2018-10-25 Nr. AB-19203-3-64-3-01238-2015-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. AS-740-1062/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01238-2015-8

Procesinio sprendimo kategorija 52.1.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2018 m. spalio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Veslavos Ruskan ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų D. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Mažeikių skyriui, Mažeikių rajono savivaldybės administracijai, Mažeikių rajono savivaldybės tarybai, D. Š. ir A. Š., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ir valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai (valstybės įmonės Mažeikių miškų urėdijos teisių ir pareigų perėmėja) dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo Nr. T1-347 „Dėl detaliojo plano patvirtinimo“ dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į suprojektuotą 0,2976 ha kitos paskirties žemės sklypą (Nr. 48); 2) panaikinti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo Nr. Al-1315 „Dėl perduodamo neatlygintinai nuosavybėn Mažeikių mieste, (duomenys neskelbtini), žemės sklypo duomenų tvirtinimo“ dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas patenka į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,2976 ha žemės sklypą ((duomenys neskelbtini), Mažeikiai); 3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2011 m. liepos 19 d. sprendimo Nr. 35S-90 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo Mažeikių mieste B. E. Š.“ dalį, kuria B. E. Š. perduotas neatlygintinai nuosavybėn 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose; 4) pripažinti negaliojančia 2011 m. rugpjūčio 19 d. pirkimo–pardavimo sutarties, notarinio registro Nr. 1235, patvirtintos Mažeikių rajono 3-ojo notaro biuro notarės D. V. (toliau – ir Sutartis), dalį, kuria B. E. Š. pardavė 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), D. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; 5) taikyti restituciją – grąžinti Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisti iš Lietuvos Respublikos atsakovams D. Š. ir A. Š. 973,20 Eur.

2. Atsakovas NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime su pareiškėjo reikalavimais sutiko ir prašė pareiškimą tenkinti.

3. Atsakovai Mažeikių rajono savivaldybės taryba ir Mažeikių rajono savivaldybės administracija atsiliepime prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti.

4. Atsakovai D. Š. ir A. Š. atsiliepime nesutiko su prokuroro pareiškimu.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) Mažeikių miškų urėdija atsiliepime prašė tenkinti prokuroro pareiškimą.

6. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2016 m. balandžio 18 d. sprendimu pareiškėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro, ginančio viešąjį interesą, pareiškimą tenkino iš dalies ir panaikino Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 28 d. sprendimo dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas įtrauktas į suprojektuotą 0,2976 ha kitos paskirties žemės sklypą (sklypo Nr. 48); panaikino Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymo dalį, kuria 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas patenka į perduodamą neatlygintinai nuosavybėn 0,2976 ha žemės sklypą; panaikino NŽT 2011 m. liepos 19 d. sprendimo dalį, kuria perduotas B. E. Š. neatlygintinai nuosavybėn 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotas, patenkantis į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pripažino negaliojančia Sutarties dalį, kuria B. E. Š. pardavė 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotą D. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise; taikė restituciją – grąžino Lietuvos Respublikos nuosavybėn 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotą ir priteisė iš Lietuvos valstybės atsakovams D. Š. ir A. Š. 8 904,57 Eur.

7. Atsakovas Mažeikių rajono savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti kaip nepagrįstą.

8. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT Mažeikių skyrius taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria teismas priteisė atsakovams D. Š. ir A. Š. iš Lietuvos valstybės 8 904,57 Eur, ir šia apimtimi perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9. Atsakovai A. Š. ir D. Š. pateiktame apeliaciniame skunde prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo pareiškimą atmesti.

10. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepimuose į apeliacinius skundus prašė: atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti; atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir NŽT Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą tenkinti ir skundžiamo sprendimo dalį, kuria teismas nusprendė iš Lietuvos Respublikos priteisti atsakovams 8 904,57 Eur, panaikinti bei perduoti bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; atsakovų A. Š. ir D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

11. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime prašė atsakovų A. Š. ir D. Š. apeliacinį skundą atmesti.

12. Atsakovai A. Š. ir D. Š. atsiliepime prašė: atsakovo NŽT Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą; apeliacinės instancijos teismui nusprendus palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, palikti priteistos kompensacijos dydį; su atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliaciniu skundu sutiko ir prašė jį tenkinti – pareiškėjo pareiškimą atmesti. Atsakovai taip pat prašė priteisti 1 410 Eur bylinėjimosi išlaidų.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Mažeikių miškų urėdija, po reorganizavimo – VĮ Valstybinių miškų urėdija, atsiliepime prašė atsakovo Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti, o atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir NŽT Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą nagrinėti teismo nuožiūra.

14. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. balandžio 4 d. nutartimi atsakovų Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir A. Š. bei D. Š. apeliacinius skundus atmetė, o atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, ir NŽT Mažeikių skyriaus apeliacinį skundą tenkino ir panaikino Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį, kuria atsakovams A. Š. ir D. Š. priteista iš Lietuvos valstybės 8 904,57 Eur kompensacija, bei šią bylos dalį perdavė Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams nagrinėti iš naujo. Kitą Šiaulių apygardos administracinio teismo 2016 m. balandžio 18 d. sprendimo dalį teismas paliko nepakeistą.

15. Regionų apygardos administracinio teismo pirmininko 2018 m. balandžio 17 d. nutartimi administracinė byla perduota nagrinėti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmams.

16. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, pateikė pareiškimą dėl reikalavimo patikslinimo, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT, atsakovams A. Š. ir D. Š. 8 770,20 Eur dydžio kompensaciją už valstybei grąžinamą nekilnojamąjį turtą – 0,10 ha valstybinės reikšmės miškų plotą, patenkantį į 0,2976 ha žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių m.

17. Atsakovai A. Š. ir D. Š. atsiliepime į pareiškimą dėl reikalavimo patikslinimo prašė priteisti jiems 12 680 Eur kompensaciją ir grąžinti permokėtą žemės mokestį – 240 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime į pareiškimą dėl reikalavimo patikslinimo nurodė, kad neprieštarauja patikslintam reikalavimui ir nesutinka su atsakovų A. Š. bei D. Š. pateiktoje nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitoje nurodyta ginčo sklypo verte, todėl prašė teismo skirti turto vertinimo ekspertizę, ją pavedant atlikti teismo ekspertui R. G..

19. Atsakovai A. Š. ir D. Š. atsiliepime į prašymą skirti turto vertinimo ekspertizę prašė tokios ekspertizės neskirti ir apklausti ginčo sklypo rinkos vertę nustačiusią vertintoją bei priteisti atsakovams 12 680 Eur kompensaciją ir grąžinti permokėtą žemės mokestį – 240 Eur, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, taip pat pateikė nuomonę dėl prašymo skirti turto vertinimo ekspertizę, prašydamas tenkinti šį prašymą ir pateikti ekspertui tokius klausimus:

20.1. Kokia vertinimo dienai yra 0,2976 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., rinkos vertė?

20.2. Kokia vertinimo dienai yra 0,2976 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikių m., valstybei grąžintinos 0,10 ha dalies rinkos vertė?

II. 21. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nutarta:

21.1. Teismo ekspertizės skyrimo klausimą spręsti rašytinio proceso tvarka.

21.2. Paskirti nekilnojamojo turto vertinimo teismo ekspertizę ir pavesti ją atlikti teismo ekspertui R. G..

21.3. Teismo ekspertui pavesti atsakyti į klausimus: 1. Kokia buvo 0,2967 ha ploto privačios nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, rinkos vertė 2018 m. kovo 28 d.? 2. Kokia buvo 0,10 ha ploto privačios nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, patenkančio į 0,2976 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, rinkos vertė 2018 m. kovo 28 d.?

21.4. Lietuvos valstybę atstovaujančią Nacionalinę žemės tarnybą prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įpareigoti iki 2018 m. rugsėjo 18 d. į Regionų apygardos administracinio teismo sąskaitą sumokėti 400 Eur už ekspertizės atlikimą bei mokėjimo dokumento nuorašą (kopiją) pateikti Panevėžio rūmams.

21.5. Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos įvykdžius nurodytus teismo įpareigojimus, administracinę bylą, nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti teismo ekspertui ir administracinę bylą sustabdyti, kol bus atlikta teismo ekspertizė ir administracinė byla kartu su teismo ekspertizės išvada grąžinta teismui.

22. Teismas iš proceso šalių pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų nustatė, kad šalys ginčija viena kitos nurodytą valstybei grąžinto žemės sklypo rinkos vertę. Pareiškėjas remiasi masinio vertinimo būdu nustatyta vidutine šio sklypo rinkos verte, o atsakovai A. Š. ir D. Š. atliko individualų žemės sklypo įvertinimą, tačiau su šiuo įvertinimu nesutinka tiek pareiškėjas, tiek valstybę atstovaujanti NŽT, teigdami, kad nustatyta sklypo rinkos vertė yra per didelė. Teismas pabrėžė, kad proceso šalims nesutariant dėl valstybei grąžinto žemės sklypo rinkos vertės, tam, jog nustatyti valstybei grąžinto žemės sklypo rinkos vertę, reikalingos specialios žinios, todėl skirtina nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizė. Kadangi kitų teismo ekspertų kandidatūrų nebuvo pateikta, o Lietuvos valstybę atstovaujančios NŽT pasiūlytas teismo ekspertas teismui raštu pranešė, jog sutinka atlikti teismo ekspertizę, teismas sprendė, kad teismo ekspertizę pavestina atlikti į Teismo ekspertų sąrašą įtrauktam teismo ekspertui R. G..

23. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. kovo 28 d. nutartyje nurodė, jog teisinga interesų pusiausvyra nustatoma, kai asmeniui, kurio turtas nusavinamas, sumokama kompensacija, kuri yra susijusi su jo rinkos verte, nustatyta turto nusavinimo (praradimo) metu. Todėl, atsižvelgęs į proceso šalių siūlomus užduoti klausimus ir į tai, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu 0,10 ha valstybinės reikšmės miško plotas, patenkantis į 0,2976 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikių mieste, yra grąžintas Lietuvos Respublikos nuosavybėn, teismas sprendė, jog ekspertui pavestina atsakyti į šiuos klausimus: 1. Kokia buvo 0,2967 ha ploto privačios nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, rinkos vertė 2018 m. kovo 28 d.? 2. Kokia buvo 0,10 ha ploto privačios nuosavybės teise valdyto žemės sklypo, kuriame yra valstybinės reikšmės miškas, patenkančio į 0,2976 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Mažeikiuose, rinkos vertė 2018 m. kovo 28 d.?

24. Teismas taip pat nurodė, kad administracinė byla stabdytina ir ši byla bei nutartis dėl teismo ekspertizės skyrimo išsiųstinos teismo ekspertui, kai NŽT avansu į teismo specialią sąskaitą įmokės teismo eksperto rašte nurodytą 400 Eur ekspertizės atlikimo išlaidų sumą.

III. 25. Atsakovai A. Š. ir D. Š. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

26. Atsakovai atskirajame skunde teigia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, priimta neįvertinus visų byloje esančių faktinių aplinkybių, o tai kelia abejonių teismo objektyvumu ir nešališkumu, bei sudaro sąlygas proceso vilkinimui, nepagrįstam valstybės biudžeto lėšų švaistymui, taip pat sudaro prielaidas užkrauti atsakovams A. ir D. S. nepagrįstų bylinėjimosi išlaidų naštą (priėmus jiems nepalankų sprendimą). Atsakovai mano, kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistas operatyvumo ir ekonomiškumo principas, kadangi byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, leidžiančių pagrįstai abejoti jų pateiktos nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos tikrumu bei kompetentingų specialistų nustatyta turto verte. Tuo tarpu ekspertizė negali būti skiriama vien tik tuo pagrindu, jog kažkas nesutinka su specialisto pateiktu vertinimu. Be to, pabrėžia, jog teismas neišsiaiškino, ar NŽT yra nusipirkusi privačių žemės sklypų vertinimo paslaugą, neapklausė atsakovų pateiktą turto vertinimą atlikusios turto vertintojos ir neišsiaiškino proceso šalių pozicijos dėl galimybės klausimą dėl kompensacijos išmokėjimo spręsti derybų būdu. Atsakovai taip pat akcentuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas ekspertizę, iš esmės aktyviai ėmėsi rinkti pareiškėjo ir NŽT pozicijas pagrindžiančius įrodymus. Negana to, atsakovų manymu, teismo ekspertui užduotas klausimas, kuriuo prašoma įvertinti (t. y. nustatyti) 0,10 ha žemės sklypo dalies rinkos vertę, byloje nesant jokių duomenų, kad ši dalis būtų išskirta iš bendro atsakovams priklausančio žemės sklypo ploto (nežinant atidalintinos dalies konfigūracijos, kurioje sklypo dalyje ji yra ir pan.), yra netinkamas, kadangi teismo ekspertas neturės objektyvių galimybių atsakyti į tokį klausimą. Remdamiesi nurodytomis aplinkybėmis, atsakovai tvirtina, kad šiuo atveju bylos sustabdymas yra nepagrįstas ir netikslingas.

27. Pareiškėjas Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras, ginantis viešąjį interesą, atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jo netenkinti ir palikti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą.

28. Pareiškėjas pažymi, kad atskirojo skundo objektais yra ne visos pirmosios instancijos teismo priimtos nutartys. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 152 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais;

2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atitinkamai Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, kuria išspręstas atsakovų atskirojo skundo priėmimo klausimas, pagrįstai nurodyta, jog ABTĮ nenumato, kad teismo nutartis dėl ekspertizės skyrimo gali būti skundžiama, ji neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai, todėl teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą dalyje dėl ekspertizės paskyrimo. Atsižvelgęs į tai, pareiškėjas nurodo, jog nepasisako dėl atsakovų atskirojo skundo argumentų dėl ekspertizės paskyrimo.

Tuo tarpu atsakovai atskirajame skunde iš esmės nekelia klausimo dėl bylos sustabdymo teisėtumo ir pagrįstumo, o nesutinka ir argumentus nurodo tik dėl tos pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria paskirta ekspertizė bei ekspertui pateikti konkretūs klausimai, t. y. dėl tos dalies, kuri pripažinta neskundžiama atskiruoju skundu. Nors atskirajame skunde teigiama, kad sprendimas sustabdyti bylą yra neracionalus, nepagrįstas, skubotas, užvilkinantis bylos nagrinėjimą, pareiškėjas pabrėžia, jog šis teiginys yra deklaratyvaus turinio ir niekuo nepagrįstas.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad procesas šioje byloje vyktų operatyviai ir ekonomiškai, visoms proceso šalims suteikė vienodas teises teikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. Pareiškėjas akcentuoja, kad teismas, įvertinęs proceso šalių pateiktus procesinius dokumentus ir įrodymus, pagrįstai padarė išvadą, jog šalys nesutaria dėl valstybei grąžintinos žemės sklypo dalies rinkos vertės, todėl šį klausimą ėmėsi spręsti paskiriant nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo teismo ekspertizę.

Tuo tarpu ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai paskiria teismo ekspertizę, o nagrinėjamu atveju atsakovai nepateikė jokių argumentų, kodėl ginčijama nutartis sustabdyti bylos nagrinėjimą yra nepagrįsta.

29. Atsakovai Lietuvos valstybė, atstovaujama NŽT, ir NŽT Mažeikių skyrius atsiliepime į atskirąjį skundą prašo palikti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį nepakeistą.

30. Atsiliepime teigia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisinga, pagrįsta byloje esančiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismas teisingai iš šalių teismui pateiktų procesinių dokumentų ir įrodymų nustatė, kad šalys ginčija viena kitos nurodytą valstybei grąžintino žemės sklypo rinkos vertę. Atitinkamai NŽT, atstovaujanti Lietuvos valstybę, kurios pareiga bus sumokėti atsakovams A. Š. ir D. Š. už valstybei grąžinamą žemę, siekia vienintelio tikslo, kad žemės sklypo rinkos vertė būtų nustatyta teisingai ir valstybė nepatirtų nepagrįstai per didelių išlaidų.

Mano, kad bylos sustabdymas dėl ekspertizės paskyrimo proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principų nepažeidžia, atvirkščiai, tokiu būdu bus gauti patikimi duomenys dėl žemės sklypo vidutinės rinkos vertės, kurie galbūt net ir nesiskirs nuo atsakovų pateiktos vidutinės rinkos vertės nustatymo ataskaitos duomenų. Tokiu atveju Lietuvos valstybė bei NŽT sutiks su prašoma priteisti pinigų suma už valstybei grąžinamą sklypo dalį ir bylos procesas nebeužsitęs bei galės būti priimtas galutinis teismo sprendimas. Be to, pažymi, kad nagrinėjamu atveju atsakovai A.

Š. ir D. Š. pasinaudojo savo teise teikti įrodymus apie žemės sklypo vidutinę rinkos vertę, tokią pačią teisę turi ir Lietuvos valstybė. Tai tik įrodo, kad teismas yra objektyvus ir paiso visų proceso šalių teisių. Atsiliepime taip pat akcentuojama, kad tuo atveju, jei NŽT būtų turėjusi galimybę atlikti privataus žemės sklypo individualų turto vertinimą, nebūtų teismo prašiusi skirti teismo ekspertizę. Todėl atsakovų atskirojo skundo teiginiai, kad teismas neišsiaiškino, ar NŽT yra nupirkusi privačių žemės sklypų vertinimo paslaugą, ir aktyviai ėmėsi rinkti pareiškėjo bei NŽT pozicijas pagrindžiančius įrodymus, yra nepagrįsti, nes ne teismas, o būtent NŽT paprašė skirti teismo ekspertizę, t. y. pasinaudojo savo procesine teise.

Atsiliepime kartu pažymima, kad atsakovai nėra ekspertai ir neturi kompetencijos daryti išvadas, ar ekspertas galės atsakyti į jam užduotus klausimus. Jeigu ekspertas negalės atsakyti į tokį klausimą, jis argumentuos, kodėl ir dėl kokių priežasčių to padaryti negali. Be to, 0,10 ha dalis ginčo žemės sklypo yra aiškiai pažymėta Valstybinės miškų tarnybos 2015 m. balandžio 2 d. pažymos Nr. 56929 apie grafinius Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis miškų žemėlapio fragmente, todėl ekspertui neturėtų kilti klausimų, kokius 0,10 ha teismas prašo įvertinti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 31. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutarties dalies, kuria administracinė byla buvo sustabdyta iki bus atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė (ABTĮ 100 str. 1 d. 7 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

32. Visų pirma, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 152 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismo (teisėjo) nutartis proceso šalys gali apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui: 1) šio įstatymo nustatytais atvejais; 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Taigi apeliacijos pagal atskiruosius skundus objektas yra ne visos pirmosios instancijos teismo nutartys.

33. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad iš atsakovų atskirojo skundo turinio ir jame dėstomų argumentų matyti, jog atsakovai iš esmės nesutinka su nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės skyrimu, t. y. iš esmės skundžiama ta pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria buvo paskirta ekspertizė ir išspręsti su ja susiję klausimai. Tačiau ABTĮ nuostatos nenumato galimybės apskųsti teismo nutartį skirti ekspertizę (ABTĮ 152 str. 1 d. 1 p.) ir tokia nutartis neužkerta kelio tolesnei proceso eigai (ABTĮ 152 str. 1 d. 2 p.), kadangi, atlikus ekspertizę, atnaujinamas bylos nagrinėjimas (ABTĮ 101 str. 3 p., 102 str.). Pabrėžtina, kad eksperto išvada yra viena iš įrodinėjimo priemonių ir turi būti vertinama pagal bendras įrodinėjimo taisykles (ABTĮ 56 str. 2 ir 6 d.). Proceso šalis, nesutinkanti su ekspertize ar jos išvadomis, gali išdėstyti savo argumentus apeliaciniame skunde dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo, priimto išnagrinėjus bylą iš esmės. Šiuo apsektu kartu akcentuotina, jog su bylos išnagrinėjimu iš esmės sietinas ir ekspertizės atlikimo išlaidų kompensavimo (atlyginimo) klausimas, kadangi būtent išnagrinėjus bylą iš esmės ir teismui priėmus atitinkamą galutinį procesinį sprendimą, atsiranda procesinės galimybės išspręsti klausimą dėl šių su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimo (ABTĮ 39–41 str.). Todėl atskirasis skundas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skiriama ekspertizė, negali būti paduodamas. Toks aiškinimas atitinka nuoseklią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką kitose analogiško pobūdžio bylose (žr., pvz., LVAT 2008 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS556-406/2008, 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-599/2008, 2009 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-186/2009, 2009 m. rugpjūčio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-482/2009, 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-489/2009 ir kt.). Atitinkamai Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti atsakovų atskirąjį skundą dalyje dėl ekspertizės paskyrimo. Todėl teisėjų kolegija atskirojo skundo argumentų šiuo aspektu nenagrinėja ir dėl jų nepasisako.

34. Tuo tarpu, remiantis ABTĮ 100 straipsnio 3 dalimi, dėl teismo nutarties sustabdyti bylos nagrinėjimą, išskyrus nutartį sustabdyti bylos nagrinėjimą dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą (šio straipsnio 1 dalies 4 ar 5 punkte nurodytu atveju), administracinį teismą ar kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją arba nutartį pradėti norminio administracinio teisės akto teisėtumo tyrimą, gali būti duodamas atskirasis skundas. Būtent minėta Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atskirasis skundas ir buvo priimtas tik toje dalyje, kuria skundžiamas administracinės bylos sustabdymas. Taigi, kaip minėta, nagrinėjamos bylos pagal atsakovų atskirąjį skundą dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria administracinė byla buvo sustabdyta iki bus atlikta nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė.

35. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija akcentuoja, kad pagal ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punktą, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą, kai paskiriama ekspertizė. Vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 3 punktu, tokiu atveju bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė, o išnykus aplinkybei, dėl kurios ji buvo sustabdyta, t. y. atlikus ekspertizę, byla atnaujinama proceso dalyvių pareiškimu ar teismo iniciatyva (ABTĮ 102 str.). Taigi, kaip ne kartą yra pabrėžęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš minėtų nuostatų matyti, kad ABTĮ imperatyviai įtvirtina, jog paskyrus byloje ekspertizę, bylos nagrinėjimas sustabdomas iki bus atlikta ekspertizė, ir nenustato jokių išimčių ar sąlygų, kurioms esant, paskyrus ekspertizę, bylos nagrinėjimas nebūtų stabdomas (žr., pvz., LVAT 2013 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-181/2013, 2014 m. rugpjūčio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-755/2014 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija, patikrinusi bylos medžiagą, daro išvadą, jog šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai sustabdė bylą, kadangi egzistavo ABTĮ 100 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas administracinės bylos sustabdymo pagrindas.

36. Teisėjų kolegija taip pat nenustatė pirmosios instancijos teismo šališkumo požymių, todėl šie atskirojo skundo argumentai atmetami.

37. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino faktines bylos aplinkybes, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo administracinių teismų praktikos analogiško pobūdžio bylose, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Taigi, skundžiama Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartis paliekama nepakeista, o atsakovų atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovų D. Š. ir A. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2018 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Ramutė Ruškytė