bd97bc48-e9a3-4a23-b4bc-2851e88c933a · Lietuvos apeliacinis teismas
Legislator summary
AI generated? CivilinÄ byla Nr. e2A-452-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Dalios KaÄinskienÄs, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus ir atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei âLietuvos draudimasâ dÄl žalos atlyginimo priteisimo.
Legislator headnote
AI generatedbd97bc48-e9a3-4a23-b4bc-2851e88c933a · Lietuvos apeliacinis teismas: ValstybÄs pareigos teikti socialinÄ paramÄ perkÄlimas žalÄ padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalÄ padarÄs asmuo tokiu atveju privalÄtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarÄ. Kai socialinio draudimo įstaigos iÅ¡moka iÅ¡mokas sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDÄ® 31 straipsniu, įgyja regreso teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį, taÄiau tik tiek, kiek jų iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokos skirtos apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai kompensuoti.
Full text
? CivilinÄ byla Nr. e2A-452-798/2020 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00632-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.16; 2.6.10.5.2.17; 2.6.10.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. birželio 18 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisÄjų Dalios KaÄinskienÄs, Antano Rudzinsko (kolegijos pirmininkas ir praneÅ¡Äjas) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienÄs, teismo posÄdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinÄjo ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus ir atsakovÄs akcinÄs bendrovÄs âLietuvos draudimasâ apeliacinius skundus dÄl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimo civilinÄje byloje pagal ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus ieÅ¡kinį atsakovei akcinei bendrovei âLietuvos draudimasâ dÄl žalos atlyginimo priteisimo.
TeisÄjų kolegija n u s t a t Ä : I. GinÄo esmÄ 1. Byloje sprendžiamas klausimas dÄl ieÅ¡kovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos KlaipÄdos skyriaus (toliau ir â VSDFV KlaipÄdos skyrius) atgrÄžtinio reikalavimo atsakovei akcinei bendrovei (toliau ir â AB) âLietuvos draudimasâ (toliau ir â draudikas) dÄl žalos atlyginimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmÄ 2. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies â priteisÄ ieÅ¡kovui VSDFV KlaipÄdos skyriui iÅ¡ atsakovÄs AB âLietuvos draudimasâ 5 231,47 Eur žalos atlyginimÄ , priteisÄ valstybei iÅ¡ atsakovÄs 105 Eur bylinÄjimosi iÅ¡laidų; likusiÄ ieÅ¡kinio dalį atmetÄ.
3. Teismas nustatÄ, kad nagrinÄjamu atveju susiklostÄ situacija, kai ieÅ¡kovas paskyrÄ bei 2018 m. gruodžio 6 d. iÅ¡mokÄjo žuvusiojo sutuoktinei bei tÄvui po 24 261,00 Eur vienkartines draudimo iÅ¡mokas apdraustajam mirus, o atsakovÄ iki 2018 m. spalio 30 d. tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino turtinÄ Å¾alÄ , kuri jai priklausytų iki 2020 m. rugsÄjo 30 d. (iki žuvusiojo senatvÄs pensijos amžiaus). AtsakovÄ teigia, kad, gavÄs iÅ¡ žuvusiojo sutuoktinÄs reikalavimÄ , patikrino, ar negautos pajamos nÄra atlygintos (pvz., kaltininko, socialinio draudimo, savanoriÅ¡kojo draudimo ar pan.), todÄl neturÄjo jokių teisinių pagrindų draudimo iÅ¡mokos nemokÄti.
Draudikas pirmas priÄmÄ sprendimÄ dÄl iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo, todÄl ieÅ¡kovas, vÄliau mokÄdamas iÅ¡mokÄ , galÄjo Å¡iÄ informacijÄ patikrinti. Taigi, atsakovÄ, priimdama sprendimÄ , nežinojo, ar ieÅ¡kovas pripažins įvykį draudžiamuoju. Taip pat atsakovÄs teigimu, asmuo gali ir nesikreipti į valstybinio socialinio draudimo įstaigÄ (pvz., iÅ¡moka gali bÅ«ti mokama tÄvams, vaikams ir pan.), todÄl draudimo bendrovÄ tokiu atveju neturi teisÄs nei atsisakyti mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ , nei šį klausimÄ sustabdyti (įšaldyti).
4. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini vieÅ¡osios teisÄs reglamentavimo sriÄiai, Å¡ių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudÄjų, socialinio draudimo įstaigų) teisÄs ir pareigos nÄra grindžiamos Å¡ių asmenų laisvanoriÅ¡kai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Pareiga mokÄti iÅ¡mokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dÄl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dÄl to, kad remiantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (toliau ir â NADPLSDÄ®), nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisÄs aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigÄ mokÄti tam tikro dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokas.
Nei žalÄ padarÄs asmuo, nei jo civilinÄs atsakomybÄs draudikas nÄra Å¡ių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai. Pastarieji asmenys dÄl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Å ie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinÄs teisÄs normomis. Remiantis bendrosiomis civilinÄ atsakomybÄ reglamentuojanÄiomis normomis, įtvirtintomis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir â CK) 6.245â6.255 straipsniuose, sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybÄs atÄmimu padarytÄ Å¾alÄ .
CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, 3 dalimi nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį. NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nustatyta, kad jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dÄl treÄiojo asmens kaltÄs, tai VSDFV teritorinis skyrius atgrÄžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka, o iÅ¡mokų sumų, įskaitytinų į atlygintinÄ Å¾alÄ , mokamų pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymÄ , dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovÄs. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinÄs atsakomybÄs privalomojo draudimo įstatymo (toliau ir â TPVCAPDÄ®) 19 straipsnio 10 dalis nustato, kad asmenys, kurie teisÄs aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį, pretenzijÄ dÄl iÅ¡mokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinÄ atsakomybÄ apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nÄra, žalÄ padariusiam asmeniui.
TPVCAPDÄ® 19 straipsnio, reglamentuojanÄio iÅ¡mokos mokÄjimo tvarkÄ , 16 punkte numatyta, kad žalos nustatymo ir iÅ¡mokų mokÄjimo tvarkÄ nustato VyriausybÄ. Vadovaudamasi TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 16 dalimi, Lietuvos Respublikos VyriausybÄ yra patvirtinusi Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokÄjimo taisykles (toliau ir â TaisyklÄs), pagal kurių 55 punktÄ socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisÄs aktus dÄl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
Atsakingas draudikas ar biuras moka nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dÄl eismo įvykio mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidos atlyginamos mirusiojo Å¡eimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos virÅ¡ija laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisÄs aktus.
5. Teismas, vadovaudamasis nurodytais teisÄs aktais, sutiko su ieÅ¡kovu, kad atsakovÄ, neįvertinusi ieÅ¡kovo paskirtos ir iÅ¡mokÄtos žuvusiojo sutuoktinei iÅ¡mokos, kuri remiantis kasacinio teismo praktika įstatymų leidÄjo laikoma kompensuojanÄia negautas pajamas, bei iÅ¡mokÄjÄs draudimo iÅ¡mokÄ , nesilaikÄ CK 6.290 straipsnio 1 dalies ir minÄtųjų Taisyklių 55 punkto nuostatų. Teismas sprendÄ, kad aplinkybÄ, jog atsakovÄ iÅ¡mokÄjo žuvusiojo sutuoktinei tam tikro dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , nepaneigia, kad VSDFV KlaipÄdos skyriaus paskirta ir iÅ¡mokÄta vienkartinÄ draudimo iÅ¡moka apdraustajam mirus neatlieka turtinÄs žalos kompensavimo funkcijos, kaip ir nepaneigia ieÅ¡kovo regreso reikalavimo teisÄs. Nors ieÅ¡kovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovÄs visÄ iÅ¡mokÄtÄ jÄ draudimo iÅ¡mokÄ , laikosi pozicijos, kad pagal NADPLSD įstatymo 2 straipsnio 1 dalį nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja dÄl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas Å¡ios rūšies draudimu apdraustiesiems asmenims, o jų mirties dÄl draudžiamųjų įvykių atvejais â jų Å¡eimos nariams, t. y. socialinio draudimo paskirtis â kompensuoti dÄl draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį patenka į žalos apibrÄžimÄ , taÄiau teismų praktikoje nuosekliai yra laikomasi pozicijos, kad minÄtųjų normų pažodinis aiÅ¡kinimas nÄra taikomas tiesiogiai ir besÄ lygiÅ¡kai;
Å¡iuo klausimu yra pasisakÄs tiek Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, tiek Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutarime iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalyje nustatytÄ teisinį reguliavimÄ draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį dÄl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ir jos dalies, kiek ja atlyginama dÄl sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo nukentÄjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinÄ Å¾ala.
Nuosekliai besiformuojanÄioje kasacinio teismo ir žemesnÄs instancijos teismų praktikoje pripažįstama, kad be nuostolių kompensavimo funkcijos, vienkartinÄ draudimo iÅ¡moka, kuriÄ iÅ¡moka žuvusiajam mirus VSDF, atlieka ir kitÄ funkcijÄ â valstybÄs socialinÄs politikos (apsaugos). Tai reiÅ¡kia, kad Å¡iomis iÅ¡mokomis, kurios be kita, yra fiksuoto dydžio, nepriklausomai nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybÄ siekia prisidÄti prie paramos savo gyventojams. TaÄiau Å¡is valstybÄs įsipareigojimas nereiÅ¡kia, kad valstybei iÅ¡mokÄjus Å¡ias iÅ¡mokas, valstybinÄs institucijos įgauna absoliuÄiÄ jų susigražinimo teisÄ.
ValstybÄs pareigos teikti socialinÄ paramÄ perkÄlimas žalÄ padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio nuostatų, taip pat proporcingumo principo, kadangi žalÄ padarÄs asmuo tokiu atveju privalÄtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai jos padarÄ. Kai socialinio draudimo įstaigos iÅ¡moka iÅ¡mokas sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atveju, jos, remiantis CK 6.290 straipsnio 3 dalimis ir NADPLSDÄ® 31 straipsniu, įgyja regreso teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį, taÄiau tik tiek, kiek jų iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokos skirtos apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai kompensuoti.
TodÄl teismas atmetÄ atsakovÄs argumentÄ , kad ieÅ¡kovo iÅ¡mokÄta iÅ¡moka skirta tik valstybÄs teikiamos socialinÄs paramos funkcijai įgyvendinti, dÄl kurios VSDFV KlaipÄdos skyrius neturi atgrÄžtinio reikalavimo teisÄs Å¡ioje dalyje.
6. Teismas iÅ¡ atsakovÄs pateiktų įrodymų nustatÄ, kad žuvusiojo sutuoktinÄ, laikydamasi TPVCAPDÄ® numatytos pretenzijos pateikimo tvarkos, 2018 m. liepos 16 d. pateikÄ reikalavimÄ draudikui dÄl žalos, taip pat dÄl negautų pajamų, atlyginimo. Pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalį, žala, atsiradusi dÄl gyvybÄs atÄmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dÄl maitintojo netekimo. Asmenims, turintiems teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turÄjo teisÄ gauti mirusiajam esant gyvam.
Pagal TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 6 dalį, asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas arba â Å¡io įstatymo 17 straipsnyje nurodytais atvejais â biuras, vadovaudamasis dokumentais, įrodanÄiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, ir medicininÄs apžiÅ«ros pažymomis. Å iuo atveju draudikas Å¡ioje žalos atlyginimo dalyje atliko žalos administravimo veiksmus ir tiesiogiai žuvusiojo sutuoktinei atlygino jos netektas pajamas dÄl vyro netekimo, kuris buvo tiriamas pagal lex specialis (specialiojo) įstatymo nuostatas.
Draudikas atlikÄs tyrimÄ nustatÄ, kad žuvusiojo grynosios pajamos sudarÄ 775,81 Eur. SkaiÄiavimui imtas 12 mÄnesių laikotarpis iki įvykio (nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2018 m. gegužÄs 31 d.), per kurį žuvusysis uždirbo iÅ¡ viso 9 309,77 Eur (9 309,77 Eur : 12 mÄn). Žuvusiojo sutuoktinÄ S. U. uždirbo 417,45 Eur per mÄnesį (analogiÅ¡ka skaiÄiavimo tvarka). Taigi, žuvusiajam uždirbant 775,81 Eur, o jo sutuoktinei 417,45 Eur, bendros Å¡eimos pajamos sudarÄ 1 193,26 Eur. Žuvusiojo sutuoktinei priklauso pusÄ visų Å¡eimos pajamų, nepriklausomai kas jas uždirba (uždirbo).
PusÄ Å¡eimos pajamų sudaro 596,63 Eur (1 193,26 : 2). Skirtumas nuo žuvusiojo sutuoktinÄs gautų pajamų yra 179,18 Eur (596,63 Eur - 417,45 Er) â kas ir laikytina Å¡iuo atveju žuvusiojo sutuoktinÄs prarastomis pajamomis kas mÄnesį. Taigi S. U. pajamos buvo mažesnÄs, o skirtumas sudarÄ 358,36 Eur (775,81 Eur - 417,45 Eur). Atsižvelgus į sutuoktinių pareigÄ iÅ¡laikyti vienas kitÄ bei turto lygių dalių prezumpcijÄ , nustatyta, kad žuvusysis galÄjo teikti 179,18 Eur dydžio iÅ¡laikymÄ sutuoktinei.
Draudimo iÅ¡moka buvo apskaiÄiuota periodiniais mokÄjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukÄs 64 metų senatvÄs pensijos amžiaus ir iÅ¡ÄjÄs į pensijÄ (2020 m. rugsÄjo 30 d.). VÄliau iÅ¡moka bÅ«tų perskaiÄiuota pagal galimÄ pensijos dydį, taip pat vertinant sutuoktinÄs realiai gaunamÄ pensijÄ , kitas pajamas ar iÅ¡mokas. Žuvusiojo sutuoktinei papraÅ¡ius, mokÄjimai iki pensijos iÅ¡mokÄti iÅ¡ karto, o ne periodiniais mokÄjimais. S. U., atsižvelgiant į jos praÅ¡ymÄ , iÅ¡mokÄtas visas negautų pajamų atlyginimas iki vyro pensijos;
Å¡is draudiko sprendimas nebuvo skundžiamas ar kitaip ginÄijamas.
7. Teismas atmetÄ ieÅ¡kovo argumentÄ , kad atsakovÄ, apskaiÄiuodama nukentÄjusiajai padarytos žalos dydį, neteisÄtai žuvusiojo sutuoktinio pajamas sumažino mokÄtina mokesÄių suma. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo teismo formuojamoje praktikoje (civilinÄ byla Nr. 3K-3-682-248/2015) nurodyta, kad apskaiÄiuojant, kokiÄ Å¾alÄ patyrÄ apdraustojo sutuoktinis dÄl jo mirties, turÄtų bÅ«ti imama atitinkama apdraustojo pajamų dalis, atskaiÄius mokesÄius. PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dÄl sutuoktinio mirties.
Teismas vertino, kad ieÅ¡kovas, kritikuodamas atsakovÄs skaiÄiavimÄ , be pagrindo gautinas žuvusiojo sutuoktinio pajamas skaiÄiavo už devynerius metus (108 mÄnesius) pagal statistinÄ vidutinÄ gyvenimo trukmÄ, neįvertinÄs, kad žuvusiojo pajamos jo mirties dienÄ neatitiks pensijos dydžiui, kuri turÄtų bÅ«ti pradÄta skaiÄiuoti po trejų metų (27,5 mÄnesių). DÄl nurodytų aplinkybių ieÅ¡kovo paskaiÄiuota 52 284,42 Eur žala dÄl S. U. sutuoktinio mirties laikytina nepagrįsta.
8. AtsakovÄ pateikÄ detalų S. U. patirtos žalos skaiÄiavimÄ , atliktÄ Å¾alos administravimo metu, kuris atitinka Taisyklių dÄl žalos ir mokÄtinos draudimo iÅ¡mokos nustatymo reikalavimus. Teismas vertino, kad atsakovÄs iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka žuvusiojo sutuoktinei, po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukÄs metų 64 senatvÄs pensijos amžiaus ir iÅ¡ÄjÄs į pensijÄ yra paskaiÄiuota teisÄtai ir teisingai. Vadovaujantis Taisyklių 55 punktu, pagal kurį į atlygintinos žalos dydį įskaitomos socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisÄs aktus dÄl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos.
TodÄl teismas sprendÄ priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 304,00 Eur žalos atlyginimÄ (iÅ¡mokÄtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ ) ir 4 927,47 Eur žalos atlyginimÄ (žuvusio apdraustojo sutuoktinÄs iki 2020 m. rugsÄjo 30 d. patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ ); iÅ¡ viso 5 231,47 Eur.
9. Teismas pažymÄjo, kad atsakovÄ procesiniuose dokumentuose nurodÄ, jog draudimo iÅ¡moka S. U. žalos atlyginimui dÄl maitintojo netekimo buvo apskaiÄiuota periodiniais mokÄjimais po 179,18 Eur iki žuvusysis bÅ«tų sulaukÄs 64 metų senatvÄs pensijos amžiaus, t. y. iki 2020 m. rugsÄjo 30 d., vÄliau iÅ¡moka bÅ«tų perskaiÄiuota pagal galimÄ pensijos dydį, vertinant sutuoktinÄs realiai gaunamÄ pensijÄ , kitas pajamas ar iÅ¡mokas. Teismas vertino, kad atsakovÄ dar nÄra iÅ¡mokÄjusi visos S. U. priklausanÄios draudimo iÅ¡mokos, nes dÄl objektyvių priežasÄių nÄra galimybÄs vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, kas iÅ¡ esmÄs taip pat atitinka Taisyklių nuostatas, numatanÄias, jeigu neįmanoma iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokos vienu kartu dÄl to, kad nukentÄjÄs treÄiasis asmuo nepateikÄ visų iÅ¡mokai mokÄti reikiamų dokumentų arba dÄl objektyvių priežasÄių nÄra galimybÄs vienu metu nustatyti viso žalos dydžio, draudimo iÅ¡moka mokama dalimis per kelis kartus, kad dÄl maitintojo gyvybÄs atÄmimo mokamos periodinÄs draudimo iÅ¡mokos arba visos žalos dydžio vienkartinÄ draudimo iÅ¡moka, atsižvelgiant į asmenų, turinÄių teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ , pasirinktÄ ir su atsakingu draudiku ar Biuru suderintÄ mokÄjimo bÅ«dÄ .
Å ios bylos nagrinÄjimo metu teismas neturi galimybÄs nustatyti po 2020 m. rugsÄjo 30 d. apskaiÄiuotino žalos dydžio, į kurį ieÅ¡kovas turi regreso teisÄ, nes nei viena iÅ¡ Å¡alių Å¡iuo klausimu įrodymų neteikÄ ir, matomai, dÄl objektyvių priežasÄių negalÄjo jų pateikti. Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas pirmiau nurodytų teisÄs aktų pagrindu įgis regreso teisÄ reikalauti iÅ¡ atsakovÄs kompensuoti žalÄ , kuri bus apskaiÄiuota S. U. po 2020 m. rugsÄjo 30 d. pagal pateiktus įrodymus.
10. AtsakovÄ atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodÄ, kad ieÅ¡kovas nepateikÄ jokios informacijos, kad J. U. (žuvusiojo tÄvas) buvo iÅ¡laikomas žuvusiojo, atitinkamai, kad jis patyrÄ turtinÄ Å¾alÄ po sÅ«naus mirties. IeÅ¡kovas nurodÄ, kad žuvusiojo tÄvui atlygino 24 261 Eur dydžio turtinÄ Å¾alÄ , abstrakÄiai motyvuodamas, jog žuvusiojo pajamos buvo nedidelÄs, žuvusiojo tÄvas yra pensininkas, todÄl jam reikalingas iÅ¡laikymas, kuris gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesÄiu, pagalba buityje ar Å«kyje, kurios taip pat turi ekonominÄ vertÄ.
IeÅ¡kovas nepateikÄ teismui įrodymų, patvirtinanÄių aplinkybes, kad žuvÄs sÅ«nus prisidÄjo prie tÄvo iÅ¡laikymo. Žuvusiojo tÄvas, skirtingai nei žuvusiojo sutuoktinÄ, nesikreipÄ tiesiogiai į draudikÄ dÄl negautų pajamų atlyginimo. Draudiko žiniomis, toks reikalavimas nebuvo pateiktas ir baudžiamojoje byloje. Teismo vertinimu, byloje ieÅ¡kovo pateikti įrodymai: 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4858 apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ , pagal kuriÄ J.
U. pajamų, kurios bÅ«tų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo bei 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4860 apie asmeniui iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokas, pagal kuriÄ J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvÄs pensija (2019 metais perskaiÄiuotoji senatvÄs pensija sudarÄ 256,08 Eur) ir valstybinÄ 23,20 Eur naÅ¡lių pensija, taip pat ieÅ¡kovo nurodyti argumentai, kad žuvusiojo tÄvas yra itin garbingo amžiaus (gimimo metai â (duomenys neskelbtini) ir jau pergyvenÄs vidutinÄ vyrų gyvenamÄ jÄ trukmÄ, pakankamas pagrindas atsakovei paneigti duomenų apie apskaiÄiuotas ir iÅ¡mokÄtas draudimo iÅ¡mokas tinkamumÄ bei atitinkamai pagrįsti reikÅ¡mingÄ neatitikimÄ tarp socialinio draudimo iÅ¡mokų ir galimai asmens patirtos žalos apdraustojo tÄvo J.
U. patirtai žalai nustatyti, todÄl tokiu atveju konkretų žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas. TaÄiau ieÅ¡kovas, reikalavimo pagrįstumÄ grindÄs argumentu, kad socialinis draudimas įstatymo nustatytais atvejais kompensuoja draudžiamųjų įvykių negautas pajamas, kurios sudaro įskaitytinos žalos dydį, neteikÄ jokių kitų įrodymų, kurie pagrįstų realų žuvusiojo tÄvo turÄtos žalos dydį, jeigu tokia žala apskritai buvo patirta. TodÄl teismas ieÅ¡kinio dalį dÄl J.
U. iÅ¡mokÄtos 24 261,00 Eur draudimo iÅ¡mokos priteisimo iÅ¡ atsakovÄs atmetÄ kaip nepagrįstÄ . III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai 11. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas VSDFV KlaipÄdos skyrius praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimo dalį, kuria atmesta ieÅ¡kinio reikalavimo dalis, panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 48 522,00 Eur žalos atlyginimo. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus: 11.1.
VÄliausioje kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad laiko kriterijumi laikoma tos paÄios lyties tokiomis pat sÄ lygomis gyvenanÄio asmens vidutinÄ gyvenimo trukmÄ remiantis Statistikos departamento duomenimis, o ne teisÄs į pensijÄ atsiradimo diena (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-405/2014; 2015 m. kovo 9 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015). 11.2. AtsakovÄ, apskaiÄiuodama žuvusiojo sutuoktinei padarytos žalos dydį, nepagrįstai S. U. pajamas sumažino mokÄtina mokesÄių suma.
NagrinÄjamoje byloje žuvusiojo pajamų dalis, kuriÄ gaudavo jo sutuoktinÄ turÄtų bÅ«ti apskaiÄiuojama atsižvelgiant į mirusiojo gautas pajamas, neatskaiÄius mokÄtinų mokesÄių. Taisyklių 8 punkte numatyta, kad žalos dydis dÄl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant, be kita ko, į nukentÄjusio treÄiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentÄjusio treÄiojo asmens darbovietÄs gautus dokumentus, įrodanÄius turÄtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmÄ atitinkanÄiais santykiais susijusios pajamos, atskaiÄius nukentÄjusio treÄiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dÄl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisÄs aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).
DÄl Å¡ios teisÄs normos aiÅ¡kinimo yra pasisakÄs Lietuvos AukÅ¡Äiausiasis Teismas 2014 m. rugsÄjo 17 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408/2014; 2015 m. kovo 9 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015. 11.3. AtsakovÄs pateiktos UAB âEmbritasâ pažymos apie žuvusiajam priskaiÄiuotÄ ir iÅ¡mokÄtÄ darbo užmokestį bei kitas iÅ¡mokas duomenimis, R. U. per 12 mÄnesių iki įvykusio eismo įvykio buvo priskaiÄiuota viso 11 618,80 Eur pajamų. MÄnesio pajamos sudarÄ 968,23 Eur (11 618,80 Eur : 12 mÄn.).
Lietuvos statistikos departamento 2017 m. duomenimis, Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vyrų vidutinÄ gyvenimo trukmÄ buvo 70,62 metai (duomenys tikrinti 2019 m. birželio 10 d. https://osp.stat.gov.lt/documents/10180/3329771/Gyventojai.pdf). Kadangi mirties dienÄ R. U. buvo sulaukÄs 61 metų amžiaus, labiausiai tikÄtina, kad jis galÄjo gyventi dar 9 metus arba 108 mÄnesius, todÄl S. U. dÄl sutuoktinio mirties patirta žala apskaiÄiuotina taip: 968,23 : 2 à 108 = 52 284,42 Eur. VSDFV teritoriniuose skyriuose S. U. kitų iÅ¡mokų (pvz., naÅ¡lių pensijos) dÄl sutuoktinio mirties nÄra paskirtų ir nemokamos.
Taigi S. U. dÄl sutuoktinio mirties padaryta daug didesnÄ turtinÄ Å¾ala nei VSDFV KlaipÄdos skyrius paskyrÄ ir iÅ¡mokÄjo. Be to, S. U. praÅ¡Ä draudiko atlyginti 25 000,00 Eur dydžio nuostolius netekus pajamų dÄl sutuoktinio mirties, t. y. nukentÄjusioji savo patirtÄ Å¾alÄ Ä¯vertino didesne nei VSDFV KlaipÄdos skyriaus iÅ¡mokÄta suma. 11.4. AtsakovÄ, nurodydama, kad S. U. dÄl sutuoktinio žūties neteko 179,18 Eur per mÄnesį pajamų, remiasi skaiÄiavimo metodu, kuris taikomas apskaiÄiuojant draudiko mokÄtinÄ draudimo iÅ¡mokÄ , t. y. draudikas skaiÄiuoja sutuoktinių pajamų skirtumÄ .
TaÄiau pagal vÄliausiÄ kasacinio teismo praktikÄ , apskaiÄiuojant dÄl sutuoktinio žūties nukentÄjusiojo negautas pajamas, imama 1/2 žuvusiojo gautų pajamų dalis. Kadangi žuvusiojo mÄnesio pajamos sudarÄ 968,23 Eur, tai 1/2 Å¡ių pajamų buvo 484,12 Eur (dÄl sutuoktinio žūties S. U. negautos pajamos per mÄnesį). Taip pat kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. lapkriÄio 29 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-620/2013), kad tais atvejais, kai žalÄ sudaro apdrausto asmens gautos socialinio draudimo iÅ¡mokos, tai TPVCAPD asmenis draudžianÄio draudiko prievolÄ atlyginti žalÄ nustatoma socialinio draudimo iÅ¡mokų, skirtų žalai atlyginti, apskaiÄiavimÄ reglamentuojanÄių įstatymų nustatyta tvarka.
Draudiko prievolÄs apimtis yra tokia pati, kaip ir padengianÄios žalÄ socialinio draudimo įstaigos, nevirÅ¡ijant TPVCAPD įstatymo 11 straipsnyje nustatytų žalos atlyginimo ribų. Be to, kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, yra pažymÄjÄs, kad netektas asmens turtinio pobÅ«džio iÅ¡laikymas gali bÅ«ti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto iÅ¡laikymo netekimas, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesÄiu ir pagalba buityje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominÄ vertÄ.
Taigi įstatymo nustatytas materialinio rÄmimo, prisidÄjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis. Ä® nurodytus kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus pirmosios instancijos teismas neatsižvelgÄ. 11.5. Galiausiai skundžiamo sprendimo dalis dÄl atmesto reikalavimo dalies, dÄl J. U. iÅ¡mokÄtos 24 261,00 Eur vienkartinÄs draudimo iÅ¡mokos priteisimo, yra nepagrįsta ir neatitinka teismų praktikos.
IeÅ¡kovas pateikÄ Å¾uvusiojo tÄvui paskirtos iÅ¡mokos apskaiÄiavimÄ ir iÅ¡mokÄjimÄ pagrindžianÄius dokumentus. AtsakovÄ jokių argumentų (skaiÄiavimų), paneigianÄių, kad žuvusiojo tÄvas nepatyrÄ turtinÄs žalos dÄl sÅ«naus žūties, nepateikÄ. Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimÄ patvirtina, kad J. U. jokių kitų pajamų negauna, jam mokamos tik senatvÄs ir valstybinÄ naÅ¡lių pensijos, kurios nevirÅ¡ija VyriausybÄs nustatyto minimalaus darbo užmokesÄio dydžio.
Žuvusiojo tÄvas yra itin garbingo amžiaus ir Å¡i aplinkybÄ ne paneigia, bet prieÅ¡ingai â įrodo, kad jam reikalingas iÅ¡laikymas įvairia forma (priežiÅ«ra, pagalba buityje, natÅ«ra ir pan.) Teismui vertinant, kad VSDFV KlaipÄdos skyriaus pateiktų įrodymų nepakanka įrodyti J. U. padarytos turtinÄs žalos dydį, jos dydį turi nustatyti teismas.
12. Apeliaciniame skunde atsakovÄ AB âLietuvos draudimasâ praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimo dalį, kuria priteistas iÅ¡ atsakovÄs 5 231,47 Eur žalos atlyginimas panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â Å¡iÄ ieÅ¡kinio dalį atmesti. Nurodo Å¡iuos apeliacinio skundo argumentus: 12.1. AtsakovÄ sutinka, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje numatyta taisyklÄ, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos ir sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį (Taisyklių 55 punktas).
DÄl to draudikas, mokÄdamas draudimo iÅ¡mokÄ ir turÄdamas informacijÄ , kad nukentÄjÄs asmuo gavo žalos atlyginimÄ iÅ¡ socialinio draudimo įstaigos â iÅ¡mokÄ sumažina mokÄtina suma, jeigu socialinio draudimo įstaiga atlygino žalÄ visa apimtimi. Taip pat atsakovÄ sutinka, kad, jeigu draudikui apskaiÄiuojant nuostolių dydį, paaiÅ¡kÄtų aplinkybÄ, jog nuostolius atlygino kiti asmenys (kt. draudimo įstaigos, socialinio draudimo įstaiga ir kt.) draudikas turÄtų teisÄ draudimo iÅ¡mokos nemokÄti, taip iÅ¡vengdamas dvigubo žalos atlyginimo.
TaÄiau Å¡iuo atveju draudikas patikrino ir nenustatÄ, kad kiti subjektai (taip pat ieÅ¡kovas) buvo iÅ¡mokÄjÄ iÅ¡mokas žuvusiojo sutuoktinei. Pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatÄ faktines aplinkybes, t. y. kada draudikas ir ieÅ¡kovas priÄmÄ sprendimus, taip pat nepagrįstai nurodÄ, kad atsakovÄ neįvertino žuvusiojo sutuoktinei paskirtos ir iÅ¡mokÄtos iÅ¡mokos. PrieÅ¡ingai, tuo metu, kai draudikas apskaiÄiavo nukentÄjusiosios netektas pajamas ir jas atlygino, ieÅ¡kovas dar nebuvo iÅ¡mokÄjÄs žuvusiojo sutuoktinei iÅ¡mokos, į kuriÄ Ä¯skaiÄiuotas ir negautų pajamų kompensavimas, t. y. draudikas gavo S. U. 2018 m. liepos 16 d. reikalavimÄ atlyginti nuostolius, įskaitant negautas pajamas, 2018 rugpjÅ«Äio 8 d. apskaiÄiavo žalÄ (4 927,47 Eur iki 2020 m. rugsÄjo 30 d.) ir 2018 m. rugsÄjo 11 d. lÄÅ¡as iÅ¡mokÄjo S. U., o ieÅ¡kovas sprendimus iÅ¡mokÄti 48 522,00 Eur iÅ¡mokÄ lygiomis dalimis žuvusiojo sutuoktinei ir tÄvui priÄmÄ 2018 m. lapkriÄio 29 d. bei iÅ¡mokÄjo 2018 m. gruodžio 3 d. 12.2.
Draudikas, gavÄs reikalavimÄ iÅ¡ nukentÄjusiųjų asmenų privalo jį vertinti TPVCAPDÄ® nustatytais terminais (Draudimo įstatymo 98 straipsnio 2 dalis). Jei draudikas vengia priimti sprendimÄ dÄl nuostolių atlyginimo (vilkina žalos administravimÄ ), dÄl to jam gali kiti pasekmÄs â mokami delspinigiai (TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 4 dalis). Žuvusiojo artimieji turi teisÄ, bet ne prievolÄ kreiptis į VSDFV dÄl vienkartinÄs iÅ¡mokos gavimo ir Å¡i iÅ¡moka yra iÅ¡mokama nepriklausomai nuo to kiek asmenų kreipÄsi.
Be to, nukentÄjusiajam iÅ¡mokama fiksuota vienkartinÄ iÅ¡moka (nevertinat faktiÅ¡kai asmens patirtų nuostolių, nes tai daro draudikas, gavÄs reikalavimÄ tiesiogiai arba atgrÄžtinį reikalavimÄ iÅ¡ ieÅ¡kovo). 12.3. Ä®siteisÄjÄs skundžiamas sprendimas reikÅ¡tų, kad draudikas du kartus atlygino netektas pajamas: vienÄ kartÄ tiesiogiai nukentÄjusiajai ir antrÄ kartÄ â ieÅ¡kovui. Toks teismo sprendimas prieÅ¡tarauja žalos atlyginimo instituto prasmei. Taip pat įsiteisÄjus skundžiamam sprendimui, draudikas sprÄstų dÄl galimybÄs susigrÄ Å¾inti S. U. iÅ¡mokÄtÄ iÅ¡mokÄ (skundžiamas sprendimas turÄs įtakos S. U. teisÄms ir pareigoms). 12.4.
IeÅ¡kovas laidojimo paÅ¡alpos nemokÄjo ir negali pretenduoti į jos atlyginimÄ . IÅ¡ skundžiamojo sprendimo motyvų neaiÅ¡ku, kodÄl teismas sprendÄ priteisti bÅ«tent 304,00 Eur, kai draudikas, remdamasis Taisyklių 55 punktu, laidojimo paÅ¡alpÄ minusavo iÅ¡ turtinÄs žalos atlyginimo, mokÄtino nukentÄjusiajai, nes laidojimo iÅ¡laidas padengÄ laidojimo paÅ¡alpa. NukentÄjÄ asmenys negali du kartus gauti žalos laidojimo iÅ¡laidoms padengti atlyginimo.
13. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovÄ praÅ¡o skundÄ atmesti. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su ieÅ¡kovo apeliaciniu skundu argumentus: 13.1. NukentÄjÄs asmuo kreipÄsi į ieÅ¡kovÄ ir atsakovÄ dÄl draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokÄjimo. AtsakovÄ atliko žalos administravimo veiksmus, vertino informacijÄ apie žuvusiojo sutuoktinÄs netektas pajamas ir tiksliai apskaiÄiavo nuostolių dydį. Å ie duomenys yra pateikti į bylÄ . IeÅ¡kovas, prieÅ¡ingai, netyrÄ ir nevertino duomenų apie žuvusiojo sutuoktinÄs realiai netektas pajamas, o iÅ¡mokÄjo valstybÄs nustatyto dydžio iÅ¡mokÄ pagal žuvusiojo sutuoktinÄs ir tÄvo praÅ¡ymus.
IeÅ¡kovas nuo 2019 m. vasario 28 d. žinojo atsakovÄs pozicijÄ dÄl žuvusiojo sutuoktinÄs pajamų apskaiÄiavimo, taÄiau bylos nagrinÄjimo pirmosios instancijos teismo metu paaiÅ¡kinimų ir įrodymų nepateikÄ. Draudimo bendrovei pateikus informacijÄ , kad iÅ¡mokÄta draudimo iÅ¡moka galimai virÅ¡ija faktiÅ¡kai patirtÄ Å¾alÄ , ieÅ¡kovas turi pareigÄ pateikti savo skaiÄiavimus dÄl praÅ¡omos atlyginti žalos (pagrįsti reikalavimÄ ). 13.2. Draudikas apskaiÄiavo negautas pajamas, t. y.
S. U. neteko 179,18 Eur pajamų per mÄnesį (596,63 Eur - 417,45 Eur). Teismų praktika bylose dÄl sutuoktinio pajamų dalies yra besiformuojanti, taÄiau atvejai, kai formaliai priteisiama 1/2 sutuoktinio algos yra nepagrįsti. Toks skaiÄiavimas (1/2 sutuoktinio algos) neatspindi Å¡eimos turto bendrumo ir netektų pajamų realumo taisyklių. 13.3. IeÅ¡kovo argumentai, kad negautos pajamos turi bÅ«ti skaiÄiuojamos neatskaiÄius mokesÄių yra nepagrįsti. IeÅ¡kovas siekia dirbtinai padidinti negautas pajamas, nes mokesÄiai nuo pajamų yra atskaitomi ir Å¡ioje dalyje žuvusiojo Å¡eimos nariai lÄšų negavo.
Negautas pajamas skaiÄiuoti neatskaiÄius mokesÄių yra netikslinga (žr. Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartį civilinÄje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). 13.4. AtsakovÄ draudimo iÅ¡mokÄ skaiÄiavo iki žuvusiojo senatvÄs pensijos. Å i riba pasirinkta kaip atskaitos riba ir neturÄjo pagrindo vertinti kaip Å¡eimos pajamos pasikeis ateityje. IeÅ¡kovas nepateikÄ Ä¯rodymų kokio dydžio pensija priklausytų ir bÅ«tų mokama žuvusiojo sutuoktinei (kad atsakovÄ iÅ¡ anksto galÄtų vertinti S. U. negautas pajamas).
AtsakovÄ iÅ¡mokas skaiÄiavo pagal faktÄ ir S. U. draudimo iÅ¡mokos apskaiÄiavimo bei dydžio neskundÄ. 13.5. AtsakovÄ nenustatÄ, kad žuvusiojo tÄvas iÅ¡laikomas, todÄl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad J. U. dÄl sÅ«naus netekties turtinÄs žalos negautų pajamų forma nepatyrÄ. Ä® bylÄ pateikti įrodymai, kad J. U. gauna senatvÄs ir valstybinÄ pensijas, t. y. nedideles, pragyvenimui reikalingas pajamas (256,08 Eur). Žuvusiojo pajamos buvo nedidelÄs ir jų dalis buvo skiriama Å¡eimai, todÄl akivaizdu, kad žuvusysis negalÄjo prisidÄti dar ir prie tÄvo finansinÄs padÄties gerinimo.
Byloje nÄra įrodymų, kad žuvusysis dalį savo mÄnesio pajamų skirdavo tÄvui. Žuvusiojo tÄvas nebuvo pirmosios instancijos teismo apklaustas, siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti nurodytas aplinkybes. Taip pat byloje nÄra įrodymų: kur, su kuo gyveno (gyvena) žuvusiojo tÄvas, kas jam padÄjo (padeda) buityje. IeÅ¡kovas nepateikÄ skaiÄiavimų dÄl dalies nuostolių, susijusių su teiginiais, kad žuvusiojo tÄvas buvo žuvusiojo iÅ¡laikomas, nes yra pragyvenÄs vidutinÄ statistinÄ gyvenimo trukmÄ.
Net ir pripažinus, kad žuvusiojo tÄvas buvo žuvusiojo iÅ¡laikomas, J. U. turÄtų bÅ«ti mokama periodinÄ iÅ¡moka kas mÄnesį, bet ne visa suma iÅ¡ karto. DÄl to ieÅ¡kovas turÄtų regreso teisÄ Ä¯ tokiÄ netektų pajamų dalį, kuri priklausytų nuo žuvusiojo tÄvo iÅ¡gyvenimų laiko, o ne teorinio skaiÄiavimo.
14. Atsiliepime į atsakovÄs apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o skundo netenkinti. Nurodo Å¡iuos nesutikimo su atsakovÄs apeliaciniu skundu argumentus: 14.1. AtsakovÄs skundo argumentai prieÅ¡tarauja CK 6.290 straipsnio 1 dalies, TPVCAPDÄ® 19 straipsnio 10 daliai bei Taisyklių 55 punkto nuostatoms, kurios įpareigoja draudikÄ , mokantį draudimo iÅ¡mokÄ , įskaityti socialinio draudimo iÅ¡mokas, mokamas pagal socialinį draudimÄ reguliuojanÄius teisÄs aktus, į atlygintos žalos dydį. TodÄl atsakovÄ privalÄjo į S. U. mokÄtinÄ turtinÄs žalos dydį įskaityti ieÅ¡kovo iÅ¡mokÄtÄ vienkartinÄ draudimo iÅ¡mokÄ apdraustajam mirus. 14.2.
AtsakovÄ turÄjo kreiptis į VSDFV su paklausimu (praÅ¡ymu dÄl informacijos pateikimo), ar VSDFV gavo nukentÄjusiųjų praÅ¡ymus dÄl socialinio draudimo iÅ¡mokų gavimo ir iÅ¡mokÄjimo. AtsakovÄ Å¡iuo klausimu argumentų nepateikÄ. 14.3. IeÅ¡kovas nesutinka su atsakove, kad įsiteisÄjÄs teismo sprendimas reikÅ¡, kad draudikas žalÄ atlygino du kartus â nukentÄjusiajai ir ieÅ¡kovui. AtsakovÄ turÄjo žinoti, kad nukentÄjusios žala pagal įstatymus kompensuojama, sumokant atitinkamÄ iÅ¡mokÄ , todÄl draudikas turÄjo iÅ¡mokÄti tÄ dalį turtinÄs žalos atlyginimo, kurios nepadengÄ ieÅ¡kovo iÅ¡mokÄta S. U. socialinio draudimo iÅ¡moka.
TeisÄjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. ApeliacinÄs instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybÄs, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados DÄl bylos nagrinÄjimo ribų 15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir â CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinÄjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. ApeliacinÄs instancijos teismas nagrinÄja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenÄs ar valstybÄs teisÄs ir teisÄti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
ApeliacinÄs instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nÄra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliuÄių sprendimo negaliojimo pagrindų. AbsoliuÄių ginÄijamo sprendimo negaliojimo pagrindų teisÄjų kolegija nenustatÄ. DÄl byloje nustatytų faktinių aplinkybių 16. 2018 m. birželio 14 d. apie 18 val. 22 min. kelyje (duomenys neskelbtini), 104 km 580 m, (duomenys neskelbtini), P. J., vairuodamas automobilį âAudi A4 Avantâ, elgÄsi neatsargiai, nesilaikÄ visų bÅ«tinų atsargumo priemonių (nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių ir kitų asmenų saugumui), deÅ¡inÄs pusÄs ratais užvažiavo ant žvyruoto kelkraÅ¡Äio, dÄl to nesuvaldÄ automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡ingos krypties eismo juostÄ ir susidÅ«rÄ su R.
U., pakeliui iÅ¡ darbo, vairuojamu automobiliu âVolvo V40â. Å io eismo įvykio metu R. U. žuvo, eismo įvykio kaltininku pripažintas P. J.. Transporto priemonÄs valdytojo P. J. civilinÄ atsakomybÄ Ä¯vykio dienÄ buvo apdrausta AB âLietuvos draudimas pagal TPVCAPDÄ® nuostatas. Žuvusiojo asmens sutuoktinÄ S. U. 2018 m. liepos 9 d. kreipÄsi į AB âLietuvos draudimasâ su praÅ¡ymu dÄl žalos atlyginimo: 25 000 Eur netektų pajamų, 65 000 Eur neturtinÄs žalos, 2 500 Eur laidojimo ir 2 500 Eur kapavietÄs sutvarkymo iÅ¡laidų.
Draudikas atliko žalos administravimo veiksmus, nustatÄ periodinių iÅ¡mokų dydį ir žuvusiojo sutuoktinei atlygino iÅ¡ viso 4 927 Eur negautų pajamų dÄl vyro netekimo nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsÄjo 30 d. Taip pat žuvusiojo asmens sutuoktinÄ ir tÄvas kreipÄsi VSDFV KlaipÄdos skyrių su 2019 m. rugsÄjo 7 d. praÅ¡ymu dÄl vienkartinÄs draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo. IeÅ¡kovas VSDFV KlaipÄdos skyrius 2018 m. rugpjÅ«Äio 29 d. sprendimu Nr. VPA_SP5-3853, eismo įvykį, kurio metu žuvo R.
U., pripažino draudžiamuoju įvykiu ir VSDFV KlaipÄdos skyriaus 2018 m. lapkriÄio 29 d. sprendimų Nr. VPA_SP5-5317 ir Nr. VPA_SP5-5318 pagrindu mirusiojo apdraustojo R. U. sutuoktinei S. U. ir tÄvui J. U. paskyrÄ bei 2018 m. gruodžio 3 d iÅ¡mokÄjo lygiomis dalimis 48 522,00 Eur (po 24 261,00 Eur) vienkartinÄ socialinio draudimo iÅ¡mokÄ . DÄl turtinÄs žalos atlyginimo 17. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinÄs ir moralinÄs žalos atlyginimÄ nustato įstatymas.
BÅ«tinumas atlyginti asmeniui padarytÄ materialinÄ ir moralinÄ Å¾alÄ yra konstitucinis principas (Konstitucinio Teismo 1997 m. sausio 20 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d., 2010 m. vasario 3 d., 2010 m. gegužÄs 13 d. nutarimai). Konstitucija imperatyviai reikalauja įstatymu nustatyti tokį teisinį reguliavimÄ , kad asmuo, kuriam neteisÄtais veiksmais buvo padaryta žala, visais atvejais galÄtų reikalauti teisingo tos žalos atlyginimo ir tÄ atlyginimÄ gauti (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjÅ«Äio 19 d., 2009 m. kovo 27 d., 2010 m. gegužÄs 13 d. nutarimai).
18. Konstitucinis Teismas 2012 m. balandžio 18 d. nutarime konstatavo, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra socialinio draudimo santykius reguliuojanÄiuose įstatymuose (be kita ko NADLSDÄ®) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams apdrausto asmens sužalojimo ar jo gyvybÄs atÄmimo atvejais. Socialinio draudimo įstaigos įgyja reikalavimo teisÄ Ä¯ žalÄ padariusį asmenį dÄl tokio dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokos ir jo dalies, kiek ja atlyginama sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo nukentÄjusiajam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams padaryta turtinÄ Å¾ala.
19. Kasacinis teismas pažymÄjo, kad esant įstatymuose numatytoms sÄ lygoms nukentÄjusiojo asmens patirta žala kompensuojama, be kita ko, mokant jam atitinkamÄ iÅ¡mokÄ iÅ¡ Valstybinio socialinio draudimo fondo lÄšų (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-64/2014).
20. Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo teisiniai santykiai priskirtini vieÅ¡osios teisÄs reglamentavimo sriÄiai, Å¡ių teisinių santykių dalyvių (apdraustųjų, draudÄjų, socialinio draudimo įstaigų) teisÄs ir pareigos nÄra grindžiamos Å¡ių asmenų laisvanoriÅ¡kai prisiimtais įsipareigojimais, o remiasi imperatyviu teisiniu reguliavimu, kurio asmenys negali nesilaikyti. Pareiga mokÄti iÅ¡mokas valstybinio socialinio draudimo įstaigai kyla ne vien dÄl to, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, bet ir dÄl to, kad remiantis NADPLSDÄ® nuostatomis toks įvykis kvalifikuojamas kaip draudžiamasis, ir įvykus tokiam įvykiui teisÄs aktai valstybinio socialinio draudimo įstaigai nustato pareigÄ mokÄti tam tikro dydžio socialinio draudimo iÅ¡mokas.
Nei žalÄ padarÄs asmuo, nei jo civilinÄs atsakomybÄs draudikas nÄra Å¡ių socialinio draudimo teisinių santykių dalyviai (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-552/2014). Pastarieji asmenys dÄl žalos padarymo fakto tampa žalos atlyginimo teisinių santykių dalyviais. Å ie teisiniai santykiai reglamentuojami privatinÄs teisÄs normomis, įtvirtintomis CK 6.245â6.255 straipsniuose, pagal kuriuos sprendžiamas socialinio draudimo įstaigos reikalavimas atlyginti sveikatos sužalojimu ar gyvybÄs atÄmimu padarytÄ Å¾alÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-133-313/2015).
21. Asmenims, turintiems teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turÄjo teisÄ gauti mirusiajam esant gyvam. TeisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turÄjo teisÄ gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnameÄiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tÄvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimÄs po jo mirties. Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas, vadovaudamasis dokumentais, įrodanÄiais padarytos žalos aplinkybes, faktÄ ir dydį, ir medicininÄs apžiÅ«ros pažymomis (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 6 dalis). TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad žala, atsiradusi dÄl gyvybÄs atÄmimo, yra laidojimo ir su tuo susijusios iÅ¡laidos bei iÅ¡laidos žalos atlyginimui dÄl maitintojo netekimo.
22. Eismo įvykių metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo iÅ¡mokos mokÄjimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos VyriausybÄs 2004 m. birželio 23 nutarimu Nr. 795 (toliau ir â TaisyklÄs), 1 dalyje nurodyta, kad TaisyklÄs reglamentuoja žalos, padarytos eismo įvykio metu ar atsiradusios vÄliau kaip eismo įvykio padarinys, administravimÄ ir draudimo iÅ¡mokos mokÄjimÄ dÄl eismo įvykio, kuriam įvykus transporto priemonÄs valdytojui dÄl nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui padarytos žalos kyla civilinÄ atsakomybÄ ir pagal TRVCAPDÄ® turi bÅ«ti mokama draudimo iÅ¡moka.
Pagal Taisyklių 55 dalį socialinio draudimo iÅ¡mokos, ligos paÅ¡alpos, netekto darbingumo pensijos ar kompensacijos, mokamos pagal teisÄs aktus dÄl eismo įvykio metu patirto sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo, ir laidojimo paÅ¡alpos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį. Atsakingas draudikas ar Biuras moka nukentÄjusiam treÄiajam asmeniui likusios žalos dydžio draudimo iÅ¡mokÄ , kiek jos nepadengia socialinis draudimas ir privalomasis sveikatos draudimas. Jeigu asmuo dÄl eismo įvykio mirÅ¡ta, jo laidojimo iÅ¡laidos atlyginamos mirusiojo Å¡eimos nariams arba kitiems jį laidojusiems asmenims tiek, kiek jos virÅ¡ija laidojimo paÅ¡alpas, gautas pagal teisÄs aktus.
23. NADPLSD įstatymo 31 straipsnyje nurodyta, jeigu iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dÄl treÄiojo asmens kaltÄs, tai VSDFV teritorinis skyrius atgrÄžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens CK nustatyta tvarka, o iÅ¡mokų sumas, įskaitytinas į atlygintinos žalos, mokamos pagal TPSVCAPDÄ®, dydį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui kompensuoja draudimo bendrovÄs. CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybÄs atÄmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį.
24. AtsakovÄ teigia, kad gavusi žuvusiojo sutuoktinÄs praÅ¡ymÄ dÄl draudimo iÅ¡mokos iÅ¡mokÄjimo negalÄjo laukti kol pastaroji arba kiti žuvusiojo Å¡eimos nariai pasinaudos teise kreiptis į VSDFV dÄl socialinio draudimo iÅ¡mokų iÅ¡mokÄjimo ir ieÅ¡kovas iÅ¡sprÄs gautÄ praÅ¡ymÄ . IeÅ¡kovas paaiÅ¡kina, kad pagal susiklosÄiusiÄ praktikÄ tiek AB âLietuvos draudimasâ, tiek kitos draudimo bendrovÄs kreipiasi į VSDFV teritorinius skyrius su praÅ¡ymu pateikti informacijÄ apie paskirtas ir iÅ¡mokÄtas iÅ¡mokas, jų dydžius.
Jei VSDFV teritorinis skyrius paklausimo gavimo dienai neturi duomenų apie paskirtas iÅ¡mokas, pvz., dÄl to, kad iÅ¡mokos dar nepaskirtos, draudimo bendrovÄs apie tai informuojamos, vÄliau draudimo bendrovÄs pakartotinai kreipiasi į VSDFV teritorinį skyrių dÄl informacijos apie paskirtas iÅ¡mokas gavimo. Byloje nÄra duomenų, kad draudikas kreipÄsi į VSDFV dÄl informacijos apie žuvusiojo artimųjų asmenų (nukentÄjusiųjų) pateiktus praÅ¡ymus dÄl socialinio draudimo iÅ¡mokų gavimo ir jiems paskirtų iÅ¡mokų (CPK 178 straipsnis).
25. TeisÄjų kolegijos vertinimu, viena vertus, draudikui kaip profesionaliam draudimo teisinių santykių dalyviui yra žinoma, kad socialinio draudimo iÅ¡moka mokama pagal teisÄs aktus ir jÄ galima apskaiÄiuoti pagal formulÄ bei įskaityti į atlygintinos žalos dydį. Kita vertus, socialinio draudimo įstaigų iÅ¡mokos, iÅ¡mokÄtos pagal NADPLSDÄ® nÄra nekvestionuojamos, nes tai neatitiktų konstitucinÄs jurisprudencijos bei kasacinio teismo praktikos (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-405/2014).
Taip pat vienkartinÄ draudimo iÅ¡moka, kuriÄ Å¾uvusiajam mirus iÅ¡moka VSDFV, atlieka ne tik nuostolių kompensavimo funkcijÄ , bet ir valstybÄs socialinÄs politikos (apsaugos) funkcijÄ , t. y. fiksuota iÅ¡moka, kuri nepriklauso nuo žuvusiojo negautų pajamų, valstybÄ siekia prisidÄti prie paramos savo gyventojams. Å is valstybÄs įsipareigojimas nereiÅ¡kia, kad valstybei Å¡ias iÅ¡mokas iÅ¡mokÄjus, valstybinÄs institucijos įgauna absoliuÄiÄ jų susigrÄ Å¾inimo teisÄ. ValstybÄs pareigos teikti socialinÄ paramÄ perkÄlimas žalÄ padariusiam asmeniui neatitinka Konstitucijos 52 straipsnio ir proporcingumo principo, nes žalÄ padarÄs asmuo privalÄtų atlyginti daugiau žalos, nei realiai padarÄ.
Tai prieÅ¡tarautų Konstitucijos 30 straipsnio 2 daliai, kadangi pagal CK 6.290 straipsnio 1 dalį visos socialinio draudimo iÅ¡mokos įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį visos jos gali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ žalÄ padariusio asmens (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartyje civilinÄje byloje Nr. 3K-3-571/2007). Socialinio draudimo įstaiga turi atgrÄžtinio reikalavimo teisÄ tik į nukentÄjusiojo asmens realiai patirtos turtinÄs žalos atlyginimÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2013 m. lapkriÄio 29 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-620/2013).
26. CK 6.288 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinti du su nukentÄjusio asmens suluoÅ¡inimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu bei su gyvybÄs atÄmimu susijusios žalos atlyginimo mokÄjimo bÅ«dai:
1) periodinÄmis iÅ¡mokomis arba 2) visos žalos dydžio vienkartine iÅ¡moka. MinÄti žalos atlyginimo bÅ«dai, priklausomai nuo to, kuris iÅ¡ jų taikomas, lemia skirtingų vertinamųjų kriterijų pasirinkimÄ , atliekant žalos atlyginimo skaiÄiavimÄ . NADPLSDÄ® (galiojusio nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2018 m. spalio 1 d.) 27 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad apdraustajam asmeniui mirus dÄl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinÄs ligos, pripažintų draudžiamaisiais įvykiais, mirusiojo Å¡eimai iÅ¡mokama vienkartinÄ draudimo iÅ¡moka, lygi vidutinio Å¡alies darbo užmokesÄio (D), galiojusio mirties dÄl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba Å«mios profesinÄs ligos mÄnesį, 60 dydžių. Å i iÅ¡moka lygiomis dalimis iÅ¡mokama kiekvienam mirusiojo Å¡eimos nariui. NagrinÄjamu atveju mirusiojo Å¡eimos nariais laikomi žuvusiojo sutuoktinÄ ir tÄvas (NADPLSDÄ® 27 straipsnio 2 dalis).
27. IÅ¡ VSDFV KlaipÄdos skyriaus raÅ¡to âDuomenų apie vienkartinÄs draudimo iÅ¡mokos apdraustajam asmeniui mirus apskaiÄiavimuiâ nustatyta, kad iÅ¡mokai apskaiÄiuoti ieÅ¡kovas taikÄ 2018 metų vidutinį Å¡alies darbo užmokestį (D) 808,70 Eur, galiojusį mirties dienÄ (2018 m. birželio 14 d.) ir vienkartinÄ iÅ¡mokÄ Å¾uvusiojo apdraustojo Å¡eimos nariams (sutuoktinei ir tÄvui) apskaiÄiavo taip: 808,70 Eur (D) à 60 = 48 522 Eur : 2 Å¡eimos nariai = 24 261 Eur à 2 = 48 522 Eur (NADPLSDÄ® 27 straipsnio 1 dalis).
28. Sprendžiant žalos atlyginimo priteisimo klausimÄ dÄl pajamų, kurių nukentÄjÄs asmuo negaus ateityje, turi bÅ«ti teikiama pirmenybÄ Å¾alos atlyginimo negautų pajamų forma mokÄjimui periodinÄmis iÅ¡mokomis prieÅ¡ žalos atlyginimo priteisimÄ visos žalos dydžio vienkartine iÅ¡moka. TaÄiau net ir tokiu atveju negali bÅ«ti paneigta ieÅ¡kovo galimybÄ reikalauti viso žalos atlyginimo sumokÄjimo vienkartine iÅ¡moka, ypaÄ atsižvelgiant į atsakovo (už žalÄ atsakingo asmens) mokumÄ ir jo turtinÄ padÄtį.
TodÄl ieÅ¡kovui (nukentÄjusiam asmeniui) tenkanti įrodinÄjimo naÅ¡ta neturi bÅ«ti tokia, kad iÅ¡ esmÄs paneigtų jo galimybÄ Ä¯rodyti žalos dydį arba ji bÅ«tų pernelyg apsunkinta. Tais atvejais, kai iÅ¡ pateiktų įrodymų bÅ«tų galima daryti pagrįstai tikÄtinÄ iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo pajamos, kurias jis galÄtų gauti, jei nebÅ«tų sužalota jo sveikata, ilguoju laikotarpiu didÄtų ir egzistuotų skirtumas tarp Å¡ių pajamų ir jo po sužalojimo gaunamų pajamų, teismas, atsižvelgdamas į CK 1.5 straipsnyje nustatytus principus ir CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ reglamentavimÄ , turÄtų teisÄ pats nusprÄsti, kokio dydžio negautų pajamų atlyginimas ieÅ¡kovui bÅ«tų sÄ Å¾iningas ir teisingas pagal konkreÄios bylos aplinkybes (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. gegužÄs 23 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).
Å ie bendri vertinimai dÄl žalos atlyginimo bÅ«do pasirinkimo bei tokio bÅ«do ypatumų mutatis mutandis (su bÅ«tinais (atitinkamais) pakeitimais) yra taikytini ir vertinant žalos, susijusios su gyvybÄs atÄmimu, atlyginimo mokÄjimo bÅ«dus. Taigi tiek žalos atlyginimo bÅ«das periodinÄmis iÅ¡mokomis, tiek žalos atlyginimas vienkartine suma turi paties žalos atlyginimo bÅ«do nulemtų privalumų ir konkreÄiu atveju, atsižvelgiant į jau minÄtų aplinkybių visumÄ , yra vertinama dÄl konkretaus žalos atlyginimo bÅ«do.
Sprendžiant dÄl žalos atlyginimo bÅ«do parinkimo, atsižvelgtina į ieÅ¡kovo įvardijamÄ Å¾alos atlyginimo bÅ«dÄ , į tai, koks žalos atlyginimo bÅ«das leistų tinkamiau įgyvendinti civilinÄs atsakomybÄs funkcijÄ kompensuoti asmeniui jo patirtÄ Å¾alÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2020 m. birželio 8 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-150-687/2020).
29. CivilinÄ atsakomybÄ yra kompensacinio pobÅ«džio, jos tikslas â kompensuoti patirtus nukentÄjusiojo praradimus, taÄiau jos taikymas neturi tapti priemone nepagrįstai praturtÄti. TodÄl nagrinÄjant ieÅ¡kinį dÄl sutuoktinio gyvybÄs atÄmimu padarytos turtinÄs žalos (negautų pajamų) atlyginimo, visuomet svarstytina galimybÄ priteisti ne visÄ iÅ¡laikymÄ vienkartine iÅ¡moka (iki pensinio amžiaus ar vidutinÄs gyvenimo trukmÄs), o iÅ¡laikymÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis su teise vÄliau jį peržiÅ«rÄti pasikeitus aplinkybÄms.
Nesant galimybÄs priteisti iÅ¡laikymÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis, aplinkybÄ, kad praÅ¡antis turtinÄs žalos atlyginimo asmuo, tikÄtina, ateityje pats galÄs save iÅ¡laikyti ar turÄs galimybÄ gauti iÅ¡laikymÄ iÅ¡ kito asmens (pvz., sutuoktinio), gali bÅ«ti pagrindas mažinti priteistinÄ Å¾alos atlyginimÄ (CK 6.251 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis Nr. e3K-3-238-313/2019). 30. AtsakovÄ AB âLietuvos draudimasâ, skaiÄiuodama žuvusiojo sutuoktinei draudimo iÅ¡mokos dydį, žuvusiojo negautas pajamas apskaiÄiavo taip:
žuvusiojo asmens grynosios pajamos sudarÄ 775,81 Eur per mÄnesį, žuvusiojo sutuoktinÄs pajamos buvo 417,45 Eur per mÄnesį; bendros Å¡eimos pajamos sudarÄ 1 193,26 Eur (775,81 + 417,45), o vienam Å¡eimos nariui â 596,63 Eur (1 193,26 : 2). Draudikas sprendÄ, kad žuvus S. U. sutuoktiniui, jos mÄnesinÄs pajamos sumažÄjo nuo 596,63 Eur iki 417,45 Eur per mÄnesį, todÄl žuvusiojo sutuoktinÄ neteko 179,18 Eur per mÄnesį (596,63 - 417,45). Kadangi žuvusiojo sutuoktinÄ praÅ¡Ä draudiko iÅ¡mokÄti draudimo iÅ¡mokÄ ne periodiniais mokÄjimais, o viena iÅ¡moka, atsakovÄ apskaiÄiavo, kad laikotarpis nuo R.
U. žuvimo datos (2018 m. birželio 14 d.) iki jam sukaktų 64 metų pensijos amžius (2020 m. rugsÄjo 30 d.) sudaro 27,5 mÄnesius, todÄl iÅ¡mokÄjo S. U. 4 927,47 Eur (179,18 à 27,5) vienkartinÄ iÅ¡mokÄ netekus maitintojo laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 14 d. iki 2020 m. rugsÄjo 30 d.
31. IeÅ¡kovas VSDFV KlaipÄdos skyrius žuvusiojo asmens negautas pajamas skaiÄiuoja taip: žuvusiojo asmens pajamos sudarÄ 968,23 Eur per mÄnesį, Lietuvos statistikos departamento duomenimis, vidurio ir vakarų Lietuvos regiono vyrų vidutinÄ gyvenimo trukmÄ ginÄo metu buvo 70,62 metai; žuvimo dienÄ R. U. buvo 61 metų amžiaus, todÄl jis galÄjo gyventi dar 108 mÄnesius (arba 9 metus), dÄl to S. U. priklauso 1/2 žuvusiojo gautų pajamų, t. y. 52 284,42 Eur (968,23 : 2 à 108).
32. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas CK 6.284 straipsnio 2 dalį, yra iÅ¡aiÅ¡kinÄs, kad sutuoktinis įgyja teisÄ tik į tÄ Å¾uvusio sutuoktinio pajamų dalį, kuriÄ Å¡is gaudavo realiai; žuvusio asmens sutuoktinio negautų pajamų dalis turi bÅ«ti apskaiÄiuojama nuo žuvusio sutuoktinio darbo užmokesÄio atskaiÄius mokesÄius (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. kovo 25 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-155-684/2015; 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019). PrieÅ¡ingu atveju bÅ«tų atlyginama daugiau, negu patirti turtiniai praradimai dÄl apdraustojo mirties (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015). Taigi iÅ¡ žuvusiojo asmens gautų pajamų atskaiÄiuotini mokesÄiai.
33. IeÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytos Taisyklių 8 punkto nuostatos nagrinÄjamai bylai neaktualios. Taisyklių 8 punkte nustatyta, kad žalos dydis dÄl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiÅ«ros įstaigų iÅ¡raÅ¡us apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos iÅ¡duotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentÄjusio treÄiojo asmens pateiktus arba iÅ¡ nukentÄjusio treÄiojo asmens darbovietÄs gautus dokumentus, įrodanÄius turÄtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmÄ atitinkanÄiais santykiais susijusios pajamos, atskaiÄius nukentÄjusio treÄiojo asmens mokamÄ gyventojų pajamų mokestį ir dÄl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisÄs aktus mokamas socialinio draudimo iÅ¡mokas, ligos paÅ¡alpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).
DÄl Å¡ios teisÄs normos aiÅ¡kinimo kasacinis teismas yra pasisakÄs, kad ji skirta iÅ¡mokos, kuriÄ draudikas iÅ¡moka tiesiogiai nukentÄjusiam asmeniui kompensuodamas jo negautas pajamas, dydžiui reglamentuoti, taÄiau ji neapibrÄžia santykių tarp draudiko ir socialinio draudimo įstaigos, pastarajai pareiÅ¡kus reikalavimÄ draudikui CK 6.290 straipsnio 3 dalies pagrindu (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. rugsÄjo 17 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-408/2014). TodÄl ieÅ¡kovo teiginiai, kad draudikas, apskaiÄiuodamas žuvusiojo sutuoktinei padarytos žalos dydį, nepagrįstai S. U. pajamas sumažino mokÄtina mokesÄių suma, atmetami kaip nepagrįsti.
34. CK 6.284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinio asmens mirties atveju teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ turi asmenys, kurie buvo mirusiojo iÅ¡laikomi arba jo mirties dienÄ turÄjo teisÄ gauti iÅ¡ jo iÅ¡laikymÄ (nepilnameÄiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tÄvai ar kiti faktiniai nedarbingi iÅ¡laikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimÄs po jo mirties. Å ie asmenys taip pat turi teisÄ Ä¯ neturtinÄs žalos atlyginimÄ . Å io straipsnio 2 dalyje apibrÄžtas atlygintinos žalos dydis â asmenims, turintiems teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ netekus maitintojo, atlyginama ta mirusiojo pajamų dalis, kuriÄ jie gavo ar turÄjo teisÄ gauti mirusiajam esant gyvam.
35. Sutuoktinių teisÄ Ä¯ iÅ¡laikymÄ kyla iÅ¡ CK 3.27 straipsnio, nustatanÄio sutuoktinių pareigÄ vienas kitÄ remti materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidÄti prie bendrų Å¡eimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Taigi, sutuoktinių tarpusavio materialinio rÄmimo, prisidÄjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigos yra nustatytos įstatymo, todÄl vien aplinkybÄ, kad žuvÄs asmuo gaudavo didesnį ar mažesnį darbo užmokestį, nei jo sutuoktinis, nepaneigia įstatymo prezumpcijos, jog vienas sutuoktinis prisidÄjo prie Å¡eimos, taip pat kito sutuoktinio poreikių tenkinimo, ir nepatvirtina, kad nepatyrÄ turtinÄs žalos dÄl sutuoktinio netekimo.
Be to, kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje Å¡ios kategorijos bylose, pažymÄta, kad netektas asmens turtinio pobÅ«džio iÅ¡laikymas gali bÅ«ti nustatomas kaip įvairiomis formomis teikto iÅ¡laikymo netekimas, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesÄiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kuris, be kita ko, turi ir ekonominÄ vertÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-338/2014; 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-46/2015).
Ä®statymo nustatytas materialinio rÄmimo, prisidÄjimo prie kito sutuoktinio poreikių tenkinimo pareigas kiekvienas iÅ¡ sutuoktinių vykdo ne tik teikdamas iÅ¡laikymÄ iÅ¡ savo gaunamų pajamų, bet ir kitomis formomis, pavyzdžiui, atlikdamas buities darbus, kurie taip pat turi tam tikrÄ ekonominÄ vertÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-652-916/2015). Objektyvių galimybių nustatyti, kokia apimtimi Å¡ias savo abipuses pareigas (pagalbos Å«kyje ar buityje) sutuoktiniai vykdÄ santuokinio gyvenimo metu, tuo atveju, kai vienas iÅ¡ sutuoktinių mirÅ¡ta, iÅ¡ esmÄs nÄra.
Tokiais atvejais preziumuotina, kad likÄs gyvas sutuoktinis iÅ¡ sutuoktinio iki jo mirties gaudavo materialinÄ paramÄ , lygiÄ pusei jo pajamų (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3.117 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. spalio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-405/2014).
36. CK 3.88 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kuris turtas ir pajamos pripažįstami bendrÄ ja jungtine nuosavybe. Tarp jų â pajamos, gautos iÅ¡ vieno sutuoktinio <...> taip pat iÅ¡ kiekvieno sutuoktinio darbinÄs (darbo užmokesÄio) ar intelektinÄs veiklos gautos pajamos, dividendai, pensijos, paÅ¡alpos ir kitokios iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus tikslines iÅ¡mokas (CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
37. TeisÄjų kolegija sutinka su atsakovÄs argumentais, kad nustatant S. U., turinÄiai teisÄ Ä¯ dÄl sutuoktinio gyvybÄs atÄmimo patirtos žalos atlyginimÄ , mokÄtino atlyginimo (turtinÄs žalos) apimtį, visų pirma reikia vertinti jos paÄios galimybÄ iÅ¡laikyti save. Nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad S. U. gimimo data yra (duomenys neskelbtini) (dabar (duomenys neskelbtini) metai), jos senatvÄs pensijos amžius 63,8 metai (senatvÄs pensijos amžiaus sukakties data â 2022 m. birželio 27 d.). IÅ¡ VSDFV KlaipÄdos skyriaus į bylÄ pateiktos pažymos į 2019 m. birželio 6 d. praÅ¡ymÄ nustatyta, kad nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. S. U. dirbo AB âLietuvos paÅ¡tasâ, nuo 2019 m. sausio 29 d. iki 2019 m. gegužÄs 29 d. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausioje rinkimų komisijoje ir gavo pajamų; nuo 2019 m. gegužÄs 2 d. iki 2019 m. gegužÄs 22 d. gavo ligos iÅ¡mokÄ .
38. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendÄ, kad bylos nagrinÄjimo metu nÄra galimybÄs nustatyti (apskaiÄiuoti) ateityje (po 2020 m. rugsÄjo 30 d.) žuvusiojo sutuoktinÄs patirtino žalos dydžio, į kurį ieÅ¡kovas turi regreso teisÄ, nes VSDFV KlaipÄdos skyrius nepateikÄ jokių duomenų, susijusių su žalos, mokÄtinos ateityje ilgÄ laikotarpį (nuo 2020 m. rugsÄjo 30 d. iki R. U. vidutinÄs gyvenimo trukmÄs (70,62 metų arba 2027 metų)) skaiÄiavimu. Taip pat nepateikÄ duomenų, susijusių su dabartine S. U. Å¡eimine ir darbine padÄtimis, o įvertinti kokia bus S. U. Å¡eiminÄ ir / ar darbinÄ padÄtis ateityje neįmanoma.
39. Tais atvejais, kai akivaizdu, kad tam tikrų nuostolių patirta, taÄiau nÄra galimybÄs nustatyti tikslų jų dydį, nuostolius įvertina teismas kiek įmanoma tiksliau, atsižvelgdamas į Å¡alių pateiktus apskaiÄiavimus ir įrodymus, taip pat taikydamas teismų praktikoje suformuotus nuostolių dydžio apskaiÄiavimo kriterijus (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-552/2014; 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis, civilinÄje byloje Nr. 3K-3-682-248/2015).
40. TeisÄjų kolegijos vertinimu, draudikas teisingai apskaiÄiavo S. U. mokÄtinÄ dÄl sutuoktinio žūties 4 927,45 Eur (179,18 à 27,5) dydžio iÅ¡mokÄ , taip pat pagrįstai sprendÄ, jog iÅ¡laikymas žuvusiojo sutuoktinei skaiÄiuojamas nuo R. U. žuvimo datos (2018 m. birželio 14 d.) iki jam sukaktų senatvÄs pensijos amžius (2020 m. rugsÄjo 30 d.), t. y. už 27,5 mÄnesius ir ateityje peržiÅ«rint, t. y. vertinant, ar pasikeitÄ / nepasikeitÄ aplinkybÄs, turinÄios tiesioginÄ reikÅ¡mÄ periodinÄmis iÅ¡mokomis bei jų dydžiui (S. U. nesudarÄ santuokos ir nÄra iÅ¡laikoma kito asmens, yra darbinga, toliau gauna pajamas ir pan.).
41. Byloje tarp Å¡alių nÄra ginÄo, kad R. U. mirties atveju jo tÄvas turi teisÄ Ä¯ žalos atlyginimÄ kaip buvÄs faktinis iÅ¡laikytinis (CK 6.284 straipsnis; NADPLSDÄ® 27 straipsnis; TPVCAPDÄ® 14 straipsnio 5 dalis). TaÄiau byloje tarp Å¡alių kilo ginÄas, ar J. U. buvo žuvusiojo realiai iÅ¡laikomas.
42. Pagal CK 3.205 straipsnio 1 dalį pilnameÄiai vaikai privalo iÅ¡laikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tÄvus ir jais rÅ«pintis. IÅ¡laikymas gali bÅ«ti teikiamas įvairiomis formomis, įskaitant iÅ¡laikymÄ natÅ«ra, kasdieniu rÅ«pesÄiu ir pagalba buityje ar Å«kyje, kurie turi ir ekonominÄ vertÄ.
43. Pirmosios instancijos teismas nustatÄ, kad ieÅ¡kovas žuvusiojo tÄvo patirtÄ turtinÄ Å¾alÄ Ä¯rodinÄja:
i) VSDFV KlaipÄdos skyriaus 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4858, kurios duomenimis, J. U. pajamų, kurios bÅ«tų draudžiamos socialiniu draudimu, negavo, ii) VSDFV KlaipÄdos skyriaus 2019 m. birželio 7 d. pažyma Nr. KA_PZ1E-4860, kurios duomenimis, J. U. 2018 metais buvo mokama 237,91 Eur senatvÄs pensija, kuri 2019 metais buvo perskaiÄiuota ir mokama 256,08 Eur senatvÄs pensija, taip pat mokama 23,20 Eur valstybinÄ naÅ¡lių pensija.
44. Socialinio draudimo įstaigų pateikti duomenys apie įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisÄs aktuose nustatyta tvarka apskaiÄiuotas ir iÅ¡mokÄtas draudimo iÅ¡mokas vertintini kaip įrodymai, pagrindžiantys nukentÄjusio asmens patirtos ir jam socialinio draudimo įstaigų atlygintos žalos dydį (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinÄje byloje 3K-3-130/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-338/2014). TaÄiau, kai atsakovas neigia duomenų apie apskaiÄiuotas ir iÅ¡mokÄtas draudimo iÅ¡mokas tinkamumÄ apdraustojo (jo Å¡eimos narių) patirtai žalai nustatyti, pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinÄjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklÄ, konkretų žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2009 m. gegužÄs 27 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-219/2009; kt.).
45. AtsakovÄ AB âLietuvos draudimasâ nurodÄ, kad nenustatÄ aplinkybių, jog žuvusiojo tÄvas buvo iÅ¡laikomas sÅ«naus ir byloje nÄra jokių duomenų, kad dÄl sÅ«naus netekties J. U. patyrÄ turtinÄ Å¾alÄ , negautų pajamų forma. IeÅ¡kovas teigia, kad garbingo amžiaus žuvusiojo tÄvui nebejotinai buvo reikalinga sÅ«naus pagalba, taÄiau nei pirmosios nei apeliacinÄs instancijos teismui nepateikÄ duomenų: su kuo ir kur gyveno (gyvena) žuvusiojo tÄvas (sÅ«naus žuvimo metu buvo 89 metai), ar jam kaip gavusiam pragyvenimui bÅ«tinas lÄÅ¡as (pensijas) buvo papildomai teikiama sÅ«naus pagalba natÅ«ra arba kokia nors kita pagalba.
46. TeisÄjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetÄ ieÅ¡kovo reikalavimo dalį, dÄl priteisimo iÅ¡ atsakovÄs J. U. iÅ¡mokÄtos 24 261,00 Eur dydžio draudimo iÅ¡mokos apdraustajam mirus, kaip neįrodytÄ , kadangi negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai, kuomet nenustatytas jų buvimo realumas, negali bÅ«ti atlyginami. Žuvusiojo tÄvo neabejotinai patirti iÅ¡gyvenimai dÄl sÅ«naus netekties nÄra vertinami kaip turtinÄ Å¾ala.
47. AtsakovÄ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs 304 Eur žalos atlyginimÄ (laidojimo paÅ¡alpÄ ). Viena iÅ¡ paramos mirties atveju rūšių yra laidojimo paÅ¡alpa, kuri finansuojama iÅ¡ valstybÄs biudžeto specialios tikslinÄs dotacijos savivaldybių biudžetams (Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo (toliau ir â PMAÄ®) 3 straipsnio 1 punktas, 4 straipsnio 1 dalis). Parama mirties atveju skiriama savivaldybÄs administracijos direktoriaus ar jo įgalioto savivaldybÄs administracijos valstybÄs tarnautojo ar darbuotojo, dirbanÄio pagal darbo sutartį, sprendimu, jeigu kreipimosi ir sprendimo priÄmimo metu laidojantis asmuo turi teisÄ Ä¯ paramÄ mirties atveju (PMAÄ® 10 straipsnis).
Laidojimo paÅ¡alpa yra 8 bazinių socialinių iÅ¡mokų dydžio; laidojimo paÅ¡alpos dydis apskaiÄiuojamas pagal tÄ mÄnesį, kurį atsirado teisÄ Ä¯ laidojimo paÅ¡alpÄ , galiojusį bazinÄs socialinÄs iÅ¡mokos dydį (PMAÄ® 6 straipsnis). Lietuvos Respublikos VyriausybÄ 2014 m. rugsÄjo 10 d. nutarimu Nr. 924, galiojusiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d., buvo patvirtinusi bazinÄs socialinÄs iÅ¡mokos dydį â 38 Eur. Taigi žuvusiojo R. U. laidojimo paÅ¡alpa sudarÄ 304 Eur (38 Eur à 8).
Žuvusiojo sutuoktinÄ S. U. 2018 m. liepos 9 d. praÅ¡yme dÄl žalos atlyginimo AB âLietuvos draudimasâ nurodÄ, kad turÄjo 2 500 Eur laidojimo iÅ¡laidų.
48. TeisÄjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisÄ ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovÄs pagal PMAÄ® žuvusiojo Å¡eimai (sutuoktinei) iÅ¡mokÄtÄ laidojimo paÅ¡alpÄ , nes draudikas padengia laidojimo iÅ¡laidas tiek, kiek pagal draudikui pateiktus dokumentus, pagrindžianÄius žuvusiojo laidojimo iÅ¡laidas, jos virÅ¡ijo gautÄ laidojimo paÅ¡alpÄ (TPVCAPDÄ® 15 straipsnio 5 ir 6 dalys; Taisyklių 55 dalis). DÄl bylos procesinÄs baigties 49. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikÄ materialinÄs ir proceso teisÄs normas, priÄmÄ teisÄtÄ ir pagrįstÄ ir sprendimÄ , kurį panaikinti apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nÄra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
50. DÄl kitų apeliacinių skundų argumentų apeliacinÄs instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisÄtumo ir pagrįstumo. PažymÄtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį sprendimÄ neturÄtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos AukÅ¡Äiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinÄje byloje Nr. 3K-3-252/2010). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisÄjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugpjÅ«Äio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . TeisÄjai Dalia KaÄinskienÄ Antanas Rudzinskas Egidija TamoÅ¡iÅ«nienÄ