bd99fbfe-1973-4ef0-9a74-2fb2483e2b13 · Vilniaus apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja Romualda JanoviÄienÄ, kolegijos teisÄjai Rasa GudžiÅ«nienÄ ir Dalia ViÅ¡inskienÄ, kolegijos posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos V. A. atskirÄ jį skundÄ dÄl Zarasų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. lapkriÄio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kÄjos V. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybei įmonei Registrų centro Utenos filialui, Utenos apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo.
Legislator headnote
AI generatedbd99fbfe-1973-4ef0-9a74-2fb2483e2b13 · Vilniaus apygardos teismas: sÄ Å¾iningai, teisÄtai, nepertraukiamai nuo valdymo teisÄs į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybÄs į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo valdo nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â pirtį.
Full text
CivilinÄ byla Nr
                                                                                         Â
    CivilinÄ byla Nr. 2S-549-302/2010
                                                                       Â
         Procesinio sprendimo kategorija 106.8.1; 122.4
 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkÄ ir praneÅ¡Äja Romualda JanoviÄienÄ, kolegijos teisÄjai Rasa GudžiÅ«nienÄ ir Dalia ViÅ¡inskienÄ, kolegijos posÄdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo pareiÅ¡kÄjos V. A. atskirÄ jį skundÄ dÄl Zarasų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. lapkriÄio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiÅ¡kÄjos V. A. pareiÅ¡kimÄ suinteresuotiems asmenims valstybei įmonei Registrų centro Utenos filialui, Utenos apskrities valstybinei mokesÄių inspekcijai dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo.
TeisÄjų kolegija, iÅ¡nagrinÄjusi civilinÄ bylÄ ,
 n u s t a t Ä:
PareiÅ¡kÄja V. A. kreipÄsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu, praÅ¡ydama nustatyti juridinÄ reikÅ¡mÄ turintį faktÄ , kad testatorius T. B. (F.) turÄjo ir valdÄ nekilnojamojo turto objektÄ â pirtį, priklausanÄiÄ (duomenys
neskelbtini) Å«kiui (Å¡iuo metu (duomenys neskelbtini)), o pareiÅ¡kÄja V. A. turto perÄmÄja pagal testamentÄ iÅ¡ testatoriaus T. B. (F.) 1978-05-11 mirusio jos tÄvo palikimÄ priÄmÄ ir
sÄ Å¾iningai, teisÄtai, nepertraukiamai nuo valdymo teisÄs į daiktÄ Ä¯gijimo iki nuosavybÄs į tÄ daiktÄ Ä¯gijimo valdo nurodytÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ â pirtį.
Zarasų rajono apylinkÄs teismas 2009 m. spalio 29 d. nutartimi pareiÅ¡kÄjai nustatÄ terminÄ pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti: patikslinti ir sukonkretinti jos reikalavimus bei pateikti gimimo liudijimo, santuokos liudijimo bei tÄvų mirties liudijimų vertimus į valstybinÄ kalbÄ .
PareiÅ¡kÄja Å¡alindama teismo nustatytus pareiÅ¡kimo trÅ«kumus pateikÄ teismui naujÄ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡Ä tikslu įregistruoti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esanÄiÄ (duomenys neskelbtini) nustatyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ minÄtÄ statinį pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad ji atvirai ir nepertraukiamai nuosavybÄs teise nuo 1978-05-11 valdo minÄtÄ nekilnojamÄ jį daiktÄ .
Zarasų rajono apylinkÄs teismas 2009 m. lapkriÄio 30 d. nutartimi atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ . Teismas nutartį motyvavo tuo, kad nuosavybÄs teisÄs įgijimo faktas pagal įgyjamÄ jÄ senatį yra taikomas tik esant visoms sÄ lygoms, t. y. daikto valdymas yra prasidÄjÄs sÄ Å¾iningai, daiktas nÄra įregistruotas kito asmens vardu, visÄ valdymo laikotarpį daiktas buvo valdomas teisÄtai, sÄ Å¾iningai, atvirai ir nepertraukiamai, daiktas visÄ valdymo laikotarpį buvo valdomas kaip savas, valdymas tÄsÄsi CK 4.68 str. 1 d. nustatytÄ terminÄ , o pareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad minÄta pirtis yra užregistruota buvusio savininko â pareiÅ¡kÄjos tÄvo T. B. vardu. Be to, pareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių pastato ( pirties) statybos teisÄtumÄ patvirtinanÄių įrodymų. Tais atvejais, kai statytojas negali įteisinti statybų įstatymų nustatyta tvarka, nÄra pagrindo taikyti įgyjamosios senaties instituto, nes nÄra nei nekilnojamojo daikto kaip valdymo teisÄs objekto, nei teisÄto valdymo, t. y. nÄra Civilinio kodekso 4.68 - 4.71 straipsniuose nurodytų įgyjamosios senaties taikymo sÄ lygų.
Nesant sÄ lygų, numatytų Civilinio kodekso 4.68 str., teismas pareiÅ¡kimÄ atsisakÄ priimti kaip nenagrinÄtinÄ teisme.
PareiÅ¡kÄja V. A. atskiruoju skundu praÅ¡o skundžiamÄ teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimÄ pirmosios instancijos teismui nagrinÄti iÅ¡ naujo.
Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas nepagrįstai atsisakÄ priimti pareiÅ¡kimÄ dÄl nuosavybÄs teisÄs įgijimo pagal įgyjamÄ jÄ senatį fakto nustatymo kaip nenagrinÄtinÄ ir nenurodÄ, į kokiÄ institucijÄ ji privalo kreiptis, tokiu bÅ«du teismas užkirto jai keliÄ toliau ginti jos teisÄ bei teisÄtus interesus.
Be to, teismo nutartyje, kuria buvo atsisakyta priimti pareiÅ¡kimÄ teismas nepagrįstai nurodÄ kaip trÅ«kumÄ tai, kad pareiÅ¡kÄja nenurodÄ jokių pastato (pirties) statybos teisÄtumÄ patvirtinanÄių įrodymų, nors teismo nutartyje dÄl trÅ«kumų Å¡alinimo apie tai nebuvo nurodyta, tokiu bÅ«du teismas užkerta keliÄ pareiÅ¡kÄjai ginti jos pažeistas teises.
Teismo nutartis prieÅ¡tarauja Civilinio kodekso 4.68 straipsnio 1 dalies normai, nes pareiÅ¡kÄja teisÄtai kreipÄsi į teismÄ remdamasi Civilinio kodekso 4.68-4.71 straipsniuose nustatyta tvarka.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, bylos medžiagÄ , sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis priimta netinkamai taikant procesinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias procesinio dokumento trÅ«kumų Å¡alinimo institutÄ (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnis) sprendžiant pareiÅ¡kimo dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo (Civilinio proceso kodekso 530-533 straipsniai), priÄmimo klausimÄ , todÄl yra pagrindas jÄ pakeisti. Â
Teismas, sprÄsdamas pareiÅ¡kimo, paduoto ypatingosios teisenos tvarka, dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo, klausimÄ , turi patikrinti ne tik tai, ar pareikÅ¡tas pareiÅ¡kimas atitinka jo formai ir turiniui keliamus reikalavimus, numatytus Civilinio proceso kodekso 111, 113 straipsniuose, 447 straipsnyje, bet ir privalo ex officio aiÅ¡kintis, ar yra asmens teisÄs kreiptis į teismÄ prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sÄ lygos, t.y. ar jis apskritai turi teisÄ kreiptis į teismÄ dÄl teisminÄs gynybos. NustaÄius, jog pateikto procesinio dokumento (Å¡iuo atveju â pareiÅ¡kimo) forma ir turinys neatitinka jiems keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamÄ terminÄ , taÄiau ne trumpesnį kaip 7 dienos, trÅ«kumams paÅ¡alinti (Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalis).
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatÄ pareiÅ¡kÄjai terminÄ jos paduoto pareiÅ¡kimo trÅ«kumams paÅ¡alinti, kadangi jame suformuluoti reikalavimai nekonkretÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s, taÄiau pareiÅ¡kÄjai Å¡alinant trÅ«kumus ir pateikiant patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ , teismas nepagrįstai atsisakÄ Å¡Ä¯ procesinį dokumentÄ priimti kaip nenagrinÄtinÄ , bet ne laikÄ jį nepaduotu, kaip tai numato Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalis.
Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kÄjos pateikto patikslinto pareiÅ¡kimo, pareiÅ¡kimo dalykas yra nustatyti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ statinį - pirtį, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) , esanÄiÄ (duomenys neskelbtini) , pagal įgyjamÄ jÄ senatį faktÄ , kad ji atvirai ir nepertraukiamai nuosavybÄs teise nuo 1978-05-11 valdo minÄtÄ nekilnojamÄ jį
daiktÄ , tikslu įregistruoti nuosavybÄs teisÄ Ä¯ šį statinį. PažymÄtina, kad pareiÅ¡kÄjos patikslintame pareiÅ¡kime suformuluoti
pareiÅ¡kimo dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo pagrindas ir dalykas liko nekonkretÅ«s ir neaiÅ¡kÅ«s, nes pareiÅ¡kime dÄstydama aplinkybes pareiÅ¡kÄja nurodÄ, kad 1976-07-29 testamentu jos tÄvas T. B. be kito turto paliko pareiÅ¡kÄjai jam nuosavybÄs teise priklausanÄiÄ pirtį, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Å¡iuo metu esanÄiÄ (duomenys neskelbtini) , Å¡i pirtis užregistruota buvusio savininko (pareiÅ¡kÄjos tÄvo) vardu, kuris yra mirÄs, o pareiÅ¡kÄja Å¡io statinio laiku neužregistravo tuometiniame inventorizavimo biure, t.y. pareiÅ¡kÄjos pareiÅ¡kime nurodytas reikalavimo pagrindas â nekilnojamojo turto paveldÄjimas po tÄvo mirties pagal testamentÄ , nors, kaip jau minÄta, reikalavimo dalykas yra nuosavybÄs įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kime nurodytas reikalavimo pagrindas neatitinka reikalavimo dalykui, tokio pareiÅ¡kimo, kai dalykas neatitinka pagrindo, teismas nagrinÄti negali. Atkreiptinas dÄmesys, kad nuosavybÄs teisÄs įgijimas pagal paveldÄjimÄ ir nuosavybÄs teisÄs įgijimas pagal įgyjamÄ jÄ senatį yra visiÅ¡kai skirtingi dalykai ir Å¡ių teisių atsiradimas įrodinÄjamas skirtingai, taip pat skirtingos yra nuosavybÄs atsiradimo aplinkybÄs, kÄ teismas ir buvo nurodÄs savo nutartyje dÄl trÅ«kumų Å¡alinimo, Å¡io trÅ«kumo pareiÅ¡kÄja nepaÅ¡alino, todÄl teismas turÄjo laikyti pareiÅ¡kimÄ nepaduotu vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 d. nuostatų, bet ne atsisakyti priimti pareiÅ¡kimÄ remdamasis Civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 1 p.
Tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje nurodÄ, kad pareiÅ¡kÄja nepateikÄ jokių pastato (pirties) statybos teisÄtumÄ patvirtinanÄių įrodymų, nÄra laikytina kaip teismo naujai nurodytas pareiÅ¡kimo trÅ«kumas, teismas, turÄdamas bÅ«ti aktyvus ypatingosios teisenos bylose, atkreipÄ pareiÅ¡kÄjos dÄmesį į tai, kad jos pasirinktas teisių gynybos bÅ«das yra netinkamas ir kad reikÅ¡dama teismui atitinkamÄ pareiÅ¡kimÄ , turi jį formuluoti kitokiu bÅ«du, kad jos teisÄ Ä¯ gynybÄ bÅ«tų tinkamai realizuota.
Konstatavus, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikÄ procesinÄs teisÄs normas, reglamentuojanÄias pareiÅ¡kimo priÄmimo klausimÄ , kolegija dÄl atskirojo skundo argumento, kad teismas, atsisakydamas priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinÄtinÄ , nenurodÄ, į kokiÄ institucijÄ pareiÅ¡kÄja turi kreiptis, plaÄiau nepasisako, nes jis nebeturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisÄtumui ir pagrįstumui.
Kolegija iÅ¡ dalies sutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismas skundžiama nutartimi užkirto keliÄ pareiÅ¡kÄjai ginti jos pažeistas teises, kadangi atsisakant priimti pareiÅ¡kimÄ kaip nenagrinÄtinÄ ir laikant jį nepaduotu nepaÅ¡alinus trÅ«kumų procesinis įstatymas numato skirtingas pasekmes, pirmuoju atveju pareiÅ¡kÄjas nebetenka galimybÄs pakartotinai kreiptis į teismÄ su tuo paÄiu reikalavimu, o antruoju â paÅ¡alinus teismo konstatuotus trÅ«kumus â pareiÅ¡kÄjas gali pasinaudoti teise kreiptis į teismÄ su tinkamu pareiÅ¡kimu.
Esant nustatytoms aplinkybÄms, kolegija sprendžia, kad skundžiama teismo nutartis yra keistina nurodant, kad pareiÅ¡kÄjos paduotas pareiÅ¡kimas dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo laikomas nepaduotu ir grÄ Å¾inamas jį padavusiam asmeniui, o atskirasis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija n u t a r Ä:
Zarasų rajono apylinkÄs teismo 2009 m. lapkriÄio 30 d. nutartį pakeisti.
V. A. pareiÅ¡kimÄ dÄl juridinÄ reikÅ¡mÄ turinÄio fakto nustatymo laikyti nepaduotu ir grÄ Å¾inti jį padavusiam asmeniui.
Kolegijos pirmininkÄ Romualda JanoviÄienÄ
Kolegijos teisÄjai Rasa GudžiÅ«nienÄ
  Dalia ViÅ¡inskienÄ Â