bd9b7b1f-8cbe-4b2f-a72d-798323fa6cac · KlaipÄdos apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedI. M. nuteistas už tai, kad vairavo motorinÄ transporto priemonÄ, bÅ«damas neblaivus, t. y. 2019-11-13 apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį âCitroen Berlingoâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilių).
Legislator headnote
AI generatedbd9b7b1f-8cbe-4b2f-a72d-798323fa6cac · KlaipÄdos apygardos teismas: suprato, kad parvarydamas jo automobilį R. galÄjo apgadinti R. K. automobilį, todÄl pasakÄ, kad reikia ieÅ¡koti to kito vairuotojo, t. y. turÄjo omenyje R., kuris atvažiuotų iÅ¡ KlaipÄdos ir užpildytų eismo įvykio deklaracijÄ . I. M. suprato, kad R. K. piktinasi dÄl apgadinto jo automobilio, todÄl Å¡iam siÅ«lÄ padengti nuostolius. Å ie I. M. parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir neprieÅ¡tarauja kitiems teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. 2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vienintelis įrodymas, kuriuo paremtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, yra ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R.
Full text
? Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-360/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-484407-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6. 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1. (S) KLAIPÄDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 7 d. KlaipÄda KlaipÄdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Reginos BertaÅ¡ienÄs, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas), sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorei Reginai BuÄinskaitei, nuteistojo I.
M. gynÄjui advokatui Tomui LeÅ¡Äinskui, vieÅ¡ame teismo posÄdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. M. gynÄjo advokato T. LeÅ¡Äinsko apeliacinį skundÄ dÄl TauragÄs apylinkÄs teismo Å ilutÄs rÅ«mų 2020-09-22 nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau â BK) 2811 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, I.
M. į bausmÄs laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-11-13 iki 2019-11-14, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinÄ â 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda, sumokant jÄ per 5 mÄnesius nuo nuosprendžio įsiteisÄjimo. Nuosprendžiu I. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonÄ â draudimas naudotis specialia teise â teise vairuoti kelių transporto priemones â 2 metus, šį terminÄ skaiÄiuojant nuo 2019-11-14. Nuosprendžiu taip pat konfiskuota transporto priemonÄ âCitroen Berlingoâ, valst.
Nr. (duomenys neskelbtini) TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä:
1. I. M. nuteistas už tai, kad vairavo motorinÄ transporto priemonÄ, bÅ«damas neblaivus, t. y. 2019-11-13 apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį âCitroen Berlingoâ, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigÄs nuo alkoholio bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilių).
2. Nuteistojo I. M. gynÄjas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo I. M. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis padarÄ nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir padarÄ esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau â BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų, t. y. pažeidÄ Ä¯rodymų vertinimo taisykles, byloje nustatytas aplinkybes aiÅ¡kinosi ir vertino neiÅ¡samiai, nevisapusiÅ¡kai, jų tinkamai neiÅ¡analizavo ir nesugretino, selektyviai vertino pavienius bylos duomenis, o ne surinktų įrodymų visumÄ , nepagrįstai suteikdamas vieniems įrodymams pranaÅ¡umÄ , nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų ir nukrypo nuo teismų praktikos.
Å ie pažeidimai sukliudÄ teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinÄti bylÄ bei priimti pagrįstÄ , teisÄtÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas tik fragmentiÅ¡kai nagrinÄjo bylos įrodymus, nepagrįstai suteikÄ prioritetÄ vienintelio liudytojo pirminiams parodymams, kuriuos tas pats liudytojas teismui paneigÄ, todÄl teismas padarÄ neteisingas faktinių aplinkybių vertinimo bei įstatymo neatitinkanÄias iÅ¡vadas, kad pakanka įrodymų, jog I. M. padarÄ jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2.1.
Nurodo, kad I. M. viso proceso metu nuosekliai parodÄ, jog įvykio dienÄ automobilio nevairavo ir eismo įvykio nesukÄlÄ. Teismas pateikÄ iÅ¡vadas, kad I. M. parodymus paneigÄ liudytojo R. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog įsidÄmÄjo automobilio âCitroen Berlingoâ vairuotojÄ , kuris apgadino jo automobilį, šį asmenį po įvykio rado sodų bendrijoje â (duomenys neskelbtini) â, I. M. jam siÅ«lÄ atlyginti žalÄ , o eismo įvykio deklaracijÄ užpildyti sekanÄiÄ dienÄ .
R. K. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų atpažino I. M., kuriam vairuojant buvo apgadintas jo automobilis. Teismui nekilo abejonių, kad R. K. galÄjo matyti ir įsidÄmÄti kito automobilio vairuotojÄ . Be to, teismo teigimu, policijos pareigÅ«nÄs J. Å ., J. P. ir A. L. patvirtino, jog R. K. joms paaiÅ¡kino po įvykio suradÄs vairavusį asmenį, kurį po to atpažino iÅ¡ nuotraukos. Liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, patvirtino Ä®vykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokole ir Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys.
Teismas nepatikÄjo bylos nagrinÄjimo teisme metu R. K. duotais parodymais, kurie esÄ prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetui. Be to, teismas kritiÅ¡kai vertino ir nelogiÅ¡kais laikÄ I. M. parodymus, kad įvykio metu jo automobilį vairavo iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis. TaÄiau pažymÄtina, kad byloje esant vieninteliams liudytojo R. K. pirminiams parodymams, kurie nÄra nuoseklÅ«s, jų nepatvirtino jokie kiti įrodymai ir galiausiai teismo posÄdžio metu paneigÄ pats liudytojas, teismui buvo bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principu.
Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinÄs instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. 2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog I. M. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiamas teisiamajame posÄdyje nuosekliai neigÄ savo kaltÄ ir tvirtino, kad jis į namų kiemÄ pirmiau sugrįžo kitu automobiliu âRenault Scenicâ, kurį vairavo iÅ¡ matymo pažįstamas K..
Kieme jie pakrovÄ senus akumuliatorius ir tada į kiemÄ jo automobiliu âCitroen Berlingoâ atvažiavo kitas vyriÅ¡kis, vardu R.. Apie tai, kad pastarasis jo automobiliu galÄjo dalyvauti eismo įvykyje I. M. nebuvo žinoma. MinÄtiems vyriÅ¡kiams iÅ¡važiavus, I. M. dar iÅ¡gÄrÄ alkoholio, nes pats jokiame eismo įvykyje nebuvo dalyvavÄs. Po to keturraÄiu atvažiavo R. K., kuris pradÄjo reikÅ¡ti pretenzijas, kad I. M. automobiliu âCitoen Berlingoâ buvo apgadintas jo automobilis. Tik tuomet apžiÅ«rÄjÄs savo automobilį I.
M. suprato, kad parvarydamas jo automobilį R. galÄjo apgadinti R. K. automobilį, todÄl pasakÄ, kad reikia ieÅ¡koti to kito vairuotojo, t. y. turÄjo omenyje R., kuris atvažiuotų iÅ¡ KlaipÄdos ir užpildytų eismo įvykio deklaracijÄ . I. M. suprato, kad R. K. piktinasi dÄl apgadinto jo automobilio, todÄl Å¡iam siÅ«lÄ padengti nuostolius. Å ie I. M. parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir neprieÅ¡tarauja kitiems teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. 2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vienintelis įrodymas, kuriuo paremtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, yra ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R.
K. duoti parodymai ir asmens atpažinimas iÅ¡ nuotraukų. NÄra prieÅ¡taravimų dÄl to, kad R. K. važiuojant savo automobiliu (duomenys neskelbtini) , jo ir iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantys automobiliai âCitroen Berlingoâ kliudÄ vienas kitÄ vairuotojo pusÄs veidrodÄliais, dÄl ko apsisukÄs R. K. važiavo ieÅ¡koti kito susidÅ«rime dalyvavusio automobilio. Pagal baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis Å¡i paieÅ¡ka užtruko ne mažiau nei pusÄ valandos, nes kaltinime eismo įvykio laikas užfiksuotas 14 val. 30 min., o apie surastÄ vairuotojÄ R.
K. policijai praneÅ¡Ä jau po 15 valandos. Per tÄ laikÄ , kol ieÅ¡kojo âCitroen Berlingoâ automobilio R. K. pasikeitÄ savo transporto priemonÄ ir persÄdo ant keturraÄio motociklo. Taigi akivaizdu, kad prasilenkiant su jo automobiliu kontaktavÄs automobilis âCitroen Berlingoâ buvo mažiausiai kaip pusÄ valandos laiko prapuolÄs iÅ¡ jo akiraÄio, tad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad I. M. versija, jog jo automobilį âCitroen Berlingoâ vairavo kitas asmuo, kuris atvarÄs jo automobilį į kiemÄ iÅ¡važiavo savo transporto priemone, yra nelogiÅ¡ka.
Tam buvo daugiau nei pakankamai laiko ir Å¡ios aplinkybÄs nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. 2.4. Apeliaciniame skunde pastebima, jog apklausiamas ikiteisminiame tyrime R. K. liudijo, kad jam â(duomenys neskelbtini) â sode viename iÅ¡ kiemų suradus jo automobilį kliudžiusį minÄtÄ âCitroen Berlingoâ automobilį, priÄjo I. M., kuris teigÄ, jog reikÄjo sustoti. I. M. sakÄ, kad automobilį vairavÄs asmuo yra KlaipÄdoje, todÄl reikia laukti kol jis atvažiuos ir tada bus galima užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , siÅ«lÄ pinigus už R.
K. automobilio sugadinimus. Teisme liudytojas R. K. logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad po automobilių kontakto buvo labai įpykÄs dÄl savo automobilio apgadinimo, todÄl, suradÄs susidÅ«rime dalyvavusį automobilį âCitroen Berlingoâ, nusprendÄ, kad tai jo savininkas yra kaltininku, nors realiai prasilenkimo metu kitos transporto priemonÄs vairuotojo veido detaliai nematÄ ir jo neįsidÄmÄjo. Å ios priežastys yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos, nes transporto priemones vairuojantis asmuo stebi keliÄ , savo ir kitų eisme dalyvaujanÄių transporto priemonių judÄjimÄ .
NagrinÄjamu atveju liudytojas R. K. teigia pastebÄjÄs, jog į jo važiavimo juostÄ Ä¯važiavo prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis âCitroen Berlingoâ, todÄl jis, vengdamas susidÅ«rimo, stengÄsi nukreipti savo automobilį į Å¡onÄ , bet kontakto neiÅ¡vengÄ. Taigi, Å¡ioje situacijoje liudytojo dÄmesys buvo nukreiptas į transporto priemonių iÅ¡sidÄstymÄ ir judÄjimÄ vienas kitos atžvilgiu, o ne į pastangas įsidÄmÄti kito eismo dalyvio bruožus. Kuomet po pusvalandžio R.
K. pavyko surasti âCitroen Berlingoâ automobilį, prie kurio atÄjo jo savininkas I. M., liudytojas tiesiog turÄjo įsitikinimÄ , kad bÅ«tent jisai greiÄiausiai galÄjo dalyvauti susidÅ«rime. Teismo posÄdyje liudytojas R. K. patvirtino, kad iÅ¡ tikro nematÄ kitos transporto priemonÄs vairuotojo ir negali patvirtinti, kad tai buvo I. M., o apkaltino pastarÄ jį vien dÄl to, kad prie surasto apgadinto automobilio âCitroen Berlingoâ rado neblaivų jo savininkÄ , todÄl padarÄs savas iÅ¡vadas, pareigÅ«nams ir pasakÄ, kad tai I.
M. dalyvavo susidÅ«rime. 2.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog byloje atliktas procesinis veiksmas - asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ , buvo atliktas nesilaikant BPK 179, 191, 192 straipsniuose nustatytos jo atlikimo eigos bei tvarkos. BPK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matÄ ar kitaip įsidÄmÄjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ .
Kai atliekamas asmens parodymas atpažinti, atpažintinas asmuo parodomas atpažįstanÄiajam drauge su kitais tos paÄios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orÄ kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ (BPK 192 straipsnio 1 dalis). Parodomų atpažinti asmenų turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys (BPK 192 straipsnio 2 dalis). Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis (BPK 192 straipsnio 6 dalis). Pirmojoje apklausoje policijos pareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino, pagal kokius požymius liudytojas galÄjo atpažinti kitos transporto priemonÄs vairuotojÄ ir pagal kÄ atpažino, kad tai buvo bÅ«tent I.
M.. Papildomoje apklausoje R. K. tik nurodÄ, kad kitos transporto priemonÄs vairuotojas buvo trumpų plaukų, tad nesuprantama kaip pagal tokį požymį liudytojas galÄjo atpažinti vos akimirkÄ prasilenkianÄioje transporto priemonÄje matytÄ Å¾mogų, kai didžioji dauguma vyriÅ¡kos lyties žmonių neÅ¡ioja trumpai kirptus plaukus. BPK nurodyta, jog pagal nuotraukas galima atpažinti asmenį, jei gyvai parodyti asmens negalima arba kai reikia užtikrinti liudytojo ar nukentÄjusiojo saugumÄ . TaÄiau tuo metu, kai buvo daromas aptariamas procesinis veiksmas, I.
M. nesislapstÄ, nÄra jokių duomenų, kad liudytojui R. K. bÅ«tų reikÄjÄ užtikrinti asmens saugumÄ , taigi, Å¡is procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio nuostatos. Visgi, esminis dalykas yra tas, kad liudytojas R. K., radÄs prie automobilio âCitroen Berlingoâ savininkÄ I. M. sulaukÄ, kol atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie nustatÄ I. M. asmenybÄ, tikrino jo blaivumÄ ir pildÄ procesinius dokumentus, tad ikiteisminiame tyrime atliktas asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ yra visiÅ¡kai beprasmis, nes po to, kai R.
K. sutiko I. M. prie pastarojo automobilio, Å¡is iki policijos pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kino jo asmenybÄ, jau nebebuvo prapuolÄs iÅ¡ liudytojo akiraÄio. I. M. net neneigia, kad atvykus R. K. jis priÄjo prie savo automobilio ir pamatÄ, kad Å¡iam apgadintas veidrodÄlis, tad procesinis veiksmas - asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ ir jo rezultatas jokios įrodomosios reikÅ¡mÄs neturi. 2.6. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad policijos pareigÅ«nÄs J. Å ., J.
P. ir A. L. patvirtino, jog R. K. joms paaiÅ¡kino po įvykio suradÄs vairavusį asmenį, kurį po to atpažino iÅ¡ nuotraukos. Taigi, teismas patvirtina, kad policijos pareigÅ«nių parodymai nÄra tiesioginiai, o tik iÅ¡vestiniai įrodymai, nes jos perpasakojo tai, kÄ atvykusios į įvykio vietÄ iÅ¡girdo iÅ¡ liudytojo R. K. pirminių paaiÅ¡kinimų. Ä®statymas nedraudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dÄl to, kad kaltininkas padarÄ nusikaltimÄ , dÄl kurio jis kaltinamas.
Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esanÄiais įrodymais. NagrinÄjamu atveju policijos pareigÅ«nių parodymai apie tai, kÄ jos iÅ¡girdo iÅ¡ liudytojo R. K., jokios įrodomosios vertÄs neturi, nes jokių prieÅ¡taravimų dÄl to, kad R. K. iÅ¡ pradžių manÄ, jog susidÅ«rime galÄjo dalyvauti savo kieme prie automobilio priÄjÄs I. M., nÄra. Visi kiti policijos pareigÅ«nių paliudyti duomenys buvo užfiksuoti patikrinimo alkoholio matuokliu žurnale bei įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokole.
Ä® įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nių J. Å . ir J. P. tarnybiniame automobilyje privalÄjo bÅ«ti įjungti telemetrinÄ, vaizdo ir (arba) garso fiksavimo įrangÄ , kuri turÄjo užfiksuoti tikrÄ sias I. M. sulaikymo aplinkybes bei jo ir R. K. pirminius paaiÅ¡kinimus, taÄiau jokie vaizdo ir garso fiksavimo įraÅ¡ai prie bylos neprijungti. 2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nÄ J. P. nubraiÅ¾Ä 2019-11-13 eismo įvykio vietos schemÄ , kurioje pavaizdavo automobilių padÄtis susidÅ«rimo vietoje, nors iÅ¡ tikro automobiliai po kontakto buvo nuvažiavÄ, tad pareigÅ«nÄ schemoje fiksavo tai, kÄ paaiÅ¡kino liudytojas R.
K.. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijÄ , eismo įvykio vietos schema braižoma įvykio vietoje, o jei įvykio vietoje jos tvarkingai sudaryti neįmanoma, sudaromas schemos juodraÅ¡tis, kuriame turi pasiraÅ¡yti eismo įvykio dalyviai (juodraÅ¡tyje gali pasiraÅ¡yti ir liudytojai). Tada, atvykus į policijos įstaigÄ , pagal juodraÅ¡tį nubraižoma schema, kuriÄ pasiraÅ¡o schemÄ sudarÄs pareigÅ«nas ir eismo įvykio dalyviai, o schemos juodraÅ¡tis pridedamas prie eismo įvykio medžiagos.
NagrinÄjamu atveju nežinia kokiomis aplinkybÄmis pareigÅ«nÄ J. P. nubraiÅ¾Ä eismo įvykio schemÄ , kurioje užfiksavo ne tai, kÄ matÄ, o vien tik pagal liudytojo pasakojimÄ Ä¯sivaizduojamas aplinkybes. Po 2019-11-13 eismo įvykio vietos schema įvykio dalyviai nepasiraÅ¡Ä. 2.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar įvykio dienÄ (duomenys neskelbtini) gatvÄje, Å ilutÄje įvykusio kontakto tarp automobilių, apie kurį žinoma tik iÅ¡ R. K. paaiÅ¡kinimo, aplinkybių, tad nÄra nustatyta, ar automobilio âCitroen Berlingoâ vairuotojas objektyviai galÄjo pastebÄti šį kontaktÄ ir suvokti, jog įvyko eismo įvykis, taip pat nenustatyta, ar tuo buvo padaryta turtinÄ Å¾ala ir koks jos dydis, tad neaiÅ¡ku ar tai iÅ¡vis buvo eismo įvykis.
Å iuo atveju, jei tai nebuvo eismo įvykis, arba jame dalyvavÄs transporto priemonÄs vairuotojas dÄl objektyvių aplinkybių galÄjo nežinoti (nesuprasti), kad įvyko susidÅ«rimas ir buvo sukelta turtinÄ Å¾ala, jokiam vairuotojui, nesvarbu ar tai buvo I. M. nurodytas asmuo, vardu R., ar net jei tai bÅ«tų buvÄs pats I. M., Å¡iuo atveju nekilo pareigos po to nevartoti alkoholinių gÄrimų iki įvykio aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tuos faktus, kad transporto priemonių kontaktas įvyko apie 14 val. 30 min., o į namus grįžÄs I.
M. apie pusÄ valandos laiko vartojo alkoholinius gÄrimus iki kol atvyko R. K., tad akivaizdu, kad prieÅ¡ tai jo neblaivumas buvo mažesnio laipsnio nei 15 val. 20 min. ir 15 val. 35 min. jam nustatÄ policijos pareigÅ«nai, t. y. galÄjo nesiekti 1,5 promilÄs neblaivumo. Visuotinai žinoma, kad etilo alkoholio koncentracija po alkoholio vartojimo laipsniÅ¡kai didÄja, kol pasiekusi pikÄ pradeda mažÄti. Å i aplinkybÄ vertintina atsižvelgus ir į tai, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas I. M. baudžiamosios atsakomybÄs klausimas už buvimÄ neblaiviam bÅ«tent tuo momentu, kuriuo, kaip buvo įtariama, jis vairavo, o ne vÄliau.
Å iuo atveju, net jei ir bÅ«tų prieita iÅ¡vados, kad I. M. galÄjo nuo garažo iki namų vairuoti transporto priemonÄ, nÄra nustatyta, kad alkoholio koncentracija tuo momentu bÅ«tų virÅ¡ijusi 1,5 promilÄs etilo alkoholio koncentracijÄ , kas neatitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.
3. Teismo posÄdyje nuteistojo gynÄjas advokatas praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorÄ praÅ¡Ä apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iÅ¡ esmÄs motyvuojama tuo, kad apylinkÄs teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei laikomasi pozicijos, jog neblaivus I. M. nevairavo automobilio, tai darÄ kitas asmuo.
5. TeisÄjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais iÅ¡samiai patikrinus visus byloje esanÄius reikÅ¡mingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, paÅ¡alinus prieÅ¡taravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisÄtais bÅ«dais. IÅ¡ nuosprendžio turinio negalima daryti iÅ¡vados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant Å¡ių nuostatų.
Kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimanÄio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. NagrinÄjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonÄs dÄl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nÄra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dÄl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dÄl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, taÄiau jų atmetimas teisme savaime nÄra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nÄra prieÅ¡taravimų.
Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarÄ kitokias iÅ¡vadas ir priÄmÄ kitokį sprendimÄ nei tikÄjosi proceso Å¡alys, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų â bylos aplinkybÄs iÅ¡nagrinÄtos neiÅ¡samiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisÄtas.
6. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dÄstÄ iÅ¡tirtus įrodymus bei juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumÄ , nustatydamas jų tarpusavio ryÅ¡ius, atkÅ«rÄ logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ nusikaltimo aplinkybių grandinÄ. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡dÄstytais argumentais bei iÅ¡samiai motyvuotomis iÅ¡vadomis. Nors I. M. procese neigÄ vairavÄs neblaivus, neva jo automobilį vairavo kitas iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo (R.), taÄiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I.
M. pripažintas kaltu pagrįstai, apelianto kaltÄ Ä¯rodo bÅ«tent įrodymų visuma. KasacinÄs instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinÄms aplinkybÄms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinÄjimo priemonÄs. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priÄmimÄ lemia ne įrodinÄjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.
7. Apie tai, kad automobilio neblaivus nevairavo, o tai darÄ kitas asmuo, I. M. teigÄ tiek teisiamajame posÄdyje, tiek ir tyrimo metu. TaÄiau tokiÄ gynybinÄ nuteistojo versijÄ pirmosios instancijos teismas laikÄ akivaizdžiu siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybÄs ir kolegija su tuo visiÅ¡kai sutinka. I. M. parodymai nepatikimi, prieÅ¡taraujantys įrodymų visumai, todÄl jais besÄ lygiÅ¡kai tikÄti nÄra jokio pagrindo.
8. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu aplinkybÄ, jog ne kas kitas, o bÅ«tent I. M. vairavo automobilį, nurodÄ apgadintÄ jį automobilį vairavÄs R. K.. Nors apklausiamas apylinkÄs teismo posÄdyje liudytojas jau nebegalÄjo pasakyti, ar I. M. vairavo automobilį, kuris kliudÄ jo, R. K., automobilį, ir Å¡iai aplinkybei apeliaciniame skunde skiriama daug dÄmesio, taÄiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis tiesiogiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma, paaiÅ¡kino, kodÄl tiki bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo su Å¡iais teismo argumentais nesutikti.
IÅ¡ tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu R. K. nekilo abejonių dÄl jo automobilį apgadinusio âCitroen Berlingoâ vairuotojo, apie tai jis patvirtino apklausiamas tiek įvykio dienÄ , tiek kitÄ dienÄ po įvykio, atpažino iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų. Teismo posÄdyje apklaustos policijos pareigÅ«nÄs A. L., J. Å . bei J. P. patvirtino, kad įvykio vietoje ir per apklausas komisariate R. K. neabejojo, jog automobilį vairavo I. M., ir tokie pareigÅ«nių parodymai neabejotinai sustiprina bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotų R.
K. parodymų patikimumÄ . BIRT ataskaitų žiÅ«ryklÄs duomenys taip pat patvirtina, jog neilgai trukus po įvykio, R. K. rado jo automobilį kliudžiusį vairuotojÄ ir apie jį praneÅ¡Ä pareigÅ«nams, laukÄ, kol Å¡ie atvyko. DÄl to, kas vairavo automobilį, R. K. nekilo abejonių ir kitÄ dienÄ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu, atpažino bÅ«tent I. M. nuotraukÄ . Ikiteisminio tyrimo metu duotus nuoseklius R. K. parodymus atitinka ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, eismo įvykio vietos schema.
Pagal bylos duomenis R. K. iÅ¡kart po automobilių kontakto kelyje pradÄjo ieÅ¡koti jo automobilį kliudžiusio kito automobilio ir pastarÄ jį, praÄjus neilgam laiko tarpui, rado, atpažino vairuotojÄ . Taigi visuma apylinkÄs teismo iÅ¡tirtų tarpusavyje sutampanÄių ir vieni kitus papildanÄių įrodymų rodo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tikÄjo R. K. ikiteisminio tyrimo parodymais apie tai, kad Å¡is tiesiogiai matÄ, jog I. M. vairavo automobilį, kuris kliudÄ liudytojo vairuojamÄ automobilį ir apie tai neabejodamas nurodÄ tiek į vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, tiek ir vÄliau proceso veiksmų metu, abejonių jam nekilo iki pat apklausos apylinkÄs teisme.
VisiÅ¡kai neįtikinantis liudytojo paaiÅ¡kinimas teisme, jog I. M. kaip vairuotojÄ nurodÄ tiesiog iÅ¡ pykÄio dÄl apgadinto automobilio, kadangi nÄra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodÄl jis turÄjo ne kartÄ kaip vairuotojÄ nurodyti I. M., nebÅ«damas tuo įsitikinÄs ir taip kaltinti neva niekuo dÄtÄ nepažįstamÄ asmenį. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje, laikantis BPK nustatytų taisyklių, įrodymai ne tik iÅ¡vardinti, bet ir iÅ¡analizuoti bei įvertinti kaip visuma, atskleisti jų tarpusavio ryÅ¡iai sujungiant juos į logiÅ¡kÄ Ä¯vykio grandinÄ ir bÅ«tent įrodymų visuma yra grindžiama I.
M. kaltÄ dÄl inkriminuoto nusikaltimo padarymo.
9. Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti pareigÅ«nių parodymų, kitų bylos įrodymų, bylojanÄių I. M. nenaudai, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mÄ, pažymint, jog pareigÅ«nÄs paÄios tiesiogiai įvykio nematÄ, jos perpasakojo, kÄ iÅ¡girdo iÅ¡ R. K.. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai apklausÄ pareigÅ«nes, kurios vykdÄ savo tarnybines pareigas ir jomis netikÄti nÄra jokio pagrindo. Nors paÄios jos tiesiogiai nematÄ, ar I. M. vairavo automobilį, taÄiau dalyvavo proceso veiksmuose, bendravo tiek su asmeniu, kuris nurodÄ matÄs I. M. vairuojant, tiek su paÄiu I. M., taigi jų parodymai įrodymų visumoje yra reikÅ¡mingi ir pirmosios instancijos teismas, sprÄsdamas dÄl kaltinamo asmens kaltÄs, visiÅ¡kai pagrįstai jais vadovavosi.
10. Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai keliamos abejonÄs dÄl ikiteisminio tyrimo metu atlikto procesinio veiksmo - asmens atpažinimo pagal nuotraukas, teisÄtumo. IÅ¡ byloje esanÄių duomenų matyti, kad asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotraukÄ buvo atliktas vadovaujantis BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 191 straipsnį, apklausto asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ patikrinti gali bÅ«ti atliekamas parodymas atpažinti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matÄ ar kitaip įsidÄmÄjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ .
Asmens parodymo atpažinti tvarka nustatyta BPK 192 straipsnyje. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Akivaizdu, jog nurodytų reikalavimų buvo laikytasi. 2019-11-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad liudytojui R. K. buvo parodytos Å¡eÅ¡ių asmenų nuotraukos ir iÅ¡ jų pasiÅ«lyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davÄs parodymus.
Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. K. neabejojo matÄs kitÄ automobilį vairavusį asmenį, teigÄ pastebÄjÄs bruožus, virÅ¡utinÄ aprangÄ . Pagal BPK 195 straipsnio 2 dalį, parodžius atpažįstanÄiam asmeniui parinktÄ asmenų, daiktų ar kitų objektų grupÄ, pasiÅ«loma nurodyti asmenį, daiktÄ ar kitÄ objektÄ , apie kurį jis davÄ parodymus; pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vienÄ iÅ¡ parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiÅ«loma paaiÅ¡kinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tÄ asmenį, daiktÄ ar kitÄ objektÄ pažino.
Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas R. K. nurodÄ, kad atpažįsta asmenį (I. M.), vairavusį automobilį, kadangi įsidÄmÄjo veido bruožus, trumpai kirptus plaukus. Abejoti tuo, ar liudytojas iÅ¡ tikrųjų įsidÄmÄjo kitÄ vairuotojÄ , nÄra objektyvaus pagrindo, kadangi įvykis įvyko dienos metu, automobiliai kelyje prasilenkÄ, todÄl objektyvios galimybÄs pamatyti kitÄ vairuotojÄ buvo. Taigi nagrinÄjamoje byloje asmens atpažinimas pagal nuotraukas BPK reikalavimams neprieÅ¡taravo.
AplinkybÄ, kad buvo atpažįstama ne gyvai, o pagal nuotraukas, nÄra pagrindas abejoti veiksmo teisÄtumu.
11. Apeliaciniame skunde kritikuojama ir eismo įvykio vietos schema, pažymima, jog ji sudaryta pagal liudytojo R. K. pasakojimÄ , nepasiraÅ¡yta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog I. M. nepripažino vairavÄs automobilį, todÄl akivaizdu, jog schema ir galÄjo bÅ«ti nubraižyta pagal liudytojo parodymus. Nors schema nepasiraÅ¡yta įvykio dalyvių, taÄiau byloje apklausti tiek jÄ sudariusi pareigÅ«nÄ, tiek ir apie įvykį nurodÄs liudytojas R. K., taigi schemos sudarymo aplinkybÄs byloje patikrintos, joje užfiksuota informacija kitiems bylos duomenims neprieÅ¡tarauja.
12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar I. M. galÄjo suprasti, jog tikrai įvyko eismo įvykis, taÄiau kolegijai dÄl to abejonių nekyla. Automobilių kontaktas įvyko Å¡iems judant kelyje, veidrodÄlių apgadinimai žymÅ«s, yra lūžusių detalių, liudytojas R. K. proceso metu nurodÄ jutÄs smÅ«gį, taigi nÄra jokio pagrindo abejoti tuo, kad vairuotojai galÄjo suprasti ir suprato, jog įvyko eismo įvykis, todÄl I. M. kilo pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.
13. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog byloje nÄra nustatyta, kad I. M. vairavo neblaivus, kai jo apsvaigimas nuo alkoholio virÅ¡ijo 1,5 promilÄs, kadangi jis nebuvo sulaikytas įvykio vietoje. BK 2811 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybÄ ne tik už vairavimÄ neblaiviam, taÄiau ir už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. NagrinÄjamu atveju įrodymų visuma nustatyta, jog I. M. vairavo savo automobilį, dalyvavo eismo įvykyje, o kaip pats nurodo, tiek dar bÅ«damas garaže, tiek ir grįžÄs į namus vartojo alkoholio.
Taigi bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog I. M. vairavo neblaivus. Kaip byloje teigÄ R. K., po eismo įvykio jis iÅ¡kart ÄmÄ ieÅ¡koti jo automobilį kliudžiusio kito automobilio ir praÄjus neilgam laiko tarpui (kaip nurodÄ, maždaug per 20 minuÄių) šį rado. Birt ataskaitų žiÅ«ryklÄs duomenimis, liudytojas į pareigÅ«nus kreipÄsi 2019-11-13 15.01 val., suradÄs sprukusio automobilio vairuotojÄ , 15.20 val. I. M. nustatytas 2,64 promilÄs neblaivumas, 15.35 val. â 2,52 promilÄs. Taigi nuo eismo įvykio iki I.
M. neblaivumo tikrinimo praÄjo neilgas laiko tarpas ir I. M. neblaivumo laipsnis jau siekÄ sunkų girtumÄ . Be to, tiek R. K., tiek ir atvykusiems pareigÅ«nams I. M. dÄl kvapo, judesių atrodÄ neblaivus. Taigi galima pagrįstai manyti, jog I. M. jau ir vairavo bÅ«damas stipriai apsvaigÄs nuo alkoholio, be to, kaip pats nurodo, vartojo alkoholio ir po eismo įvykio ir, kadangi jam nustatytas neblaivumo laipsnis virÅ¡ijo 1,51 promilÄs, jam pagrįstai kilo baudžiamoji atsakomybÄ pagal BK 2811 straipsnį, dÄl ko jis pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas.
14. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dÄstyta, apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai sprÄsti, jog I. M. padarÄ jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisÄtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dÄstytais motyvais nÄra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo I. M. gynÄjo advokato Tomo LeÅ¡Äinsko apeliacinį skundÄ atmesti. TeisÄjai Regina BertaÅ¡ienÄ Dalius Jocys Savinijus Katauskas