltininkas pakeitė kito asmens suraÅ¡yto, atspausdinto ar kitaip pagaminto dokumento turinį arba kaltininkas savo vardu surašė, atspausdino ar kitaip pagamino arba tik patvirtino kito asmens suraÅ¡ytÄ dokumentÄ , tuo tokio dokumento turinyje įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis.

Sprendžiant, ar asmens veika, nevykdant arba netinkamai vykdant iÅ¡ sutarčių kylančias pareigas, užtraukia civilinę atsakomybę, ar Å¡i veika laikytina sukčiavimu, svarbu atsižvelgti ir į tai, kokius ketinimus turėjo asmuo, sudarydamas tokias sutartis. Sukčiavimo atveju asmuo, sudarydamas sutartis su nukentėjusiaisiais, neketina vykdyti iÅ¡ sutarčių kylančių pareigų, o tik siekia suklaidinti nukentėjusiuosius dėl savo tikslų ir taip neteisėtai įgyti svetimÄ turtÄ . Kaltininkas suvokia ir siekia tokių padarinių.

Taip pat yra svarbu, kad nuketėjusysis negauna jokios naudos, jam padaroma žala, kuri yra neatlygintina nei turtu, nei paslaugomis ar pan. Formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad sukčiavimu pripažintini tokie atvejai, kai asmuo realiai nedirbo, kai įmonė buvo įkurta fiktyviai ar pan.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarime ,,Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ Nr. 55, nurodyta, kad „Buhalterinė apskaita BK 222, 223 straipsnių prasme – tai Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių, iÅ¡reikÅ¡tų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informacijÄ ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas).

Visos Å«kinės operacijos ir Å«kiniais įvykiai turi bÅ«ti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apskaitos dokumentas – tai popierinis ar elektroninis liudijimas, patvirtinantis Å«kinę operacijÄ arba Å«kinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti Å«kinės operacijos arba Å«kinio įvykio tapatumÄ Â (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 1 punktas). Apskaitos registras – tai remiantis apskaitos dokumentais parengta Å«kinių operacijų ir Å«kinių įvykių suvestinė, kurioje apibendrinti jų duomenys (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 2 punktas).

Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , reikalavimus. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnį atsiranda tik tuo atveju, kai iÅ¡ straipsnių dispozicijose iÅ¡vardytų veikų padarymo negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 18 punktÄ asmens turtas – tai materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, kurias valdo ir naudoja ir (arba) disponuoja Å«kio subjektas ir kurias naudojant tikimasi gauti ekonominės naudos.

Tai tyčinis nusikaltimas. Kai apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitÄ suklastojami buhalterinės apskaitos dokumentai arba apskaitos registras, kaltininko veika kvalifikuojama tik pagal BK 222 straipsnį, o tais atvejais, kai apgaulingai tvarkant minėtÄ apskaitÄ suklastojami kiti, ne buhalterinės apskaitos, dokumentai, veika kvalifikuojama pagal BK 222 straipsnio ir BK 300 straipsnio atitinkamÄ dalį kaip ideali nusikaltimų sutaptis.“Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant iÅ¡imtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas.

Nusikalstamos veikos – tai teisės pažeidimai, kuriais itin Å¡iurkščiai pažeidžiamos žmonių teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės. Taigi kiekvienÄ kartÄ , kai reikia spręsti, pripažinti veikÄ nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis priemonėmis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-04 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-409/2011).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertindama G. U., kuri buvo kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d., pabrėžia, kad vienas svarbiausių požymių yra apgaulė, kuri turėtų bÅ«ti laikoma G. U. objektyviosios tiesos iÅ¡kraipymo VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklaidintų VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir paskatintų nenaudingai perleisti turtinę teisę, t. y. mokėti motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .

Å iuo atveju tai bÅ«tų G. U. netikrų dokumentų pateikimas apie G. U. fiktyvų darbÄ IÄ® „K.F.“ bei nepagrįstÄ gavimÄ teisės į didelę turtinę teisę – nepagrįstai padidintÄ motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad G. U. neapgaudinėjo ir objektyvios tiesos neiÅ¡kraipė, nes dirbo ir VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui pateikė teisingus duomenis, todėl teisėtai įgijo teisę gauti padidintÄ motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ .Pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį G.

U. kaltinama tikrų dokumentų suklastojimu, tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos matyti, kad G. U. dirbo, be to, ikiteisminio tyrimo metu specialistai atlikę tyrimus pateikė iÅ¡vadÄ , jog negali pasakyti ar G. U. dirbo IÄ® „K.F.“, ar darbo užmokesčio žiniaraščiuose pasirašė bÅ«tent pati G. U., todėl daryti iÅ¡vadÄ , kad kaltinamajame akte minimi galimai suklastoti dokumentai (2008 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartis Nr.18, kuria G. U. įdarbinama IÄ® „K.F.“ komercijos direktorės pareigose nustatant 6000 Lt dydžio atlyginimÄ , kuriÄ pasirašė kaip į darbÄ priimama darbuotoja; 2009 m. sausio 7 d. praÅ¡ymas Nr. PM-32 skirti motinystės paÅ¡alpÄ nurodant, kad jos darbovietė yra IÄ® „K.F.“, kurį pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui; 2009 m. gegužės 13 d. praÅ¡ymas Nr. (duomenys neskelbtini) skirti motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ nurodant, kad jos darbovietė yra IÄ® „K.F.“, kurį pateikė VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui; 2009 m. gegužės 11 d. praÅ¡ymas dėl motinystės atostogų vaiko priežiÅ«rai nuo 2009 m. gegužės 11 d. iki 2011 m. kovo 15 d. ir pateikė IÄ® „K.F.“ savininkui A.

K.) negalima. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija vertindama A. K., kuris buvo kaltinamas pagal LR BK 24 straipsnio 6 dalį, 182 str. 2 d. ir 300 str. 1 d., 222 str. 1 d. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pažymi, jog LR BK 24 str. 6 d. numato, kad tai yra padėjėjas padėjęs daryti nusikalstamÄ veikÄ duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba Å¡alindamas kliÅ«tis, pridengdamas bendrininkus. Apeliacinės instancijos nuomone, kad tai, jog A. K. priėmė dirbti į savo vadovaujamÄ IÄ® „K.F.“ G.

U., kuri dirbo ir gavo darbo užmokestį bei buvo sukurti darbo santykiai, negali bÅ«ti laikomas padėjimu daryti nusikalstamÄ veikÄ . Analizuojant A. K. inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 182 str. 2 d., taip pat nėra apgaulės požymių, kuri turėtų bÅ«ti laikoma A. K. noru kito asmens naudai, t. y. G. U., pateikti dokumentus iÅ¡kraipančius objektyviÄ jÄ tiesÄ , dėl ko VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui bÅ«tų susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklaidintų VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriaus ir paskatintų nenaudingai perleisti G.

U. turtinę teisę, t. y. mokėti jai motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpÄ . Tai bÅ«tų suklastotų dokumentų pateikimas apie G. U. fiktyvų darbÄ IÄ® „K.F.“ bei nepagrįstos jos teisės į didelės vertės turtinės teisės – neteisėtai padidintos motinystės ir motinystės (tėvystės) paÅ¡alpos – gavimÄ . Tačiau iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad A. K. mokėjo priklausančius mokesčius bei pateikė VSFDV (duomenys neskelbtini) skyriui teisingus duomenis apie G.

U. darbÄ IÄ® „K.F.“. Pagal LR BK 300 straipsnio 1 dalį A. K. kaltinamas tikrų dokumentų suklastojimu, įtvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis, tačiau kaip jau buvo minėta anksčiau, baudžiamojoje byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog darbo sutartis, įsakymas dėl priėmimo į darbÄ ir kiti dokumentai buvo suklastoti ir juose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys.Vertinant A. K. inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ pagal LR BK 222 str. 1 d., dėl apgaulingos įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, pabrėžtina, kad apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sÄ moningas buhalterinės apskaitos nevedimas arba tokios apskaitos tvarkymas sÄ moningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymÄ , nuostatas.

Specialisto išvadoje (102-106 b. l., 1 tomas) nurodyta, kad jeigu G. U. nedirbo, tai buvo pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnį, tačiau nėra pateikta specialisto išvada, ar buvo IĮ „K.F.“ apgaulingas apskaitos tvarkymas, jeigu būtų nustatyta, jog G. U. realiai dirbo. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda kai dėl išvardintų veikų padarymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veikos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, o tokių duomenų baudžiamojoje byloje nėra pateikta.

Nesant duomenų apie galimai fiktyviÄ darbo sutartį ir fiktyvų G. U. darbÄ IÄ® „K.F.“, daryti pagrįstos iÅ¡vados dėl apgaulingos apskaitos tvarkymo negalima. Dėl darbo santykių, teisėtumo ir pagrįstumo įtakojančių faktinių G. U. darbų realumÄ , vertinimo Darbo kodekso normos, reglamentuojančios darbo santykius, apmokėjimÄ už darbÄ , darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sÄ lygomis, darbo paklausos ir pasiÅ«los rinka, kitais darbo kainÄ lemiančiais faktoriais, o atlygio už darbÄ konkretaus dydžio nustatymÄ laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu, atsispindinčiu kolektyvinėse ar darbo sutartyse.

LR DK 204, 187 straipsniai reguliuoja darbo užmokesčio minimumÄ , vidutinį darbo užmokestį, minimalų valandinį atlygį, minimaliÄ mėnesinę algÄ , bet nereguliuoja maksimalių darbo užmokesčio dydžių. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbÄ bei verslÄ ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sÄ lygas, gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ir socialinę apsaugÄ net ir nedarbo atveju. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad IÄ® „K.F.“ vykdė Å«kinę veiklÄ nuo 2003 metų, joje dirbo darbuotojai, ji turėjo užsakymų, mokėjo darbuotojams atlyginimus, mokesčius. 2007 metais įmonė dirbo pelningai. 2008 metų pradžioje įmonės kasoje buvo 116932,39 Lt, rugpjūčio mėnesį 47790,79 Lt.

Darytina iÅ¡vada, jog tuo metu tai buvo įmonė, kuri galėjo priimti dirbti naujÄ darbuotojÄ ir buvo pajėgi mokėti sulygtÄ darbo sutartyje darbo užmokestį. Tai, kad buvo sudaryta darbo sutartis tarp IÄ® „K.F.“ atstovaujamos A. K. ir G. U. ir jos darbo užmokestis buvo nustatytas labai didelis, palyginus su kitais tuo metu įmonėje dirbusiais darbuotojais, nesudaro pagrindo laikyti Å¡ios darbo sutarties neteisėta, nepagrįsta bei teigti, kad buvo sukurti fiktyvÅ«s darbo santykiai. Darbo sutartis sudaryta 2008 m. rugpjūčio 18 d., pagal kuriÄ G.

U. priimta dirbti į IÄ® „K.F.“ komercijos direktorės pareigose. Baudžiamojoje byloje yra pateikta darbo sutartis (9-11 b. l. 1 tomas), įsakymas dėl G. U. priėmimo į darbÄ (14 b. l. 1 tomas). Byloje nėra pateikta komercijos direktorės pareigybinė instrukcija, pagal kuriÄ bÅ«tų galima spręsti, kokį konkrečiai darbÄ atlikti privalėjo G. U.. Nors darbo sutartyje nurodytos jos konkrečios pareigos – komercijos direktorė, tačiau, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos bei proceso dalyvių duotų parodymų pirmosios instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu, G.

U. realiai dirbo įvairius darbus, t. y. ir kaip tiekėja, buhalterė, sekretorė, internetinio puslapio dizainerė, vertėja bei kt. Apeliacinės instancijos teismo kolegijos nuomone, Å¡iÄ aplinkybę patvirtina darbo sutartis sudaryta tarp G. U. ir IÄ® „K.F.“, įsakymas dėl priėmimo į darbÄ , darbo laiko apskaitos žiniaraščiai, darbo užmokesčio pažymos bei kita pirmosios instancijos teismo iÅ¡tirta ir pripažinta įrodymais medžiaga, taip pat teisme parodymus davę liudytojai. Šiaulių miesto apylinkės teisme teisiamojo posėdžio metu apie G.

U. darbÄ IÄ® „K.F.“ parodymus davė tiesioginiai ir netiesioginiai liudytojai. Liudytojas A. B. parodė, kad su G. U. derino klausimÄ dėl baldų gaminimo, (88 b. l. 6 tomas). Liudytojas G. B. parodė, kad G. U. jį konsultavo apie praeities ir ateities darbus, įvertindavo atliktus darbus (90 b. l., 6 tomas), liudytojas V. P. parodė, kad G. U. buvo atvežusi medžiagų (90 b. l., 6 tomas), liudytoja R. N. parodė, kad pažįsta G. U., matė jÄ ne kartÄ , gal yra atneÅ¡usi kokius nors dokumentus (90 b. l. , 6 tomas), liudytoja K.

G. parodė, kad pažįsta G. U. kaip įmonės darbuotojÄ , kuri kelis kartus buvo atvažiavusi paimti dokumentų į jų įmonę, matė dirbančiÄ ir po įdarbinimo (91 b. l., 6 tomas). Kiti teisme liudiję liudytojai nurodė, kad, arba G. U. nėra matę, arba nežinantys, kad tokia darbuotoja bÅ«tų dirbusi IÄ® „K.F.“. Vertinant iÅ¡dėstytas aplinkybes, nėra pagrindo darbo santykių susiklosčiusių tarp G. U. ir IÄ® „K.F.“ laikyti fiktyviais arba juos vertinti neteisėtais ar nepagrįstais.

Vertinant liudytojų parodymus dėl G. U. matymo atliekant darbines pareigas, būtina atsižvelgti į tai, jog G. U. pagrindinė darbovietė tuo metu buvo D. V. IĮ, kurioje ji dirbo 8 darbo valandas. Darbo diena baigdavosi 17 val. Todėl, manytina, kad tai sutrukdė kai kuriems teisme apklausti liudytojams matyti G. U. jų tuo metu buvusioje darbo vietoje darbo metu. Pastebėtina, kad A. K., kaip IĮ „K.F.“ vadovas, neprivalėjo visiems įmonėje dirbantiems darbuotojams, juo labiau dirbusiems ar vėliau dirbsiantiems, pristatinėti G.

U. kaip IÄ® „K.F.“ darbuotojÄ . Byloje nėra faktinių duomenų, kuriais bÅ«tų galima paneigti, kad G. U. dirbo įmonėje. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus įrodymus bei jų vertinimÄ , apeliacinės instancijos teismo kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad G. U. realiai dirbo IÄ® „K.F.“, darbo santykiai tarp G. U. ir IÄ® „K.F.“ buvo realiai atsiradę. Nepriklausomai nuo to, kad G. U. tikėtina dirbo ne komercijos direktoriaus pareigoms atitinkančius darbus, tačiau darbas, už kurį jai buvo mokamas darbo užmokestis, faktiÅ¡kai buvo atliekamas.

Konstatuotina, kad byloje nėra duomenų, jog tarp sutarties Å¡alių buvo ginčų dėl atliekamo darbo pobÅ«džio ir pareigų atitikimo darbo sutarčiai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija vertindama apeliacinio skundo argumentÄ , kuriuo iÅ¡sakyta abejonė dėl G. U. darbo IÄ® „K.F.“, jog specialisto iÅ¡vadoje, kuriÄ atlikto ikiteisminio tyrimo metu IÄ® „K.F.“ Å«kinės finansinės veiklos, nurodyta, kad tarp įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų nerado jokių G.

U. veiklÄ patvirtinančių duomenų, pažymi, jog negalima abejoti G. U. darbu IÄ® „K.F.“ vien dėl to, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kiek A. K., kaip įmonės vadovas, suteikė G. U. teisių priimant sprendimus susijusius su IÄ® „K.F.“, kokia apimtimi jai buvo leista atstovauti IÄ® „K.F.“ veiklÄ , kokius dokumentus jai buvo leista pasiraÅ¡inėti kaip atsakingam asmeniui ir kt. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėdamas kasacinius skundus ir formuodamas teismų praktikÄ , analogiÅ¡kose dėl LR BK 182 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies taikymo bylose Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011, pabrėžė, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų Å¡alių – darbdavio ir darbuotojo – susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų bÅ«ti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos tokia galimybė objektyviai egzistavo ir tame neteisėtumo ir nepagrįstumo nėra.

Darbo užmokestis G. U. nustatytas 2008 m. rugpjūčio 18 d. darbo sutartyje Nr. 18 Å¡alių susitarimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo to buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi G. U. dirbdama IÄ® „K.F.“ mokėjo atitinkamas įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ , tai laikytina aplinkybe patvirtinančia darbo santykių realumÄ . Teismas daro iÅ¡vadÄ , jog 2008-08-18 darbo sutartis Nr. 18, kuria G. U. priimta dirbti į IÄ® „K.F.“ komercijos direktorės pareigas nustatant jai 6000 Lt dydžio darbo užmokestį, 4 valandų darbo dienÄ , 5 darbo dienų savaitę atitinka darbo sutarčiai keliamus reikalavimu, o darbo santykiai, kurie įtvirtinti minėta darbo sutartimi, teisėti ir pagrįsti, jie nebuvo fiktyvÅ«s. Dėl įrodymų vertinimo Ä®rodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro iÅ¡vadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti.

Įrodinėjimas baudžiamajame procese yra įstatymo reglamentuota ikiteisminio tyrimo įstaigų ir jų pareigūnų, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo, teismo ir proceso dalyvių (įtariamojo, kaltinamojo, gynėjo, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo, civilinio atsakovo, taip pat jų atstovų) veikla, kuria renkami, pateikiami, tikrinami ir vertinami duomenys, reikšmingi tiriamo įvykio aplinkybių, nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, nustatymui.

Ä®statyme numatytas skirtingas baudžiamojo proceso subjektų vaidmuo įrodinėjimo procese: ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nai ir prokuroras privalo rinkti, tikrinti ir vertinti reikÅ¡mingus bylai duomenis; teismas privalo juos tikrinti, prireikus – rinkti papildomus duomenis, spręsti, ar jie yra įrodymai, ir vertinti. Kiti įrodinėjimo procese dalyviai turi teisę, bet ne pareigÄ dalyvauti Å¡iame procese. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad nėra iÅ¡dėstytų pirmosios instancijos teismo motyvų, kuriais remiantis įtariami suklastoti dokumentai, tame tarpe darbo sutartis ir įsakymas, nelaikomi suklastotais.

Teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo laikyti Å¡ių dokumentų suklastotais, kadangi Å¡ie minimi dokumentai sudaryti matant tretiesiems asmenims, t. y. tiesioginiams liudytojams matant Å¡ių dokumentų paraÅ¡ymÄ . Be to Å¡ie dokumentai po jų pasiraÅ¡ymo buvo perduoti atsakingoms institucijoms, ko pasėkoje buvo patvirtintinas darbinių santykių atsiradimas. Å iÄ iÅ¡vadÄ apeliacinės instancijos teisėjų kolegija grindžia Å¡iais bylos duomenimis: „R. N. teismui parodė, kad kaltinamuosius A.

K. ir G. U. pažįsta. Ji yra buhalterė įmonėje „J.F“ ir tvarko IÄ® „K.F.“ buhalterijÄ , <...> 2008 m. gal rugpjūčio mėn. į IÄ® „K.F.“ įsidarbino G. U. vadybininke. <...> Ji parašė pareiÅ¡kimÄ , prieÅ¡ pradedant dirbti buvo pasiraÅ¡yta sutartis. <...> G. U. matė ne kartÄ , tačiau nežino, ar ji ateidavo pas juos į įmonę tarnybos reikalais, ar ne – gal yra atneÅ¡us kokius nors dokumentus.“ (90 b. l. , 6 tomas). „Liudytoja K. G. teismui parodė, kad dirbo A.

K. įmonėje nuo įmonės atidarymo 2003 m., kaltinamuosius pažįsta - A. K. yra įmonės savininkas, o G. U. – įmonės darbuotoja. TÄ dienÄ , kai įdarbino G. U., su ja bendravo, t. y. jÄ Ä¯darbino 2008 m. rugpjūčio 18 d., nes pas juos įmonėje sudarinėjo sutartį. Yra mačiusi, kad G. U. kelis kartus atvažiavo pasiimti dokumentų į jų įmonę“ (91 b. l., 6 tomas). Dėl Å¡ių liudytojų parodymų teisiamojo posėdžio metu abejonių nekilo nei apeliantui, nei pirmosios instancijos teismui.

Be to, pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad darbo sutartis ar įsakymas dėl priėmimo į darbÄ bÅ«tų galimai suklastoti. Taip pat apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pabrėžia, kad po Å¡ių dokumentų pateikimo, G. U. atsakingų už buhalterinę apskaitÄ asmenų buvo įraÅ¡yta į darbo laiko apskaitos žiniaraščius, darbo užmokesčio žiniaraščius, buvo atitinkamai praneÅ¡ta VSDFV (duomenys neskelbtini) skyriui ir kt., o Å¡iems asmenims nekilo jokių abejonių dėl G.

U. įdarbinimo IÄ® „K.F.“. PrieÅ¡taringus liudytojų parodymus, teisėjų kolegijos nuomone, galimai įtakoja G. U. darbas jos pagrindinėje darbovietė D. V. IÄ®, kurioje ji dirbo nuo 8 val. iki 17 val. su vienos valandos pietų pertrauka bei tai, jog IÄ® „K.F.“ ji dirbo per pietų pertraukÄ ir po darbo valandų, t. y. nuo 17 val. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad liudytojų nedomino kas dirba IÄ® „K.F.“, kiek įmonėje yra dirbančių asmenų, kokius atlyginimus jie gauna ir kt.

Apeliaciniame skunde iÅ¡sakyta abejonė dėl liudytojo UAB „E.“ vadovo G. B. parodymų, kad G. U. buvusi „deÅ¡inioji“ IÄ® „K.F.“ savininko A. K. ranka, su ja jis sprendė visus klausimus. Pažymėtina, kad G. B. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , nustatyta tvarka prisaikdintas 2010 m. kovo 24 d. teismo posėdyje bei tai patvirtino savo paraÅ¡u (75 b. l. 4 tomas), be to, pirmosios instancijos teisme abejonių dėl Å¡io liudytojo parodymų nekilo, nebuvo praÅ¡ymų dėl G.

B. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už melagingų parodymų davimÄ . Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojas G. B. pirmos instancijos teisme teisiamojo posėdžio metu negalėjo tiksliai atsakyti kada buvo atlikti darbai, nepateikė jokių tikslių duomenų, todėl apelianto argumentas, jog G. B. parodymai melagingi, atmestinas. Taip pat nėra duomenų, jog 2008 m. rugpjūčio 20 d. sudaryta sutartis tarp UAB „E.“ ir IÄ® „K.F.“, atstovaujama G. U., kuria UAB „E.“ iki 2008-12-20 įsipareigojo atlikti terasos ir fontano ardymo, valymo darbus už 12 000 Lt, kai sÄ skaita faktÅ«ra Nr. EIG00005 už atliktus darbus iÅ¡raÅ¡yta 2008-08-21, bÅ«tų suklastota, todėl teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentÄ vertintina kritiÅ¡kai.

Pastebėtina, kad rangos sutartyje sutartus darbus, kurie yra atlikti anksčiau, nei numatyta sutartyje, rangovas gali darbų perdavimo – priėmimo aktu priimti anksčiau nei nustatyta rangos sutartyje. Ä®rodymu, patvirtinančiu G. U. darbinius santykius bei darbÄ IÄ® „K.F.“, laikytina įmonės savininko A. K. 2009 m. gegužės 5 d. pateikta elektroninė laikmena CD-R „Verbatim“ su užraÅ¡u „K.F.“. Laikmenoje informacija atspausdinta ir pateikta 1 priede prie iÅ¡vados, t. y. trys lapai sumaketuoti ir sukurti „C.

D.“ programa. G. U. teisiamajame teismo posėdyje parodė, kad ji fotografavo, pateikė nuotraukas direktoriui, kreipėsi į kitÄ asmenį pagalbos sukurti įmonės internetinį puslapį. A. K. parodė, kad CD diskÄ su nuotraukomis jam perdavė G. U., ji paruošė medžiagÄ internetiniam puslapiui, jam buvo žinoma, kad G. U. kreipėsi į kitÄ asmenį dėl internetinio puslapio užregistravimo, pas kurį kelis kartus pats buvo nuvykęs. Apeliaciniame skunde kaip vienas iÅ¡ argumentų, kuriais abejojama, jog Å¡ias nuotraukas padarė bÅ«tent G.

U. nurodyta, kad nuotraukų autoriaus negalima identifikuoti, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti byloje esančiais parodymais, nes nėra jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog Å¡iÄ kompiuterinę laikmenÄ ruošė ne G. U. ir kad tai ne ji fotografavo, rinko medžiagÄ , ieÅ¡kojo asmens, galinčio jai padėti atlikti jai pavestÄ darbÄ . BÅ«tent dėl Å¡ių priežasčių apeliacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog iÅ¡ kompaktinės plokÅ¡telės informacijos matyti, kokie darbai buvo pavesti G.

U. bei tai yra dar viena aplinkybė pagrindžianti, jog G. U. realiai dirbo. Atmestinas apeliaciniame skunde teiginys, kad A. K. teisiamojo posėdžio metu ir negalėjo paaiÅ¡kinti, už kÄ G. U. skyrė priedus 2008 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., nes teisiamojo posėdžio metu A. K. parodė, jog „internetinio puslapio kÅ«rimas buvo kaip papildomas darbas, tai buvo nuspręsta G. U. sumokėti priedÄ prie atlyginimo. Žinojo kainas internetinio puslapio sukÅ«rimui, t. y. už sukÅ«rimÄ tokio puslapio yra mokama apie 3000 Lt.“ Juo labiau, kad kaip parodė A.

K., dabar internetinis puslapis veikia, darbas padarytas, o G. U. pateisino jo lÅ«kesčius, jis patenkintas jos darbu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone vertinant Å¡iuos parodymus jų patikimumo prasme nėra svarbi aplinkybė, kad Ch. Frenkelio rÅ«mų vadovai sutikimo fotografuoti muziejų nedavė. Dėl G. U. darbo užmokesčio iÅ¡mokėjimo Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija spręsdama apeliacinio skundo klausimÄ darbo užmokesčio dydžio, sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad privačios įmonės savininkui niekas negali reguliuoti ir nurodyti, kokį darbuotojÄ priimti, kokio dydžio atlyginimÄ mokėti, lyginti jų tarpusavyje su kitų darbuotojų gautų atlyginimų dydžiai, įmonei atlyginimo iÅ¡mokėjimo dienÄ turint pakankamai lėšų kasoje, sumokėjus privalomus mokesčius, įmonei realiai vykdant, savininkas pats sprendžia Å¡iuos klausimus.

Savaime didesnio atlyginimo nustatymas, mokėjimas darbuotojui negali bÅ«ti traktuojamas kaip sukčiavimas. Darbo santykiai įtvirtinami darbo sutartimi atitinkantys LR DK 93 str. ir 186 str. reikalavimus, t.y. darbuotojas turi atlikti sulygtÄ darbÄ , o darbdavys turi suteikti darbuotojui sutartyje nustatytÄ darbÄ , užtikrinti sulygtas darbo sÄ lygas ir mokėti sulygtÄ darbo užmokestį, kuris įvertinamas pagal darbo kiekį, kokybę, įmonės veiklos rezultatus, pasiÅ«lÄ darbo rinkoje. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad IÄ® „K.F.“ 2008 m. patyrė 10866,19 Lt nuostolius, taip pat ir 2009 m., kai G.

U. išėjo motinystės ir motinystės (tėvystės) atostogų, patyrė didesnį, t. y. 31637,40 Lt, nuostolį, todėl teigti, kad IĮ „K.F.“ patyrė 2008 metais nuostolį tik dėl to, kad G. U. buvo priimta darbui komercijos direktorės pareigose, yra nepagrįsta. Juo labiau, kad yra visuotinai žinoma aplinkybė, jog 2008 metais šalyje prasidėjo ekonominė krizė, kas, teismo nuomone, tikėtina iš tiesų įtakojo ne tik 2008 metų, bet ir 2009 metų IĮ „K.F.“ veikloje atsiradusius nuostolius.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pastebi, kad apeliaciniame skunde prokurorė remiasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, tačiau teismas, remiasi tik teisme duotais ir iÅ¡tirtais bei pripažintais įrodymais, kuriais yra grindžiamas priimtas teismo nuosprendis.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu teismas 2010 m. spalio 26 d. nutartimi pavedė prokurorei organizuoti G. U., A. K. laisvos raÅ¡ysenos bei eksperimentinės raÅ¡ysenos ir parašų pavyzdžių gavimÄ ir specialisto iÅ¡vados pateikimÄ teismui.

Prokuroras Å¡iÄ nutartį įvykdė ir pateikė teismui specialisto iÅ¡vadÄ , kurioje nurodyta, jog nenustatyta, kad darbo užmokesčio žiniaraščiuose ties G. U. pavarde bÅ«tų pasiraÅ¡iusi ne G. U.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje papildomai spręstas klausimas dėl atlyginimų iÅ¡mokėjimo G. U., kurio metu buvo pakviestos specialistės A. J. ir R. P. parodė, kad teismui pateiktoje specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog negalima nustatyti, ar pasirašė G. U., ar ne. Žiniaraščiuose esančių parašų negalėjo sulyginti su eksperimentiniais.

Tiriamieji paraÅ¡ai yra pasiraÅ¡yti vieno žmogaus, jie sudaro vienÄ visumÄ . Atkreipė dėmesį, kad tas pats asmuo gali keisti raÅ¡ysenÄ skirtingu laikotarpiu, dėl ligos, dėl laiko, taip pat specialiai. RaÅ¡ysena truputį gali kisti stovint, sėdint. Nėštumas nėra ta bÅ«sena, kad dėl to kistų raÅ¡ysena, nebent nėščiosios bÅ«klė labai sunki. Negali nustatyti raÅ¡ysenos pasikeitimo priežasties. Teigė, kad judesių koordinacija gali sutrikti dėl neblaivumo, insulto, susijaudinimo, tačiau nežino, ar gali kisti raÅ¡ysena dėl adaptacinio sutrikimo.

Apeliacinės instancijos teismas remiantis tokiomis iÅ¡vadomis, atmeta apeliacinio skundo argumentÄ , nes nuosprendis negali bÅ«ti grindžiamas prielaidomis, jog žiniaraščiuose galimai pasiraÅ¡iusi ne G. U.. Pažymėtina, kad darbo užmokestis G. U. buvo nustatytas bei priedai prie atlyginimo skirti Å¡alių susitarimu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui nuo to buvo mokamos atitinkamos įmokos. Kadangi G. U. mokėjo atitinkamas įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ , tai ji įgijo teisę į didesnę motinystės paÅ¡alpÄ .

G. U. iÅ¡mokėta didesnė motinystės paÅ¡alpa priklauso objektyviai egzistuojančiu pagrindu, jai teisėtai priklausančios teisės ir piniginių lėšų įgijimas nesudaro sukčiavimo. Byloje nėra faktinių duomenų, pagrindžiančių, kad G. U. gavo didesnę motinystės paÅ¡alpÄ apgaulės bÅ«du, t. y. nepagrįstai padidinant jai darbo užmokestį, sumokant didesnes įmokas į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetÄ bei iÅ¡ jo atitinkamai gaunant didesnę motinystės paÅ¡alpÄ .

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, įvertinęs Å¡iuos įrodymus apylinkės teismas padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , kad sukčiavimu ir dokumento klastojimu Å¡ioje baudžiamojoje byloje G. U. ir A. K. veiksmai galėjo bÅ«ti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu bÅ«tų įrodyta, jog G. U. IÄ® „K.F.“ nedirbo jokio darbo ir jų darbo santykiai buvo fiktyvÅ«s ar sulygto dydžio atlyginimas dėl įmonės finansinės padėties objektyviai bÅ«tų buvęs neįmanomas, tačiau bylos faktiniai duomenys patvirtina, kad G.

U. realiai dirbo IÄ® „K.F.“, o IÄ® „K.F.“, jos darbo laikotarpiu, turėjo finansines galimybes sumokėti sulygto dydžio atlyginimÄ G. U.. Teisėjų kolegijos manymu, byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta objektyvių ir neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių iÅ¡teisintųjų kaltę padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl jie pagrįstai iÅ¡teisinti.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumÄ Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje Å¡i nuostata konkretinama įtvirtinant prioritetinę ir iÅ¡imtinę teismo teisę įstatymo nustatyta tvarka iÅ¡spręsti asmens kaltumo ir nekaltumo klausimÄ ir įvykdyti teisingumÄ baudžiamosiose bylose. Kaltinimai negali bÅ«ti grindžiami prielaidomis, o turi bÅ«ti pagrįsti įrodymais. Baudžiamojo proceso įstatymas reikalauja, kad byloje bÅ«tų visapusiÅ¡kai, objektyviai iÅ¡tirtos bylos aplinkybės, teismo nuosprendis bÅ«tų ne tik teisėtas, bet ir pagrįstas byloje surinktais įrodymais.

O bet kurios byloje nepaÅ¡alintos abejonės, prieÅ¡taravimai turi bÅ«ti vertinami ir aiÅ¡kinami kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Europos žmogaus teisių teismas byloje Barberas Messegue ir Jabardo prieÅ¡ IspanijÄ nekaltumo prezumpcijÄ sukonkretino nurodydamas, kad kaltintojas privalo pateikti kaltumo įrodymus, o abejonės turi bÅ«ti traktuojamos kaltinamojo naudai. Apibendrinant aptartus įrodymus, akivaizdu, kad kaltintojo pateikti įrodymai visiÅ¡kai neatlaiko konkurencijos prieÅ¡ kitas objektyvias byloje nustatytas iÅ¡teisintuosius teisinančias aplinkybes, todėl darytina iÅ¡vada, kad G.

U. ir A. K. yra nekalti, kad jie inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė.Priimant iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, kai nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieÅ¡kinys paliekamas nenagrinėtas, Å¡iuo atveju civilinis ieÅ¡kovas turi teisę pareikÅ¡ti ieÅ¡kinį civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas), todėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (duomenys neskelbtini) skyriaus pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys pagrįstai paliktas nenagrinėtas.Kolegijos nuomone, apylinkės teismo iÅ¡teisinamasis nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Priėmus sprendimÄ iÅ¡ esmės palikti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl G. U. ir A. K. skirtinų bausmių neanalizuojami.LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p. numatytas nuosprendžio pakeitimas dėl netinkamai iÅ¡spręstų nuosprendžio klausimų. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį visiÅ¡kai nesprendė iÅ¡teisintiesiems G. U. ir A. K. jiems skirtų laikinųjų nuosavybės teisių apribojimo panaikinimo, sprendžia, kad priėmus iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį turi bÅ«ti panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iÅ¡teisintiesiems G.

U. ir A. K. taikyti laikinieji nuosavybės teisės apribojimai. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, atsižvelgdama, kad Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje išteisintajai G. U. panaikinama kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama, kai išteisintajai G. U. kardomoji priemonė nei ikiteisminio tyrimo bei baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo paskirta, sprendžia, kad panaikintina nuosprendžio rezoliucinė dalis, kuria išteisintajai G.

U. panaikinama kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti, nuosprendžiui įsiteisėjus.Pakeistini apraÅ¡omosios dalies pabaigoje raÅ¡ymo apsirikimai, po žodžių „Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p“ padėti skyrybos ženklus - taÅ¡kÄ ir kablelį, sekančioje eilutėje įraÅ¡yti žodį „n u s p r e n d ž i a“ bei padėti skyrybos ženklÄ - dvitaÅ¡kį, rezoliucinėje dalyje vietoje žodžio „K“ įraÅ¡yti „K“, vietoj žodžio „savinnkui“ įraÅ¡yti „savininkui“ ir padėti taÅ¡kÄ .Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, n u t a r i a :

Å iaulių apygardos prokuratÅ«ros prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendį pakeisti:Panaikinti iÅ¡teisintiesiems G. U. ir A. K. laikinuosius nuosavybės teisės apribojimus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Panaikinti nuosprendžio rezoliucinę dalį, kuria iÅ¡teisintajai G. U. nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinama kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti.IÅ¡taisyti nuosprendžio apraÅ¡omosios dalies pabaigoje raÅ¡ymo apsirikimus, po žodžių „Vadovaujantis LR BPK 303 str. 5 d. 1 p“ padėti skyrybos ženklus - taÅ¡kÄ ir kablelį, sekančioje eilutėje įraÅ¡yti žodį „n u s p r e n d ž i a“ bei padėti skyrybos ženklÄ - dvitaÅ¡kį, rezoliucinėje dalyje vietoje žodžio „K.“ įraÅ¡yti „K.“, vietoj žodžio „savinnkui“ įraÅ¡yti „savininkui“ ir padėti taÅ¡kÄ .KitÄ Å iaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 17 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistÄ .             Kolegijos pirmininkasGražvydas PoÅ¡kus Teisėjai             Bronius Zalaga Vaclovas Iždonas