bd91ec76-347d-4111-8b3f-074133c8a0cf · Vilniaus apygardos teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1A-707-497/2018 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36356-2016-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.4.1.; 1.2.14.10.1.; 2.4.6.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gruodžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Audriaus Cinino, teisėjų Jurgitos Mačionytės ir Vitalijos Norkūnaitės, sekretoriaujant Gretai Serapinaitei, dalyvaujant prokurorui Valdemarui Baranauskui, nuteistajam V.

S. ir jo gynėjui advokatui Kęstučiui RagaiÅ¡iui, nukentėjusiajam A. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo V. S. ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį ir paskirtas jam laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirtas jam laisvės apribojimÄ 1 metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo bÅ«du ir paskirta V.

S. galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimÄ 1 metams 2 mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu bÅ«ti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi; į bausmės laikÄ Ä¯skaitytas laikino sulaikymo laikas; V. S. pagal BK 187 straipsnio 3 dalį iÅ¡teisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ ; priteista iÅ¡ V. S. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai 2 008,75 Eur turtinei žalai atlyginti, Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 1 192,18 Eur turtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo A.

K. naudai 800 Eur neturtinei žalai atlyginti, nukentėjusiojo A. K. civilinis ieÅ¡kinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestas. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės 1. V. S. sugadino svetimÄ turtÄ , o bÅ«tent: 2016 m. birželio 29 d. apie 19 val. 45 min. namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme, policijos pareigÅ«nams E. Z. ir T. P. sulaikius V. S. ir įsodinus į tarnybinį automobilį „VW CANDY“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), vežamas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmÄ jį policijos komisariatÄ Å½irmÅ«nų g. 139 A, Vilniuje, kojomis spardė tarnybinio automobilio „VW CADDY“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), dureles ir jas tyčia sugadino, tuo padarydamas Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui 758,83 Eur turtinę žalÄ . Å iais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje.

2. Be to, V. S. 2016 m. gruodžio 29 d. apie 22.35 val., namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, ranka trenkė A. K. per rankÄ , o Å¡iam pasilenkus, spyrė į veidÄ , po ko nukentėjusiajam A. K. atsiloÅ¡us, sudavė kumščiu į veidÄ , A. K. bandant pabėgti ir bebėgant pargriuvus, pasivijo nukentėjusįjį ir spardė į įvairias kÅ«no vietas, tokiu bÅ«du nukentėjusiajam A. K. padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį odos nubrozdinimais kaktos kairėje, muÅ¡tine žaizda deÅ¡inio antakio srityje, poodinėmis kraujosruvomis akių vokuose su kraujosruvomis akių obuolių junginėse, deÅ¡inio skruostikaulio, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės ir apatinės sienų, virÅ¡utinio žandinio ančio iÅ¡orinės sienos lūžiais. Å iais savo veiksmais V. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 1 dalyje.

3. V. S. iÅ¡teisintas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį dėl to, kad sugadino svetimÄ nedidelės vertės turtÄ , o bÅ«tent: kad 2016 m. gruodžio 29 d. apie 22 val. 30 min. prie namo (duomenys neskelbtini), tyčia supjaustė A. K. priklausančio automobilio „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 4 padangas, kurių kiekvienos vertė 35 Eur, bei sudaužė du galinius požibinčius, kurių kiekvieno vertė 12 Eur, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. K. 164 Eur turtinę žalÄ . Dėl Å¡ios nuosprendžio dalies apeliacinis skundas nėra paduotas.

II. Apeliacinių skundų argumentai 4. Nuteistasis V. S. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendį ir priimti naujÄ iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o ieÅ¡kinius atmesti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad: 4.1. Dėl svetimo turto sugadinimo (BK 187 str. 1 d.). Teismo iÅ¡vados dėl apelianto kaltės padarius šį nusikaltimÄ grindžiamos tik prieÅ¡taringais dviejų liudytojų – pareigÅ«nų, parodymais ir klaidinga prielaida, kad automobilio durelės neatsidarė dėl apelianto veiksmų.

Teismas netinkamai nustatė svarbiÄ Ä¯vykio aplinkybę, kad nuteistasis jo vežimo į policijos komisariatÄ metu kojomis spardė tarnybinio automobilio dureles ir tyčia jas sugadino. Tačiau pareigÅ«nai savo tarnybiniuose praneÅ¡imuose nurodė, kad apeliantas tarnybinio automobilio dureles sugadino automobiliui dar stovint namo, adresu: (duomenys neskelbtini), kieme. Tačiau apelianto sulaikymÄ ir jo patalpinimÄ Ä¯ tarnybinį automobilį matę liudytojai teigė, kad apeliantas, bÅ«damas automobilyje, durelių iÅ¡ viso nedaužė.

Teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl atmetė Å¡ių liudytojų parodymus ir rėmėsi tik pareigÅ«nų parodymais. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad parodymus davę policijos pareigÅ«nai gali bÅ«ti suinteresuoti apelianto nuteisimu, nes prieÅ¡ingu atveju, jiems patiems gali kilti atsakomybė už jų tarnybinio automobilio sugadinimÄ . Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta tarnybinio automobilio galinių durelių neatsidarymo priežastis, byloje yra tik pačių pareigÅ«nų telefonu darytos nuotraukos.

Esminiai durelių sužalojimai atsirado po gaisrininkų Å¡ių durelių laužimo darbų. Esant paminėtoms aplinkybėms, buvo bÅ«tina patikslinti nuteistojo parodymus, kad dėl jo kÅ«no kompleksijos, surakintų už nugaros rankų, ribotos policijos automobilio galinės dalies erdvės, į kuriÄ jis buvo patalpintas, jis fiziÅ¡kai negalėjo spardyti automobilio galinių durelių. 4.2. Dėl asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.). Tesimas nepagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė teisės normos, reglamentuojančios bÅ«tinÄ jÄ gintį, nes konfliktÄ pradėjo nukentėjusysis, o apeliantas tik gynėsi ir, pasitaikius pirmai progai, nuo jo pabėgo.

Nukentėjusysis nesiekė iÅ¡vengti konflikto, prieÅ¡ingai, jį provokavo, užsipuldamas nuteistÄ jį. Teismas neįvertino nukentėjusiojo duotų parodymų prieÅ¡taringumo – jis teigė, kad po nuteistojo smÅ«gio į rankÄ , jo mobilaus ryÅ¡io telefonas nukrito ant grindinio, dėl ko jis turėjo sudužti, tačiau telefonas liko neapžiÅ«rėtas ir jokių pretenzijų dėl jo sugadinimo nebuvo pareikÅ¡ta; vienur nukentėjusysis teigia, kad po nuteistojo smÅ«gių iÅ¡ karto nukrito ant žemės, kitur, kad jis smÅ«gių iÅ¡vengė, dar nubėgo 10-15 metrų ir, tik nukritus nuo kojos guminei Å¡lepetei, pargriuvo; nukentėjusiojo parodymai, kad jam nuteistasis spyrė 20-30 kartų prieÅ¡tarauja teismo medicinos specialisto iÅ¡vadai, pagal kuriÄ nukentėjusysis patyrė tik apie 3 smÅ«gius, taip pat prieÅ¡tarauja liudytojos V.

R. liudijimams, kad smÅ«gių buvo tik apie 5; nukentėjusiojo parodymai, kad jis jokių smÅ«gių nuteistajam nesudavė, prieÅ¡tarauja byloje nustatytam nukentėjusiojo kÅ«no sužalojimui bei byloje esančiam nukentėjusiojo daiktų apžiÅ«ros protokolui, patvirtinančiam, kad buvo sugadinti nuteistojo įvykio metu vilkėti drabužiai. Esant prieÅ¡ingiems nukentėjusiojo ir nuteistojo parodymas, teismas nepagrįstai patikėjo nukentėjusiuoju ir priėmė Å¡aliÅ¡kÄ nuosprendį. Taip pat nevertintas liudytojų D.

O. ir V. R. duotų parodymų patikimumas.

5. Nukentėjusysis A. K. apeliaciniu skundu praÅ¡o padidinti jam priteisto neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad teismas nepagrįstai labiau atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį. Nuteistasis nekeičia gyvenimo bÅ«do, niekur nedirba ir nemoka mokesčių, savivaliauja daugiabučio namo kieme, toliau gadina nukentėjusiojo automobilį – iÅ¡ jo iÅ¡leidžia ant žemės kurÄ , nukentėjusysis negali pastatyti savo automobilio prie namo, nesuderinęs tai su nuteistuoju, kas labai žemina nukentėjusįjį. Be to, teismas nepagrįstai nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad jis nusikalstamÄ veikÄ padarė, bÅ«damas neblaivus. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bausmės pagal ankstesnį nuosprendį vykdymo atidėjimo laikotarpiu, dėl ko jis bausmę pagal šį nuosprendį turėtų atlikinėti pataisos namuose.

6. Atsiliepimų į apeliacinius skundus negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, nukentėjusysis prašė tenkinti jo apeliacinį skundÄ , prokuroras prašė abu skundus atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados Apeliaciniai skundai atmetami.

7. Apeliantas V. S., kaip ir pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde nepripažįsta savo kaltės padarius BK 187 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, teigdamas, kad pirmosios instancijos teismas jį nuteisė be neabejotinai jo kaltę patvirtinančių įrodymų. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu praÅ¡o padidinti jam priteistos neturtinės žalos dydį. Tačiau teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi bylos medžiagÄ , apeliacinių skundų turinį ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ â€“ be kita ko, pagrįstai pripažino V.

S. kaltu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, nepažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nuteistajam paskyrė proporcingÄ bei teisingÄ bausmę, taip pat nustatė teisingÄ nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Dėl svetimo turto sugadinimo (BK 187 str. 1 d.) 8. Nuteistasis savo apeliaciniame skunde teigia, kad teismo iÅ¡vados dėl jo kaltės pagal BK 187 straipsnio 1 dalį nėra tinkamai pagrįstos bylos duomenimis, kadangi teismas tokias iÅ¡vadas padarė, remdamasis vien policijos pareigÅ«nų liudijimais, kurie galimai yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi iÅ¡teisinus nuteistÄ jį, jiems patiems tektų atlyginti žalÄ dėl sugadintų tarnybinio automobilio durelių.

Kolegija apelianto samprotavimus, kad teisme liudytojais apklausti policijos pareigÅ«nai galėjo duoti melagingus parodymus, atmeta kaip visiÅ¡kai nepagrįstus, kadangi Å¡ie asmenys niekaip nėra susiję su nuteistuoju, jie darbo specifika susijusi su nusikalstamų veikų nustatymu bei prevencija, be to, jie davė priesaikÄ teisme sakyti tik tiesÄ ir nieko nenutylėti (t. 3, b. l. 15). Byloje nebuvo nustatyta aplinkybių, kodėl jie turėtų bÅ«ti suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti nuteistÄ jį arba nurodyti neteisingas aplinkybes, arba kad jie bÅ«tų patys sugadinę tarnybinio automobilio dureles ir dėl to turėtų policijai atlyginti žalÄ .

Taigi apeliacinio skundo argumentai, kad pareigÅ«nų duotais parodymais nereikėtų tikėti, nes Å¡ie liudytojai galėjo apkalbėti kaltinamÄ jį, vertintini kaip nieko nepagrįstos prielaidos ir atmestini.

9. Kolegija taip pat nesutinka su apeliantu, kad teismas iÅ¡vadas dėl jo kaltės sugadinus tarnybinio automobilio dureles padarė, remdamasis vien tik pareigÅ«nų parodymais, kadangi iÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, be pareigÅ«nų parodymų, taip pat rėmėsi ir byloje esančiomis fotonuotraukomis bei duomenimis apie tarnybinio automobilio remontÄ (t. 1, b. l. 27-31, 42-55). Be to, pareigÅ«nų parodymus netiesiogiai patvirtina ir kitų teisme apklaustų liudytojų parodymai. PareigÅ«nai teisme nurodė vienodas įvykio aplinkybes, kad sulaikius V.

S. dėl pareigÅ«nų įžeidinėjimų, jį į tarnybinio automobilio galÄ Ä¯sodino be antrankių, kur sulaikytasis pradėjo kažkÄ daužyti, tada pareigÅ«nas T. P. atidarė automobilio dureles, pasakė, kad V. S. nusiramintų, tačiau jam toliau daužant automobilį, jį iÅ¡sodino iÅ¡ jo, uždėjo antrankius ir vėl įsodino į vidų, kai antrÄ kartÄ nuteistÄ jį įsodino į automobilį, pareigÅ«nai iÅ¡girdo stiprius smÅ«gius, pribėgo prie automobilio, bandė jį atidaryti per galines dureles, tačiau jos nebeatsidarė.

Teismo posėdyje liudiję V. M., S. N., N. K. taip pat nurodė, kad V. S. buvo iÅ¡sodintas iÅ¡ tarnybinio automobilio, jam uždėti antrankiai ir jis vėl įsodintas į vidų. Taigi Å¡ie parodymai ne tik sutampa su pareigÅ«nų parodymais, bet taip pat iÅ¡ jų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad įvykio metu V. S. visgi nebuvo ramus tarnybiniame automobilyje, nes prieÅ¡ingu atveju, jo nebÅ«tų reikėję iÅ¡ automobilio iÅ¡sodinti ir uždėti antrankių. Tai, kad V. S., sėdėdamas automobilyje, rėkė, nurodė visi minėti liudytojai, kas tik patvirtina, kad nuteistojo emocinė bÅ«klė ir nusiteikimas įvykio metu nebuvo ramÅ«s. Liudytoja V.

M. parodė, kad ji negirdėjo jokio triukšmo iš automobilio, kad nuteistasis jame būdamas nesidaužė. Visgi šiuos liudytojos parodymus kolegija atmeta, kadangi jie neatitinka kitų byloje esančių įrodymų, o aplinkybė, kad ji negirdėjo triukšmo iš automobilio, gali būti paaiškinama tuo, kad įvykio metu buvo pakankamai didelė sumaištis, nes tuo metu buvo sulaikomas ne tik V. S., bet ir jo sutuoktinė, dėl ko liudytoja galėjo iš automobilio sklindančio triukšmo ir neišgirsti.

Be to, ji savo parodymus davė 2018 m. liepos 24 d, t. y. praėjus daugiau nei 2 metams po įvykio, ir iÅ¡ jos liudijimų matyti, kad ji nebuvo objektyvi įvykių stebėtoja, nuteistajam reiÅ¡kė palankumÄ ir užuojautÄ , kadangi įvykio metu net pareigÅ«nams aiÅ¡kino, kad Å¡ie savo veiksmais gali sužaloti ar užmuÅ¡ti V. S., taip pat ji teisme teigė, kad nuteistasis jį sulaikant buvo ramus, nors, kaip jau minėta, kiti bylos duomenys liudija prieÅ¡ingas aplinkybes. S. N., N. K. yra su nuteistuoju susiję asmenys, todėl jie gali liudyti nuteistojo naudai, dėl ko jų parodymai nevertinami kaip patikimi.

Taigi byloje nustatyta, kad V. S. antrÄ kartÄ jau su antrankiais buvo įsodintas į automobilį, vadinasi, tuo metu durelės nebuvo sugadintos, tačiau po to nuteistasis jau nebegalėjo iÅ¡lipti, nes jos buvo sugadintos. Vadinasi, durelės buvo sugadintos nuteistajam bÅ«nant automobilyje. Abu pareigÅ«nai teigė, kad buvo sulaužytas durelių užraktas iÅ¡ vidaus, kÄ taip pat patvirtina fotonuotraukos ir detalių, reikalingų automobilio remontui, sÄ raÅ¡as.

10. Nuteistasis kaip pirmosios instancijos teisme, taip ir apeliaciniame skunde kelia versijÄ , kad dėl jo kÅ«no kompleksijos, surakintų už nugaros rankų, ribotos policijos automobilio galinės dalies erdvės jis fiziÅ¡kai negalėjo ne tik, įsirėmęs priekiu į priekinę kabinos sienelę, atgaline koja spardyti policijos tarnybinio automobilio durelių, bet ir bet kokiu kitu bÅ«du tai daryti. Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nuteistojo versijÄ atmetė ir kolegija gali tik pritarti apylinkės teismui, kadangi nei VW Caddy techniniai dokumentai, nei V.

S. pateikta fotonuotrauka su jo atliktais iÅ¡matavimais niekaip nepaneigia nuteistojo turėtos galimybės sugadinti automobilio dureles, jas spardant kojomis ar kitu bÅ«du. Be to, teismui pateiktoje nuotraukoje V. S. nufotografuotas Å¡onu, t. y. net nepanaÅ¡ioje padėtyje į tÄ , kurioje jis turėtų galimybę sugadinti galines dureles, taip pat nuotraukoje neatsispindi automobilio galinės dalies, skirtos sulaikytiesiems, gylis. Apeliaciniame skunde nurodyti ikiteisminio tyrimo veiksmai – eksperimentas, įvykio vietos apžiÅ«ra ar tikslus specialisto nustatymas, dėl kokios konkrečiai priežasties neatsidarė tarnybinio automobilio durelės, Å¡iuo atveju neturėtų prasmės, nes turto sugadinimas buvo akivaizdus ir užfiksuotas, o tai, dėl kokios priežasties durelės neatsidarė, esminės reikÅ¡mės veikos kvalifikavimui neturi, nes apeliantui Å¡i veika galėtų bÅ«ti inkriminuota net ir tuo atveju, jei durys atsidarytų, bet, pavyzdžiui, bÅ«tų labai sulankstytos ar kitaip sugadintos.

Pažymėtina, kad priešingai nei teigia apeliantas, byloje nėra jokių duomenų, kad automobilio dureles jis sulaužė spardydamas stovinčioje padėtyje. Teisme liudytoju apklaustas policijos pareigūnas E. Z. tenurodė, kad automobilyje yra vietos dalinai atsistoti. Kas nereiškia, kad apeliantas spardė automobilio dureles stovėdamas. Kitas policijos pareigūnas T. P. teisme nurodė, kad per automobilio salono, pažvelgęs į automobilio sulaikymo kameros vidų, pamatė kaip V. S. spardo automobilio galines dureles kojomis.

11. Abu policijos pareigÅ«nai T. P. ir E. Z. nurodė, kad po to, kai uždėjo E. S. antrankius ir uždarė į automobilio sulaikymo kamerÄ , iÅ¡ vidaus pasigirdo du stiprÅ«s smÅ«giai. SmÅ«giai buvo tokie stiprÅ«s, kad nukrito galinis valstybinsi numeris. Po to galinių durelių rankena sulūžo. IÅ¡ to sprendžia, kad buvo sugadinta durų spynelė. Durelių nebebuvo galima atidaryti. ApžiÅ«rėjus policijos automobilį nustatyta, kad iÅ¡orinių sugadinimų, iÅ¡skyrus policijos pareigÅ«nų nurodytÄ valstybinio numerio laikiklį, nėra (t. 1, b. l. 28, 31), o gaisrininkams atidarius dureles ir apžiÅ«rėjus jas iÅ¡ vidaus, nustatyta, kad vidinė automobilio galinių durelių apdaila visiÅ¡kai sulaužyta (t. 1, b. l. 29). Ä®vertinus policijos pareigÅ«nų parodymus ir automobilio sužalojimų pobÅ«dį visumoje, matyti kad jie vienas kitÄ patvirtina ir įrodo aplinkybę, kad kaltinime nurodyti automobilio sugadinimai padaryti iÅ¡ vidaus, t. y. iÅ¡ ten, kur buvo uždarytas E. S..

12. Taigi byloje esančių duomenų pakako apylinkės teismui padaryti neabejotinÄ apkaltinamÄ jÄ iÅ¡vadÄ , kad V. S. 2016 m. birželio 29 d. apie 19 val. 45 min., policijos pareigÅ«nams jį sulaikius ir įsodinus į tarnybinį automobilį, sugadino policijos pareigÅ«nų tarnybinio automobilio VW Caddy galines dureles ir Å¡iais savo veiksmais padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 187 straipsnio 1 dalyje. Kadangi tikslus laikas, kada durelės buvo sugadintos, byloje nebuvo nustatytas, aplinkybė, kad jos buvo sugadintos V.

S. vežant, neatmestina, be to, sulaikyto asmens vežimÄ Ä¯ policijos komisariatÄ apima ir jo įsodinimas į tarnybinį automobilį, kolegija neturi pagrindo iÅ¡ kaltinimo Å¡alinti aplinkybės, kad tarnybinio automobilio durelės buvo sugadintos, nuteistÄ jį vežant į policijos komisariatÄ . Dėl asmens nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 138 str. 1 d.) 13. Ginčydamas savo kaltę pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, apeliantas teigia, kad jo atžvilgiu turėjo bÅ«ti taikomas bÅ«tinosios ginties institutas, kadangi 2016 m. gruodžio 29 d. konfliktÄ iniciavo nukentėjusysis, pirmas smÅ«giavęs ramiai rÅ«kiusiam nuteistajam, o pastarasis tik gynėsi, pirmai progai pasitaikius, pabėgo nuo nukentėjusiojo, nes jo bijojo, todėl veikė bÅ«tinosios ginties sÄ lygomis.

Pirmosios instancijos teismas Å¡iÄ nuteistojo versijÄ atmetė kaip nepagrįstÄ , kuriÄ paneigia kiti bylos įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apylinkės teismo iÅ¡vada, kuri yra iÅ¡samiai argumentuota, visiÅ¡kai sutinka, kadangi bylos duomenys nepatvirtina įvykio metu kilus bÅ«tinosios ginties situacijai, kurios metu V. S. turėjo teisę gintis nuo nukentėjusiojo A. K. neteisėtų smurtinių veiksmų jį sužalodamas. Kaip teisingai nurodo apeliantas savo skunde – konflikto pradžios niekas nematė.

Tačiau įrodymų visuma teismui leidžia teigti, kad visgi ne nuteistasis įvykio metu buvo netikėtai užpultas jam smÅ«giuojant į veidÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nukentėjusysis viso proceso metu kategoriÅ¡kai neigė, kad sudavė kaltinamajam smÅ«gius: jis teigė, kad pamatęs, kad jo automobilio priekinis ratas nuleistas, paklausė nuteistojo, kÄ jis veikia prie nukentėjusiojo automobilio, iÅ¡siėmė telefonÄ skambinti, tačiau nespėjo, kad nuteistasis sudavė jam per rankÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡krito mobilaus ryÅ¡io telefonas, nukentėjusysis pasilenkė pasiimti telefonÄ , tuomet V.

S. jam spyrė į galvÄ , pradėjo jį muÅ¡ti, jis pradėjo bėgti nuo V. S., bet pargriuvo, ir V. S. pradėjo nukentėjusįjį spardyti, o nukentėjusysis gynėsi rankomis ir kojomis. Tokie nukentėjusiojo parodymai byloje nebuvo paneigti. Nors nuteistasis teigia, kad nukentėjusysis jį užpuolė, jam smÅ«giuodamas į veidÄ , jis apie įvykį nei policijai, nei medikams iÅ¡ karto nepranešė, o į medikus kreipėsi tik po dviejų dienų (t. 1, b. l. 87). V. S. teiginiai, kad jis buvo sumuÅ¡tas nukentėjusiojo, kad jis pabėgo nuo jo iÅ¡ baimės, atsižvelgus į nuteistojo ir nukentėjusiojo amžių bei kÅ«no sudėjimÄ , taip pat į nukentėjusiajam padarytus sužalojimus bei fotonuotraukÄ (t. 1, b. l. 91), kaip pirmosios instancijos teismo, taip ir apeliacinės instancijos teismo neįtikina.

Be to, V. S. iÅ¡ pradžių apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir nenurodė, kad nukentėjusysis grasino jį papjauti, o raÅ¡ydamas 2016 m. gruodžio 31 d. skundÄ tik nurodė, kad nukentėjusysis sumušė į veidÄ ir galvÄ , grasino papjauti (t. 2, b. l. 67), tačiau nenurodė, kaip buvo suduoti smÅ«giai, kiek smÅ«gių buvo, taip pat nenurodė, jog nukentėjusysis bÅ«tų turėjęs rankose kokį nors blizgantį daiktÄ . Be to, medicininiuose dokumentuose užfiksuoti duomenys apie nuteistajam padarytus sužalojamus yra gana prieÅ¡taringi, pavyzdžiui, medicinos dokumentuose, pateiktuose VÅ¡Ä® RVUL, nurodyta, kad „trauma 2016 m. gruodžio 29 d. 18.00 val.“, <...> „2016 m. gruodžio 29 d. 15.17 val. atliktos kairės rankos rentgenogramos“, nors konfliktas tarp nukentėjusiojo bei nuteistojo tÄ dienÄ Ä¯vyko žymiai vėliau, t. y. apie 22.35 val.

Be to, pateiktose VšĮ VUL ŽK įrašų kopijose nurodyta, kad „įrašas 2017 m. sausio 2 d., burnos chirurgas: trauma gruodžio 29 d. sumušė nepažįstami.“ Taigi, be paties nuteistojo parodymų, kurie nėra nuoseklūs ir išsamūs, visgi nėra jokių patikimų duomenų, leidžiančių spręsti, jog nukentėjusysis būtų padaręs nuteistajam bent kokius sveikatos sužalojimus. Taigi nuteistojo apeliacinio skundo argumentai dėl būtinosios ginties situacijos neatitinka kitų byloje esančių įrodymų turinio.

Å iÄ versijÄ paneigia nukentėjusiojo bei liudytojų V. R. bei D. O. parodymai, kiti objektyvÅ«s bylos įrodymai. Å ių įrodymų visuma rodo, kad byloje nėra jokių faktų ir aplinkybių, leidžiančių daryti iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusysis atliko kokius nors fizinio smurto veiksmus prieÅ¡ kaltinamÄ jį ir kad įvykio metu kilo bÅ«tinosios ginties situacija. Todėl apylinkės teismas pagrįstai netaikė BK 28 straipsnio, pagrindo jį taikyti neturi ir apygardos teismas.

14. Kolegijos vertinimu, nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti nukentėjusiojo parodymų tam tikri neatitikimai – kad vienur teigė, jog nukrito iÅ¡ karto, o kitur, kad dar spėjo pabėgti 10 metrų, nėra esminiai, nes esminės aplinkybės, kad nuteistasis sudavė jam per rankÄ ir iÅ¡ jos iÅ¡krito mobilaus ryÅ¡io telefonas, nukentėjusysis pasilenkė pasiimti telefonÄ , tuomet V. S. jam spyrė į galvÄ ir pradėjo jį muÅ¡ti, viso proceso metu buvo nurodomos nuosekliai tokios pačios ir jos, be to, atitinka ir kitus bylos įrodymus.

Nukentėjusiojo parodymai, kad nuteistasis jam sudavė 20-30 smūgių, priešingai nei teigia nuteistasis apeliaciniame skunde, neprieštarauja specialisto išvadai, kadangi Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 12/2017(01), be kita ko, nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kietu buku daiktu (daiktais) mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, iš kurių mažiausiai du į veido sritį (t. 1, b. l. 113-114), t. y. viršutinė riba, kiek galėjo būti smūgiu, išvadoje nekonstatuota.

IÅ¡kritęs iÅ¡ rankų telefonas nebÅ«tinai turi sudužti, tai tėra apelianto prielaidos, iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, kad jis ir nesudužo, nes iÅ¡ jo nukentėjusysis po įvykio dar skambino. Å ioje aplinkybėje nėra jokio prieÅ¡taravimo ar neatitikimo kitiems bylos įrodymas.    15. Nuteistojo nuomone, esant prieÅ¡ingiems nuteistojo ir nukentėjusiojo parodymams, teismas turėjo tikėti nuteistojo parodymais, tačiau kolegija neturi pagrindo su tuo sutikti. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai iÅ¡nagrinėjus ir atskirai patikrinus iÅ¡ kiekvieno Å¡altinio gaunamÄ informacijÄ .

Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo iÅ¡vados ar jie atmestini. Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju, kaip jau minėta anksčiau, nuteistojo parodymai, sugretinus juos su kitais bylos duomenimis, yra prieÅ¡taringi, jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai, tuo tarpu nukentėjusysis viso proceso metu buvo nuoseklus, jo parodymus patvirtino ne tik kiti liudytojai, bet ir kiti objektyvÅ«s bylos duomenys – apie sužalojimo, policijos iÅ¡kvietimo faktÄ ir kt.

Be to, nuteistojo kaltę patvirtina ne tik nukentėjusiojo parodymai, bet ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, juos nuosekliai įvertinus, palyginus tarpusavyje, susiejus į vientisÄ Ä¯rodomÄ jÄ grandinę bei atmetus kaltinamojo keltas versijas. Visi įrodymai apylinkės teismo buvo įvertinti tinkamai. Ä®rodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva.

16. Kolegija neturi pagrindo abejoti liudytojo D. O. parodymų patikimumu. Šio asmens įrodymų patikimumu nesudaro pagrindo abejoti ir nuteistojo pateikti duomenys apie tai, kad jo dukra bylinėjosi teisme su nuteistuoju bei kitais asmenimis. Tai, kad šio liudytojo dukra gina, jos nuomone, savo pažeistas teises teisėtais būdais teisme, nesudaro pagrindo išvadai, kad liudytojas siekia pakenkti nuteistajam, kuris yra visai nesusijęs su civiline byla, joje nagrinėtas klausimas neturi nieko bendro su baudžiamojoje byloje nagrinėjamomis aplinkybėmis ir kurios baigtis niekaip neįtakotų nei D.

O. dukters, nei paties liudytojo interesų. Nors apeliantas teisus, kad nukentėjusiojo sugyventinė galėtų liudyti nukentėjusiojo naudai, tačiau net jei ir nebÅ«tų vertinami V. R. parodymai, byloje ir be jos parodymų užtenka kitų įrodymų padaryti neabejotinÄ iÅ¡vadÄ dėl nuteistojo kaltės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Dėl neturtinės žalos dydžio 17. Nukentėjusysis prašė teismo priteisti iÅ¡ nuteistojo 10 000 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 100).

Apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu šį nukentėjusiojo reikalavimÄ patenkino iÅ¡ dalies ir priteisė jo naudai iÅ¡ nuteistojo 800 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusysis apeliaciniu skundu praÅ¡o Å¡iÄ sumÄ padidinti, nes mano, kad ji yra per maža. Tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti nukentėjusiajam.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo praÅ¡omos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, vertinant nukentėjusiojo patirtų neigiamų pasekmių mastÄ ir pobÅ«dį bei vyraujančiÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio baudžiamosiose bylose. Teismas, kiekvienu atveju nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais kriterijais, t. y. atsižvelgia į nusikaltimo pasekmes, žalÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala - į Å¡ios žalos dydį, kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes.

Pagal teismų praktikÄ absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobÅ«džio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities aspektu. Asmens sužalojimo ar susargdinimo atveju įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, sveikatos grÄ Å¾inimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai ir kt. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė fizinės sveikatos neigiamus padarinius.

Nusikalstama veika nukentėjusiajam buvo sužalotas veidas, padaryti deÅ¡inio skruostikaulio, deÅ¡inės akiduobės iÅ¡orinės ir apatinės sienų, virÅ¡utinio žandinio ančio iÅ¡orinės sienos lūžiai, sužalojimai visumoje vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kolegijai nekyla jokių abejonių, kad dėl Å¡ių sužalojimų ir viso įvykio nukentėjusysis patyrė iÅ¡gyvenimus, sukrėtimus, fizinį skausmÄ ir nepatogumus. Visgi padariniai, kuriuos patyrė nukentėjusysis, nėra iÅ¡ esmės pakeičiantys jo gyvenimo kokybę ateities aspektu.

Net ir apeliaciniame skunde savo neturtinės žalos dydį nukentėjusysis grindžia nuteistojo gyvenimo bÅ«du, jaučiamas nukentėjusiojo nepasitenkinimas bendru nuteistojo elgesiu, jo požiÅ«riu į gyvenimÄ ir pan., tačiau Å¡ios aplinkybės neatspindi nukentėjusiojo bÅ«klės, niekaip nėra susijusios su jo iÅ¡gyvenimais, betarpiÅ¡kai atsiradusiais po jo sužalojimo ar likusiais padariniais. Tad kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo civiliniame ieÅ¡kinyje nurodytas visas neturtinės žalos dydis laikytinas neįrodytu ir aiÅ¡kiai per dideliu, o pirmosios instancijos teismo nustatytas 800 Eur neturtinės žalos dydis Å¡ioje konkrečioje situacijoje pagal nukentėjusiojo patirtus sužalojimus yra pakankama patirtos neturtinės žalos kompensacija.

Dėl kitų nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentų 19. Nukentėjusysis teisus, apeliaciniame skunde teigdamas, kad pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktÄ asmens atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali bÅ«ti pripažįstama tai, kad jis veikÄ padarė, apsvaigęs nuo alkoholio, jeigu Å¡ios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Tačiau nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje nėra gautų duomenų apie nuteistojo neblaivumÄ , patvirtinančių, kad V. S. abiejų nusikalstamų veikų padarymo metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo pripažinti Å¡iÄ aplinkybę sunkinančia jo atsakomybę.

20. Aplinkybė, kad nusikalstama veika padaroma ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, yra pagrindas teismui panaikinti ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimÄ nuteistojo elgesį kontroliuojančios institucijos teikimu atskirame procese, taip pat yra viena iÅ¡ aplinkybių, charakterizuojančių nuteistÄ jį, kuri vertinama, skiriant jam bausmę. Tačiau Å¡i aplinkybė (kad nusikalstama veika padaroma ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) viena pati savaime nereiÅ¡kia, kad nuteistajam turi bÅ«ti skiriama pati griežčiausia bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, kadangi skirdamas bausmę, teismas įvertina atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ir tik tada motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas V. S. bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ ir jas subendrindamas, bausmės skyrimo ir bendrinimo taisyklių nepažeidė ir jas taikė tinkamai.

21. Apibendrindama vis tai, kas paminėta, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ â€“ pagrįstai pripažino V. S. kaltu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, nepažeidė BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nuteistajam paskyrė teisingÄ bausmę, taip pat nustatė teisingÄ nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį. Apeliacinių skundų argumentai nepaneigė pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumo ir nesudarė pagrindo jomis abejoti, todėl apeliaciniai skundai atmetami, o skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo V. S. ir nukentėjusiojo A. K. apeliacinius skundus atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 18 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistÄ . Å is nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos. Kolegijos pirmininkas Audrius Cininas Teisėjai Jurgita Mačionytė Vitalija NorkÅ«naitė