bd9dba5d-c41e-4ef9-8e4d-ca573c1cf7fe · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius                                 Civilinė

byla Nr. 2A-526-115/2010

Teisėja  Andrutė Kalinauskienė                                     Procesinio sprendimo

kategorijos:

35.3.6.;121.2

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 7 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Virginijos Volskienės, Tatjanos Žukauskienės, sekretoriaujant Julijai Štreimikienei

dalyvaujant ieškovo atstovui adv. T. Kelpšai,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (ieÅ¡kovo) UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1200-619/09 pagal ieÅ¡kovo UAB „Vilniaus energija“ ieÅ¡kinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, dalyvaujant trečiajam asmeniui N. Ž. (O.), dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,         Â

n u s t a t ė :

 ieškovas UAB „Vilniaus energija“ prašė teismo priteisti iš atsakovo 1875,10 Lt skolos, 5 proc. dydžio palūkanas nuo šios bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas (b.l.2-5).

 Nurodė, kad ieÅ¡kovas per 2007-07-01 – 2008-11-30 laikotarpį atsakovui priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikė Å¡ilumos energijÄ . Atsakovas už minėtÄ paslaugÄ neatsiskaitė, todėl ieÅ¡kovui liko skolingas 1875,10 Lt. Minėtas butas yra iÅ¡nuomotas N. Ž. (buvusi O.). Nuomos sutartis Nekilnojamojo turto registre užregistruota nebuvo, Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties su nuomininke ieÅ¡kovas nebuvo sudaręs. VÄ® „Registrų centras“ NTR CDB iÅ¡raÅ¡e nurodytas Å¡io buto Å¡ildymo bÅ«das – „centrinis Å¡ildymas iÅ¡ centralizuotų sistemų“, butui Å¡ilumos tiekimo-vartojimo įrenginiai prijungti prie Å¡ilumos energijos tiekimo tinklų, todėl mano, kad ieÅ¡kovas su atsakovu žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė neterminuotÄ energijos pirkimo-pardavimo sutartį. LRV 2001-07-11 nutarimu Nr.876 buvo patvirtinta „Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijos, dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarka“, kuri nereglamentuoja Å¡ilumos pirkimo-pardavimo santykių, o tik gyvenamosios patalpos nuomotojo ir nuomininko tarpusavio teisinius santykius, nuomininkai turi pareigÄ su tiekėju sudaryti raÅ¡ytinę paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį ir mokėti už nuomojamos patalpos teikiamas paslaugas. Nuomininkas nevykdant savo pareigų, buto savininkas privalo reaguoti. Lietuvos Aukščiausias teismas yra konstatavęs, kad pareiga atsiskaityti su elektros energijos paslaugų teikėju priklauso patalpų savininkui. Nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems teikiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra patalpų savininkas. Å ilumos tiekėjas ir patalpų savininkas bei nuomininkas gali susitarti, kad nuomininkas taps energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi. Nesant tokio susitarimo – sutarties Å¡alis yra patalpų savininkas. IeÅ¡kovas nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo į tinkamÄ â€“ N. Ž. (O.) (b.l.62-69).

           Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieÅ¡kinį atmesti (b.l.24-34;80-86). Nurodė, jog pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu pripažintina atsakovui priklausančio buto nuomininkei N. Ž. (buvusi O.). Be to bÅ«tina įvertinti, kas yra galutinis Å¡ilumos energijos vartotojas. Nurodė, kad ieÅ¡kovas niekada savivaldybei nepateikė sÄ skaitų už tiekiamas

komunalines paslaugas. Kurį laikÄ nuomininkė pati apmokėdavo mokesčius. Tokiu bÅ«du tarp ieÅ¡kovo ir buto

nuomininko konkliudentiniais veiksmais susiklostė sutartiniai Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nors raÅ¡ytinė sutartis ir nebuvo sudaryta bei remiantis 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“ ieÅ¡kovas turėjo pareigÄ sudaryti Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutartį. Nurodo, kad atsakovas negali bÅ«ti atsakingas už trečiojo asmens skolas, todėl nėra pagrindo iÅ¡ atsakovo priteisti įsiskolinimÄ vien tik nuosavybės teisės pagrindu. Nurodė, kad Vyriausybės 2001-07-11 nutarimas Nr.876 taikomas Å¡ilumos energijos tiekimo santykiams, nes jame siekiama sureguliuoti teisinius santykius tarp tiekėjo ir gyvenamųjų patalpų nuomininkų, kylančius dėl sutarčių sudarymo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Nesutinka, kad skolÄ turi mokėti savininkas, kadangi kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti galutinį Å¡ilumos energijos vartotojÄ . LR Å ilumos Å«kio įstatymas visiÅ¡kai nesieja vartotojo su buto savininku. Pagal šį įstatymÄ yra faktinis galutinis Å¡ilumos vartotojas, bÅ«tent nuomininkas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs, kad bÅ«tina nustatyti galutinius energijos vartotojus ir už suvartotÄ energijÄ turi atsiskaityti galutiniai vartotojai..Â

             Tretysis asmuo N. Ž. (buvusi O.) nurodė sutinkanti padengti susidariusį

įsiskolinimÄ ,  tačiau praÅ¡ys ieÅ¡kovo sudaryti mokėjimo grafikÄ . Nurodė, kad ji yra nedarbinga dėl ligos, o dalis įsiskolinimo yra padengta - 400 Lt (b.l.100).

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2009 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį atmetė (b.l.116-118).

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., LR Vyriausybės 2001-07-11 nutarimu Nr. 876 patvirtinta bei 2008-01-16 LRV nutarimu Nr. 33 patikslinta atsiskaitymo tvarka bei  atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikÄ , susijusiÄ su energijos pirkimo-pardavimo teisiniais santykiais, kurioje pažymėta, jog bÅ«tina nustatyti galutinį energijos vartotojÄ ir už suvartotÄ energijÄ turi atsiskaityti tiesioginiai jos vartotojai (LAT 2008-02-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; LAT 2005-04-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2005). Teismas nustatė, jog 2001-05-23 Gyvenamosios patalpos nuomos sutarties 2.2 p. nuomininkė (tretysis asmuo) N. Ž. įsipareigojo kas mėnesį, bet nė vėliau kaip iki kito mėnesio 20 dienos sumokėti nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius. Å ioje sutartyje nėra numatyta nuomininkui pareigos sudaryti paslaugų teikimo sutartį su ieÅ¡kovu. Teismas sprendė, kad tarp ieÅ¡kovo bei trečiojo asmens N. Ž. (buvusi (O.) konkliudentiniais veiksmais buvo sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartis (CK 1.71 str. 2 d., CK 6.384 str. 1 d.). Teismas pažymėjo, jog Å¡ilumos energijos vartojimo pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis gali bÅ«ti ne tik patalpų savininkas, bet ir jų nuomininkas (CK 6.156 str., LAT 2008-01-30 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-3/2008, LAT 2009-07-09 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-280/2009). Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas neneigia

žinojęs apie buto, esančio (duomenys neskelbtini), iÅ¡nuomojimÄ . Teismas  taip pat nustatė, kad tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo

asmens yra susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai, nes ieškovas tiekė

Å¡ilumos energijÄ butui, (duomenys neskelbtini), ir priėmė iÅ¡ trečiojo asmens dalinį prievolės įvykdymÄ

(CK 6.40 str.). Teismas konstatavo, jog nepaneigtas faktas, kad sÄ skaitos už

patiektÄ Å¡ilumos energijÄ buvo siunčiamos tiesiogiai vartotojui N. Ž. nuomojamos patalpos adresu (duomenys neskelbtini). IeÅ¡kovo nurodytÄ

argumentÄ , kad Gyvenamosios patalpos nuomos sutartis nėra įregistruota vieÅ¡ajame registre, todėl negali bÅ«ti panaudota prieÅ¡ trečiuosius asmenis bei 2008-09-30 pretenzijÄ , siųstÄ atsakovui dėl įsiskolinimo padengimo, teismas nelaikė įrodymais, patvirtinančiais atsakovo prievolę ieÅ¡kovui. Teismas vadovavosi CK 6.584 str. 1 d., nurodančiu, jog mokestis už Å¡ilumos energijÄ imamas atskirai nuo buto nuompinigių ir konstatavo, jog LR Ūkio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su buitiniais vartotojais standartinės sÄ lygos nėra imperatyvas, reikalaujantis minėtas sutartis sudaryti tik su Å¡ildomų patalpų savininkais. Teismas nustatė, jog ieÅ¡kovas nesutiko pakeisti netinkamo atsakovo tinkamu. Teismas vadovavosi Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartimi civ. byloje Nr. 2A-587-492/2009 (CPK 182 str.).

Apeliantas (ieÅ¡kovas) UAB „Vilniaus energija“ pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.121-125), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , apelianto naudai iÅ¡ atsakovo priteisti 1875,10 Lt skola už Å¡ilumos energijos tiekimo paslaugas, 5 % dydžio palÅ«kanos nuo Å¡ios sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo dienos; 1929,00 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų (64,00 Lt žyminio mokesčio už ieÅ¡kinio padavimÄ , 590,00 Lt už ieÅ¡kinio parengimÄ bei atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme, 65,00 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimÄ , 1.210,00 Lt už apeliacinio skundo parengimÄ bei atstovavimÄ apeliacinės instancijos teisme).

Vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodančia, jog  nesant raÅ¡ytinio susitarimo, pareiga atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju tenka patalpų savininkui (LAT 2008-01-30 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-3/2008, 2009-07-09 nutartis civ. byloje Nr.3K-3-280/2009). teigia, jog susitarimas bÅ«tinai turi bÅ«ti sudarytas raÅ¡tu, nes nesilaikant Å¡io formos reikalavimo pagal LR Å¡ilumos Å«kio įstatymo 19 str. bus taikomos standartinės Å¡ilumos pirkimo–pardavimo sutarties sÄ lygos, numatančios, jog paslaugų vartotojas yra patalpų savininkas.

Mano, jog konkliudentiniais veiksmais Å¡ilumos tiekėjas ir patalpų nuomininkas negali sudaryti Å¡ilumos vartojimo pirkimo– pardavimo sutarties. Teigia, jog pagal LR CK 6.50 str. 1 d. Å¡ilumos energijos tiekimÄ reglamentuojantys teisės aktai nedraudžia priimti pinigines lėšas iÅ¡ asmenų, kurie nėra sudarę Å¡ilumos vartojimo pirkimo–pardavimo sutarties, todėl už Å¡ildymo paslaugas gali atsiskaityti tretieji asmenys. Tačiau, jei prievolė atsiskaityti su Å¡ilumos tiekėju vykdoma netinkamai, atsakomybė už Å¡iuos veiksmus tenka patalpų savininkui.

Pažymi, jog pagal nusistovėjusiÄ praktikÄ , sÄ skaitas už Å¡ildymÄ ir karÅ¡tÄ vandenį ieÅ¡kovas vartotojams siunčia paprastu paÅ¡tu tuo adresu, kuriam ir tiekiama Å¡ilumos energija bei karÅ¡tas vanduo; tai negali bÅ«ti pagrindu tvirtinti, jog tarp apelianto ir nuomininko konkliudentiniais veiksmais yra sudaryta Å¡ilumos energijos pirkimo–pardavimo sutartis. LR Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarime konstatuota, jog teismai yra saistomi precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose, todėl mano, jog Å¡iuo atveju reikia atsižvelgti į minėtÄ LAT praktikÄ analogiÅ¡kose bylose.

Mano, jog teismas neteisingai vadovavosi LAT nutartimis, kurios buvo priimtos kasaciniam teismui nagrinėjant elektros energijos teikimo paslaugų teisinius santykius, bet ne šilumos ir karšto vandens teikimo paslaugų teisinius santykius.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b.l.129-134) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog teismas teisingai  pažymėjo, jog LR Å«kio ministro įsakymu Nr. 4-289 patvirtintos Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo su buitiniais vartotojais standartinės sÄ lygos nėra imperatyvas, reikalaujantis minėtas sutartis sudaryti tik su Å¡ildomų patalpų savininkais. Nepagrįstas apelianto teiginys, kad nesant raÅ¡ytinės Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties, visuomet yra taikomos standartinės Å¡ilumos pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygos.

LRV 2002-05-13 nutarimu Nr. 658 patvirtintos Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkų atsiskaitymo už Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas, Å¡iluminę energijÄ ir komunalines paslaugas tvarkos 2 p., numato, jog Å¡iluminės energijos vartojimo pirkimo–pardavimo sutartis su tiekėjais sudaro valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkai, jeigu nuomos sutartyse nenumatyta kitaip, ir už gyvenamosiose patalpose faktiÅ¡kai sunaudotÄ Å¡altÄ ir karÅ¡tÄ vandenį, elektros energijÄ , dujas ir Å¡iluminę energijÄ atsiskaito pagal nustatytÄ ja tvarka įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis butų nuomininkai.

Mano, jog susitarimu tarp Å¡ilumos tiekėjo ir nuomininko turėtų bÅ«ti laikomas 2001-03-01 Vilniaus miesto valdybos sprendimas Nr. 356V „Dėl Å¡ilumos ir karÅ¡to vandens tiekimo, vartojimo, eksploatavimo ir atsiskaitymo sutarčių tvirtinimo ir duomenų apie daugiabučių namų patalpas pateikimo tvarkos“, kuriuo vadovaujantis apeliantas turėjo pareigÄ sudaryti sutartis su bendrovėmis, eksploatuojančiomis gyvenamuosius namus. Taigi minėto sprendimo pagrindu tarp ieÅ¡kovo ir atsakovo yra sudarytas susitarimas, kad nuomininkas, o ne atsakovas, kaip patalpos savininkas, atsiskaitys su Å¡ilumos tiekėju.

Mano, jog apeliantas, teigdamas, jog už Å¡ildymo paslaugas gali atsiskaityti ir tretieji asmenys, pripažino tarp ieÅ¡kovo ir trečiojo asmens konkliudentiniais veiksmais esant sudarytÄ Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutartį (CK 1.71 str. 2 d., 6. 384 str. l d., 6.156 str., 6. 584 str. l d.). CK 6.50 str. Å¡iuo atveju netaikytinas, nes nuomininkas, sumokėjęs ieÅ¡kovui už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ , įgytų reikalavimo teisę atsakovo (nuomotojo) atžvilgiu (CK 6.50str. 3d.). Nurodo, kad ieÅ¡kovas, manydamas, jog atsiskaityti už suvartotÄ Å¡ilumos energijÄ turi atsakovas, sÄ skaitas turėjo pateikti tiesiogiai atsakovo adresu, bet ne buto, kuriam teikiama Å¡ilumos energija adresu.

Å ilumos energijos tiekėjui yra nustatyta pareiga iki mėnesio 10 d. pateikti (iÅ¡siųsti) Å¡ilumos vartotojui apmokėti sÄ skaitÄ , tačiau atsakovas niekada nėra gavęs iÅ¡ apelianto sÄ skaitų ar praneÅ¡imų per visÄ Ä¯siskolinimo susidarymo laikotarpį, taigi apeliantas Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi laikė ne atsakovÄ , bet buto nuomininkÄ . Nesutinka su apelianto nurodomomis LAT nutartimis, nes Å¡iose nutartyse konstatuota, jog nuomininkai per visÄ atsiskaitymo laikÄ nemokėjo už suteiktÄ Å¡ilumos energijÄ , o nagrinėjamoje byloje tretysis asmuo nors ir nenuosekliai, tačiau su ieÅ¡kovu atsiskaitydavo.

Nesutinka dėl papildomų

bylinėjimosi išlaidų apeliantui priteisimo, nes tarp ieškovo ir atsakovo nėra  susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai,

todėl nėra pagrindo taikyti CK 6.210 str. nuostatas ir priteisti 5 proc. metines palūkanas. Pažymi, jog apeliantas prašo nepagrįstai didelių bylinėjimosi išlaidų, nes byla nėra sudėtinga, ieškiniai yra šabloniniai, specialių žinių nereikia.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.1d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas(ieÅ¡kovas) UAB“Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu nesutinka su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu, kuriuo yra netenkintas jo ieÅ¡kinys  dėl  1875,10Lt skolos ir palÅ«kanų priteisimo iÅ¡  atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės  už  teiktÄ Å¡ilumos energijÄ 2007-07-01 – 2008-11-30

laikotarpyje savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam butui, esančiam (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena tretysis asmuo

N. Ž.(buv.O.).

 Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas iÅ¡ esmės yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, tenkinant apeliacinį skundÄ ir ieÅ¡kinį.

Kolegija pažymi, kad ginčas nagrinėjamojoje byloje kilo dėl to, kuris subjektas - buto savininkas ar nuomininkė - turi prievolę atsiskaityti už apelianto UAB ,,Vilniaus energija“ centralizuotai tiektÄ Å¡ilumos energijÄ ir atsiradusiÄ skolÄ . Apeliacijos dalykÄ Å¡iuo atveju sudaro apelianto keliami teisės aktų, reglamentuojančių centralizuotos Å¡ilumos tiekimÄ (pirkimÄ -pardavimÄ ) bei pareigos už jÄ atsiskaityti su tiekėju, aiÅ¡kinimo bei taikymo, faktinių bylos aplinkybių traktavimo ir susiklosčiusios teismų praktikos (precedentų) taikymo klausimai.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas Å¡ios kategorijos bylas ir aiÅ¡kindamas Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias CK normas (CK 6.584 ir kt.), Å ilumos Å«kio įstatymÄ , Å«kio ministro 2003-06-30 įsakymu Nr. 4–260 patvirtintas Å ilumos pirkimo-pardavimo sutarčių standartines sÄ lygas, kitas specialiÄ sias teisės normas, yra konstatavęs, kad Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių Å¡alys yra tiekėjas ir pastato savininkas – Å¡ilumos vartotojas ar pastato butų, kitų patalpų savininkas – buitinis Å¡ilumos vartotojas, ir nurodė, kad teisinis reglamentavimas lemia tai, jog, nepaisant to, kas naudojasi pastatu ar patalpomis, kuriems tiekiama Å¡ilumos energija, Å¡ilumos pirkimo-pardavimo teisinių santykių dalyvis yra pastato ar pastato patalpų savininkas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra pripažinta, kad civilinėje teisėje galiojant sutarties laisvės principui Å¡ilumos energijos vartojimo teisinių santykių dalyvis gali bÅ«ti ne tik patalpų savininkas (nuomotojas), bet ir Å¡ių patalpų nuomininkas. Å ilumos tiekėjas ir patalpų savininkas (nuomotojas) bei nuomininkas gali susitarti dėl to, kad nuomininkas taps Å¡ilumos energijos pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi. Jeigu tokio susitarimo nėra, Å¡ilumos energijos sutarties Å¡alis (pirkėjas) yra patalpų, į kurias tiekiama Å¡iluma, savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-12-04 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-579/2009; 2009-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-432/2009; 2009-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2009; 2008-01-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3/2008.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad nurodytos kasacinio teismo iÅ¡nagrinėtos bylos savo faktinėmis aplinkybėmis yra analogiÅ¡kos nagrinėjamai bylai, todėl aptarti kasacinio teismo teisės normų aiÅ¡kinimai taikytini ir Å¡ioje byloje (CPK 4 str.). Laikantis kasacinio teismo nuoseklaus iÅ¡aiÅ¡kinimo pirmiau nurodytose bylose, Å¡ilumos tiekėjo, patalpų savininko ir nuomininko susitarimas turi bÅ«ti konkretus; jame turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta, kad nuomininkas taps Å¡ilumos energijos tiekimo pirkimo-pardavimo sutarties Å¡alimi (pirkėju). Ä® Å¡iÄ bylÄ toks susitarimas nepateiktas, todėl atsakovo atsikirtimų argumentai, esÄ buto nuomininkė (tretysis asmuo) savo faktiniais veiksmais – iÅ¡ dalies mokėdama už tiekiamÄ Å¡ilumÄ - pripažino savo prievolę ieÅ¡kovui, teisinės reikÅ¡mės neturi.

Pažymėtina, kad  Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr.2A-587-492/2009, kuria rėmėsi savo sprendime pirmosios instancijos teismas, yra panaikinta kasacine tvarka, paliekant galioti sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys patenkintas (žr.LAT  2009-12-04 nutartį civ. byloje Nr/3K-3-549/2009). Todėl teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino Å¡ilumos pirkimÄ -pardavimÄ reglamentuojančias teisės normas

ir nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu.  Dėl paminėtų aplinkybių skundžiamas sprendimas

skolos priteisimo dalyje  naikintinas ir priimtinas naujas, priteisiant ieÅ¡kovui 1875,10Lt  iÅ¡Â atsakovo, kadangi duomenų apie dalį skolos padengimÄ nėra ir Å¡i suma nėra ginčijama (CPK 326str.1d. 2p.).

Kolegija taip pat pažymi, kad atsakovo atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai, susiję su ieÅ¡kovo reikalavimu priteisti palÅ«kanas, nėra teisiÅ¡kai pagrįsti. Konstatavus atsakovo piniginės prievolės ieÅ¡kovui (apeliantui) egzistavimo faktÄ ir tenkinant reikalavimÄ priteisti ieÅ¡kinyje nurodytÄ skolÄ ,  iÅ¡ atsakovo  priteistinos ir įstatymo nustatytos 5 procentų dydžio procesinės palÅ«kanos (CK 6.210 str., 6.37 str. 2 d.). Å ios palÅ«kanos teisės doktrinoje yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, kurių dydžio nereikia įrodinėti, ir priteisiamos iÅ¡ skolininko visais piniginių prievolių neįvykdymo atvejais.

Sutinkamai su CPK 93 str., 94 str., 98 str. nuostatomis, ieÅ¡kovui  turi bÅ«ti atlygintos bylinėjimosi iÅ¡laidos, turėtos pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme. Žyminio mokesčio iÅ¡laidos už ieÅ¡kinį yraÂ

64 Lt (b.l.1), o už apeliacinį skundÄ Â -65Lt(b.l. 126). Å ios iÅ¡laidos   atlygintinos pilnai, kadangi ieÅ¡kinys ir apeliacinis skundas  dėl 1875,10Lt skolos priteisimo patenkinti. IeÅ¡kovas pirmoje teismo instancijoje patyrė 590Lt advokato pagalbos iÅ¡laidų (b.l. 6, 10-11) ir 1210Lt tokių pat iÅ¡laidų

apeliacinėje teismo instancijoje (b. 140-142).  Atsakovas apeliaciniu skundu su prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų

dydžiui nesutinka.

Pažymėtina,

kad ieškovo prašomos priteisti advokato pagalbos išlaidos faktiškai yra mažesnės už maksimalius dydžius, numatytus Lietuvos advokatų tarybos 2004-03- 26

nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02  įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų „Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ 2.1-2.2

p., 2.7 p.  Todėl teisėjų  kolegija sprendžia, kad pirmoje teismo instancijoje ieškovo patirtos

590Lt dydžio advokato pagalbos iÅ¡laidos atlygintinos pilnai, nes pareiÅ¡kiant ieÅ¡kinį teismų praktikÄ Â ginčijamu klausimu (buto savininkas ar nuomininkas turi padengti skolÄ už teiktÄ Å¡ilumos energijÄ ) galutinai susiformavusi nebuvo.  ŠiÄ aplinkybę patvirtina ir jau paminėta Vilniaus apygardos teismo 2009-06-09 nutartis, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas. Dėl Å¡ios priežasties  už procesinių dokumentų suraÅ¡ymÄ ir atstovavimÄ teisme ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 590Lt suma negali bÅ«ti pripažinta neprotingai didelė ar nepagrįsta. Tačiau  ieÅ¡kovo apeliacinėje teismo instancijoje  turėtų 1210Lt dydžio advokato paslaugų iÅ¡laidų kompensuojamoji dalis mažintina iki 590Lt, kadangi  paduodant apeliacinį skundÄ jau buvo panaikinta 2009-06-09 Vilniaus apygardos teismo nutartis ir teismų praktika faktiÅ¡kai  buvo aiÅ¡ki. Be to, ta pati  advokatų kontora ieÅ¡kovÄ Â atstovauja daugelyje analogiÅ¡kų bylų, todėl kolegija mano, kad apeliacinio skundo suraÅ¡ymo ir

ieškovo atstovavimo teismo posėdyje kompensuojamso išlaidos negali viršyti  analogiškų pirmos teismo instancijos išlaidų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, atsakovo apeliacinis skundas dėl priteistinų bylinėjimosi išlaidų  tenkintinas iš dalies.

Kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2punktu, 331 straipsniu, n u s p r e n d ė :

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2009 m. spalio

22 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-1200-619/09 panaikinti ir priimti naujÄ .

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 1875,10Lt ieškovui UAB“Vilniaus energija“ skolos ir 5 procentus metinių palūkanų nuo šios sumos, skaičiuojant jas nuo 2009-01-05 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 654,0Lt ieškovui UAB“Vilniaus energija“ bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 12,85Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų  pirmoje teismo instancijoje.

Priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 655,0Lt ieškovui UAB“Vilniaus energija“ bylinėjimosi išlaidų, o taip pat 9,95Lt valstybei procesinių dokumentų įteikimo išlaidų   apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos

pirmininkas                                                                          Algirdas

Auruškevičius

                    Â

Teisėjos                                                                                            Virginija Volskienė

                                                                                                           Tatjana

Žukauskienė