2020-10-28 Nr. AB-20238-3-61-3-02417-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-690-602/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02417-2020-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. spalio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovams valstybės įmonės Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto registro departamento Klaipėdos skyriui, valstybės įmonei Registrų centrui, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriui, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai valstybės įmonės Registrų centro ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarė V. K. ir V. J.), dėl raštų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja G. D. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama:

1) išaiškinti kodėl, kada, kokiu teisiniu pagrindu po 1996 m. gegužės 2 d. (paveldėjimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) išregistruotas namų valdos 7 972 kv. m žemės sklypas ir versijos data 2003 m. birželio 30 d. 10:01:17 (kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), pradėta 1987 m. liepos 2 d., Registro Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)) nurodyta, kad žemės sklypas, kuriame yra pastatai neregistruotas?;

2) pripažinti 2003 m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), versijos data 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 nuosavybės teisę pasibaigusią bendrąją dalinę nuosavybę teisėta, o po 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 versijos datos nuosavybės teisę įrašytą Centrinio duomenų banko išrašuose iki 2019 m. liepos 11 d. 15:50:20 ir vėliau, t. y. naują nuosavybės teisę: bendrosios dalinės nuosavybės teisę pripažinti neteisėta, kuri padaryta neteisėtu veikimu (priskiriant po 2 vnt. lauko tualetų dalimis);

3) išreikalauti iš atsakovo valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro 2003 m. gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė: (duomenys neskelbtini)), pradėtos 1987 m. liepos 2 d. bylą su istorinėje dalyje esančiais dokumentais;

4) pripažinti atsakovo VĮ Registrų centro į 2019 m. rugpjūčio 1 d. pateiktą prašymą 2003 m. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), (dabartinė gatvė: (duomenys neskelbtini)), pradėtos 1987 m. liepos 2 d. bylą neteisėta; 5) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą pateikti susipažinimui trečiojo suinteresuoto asmens V. J. (kaip dabartinės bendrasavininkės pagal po 2 vnt. lauko tualetų (nematomų sodyboje) dalimis: 2/3, 1/3) Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini); 6) įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centrą atsakyti, kokių dokumentų pagrindu yra įrašomi duomenys į Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banką sistemingai nuo 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 iki 2019 m. liepos 11 d. 15:50:20, kai tokių duomenų nėra nei 2003 m. gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė: (duomenys neskelbtini)), pradėtos 1987 m. liepos 2 d., nei į 2019 m. rugpjūčio 1 d. prašymą pateiktos 2003 m. bylos duomenyse;

7) išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu išregistruoti pareiškėjos mamos V. V. (mirusios (duomenys neskelbtini)) žemės sklypai, turėję indentifikacinius numerius apmokestinamųjų laikotarpių kaip, pavyzdžiui, 1999 m. sausio 1 d. – 1999 m. gruodžio 31 d. ir 2000 m. sausio 1 d. – 2000 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apskrities VMI Kretingos skyrius:

1) C7180931 – 2,8900 ha;

2) C7180880 - 1,1900 ha;

3) C7181757 - 0,3000 ha, pateikiant 0,3000 ha (namų valdos) ir 2,8900 ha (neatlygintinai) planus;

8) išaiškinti kokiu teisiniu pagrindu 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais buvo suformuota (Kretingos žemėtvarkos skyriaus) nauja ir mažesnė 0,19 ha namų valda 0,61 ha (buvo 0,7972 ha) dar ir, padidinant V. J. (senelis J. Z.) kiemo dalį nuo buvusios 0,19 ha iki beveik 0,40 ha (gal ir daugiau), paliekant pareiškėjai faktiškai apie 0,25 ha., vizualiai atrodo daug mažiau ir suteikiant 0,41 ha tik formalią teisę dar ir nusiperkant / sumokant už 0,11 ha 910 litų, esantį V. J. kiemo pusėj, užimtą jos statiniais ir apie 2 000 m. užsodintu sodu, be asmeninio ūkio (3,00 ha) ir (2,98 ha) neatlygintinai žemės sklypų?;

9) priimti sprendimus daiktinei teisei įregistruoti pagal Kretingos rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. nutartį Lietuvos Respublikos vardu civilinėje byloje Nr. 2-1116-206/2013, pagal 2013 m. rugsėjo 4 d. patikslintą pareiškimą „Dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo civilinė byla Nr. 2-1116-206/2013“ su teismo atžyma „GAUTA Kretingos rajono apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 6 d. Nr. G01-1829 Sekretorius parašas“, kuria nustatyta, kad „pareiškėja jau be jokio teismo sprendimo turi teisę į palikimą ir yra savo mirusių tėvų turto paveldėtoja“ į šiuos žemės sklypus: 1) 0,30 ha namų valdos, Kretingos raj. valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkis Nr. 168 (J.

V.); 2) 0,61 ha namų valdos, Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ (V. V.); 3) 3,00 ha asmeninio ūkio, 1993 m. balandžio 15 d. Kretingos rajono, Darbėnų apylinkės Tarybos I-ojo šaukimo 27 sesijos sprendimas (J. V.); 4) 2,89 ha neatlygintinai, Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d. įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d.

įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“ (V. V.) žemės sklypų formavimo procedūrai atlikti ir jų riboms įregistruoti;

10) taikyti restituciją natūra kadastro duomenų nustatymo data 2004 m. gruodžio 15 d. preliminariais matavimais suformuotiems namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypams adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), naikinant 2004 m. gruodžio 15 d. kadastro duomenų nustatymo data atliktus preliminarius matavimus ir administracinius aktus dėl V. J. nuosavybės teisės į žemę 2,92 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo ir dalies 0,20 ha namų valdos pardavimo iš 0,61 ha namų valdos žemės sklypo, t. y. 2010 m. balandžio 1 d.

Apskrities viršininko sprendimą Nr. 16258, 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1718-(1.3), kurie buvo priimti 2004 m. gruodžio 15 d. kadastro duomenų nustatymo data, suformavus preliminariais matavimais naują namų valdos žemės sklypą 0,61 ha pareiškėjai ir trečiajam suinteresuotam asmeniui V. J. bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei naikinant esamą įvardintų žemės sklypų teisinę registraciją ir (2020 m. balandžio 1 d.) administracinius aktus;

11) išsiaiškinti kokių dokumentų pagrindu atliktas įregistravimas ir po to tokių duomenų išregistravimas: 2012 m. lapkričio 7 d. (15:23:54) VĮ Registrų centras „Paieška pagal fizinį asmenį“ su istorija nuosavybė Reg. Nr. (duomenys neskelbtini), kai tokiam daiktui žemės sklypui pareiškėja nuosavybės neturėjo ir neturi. Pareiškėjos nuosavybė pastatai (gyvenamas namas be žemės);

12) išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu 2003 m. gautos Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), inventorinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė: (duomenys neskelbtini)), pradėtos 1987 m. liepos 2 d. versijos data 2003 m. birželio 30 d. 10:01:17, sudarymo data 1996 m. lapkričio 20 d. namų valdos žemės sklypas pagal esantį byloje žemės sklypo planą, kurio plotas 0,7972 m2, iš kurio 0,6100 m2 priklausė pareiškėjai (tėvų buvo valdomas) su pasibaigusia bendrąja daline nuosavybe buvo neregistruotas ir kodėl įregistruotas tik 0,6100 m2 ploto, o ne 0,7972 m2. Žemės sklypo (0,61 ha) plano sudaryto pagal 2010 m. balandžio 22 d. matavimų duomenimis – Kokiu pagrindu ir kas pageidavo? – VĮ Registrų centro raštas į 2020 m. balandžio 10 d. Nr. 23615581 „Dėl dokumentų kopijų pateikimo“;

13) išsiaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ir/ar kokiu pareiškėjos įgaliojimu 2010 m. gegužės 20 d. VĮ Registrų centras buvo įregistruotas 0,41 ha namų valdos žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas neatitiko pareiškėjos disponuojamoje kadastrinėje byloje nurodyto žemės sklypo ploto duomenis;

14) priteisti pareiškėjai per daugelį metų patirtą ir sistemingai patiriamą 230 tūkst. Eur turtinę ir 600 tūkst. Eur neturtinę žalą – už daugelį (16 metų) metų sistemingą psichinės ir fizinės gerovės žalojimą, teisėtų lūkesčių pažeidimą, siaubingą sistemingą institucinį smurtą (2 institucijų, kurios suteikė tokią teisę ir V. J.);

15) išreikalauti iš atsakovo VĮ Registrų centro 2003 m. rugpjūčio 14 d. pažymą Nr. 44-60269 Kretingos rajono Notarų biurui ir taip pat iš notarės, atsakant kodėl paveldėjimo liudijimas 2003 m. rugpjūčio 28 d. Nr. (duomenys neskelbtini) pagal 1996 m. gegužės 2 d. Nr. 3658 paveldėjimo liudijimą jau be namų valdos 7 972 kv. m (asmeninio ūkio);

16) išsiaiškinti, kokio dokumento pagrindu V. J. viena 2010 m. gegužės 20 d. įregistravo savo dalį 0,2000/0,6100 ha namų valdos, būdama kaip bendrasavininkė su pareiškėja, kodėl jai suteikta dar ir tokia išskirtinė teisė užimti beveik 0,4000 ha žemės ploto savo statiniais ir sodu užsodintu apie 2 000 metus, kuri yra valstybinė žemė (apie 0,2000 ha); 17) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių tenkinti 2004 m. gruodžio 15 d. pareiškėjos prašymą dėl išpirktos namų valdos ir ilgalaikės sutarties sudarymo skirtai pareiškėjos tėvui J.

V. asmeninio ūkio žemei, suformuojant nupirktą 1992 m. rugsėjo 25 d. 0,30 ha namų valdos žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini)pagal Kretingos rajono valdybos 1993 m. balandžio 1 d. potvarkį Nr. 168 ir paveldėtą 2012 m. spalio 31 d. papildomu paveldėjimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant jo tikslią ir pastatų eksploataciją atitinkančią vietą, pateikiant sklypo planą schemą ir jo konkretų identifikacinį (registro) numerį bei suformuojant 3,00 ha asmeninio ūkio žemę adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) pagal 1993 m. balandžio 15 d.

Kretingos rajono Darbėnų apylinkės Tarybos 1-ojo šaukimo 27 sesijos sprendimą, pateikiant sklypo plano schemą ir jo konkretų identifikacinį (registro) numerį bei paruošiant atitinkamus dokumentus jų teisinei registracijai; 18) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių suformuoti 0,61 ha namų valdos žemės sklypą ir 2,89 ha žemės ūkio paskirties (nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo) žemės sklypą, adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurie buvo skirti – suformuoti Klaipėdos apskrities viršininko 2001 m. rugsėjo 20 d.

įsakymu Nr. 2303 „Dėl Klaipėdos apskrities viršininko 2000 m. vasario 23 d. įsakymo Nr. 418 papildymo ir dalinio pakeitimo Kretingos rajone“; 19) įpareigoti atsakovą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių pateikti skirtų – suformuotų žemės sklypų, adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), pareiškėjos dabar jau mirusiems ((duomenys neskelbtini)) tėvams J. V. ir V. V. iki 1993 m. gruodžio 31 d. valdymui, naudojimui ir pardavimui namų valdos ir žemės ūkio paskirties žemės sklypų planus; 20) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyrių pateikti pareiškėjos mamai V.

V. suprojektuoto 2001 m. rugsėjo 20 d. Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Nr. 2303 2,89 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo bei 0,61 ha namų valdos sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), planus;

21) išaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu iš pareiškėjos daug metų laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 24 d. iki 2013 m. sausio 24 d. buvo imamas žemės nuomos mokestis už 2,81 ha (2,35 ha + 0,46 ha = 2,81 ha) ploto žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), bei kokiu teisiniu pagrindu pareiškėjai išnuomojo jos paveldimą žemės sklypą, tuo pačiu tikslinant žemės sklypo plotą;

22) išaiškinti, kokiu teisiniu pagrindu ir / ar kokiu pareiškėjos įgaliojimu 2020 m. gegužės 20 d. VĮ Registrų centras buvo įregistruotas 0,41 ha namų valdos žemės sklypas adresu: (duomenys neskelbtini) (dabartinė gatvė (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas neatitiko pareiškėjos disponuojamoje kadastrinėje byloje nurodyto žemės sklypo ploto duomenis;

23) priteisti pareiškėjai per daugelį metų patirtą 70 000 Eur turtinę ir 230 000 Eur neturtinę žalą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, nustatė pareiškėjai terminą iki 2020 m. rugpjūčio 25 d. imtinai skundo trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad nutartyje nustatytu terminu trūkumų nepašalinus skundas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.

Teismas nurodė, kad skundas neatitinka ABTĮ 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Bylos, priskirtos administracinių teismų kompetencijai, išvardintos ABTĮ 17 straipsnio 1 dalyje. ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. Be to, administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nurodė, kad pareiškėjos skunde suformuluoti reikalavimai dėl aplinkybių pripažinimo daiktinei teisei įregistruoti (nutartyje nurodyti kaip 2, 4, 9 pareiškėjos reikalavimai) negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu ir pareiškėjai pasiūlyta tokių reikalavimų nereikšti.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas. Teismas iš pareiškėjos pateiktų susirašinėjimo duomenų nustatė, kad jai buvo atsakoma, tačiau pareiškėjos institucijų atsakymai į jos raštus pareiškėjos netenkina. Teismas pasiūlė patikslinti 6 ir 18 skundo reikalavimus, teismo prašant panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. ir 2020 m. birželio 4 d. raštus; Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. 14SS-5-(14.14.45.).

Teismas nurodė, kad pareiškėja reiškia reikalavimus išsiaiškinti tam tikras aplinkybes (nutartyje nurodyti kaip 1, 7, 8, 11, 12, 13, 16, 21, 22 reikalavimai), tačiau pažymėjo tai, kad faktinių aplinkybių nustatymas, aiškinimasis, surinktų įrodymų vertinimas atliekamas priėmus skundą teisminio nagrinėjimo metu, todėl pareiškėjos nurodyto pobūdžio reikalavimai negali sudaryti savarankiško administracinės bylos nagrinėjimo dalyko. Pareiškėjai pasiūlyta tokių reikalavimų nereikšti ir skundo reikalavimus formuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti sprendimų rūšis.

Teismas taip pat pažymėjo, kad neteiktinas išvestinis 10 skundo reikalavimas. Taip pat teismas pareiškėjai nurodė, kad 3, 5, 15, 19 ir 20 skundo reikalavimai yra procesinio pobūdžio prašymai, kurie spręstini po to, kai bus išspręstas skundo priėmimo klausimas.

Teismas nurodė, kad pareiškėja prašė priteisti 230 000 Eur turtinę ir 600 000 Eur neturtinę žalą (2 institucijų, kurios „suteikė teisę V. J.“) (14 skundo reikalavimas). Papildomai prašoma priteisti pareiškėjai per daugelį metų patirtą 70 000 Eur turtinę ir 230 000 eurų neturtinę žalą (23 skundo reikalavimas), nenurodant atsakingos pagal šį reikalavimą institucijos. Teismas pareiškėjai nurodė patikslinti šį skundo reikalavimą, pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nurodyti, kuri konkrečiai institucija turėtų atsakyti pagal šiuos reikalavimus. Teismas pažymėjo, kad viešoji civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja įpareigota aiškiai išdėstyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjos, teigiančios, kad ji dėl tokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu. Jei neteisėti institucijų veiksmai yra konstatuoti įsiteisėjusiais teismų sprendimais, tai pareiškėja turėtų ir nurodyti kaip prejudicinį faktą.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos teismui pateiktas procesinis dokumentas yra didelės apimties, surašytas labai painiai ir neaiškiai, jame apstu įvairiausių faktų, susijusių su galbūt nagrinėtais civiliniais ginčais, į skundo turinį „įkeltos“ pareiškėjos galbūt institucijoms rašytų prašymų ištraukos su galbūt formuluotais pareiškėjos prašymais institucijoms, pridėtų dokumentų sąrašais bei institucijų atsakymų ištraukos, taip pat teismų procesinių sprendimų citatos su pareiškėjos komentarais, pareiškėjos galbūt teismams teiktų procesinių dokumentų ištraukos su reikalavimais ir pridėtų dokumentų sąrašais, aptarti pareiškėjos trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktos V. J. veiksmai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus veiksmai ir pareiškėjos teikti prašymai, ištraukos iš laikraščių. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos skundo teismui turinys turi būti aiškus, konkretus ir susijęs su skunde reiškiamais reikalavimais, pvz., jeigu pareiškėja prašo panaikinti viešojo administravimo subjekto priimtą individualų administracinį aktą, jis turi pareigą skunde aiškiai nurodyti, kodėl, jos nuomone, skundžiamas aktas yra neteisėtas, nepagrįstas ir pan. Procesiniai dokumentai teismui turi būti surašyti lakoniškai, suprantamai, apsiribojant su konkrečiais reikalavimais ir konkrečia faktine situacija, susijusia su reikalavimais, aplinkybių dėstymu, vengiant neesminių, nereikšmingų ir nesusijusių perteklinių duomenų.

Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėja trečiaisiais suinteresuotais asmenimis skunde nurodo V. J. ir Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarę V. K., tačiau iš skundo turinio nėra aišku, kokiu būdu bylos išsprendimas turės įtakos šių asmenų teisėms ir pareigoms (ABTĮ 46 str. 2 d.). Teismas pareiškėjai pasiūlė pasvarstyti V. J., Kretingos rajono trečiojo notaro biuro notarės V. K. dalyvavimo trečiaisiais suinteresuotais asmenimis būtinybę šioje byloje (ABTĮ 12 str.), pasisakyti dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka, sumokėti žyminį mokestį.

Pareiškėja teismui padavė patikslintą 103 lapų skundą. Pareiškėja šalindama skundo trūkumus, sumokėjo 30 Eur žyminį mokestį ir papildomai prašė panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. ir 2020 m. birželio 4 d. raštus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. 14SS-5-(14.14.45.). Skundo reikalavimai išdėstyti 6–7, 57–58, 91–94 lapuose.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartimi dalį pareiškėjos skundo reikalavimų atsisakė priimti nutartyje nurodytais pagrindais, o kitą dalį skundo reikalavimų laikė nepaduota ir įsiteisėjus nutarčiai nutarė grąžinti pareiškėjai 30 Eur sumokėtą žyminį mokestį už skundą. Teismas išaiškino pareiškėjai, kad teismo atsisakymas priimti skundą (prašymą, pareiškimą) nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu skundu (prašymu, pareiškimu), jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti skundą (prašymą, pareiškimą).

Teismas konstatavo, kad pareiškėja iš esmės nepašalino teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje nustatytų esminių skundo trūkumų. Pareiškėjos patikslintas skundas išliko didelės apimties, surašytas labai painiai ir neaiškiai, jame apstu įvairiausių faktų, susijusių su galbūt nagrinėtais civiliniais ginčais, į skundo turinį „įkeltos“ pareiškėjos galbūt institucijoms rašytų prašymų ištraukos su galbūt formuluotais pareiškėjos prašymais institucijoms, pridėtų dokumentų sąrašais bei institucijų atsakymų ištraukos, taip pat teismų procesinių sprendimų citatos su pareiškėjos komentarais, faktinės aplinkybės dėstomos chaotiškai, pareiškėjos galbūt teismams teiktų procesinių dokumentų ištraukos su reikalavimais ir pridėtų dokumentų sąrašais, aptarti pareiškėjos trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtrauktos V. J. veiksmai, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus veiksmai ir pareiškėjos teikti prašymai, ištraukos iš laikraščių.

Teismas pažymėjo, kad nors pareiškėja papildomai patikslintame skunde suformulavo reikalavimus dėl VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. raštų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. rašto panaikinimo, tačiau patikslintame skunde nurodomi tie patys abstraktūs, painūs argumentai, faktinis pagrindas pagal skundo reikalavimus neišskirtas, kadangi dėl prašomų panaikinti raštų apibendrintai nurodoma, jog institucijos tik dėl formalumo, klaidinančiai, nespręsdamos 2020 m. gegužės 7 d. prašyme įvardintų ir pagrįstų aplinkybių, bei nepateikdamos VĮ Registrų centrui ir Kretingos rajono trečiajam notaro biurui iš jų prašomos pateikti 2003 m. rugpjūčio 14 d. VĮ Registrų centro pažymos Nr. 44-60269, išduotos Kretingos rajono notarei S. N., ir neatsakydamos, kodėl paveldėjimo liudijimas 2003 m. rugpjūčio 28 d. Nr. 1-3167 pagal 1996 m. gegužės 2 d. Nr. 3658 paveldėjimo liudijimą yra jau be namų valdos 7 9972 kv. m, priėmė iš esmės neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus. Be to, dalis reikalavimų dėl skundžiamų raštų panaikinimo pateikti praleidus apskundimo terminą ir neprašoma termino atnaujinti.

Teismas nurodė, kad pareiškėja dėsto aplinkybes, susijusias su galbūt jos nuosavybės teisių netekimu, tuo pačiu nesutinka su žemės sklypų suformavimu, V. J. veiksmais padidinant jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tačiau iš skundo bei jo patikslinimo nėra aišku, kaip tai susiję su atsakovų veiksmais. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.) ir nagrinėja administracines bylas, kurių sąrašas pateiktas ABTĮ 17 straipsnyje, tačiau nenagrinėja bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.). Tuo atveju, jeigu pareiškėja nori inicijuoti ginčą dėl pažeistos nuosavybės teisės ar kaimyninio sklypo savininko veiksmų, ji turėtų kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas pabrėžė, kad nors pareiškėja nurodo įvertinusi turtinę žalą, kuri vidutiniškai siekia 14 375 Eur per metus (230 000 Eur už 16 metų), tačiau jokių šią žalą patvirtinančių dokumentų nepateikė, taip pat nenurodė visų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų. Į teismo reikalavimą nurodyti, iš kurių dviejų institucijų ji prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą, pareiškėja patikslintame skunde mini V. J. ir dvi institucijas, abstrakčiai nurodo, kad VĮ Registrų centras, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus veiksmų/institucinio smurto, veiksmų vilkinimo. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, susijusių su prašoma priteisti turtine ir neturtine žala, ir šią skundo dalį laikė nepaduota.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. D. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl 70 000 Eur turtinės ir 230 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Todėl pareiškėja šioje byloje turėjo nereikšti tapačių jau įsiteisėjusiais teismų sprendimais reikalavimų arba išskirti/atriboti faktinius pagrindus.

Teismas akcentavo, kad pareiškėja, tikslindama skundą, vėl abstrakčiai nurodė, jog atsakovas nesilaikė įstatymų viršenybės, veikė chaotiškai, pažeidė pareiškėjos nuo 2003 m. liepos 7 d. 09:19:23 versijos data nuosavybės teises, padarydamas pareiškėjos mirusių (duomenys neskelbtini) tėvų, 2003 m. kovo 25 d. dokumentus negaliojančiais, klastojo duomenis. Tačiau iš šių pareiškėjos dėstomų aplinkybių nėra aišku, kaip konkrečiai ir kuri institucija pažeidė pareiškėjos teises. Tuo pačiu pareiškėjai išaiškinta, kad dokumentų klastojimo faktas turi būti patvirtinamas konkrečiais įrodymais.

Teismas pabrėžė, kad pareiškėja taip pat nepašalino ir kitų teismo nustatytų trūkumų, t. y. pareiškėja ir toliau reiškia 2, 4 ir 9 skundo reikalavimus dėl aplinkybių pripažinimo daiktinei teisei įregistruoti, skundo reikalavimus 1, 7, 8, 11, 12, 13, 16, 21, 22, nors pareiškėjai buvo nurodyta, kad šie skundo reikalavimai negali sudaryti savarankiško administracinės bylos nagrinėjimo dalyko. Taip pat neteiktinas kaip savarankiškas administracinės bylos nagrinėjimo dalykas ir išvestinis 10 skundo reikalavimas. Pareiškėja šių skundo trūkumų iš esmės nepašalino. Teismas pažymėjo, kad administracinis teismas nesprendžia ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo, todėl pareiškėjos 2020 m. liepos 7 d. skunde suformuluoti reikalavimai dėl aplinkybių pripažinimo (2, 4 ir 9) negali būti nagrinėjami administraciniame teisme kaip savarankiški reikalavimai. Teismas šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti. Tokiu atveju paprastai iš esmės yra skundžiamas tam tikras institucijos neveikimas (2006 m. spalio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-6-351/2006). Nesant atsakovo atsisakymo atlikti pareiškėjo pageidaujamus veiksmus, nėra galimas ir tokio reikalavimo nagrinėjimas teisme, nes nėra ginčo (2012 m. sausio 9 d. nutartis administracinėje byloje AS-756-868/2011). Nagrinėjamuoju atveju nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, prašydama atsakyti, kokiu pagrindu jos nurodomi duomenys įrašomi į Nekilnojamojo turto registro centrinį duomenų banką ar prašydama pateikti V. J. Nekilnojamojo turto kadastro ir registro bylą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau institucija pareiškėjos reikalavimų netenkino, vilkino ar atsisakė tai padaryti, todėl šiuo atveju tokie reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme kaip savarankiški skundo reikalavimai.

Teismas iš pareiškėjos skundo 10 reikalavimo formuluotės nustatė, kad ji prašo panaikinti Apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258 ir 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1718-(1.3). Teismas pažymėjo tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, netenkinus pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą, atsisakyta priimti pareiškėjos patikslinto skundo dalį dėl reikalavimų panaikinti Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258, Klaipėdos apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. įsakymą Nr. 4-1718-(1.3). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-51-146/2017 Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartis palikta nepakeista. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas šį reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos reikalavimas dėl restitucijos taikymo nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu, kadangi jis susijęs su ABTĮ 94 straipsnyje nurodytomis teisės akto panaikinimo teisinėmis pasekmėmis, kai atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės. Prašymas panaikinti žemės sklypų teisinę registraciją taip pat nelaikytinas savarankišku skundo reikalavimu, nes tik tuo atveju, jeigu administraciniai aktai būtų panaikinti, galėtų kilti pareiškėjos siekiamos teisinės pasekmės.

Teismas nurodė, pareiškėjos 2020 m. liepos 15 d. skunde ir 2020 m. rugpjūčio 25 d. patikslintame skunde išdėstytas apibendrintas skundo reikalavimas, kuriuo pareiškėja prašo apginti pažeistas jos teises, neatitinka ABTĮ 88 straipsnyje nurodytų galimų priimti sprendimų rūšių, todėl negali būti administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai terminas skundo trūkumams pašalinti buvo nustatytas du kartus administracinėje byloje Nr. I3-1528-811/2020 ir vieną kartą ilgam laikui šioje administracinėje byloje, be to, pareiškėjai siūlyta kreiptis teisinės pagalbos, tačiau pareiškėja esminių skundo trūkumų nešalino. Teismas pabrėžė, kad iš teismui teikiamo skundo turi būti preliminariai aiškus skundo dalykas, faktinis pagrindas ir atsakanti pagal skundą institucija, tačiau šiuo atveju iš pareiškėjos skundo, netgi jį bandžius patikslinti, visiškai išliko neaiškios skundo ribos, faktinis pagrindas, pasirinktas gynybos būdas ir kuri institucija pagal kurį reikalavimą laikytina atsakinga, bei apskritai, ar keliamas vien administracinio pobūdžio ar privataus pobūdžio ginčas, kai kuriais atvejais pakartotinai kvestionuojant įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas aplinkybes.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį ir išnagrinėti pateiktą patikslintą skundą iš esmės.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad patikslintas skundas surašytas aiškiai ir nepainiai, priešingai nei kaip nustatyta skundžiamoje nutartyje. Skundas yra didelės apimties, nes apima per ilgą laikotarpį susidariusias aplinkybes. Pareiškėja yra įsitikinusi, kad aiškiai suprantama, jog didelė apimtis įvardintų ir pagristų aplinkybių yra susijusi su ilga faktine situacija ir aiškiai parodo kaip pareiškėja buvo žeminama, tyčiojamasi iš jos, apgaudinėjama 2 institucijų, nebuvo gaunama objektyvios, išsamios informacijos ne tik žodžiu, vietoje, telefonu, bet ir raštu. Vilniaus apygardos administracinis teismas, taip pat kaip ir atsakovai, šališkai gina trečiąjį suinteresuotąjį asmenį V. J., nustatydamas tokią aplinkybę, kuri nustatyta Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 17 d. nutartimi, kuri palikta galioti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartimi, nagrinėjant naujas paaiškėjusias aplinkybes, kurios įvardytos patikslintame skunde. Pareiškėjos teigimu, VĮ Registrų centro 2020 m. birželio 4 d. raštu ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštu nebuvo atsakoma į įvardintas ir dokumentais pagrįstas aplinkybes ir buvo nesiimta veiksmų dėl daiktinės teisės įregistravimo žemės sklypų formavimui ir jų ribų įregistravimui ir kitų dokumentų ištaisymui. Pareiškėja įsitikinusi, kad aiškiai yra suprantama, kad patikslintame skunde įvardytos ir pagrįstos aplinkybės aiškiai parodo tris būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: valstybės institucijos neteisėtą aktą, priežastinį ryšį ir žalą (nuostolius).

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutarties, kuria dalis pareiškėjos skundo reikalavimų laikyta nepaduota, o kitą skundo dalį atsisakyta priimti nutartyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 33 str. 1, 2 d.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pareiškėja atskirajame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir pareiškėjos pateiktas patikslintas skundas išnagrinėtas iš esmės, nes patikslintas skundas surašytas aiškiai ir nepainiai, priešingai nei nustatyta skundžiamoje nutartyje.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjai teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019)

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėja privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjos reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėja grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjos suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjos ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjos reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde.

Nustatyta, kad didelės apimties skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui, pareiškėja suformulavo 23 reikalavimus.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. liepos 21 d. nutartimi pagrįstai ir teisėtai nustatė pareiškėjai terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardytų pareiškėjos skundo trūkumų (be kita ko, pasiūlant tiksliai ir aiškiai suformuluoti skundo reikalavimus, atsisakyti kelti administraciniame teisme reikalavimus, kurie nėra teismingi administraciniams teismams ir (ar) kurių administracinis teismas nesprendžia (ginčų dėl faktinių aplinkybių konstatavimo) ir skundo reikalavimus formuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti sprendimų rūšis; pasiūlant patikslinti skundo reikalavimus, teismo prašant panaikinti VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d. ir 2020 m. birželio 4 d. raštus, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. raštą Nr. 14SS-5-(14.14.45.); aiškiai, išsamiai ir nuosekliai išdėstyti visas bylos faktines aplinkybes, kurios yra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais; nurodyti kaip konkrečiai atsirado prašoma priteisti turtinė ir neturtinė žala, pateikti įrodymus, patvirtinančius prašomos priteisti turtinės žalos dydį, nurodyti, kuri konkrečiai institucija turėtų atsakyti pagal šiuos reikalavimus, aiškiai išdėstyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė pareiškėjos, teigiančios, kad ji dėl tokių neteisėtų veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu; sumokėti žyminį mokestį) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjos skundą, ypač trūkumai, susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu ir reikalavimų pagrindu.

Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjos pateiktų procesinių dokumentų, kuriais ji kreipėsi į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo – skundo ir šalinant teismo nutartyje nustatytus trūkumus pateikto patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėja neištaisė teismo nurodytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjos skundo dalį visiškai pagrįstai laikė nepaduota. Pabrėžtina, kad teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje pareiškėjos skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, buvo nurodyta, kaip pareiškėja konkrečiai gali juos pašalinti.

Priešingai nei nurodo pareiškėja atskirajame skunde, patikslinto skundo (103 lapų), kaip ir pirminio skundo (96 lapų), paduoto teismui, turinys surašytas neaiškiai. Iš skundų neaišku, kaip procesiniuose dokumentuose dėstomi faktai susiję su skunduose reiškiamais reikalavimais. Pareiškėjai nesuformulavus tinkamai skundo dalyką ar pagrindą, nepateikus reikšmingų dokumentų, teismas neturėjo galimybių tinkamai išspręsti skundo priėmimo klausimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis, kad pareiškėja faktines aplinkybes skunde, patikslintame skunde išdėstė neaiškiai, skunduose minima daug įvairių faktų, susijusių su galbūt nagrinėtais civiliniais ginčais, į skundo turinį „įkeltos“ pareiškėjos galbūt institucijoms rašytų prašymų ištraukos su galbūt formuluotais pareiškėjos prašymais institucijoms, pridėtų dokumentų sąrašais bei institucijų atsakymų ištraukos, taip pat teismų procesinių sprendimų citatos su pareiškėjos komentarais. Pareiškėja, atsižvelgusi į teismo 2020 m. liepos 21 d. nutartyje nurodytus pasiūlymus, papildomai patikslintame skunde suformulavo reikalavimus dėl VĮ Registrų centro 2019 m. spalio 23 d., 2020 m. birželio 4 d. raštų ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus 2020 m. birželio 10 d. rašto panaikinimo, tačiau patikslintame skunde nurodomi tie patys painūs argumentai, faktinis pagrindas pagal skundo reikalavimus neišskirtas. Pareiškėja skunde nedetalizavo, kuo remiantis ji nesutinka su šiais sprendimais. Pirmosios instancijos teismas teisingai vertino, kad pareiškėjos dėstomos aplinkybės susijusios su galbūt jos nuosavybės teisių netekimu, žemės sklypų suformavimu, V. J. veiksmais padidinant jos nuosavybės teise valdomą žemės sklypą, tačiau iš skundo bei jo patikslinimo nėra aišku, kaip tai susiję su atsakovų veiksmais.

Teisėjų kolegija taip pat pabrėžia, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Administracinių teismų kompetencijai nepriskirtinas nagrinėjimas prašymų, kuriais siekiama ne pažeistų teisių (interesų) apgynimo, o tik tam tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų konstatavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1062-552/2015). Administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015). Administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų (administracinių aktų), taip pat veiksmų (neveikimo), kurie daro įtaką konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Tokiu būdu teismine tvarka gali būti ginčijama ne bet kokia valstybinio administravimo subjekto veikla, o tik tokia, kuri atitinka ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 23 straipsnio 1 dalies reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS662-1259/2014).

Pareiškėja, kuriai pirmosios instancijos teismas nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, aiškiai nurodydamas, kad reikalavimai dėl aplinkybių pripažinimo daiktinei teisei įregistruoti, reikalavimai išsiaiškinti tam tikras aplinkybes negali būti nagrinėjimo administraciniame teisme objektu ir pareiškėjai pasiūlyta tokių reikalavimų nereikšti bei skundo reikalavimus formuluoti pagal ABTĮ 88 straipsnyje nustatytas galimas priimti sprendimų rūšis, nepašalino šių teismo nustatytų trūkumų, neatsisakė šių skundo reikalavimų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju tokie reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme kaip savarankiški skundo reikalavimai, todėl pagrįstai atsisakė priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad savarankiškas reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus paprastai reiškiamas tada, kai atitinkama institucija neatlieka savo veiksmų pagal kompetenciją, vilkina ar atsisako juos atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS6-351/2006), o prašant įpareigoti viešojo administravimo subjektą atlikti tam tikrus veiksmus, turi būti aiškiai nurodoma, kokie veiksmai turi būti atlikti, pateikiamas pagrindas, remiantis kuriuo reikalaujama atlikti atitinkamus veiksmus, įrodymai, pagrindžiantys aplinkybes, kad atitinkami veiksmai nebuvo atlikti ar juos atsisakyta atlikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-111/2012). Nesant nuginčytiems sprendimams, kuriais klausimas išspręstas iš esmės, taip pat nesant vilkinimo atlikti veiksmus, teismas neturi pagrindo įpareigoti atlikti veiksmus. Pareiškėja, formuluodama reikalavimus dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, šių nuostatų nesilaikė ir nepašalino 2020 m. liepos 21 d. nutartimi nustatytų skundo trūkumų.

Pirmosios instancijos teismas taip pat iš pareiškėjos reikalavimų formuluotės nustatė, kad ji prašo panaikinti Apskrities viršininko 2010 m. balandžio 1 d. sprendimą Nr. 16258 ir 2010 m. balandžio 1 d. Apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1718-(1.3) ir šiuos reikalavimus atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, juolab, kad tokie patys pareiškėjos suformuluoti reikalavimai buvo įvertinti ir atsisakyti priimti tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 33 str. 2 d. 4 p.) įsiteisėjusia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-211-415/2020.

Dėl pareiškėjos skundo reikalavimų priteisti turtinę ir neturtinę žalą, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pareiškėjos skundo argumentai suformuluoti neaiškiai ir nėra nurodyta dėl kokių konkrečiai institucijų (subjektų) neteisėtų veiksmų pareiškėja patyrė prašomą priteisti turtinę ir neturtinę žalą. Pareiškėja aiškiai nenurodė, kokie būtent atsakovų veiksmai sukėlė žalos atsiradimą, kuo ši žala pasireiškė, todėl nėra pagrindo teigti, kad procesinis dokumentas (skundas) šiuo aspektu atitinka teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šis skundo trūkumas laikytinas esmine kliūtimi priimti skundą.

Atsižvelgus į bylos aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nutartis, kuria skundas laikomas nepaduotu tuo pagrindu, jog pareiškėja per nustatytą terminą nepašalina ankstesne teismo nutartimi nurodytų skundo trūkumų, neužkerta jai kelio, ištaisius nurodytus skundo trūkumus, pakartotinai kreiptis į teismą ABTĮ nustatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos G. D. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. rugsėjo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan

Virginija Volskienė