Legislator Case Law & Legislation
bd99fbfe-1973-4ef0-9a74-2fb2483e2b13 AI generated

bd99fbfe-1973-4ef0-9a74-2fb2483e2b13 · Vilniaus apygardos teismas

Case Number bd99fbfe-1973-4ef0-9a74-2fb2483e2b13
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė, kolegijos teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė ir Dalia ViÅ¡inskienė, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos V. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybei įmonei Registrų centro Utenos filialui, Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Legislator headnote

AI generated

bd99fbfe-1973-4ef0-9a74-2fb2483e2b13 · Vilniaus apygardos teismas: sÄ Å¾iningai, teisėtai, nepertraukiamai nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo valdo nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ pirtį.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Civilinė byla Nr

                                                                                         Â

    Civilinė byla Nr. 2S-549-302/2010

                                                                       Â

         Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; 122.4

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2010 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkė ir pranešėja Romualda Janovičienė, kolegijos teisėjai Rasa GudžiÅ«nienė ir Dalia ViÅ¡inskienė, kolegijos posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjos V. A. atskirÄ jį skundÄ dėl Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kėjos V. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybei įmonei Registrų centro Utenos filialui, Utenos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,

 n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėja V. A. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad testatorius T. B. (F.) turėjo ir valdė nekilnojamojo turto objektÄ â€“ pirtį, priklausančiÄ (duomenys

neskelbtini) Å«kiui (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini)), o pareiÅ¡kėja V. A. turto perėmėja pagal testamentÄ iÅ¡ testatoriaus T. B. (F.) 1978-05-11 mirusio jos tėvo palikimÄ priėmė ir

sÄ Å¾iningai, teisėtai, nepertraukiamai nuo valdymo teisės į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybės į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo valdo nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â€“ pirtį.

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kėjai nustatė terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti: patikslinti ir sukonkretinti jos reikalavimus bei pateikti gimimo liudijimo, santuokos liudijimo bei tėvų mirties liudijimų vertimus į valstybinę kalbÄ .

PareiÅ¡kėja Å¡alindama teismo nustatytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus pateikė teismui naujÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo prašė tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ (duomenys neskelbtini) nustatyti nuosavybės teisę į minėtÄ statinį pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad ji atvirai ir nepertraukiamai nuosavybės teise nuo 1978-05-11 valdo minėtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ .

Zarasų rajono apylinkės teismas 2009 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ . Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nuosavybės teisės įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį yra taikomas tik esant visoms sÄ lygoms, t. y. daikto valdymas yra prasidėjęs sÄ Å¾iningai, daiktas nėra įregistruotas kito asmens vardu, visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisėtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, valdymas tęsėsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ , o pareiÅ¡kėja nurodė, kad minėta pirtis yra užregistruota buvusio savininko – pareiÅ¡kėjos tėvo T. B. vardu. Be to, pareiÅ¡kėja nepateikė jokių pastato ( pirties) statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, nėra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto, nes nėra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisės objekto, nei teisėto valdymo, t. y. nėra Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų.

Nesant sÄ lygų, numatytų Civilinio kodekso 4.68 str., teismas pareiÅ¡kimÄ atsisakė priimti kaip nenagrinėtinÄ teisme.

PareiÅ¡kėja V. A. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiÅ¡kimÄ dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo kaip nenagrinėtinÄ ir nenurodė, į kokiÄ institucijÄ ji privalo kreiptis, tokiu bÅ«du teismas užkirto jai keliÄ toliau ginti jos teisę bei teisėtus interesus.

Be to, teismo nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ teismas nepagrįstai nurodė kaip trÅ«kumÄ tai, kad pareiÅ¡kėja nenurodė jokių pastato (pirties) statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų, nors teismo nutartyje dėl trÅ«kumų Å¡alinimo apie tai nebuvo nurodyta, tokiu bÅ«du teismas užkerta keliÄ pareiÅ¡kėjai ginti jos pažeistas teises.

Teismo nutartis prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalies normai, nes pareiÅ¡kėja teisėtai kreipėsi į teismÄ remdamasi Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka.

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagÄ , sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai taikant procesinės teisės normas, reglamentuojančias procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnis) sprendžiant pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo (Civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniai), priėmimo klausimÄ , todėl yra pagrindas jÄ pakeisti. Â

Teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, klausimÄ , turi patikrinti ne tik tai, ar pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsniuose, 447 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos, t.y. ar jis apskritai turi teisę kreiptis į teismÄ dėl teisminės gynybos. Nustačius, jog pateikto procesinio dokumento (Å¡iuo atveju – pareiÅ¡kimo) forma ir turinys neatitinka jiems keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ , tačiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).

Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė pareiÅ¡kėjai terminÄ jos paduoto pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi jame suformuluoti reikalavimai nekonkretÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s, tačiau pareiÅ¡kėjai Å¡alinant trÅ«kumus ir pateikiant patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , teismas nepagrįstai atsisakė šį procesinį dokumentÄ priimti kaip nenagrinėtinÄ , bet ne laikė jį nepaduotu, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis.

Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos pateikto patikslinto pareiÅ¡kimo, pareiÅ¡kimo dalykas yra nustatyti nuosavybės teisę į statinį - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esančiÄ (duomenys neskelbtini) , pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad ji atvirai ir nepertraukiamai nuosavybės teise nuo 1978-05-11 valdo minėtÄ nekilnojamÄ jį

daiktÄ , tikslu įregistruoti nuosavybės teisę į šį statinį. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjos patikslintame pareiÅ¡kime suformuluoti

pareiÅ¡kimo dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo pagrindas ir dalykas liko nekonkretÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s, nes pareiÅ¡kime dėstydama aplinkybes pareiÅ¡kėja nurodė, kad 1976-07-29 testamentu jos tėvas T. B. be kito turto paliko pareiÅ¡kėjai jam nuosavybės teise priklausančiÄ pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu esančiÄ (duomenys neskelbtini) , Å¡i pirtis užregistruota buvusio savininko (pareiÅ¡kėjos tėvo) vardu, kuris yra miręs, o pareiÅ¡kėja Å¡io statinio laiku neužregistravo tuometiniame inventorizavimo biure, t.y. pareiÅ¡kėjos pareiÅ¡kime nurodytas reikalavimo pagrindas – nekilnojamojo turto paveldėjimas po tėvo mirties pagal testamentÄ , nors, kaip jau minėta, reikalavimo dalykas yra nuosavybės įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kime nurodytas reikalavimo pagrindas neatitinka reikalavimo dalykui, tokio pareiÅ¡kimo, kai dalykas neatitinka pagrindo, teismas nagrinėti negali. Atkreiptinas dėmesys, kad nuosavybės teisės įgijimas pagal paveldėjimÄ ir nuosavybės teisės įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai ir Å¡ių teisių atsiradimas įrodinėjamas skirtingai, taip pat skirtingos yra nuosavybės atsiradimo aplinkybės, kÄ teismas ir buvo nurodęs savo nutartyje dėl trÅ«kumų Å¡alinimo, Å¡io trÅ«kumo pareiÅ¡kėja nepaÅ¡alino, todėl teismas turėjo laikyti pareiÅ¡kimÄ nepaduotu vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 d. nuostatų, bet ne atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ remdamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 p.

Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiÅ¡kėja nepateikė jokių pastato (pirties) statybos teisėtumÄ patvirtinančių įrodymų, nėra laikytina kaip teismo naujai nurodytas pareiÅ¡kimo trÅ«kumas, teismas, turėdamas bÅ«ti aktyvus ypatingosios teisenos bylose, atkreipė pareiÅ¡kėjos dėmesį į tai, kad jos pasirinktas teisių gynybos bÅ«das yra netinkamas ir kad reikÅ¡dama teismui atitinkamÄ pareiÅ¡kimÄ , turi jį formuluoti kitokiu bÅ«du, kad jos teisė į gynybÄ bÅ«tų tinkamai realizuota.

Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias pareiÅ¡kimo priėmimo klausimÄ , kolegija dėl atskirojo skundo argumento, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ , nenurodė, į kokiÄ institucijÄ pareiÅ¡kėja turi kreiptis, plačiau nepasisako, nes jis nebeturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas skundžiama nutartimi užkirto keliÄ pareiÅ¡kėjai ginti jos pažeistas teises, kadangi atsisakant priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinėtinÄ ir laikant jį nepaduotu nepaÅ¡alinus trÅ«kumų procesinis įstatymas numato skirtingas pasekmes, pirmuoju atveju pareiÅ¡kėjas nebetenka galimybės pakartotinai kreiptis į teismÄ su tuo pačiu reikalavimu, o antruoju – paÅ¡alinus teismo konstatuotus trÅ«kumus – pareiÅ¡kėjas gali pasinaudoti teise kreiptis į teismÄ su tinkamu pareiÅ¡kimu.

Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra keistina nurodant, kad pareiÅ¡kėjos paduotas pareiÅ¡kimas dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, o atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija n u t a r ė:

Zarasų rajono apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 30 d. nutartį pakeisti.

V. A. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.

Kolegijos pirmininkė Romualda Janovičienė

Kolegijos teisėjai Rasa Gudžiūnienė

  Dalia ViÅ¡inskienė Â