bd9e5d2e-aa68-45ca-9ca8-e9aa87c23715 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Pranešėjas P Baudžiamoji byla Nr. 1-485-935/2017Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00172-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1., 1.1.7.2.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU 2017 m. birželio 23 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis,sekretoriaujant Gretai Donielaitei, Aistei Bareikei, Olgai Saveljevai,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,kaltinamojo gynėjui advokatui Anatolijui Svilai,vertėjaujant Svetlanai Minakovai, Eglei Smailienei, Irenai Pikčilingienei,vieÅ¡ajame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje J.

K., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), be pilietybės, rusas, vidurinio iÅ¡silavinimo, iÅ¡situokęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku, teistas Å¡eÅ¡is kartus, paskutinį kartÄ Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 294 straipsnio 2 dalį areÅ¡tu penkiasdeÅ¡imčiai parų, Å¡is nuosprendis Vilniaus apygardos teismo 2016 m. sausio 22 d. nuosprendžiu pakeistas ir J.

K. veika perkvalifikuota į Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas areÅ¡tas trisdeÅ¡imčiai parų, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė: J. K., 2016 m. vasario 11 d., apie 13.30 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-352-716/2016, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, žinodamas, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.30 val., Rudaminos g. 12, Vilniuje, jį užpuolė ir sužalojo P. B., davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus, o bÅ«tent parodė, kad jį sužalojo ne B., Å¡iam asmeniui pretenzijų neturi, tarp užpuolikų B. nebuvo, jį sužalojo kiti asmenys, ne B.Tokiais veiksmais J.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.Teisiamojo posėdžio metu J. K. parodė, jog jis yra įsitikinęs, kad jį sužalojo ne P. B.. Jeigu įvykio vietoje bÅ«tų matęs P. B., bÅ«tų atpažinęs. Kaltinamasis teigė, jog neneigia, kad P. B. galėjo bÅ«ti įvykio vietoje. P. B. buvo suinteresuotas prisiimti kaltę tik sau, kadangi siekė suÅ¡velninti savo atsakomybę. J. K. teigė, jog jis gavo smÅ«gį iÅ¡ nugaros, tarp užpuolikų P. B. nebuvo, P. B. jo peiliu nesužalojo.

Užpuolikų amžius buvo apie 30-35 metai, juos matė. Ä®vykio dienÄ galėjo iÅ¡siųsti trumpÄ jÄ Å¾inutę P. B., tačiau taip galėjo padaryti per klaidÄ . Ä®vykio vietoje jis atsidÅ«rė, kadangi netoli jos gyvena. Nežino, kaip įvykio vietoje atsirado užpuolikai. Ä®vykio vietoje sustojo, kadangi pamatė pažįstamÄ džipÄ . Kodėl sustojo, detaliau paaiÅ¡kinti negalėjo. Viskas įvyko spontaniÅ¡kai. Kai sustojo, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ėjo prie užpuolikų, tuomet ir buvo užpultas.

Tarp automobilių buvo gal 3-5 metrai, o gal 10-15 metrų. Tuos asmenis, kurie jį užpuolė, matė, juos galėtų atpažinti, matė jų veidus. Kaltinamasis nurodė, jog P. B. pažįsta nuo devyniasdeÅ¡imtųjų, su juo bendravo. Vėliau ryÅ¡iai bei bendravimas nutrÅ«ko. Su P. B. įvykio dienÄ buvo susitikęs mieste, matė pro automobilio langÄ , abu buvo savo automobiliuose. P. B. važiavo su pilkos spalvos Hyundai automobiliu, daugiau tÄ dienÄ jo sutikęs nebuvo. Rudaminos g. irgi buvo pilkos spalvos Hyundai automobilis.

Gal automobilis buvo ir P. B., negali pasakyti. IÅ¡ kito automobilio iÅ¡lipo gal du ar trys žmonės. Kaltinamasis teigė, jog gal dar kas iÅ¡ Å¡ono jį buvo apėjęs. Ä®vykusiÄ situacijÄ sunkiai atsimena, kadangi jau praėjo dveji metai. Negali paaiÅ¡kinti, kodėl pas P. B. rastas jo kraujas, nežino. J. K. teigė, jog jį užpuolė ne P. B..Ikiteisminio tyrimo metu J. K. parodė, kad savo kaltės nepripažįsta ir laikosi parodymų, duotų 2016 m. vasario 11 d. teismo posėdžio metu, o bÅ«tent kad jį 2014 m. spalio 14 d.

Rudaminos g. 12, Vilniuje, užpuolė ir sužalojo ne P. B., o kiti jam nepažįstami asmenys. Kiek jų buvo, pasakyti negali, nes neatsimena. Minėtų asmenų nepažįsta. ApibÅ«dinti jų negali, galėtų tik atpažinti iÅ¡ veido bruožų visumos. Jiems maždaug po 30-35 metus. Jis 2014 m. spalio 14 d. matė P. B., kuris važiavo savo automobiliu. Automobilyje matė tik vienÄ P. B.. Ar dar kas nors buvo jo automobilyje, pasakyti negali, nes P. B. automobilio galiniai langai tamsinti. Neneigia, kad įvykio dienÄ rašė SMS žinutę, bet neatsimena, kam rašė, galimai per klaidÄ SMS žinutę iÅ¡siuntė P. B..

Kodėl jis sustojo Rudaminos g. 12, Vilniuje, pasakyti negali, neatsimena, bet šia gatve jis važiavo namo kartu su savo bendradarbe A. Š. jos automobiliu Mercedes. Jo parodymai, anksčiau duoti teismo posėdžio metu ir ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. (t. 1, b. l. 153, 157-158)Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, J. K. parodė, kad jis pažįsta P. B., pravarde „P.“, apie dvidešimt metų, jokių santykių su juo nepalaiko. Jis 2014 m. spalio 14 d. vyko namo iš miesto.

Važiavo su verslo partnere A. Å . jos automobiliu. Automobilį vairavo jis. Važiuojant Gedimino pr. pastebėjo, kad Å¡alia kitoje juostoje važiuoja P. B. su sidabrinės spalvos visureigiu. P. B. sėdėjo už vairo. Jis važiavo Naujininkų kryptimi. Atsimena, kad įvažiavo į DzÅ«kų g. Daugiau nieko pasakyti negali, kadangi buvo smarkiai sužalotas, kas įvyko, tiksliai neatsimena. Pretenzijų dėl to, kas įvyko, niekam neturi, nes nėra tikras, kas tai padarė. (t. 1, b. l. 41-43)Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 11 d., nagrinėjant bylÄ dėl J.

K. sužalojimo, J. K. parodė, kad neprisimena, kiek žmonių jį užpuolė, bet tarp užpuolikų P. B. nebuvo. Neprisimena, kodėl iÅ¡lipo įvykio vietoje. Jis tris dienas buvo komoje, todėl nieko neprisimena. Ä®vykio dienÄ automobiliu važiavo su A. Å .. Nepamena, ar kam rašė ar skambino. Dėl ko įvyko konfliktas, nepamena. Neprisimena, ar 2014 m. spalio 14 d. P. B. matė mieste. Jis blogai mato, todėl gali bÅ«ti, kad 2014 m. spalio 14 d. netyčia paskambino P. B.. Neatsimena, kaip jis ir P. B. atsirado Rudaminos g.

12. Negalėjo įvykio dienÄ raÅ¡yti žinutės P. B., nes su juo nebendrauja. Nežino, ar įvykio dienÄ P. B. buvo Rudaminos g.

12. Tiesiog jis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir jį subadė peiliu. Neprisimena, kiek žmonių jį sužalojo. (t. 1, b. l. 92-99)Teisiamojo posėdžio metu P. B. parodė, jog jis yra nuteistas už J. K. sužalojimÄ . Jis neatsimena 2014 m. spalio 14 d. įvykių. J. K. jis pažįsta, ar minėtÄ dienÄ buvo susitikęs su J. K., neatsimena. Kaip sužalojo J. K., neatsimena. Pagarsinus anksčiau liudytojo duotus parodymus, jis nurodė, jog yra davęs tokius parodymus. Nurodė, kad buvo susidariusi konfliktinė situacija, su J.

K. konfliktavo telefonu, vėliau atsitiktinai susitiko. Ä® įvykio vietÄ buvo atvažiavęs su automobiliu Hyundai Santa fe. Minėtu automobiliu į įvykio vietÄ atvažiavo vienas. Kai J. K. rankoje pamatė armatÅ«rÄ , bandė pabėgti.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. B. parodė, kad J. K. pažįsta maždaug nuo 1990 metų. Å iuo metu yra nuteistas laisvės atėmimo bausme už tai, kad 2014 m. spalio 14 d. sužalojo J. K.. Jis atsisako iÅ¡ naujo smulkai pasakoti 2014 m. spalio 14 d. įvykio aplinkybes.

Jo parodymai, kuriuos jis davė ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, yra teisingi, praÅ¡o jų laikytis. Nuo pat pradžios sakė tiesÄ ir savo parodymų nekeis ir nepildys. (t. 1, b. l. 140-141)Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, P. B. parodė, kad J. K. pažįsta nuo 1990 metų. Jis 2014 m. spalio 14 d., apie 12.00 val., vyko į „Pramogų bankas“ su savo sugyventinės automobiliu Hyundai Santa fe, v. n. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas. Važiuojant Vasario 16-osios g. ir sustojus prie sankryžos Gedimino pr. antrojo eismo juostoje, pamatė, kad pirmoje eismo juostoje sustojo automobilis Mercedes, kurį vairavo J.

K., o priekyje sėdėjo J. K. draugė. J. K. jam pradėjo mojuoti ranka. Vėliau važiuojant ir privažiavus sankryÅ¾Ä su Pamėnkalnio g. J. K. nuvažiavo aukÅ¡tyn į Tauro kalnÄ , o jis nusuko link „Pramogų bankas“. „Pramogų bankas“ pabuvo apie pusę valandos. Susiruošęs važiuoti namo, pamatė telefone praleistÄ skambutį ir SMS žinutę iÅ¡ nepažįstamo numerio. Paskambinus minėtu numeriu atsiliepė J. K., kuris kalbėjo pakeltu tonu, pradėjo sakyti kažkÄ apie automobilį, kad neva jis parodė, kur J.

K. gyvena, dar kažkokius dalykus. P. B. teigė, jog jis padėjo ragelį ir perskaitė žinutę, kurioje buvo paraÅ¡yta panaÅ¡iai tas pats, kÄ jam telefonu sakė J. K.. Vėliau jis važiavo DzÅ«kų g., važiuojant Dariaus ir Girėno g. link, jau beveik prie tilto, jis pamatė J. K., važiuojantį nuo tilto, t. y., prieÅ¡inga kryptimi. Pristabdžius prie pėsčiųjų perėjos, esančios prie parduotuvės „Maxima“, J. K. ranka parodė, kad jis važiuotų iÅ¡ paskos. P. B. nurodė, kad jis nuvažiavo iÅ¡ paskos.

Jie važiavo DzÅ«kų g., vėliau pasuko į Rudaminos g., kur yra akligatvis. Privažiavus iki pat gatvės pabaigos J. K. sustojo kairėje kelio pusėje, o jis sustojo deÅ¡inėje kelio pusėje, 15 metrų atstumu nuo J. K. automobilio. IÅ¡lipus iÅ¡ automobilio pamatė, kad J. K. turi metalinį strypÄ , todėl jis iÅ¡ automobilio pasiėmė peilį. J. K. puolė jį su strypu suduodamas smÅ«gį į galvos sritį, bet jam pavyko smÅ«gį blokuoti kaire ranka. Antras smÅ«gis buvo į kairę Å¡launį.

Gindamasis J. K. sudavė peiliu. J. K. sudavė peiliu į veidÄ , taip pat sudavė kumščiu į veidÄ . J. K. pataikius į veidÄ , pasipylė kraujas, J. K. suklupo ant kelių. IÅ¡ automobilio iÅ¡lipo J. K. draugė, Å¡iai pasakė, kad kviestų greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ , o pats sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. (t. 1, b. l. 73-74, 78-79)IÅ¡ P. B. parodymų patikrinimo vietoje protokolo, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, matyti, kad P. B. liepė važiuoti DzÅ«kų g. Važiuojant DzÅ«kų g. buvo sustota prie parduotuvės „Maisto prekės“, esančios DzÅ«kų g. 10, ties kuria yra pėsčiųjų perėja.

Būtent ties šia pėsčiųjų perėja jis pamatė priešinga kryptimi važiuojantį J. K.. Abiem automobiliams pristabdžius prie perėjos J. K. rankos mostu parodė apsisukti ir sekti paskui jį. Vėliau važiuojant Dzūkų g. P. B. parodė sukti į dešinę prie namo Nr.

31. Buvo pasukta į Rudaminos g. P. B. nurodė važiuoti iki Rudaminos g. pabaigos. Pravažiavus namÄ Nr. 12 P. B. nurodė sustoti. P. B. parodė, kur stovėjo jo automobilis, o kur J. K. automobilis, taip pat vietÄ , kur įvyko konfliktas tarp jo ir J. K.. (t. 1, b. l. 80-85)Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, sprendžiant klausimÄ dėl kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo P. B., Å¡is parodė, kad jis įvykio dienÄ J. K. matė du kartus, t. y. pirmÄ kartÄ prie sankryžos, antrÄ kartÄ susidÅ«rė ant kelio.

J. K. jam liepė jį sekti paskui. Jis susiginčijo su J. K., kuris su savimi turėjo armatÅ«ros gabalÄ . Tai pamatęs, jis pasiėmė peilį. Jie susimušė, P. B. aiÅ¡kino, jog jis tik gynėsi. Ä®vykio metu jis buvo vienas, vairavo automobilį Hyundai Santa fe. J. K. buvo su sugyventine. J. K. jam sudavė, jie susimušė, buvo nugriuvę ant žemės, J. K. padarė pjautinę žaizdÄ peiliu, matė, kad jam sužalojo veidÄ . J. K. sugyventinei liepė kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . (t. 1, b. l. 86-90)Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 15 d., nagrinėjant bylÄ dėl J.

K. sužalojimo, kaltinamasis P. B. parodė, kad prieÅ¡ visÄ Ä¯vykį J. K. jam grasino trumposiomis žinutėmis ir skambučiais. J. K. jam pamojavo sustoti, jis sustojo. Visas įvykis įvyko Rudaminos g., akligatvyje. J. K. iÅ¡ automobilio iÅ¡bėgo su lazda, armatÅ«ra ir puolė. P. B. tai pamatęs spėjo iÅ¡ automobilio pasiimti peilį. J. K. jam davė per galvÄ , kojÄ , rankÄ . Jie pradėjo grumtis. Viskas įvyko labai greitai. J. K. nustojo pulti, kai jam sudavė peiliu per veidÄ . Kai J. K. nustojo pulti, jis nieko nebedarė.

Pamatė, kad J. K. yra kraujuotas. J. K. sugyventinei liepė kviesti greitÄ jÄ , o pats iÅ¡važiavo savo automobiliu. Ä®vykio metu daugiau jokių asmenų nebuvo. (t. 1, b. l. 107-111)Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. Å . parodė, jog įvykio dienÄ ji su J. K. važiavo iÅ¡ parduotuvės namo. Pakeliui susitiko kitÄ automobilį, tuomet prasidėjo skambučiai, SMS žinučių raÅ¡ymas. Ji sėdėjo keleivio vietoje ir, nors kalbėjo telefonu darbo reikalais, tačiau girdėjo skambučius.

A. Å . teigė, jog, jos įsitikinimu, J. K. kalbėjo telefonu su „P.“, kaip vėliau sužinojo tai yra P. B.. Apie kÄ vyko pokalbiai telefonu, ji negali pasakyti. Kai buvo netoli namų, iÅ¡ priekio važiavo automobilis ir J. K. pasakė, kad jo praÅ¡o sustoti. Tuomet J. K. pasuko į deÅ¡inę ir sustojo. J. K. lipdamas iÅ¡ automobilio pasakė, kad tuoj grįš, rankose jis nieko neturėjo. Jų automobilis stovėjo priekyje, o kitas automobilis stovėjo jiems už nugaros. Kas važiavo kitu automobiliu, ji nežino.

Tuo metu, kai J. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji kalbėjo telefonu, kai baigė kalbėti, pasižiÅ«rėjo į veidrodį ir pamatė, kad J. K. kažkas negerai, iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, pamatė, jog jis visas kraujuotas. Kai pamatė, jog J. K. yra sužalotas, jis buvo Å¡iek tiek toliau nuo kito automobilio ir dar toliau nuo automobilio, kuriuo jie atvažiavo į įvykio vietÄ . Nuo to momento, kai J. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, iki to momento, kai jį pamatė, praėjo pora minučių. Tarp dviejų automobilių buvo apie deÅ¡imties metrų atstumas.

Liudytoja teigė, jog pro jÄ praėjo vyriÅ¡kis, kurio apibÅ«dinti negali, kitų žmonių įvykio vietoje nebuvo. Å is vyriÅ¡kis ėjo nuo J. K., įsėdo į automobilį, apsisuko ir iÅ¡važiavo. Vėliau po įvykio visi sakė, kad „P.“ sužalojo J. K., tačiau ji pati negali pasakyti, ar ten buvo „P.“. J. K. nesakė, kas jį sužalojo, sakė tik, kad žino, kas tai padarė ir viskas. Tas kitas automobilis buvo Å¡viesus džipas. Å io automobilio priekyje sėdėjo tik vienas vairuotojas.

Ar automobilio gale kas sėdėjo, nežino, kadangi to automobilio galiniai stiklai tamsinti. Po to, kai pamatė sužalotÄ J. K., jai niekas nesakė kviesti greitÄ jÄ . Ä®vykio vietoje matė tik vienÄ Å¾mogų. Paties konflikto nematė, nes tuo metu kalbėjo telefonu.Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Å . parodė, kad ji pažįsta J. K. apie keturis metus, susipažino darbo reikalais, jis dirba jos vadovaujamoje įmonėje „(duomenys neskelbtini)“ vadybininku. 2014 metais, galimai spalio mėnesį, datos tiksliai neatsimena, dienos metu, ji kartu su J.

K. jai priklausančiu automobiliu Mercedes Benz 3200, v. n. (duomenys neskelbtini) važiavo iÅ¡ prekybos centro „Europa“ į J. K. namus. Už vairo sėdėjo J. K.. Ji sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Važiuojant pro Å v. JokÅ«bo ligoninę, lygiagrečiai su jais važiavo pilkos spalvos automobilis Hyundai, valstybinių numerių neatsimena. Minėtame automobilyje priekyje matė tik vairuotojÄ , ar ant galinių sėdynių kas nors dar sėdėjo, pasakyti negali. PažiÅ«rėjęs į Å¡alia važiuojantį automobilį, J.

K. jai pasakė, kad važiuoja tas „svolačius“. Vėliau ji sužinojo, kad tas „svolačius“ turi pravardę „P.“, bet jo vardÄ sužinojo tik teismo posėdžio metu. Jai matant, J. K. parašė SMS žinutę, bet, ar tuo metu jis iÅ¡siuntė SMS žinutę „P.“, ji nežino. KÄ konkrečiai J. K. rašė, ji nežino. Ar J. K. sakė, kam iÅ¡siuntė žinutę, neatsimena. Žino, kad jis bandė skambinti ir jam niekas neatsiliepė, bet paskui perskambino. IÅ¡ to, kad J.

K. rašė SMS žinutę, skambino, o jam perskambino, padarė iÅ¡vadÄ , kad J. K. rašė ir skambino „P.“, kuris vėliau perskambino. Jei gerai atsimena, pasukus į Rudaminos g., J. K. jai pasakė, kad reikia sustoti, nes jo praÅ¡o sustoti. Tik tada pamatė stovintį tÄ patį pilkos spalvos automobilį Hyundai. Jie sustojo iÅ¡ galo. Atstumas tarp jų automobilio ir Hyundai automobilio buvo nedidelis. J. K. pasakė, kad jam reikia pasikalbėti ir iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, J.

K. nuėjo į priekį, o ji liko automobilyje. Kai J. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ji kalbėjo telefonu ir nekreipė dėmesio, prie ko priėjo J. K. ir kas vyko. Kai baigė kalbėti telefonu, pro Å¡oninį deÅ¡inės pusės veidrodėlį pamatė J. K., klÅ«pantį ant žemės, jis laikėsi rankoms už veido. Ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, priėjo prie J. K. ir pamatė, kad jo veidas yra kruvinas. Ji pabandė jį pakelti ir, paėmusi rankomis iÅ¡ nugaros už pažastų, pajuto, kad per rankÄ teka tirÅ¡tas kraujas.

Tuomet suprato, kad J. K. stipriai sužalotas. Ji matė, kad tuo metu, kai bandė pakelti J. K., pro juos praėjo vienas vyras, kuriuo apibÅ«dinti negali. Daugiau toje gatvėje, kur jie stovėjo, nebuvo nei kitų automobilių, nei kitų asmenų. Ji matė, kad iÅ¡ įvykio vietos iÅ¡važiavo pilkos spalvos automobilis, ir padarė iÅ¡vadÄ , kad galėjo iÅ¡važiuoti automobilio Hyundai vairuotojas. Kai automobilis iÅ¡važiavo, ji bandė skambinti į greitÄ jÄ pagalbÄ , bet dėl Å¡lapių ir kraujuotų rankų to padaryti nepavyko.

Netrukus gatvėje pamatė praeivį ir jo paprašė pabÅ«ti su J. K., o ji nubėgo pas pažįstamÄ , kuris gyvena netoliese, bet jo nerado, o kai grįžo, aplink jau buvo susirinkę žmonės. (t. 1, b. l. 124-125)Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, liudytoja A. Å . parodė, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.15 val., kartu su J. K. važiavo automobiliu, kurį vairavo J. K.. Ji sėdėjo priekyje keleivio vietoje. Jie važiavo pro Å v. JokÅ«bo ligoninę, Vilniuje. Važiuojant pro ligoninę J.

K. pamatė važiuojantį automobilį Hyundai Santafe pilkos spalvos, automobilio valstybinių raidžių nepamena, skaičiai buvo (duomenys neskelbtini). J. K. pasakė, kad važiuoja tas „P.“. Ji žino, kad „P.“ yra žmogaus pravardė. A. Š. nurodė, jog žino, kad J. K. ir „P.“ konfliktavo, bet dėl ko, nežino. J. K. ir „P.“ automobiliai važiavo gretimomis juostomis, ji matė, kad automobilyje Hyundai Santafe yra vairuotojas, daugiau asmenų jame nematė. J. K. iš savo telefono išsiuntė SMS žinutę „P.“.

IÅ¡siuntęs SMS žinutę J. K. pasakė, kad ne viskÄ parašė, tuomet pradėjo skambinti „P.“, skambino kokius du kartus, bet jis telefono nepakėlė. Jie abu važiavo tiesiai į J. K. namus. Važiuojant Å vitrigailos g. nuo parduotuvės „Sparta“ link Naujininkų J. K. atskambino „P.“. Tarp jų pokalbis buvo ramus, jokio konflikto nebuvo, pokalbis užtruko apie dvi minutes. J. K. telefonu kalbėjo kažkÄ apie draugystę, paskui „P.“ pasakė, kad jis „gyvena ne pagal taisykles“.

Pokalbio pabaigoje J. K. pasakė, kad „nenoriu daugiau su tavimi kalbėti“ ir padėjo ragelį. Po to įvažiavus į Dzūkų g. Liepkalnio kryptimi, netoli ties posūkiu į Rudaminos g., pamatė, kad priešinga kryptimi atvažiuoja „P.“ automobilis. J. K. pasakė „negi jis prašo sustoti“. Įsukus į Rudaminos g. ir kiek pavažiavus J. K. sustojo kairėje kelio pusėje. J. K. pirmas įvažiavo į Rudaminos g., iš paskos važiavo „P.“. J. K. pasakė „aš einu pakalbėti, tuoj grįšiu“.

A. Å . nurodė, jog ji tuo metu kalbėjo telefonu, praėjus minutei ar pusantros per deÅ¡inės pusės veidrodėlį ji pamatė, kad J. K. guli ant gatvės klÅ«podamas ant kelių ir abejomis rankomis suėmęs laikė veidÄ . Ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir einant link J. K. pamatė nuo Å¡io nueinantį „P.“ link savo automobilio, kuris stovėjo deÅ¡iniajame kelkraÅ¡tyje. Kai priėjo prie J. K., „P.“ savo automobiliu nuvažiavo pro juos. Daugiau jokių paÅ¡alinių asmenų įvykio vietoje nematė. (t. 1, b. l. 50-55, 56-57)Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 11 d., nagrinėjant bylÄ dėl J.

K. sužalojimo, liudytoja A. Å . parodė, kad įvykio dienÄ automobiliu važinėjo su J. K.. J. K. vairavo automobilį, ji sėdėjo Å¡alia. J. K. važinėdamas kalbėjo telefonu, bet su kuo, nežino. J. K. rašė žinutes P. B., bet nežino jų turinio. J. K. nusprendė sustoti Rudaminos g., bet kodėl, nežino, berods, jam kažkas paskambino telefonu ir prašė ten sustoti. J. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pasakė palaukti minutę. Ji kalbėjo telefonu, paskui pro Å¡oninį veidrodėlį pamatė, kad J.

K. keistai stovi, buvo pasilenkęs. IÅ¡lipusi iÅ¡ automobilio pamatė, kad jis sužalotas, visas kraujuotas. Aplinkui nieko nebuvo, pro jÄ praėjo kažkoks žmogus, bet jo neįsidėmėjo. Minėtas žmogus įsėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. J. K. iÅ¡ Å¡ono bėgo kraujas, buvo sužalotas jo veidas. Toliau stovėję žmonės iÅ¡kvietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Atvyko policijos pareigÅ«nai, o paskui ir greitoji medicinos pagalba, kurie J. K. iÅ¡vežė į ligoninę. J.

K. nesakė, kas jį sužalojo. Ji pati nežino, kas J. K. sužalojo. P. B. įvykio dienÄ nematė, jį mato pirmÄ kartÄ teisme. (t. 1, b. l. 92-99)Teisiamojo posėdžio metu liudytojas M. G. parodė, jog jis paties įvykio nematė ir apie jį žino tik tai, kÄ pasakė P. B.. Jis buvo sutikęs P. B. prekybos centre „Panorama“, kur jam buvo papasakota, jog jį užpuolė J. K.. P. B. aiÅ¡kino, jog jis J. K. netyčia susitiko gatvėje, jie sustojo ir jis buvo užpultas. Dėl ko buvo užpultas, P. B. nepasakojo.

Liudytojas aiÅ¡kino, jog su P. B. susitiko, kadangi ketino važiuoti pas vienÄ pažįstamÄ pasiÅ¡nekėti. P. B. pasakė, kad negalės važiuoti, kadangi jį iÅ¡veÅ¡ policija. Pagarsinus liudytojo anksčiau duotus parodymus, jis nurodė, jog jie užfiksuoti teisingai. Ant P. B. veido jokių sužalojimų nematė, matė tik tai, kad pakauÅ¡yje yra sukrešėjęs kraujas. Su P. B. susitiko tÄ pačiÄ dienÄ , kai buvo įvykis. Jokios pagalbos P. B. neprašė.Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M.

G. parodė, kad jis pažįsta P. B. apie dvylika metų. Taip pat jis iÅ¡ matymo pažįsta ir J. K., bet su juo nėra bendravęs. Jis 2014 m. vasarÄ buvo paskolinęs nemaÅ¾Ä pinigų sumÄ moteriai, kuriÄ pažinojo P. B., todėl į P. B. kreipėsi, tikėdamasis, kad jis jam padės atgauti skolÄ . 2014 rudenį, tikslios datos dabar nurodyti negali, jis telefonu tarėsi su P. B., kad kartu su juo nuvažiuos pas tÄ moterį, bet tÄ pačiÄ dienÄ , po pietų, jam paskambino P. B. ir paprašė atvažiuoti į prekybos centrÄ â€žPanorama“.

Jam atvažiavus į prekybos centrÄ â€žPanorama“, P. B. papasakojo, kad tarp jo ir J. K. įvyko konfliktas. IÅ¡ P. B. žodžių jis sužinojo, kad važiuodamas automobiliu mieste jis sutiko J. K., kuris automobilių žibintais davė P. B. suprasti, kad reikia važiuoti paskui jį. Jiems abiem sustojus vienoje iÅ¡ Vilniaus gatvių, jie abu iÅ¡lipo iÅ¡ automobilių ir J. K. vaikėsi jį aplink automobilį, norėdamas jį sužeisti. P. B. sakė, kad J. K. turėjo peilį ar kažkokiÄ metalinę lazdÄ .

Grumtynių metu jis besigindamas peiliu sužalojo J. K.. Konfliktas vyko tik tarp jų dviejų, paÅ¡alinių asmenų nebuvo. J. K. automobilyje buvo tik moteris. P. B. parodė grasinančio pobÅ«džio SMS žinutę, kuriÄ jam rašė J. K., bet, kas tiksliai joje buvo paraÅ¡yta, neatsimena. (t.1, b. l. 130-131) Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, liudytojas M. G. parodė, kad P. B. pažįsta apie dvylika metų. Jis 2014 m. rugsėjo – spalio mėnesiais dažnai bendravo su P. B., kadangi jo vaikystės draugo žmonai buvo paskolinęs nemažai pinigų ir norėjo juos atgauti.

Jis 2014 m. spalio 14 d. su P. B. ketino važiuoti pas minėtÄ moterį. Po pietų jam paskambino P. B. ir paprašė atvažiuoti į prekybos centrÄ â€žPanorama“. Susitikus P. B. nurodė, kad kÄ tik turėjo konfliktÄ su J. K.. P. B. pasakojo, jog jam bevažiuojant automobiliu jis pamatė važiuojantį J. K., kuris automobilių žibintų mirksėjimu davė suprasti, kad reikia važiuoti jam iÅ¡ paskos. Atvažiavus į kažkokį akligatvį ar kiemus, tarp jų įvyko grumtynės. J. K. pirmas P. B. puolė su kažkokia lazda.

Besigrumdydami abu nukrito ant žemės. P. B. besigindamas J. K. sužeidė peiliu. Grumtynių metu buvo tik P. B. ir J. K., daugiau jokių paÅ¡alinių asmenų nebuvo. Grumtynės įvyko dėl J. K. P. B. mestų kaltinimų. P. B. parodė J. K. žinutę, kurioje buvo kažkokie grasinimai, žinutės turinio nepamena. (t. 1, b. l. 65-66) Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 29 d., nagrinėjant bylÄ dėl J. K. sužalojimo, liudytojas M. G. parodė, kad buvo susitaręs susitikti su P. B., tačiau jis paskambino anksčiau ir paklausė, ar jis gali susitikti.

Susitikus P. B. nurodė, kad jį užpuolė J. K. su kažkokiu gelžgaliu. P. B. važiavo gatve ir sutiko J. K., kuris pamojavo, kad sustotų. Jie abu užsuko į kiemÄ . J. K. iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pradėjo eiti link P. B. su kažkokiu metaliniu strypu, pradėjo muÅ¡ti P. B.. P. B. buvo prabrėžta galvoje, praskelta. M. G. yra girdėjęs, kad J. K. yra anksčiau grasinęs P. B., bet nežino, kodėl. P. B. gynėsi. P. B. kažkÄ minėjo apie peilį ar lazdÄ . P. B. buvo vienas, o J. K. su drauge. (t. 1, b. l. 101-105)Teisiamojo posėdžio metu liudytojas V.

P. parodė, jog gal prieÅ¡ pusantrų metų buvo kviestas į policijos komisariatÄ apklausai. Buvo klausiama, ar pažįsta P. B., kurio pravardė „P.“. Komisariate sužinojo, kad tarp P. B. ir J. K. įvyko konfliktas. Apie konfliktÄ sužinojo tik komisariate. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas nurodė, jog yra davęs tokius parodymus. P. B. jam skambino ir sakė, jog reikia susitikti. Susitikimo metu pradėjo pasakoti, kad įvyko konfliktas tarp dviejų žmonių. Liudytojas P. B. pasakė ,jog jam tai neįdomu.

Nekreipė dėmesio, kÄ bÅ«tent P. B. sakė, nesigilino į konfliktÄ ir jo aplinkybes. Liudytojas teigė, jog jis žino tik faktÄ , kad įvyko konfliktas. P. B. jam pradėjo pasakoti, kad tarp jo ir J. K. įvyko konfliktas. Kiek yra užfiksuota apklausos protokole, tiek ir žino. Negali atsakyti, kodėl P. B. pradėjo pasakoti apie konfliktÄ .Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. P. parodė, kad jis apie dvideÅ¡imt metų pažįsta P. B., pravarde „P.“ arba „P.“, taip pat apie deÅ¡imt metų pažįsta J.

K.. 2015 m. pavasarį, vasaros pradžioje, jį susirado P. B. ir pasakė, kad tarp jo ir J. K. įvyko incidentas. P. B. pasakojo, kad turėjo su J. K. iÅ¡siaiÅ¡kinti kažkokį reikalÄ , kokį nežino. AiÅ¡kinimosi metu J. K. P. B. puolė su beisbolo lazda ar tiesiog lazda, o P. B. buvo priverstas gintis ir J. K. subadė peiliu. Dėl ko įvyko konfliktas, nežino, bet, kiek suprato, konfliktas įvyko tik tarp J. K. ir P. B.. (t. 1, b. l. 119) Ikiteisminio tyrimo, tiriant J. K. sužalojimo aplinkybes, metu V.

P. parodė, kad P. B. ir J. K. žino apie dvideÅ¡imt metų. P. B. jam dar žinomas kaip „P.“. Jam yra skambinęs P. B. po 2014 m. spalio 14 d. ir sakė, kad įvyko incidentas tarp jo ir J. K.. P. B. nurodė, kad J. K. jį puolė beisbolo lazda, o gal tiesiog lazda, o jis buvo priverstas gintis peiliu. Kiek suprato, daugiau asmenų konflikte nedalyvavo, jie buvo tik dviese. (t. 1, b. l. 68-69)Teisiamojo posėdžio metu liudytojas S. V. parodė, jog su kolega važiavo pagal iÅ¡kvietimÄ , kadangi buvo sužalotas žmogus.

Atvažiavę, pamatė sužalotÄ Å¾mogų. Asmens veidas ir krÅ«tinė po pažastimi buvo sužaloti, smarkiai kraujavo. Žmogus nebuvo praradęs sÄ monės, nepamena, ar jis kÄ nors sakė. Greičiausiai su tuo žmogumi buvo dar moteris, kuri sėdėjo visureigyje „Mercedes Benz“. Moteris ar kažkas iÅ¡ liudytojų sakė, jog asmenį sužalojęs asmuo iÅ¡ įvykio vietos taip pat pasiÅ¡alino su visureigiu. Pagarsinus anksčiau teisme duotus parodymus, liudytojas nurodė, kad davė tokius parodymus.

Atstumas nuo džipo ir nukentėjusiojo tuo metu buvo apie 20-30 metrų atstumu. Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 15 d., nagrinėjant bylÄ dėl J. K. sužalojimo, liudytojas S. V. parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas į Rudaminos g., kadangi yra sužalotas asmuo. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ rado nukentėjusįjį J. K., kuris sėdėjo, klÅ«pojo ant žemės, jis buvo visas kruvinas. Ant nukentėjusiojo veido buvo pjautinė žaizda, kairėje pusėje, pažastyje buvo pjautinė žaizda.

Aplinkui buvo žmonių, bet jie nelabai kÄ matė. Kiek buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, lyg kažkoks pilietis kalbėjo su nukentėjusiuoju, susiginčijo, sužeidė ir, berods, pilkos spalvos visureigiu pasiÅ¡alino. Pats nukentėjusysis nieko nepaaiÅ¡kino. Toliau stovėjo nukentėjusiojo džipas, jame sėdėjo moteriÅ¡kė. Moteris nurodė, kad nematė, kaip viskas įvyko. Moteris nurodė, kad matė, kaip asmenys kalbėjosi, o paskui nukentėjusysis jau buvo ant žemės. (t. 1, b. l. 107-111)IÅ¡ policijos registruojamų įvykių registro matyti, kad 2014 m. spalio 14 d. 12.38 val. buvo gautas praneÅ¡imas, jog gatvėje prie namo, esančio Rudaminos g. 12, Vilniuje, guli sumuÅ¡tas 30 metų vyras, vyras sÄ moningas, kraujuoja.

IÅ¡ papildomos informacijos matyti, kad sumuÅ¡tas vyras yra pristatomas į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, durtinės žaizdos, įtariamasis buvo su pilkos spalvos visureigiu. (t. 1, b. l. 22)IÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulio tarnybinio praneÅ¡imo matyti, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.35 val., buvo gautas praneÅ¡imas, jog Rudaminos g. 12 sumuÅ¡tas asmuo. Nuvykus į nurodytÄ vietÄ Å¡alia Rudaminos g. 12 namo ant važiuojamosios kelio dalies sėdėjo kruvinas J.

K. su pjautine žaizda veido srityje bei durtine žaizda kairės pusės pažastyje. Å alia J. K. stovėjo A. Å ., kuri paaiÅ¡kino, kad yra nukentėjusiojo draugė ir matė, kaip J. K. kalbėjo su asmeniu, kurio apibÅ«dinti negali, o už kelių akimirkų pastebėjo J. K., gulintį kruvinÄ ant žemės, įtariamasis pasiÅ¡alino pilkos spalvos visureigiu neaiÅ¡kia kryptimi. J. K. paaiÅ¡kinti nieko nenorėjo. Greitoji medicinos pagalba J. K. iÅ¡vežė į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. (t. 1, b. l. 23)IÅ¡ apžiÅ«ros protokolo matyti, kad buvo apžiÅ«rėtas J.

K. mobilaus ryšio telefonas „Nokia X2-05“, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūrėjus nustatyta, kad J. K. iš savo telefono numerio 2014 m. spalio 14 d. 12.14.47 val. nusiuntė žinutę adresatui „P.“, kurio telefono numeris (duomenys neskelbtini): „Žinau, kas padegė, žinau, kas parodė, kur gyvenu. Laukiate?“. (t. 1, b. l. 58-59)Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad buvo nuvykta į Vilniaus lietuvių namus, esančius Dzūkų g. 43, kur nustatyta, kad minėtų namų teritorija bei Dzūkų g. dalis yra filmuojama vaizdo kameromis.

PeržiÅ«rėjus 2014 m. spalio 14 d. vaizdo įraÅ¡Ä matosi, kaip apie 12.29 val. DzÅ«kų g. link Liepkalnio palei Vilniaus lietuvių namus dideliu greičiu važiuoja automobilis Hyundai Sante fe, v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilyje matomas tik vairuotojas. (t. 1, b. l. 70)Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena Rudaminos g. 12-21, Vilniuje. Butas yra antrame aukÅ¡te. 2014 metais, rudenį, datos tiksliai pasakyti negali, dienos metu, jis buvo virtuvėje ir gamino pietus. Tuo metu pro virtuvės langÄ , kuris iÅ¡eina į Rudaminos g., pamatė, kad iÅ¡ tamsios spalvos automobilio, modelio neįsidėmėjo, iÅ¡lipo du vyrai.

Ä® juos jokio dėmesio nekreipė, gamino maistÄ . Vėliau vėl pažiÅ«rėjo pro langÄ ir pamatė, kad vienas iÅ¡ automobilio iÅ¡lipęs vyras, jei gerai atsimena, guli ant pilvo, o kitas vyras jį spardo kojomis. Jis buvo į jį pasisukęs nugara. Negali pasakyti, kiek buvo suduota smÅ«gių. Sumušęs gulintį vyrÄ , kitas vyras iÅ¡karto iÅ¡važiavo automobiliu. Netrukus į įvykio vietÄ atvyko greitosios pagalbos ekipažas ir policija. (t. 1, b. l. 136)Ikiteisminio tyrimo metu, tiriant J.

K. sužalojimo aplinkybes, liudytojas M. G. parodė, kad jis gyvena (duomenys neskelbtini), jo butas yra antrame aukÅ¡te. Jis 2014 m. spalio 14 d., po 12.00 val., buvo virtuvėje ir ruošė pietus. Virtuvės langas iÅ¡eina į Rudaminos g. pusę. PažiÅ«rėjęs pro langÄ Rudaminos g. pabaigos kryptimi, kitoje gatvės pusėje, prie tvoros, juosiančios prieÅ¡ais esančio sklypo sodÄ , pamatė gulintį vyrÄ , kurį kojomis spardė kitas vyras, kuris buvo į jį nugara. Daugiau jokių kitų asmenų nebuvo.

Vyras spyrė kokius penkis kartus. Gulintysis vyras nesiprieÅ¡ino. (t. 1, b. l. 60-62) Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. vasario 29 d., nagrinėjant bylÄ dėl J. K. sužalojimo, liudytojas M. G. parodė, kad buvo virtuvėje, apie 150 metrų atstumu nuo įvykio vietos. Privažiavo automobilis, iÅ¡lipo du žmonės. Asmenys kalbėjosi apie deÅ¡imt minučių, kiek pasirodė, nedraugiÅ¡kai. Vienas asmuo nukrito, o kitas jį pradėjo spardyti kojomis ar rankomis mušė. Vėliau nukentėjusysis sėdėjo ant asfalto, o kitas asmuo iÅ¡važiavo automobiliu. (t. 1, b. l. 101-105)Teisiamajame posėdyje, vykusiame 2016 m. kovo 15 d., nagrinėjant bylÄ dėl J.

K. sužalojimo, liudytojas M. P. parodė, kad buvo gautas iÅ¡kvietimas, jog įvyko muÅ¡tynės, yra sužalotas asmuo. Nuvykus į įvykio vietÄ rado asmenį kruvinu veidu, kuris sėdėjo ant žemės. Taip pat buvo pjautinė žaizda Å¡one. Jis su kolega iÅ¡kvietė medikus, kurie nukentėjusįjį iÅ¡sivežė. Nukentėjusysis nenorėjo su juo ir kolega bendrauti, nurodė, kad nieko neįvyko. Ä®vykio vietoje buvo nukentėjusiojo draugė, kuri nieko nematė, nes toliau sėdėjo automobilyje.

Kiek jis su kolega išsiaiškino, kad buvo konfliktas tarp dviejų asmenų. Nukentėjusysis su kitu asmeniu nuėjo kalbėtis už automobilio, o paskui nukentėjusysis buvo sužalotas. (t. 1, b. l. 107-111)Iš specialisto išvados Nr. 89TPK-405/2016 matyti, kad nėra duomenų, jog J. K. sirgtų lėtiniu progresuojančiu psichikos sutrikimu, silpnaprotyste ar nusikalstamos veikos padarymo metu būtų buvęs laikino psichikos sutrikimo būsenoje, jam praeityje diagnozuotas specifinis asmenybės sutrikimas ir priklausomybė alkoholiui neturi įtakos asmens gebėjimui suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, todėl jam skirti teismo psichiatrijos ekspertizę nėra pagrindo (netikslinga). (t. 1, b. l. 199)Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir juos įvertinęs, konstatuoja, jog J.

K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje.Faktas, kad bÅ«tent P. B. 2014 m. spalio 14 d., apie 12.30 val., prie namo, esančio Rudaminos g. 12, Vilniuje, peiliu sužalojo J. K., abejonių nekelia. Å is faktas yra konstatuotas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu, kuriuo P. B. buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį už J. K. sužalojimÄ . Taip pat byloje nekilo ginčo dėl to, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-352-716/2016, kurioje P. B. buvo kaltinamas J.

K. sužalojimu, 2016 m. vasario 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu J. K., dalyvaujant rusų kalbos vertėjai, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, nurodė, jog jį užpuolė ir sužalojo ne P. B., Å¡iam asmeniui J. K. pretenzijų neturi, jį sužalojo kiti asmenys, ne P. B.. Pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje yra numatyta asmens, apklausiamo kaip nukentėjusio asmens, atsakomybė už melagingų parodymų davimÄ teisme.

Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio prasme melagingais parodymais laikomi tokie parodymai, kai jie visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies neatitinka tikrovės, ji iÅ¡kraipoma arba neigiami realÅ«s egzistuojantys faktai ir nurodomi iÅ¡galvoti. Nagrinėjamu atveju teismas konstatuoja, jog J. K. Vilniaus miesto apylinkės teisme, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-352-716/2016, kurioje P. B. buvo kaltinamas jo sužalojimu, 2016 m. vasario 11 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nurodydamas, jog jį užpuolė ir sužalojo ne P. B., jį sužalojo kiti asmenys, o ne P. B., davė melagingus parodymus, kadangi jie neatitiko ir neatitinka tikrovės, pačiam J.

K. žinomų realybėje vykusių faktų.Pats kaltinamasis J. K. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad jį sužalojo ne P. B., tarp užpuolikų P. B. jis nematė, tuo pačiu jis aiÅ¡kino, jog jis įvykio vietoje iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, ėjo link jį užpuolusių asmenų, matė jų veidus, juos galėtų atpažinti. IÅ¡ esmės tokius pačius parodymus J. K. davė ir ikiteisminio tyrimo metu bei anksčiau vykusiame procese, kuriame P. B. buvo kaltinamas jo sužalojimu. Taigi tokie kaltinamojo parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad jis kurį laikÄ (kol artėjo prie užpuolikų) matė jį užpuolusius asmenis, o jų negali identifikuoti, kadangi nepažįsta.

Tuo pačiu tokie kaltinamojo parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog tuo atveju, jeigu jis bÅ«tų matęs jam pažįstamÄ asmenį, jį tikrai bÅ«tų galėjęs identifikuoti. Akivaizdu, jog J. K. pamatęs P. B. jį turėjo atpažinti. Tokį faktÄ patvirtina ir tai, kad pats J. K. nurodė, jog P. B. jis pažįsta nuo devyniasdeÅ¡imtųjų, su juo bendravo, palaikė ryÅ¡ius, be to, įvykio dienÄ jis matė P. B., t. y. iÅ¡ savo vairuojamo automobilio matė P. B. vairuojantį kitÄ automobilį.

Kaip jau minėta, įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nuosprendžiu yra nustatyta, kad J. K. konflikto metu peiliu sužalojo P. B.. Liudytojas P. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, jog jis neatsimena 2014 m. spalio 14 d. įvykių bei J. K. sužalojimo aplinkybių, tuo pačiu jis nurodė, jog tarp jo ir J. K. buvo kilęs konfliktas. IÅ¡ anksčiau P. B. duotų parodymų matyti, kad į tÄ vietÄ , kur buvo sužalotas J. K., jis atvažiavo vienas automobiliu Hyundai.

Konflikto metu jis peiliu sužalojo J. K.. Tarp J. K. ir jo automobilio buvo apie 15 metrų atstumas. Konfliktui pasibaigus, J. K. sugyventinei pasakė kviesti greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ . Taigi Å¡io liudytojo parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog konflikte, kurio metu buvo sužalotas J. K., dalyvavo tik jie dviese, t. y. liudytojas ir J. K., o sustojus automobiliams jie vienas iki kito turėjo Å¡iek tiek paeiti. IÅ¡ liudytojos A. Å . parodymų, duotų teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog ji pati nematė, kas sužalojo J.

K.. Tuo pačiu jos parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad netrukus po to, kai ji pamatė, jog J. K. yra sužalotas, pro jÄ nuo J. K. praėjo vyriÅ¡kis, įsėdo į Å¡viesų džipÄ , kuris stovėjo apie deÅ¡imt metrų nuo automobilio, su kuriuo į įvykio vietÄ atvažiavo ji ir J. K., ir nuvažiavo. Kitų asmenų liudytoja įvykio vietoje nematė. J. K. buvo toliau nei automobilis, su kuriuo iÅ¡važiavo vyras, su kuriuo ji prasilenkė. IÅ¡važiuojančiame automobilyje matė tik vienÄ vyrÄ .

Aptarti liudytojos parodymai iÅ¡ dalies sutampa tiek su J. K., tiek su P. B. teiginiais. Paminėtų asmenų parodymai sutampa dėl fakto, jog tarp automobilio, kuriuo į įvykio vietÄ atvažiavo liudytoja ir J. K., bei automobilio, su kuriuo iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino vyriÅ¡kis, buvo kelių metrų atstumas, kurį iÅ¡ automobilių iÅ¡lipę asmenys eidami vienas prie kito turėjo įveikti, tuo pačiu be jokios abejonės Å¡ie asmenys kurį laikÄ turėjo aiÅ¡kiai matyti vienas kitÄ . Taip pat liudytojos A.

Å . parodymai iÅ¡ dalies patvirtina P. B. parodymus, kad įvykio vietoje buvo tik jis ir J. K., bei tai, jog P. B. matė A. Å .. Be to, A. Å . parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. K. buvo sužalotas ne prie automobilio, kuriuo ji ir J. K. atvyko į įvykio vietÄ . Å i aplinkybė dar kartÄ leidžia konstatuoti, jog konflikte dalyvavę asmenys kažkiek laiko iki priartėjimo vienas prie kito turėjo vienas kitÄ matyti. Čia pažymėtina ir tai, kad P. B. į įvykio vietÄ atvyko automobiliu Hyundai Santa fe.

Tiek J. K., tiek A. Å . patvirtino, jog įvykio vietoje matė pilkos spalvos Hyundai automobilį, ikiteisminio tyrimo metu liudytoja A. Å . net nurodė, jog įvykio vietoje buvo tas pats Hyundai automobilis, kurį anksčiau matė mieste ir kuriuo vairuotojÄ J. K. atpažino, po ko J. K. pradėjo telefonu bendrauti su P. B.. Teismas čia pastebi, kad iÅ¡ policijos tyrėjo tarnybinio praneÅ¡imo matyti, jog netoli įvykio vietos vaizdo kameromis buvo užfiksuotas automobilis Hyundai Santa fe, v. n. (duomenys neskelbtini) kuriame buvo matomas tik vairuotojas.

Liudytojas S. V. parodė, kad nuo tos vietos, kur stovėjo automobilis, su kuriuo kaltinamasis su A. Å . atvyko į įvykio vietÄ , iki vietos, kurioje J. K. buvo sužalotas, buvo kelių metrų atstumas, užpuolikas iÅ¡ įvykio vietos pasiÅ¡alino pilkos spalvos visureigiu. Tokie liudytojo parodymai taip pat leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog J. K. ir jį sužalojęs asmuo turėjo eiti vienas prie kito, tuo pačiu kurį laikÄ vienas kitÄ matyti. Be to, S. V., baudžiamosios bylos, kurioje P. B. buvo kaltinamas J.

K. sužalojimu, nagrinėjimo metu parodė, jog A. Å . nurodė, kad ji matė, kaip J. K. įvykio vietoje bendravo su užpuoliku. Tokia pati aplinkybė yra užfiksuota ir S. V. tarnybiniame praneÅ¡ime. Taigi toks liudytojo nurodytas faktas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad J. K. turėjo matyti jį sužalojusį asmenį bei galėjo jį atpažinti. Ä®vertinus tai, jog J. K. pažįsta P. B., nekyla abejonių, jog jis jį ir atpažino bei žinojo, kad jis peiliu buvo sužalotas bÅ«tent P. B.. FaktÄ , jog įvykio vietoje buvo tik J.

K. bei P. B., iÅ¡ dalies patvirtina liudytojų M. G. ir M. G. parodymai. Pats M. G. įvykio nematė, tačiau iÅ¡ jo parodymų matyti, jog P. B. jam pasakojo, kad jis atsitiktinai susitiko su J. K. ir konflikto metu pastarÄ jį sužalojo peiliu. Liudytojo M. G. parodymai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog jis matė, kad konfliktas vyko tarp dviejų vyrų, prieÅ¡ tai jie kurį laikÄ bendravo.Ä®vertinus visa, kas buvo aptarta anksčiau, teismas konstatuoja, kad byloje yra neginčytinai įrodyta, jog J. K. 2016 m. vasario 11 d., apie 13.30 val., Vilniaus miesto apylinkės teisme, Laisvės pr. 79A, Vilniuje, nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1-352-716/2016, kurioje buvo pripažintas nukentėjusiuoju, teismo posėdžio metu, bÅ«damas pasiraÅ¡ytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ pagal Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnį, žinodamas, kad 2014 m. spalio 14 d., apie 12.30 val., Rudaminos g. 12, Vilniuje, jį užpuolė ir sužalojo P. B., davė tiesos neatitinkančius ir dėl to melagingus parodymus.

J. K. suprato, kad teisme bÅ«damas nukentėjusiu asmeniu duoda melagingus parodymus ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tyčia. Nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo teigti, jog J. K., duodamas parodymus, suklydo, kadangi jis žinojo tikrÄ sias jo sužalojimo aplinkybes, žinojo, kad buvo sužalotas P. B., tačiau teisme vis tiek nurodė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ . Teismas nenustatė J. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, kad nusikalstamÄ veikÄ padarė recidyvistas (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Pažymėtina, jog pagal Lietuvos Respublikos BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimÄ , kurį padarė bÅ«damas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neiÅ¡nykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vienÄ ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas.Skirdamas J. K. bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė vienÄ nesunkų nusikaltimÄ teisingumui.

Taip pat teismas atsižvelgia į tai, jog J. K. anksčiau yra ne kartÄ teistas, administracine tvarka nebaustas, dirba, turi nepilnametį vaikÄ . Ä®vertinus anksčiau aptartas aplinkybes, J. K. yra skirtina viena iÅ¡ griežtesnių, tačiau ne pati griežčiausia, Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje numatytų bausmių, t. y. areÅ¡tas. Atsižvelgus į J. K. skiriamos bausmės rūšį, jo asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, areÅ¡to bausmės dydis yra nustatytinas nevirÅ¡ijantis Å¡ios bausmės vidurkio, numatyto Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnyje.

BÅ«tent tokios bausmės paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.Lietuvos Respublikos BK 49 straipsnio 5 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai asmeniui yra skiriamas areÅ¡tas iki keturiasdeÅ¡imt penkių parų, teismas turi teisę nustatyti areÅ¡to bausmę atlikti poilsio dienomis. Å iuo atveju teismas, įvertinęs, jog J. K. dirba, jam skiriamÄ areÅ¡tÄ nustato atlikti poilsio dienomis. Atkreiptinas J. K. dėmesys į tai, jog tuo atveju, jeigu asmuo pažeidžia Å¡iÄ areÅ¡to atlikimo tvarkÄ , jÄ teismas savo sprendimu gali pakeisti įprastine areÅ¡to atlikimo tvarka.

Taip pat J. K. iÅ¡aiÅ¡kintina, kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 59 straipsnio 2 dalį, jis ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo dienos privalo susitarti su Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl paskirtos bausmės atlikimo poilsio dienomis sÄ lygų.KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti J. K. panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam teisinę pagalbÄ teikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas.

Baudžiamojoje byloje gynėjo dalyvavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktu, buvo bÅ«tinas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iÅ¡ kaltinamojo bÅ«tų nesuderinamas su jo teise į gynybÄ . Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos BK 235 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam areÅ¡tÄ keturiasdeÅ¡imčiai parų, jį atliekant poilsio dienomis.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti J. K. panaikinti pradėjus bausmės vykdymÄ .Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas                                                                                                                            Ugnius Trumpulis