Legislator Case Law & Legislation
bd97bc48-e9a3-4a23-b4bc-2851e88c933a AI generated

bd97bc48-e9a3-4a23-b4bc-2851e88c933a · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number bd97bc48-e9a3-4a23-b4bc-2851e88c933a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

? Civilinė byla Nr. e2A-452-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Legislator headnote

AI generated

bd97bc48-e9a3-4a23-b4bc-2851e88c933a · Lietuvos apeliacinis teismas: Valstybės pareigos teikti socialinę paramÄ perkėlimas žalÄ padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalÄ padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė. Kai socialinio draudimo įstaigos iÅ¡moka iÅ¡mokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDÄ® 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos skirtos apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai kompensuoti.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

? Civilinė byla Nr. e2A-452-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijos Tamošiūnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ir atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiamas klausimas dėl ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau ir – VSDFV Klaipėdos skyrius) atgręžtinio reikalavimo atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau ir – draudikas) dėl žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies – priteisė ieÅ¡kovui VSDFV Klaipėdos skyriui iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 5 231,47 Eur žalos atlyginimÄ , priteisė valstybei iÅ¡ atsakovės 105 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetė.

3. Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju susiklostė situacija, kai ieÅ¡kovas paskyrė bei 2018 m. gruodžio 6 d. iÅ¡mokėjo žuvusiojo sutuoktinei bei tėvui po 24 261,00 Eur vienkartines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam mirus, o atsakovė iki 2018 m. spalio 30 d. tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino turtinę žalÄ , kuri jai priklausytų iki 2020 m. rugsėjo 30 d. (iki žuvusiojo senatvės pensijos amžiaus). Atsakovė teigia, kad, gavęs iÅ¡ žuvusiojo sutuoktinės reikalavimÄ , patikrino, ar negautos pajamos nėra atlygintos (pvz., kaltininko, socialinio draudimo, savanoriÅ¡kojo draudimo ar pan.), todėl neturėjo jokių teisinių pagrindų draudimo iÅ¡mokos nemokėti.

Draudikas pirmas priėmė sprendimÄ dėl iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo, todėl ieÅ¡kovas, vėliau mokėdamas iÅ¡mokÄ , galėjo Å¡iÄ informacijÄ patikrinti. Taigi, atsakovė, priimdama sprendimÄ , nežinojo, ar ieÅ¡kovas pripažins įvykį draudžiamuoju. Taip pat atsakovės teigimu, asmuo gali ir nesikreipti į valstybinio socialinio draudimo įstaigÄ (pvz., iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tėvams, vaikams ir pan.), todėl draudimo bendrovė tokiu atveju neturi teisės nei atsisakyti mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , nei šį klausimÄ sustabdyti (įšaldyti).

4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini vieÅ¡osios teisės reglamentavimo sričiai, Å¡ių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos Å¡ių asmenų laisvanoriÅ¡kai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Pareiga mokėti iÅ¡mokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau ir – NADPLSDÄ®), nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigÄ mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Nei žalÄ padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra Å¡ių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai. Pastarieji asmenys dėl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Å ie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis. Remiantis bendrosiomis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.245–6.255 straipsniuose, sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytÄ Å¾alÄ .

CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, 3 dalimi nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį. NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka, o iÅ¡mokų sumų, įskaitytinų į atlygintinÄ Å¾alÄ , mokamų pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymÄ , dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir – TPVCAPDÄ®) 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dėl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalÄ padariusiam asmeniui.

TPVCAPDÄ® 19 straipsnio, reglamentuojančio iÅ¡mokos mokėjimo tvarkÄ , 16 punkte numatyta, kad žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokėjimo tvarkÄ nustato Vyriausybė. Vadovaudamasi TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisykles (toliau ir – Taisyklės), pagal kurių 55 punktÄ socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

Atsakingas draudikas ar biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidos atlyginamos mirusiojo Å¡eimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos virÅ¡ija laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus.

5. Teismas, vadovaudamasis nurodytais teisės aktais, sutiko su ieÅ¡kovu, kad atsakovė, neįvertinusi ieÅ¡kovo paskirtos ir iÅ¡mokėtos žuvusiojo sutuoktinei iÅ¡mokos, kuri remiantis kasacinio teismo praktika įstatymų leidėjo laikoma kompensuojančia negautas pajamas, bei iÅ¡mokėjęs draudimo iÅ¡mokÄ , nesilaikė CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir minėtųjų Taisyklių 55 punkto nuostatų. Teismas sprendė, kad aplinkybė, jog atsakovė iÅ¡mokėjo žuvusiojo sutuoktinei tam tikro dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , nepaneigia, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus paskirta ir iÅ¡mokėta vienkartinė draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus neatlieka turtinės žalos kompensavimo funkcijos, kaip ir nepaneigia ieÅ¡kovo regreso reikalavimo teisės. Nors ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės visÄ iÅ¡mokėtÄ jÄ draudimo iÅ¡mokÄ , laikosi pozicijos, kad pagal NADPLSD įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dėl draudžiamųjų įvykių atvejais – jų Å¡eimos nariams, t. y. socialinio draudimo paskirtis – kompensuoti dėl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį patenka į žalos apibrėžimÄ , tačiau teismų praktikoje nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad minėtųjų normų pažodinis aiÅ¡kinimas nėra taikomas tiesiogiai ir besÄ lygiÅ¡kai;

Å¡iuo klausimu yra pasisakęs tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ir jos dalies, kiek ja atlyginama dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

Nuosekliai besiformuojančioje kasacinio teismo ir žemesnės instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad be nuostolių kompensavimo funkcijos, vienkartinė draudimo iÅ¡moka, kuriÄ iÅ¡moka žuvusiajam mirus VSDF, atlieka ir kitÄ funkcijÄ â€“ valstybės socialinės politikos (apsaugos). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iomis iÅ¡mokomis, kurios be kita, yra fiksuoto dydžio, nepriklausomai nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Tačiau Å¡is valstybės įsipareigojimas nereiÅ¡kia, kad valstybei iÅ¡mokėjus Å¡ias iÅ¡mokas, valstybinės institucijos įgauna absoliučiÄ jų susigražinimo teisę.

Valstybės pareigos teikti socialinę paramÄ perkėlimas žalÄ padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalÄ padaręs asmuo tokiu atveju privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarė. Kai socialinio draudimo įstaigos iÅ¡moka iÅ¡mokas sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDÄ® 31 straipsniu, įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, tačiau tik tiek, kiek jų iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos skirtos apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai kompensuoti.

Todėl teismas atmetė atsakovės argumentÄ , kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta iÅ¡moka skirta tik valstybės teikiamos socialinės paramos funkcijai įgyvendinti, dėl kurios VSDFV Klaipėdos skyrius neturi atgręžtinio reikalavimo teisės Å¡ioje dalyje.

6. Teismas iÅ¡ atsakovės pateiktų įrodymų nustatė, kad žuvusiojo sutuoktinė, laikydamasi TPVCAPDÄ® numatytos pretenzijos pateikimo tvarkos, 2018 m. liepos 16 d. pateikė reikalavimÄ draudikui dėl žalos, taip pat dėl negautų pajamų, atlyginimo. Pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

Pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 6 dalį, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba – Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais – biuras, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, ir medicininės apžiÅ«ros pažymomis. Å iuo atveju draudikas Å¡ioje žalos atlyginimo dalyje atliko žalos administravimo veiksmus ir tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino jos netektas pajamas dėl vyro netekimo, kuris buvo tiriamas pagal lex specialis (specialiojo) įstatymo nuostatas.

Draudikas atlikęs tyrimÄ nustatė, kad žuvusiojo grynosios pajamos sudarė 775,81 Eur. Skaičiavimui imtas 12 mėnesių laikotarpis iki įvykio (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužės 31 d.), per kurį žuvusysis uždirbo iÅ¡ viso 9 309,77 Eur (9 309,77 Eur : 12 mėn). Žuvusiojo sutuoktinė S. U. uždirbo 417,45 Eur per mėnesį (analogiÅ¡ka skaičiavimo tvarka). Taigi, žuvusiajam uždirbant 775,81 Eur, o jo sutuoktinei 417,45 Eur, bendros Å¡eimos pajamos sudarė 1 193,26 Eur. Žuvusiojo sutuoktinei priklauso pusė visų Å¡eimos pajamų, nepriklausomai kas jas uždirba (uždirbo).

Pusė Å¡eimos pajamų sudaro 596,63 Eur (1 193,26 : 2). Skirtumas nuo žuvusiojo sutuoktinės gautų pajamų yra 179,18 Eur (596,63 Eur - 417,45 Er) – kas ir laikytina Å¡iuo atveju žuvusiojo sutuoktinės prarastomis pajamomis kas mėnesį. Taigi S. U. pajamos buvo mažesnės, o skirtumas sudarė 358,36 Eur (775,81 Eur - 417,45 Eur). Atsižvelgus į sutuoktinių pareigÄ iÅ¡laikyti vienas kitÄ bei turto lygių dalių prezumpcijÄ , nustatyta, kad žuvusysis galėjo teikti 179,18 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ sutuoktinei.

Draudimo iÅ¡moka buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukęs 64 metų senatvės pensijos amžiaus ir išėjęs į pensijÄ (2020 m. rugsėjo 30 d.). Vėliau iÅ¡moka bÅ«tų perskaičiuota pagal galimÄ pensijos dydį, taip pat vertinant sutuoktinės realiai gaunamÄ pensijÄ , kitas pajamas ar iÅ¡mokas. Žuvusiojo sutuoktinei papraÅ¡ius, mokėjimai iki pensijos iÅ¡mokėti iÅ¡ karto, o ne periodiniais mokėjimais. S. U., atsižvelgiant į jos praÅ¡ymÄ , iÅ¡mokėtas visas negautų pajamų atlyginimas iki vyro pensijos;

šis draudiko sprendimas nebuvo skundžiamas ar kitaip ginčijamas.

7. Teismas atmetė ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovė, apskaičiuodama nukentėjusiajai padarytos žalos dydį, neteisėtai žuvusiojo sutuoktinio pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma. Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamoje praktikoje (civilinė byla Nr. 3K-3-682-248/2015) nurodyta, kad apskaičiuojant, kokiÄ Å¾alÄ patyrė apdraustojo sutuoktinis dėl jo mirties, turėtų bÅ«ti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaičius mokesčius. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl sutuoktinio mirties.

Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, kritikuodamas atsakovės skaičiavimÄ , be pagrindo gautinas žuvusiojo sutuoktinio pajamas skaičiavo už devynerius metus (108 mėnesius) pagal statistinę vidutinę gyvenimo trukmę, neįvertinęs, kad žuvusiojo pajamos jo mirties dienÄ neatitiks pensijos dydžiui, kuri turėtų bÅ«ti pradėta skaičiuoti po trejų metų (27,5 mėnesių). Dėl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo paskaičiuota 52 284,42 Eur žala dėl S. U. sutuoktinio mirties laikytina nepagrįsta.

8. Atsakovė pateikė detalų S. U. patirtos žalos skaičiavimÄ , atliktÄ Å¾alos administravimo metu, kuris atitinka Taisyklių dėl žalos ir mokėtinos draudimo iÅ¡mokos nustatymo reikalavimus. Teismas vertino, kad atsakovės iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka žuvusiojo sutuoktinei, po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukęs metų 64 senatvės pensijos amžiaus ir išėjęs į pensijÄ yra paskaičiuota teisėtai ir teisingai. Vadovaujantis Taisyklių 55 punktu, pagal kurį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos.

Todėl teismas sprendė priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 304,00 Eur žalos atlyginimÄ (iÅ¡mokėtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ ) ir 4 927,47 Eur žalos atlyginimÄ (žuvusio apdraustojo sutuoktinės iki 2020 m. rugsėjo 30 d. patirtÄ turtinę žalÄ ); iÅ¡ viso 5 231,47 Eur.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė, jog draudimo iÅ¡moka S. U. žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo buvo apskaičiuota periodiniais mokėjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukęs 64 metų senatvės pensijos amžiaus, t. y. iki 2020 m. rugsėjo 30 d., vėliau iÅ¡moka bÅ«tų perskaičiuota pagal galimÄ pensijos dydį, vertinant sutuoktinės realiai gaunamÄ pensijÄ , kitas pajamas ar iÅ¡mokas. Teismas vertino, kad atsakovė dar nėra iÅ¡mokėjusi visos S. U. priklausančios draudimo iÅ¡mokos, nes dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, kas iÅ¡ esmės taip pat atitinka Taisyklių nuostatas, numatančias, jeigu neįmanoma iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokos vienu kartu dėl to, kad nukentėjęs trečiasis asmuo nepateikė visų iÅ¡mokai mokėti reikiamų dokumentų arba dėl objektyvių priežasčių nėra galimybės vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, draudimo iÅ¡moka mokama dalimis per kelis kartus, kad dėl maitintojo gyvybės atėmimo mokamos periodinės draudimo iÅ¡mokos arba visos žalos dydžio vienkartinė draudimo iÅ¡moka, atsižvelgiant į asmenų, turinčių teisę į žalos atlyginimÄ , pasirinktÄ ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintÄ mokėjimo bÅ«dÄ .

Å ios bylos nagrinėjimo metu teismas neturi galimybės nustatyti po 2020 m. rugsėjo 30 d. apskaičiuotino žalos dydžio, į kurį ieÅ¡kovas turi regreso teisę, nes nei viena iÅ¡ Å¡alių Å¡iuo klausimu įrodymų neteikė ir, matomai, dėl objektyvių priežasčių negalėjo jų pateikti. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas pirmiau nurodytų teisės aktų pagrindu įgis regreso teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės kompensuoti žalÄ , kuri bus apskaičiuota S. U. po 2020 m. rugsėjo 30 d. pagal pateiktus įrodymus.

10. Atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad ieÅ¡kovas nepateikė jokios informacijos, kad J. U. (žuvusiojo tėvas) buvo iÅ¡laikomas žuvusiojo, atitinkamai, kad jis patyrė turtinę žalÄ po sÅ«naus mirties. IeÅ¡kovas nurodė, kad žuvusiojo tėvui atlygino 24 261 Eur dydžio turtinę žalÄ , abstrakčiai motyvuodamas, jog žuvusiojo pajamos buvo nedidelės, žuvusiojo tėvas yra pensininkas, todėl jam reikalingas iÅ¡laikymas, kuris gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu, pagalba buityje ar Å«kyje, kurios taip pat turi ekonominę vertę.

IeÅ¡kovas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių aplinkybes, kad žuvęs sÅ«nus prisidėjo prie tėvo iÅ¡laikymo. Žuvusiojo tėvas, skirtingai nei žuvusiojo sutuoktinė, nesikreipė tiesiogiai į draudikÄ dėl negautų pajamų atlyginimo. Draudiko žiniomis, toks reikalavimas nebuvo pateiktas ir baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, byloje ieÅ¡kovo pateikti įrodymai: 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4858 apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , pagal kuriÄ J.

U. pajamų, kurios bÅ«tų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo bei 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4860 apie asmeniui iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, pagal kuriÄ J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvės pensija (2019 metais perskaičiuotoji senatvės pensija sudarė 256,08 Eur) ir valstybinė 23,20 Eur naÅ¡lių pensija, taip pat ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad žuvusiojo tėvas yra itin garbingo amžiaus (gimimo metai – (duomenys neskelbtini) ir jau pergyvenęs vidutinę vyrų gyvenamÄ jÄ trukmę, pakankamas pagrindas atsakovei paneigti duomenų apie apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas tinkamumÄ bei atitinkamai pagrįsti reikÅ¡mingÄ neatitikimÄ tarp socialinio draudimo iÅ¡mokų ir galimai asmens patirtos žalos apdraustojo tėvo J.

U. patirtai žalai nustatyti, todėl tokiu atveju konkretų žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas. Tačiau ieÅ¡kovas, reikalavimo pagrįstumÄ grindęs argumentu, kad socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios sudaro įskaitytinos žalos dydį, neteikė jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų realų žuvusiojo tėvo turėtos žalos dydį, jeigu tokia žala apskritai buvo patirta. Todėl teismas ieÅ¡kinio dalį dėl J.

U. iÅ¡mokėtos 24 261,00 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovės atmetė kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas VSDFV Klaipėdos skyrius praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieÅ¡kinio reikalavimo dalis, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 48 522,00 Eur žalos atlyginimo. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus: 11.1.

Vėliausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laiko kriterijumi laikoma tos pačios lyties tokiomis pat sÄ lygomis gyvenančio asmens vidutinė gyvenimo trukmė remiantis Statistikos departamento duomenimis, o ne teisės į pensijÄ atsiradimo diena (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. kovo 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015). 11.2. Atsakovė, apskaičiuodama žuvusiojo sutuoktinei padarytos žalos dydį, nepagrįstai S. U. pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma.

Nagrinėjamoje byloje žuvusiojo pajamų dalis, kuriÄ gaudavo jo sutuoktinė turėtų bÅ«ti apskaičiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, neatskaičius mokėtinų mokesčių. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant, be kita ko, į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014; 2015 m. kovo 9 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015. 11.3. Atsakovės pateiktos UAB „Embritas“ pažymos apie žuvusiajam priskaičiuotÄ ir iÅ¡mokėtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas duomenimis, R. U. per 12 mėnesių iki įvykusio eismo įvykio buvo priskaičiuota viso 11 618,80 Eur pajamų. Mėnesio pajamos sudarė 968,23 Eur (11 618,80 Eur : 12 mėn.).

Lietuvos statistikos departamento 2017 m. duomenimis, Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vyrų vidutinė gyvenimo trukmė buvo 70,62 metai (duomenys tikrinti 2019 m. birželio 10 d. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf). Kadangi mirties dienÄ R. U. buvo sulaukęs 61 metų amžiaus, labiausiai tikėtina, kad jis galėjo gyventi dar 9 metus arba 108 mėnesius, todėl S. U. dėl sutuoktinio mirties patirta žala apskaičiuotina taip: 968,23 : 2 × 108 = 52 284,42 Eur. VSDFV teritoriniuose skyriuose S. U. kitų iÅ¡mokų (pvz., naÅ¡lių pensijos) dėl sutuoktinio mirties nėra paskirtų ir nemokamos.

Taigi S. U. dėl sutuoktinio mirties padaryta daug didesnė turtinė žala nei VSDFV Klaipėdos skyrius paskyrė ir iÅ¡mokėjo. Be to, S. U. prašė draudiko atlyginti 25 000,00 Eur dydžio nuostolius netekus pajamų dėl sutuoktinio mirties, t. y. nukentėjusioji savo patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino didesne nei VSDFV Klaipėdos skyriaus iÅ¡mokėta suma. 11.4. Atsakovė, nurodydama, kad S. U. dėl sutuoktinio žūties neteko 179,18 Eur per mėnesį pajamų, remiasi skaičiavimo metodu, kuris taikomas apskaičiuojant draudiko mokėtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. draudikas skaičiuoja sutuoktinių pajamų skirtumÄ .

Tačiau pagal vėliausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , apskaičiuojant dėl sutuoktinio žūties nukentėjusiojo negautas pajamas, imama 1/2 žuvusiojo gautų pajamų dalis. Kadangi žuvusiojo mėnesio pajamos sudarė 968,23 Eur, tai 1/2 Å¡ių pajamų buvo 484,12 Eur (dėl sutuoktinio žūties S. U. negautos pajamos per mėnesį). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013), kad tais atvejais, kai žalÄ sudaro apdrausto asmens gautos socialinio draudimo iÅ¡mokos, tai TPVCAPD asmenis draudžiančio draudiko prievolė atlyginti žalÄ nustatoma socialinio draudimo iÅ¡mokų, skirtų žalai atlyginti, apskaičiavimÄ reglamentuojančių įstatymų nustatyta tvarka.

Draudiko prievolės apimtis yra tokia pati, kaip ir padengiančios žalÄ socialinio draudimo įstaigos, nevirÅ¡ijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra pažymėjęs, kad netektas asmens turtinio pobÅ«džio iÅ¡laikymas gali bÅ«ti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto iÅ¡laikymo netekimas, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę.

Taigi įstatymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis. Ä® nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė. 11.5. Galiausiai skundžiamo sprendimo dalis dėl atmesto reikalavimo dalies, dėl J. U. iÅ¡mokėtos 24 261,00 Eur vienkartinės draudimo iÅ¡mokos priteisimo, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos.

IeÅ¡kovas pateikė žuvusiojo tėvui paskirtos iÅ¡mokos apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ pagrindžiančius dokumentus. Atsakovė jokių argumentų (skaičiavimų), paneigiančių, kad žuvusiojo tėvas nepatyrė turtinės žalos dėl sÅ«naus žūties, nepateikė. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ patvirtina, kad J. U. jokių kitų pajamų negauna, jam mokamos tik senatvės ir valstybinė naÅ¡lių pensijos, kurios nevirÅ¡ija Vyriausybės nustatyto minimalaus darbo užmokesčio dydžio.

Žuvusiojo tėvas yra itin garbingo amžiaus ir ši aplinkybė ne paneigia, bet priešingai – įrodo, kad jam reikalingas išlaikymas įvairia forma (priežiūra, pagalba buityje, natūra ir pan.) Teismui vertinant, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti J. U. padarytos turtinės žalos dydį, jos dydį turi nustatyti teismas.

12. Apeliaciniame skunde atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iÅ¡ atsakovės 5 231,47 Eur žalos atlyginimas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus: 12.1. Atsakovė sutinka, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklė, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos ir sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (Taisyklių 55 punktas).

Dėl to draudikas, mokėdamas draudimo iÅ¡mokÄ ir turėdamas informacijÄ , kad nukentėjęs asmuo gavo žalos atlyginimÄ iÅ¡ socialinio draudimo įstaigos – iÅ¡mokÄ sumažina mokėtina suma, jeigu socialinio draudimo įstaiga atlygino žalÄ visa apimtimi. Taip pat atsakovė sutinka, kad, jeigu draudikui apskaičiuojant nuostolių dydį, paaiÅ¡kėtų aplinkybė, jog nuostolius atlygino kiti asmenys (kt. draudimo įstaigos, socialinio draudimo įstaiga ir kt.) draudikas turėtų teisę draudimo iÅ¡mokos nemokėti, taip iÅ¡vengdamas dvigubo žalos atlyginimo.

Tačiau Å¡iuo atveju draudikas patikrino ir nenustatė, kad kiti subjektai (taip pat ieÅ¡kovas) buvo iÅ¡mokėję iÅ¡mokas žuvusiojo sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes, t. y. kada draudikas ir ieÅ¡kovas priėmė sprendimus, taip pat nepagrįstai nurodė, kad atsakovė neįvertino žuvusiojo sutuoktinei paskirtos ir iÅ¡mokėtos iÅ¡mokos. PrieÅ¡ingai, tuo metu, kai draudikas apskaičiavo nukentėjusiosios netektas pajamas ir jas atlygino, ieÅ¡kovas dar nebuvo iÅ¡mokėjęs žuvusiojo sutuoktinei iÅ¡mokos, į kuriÄ Ä¯skaičiuotas ir negautų pajamų kompensavimas, t. y. draudikas gavo S. U. 2018 m. liepos 16 d. reikalavimÄ atlyginti nuostolius, įskaitant negautas pajamas, 2018 rugpjūčio 8 d. apskaičiavo žalÄ (4 927,47 Eur iki 2020 m. rugsėjo 30 d.) ir 2018 m. rugsėjo 11 d. lėšas iÅ¡mokėjo S. U., o ieÅ¡kovas sprendimus iÅ¡mokėti 48 522,00 Eur iÅ¡mokÄ lygiomis dalimis žuvusiojo sutuoktinei ir tėvui priėmė 2018 m. lapkričio 29 d. bei iÅ¡mokėjo 2018 m. gruodžio 3 d. 12.2.

Draudikas, gavęs reikalavimÄ iÅ¡ nukentėjusiųjų asmenų privalo jį vertinti TPVCAPDÄ® nustatytais terminais (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Jei draudikas vengia priimti sprendimÄ dėl nuostolių atlyginimo (vilkina žalos administravimÄ ), dėl to jam gali kiti pasekmės – mokami delspinigiai (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 4 dalis). Žuvusiojo artimieji turi teisę, bet ne prievolę kreiptis į VSDFV dėl vienkartinės iÅ¡mokos gavimo ir Å¡i iÅ¡moka yra iÅ¡mokama nepriklausomai nuo to kiek asmenų kreipėsi.

Be to, nukentėjusiajam iÅ¡mokama fiksuota vienkartinė iÅ¡moka (nevertinat faktiÅ¡kai asmens patirtų nuostolių, nes tai daro draudikas, gavęs reikalavimÄ tiesiogiai arba atgręžtinį reikalavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo). 12.3. Ä®siteisėjęs skundžiamas sprendimas reikÅ¡tų, kad draudikas du kartus atlygino netektas pajamas: vienÄ kartÄ tiesiogiai nukentėjusiajai ir antrÄ kartÄ â€“ ieÅ¡kovui. Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja žalos atlyginimo instituto prasmei. Taip pat įsiteisėjus skundžiamam sprendimui, draudikas spręstų dėl galimybės susigrÄ Å¾inti S. U. iÅ¡mokėtÄ iÅ¡mokÄ (skundžiamas sprendimas turės įtakos S. U. teisėms ir pareigoms). 12.4.

IeÅ¡kovas laidojimo paÅ¡alpos nemokėjo ir negali pretenduoti į jos atlyginimÄ . IÅ¡ skundžiamojo sprendimo motyvų neaiÅ¡ku, kodėl teismas sprendė priteisti bÅ«tent 304,00 Eur, kai draudikas, remdamasis Taisyklių 55 punktu, laidojimo paÅ¡alpÄ minusavo iÅ¡ turtinės žalos atlyginimo, mokėtino nukentėjusiajai, nes laidojimo iÅ¡laidas padengė laidojimo paÅ¡alpa. Nukentėję asmenys negali du kartus gauti žalos laidojimo iÅ¡laidoms padengti atlyginimo.

13. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu argumentus: 13.1. Nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieÅ¡kovÄ ir atsakovę dėl draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo. Atsakovė atliko žalos administravimo veiksmus, vertino informacijÄ apie žuvusiojo sutuoktinės netektas pajamas ir tiksliai apskaičiavo nuostolių dydį. Å ie duomenys yra pateikti į bylÄ . IeÅ¡kovas, prieÅ¡ingai, netyrė ir nevertino duomenų apie žuvusiojo sutuoktinės realiai netektas pajamas, o iÅ¡mokėjo valstybės nustatyto dydžio iÅ¡mokÄ pagal žuvusiojo sutuoktinės ir tėvo praÅ¡ymus.

IeÅ¡kovas nuo 2019 m. vasario 28 d. žinojo atsakovės pozicijÄ dėl žuvusiojo sutuoktinės pajamų apskaičiavimo, tačiau bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu paaiÅ¡kinimų ir įrodymų nepateikė. Draudimo bendrovei pateikus informacijÄ , kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka galimai virÅ¡ija faktiÅ¡kai patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas turi pareigÄ pateikti savo skaičiavimus dėl praÅ¡omos atlyginti žalos (pagrįsti reikalavimÄ ). 13.2. Draudikas apskaičiavo negautas pajamas, t. y.

S. U. neteko 179,18 Eur pajamų per mėnesį (596,63 Eur - 417,45 Eur). Teismų praktika bylose dėl sutuoktinio pajamų dalies yra besiformuojanti, tačiau atvejai, kai formaliai priteisiama 1/2 sutuoktinio algos yra nepagrįsti. Toks skaičiavimas (1/2 sutuoktinio algos) neatspindi šeimos turto bendrumo ir netektų pajamų realumo taisyklių. 13.3. Ieškovo argumentai, kad negautos pajamos turi būti skaičiuojamos neatskaičius mokesčių yra nepagrįsti. Ieškovas siekia dirbtinai padidinti negautas pajamas, nes mokesčiai nuo pajamų yra atskaitomi ir šioje dalyje žuvusiojo šeimos nariai lėšų negavo.

Negautas pajamas skaičiuoti neatskaičius mokesčių yra netikslinga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). 13.4. Atsakovė draudimo iÅ¡mokÄ skaičiavo iki žuvusiojo senatvės pensijos. Å i riba pasirinkta kaip atskaitos riba ir neturėjo pagrindo vertinti kaip Å¡eimos pajamos pasikeis ateityje. IeÅ¡kovas nepateikė įrodymų kokio dydžio pensija priklausytų ir bÅ«tų mokama žuvusiojo sutuoktinei (kad atsakovė iÅ¡ anksto galėtų vertinti S. U. negautas pajamas).

Atsakovė iÅ¡mokas skaičiavo pagal faktÄ ir S. U. draudimo iÅ¡mokos apskaičiavimo bei dydžio neskundė. 13.5. Atsakovė nenustatė, kad žuvusiojo tėvas iÅ¡laikomas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad J. U. dėl sÅ«naus netekties turtinės žalos negautų pajamų forma nepatyrė. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad J. U. gauna senatvės ir valstybinę pensijas, t. y. nedideles, pragyvenimui reikalingas pajamas (256,08 Eur). Žuvusiojo pajamos buvo nedidelės ir jų dalis buvo skiriama Å¡eimai, todėl akivaizdu, kad žuvusysis negalėjo prisidėti dar ir prie tėvo finansinės padėties gerinimo.

Byloje nėra įrodymų, kad žuvusysis dalį savo mėnesio pajamų skirdavo tėvui. Žuvusiojo tėvas nebuvo pirmosios instancijos teismo apklaustas, siekiant išsiaiškinti nurodytas aplinkybes. Taip pat byloje nėra įrodymų: kur, su kuo gyveno (gyvena) žuvusiojo tėvas, kas jam padėjo (padeda) buityje. Ieškovas nepateikė skaičiavimų dėl dalies nuostolių, susijusių su teiginiais, kad žuvusiojo tėvas buvo žuvusiojo išlaikomas, nes yra pragyvenęs vidutinę statistinę gyvenimo trukmę.

Net ir pripažinus, kad žuvusiojo tėvas buvo žuvusiojo iÅ¡laikomas, J. U. turėtų bÅ«ti mokama periodinė iÅ¡moka kas mėnesį, bet ne visa suma iÅ¡ karto. Dėl to ieÅ¡kovas turėtų regreso teisę į tokiÄ netektų pajamų dalį, kuri priklausytų nuo žuvusiojo tėvo iÅ¡gyvenimų laiko, o ne teorinio skaičiavimo.

14. Atsiliepime į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atsakovės apeliaciniu skundu argumentus: 14.1. Atsakovės skundo argumentai prieÅ¡tarauja CK 6.290 straipsnio 1 dalies, TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 daliai bei Taisyklių 55 punkto nuostatoms, kurios įpareigoja draudikÄ , mokantį draudimo iÅ¡mokÄ , įskaityti socialinio draudimo iÅ¡mokas, mokamas pagal socialinį draudimÄ reguliuojančius teisės aktus, į atlygintos žalos dydį. Todėl atsakovė privalėjo į S. U. mokėtinÄ turtinės žalos dydį įskaityti ieÅ¡kovo iÅ¡mokėtÄ vienkartinę draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus. 14.2.

Atsakovė turėjo kreiptis į VSDFV su paklausimu (praÅ¡ymu dėl informacijos pateikimo), ar VSDFV gavo nukentėjusiųjų praÅ¡ymus dėl socialinio draudimo iÅ¡mokų gavimo ir iÅ¡mokėjimo. Atsakovė Å¡iuo klausimu argumentų nepateikė. 14.3. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakove, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas reikÅ¡, kad draudikas žalÄ atlygino du kartus – nukentėjusiajai ir ieÅ¡kovui. Atsakovė turėjo žinoti, kad nukentėjusios žala pagal įstatymus kompensuojama, sumokant atitinkamÄ iÅ¡mokÄ , todėl draudikas turėjo iÅ¡mokėti tÄ dalį turtinės žalos atlyginimo, kurios nepadengė ieÅ¡kovo iÅ¡mokėta S. U. socialinio draudimo iÅ¡moka.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Dėl bylos nagrinėjimo ribų 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė. Dėl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 16. 2018 m. birželio 14 d. apie 18 val. 22 min. kelyje (duomenys neskelbtini), 104 km 580 m, (duomenys neskelbtini), P. J., vairuodamas automobilį „Audi A4 Avant“, elgėsi neatsargiai, nesilaikė visų bÅ«tinų atsargumo priemonių (nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui), deÅ¡inės pusės ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraščio, dėl to nesuvaldė automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rė su R.

U., pakeliui iÅ¡ darbo, vairuojamu automobiliu „Volvo V40“. Å io eismo įvykio metu R. U. žuvo, eismo įvykio kaltininku pripažintas P. J.. Transporto priemonės valdytojo P. J. civilinė atsakomybė įvykio dienÄ buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas pagal TPVCAPDÄ® nuostatas. Žuvusiojo asmens sutuoktinė S. U. 2018 m. liepos 9 d. kreipėsi į AB „Lietuvos draudimas“ su praÅ¡ymu dėl žalos atlyginimo: 25 000 Eur netektų pajamų, 65 000 Eur neturtinės žalos, 2 500 Eur laidojimo ir 2 500 Eur kapavietės sutvarkymo iÅ¡laidų.

Draudikas atliko žalos administravimo veiksmus, nustatė periodinių išmokų dydį ir žuvusiojo sutuoktinei atlygino iš viso 4 927 Eur negautų pajamų dėl vyro netekimo nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d. Taip pat žuvusiojo asmens sutuoktinė ir tėvas kreipėsi VSDFV Klaipėdos skyrių su 2019 m. rugsėjo 7 d. prašymu dėl vienkartinės draudimo išmokos išmokėjimo. Ieškovas VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-3853, eismo įvykį, kurio metu žuvo R.

U., pripažino draudžiamuoju įvykiu ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. lapkričio 29 d. sprendimų Nr. VPA_SP5-5317 ir Nr. VPA_SP5-5318 pagrindu mirusiojo apdraustojo R. U. sutuoktinei S. U. ir tėvui J. U. paskyrė bei 2018 m. gruodžio 3 d iÅ¡mokėjo lygiomis dalimis 48 522,00 Eur (po 24 261,00 Eur) vienkartinę socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . Dėl turtinės žalos atlyginimo 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.

BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinę ir moralinę žalÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisėtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galėtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužės 13 d. nutarimai).

18. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (be kita ko NADLSDÄ®) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais. Socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisę į žalÄ padariusį asmenį dėl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ir jo dalies, kiek ja atlyginama sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo nukentėjusiajam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinė žala.

19. Kasacinis teismas pažymėjo, kad esant įstatymuose numatytoms sÄ lygoms nukentėjusiojo asmens patirta žala kompensuojama, be kita ko, mokant jam atitinkamÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-64/2014).

20. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini vieÅ¡osios teisės reglamentavimo sričiai, Å¡ių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudėjų, socialinio draudimo įstaigų) teisės ir pareigos nėra grindžiamos Å¡ių asmenų laisvanoriÅ¡kai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Pareiga mokėti iÅ¡mokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dėl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dėl to, kad remiantis NADPLSDÄ® nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisės aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigÄ mokėti tam tikro dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokas.

Nei žalÄ padaręs asmuo, nei jo civilinės atsakomybės draudikas nėra Å¡ių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Pastarieji asmenys dėl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Å ie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinės teisės normomis, įtvirtintomis CK 6.245–6.255 straipsniuose, pagal kuriuos sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybės atėmimu padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015).

21. Asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam. Teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, ir medicininės apžiÅ«ros pažymomis (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 6 dalis). TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dėl gyvybės atėmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dėl maitintojo netekimo.

22. Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 nutarimu Nr. 795 (toliau ir – Taisyklės), 1 dalyje nurodyta, kad Taisyklės reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vėliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimÄ ir draudimo iÅ¡mokos mokėjimÄ dėl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonės valdytojui dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinė atsakomybė ir pagal TRVCAPDÄ® turi bÅ«ti mokama draudimo iÅ¡moka.

Pagal Taisyklių 55 dalį socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisės aktus dėl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentėjusiam trečiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dėl eismo įvykio mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidos atlyginamos mirusiojo Å¡eimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos virÅ¡ija laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisės aktus.

23. NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka, o iÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPSVCAPDÄ®, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovės. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.

24. Atsakovė teigia, kad gavusi žuvusiojo sutuoktinės praÅ¡ymÄ dėl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokėjimo negalėjo laukti kol pastaroji arba kiti žuvusiojo Å¡eimos nariai pasinaudos teise kreiptis į VSDFV dėl socialinio draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokėjimo ir ieÅ¡kovas iÅ¡spręs gautÄ praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad pagal susiklosčiusiÄ praktikÄ tiek AB „Lietuvos draudimas“, tiek kitos draudimo bendrovės kreipiasi į VSDFV teritorinius skyrius su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie paskirtas ir iÅ¡mokėtas iÅ¡mokas, jų dydžius.

Jei VSDFV teritorinis skyrius paklausimo gavimo dienai neturi duomenų apie paskirtas išmokas, pvz., dėl to, kad išmokos dar nepaskirtos, draudimo bendrovės apie tai informuojamos, vėliau draudimo bendrovės pakartotinai kreipiasi į VSDFV teritorinį skyrių dėl informacijos apie paskirtas išmokas gavimo. Byloje nėra duomenų, kad draudikas kreipėsi į VSDFV dėl informacijos apie žuvusiojo artimųjų asmenų (nukentėjusiųjų) pateiktus prašymus dėl socialinio draudimo išmokų gavimo ir jiems paskirtų išmokų (CPK 178 straipsnis).

25. Teisėjų kolegijos vertinimu, viena vertus, draudikui kaip profesionaliam draudimo teisinių santykių dalyviui yra žinoma, kad socialinio draudimo iÅ¡moka mokama pagal teisės aktus ir jÄ galima apskaičiuoti pagal formulę bei įskaityti į atlygintinos žalos dydį. Kita vertus, socialinio draudimo įstaigų iÅ¡mokos, iÅ¡mokėtos pagal NADPLSDÄ® nėra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinės jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

Taip pat vienkartinė draudimo iÅ¡moka, kuriÄ Å¾uvusiajam mirus iÅ¡moka VSDFV, atlieka ne tik nuostolių kompensavimo funkcijÄ , bet ir valstybės socialinės politikos (apsaugos) funkcijÄ , t. y. fiksuota iÅ¡moka, kuri nepriklauso nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybė siekia prisidėti prie paramos savo gyventojams. Å is valstybės įsipareigojimas nereiÅ¡kia, kad valstybei Å¡ias iÅ¡mokas iÅ¡mokėjus, valstybinės institucijos įgauna absoliučiÄ jų susigrÄ Å¾inimo teisę. Valstybės pareigos teikti socialinę paramÄ perkėlimas žalÄ padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio ir proporcingumo principo, nes žalÄ padaręs asmuo privalėtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai padarė.

Tai prieÅ¡tarautų Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, kadangi pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį visos socialinio draudimo iÅ¡mokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį visos jos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-571/2007). Socialinio draudimo įstaiga turi atgręžtinio reikalavimo teisę tik į nukentėjusiojo asmens realiai patirtos turtinės žalos atlyginimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2013).

26. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti du su nukentėjusio asmens suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu bei su gyvybės atėmimu susijusios žalos atlyginimo mokėjimo būdai:

1) periodinėmis iÅ¡mokomis arba 2) visos žalos dydžio vienkartine iÅ¡moka. Minėti žalos atlyginimo bÅ«dai, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimÄ , atliekant žalos atlyginimo skaičiavimÄ . NADPLSDÄ® (galiojusio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.) 27 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo Å¡eimai iÅ¡mokama vienkartinė draudimo iÅ¡moka, lygi vidutinio Å¡alies darbo užmokesčio (D), galiojusio mirties dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinės ligos mėnesį, 60 dydžių. Å i iÅ¡moka lygiomis dalimis iÅ¡mokama kiekvienam mirusiojo Å¡eimos nariui. Nagrinėjamu atveju mirusiojo Å¡eimos nariais laikomi žuvusiojo sutuoktinė ir tėvas (NADPLSDÄ® 27 straipsnio 2 dalis).

27. IÅ¡ VSDFV Klaipėdos skyriaus raÅ¡to „Duomenų apie vienkartinės draudimo iÅ¡mokos apdraustajam asmeniui mirus apskaičiavimui“ nustatyta, kad iÅ¡mokai apskaičiuoti ieÅ¡kovas taikė 2018 metų vidutinį Å¡alies darbo užmokestį (D) 808,70 Eur, galiojusį mirties dienÄ (2018 m. birželio 14 d.) ir vienkartinę iÅ¡mokÄ Å¾uvusiojo apdraustojo Å¡eimos nariams (sutuoktinei ir tėvui) apskaičiavo taip: 808,70 Eur (D) × 60 = 48 522 Eur : 2 Å¡eimos nariai = 24 261 Eur × 2 = 48 522 Eur (NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalis).

28. Sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimÄ dėl pajamų, kurių nukentėjęs asmuo negaus ateityje, turi bÅ«ti teikiama pirmenybė žalos atlyginimo negautų pajamų forma mokėjimui periodinėmis iÅ¡mokomis prieÅ¡ žalos atlyginimo priteisimÄ visos žalos dydžio vienkartine iÅ¡moka. Tačiau net ir tokiu atveju negali bÅ«ti paneigta ieÅ¡kovo galimybė reikalauti viso žalos atlyginimo sumokėjimo vienkartine iÅ¡moka, ypač atsižvelgiant į atsakovo (už žalÄ atsakingo asmens) mokumÄ ir jo turtinę padėtį.

Todėl ieÅ¡kovui (nukentėjusiam asmeniui) tenkanti įrodinėjimo naÅ¡ta neturi bÅ«ti tokia, kad iÅ¡ esmės paneigtų jo galimybę įrodyti žalos dydį arba ji bÅ«tų pernelyg apsunkinta. Tais atvejais, kai iÅ¡ pateiktų įrodymų bÅ«tų galima daryti pagrįstai tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pajamos, kurias jis galėtų gauti, jei nebÅ«tų sužalota jo sveikata, ilguoju laikotarpiu didėtų ir egzistuotų skirtumas tarp Å¡ių pajamų ir jo po sužalojimo gaunamų pajamų, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , turėtų teisę pats nuspręsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieÅ¡kovui bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir teisingas pagal konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

Å ie bendri vertinimai dėl žalos atlyginimo bÅ«do pasirinkimo bei tokio bÅ«do ypatumų mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikytini ir vertinant žalos, susijusios su gyvybės atėmimu, atlyginimo mokėjimo bÅ«dus. Taigi tiek žalos atlyginimo bÅ«das periodinėmis iÅ¡mokomis, tiek žalos atlyginimas vienkartine suma turi paties žalos atlyginimo bÅ«do nulemtų privalumų ir konkrečiu atveju, atsižvelgiant į jau minėtų aplinkybių visumÄ , yra vertinama dėl konkretaus žalos atlyginimo bÅ«do.

Sprendžiant dėl žalos atlyginimo bÅ«do parinkimo, atsižvelgtina į ieÅ¡kovo įvardijamÄ Å¾alos atlyginimo bÅ«dÄ , į tai, koks žalos atlyginimo bÅ«das leistų tinkamiau įgyvendinti civilinės atsakomybės funkcijÄ kompensuoti asmeniui jo patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).

29. Civilinė atsakomybė yra kompensacinio pobÅ«džio, jos tikslas – kompensuoti patirtus nukentėjusiojo praradimus, tačiau jos taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtėti. Todėl nagrinėjant ieÅ¡kinį dėl sutuoktinio gyvybės atėmimu padarytos turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybė priteisti ne visÄ iÅ¡laikymÄ vienkartine iÅ¡moka (iki pensinio amžiaus ar vidutinės gyvenimo trukmės), o iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis su teise vėliau jį peržiÅ«rėti pasikeitus aplinkybėms.

Nesant galimybės priteisti iÅ¡laikymÄ periodinėmis iÅ¡mokomis, aplinkybė, kad praÅ¡antis turtinės žalos atlyginimo asmuo, tikėtina, ateityje pats galės save iÅ¡laikyti ar turės galimybę gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali bÅ«ti pagrindas mažinti priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019). 30. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“, skaičiuodama žuvusiojo sutuoktinei draudimo iÅ¡mokos dydį, žuvusiojo negautas pajamas apskaičiavo taip:

žuvusiojo asmens grynosios pajamos sudarė 775,81 Eur per mėnesį, žuvusiojo sutuoktinės pajamos buvo 417,45 Eur per mėnesį; bendros Å¡eimos pajamos sudarė 1 193,26 Eur (775,81 + 417,45), o vienam Å¡eimos nariui – 596,63 Eur (1 193,26 : 2). Draudikas sprendė, kad žuvus S. U. sutuoktiniui, jos mėnesinės pajamos sumažėjo nuo 596,63 Eur iki 417,45 Eur per mėnesį, todėl žuvusiojo sutuoktinė neteko 179,18 Eur per mėnesį (596,63 - 417,45). Kadangi žuvusiojo sutuoktinė prašė draudiko iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ ne periodiniais mokėjimais, o viena iÅ¡moka, atsakovė apskaičiavo, kad laikotarpis nuo R.

U. žuvimo datos (2018 m. birželio 14 d.) iki jam sukaktų 64 metų pensijos amžius (2020 m. rugsėjo 30 d.) sudaro 27,5 mėnesius, todėl iÅ¡mokėjo S. U. 4 927,47 Eur (179,18 × 27,5) vienkartinę iÅ¡mokÄ netekus maitintojo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsėjo 30 d.

31. IeÅ¡kovas VSDFV Klaipėdos skyrius žuvusiojo asmens negautas pajamas skaičiuoja taip: žuvusiojo asmens pajamos sudarė 968,23 Eur per mėnesį, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vyrų vidutinė gyvenimo trukmė ginčo metu buvo 70,62 metai; žuvimo dienÄ R. U. buvo 61 metų amžiaus, todėl jis galėjo gyventi dar 108 mėnesius (arba 9 metus), dėl to S. U. priklauso 1/2 žuvusiojo gautų pajamų, t. y. 52 284,42 Eur (968,23 : 2 × 108).

32. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.284 straipsnio 2 dalį, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sutuoktinis įgyja teisę tik į tÄ Å¾uvusio sutuoktinio pajamų dalį, kuriÄ Å¡is gaudavo realiai; žuvusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi bÅ«ti apskaičiuojama nuo žuvusio sutuoktinio darbo užmokesčio atskaičius mokesčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dėl apdraustojo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Taigi iÅ¡ žuvusiojo asmens gautų pajamų atskaičiuotini mokesčiai.

33. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos Taisyklių 8 punkto nuostatos nagrinėjamai bylai neaktualios. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

Dėl Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo kasacinis teismas yra pasisakęs, kad ji skirta iÅ¡mokos, kuriÄ draudikas iÅ¡moka tiesiogiai nukentėjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti, tačiau ji neapibrėžia santykių tarp draudiko ir socialinio draudimo įstaigos, pastarajai pareiÅ¡kus reikalavimÄ draudikui CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2014). Todėl ieÅ¡kovo teiginiai, kad draudikas, apskaičiuodamas žuvusiojo sutuoktinei padarytos žalos dydį, nepagrįstai S. U. pajamas sumažino mokėtina mokesčių suma, atmetami kaip nepagrįsti.

34. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turėjo teisę gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po jo mirties. Å ie asmenys taip pat turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje apibrėžtas atlygintinos žalos dydis – asmenims, turintiems teisę į žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turėjo teisę gauti mirusiajam esant gyvam.

35. Sutuoktinių teisė į iÅ¡laikymÄ kyla iÅ¡ CK 3.27 straipsnio, nustatančio sutuoktinių pareigÄ vienas kitÄ remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taigi, sutuoktinių tarpusavio materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todėl vien aplinkybė, kad žuvęs asmuo gaudavo didesnį ar mažesnį darbo užmokestį, nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, jog vienas sutuoktinis prisidėjo prie Å¡eimos, taip pat kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, kad nepatyrė turtinės žalos dėl sutuoktinio netekimo.

Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje Å¡ios kategorijos bylose, pažymėta, kad netektas asmens turtinio pobÅ«džio iÅ¡laikymas gali bÅ«ti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto iÅ¡laikymo netekimas, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2015).

Ä®statymo nustatytas materialinio rėmimo, prisidėjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrÄ ekonominę vertę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015). Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi Å¡ias savo abipuses pareigas (pagalbos Å«kyje ar buityje) sutuoktiniai vykdė santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių mirÅ¡ta, iÅ¡ esmės nėra.

Tokiais atvejais preziumuotina, kad likęs gyvas sutuoktinis iÅ¡ sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinę paramÄ , lygiÄ pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2014).

36. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Tarp jų – pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio <...> taip pat iÅ¡ kiekvieno sutuoktinio darbinės (darbo užmokesčio) ar intelektinės veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, paÅ¡alpos ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslines iÅ¡mokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

37. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais, kad nustatant S. U., turinčiai teisę į dėl sutuoktinio gyvybės atėmimo patirtos žalos atlyginimÄ , mokėtino atlyginimo (turtinės žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos pačios galimybę iÅ¡laikyti save. Nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad S. U. gimimo data yra (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) metai), jos senatvės pensijos amžius 63,8 metai (senatvės pensijos amžiaus sukakties data – 2022 m. birželio 27 d.). IÅ¡ VSDFV Klaipėdos skyriaus į bylÄ pateiktos pažymos į 2019 m. birželio 6 d. praÅ¡ymÄ nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. S. U. dirbo AB „Lietuvos paÅ¡tas“, nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. gegužės 29 d. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausioje rinkimų komisijoje ir gavo pajamų; nuo 2019 m. gegužės 2 d. iki 2019 m. gegužės 22 d. gavo ligos iÅ¡mokÄ .

38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad bylos nagrinėjimo metu nėra galimybės nustatyti (apskaičiuoti) ateityje (po 2020 m. rugsėjo 30 d.) žuvusiojo sutuoktinės patirtino žalos dydžio, į kurį ieÅ¡kovas turi regreso teisę, nes VSDFV Klaipėdos skyrius nepateikė jokių duomenų, susijusių su žalos, mokėtinos ateityje ilgÄ laikotarpį (nuo 2020 m. rugsėjo 30 d. iki R. U. vidutinės gyvenimo trukmės (70,62 metų arba 2027 metų)) skaičiavimu. Taip pat nepateikė duomenų, susijusių su dabartine S. U. Å¡eimine ir darbine padėtimis, o įvertinti kokia bus S. U. Å¡eiminė ir / ar darbinė padėtis ateityje neįmanoma.

39. Tais atvejais, kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, tačiau nėra galimybės nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į šalių pateiktus apskaičiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaičiavimo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, draudikas teisingai apskaičiavo S. U. mokėtinÄ dėl sutuoktinio žūties 4 927,45 Eur (179,18 × 27,5) dydžio iÅ¡mokÄ , taip pat pagrįstai sprendė, jog iÅ¡laikymas žuvusiojo sutuoktinei skaičiuojamas nuo R. U. žuvimo datos (2018 m. birželio 14 d.) iki jam sukaktų senatvės pensijos amžius (2020 m. rugsėjo 30 d.), t. y. už 27,5 mėnesius ir ateityje peržiÅ«rint, t. y. vertinant, ar pasikeitė / nepasikeitė aplinkybės, turinčios tiesioginę reikÅ¡mę periodinėmis iÅ¡mokomis bei jų dydžiui (S. U. nesudarė santuokos ir nėra iÅ¡laikoma kito asmens, yra darbinga, toliau gauna pajamas ir pan.).

41. Byloje tarp Å¡alių nėra ginčo, kad R. U. mirties atveju jo tėvas turi teisę į žalos atlyginimÄ kaip buvęs faktinis iÅ¡laikytinis (CK 6.284 straipsnis; NADPLSDÄ® 27 straipsnis; TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 5 dalis). Tačiau byloje tarp Å¡alių kilo ginčas, ar J. U. buvo žuvusiojo realiai iÅ¡laikomas.

42. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnamečiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus ir jais rÅ«pintis. IÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesčiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kurie turi ir ekonominę vertę.

43. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas žuvusiojo tėvo patirtÄ turtinę žalÄ Ä¯rodinėja:

i) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4858, kurios duomenimis, J. U. pajamų, kurios būtų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo, ii) VSDFV Klaipėdos skyriaus 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4860, kurios duomenimis, J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvės pensija, kuri 2019 metais buvo perskaičiuota ir mokama 256,08 Eur senatvės pensija, taip pat mokama 23,20 Eur valstybinė našlių pensija.

44. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, pagrindžiantys nukentėjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-130/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-338/2014). Tačiau, kai atsakovas neigia duomenų apie apskaičiuotas ir iÅ¡mokėtas draudimo iÅ¡mokas tinkamumÄ apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai nustatyti, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.).

45. Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad nenustatė aplinkybių, jog žuvusiojo tėvas buvo iÅ¡laikomas sÅ«naus ir byloje nėra jokių duomenų, kad dėl sÅ«naus netekties J. U. patyrė turtinę žalÄ , negautų pajamų forma. IeÅ¡kovas teigia, kad garbingo amžiaus žuvusiojo tėvui nebejotinai buvo reikalinga sÅ«naus pagalba, tačiau nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų: su kuo ir kur gyveno (gyvena) žuvusiojo tėvas (sÅ«naus žuvimo metu buvo 89 metai), ar jam kaip gavusiam pragyvenimui bÅ«tinas lėšas (pensijas) buvo papildomai teikiama sÅ«naus pagalba natÅ«ra arba kokia nors kita pagalba.

46. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimo dalį, dėl priteisimo iÅ¡ atsakovės J. U. iÅ¡mokėtos 24 261,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus, kaip neįrodytÄ , kadangi negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai, kuomet nenustatytas jų buvimo realumas, negali bÅ«ti atlyginami. Žuvusiojo tėvo neabejotinai patirti iÅ¡gyvenimai dėl sÅ«naus netekties nėra vertinami kaip turtinė žala.

47. Atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės 304 Eur žalos atlyginimÄ (laidojimo paÅ¡alpÄ ). Viena iÅ¡ paramos mirties atveju rūšių yra laidojimo paÅ¡alpa, kuri finansuojama iÅ¡ valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams (Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo (toliau ir – PMAÄ®) 3 straipsnio 1 punktas, 4 straipsnio 1 dalis). Parama mirties atveju skiriama savivaldybės administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybės administracijos valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, sprendimu, jeigu kreipimosi ir sprendimo priėmimo metu laidojantis asmuo turi teisę į paramÄ mirties atveju (PMAÄ® 10 straipsnis).

Laidojimo paÅ¡alpa yra 8 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio; laidojimo paÅ¡alpos dydis apskaičiuojamas pagal tÄ mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo paÅ¡alpÄ , galiojusį bazinės socialinės iÅ¡mokos dydį (PMAÄ® 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 924, galiojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., buvo patvirtinusi bazinės socialinės iÅ¡mokos dydį – 38 Eur. Taigi žuvusiojo R. U. laidojimo paÅ¡alpa sudarė 304 Eur (38 Eur × 8).

Žuvusiojo sutuoktinė S. U. 2018 m. liepos 9 d. prašyme dėl žalos atlyginimo AB „Lietuvos draudimas“ nurodė, kad turėjo 2 500 Eur laidojimo išlaidų.

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės pagal PMAÄ® žuvusiojo Å¡eimai (sutuoktinei) iÅ¡mokėtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ , nes draudikas padengia laidojimo iÅ¡laidas tiek, kiek pagal draudikui pateiktus dokumentus, pagrindžiančius žuvusiojo laidojimo iÅ¡laidas, jos virÅ¡ijo gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 ir 6 dalys; Taisyklių 55 dalis). Dėl bylos procesinės baigties 49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės ir proceso teisės normas, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

50. Dėl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai Dalia Kačinskienė Antanas Rudzinskas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė