Legislator Case Law & Legislation
bd9b7b1f-8cbe-4b2f-a72d-798323fa6cac AI generated

bd9b7b1f-8cbe-4b2f-a72d-798323fa6cac · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number bd9b7b1f-8cbe-4b2f-a72d-798323fa6cac
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date

Legislator summary

AI generated

I. M. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. 2019-11-13 apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilių).

Legislator headnote

AI generated

bd9b7b1f-8cbe-4b2f-a72d-798323fa6cac · Klaipėdos apygardos teismas: suprato, kad parvarydamas jo automobilį R. galėjo apgadinti R. K. automobilį, todėl pasakė, kad reikia ieÅ¡koti to kito vairuotojo, t. y. turėjo omenyje R., kuris atvažiuotų iÅ¡ Klaipėdos ir užpildytų eismo įvykio deklaracijÄ . I. M. suprato, kad R. K. piktinasi dėl apgadinto jo automobilio, todėl Å¡iam siÅ«lė padengti nuostolius. Å ie I. M. parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir neprieÅ¡tarauja kitiems teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. 2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vienintelis įrodymas, kuriuo paremtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, yra ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-25-360/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-484407-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6. 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. sausio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Alinai Bružienei, dalyvaujant prokurorei Reginai Bučinskaitei, nuteistojo I.

M. gynėjui advokatui Tomui Leščinskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo I. M. gynėjo advokato T. Leščinsko apeliacinį skundÄ dėl Tauragės apylinkės teismo Å ilutės rÅ«mų 2020-09-22 nuosprendžio, kuriuo I. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį 60 MGL (3 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, I.

M. į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-11-13 iki 2019-11-14, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirta galutinė – 56 MGL (2 800 Eur) dydžio bauda, sumokant jÄ per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo. Nuosprendžiu I. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 2 metus, šį terminÄ skaičiuojant nuo 2019-11-14. Nuosprendžiu taip pat konfiskuota transporto priemonė „Citroen Berlingo“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) Teisėjų kolegija n u s t a t ė:

1. I. M. nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, t. y. 2019-11-13 apie 14 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), jis vairavo automobilį „Citroen Berlingo“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio bei vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatyta mažiausia koncentracija 2,58 promilių).

2. Nuteistojo I. M. gynėjas advokatas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir priimti naujÄ nuosprendį, kuriuo I. M. iÅ¡teisinti, nes neįrodyta, kad jis padarė nusikalstamÄ veikÄ . Pirmosios instancijos teismas buvo Å¡aliÅ¡kas ir padarė esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų, t. y. pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, byloje nustatytas aplinkybes aiÅ¡kinosi ir vertino neiÅ¡samiai, nevisapusiÅ¡kai, jų tinkamai neiÅ¡analizavo ir nesugretino, selektyviai vertino pavienius bylos duomenis, o ne surinktų įrodymų visumÄ , nepagrįstai suteikdamas vieniems įrodymams pranaÅ¡umÄ , nepaÅ¡alino esminių prieÅ¡taravimų ir nukrypo nuo teismų praktikos.

Å ie pažeidimai sukliudė teismui iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėti bylÄ bei priimti pagrįstÄ , teisėtÄ ir teisingÄ sprendimÄ . Pirmosios instancijos teismas tik fragmentiÅ¡kai nagrinėjo bylos įrodymus, nepagrįstai suteikė prioritetÄ vienintelio liudytojo pirminiams parodymams, kuriuos tas pats liudytojas teismui paneigė, todėl teismas padarė neteisingas faktinių aplinkybių vertinimo bei įstatymo neatitinkančias iÅ¡vadas, kad pakanka įrodymų, jog I. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ . 2.1.

Nurodo, kad I. M. viso proceso metu nuosekliai parodė, jog įvykio dienÄ automobilio nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė. Teismas pateikė iÅ¡vadas, kad I. M. parodymus paneigė liudytojo R. K. ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, jog įsidėmėjo automobilio „Citroen Berlingo“ vairuotojÄ , kuris apgadino jo automobilį, šį asmenį po įvykio rado sodų bendrijoje „ (duomenys neskelbtini) “, I. M. jam siÅ«lė atlyginti žalÄ , o eismo įvykio deklaracijÄ užpildyti sekančiÄ dienÄ .

R. K. iÅ¡ jam pateiktų nuotraukų atpažino I. M., kuriam vairuojant buvo apgadintas jo automobilis. Teismui nekilo abejonių, kad R. K. galėjo matyti ir įsidėmėti kito automobilio vairuotojÄ . Be to, teismo teigimu, policijos pareigÅ«nės J. Å ., J. P. ir A. L. patvirtino, jog R. K. joms paaiÅ¡kino po įvykio suradęs vairavusį asmenį, kurį po to atpažino iÅ¡ nuotraukos. Liudytojo R. K. parodymus, duotus ikiteisminiame tyrime, patvirtino Ä®vykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokole ir Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuoti duomenys.

Teismas nepatikėjo bylos nagrinėjimo teisme metu R. K. duotais parodymais, kurie esÄ prieÅ¡tarauja byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visetui. Be to, teismas kritiÅ¡kai vertino ir nelogiÅ¡kais laikė I. M. parodymus, kad įvykio metu jo automobilį vairavo iÅ¡ matymo pažįstamas vyriÅ¡kis. Tačiau pažymėtina, kad byloje esant vieninteliams liudytojo R. K. pirminiams parodymams, kurie nėra nuoseklÅ«s, jų nepatvirtino jokie kiti įrodymai ir galiausiai teismo posėdžio metu paneigė pats liudytojas, teismui buvo bÅ«tina vadovautis in dubio pro reo (visi neaiÅ¡kumai ir netikslumai aiÅ¡kinami kaltininko naudai) principu.

Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sÄ lygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. 2.2. Apeliaciniame skunde pažymima, jog I. M. nuo pat pirmosios apklausos ikiteisminiame tyrime, tiek apklausiamas teisiamajame posėdyje nuosekliai neigė savo kaltę ir tvirtino, kad jis į namų kiemÄ pirmiau sugrįžo kitu automobiliu „Renault Scenic“, kurį vairavo iÅ¡ matymo pažįstamas K..

Kieme jie pakrovė senus akumuliatorius ir tada į kiemÄ jo automobiliu „Citroen Berlingo“ atvažiavo kitas vyriÅ¡kis, vardu R.. Apie tai, kad pastarasis jo automobiliu galėjo dalyvauti eismo įvykyje I. M. nebuvo žinoma. Minėtiems vyriÅ¡kiams iÅ¡važiavus, I. M. dar iÅ¡gėrė alkoholio, nes pats jokiame eismo įvykyje nebuvo dalyvavęs. Po to keturračiu atvažiavo R. K., kuris pradėjo reikÅ¡ti pretenzijas, kad I. M. automobiliu „Citoen Berlingo“ buvo apgadintas jo automobilis. Tik tuomet apžiÅ«rėjęs savo automobilį I.

M. suprato, kad parvarydamas jo automobilį R. galėjo apgadinti R. K. automobilį, todėl pasakė, kad reikia ieÅ¡koti to kito vairuotojo, t. y. turėjo omenyje R., kuris atvažiuotų iÅ¡ Klaipėdos ir užpildytų eismo įvykio deklaracijÄ . I. M. suprato, kad R. K. piktinasi dėl apgadinto jo automobilio, todėl Å¡iam siÅ«lė padengti nuostolius. Å ie I. M. parodymai yra nuoseklÅ«s, logiÅ¡ki ir neprieÅ¡tarauja kitiems teisme iÅ¡tirtiems įrodymams. 2.3. Apeliaciniame skunde teigiama, jog vienintelis įrodymas, kuriuo paremtas teismo apkaltinamasis nuosprendis, yra ikiteisminio tyrimo metu liudytojo R.

K. duoti parodymai ir asmens atpažinimas iÅ¡ nuotraukų. Nėra prieÅ¡taravimų dėl to, kad R. K. važiuojant savo automobiliu (duomenys neskelbtini) , jo ir iÅ¡ prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantys automobiliai „Citroen Berlingo“ kliudė vienas kitÄ vairuotojo pusės veidrodėliais, dėl ko apsisukęs R. K. važiavo ieÅ¡koti kito susidÅ«rime dalyvavusio automobilio. Pagal baudžiamojoje byloje užfiksuotus duomenis Å¡i paieÅ¡ka užtruko ne mažiau nei pusę valandos, nes kaltinime eismo įvykio laikas užfiksuotas 14 val. 30 min., o apie surastÄ vairuotojÄ R.

K. policijai pranešė jau po 15 valandos. Per tÄ laikÄ , kol ieÅ¡kojo „Citroen Berlingo“ automobilio R. K. pasikeitė savo transporto priemonę ir persėdo ant keturračio motociklo. Taigi akivaizdu, kad prasilenkiant su jo automobiliu kontaktavęs automobilis „Citroen Berlingo“ buvo mažiausiai kaip pusę valandos laiko prapuolęs iÅ¡ jo akiračio, tad negalima sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, kad I. M. versija, jog jo automobilį „Citroen Berlingo“ vairavo kitas asmuo, kuris atvaręs jo automobilį į kiemÄ iÅ¡važiavo savo transporto priemone, yra nelogiÅ¡ka.

Tam buvo daugiau nei pakankamai laiko ir Å¡ios aplinkybės nepaneigia jokie byloje esantys įrodymai. 2.4. Apeliaciniame skunde pastebima, jog apklausiamas ikiteisminiame tyrime R. K. liudijo, kad jam „(duomenys neskelbtini) “ sode viename iÅ¡ kiemų suradus jo automobilį kliudžiusį minėtÄ â€žCitroen Berlingo“ automobilį, priėjo I. M., kuris teigė, jog reikėjo sustoti. I. M. sakė, kad automobilį vairavęs asmuo yra Klaipėdoje, todėl reikia laukti kol jis atvažiuos ir tada bus galima užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , siÅ«lė pinigus už R.

K. automobilio sugadinimus. Teisme liudytojas R. K. logiÅ¡kai paaiÅ¡kino, kad po automobilių kontakto buvo labai įpykęs dėl savo automobilio apgadinimo, todėl, suradęs susidÅ«rime dalyvavusį automobilį „Citroen Berlingo“, nusprendė, kad tai jo savininkas yra kaltininku, nors realiai prasilenkimo metu kitos transporto priemonės vairuotojo veido detaliai nematė ir jo neįsidėmėjo. Å ios priežastys yra logiÅ¡kai paaiÅ¡kinamos, nes transporto priemones vairuojantis asmuo stebi keliÄ , savo ir kitų eisme dalyvaujančių transporto priemonių judėjimÄ .

Nagrinėjamu atveju liudytojas R. K. teigia pastebėjęs, jog į jo važiavimo juostÄ Ä¯važiavo prieÅ¡prieÅ¡ais atvažiuojantis automobilis „Citroen Berlingo“, todėl jis, vengdamas susidÅ«rimo, stengėsi nukreipti savo automobilį į Å¡onÄ , bet kontakto neiÅ¡vengė. Taigi, Å¡ioje situacijoje liudytojo dėmesys buvo nukreiptas į transporto priemonių iÅ¡sidėstymÄ ir judėjimÄ vienas kitos atžvilgiu, o ne į pastangas įsidėmėti kito eismo dalyvio bruožus. Kuomet po pusvalandžio R.

K. pavyko surasti „Citroen Berlingo“ automobilį, prie kurio atėjo jo savininkas I. M., liudytojas tiesiog turėjo įsitikinimÄ , kad bÅ«tent jisai greičiausiai galėjo dalyvauti susidÅ«rime. Teismo posėdyje liudytojas R. K. patvirtino, kad iÅ¡ tikro nematė kitos transporto priemonės vairuotojo ir negali patvirtinti, kad tai buvo I. M., o apkaltino pastarÄ jį vien dėl to, kad prie surasto apgadinto automobilio „Citroen Berlingo“ rado neblaivų jo savininkÄ , todėl padaręs savas iÅ¡vadas, pareigÅ«nams ir pasakė, kad tai I.

M. dalyvavo susidÅ«rime. 2.5. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, jog byloje atliktas procesinis veiksmas - asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ , buvo atliktas nesilaikant BPK 179, 191, 192 straipsniuose nustatytos jo atlikimo eigos bei tvarkos. BPK 191 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ patikrinti gali bÅ«ti daromas parodymas atpažinti. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ .

Kai atliekamas asmens parodymas atpažinti, atpažintinas asmuo parodomas atpažįstančiajam drauge su kitais tos pačios lyties asmenimis, pagal iÅ¡orę kuo panaÅ¡esniais į atpažintinÄ (BPK 192 straipsnio 1 dalis). Parodomų atpažinti asmenų turi bÅ«ti ne mažiau kaip trys (BPK 192 straipsnio 2 dalis). Jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis (BPK 192 straipsnio 6 dalis). Pirmojoje apklausoje policijos pareigÅ«nai nesiaiÅ¡kino, pagal kokius požymius liudytojas galėjo atpažinti kitos transporto priemonės vairuotojÄ ir pagal kÄ atpažino, kad tai buvo bÅ«tent I.

M.. Papildomoje apklausoje R. K. tik nurodė, kad kitos transporto priemonės vairuotojas buvo trumpų plaukų, tad nesuprantama kaip pagal tokį požymį liudytojas galėjo atpažinti vos akimirkÄ prasilenkiančioje transporto priemonėje matytÄ Å¾mogų, kai didžioji dauguma vyriÅ¡kos lyties žmonių neÅ¡ioja trumpai kirptus plaukus. BPK nurodyta, jog pagal nuotraukas galima atpažinti asmenį, jei gyvai parodyti asmens negalima arba kai reikia užtikrinti liudytojo ar nukentėjusiojo saugumÄ . Tačiau tuo metu, kai buvo daromas aptariamas procesinis veiksmas, I.

M. nesislapstė, nėra jokių duomenų, kad liudytojui R. K. bÅ«tų reikėję užtikrinti asmens saugumÄ , taigi, Å¡is procesinis veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnio nuostatos. Visgi, esminis dalykas yra tas, kad liudytojas R. K., radęs prie automobilio „Citroen Berlingo“ savininkÄ I. M. sulaukė, kol atvažiavo policijos pareigÅ«nai, kurie nustatė I. M. asmenybę, tikrino jo blaivumÄ ir pildė procesinius dokumentus, tad ikiteisminiame tyrime atliktas asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ yra visiÅ¡kai beprasmis, nes po to, kai R.

K. sutiko I. M. prie pastarojo automobilio, Å¡is iki policijos pareigÅ«nai iÅ¡siaiÅ¡kino jo asmenybę, jau nebebuvo prapuolęs iÅ¡ liudytojo akiračio. I. M. net neneigia, kad atvykus R. K. jis priėjo prie savo automobilio ir pamatė, kad Å¡iam apgadintas veidrodėlis, tad procesinis veiksmas - asmens parodymas atpažinti pagal nuotraukÄ ir jo rezultatas jokios įrodomosios reikÅ¡mės neturi. 2.6. Kaip teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nurodo, kad policijos pareigÅ«nės J. Å ., J.

P. ir A. L. patvirtino, jog R. K. joms paaiÅ¡kino po įvykio suradęs vairavusį asmenį, kurį po to atpažino iÅ¡ nuotraukos. Taigi, teismas patvirtina, kad policijos pareigÅ«nių parodymai nėra tiesioginiai, o tik iÅ¡vestiniai įrodymai, nes jos perpasakojo tai, kÄ atvykusios į įvykio vietÄ iÅ¡girdo iÅ¡ liudytojo R. K. pirminių paaiÅ¡kinimų. Ä®statymas nedraudžia apkaltinamÄ jį nuosprendį grįsti netiesioginiais įrodymais. Svarbu, kad įrodymai bÅ«tų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus ir teismui nekiltų jokių abejonių dėl to, kad kaltininkas padarė nusikaltimÄ , dėl kurio jis kaltinamas.

Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma iÅ¡analizavus jų gavimo tvarkÄ bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamu atveju policijos pareigÅ«nių parodymai apie tai, kÄ jos iÅ¡girdo iÅ¡ liudytojo R. K., jokios įrodomosios vertės neturi, nes jokių prieÅ¡taravimų dėl to, kad R. K. iÅ¡ pradžių manė, jog susidÅ«rime galėjo dalyvauti savo kieme prie automobilio priėjęs I. M., nėra. Visi kiti policijos pareigÅ«nių paliudyti duomenys buvo užfiksuoti patikrinimo alkoholio matuokliu žurnale bei įvykio vietos ir daiktų apžiÅ«ros protokole.

Ä® įvykio vietÄ atvykusių policijos pareigÅ«nių J. Å . ir J. P. tarnybiniame automobilyje privalėjo bÅ«ti įjungti telemetrinę, vaizdo ir (arba) garso fiksavimo įrangÄ , kuri turėjo užfiksuoti tikrÄ sias I. M. sulaikymo aplinkybes bei jo ir R. K. pirminius paaiÅ¡kinimus, tačiau jokie vaizdo ir garso fiksavimo įraÅ¡ai prie bylos neprijungti. 2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad policijos pareigÅ«nė J. P. nubraižė 2019-11-13 eismo įvykio vietos schemÄ , kurioje pavaizdavo automobilių padėtis susidÅ«rimo vietoje, nors iÅ¡ tikro automobiliai po kontakto buvo nuvažiavę, tad pareigÅ«nė schemoje fiksavo tai, kÄ paaiÅ¡kino liudytojas R.

K.. Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijÄ , eismo įvykio vietos schema braižoma įvykio vietoje, o jei įvykio vietoje jos tvarkingai sudaryti neįmanoma, sudaromas schemos juodraÅ¡tis, kuriame turi pasiraÅ¡yti eismo įvykio dalyviai (juodraÅ¡tyje gali pasiraÅ¡yti ir liudytojai). Tada, atvykus į policijos įstaigÄ , pagal juodraÅ¡tį nubraižoma schema, kuriÄ pasiraÅ¡o schemÄ sudaręs pareigÅ«nas ir eismo įvykio dalyviai, o schemos juodraÅ¡tis pridedamas prie eismo įvykio medžiagos.

Nagrinėjamu atveju nežinia kokiomis aplinkybėmis pareigÅ«nė J. P. nubraižė eismo įvykio schemÄ , kurioje užfiksavo ne tai, kÄ matė, o vien tik pagal liudytojo pasakojimÄ Ä¯sivaizduojamas aplinkybes. Po 2019-11-13 eismo įvykio vietos schema įvykio dalyviai nepasirašė. 2.8. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas nesiaiÅ¡kino, ar įvykio dienÄ (duomenys neskelbtini) gatvėje, Å ilutėje įvykusio kontakto tarp automobilių, apie kurį žinoma tik iÅ¡ R. K. paaiÅ¡kinimo, aplinkybių, tad nėra nustatyta, ar automobilio „Citroen Berlingo“ vairuotojas objektyviai galėjo pastebėti šį kontaktÄ ir suvokti, jog įvyko eismo įvykis, taip pat nenustatyta, ar tuo buvo padaryta turtinė žala ir koks jos dydis, tad neaiÅ¡ku ar tai iÅ¡vis buvo eismo įvykis.

Šiuo atveju, jei tai nebuvo eismo įvykis, arba jame dalyvavęs transporto priemonės vairuotojas dėl objektyvių aplinkybių galėjo nežinoti (nesuprasti), kad įvyko susidūrimas ir buvo sukelta turtinė žala, jokiam vairuotojui, nesvarbu ar tai buvo I. M. nurodytas asmuo, vardu R., ar net jei tai būtų buvęs pats I. M., šiuo atveju nekilo pareigos po to nevartoti alkoholinių gėrimų iki įvykio aplinkybių nustatymo. Atsižvelgiant į tuos faktus, kad transporto priemonių kontaktas įvyko apie 14 val. 30 min., o į namus grįžęs I.

M. apie pusę valandos laiko vartojo alkoholinius gėrimus iki kol atvyko R. K., tad akivaizdu, kad prieÅ¡ tai jo neblaivumas buvo mažesnio laipsnio nei 15 val. 20 min. ir 15 val. 35 min. jam nustatė policijos pareigÅ«nai, t. y. galėjo nesiekti 1,5 promilės neblaivumo. Visuotinai žinoma, kad etilo alkoholio koncentracija po alkoholio vartojimo laipsniÅ¡kai didėja, kol pasiekusi pikÄ pradeda mažėti. Å i aplinkybė vertintina atsižvelgus ir į tai, kad Å¡ioje byloje sprendžiamas I. M. baudžiamosios atsakomybės klausimas už buvimÄ neblaiviam bÅ«tent tuo momentu, kuriuo, kaip buvo įtariama, jis vairavo, o ne vėliau.

Å iuo atveju, net jei ir bÅ«tų prieita iÅ¡vados, kad I. M. galėjo nuo garažo iki namų vairuoti transporto priemonę, nėra nustatyta, kad alkoholio koncentracija tuo momentu bÅ«tų virÅ¡ijusi 1,5 promilės etilo alkoholio koncentracijÄ , kas neatitinka BK 2811 straipsnio 1 dalyje apraÅ¡ytos nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių.

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės motyvuojama tuo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus bei laikomasi pozicijos, jog neblaivus I. M. nevairavo automobilio, tai darė kitas asmuo.

5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų.

Kaip jau ne kartÄ akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių iÅ¡sakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir iÅ¡vadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiÅ«lymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl iÅ¡vadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieÅ¡taravimų.

Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias iÅ¡vadas ir priėmė kitokį sprendimÄ nei tikėjosi proceso Å¡alys, savaime nereiÅ¡kia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės iÅ¡nagrinėtos neiÅ¡samiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

6. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡dėstė iÅ¡tirtus įrodymus bei juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumÄ , nustatydamas jų tarpusavio ryÅ¡ius, atkÅ«rė logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ nusikaltimo aplinkybių grandinę. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais bei iÅ¡samiai motyvuotomis iÅ¡vadomis. Nors I. M. procese neigė vairavęs neblaivus, neva jo automobilį vairavo kitas iÅ¡ matymo pažįstamas asmuo (R.), tačiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu I.

M. pripažintas kaltu pagrįstai, apelianto kaltę įrodo bÅ«tent įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiÅ¡kia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi bÅ«ti iÅ¡naudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. TeisingÄ teismo baigiamojo akto priėmimÄ lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių iÅ¡vadų pagrįstumas.

7. Apie tai, kad automobilio neblaivus nevairavo, o tai darė kitas asmuo, I. M. teigė tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir tyrimo metu. Tačiau tokiÄ gynybinę nuteistojo versijÄ pirmosios instancijos teismas laikė akivaizdžiu siekiu iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės ir kolegija su tuo visiÅ¡kai sutinka. I. M. parodymai nepatikimi, prieÅ¡taraujantys įrodymų visumai, todėl jais besÄ lygiÅ¡kai tikėti nėra jokio pagrindo.

8. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu aplinkybę, jog ne kas kitas, o bÅ«tent I. M. vairavo automobilį, nurodė apgadintÄ jį automobilį vairavęs R. K.. Nors apklausiamas apylinkės teismo posėdyje liudytojas jau nebegalėjo pasakyti, ar I. M. vairavo automobilį, kuris kliudė jo, R. K., automobilį, ir Å¡iai aplinkybei apeliaciniame skunde skiriama daug dėmesio, tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, remdamasis tiesiogiai iÅ¡tirtų įrodymų visuma, paaiÅ¡kino, kodėl tiki bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo parodymais ir apygardos teismas neturi jokio pagrindo su Å¡iais teismo argumentais nesutikti.

IÅ¡ tikrųjų ikiteisminio tyrimo metu R. K. nekilo abejonių dėl jo automobilį apgadinusio „Citroen Berlingo“ vairuotojo, apie tai jis patvirtino apklausiamas tiek įvykio dienÄ , tiek kitÄ dienÄ po įvykio, atpažino iÅ¡ pateiktų fotonuotraukų. Teismo posėdyje apklaustos policijos pareigÅ«nės A. L., J. Å . bei J. P. patvirtino, kad įvykio vietoje ir per apklausas komisariate R. K. neabejojo, jog automobilį vairavo I. M., ir tokie pareigÅ«nių parodymai neabejotinai sustiprina bÅ«tent ikiteisminio tyrimo metu duotų R.

K. parodymų patikimumÄ . BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys taip pat patvirtina, jog neilgai trukus po įvykio, R. K. rado jo automobilį kliudžiusį vairuotojÄ ir apie jį pranešė pareigÅ«nams, laukė, kol Å¡ie atvyko. Dėl to, kas vairavo automobilį, R. K. nekilo abejonių ir kitÄ dienÄ asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukÄ metu, atpažino bÅ«tent I. M. nuotraukÄ . Ikiteisminio tyrimo metu duotus nuoseklius R. K. parodymus atitinka ir įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas, eismo įvykio vietos schema.

Pagal bylos duomenis R. K. iÅ¡kart po automobilių kontakto kelyje pradėjo ieÅ¡koti jo automobilį kliudžiusio kito automobilio ir pastarÄ jį, praėjus neilgam laiko tarpui, rado, atpažino vairuotojÄ . Taigi visuma apylinkės teismo iÅ¡tirtų tarpusavyje sutampančių ir vieni kitus papildančių įrodymų rodo, jog pirmosios instancijos teismas visiÅ¡kai pagrįstai tikėjo R. K. ikiteisminio tyrimo parodymais apie tai, kad Å¡is tiesiogiai matė, jog I. M. vairavo automobilį, kuris kliudė liudytojo vairuojamÄ automobilį ir apie tai neabejodamas nurodė tiek į vietÄ atvykusiems pareigÅ«nams, tiek ir vėliau proceso veiksmų metu, abejonių jam nekilo iki pat apklausos apylinkės teisme.

VisiÅ¡kai neįtikinantis liudytojo paaiÅ¡kinimas teisme, jog I. M. kaip vairuotojÄ nurodė tiesiog iÅ¡ pykčio dėl apgadinto automobilio, kadangi nėra jokio logiÅ¡ko paaiÅ¡kinimo, kodėl jis turėjo ne kartÄ kaip vairuotojÄ nurodyti I. M., nebÅ«damas tuo įsitikinęs ir taip kaltinti neva niekuo dėtÄ nepažįstamÄ asmenį. Taigi, prieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, skundžiamame nuosprendyje, laikantis BPK nustatytų taisyklių, įrodymai ne tik iÅ¡vardinti, bet ir iÅ¡analizuoti bei įvertinti kaip visuma, atskleisti jų tarpusavio ryÅ¡iai sujungiant juos į logiÅ¡kÄ Ä¯vykio grandinę ir bÅ«tent įrodymų visuma yra grindžiama I.

M. kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo padarymo.

9. Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti pareigÅ«nių parodymų, kitų bylos įrodymų, bylojančių I. M. nenaudai, įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, pažymint, jog pareigÅ«nės pačios tiesiogiai įvykio nematė, jos perpasakojo, kÄ iÅ¡girdo iÅ¡ R. K.. Tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas betarpiÅ¡kai apklausė pareigÅ«nes, kurios vykdė savo tarnybines pareigas ir jomis netikėti nėra jokio pagrindo. Nors pačios jos tiesiogiai nematė, ar I. M. vairavo automobilį, tačiau dalyvavo proceso veiksmuose, bendravo tiek su asmeniu, kuris nurodė matęs I. M. vairuojant, tiek su pačiu I. M., taigi jų parodymai įrodymų visumoje yra reikÅ¡mingi ir pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl kaltinamo asmens kaltės, visiÅ¡kai pagrįstai jais vadovavosi.

10. Apeliaciniame skunde visiÅ¡kai nepagrįstai keliamos abejonės dėl ikiteisminio tyrimo metu atlikto procesinio veiksmo - asmens atpažinimo pagal nuotraukas, teisėtumo. IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad asmens parodymas atpažinti pagal jo nuotraukÄ buvo atliktas vadovaujantis BPK nustatyta tvarka. Pagal BPK 191 straipsnį, apklausto asmens parodymams apie tam tikrÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ patikrinti gali bÅ«ti atliekamas parodymas atpažinti. Å io straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atpažįstantis asmuo pirmiau turi bÅ«ti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintinÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ , taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tÄ asmenį, daiktÄ ar kitokį objektÄ .

Asmens parodymo atpažinti tvarka nustatyta BPK 192 straipsnyje. BPK 192 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali bÅ«ti daromas pagal jo nuotraukÄ . Ji parodoma kartu su ne mažiau kaip trimis kitų asmenų nuotraukomis. Akivaizdu, jog nurodytų reikalavimų buvo laikytasi. 2019-11-14 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotraukÄ protokole užfiksuota, kad liudytojui R. K. buvo parodytos Å¡eÅ¡ių asmenų nuotraukos ir iÅ¡ jų pasiÅ«lyta atpažinti asmenį, apie kurį jis yra davęs parodymus.

Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, R. K. neabejojo matęs kitÄ automobilį vairavusį asmenį, teigė pastebėjęs bruožus, virÅ¡utinę aprangÄ . Pagal BPK 195 straipsnio 2 dalį, parodžius atpažįstančiam asmeniui parinktÄ asmenų, daiktų ar kitų objektų grupę, pasiÅ«loma nurodyti asmenį, daiktÄ ar kitÄ objektÄ , apie kurį jis davė parodymus; pagal to paties straipsnio 3 dalį, jeigu atpažįstantis asmuo nurodo vienÄ iÅ¡ parodytų asmenų, daiktų ar kitų objektų, jam pasiÅ«loma paaiÅ¡kinti, pagal kokias žymes ar ypatybes jis tÄ asmenį, daiktÄ ar kitÄ objektÄ pažino.

Asmens parodymo atpažinti metu liudytojas R. K. nurodė, kad atpažįsta asmenį (I. M.), vairavusį automobilį, kadangi įsidėmėjo veido bruožus, trumpai kirptus plaukus. Abejoti tuo, ar liudytojas iÅ¡ tikrųjų įsidėmėjo kitÄ vairuotojÄ , nėra objektyvaus pagrindo, kadangi įvykis įvyko dienos metu, automobiliai kelyje prasilenkė, todėl objektyvios galimybės pamatyti kitÄ vairuotojÄ buvo. Taigi nagrinėjamoje byloje asmens atpažinimas pagal nuotraukas BPK reikalavimams neprieÅ¡taravo.

Aplinkybė, kad buvo atpažįstama ne gyvai, o pagal nuotraukas, nėra pagrindas abejoti veiksmo teisėtumu.

11. Apeliaciniame skunde kritikuojama ir eismo įvykio vietos schema, pažymima, jog ji sudaryta pagal liudytojo R. K. pasakojimÄ , nepasiraÅ¡yta. IÅ¡ bylos duomenų matyti, jog I. M. nepripažino vairavęs automobilį, todėl akivaizdu, jog schema ir galėjo bÅ«ti nubraižyta pagal liudytojo parodymus. Nors schema nepasiraÅ¡yta įvykio dalyvių, tačiau byloje apklausti tiek jÄ sudariusi pareigÅ«nė, tiek ir apie įvykį nurodęs liudytojas R. K., taigi schemos sudarymo aplinkybės byloje patikrintos, joje užfiksuota informacija kitiems bylos duomenims neprieÅ¡tarauja.

12. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, ar I. M. galėjo suprasti, jog tikrai įvyko eismo įvykis, tačiau kolegijai dėl to abejonių nekyla. Automobilių kontaktas įvyko šiems judant kelyje, veidrodėlių apgadinimai žymūs, yra lūžusių detalių, liudytojas R. K. proceso metu nurodė jutęs smūgį, taigi nėra jokio pagrindo abejoti tuo, kad vairuotojai galėjo suprasti ir suprato, jog įvyko eismo įvykis, todėl I. M. kilo pareiga nevartoti alkoholio po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo.

13. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog byloje nėra nustatyta, kad I. M. vairavo neblaivus, kai jo apsvaigimas nuo alkoholio virÅ¡ijo 1,5 promilės, kadangi jis nebuvo sulaikytas įvykio vietoje. BK 2811 straipsnio 1 dalis numato baudžiamÄ jÄ atsakomybę ne tik už vairavimÄ neblaiviam, tačiau ir už alkoholio vartojimÄ po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, kai nustatomas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Nagrinėjamu atveju įrodymų visuma nustatyta, jog I. M. vairavo savo automobilį, dalyvavo eismo įvykyje, o kaip pats nurodo, tiek dar bÅ«damas garaže, tiek ir grįžęs į namus vartojo alkoholio.

Taigi bylos duomenys leidžia pagrįstai teigti, jog I. M. vairavo neblaivus. Kaip byloje teigė R. K., po eismo įvykio jis iÅ¡kart ėmė ieÅ¡koti jo automobilį kliudžiusio kito automobilio ir praėjus neilgam laiko tarpui (kaip nurodė, maždaug per 20 minučių) šį rado. Birt ataskaitų žiÅ«ryklės duomenimis, liudytojas į pareigÅ«nus kreipėsi 2019-11-13 15.01 val., suradęs sprukusio automobilio vairuotojÄ , 15.20 val. I. M. nustatytas 2,64 promilės neblaivumas, 15.35 val. – 2,52 promilės. Taigi nuo eismo įvykio iki I.

M. neblaivumo tikrinimo praėjo neilgas laiko tarpas ir I. M. neblaivumo laipsnis jau siekė sunkų girtumÄ . Be to, tiek R. K., tiek ir atvykusiems pareigÅ«nams I. M. dėl kvapo, judesių atrodė neblaivus. Taigi galima pagrįstai manyti, jog I. M. jau ir vairavo bÅ«damas stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, be to, kaip pats nurodo, vartojo alkoholio ir po eismo įvykio ir, kadangi jam nustatytas neblaivumo laipsnis virÅ¡ijo 1,51 promilės, jam pagrįstai kilo baudžiamoji atsakomybė pagal BK 2811 straipsnį, dėl ko jis pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu ir buvo nuteistas.

14. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas visiÅ¡kai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog I. M. padarė jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra jokio pagrindo. Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nuteistojo I. M. gynėjo advokato Tomo Leščinsko apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Regina BertaÅ¡ienė Dalius Jocys Savinijus Katauskas