bd919a4e-e6f5-47bf-80e7-452c894b1ed9 · Klaipėdos apylinkės teismas

Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1-471-997/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-49476-2017-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.1.; 1.1.8.7.9.; 1.1.8.12.; 1.1.8.14.; 1.2.4.4.2.3; 2.1.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. gegužės 3 d.Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Skaistė Bystriakovienė,sekretoriaujant Almai Kubiliūnienei,dalyvaujant prokurorui Arūnui Saunoriui, kaltinamajam A.

K. (A. K.),kaltinamajai G. K.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje: A. K. (A. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyręs, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, administracine tvarka nebaustas, teistas:1) 2014 m. gegužės 29 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau–BK) 286 str. - 6 MGL dydžio (780 litų) bauda, baudÄ sumokėjęs, teistumas iÅ¡nykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir G.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, rusė, gyvenanti ir gyvenamÄ jÄ vietÄ deklaravusi (duomenys neskelbtini), iÅ¡siskyrusi, profesinio iÅ¡silavinimo, nedirbanti, darbo biržoje neregistruota, administracine tvarka nebausta, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, Teismas n u s t a t ė : A. K. nesunkiai sužalojo savo artimÄ giminaitį: 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 20:00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), A.

K. ir G. K., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, tai yra veikdami bendrininkų grupe, smurtavo prieÅ¡ kartu gyvenančiÄ Z. C., kuri yra G. K. mama, o A. K. močiutė. A. K. supykęs, kad Z. C. nevalgo, sugriebė ranka jai už žandų, suspaudė ir grÅ«do maistÄ Ä¯ burnÄ . Z. C. iÅ¡spjovus, jis sudavė jai ne mažiau kaip tris kartus ranka į veidÄ , o G. K. sudavė 2–3 kartus rankÅ¡luosčiu bei 2–3 kartus delnu Z. C. į veidÄ . G. K. ir A. K., suduodami daugybinius smÅ«gius Z.

C. į veidÄ , padarė daugybines veido kraujosruvas, akies vokų ir akiduobės kraujosruvas bei odos nubrozdinimus, galvos smegenų deÅ¡iniosios kaktinės skilties židininį smegenų sumuÅ¡imÄ ir trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu kairiosios kaktinės skilties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos surikdymÄ . G. K. nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį:2017 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G. K. ir A. K., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, t.y. veikdami bendrininkų grupe, smurtavo prieÅ¡ kartu gyvenančiÄ Z.

C., kuri yra G. K. mama, o A. K. močiutė. A. K. supykęs, kad Z. C. nevalgo, sugriebė jai ranka už žandų, suspaudė ir grÅ«do maistÄ Ä¯ burnÄ . Z. C. iÅ¡spjovus, jis sudavė jai ne mažiau tris kartus ranka į veidÄ , o G. K. sudavė 2–3 kartus rankÅ¡luosčiu bei 2–3 kartus delnu Z. C. į veidÄ . G. K. ir A. K., suduodami daugybinius smÅ«gius Z. C. į veidÄ , padarė daugybines veido kraujosruvas, akies vokų ir akiduobės kraujosruvas bei odos nubrozdinimus, galvos smegenų deÅ¡iniosios kaktinės skilties židininį smegenų sumuÅ¡imÄ ir trauminį kraujo iÅ¡siliejimÄ po kietuoju smegenų dangalu kairiosios kaktinės skilties srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos surikdymÄ .

Kaltinamasis A. K. teisiamajame posėdyje kaltu pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini), su mama. Po trečio insulto jie pasiėmė gyventi pas save savo močiutę, jos vardas Z. C.. JÄ pasiėmė 2017 m., po globos namų. Jis močiutę slaugė kartu su mama, pasikeisdami močiutę maitindavo, jÄ valydavo. Močiutė gulėdavo ant lovos, negalėjo savimi pasirÅ«pinti. Ä®vykio datos nelabai atsiminė. 2017 m. rugsėjo 24 d. buvo namuose kartu su mama. Jie gėrė degtinę.

Buvo iÅ¡gėrę 0,7 l., gal truputį daugiau. Gėrė dviese su mama. Jie pagal laikÄ močiutę maitindavo. TÄ dienÄ jis maitino močiutę. Ji spjovė maistÄ , jis bandė jai maistÄ Ä¯grÅ«sti. Tada paėmė jai už žandų, nestipriai, bandė pražiodinti. Jam nepavyko jos pamaitinti. Su delnu sudavė jai porÄ kartų per žandus. Močiutė nelabai kalbėjo. Nebuvo jokios jos reakcijos į smÅ«gius. IÅ¡ pradžių žandai neparaudonavo. Jis buvo vienas kambaryje tuo metu. Po to, kai trinktelėjo, pradėjo Å¡aukti ant močiutės, kodėl ji nevalgo.

Jis gal 2–3 kartus sudavė močiutei per veidÄ , nelabai atsiminė. Jie su mama buvo butelį iÅ¡gėrę, jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Kai pradėjo Å¡aukti ant močiutės, atėjo mama. Tada Å¡aukė abu ant močiutės. Mama kažkÄ plovė, atėjo į kambarį su rankÅ¡luosčiu. Matė, kaip ji trinktelėjo su rankÅ¡luosčiu močiutei per veidÄ gal porÄ kartų. Ä® kitas kÅ«no dalis mama netrenkė. Jis močiutę paguldė, kai ji nenorėjo valgyti. Atsiminė, kad pasakė močiutei, jei nenori valgyti, maitinsiesi kaip Å¡uo.

Tada jis su mama nuėjo į virtuvę dar iÅ¡gerti, paskui atėjo ir rado močiutę ant grindų gulinčiÄ . Mano, kad ji pati nukrito. Močiutė nevaikščiojo, tik galėjo persiversti nuo Å¡ono ant Å¡ono. Kai ėjo į virtuvę, ji sėdėjo normaliai. VisÄ laikÄ sėdėdavo normaliai. Kai rado močiutę nukritusiÄ , pakėlė, pamatė, kad močiutės žandai pamėlynavę. Tada jis pats iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Atvažiavę medikai, neapžiÅ«rėjo močiutės, išėjo ir tada jau grįžo su policija.

Jis pripažįsta, kad mušė močiutę, supranta, kad blogai padarė. Močiutę iÅ¡vežė į ligoninę, ten ji iÅ¡buvo 1–2 mėn. Jie domėjosi močiutės sveikata, bet jiems buvo uždrausta lankyti močiutę. Mama buvo į ligoninę nuvažiavusi. Jis vienintelis anÅ«kas močiutei. Mama vienintelė dukra. Močiutei virÅ¡ 80 metų buvo. IÅ¡ ligoninės močiutė nebebuvo grįžusi namo. Močiutė mirė nuo insulto. Jam 36 metai. Ä® darbo birÅ¾Ä nestojo. Jokių tikslų gyvenime neturi.

Po skyrybų iÅ¡gėrinėja dažnai. Turi vaikÄ , teikia iÅ¡laikymÄ , su vaiku nebendrauja. Dirbo prieÅ¡ tai Norvegijoje. Daugiau niekur nedirbo, gyvena iÅ¡ santaupų pardavus butÄ . Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta.Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, pripažino pilnai (1 t., b.l. 180-181, 195-196, t. 2, b.l. 9). Kaltinamoji G. K. teisiamajame posėdyje kalta pripažino ir parodė, kad sunkumai prasidėjo prieÅ¡ kokius 5 m., kai mirė jos jaunesnė sesuo ir mama pradėjo kalbėt pastoviai apie mirtį. 2017 m. vasaros gale jie Z.

C. parsivežė į savo namus. Po slaugos ji pati savimi pasirÅ«pinti visiÅ¡kai negalėjo, todėl jÄ pasiėmė. Jiems buvo pasakyta, kad jÄ bÅ«tinai reikia sodinti, kad nebÅ«tų pragulų. Ji valgydavo gerai, daug. Ji atmintį turėjo, į klausimus atsakinėjo. 2017 m. rugsėjo 24 d. iÅ¡ ryto, kaip visada, maitino jÄ , per pietus pamaitino, paguldė. Tada nuėjo į virtuvę su sÅ«numi gerti degtinės. Jie vienÄ butelį degtinės 0,7 l. talpos buvo iÅ¡gėrę. Paskui sÅ«nus nuėjo dar į parduotuvę parneÅ¡ti.

Atsidarė ir antrÄ butelį. Tada atėjo laikas maitinti, ji viskÄ paruošė, sumalė. SÅ«nus nuėjo jÄ maitinti. IÅ¡ pradžių nieko negirdėjo, paskui iÅ¡girdo, kad sÅ«nus kažkÄ garsiai sako, nuėjo ir pamatė, kad mama nenori valgyti. Jai reikėjo valgyti, kad jie vaistus galėtų duoti. Mama nenorėjo valgyti, sÅ«nus barėsi. Ji nematė, kad sÅ«nus jÄ mušė. Kai ji atėjo iÅ¡ virtuvės, jos rankoje buvo rankÅ¡luostis, kuriuo keletÄ kartų sudavė mamai per veidÄ . Taip pat sudavė ir be rankÅ¡luosčio per veidÄ su delnu.

Nežino, ar sÅ«nus matė. Po to jÄ paguldė, nes ji valgyti nenorėjo. Paguldė ir išėjo į virtuvę, dar abu iÅ¡gėrė. Paskui sÅ«nus nuėjo pažiÅ«rėti, kaip ji. Jos veidas buvo raudonas, net mėlynas. SÅ«nus iÅ¡kvietė greitÄ jÄ . Greitoji atvažiavo, medikai užėjo, paklausė, kas atsitiko, jie pasakė, kad ji nukrito. Medikai išėjo neÅ¡tuvų. Už pusvalandžio atėjo medikai su policija ir tik tada mamÄ apžiÅ«rėjo. Mamos lankyti ligoninėje neleido, ji norėjo vaistus nuvežti, su gydytoju paÅ¡nekėti, bet jai pasakė, kad negalima.

Kai buvo reabilitacijoje, buvo nuvažiavusi vienÄ kartÄ . Gydytoja pasakė, kad neturi teisės sakyti nieko apie jos sveikatÄ . Po reabilitacijos jÄ iÅ¡vežė į globos namus Palangoje. Ji ten prabuvo 2–3 savaites ir mirė. IÅ¡ globos namų jÄ parvežė į KlaipėdÄ , mirė jau Klaipėdoje. Jiems buvo leista jÄ palaidoti. Nežino, kaip taip atsitiko. Savo poelgį vertina labai blogai. Jai dabar 60 metų, dar ne pensijoje, bet ir nedirba. Gyvena iÅ¡ parduoto buto, turėjo santaupų. Civilinį ieÅ¡kinį pripažįsta.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamoji savo kaltę taip pat pripažino ( 1 t., b.l. 136–137, 148). Kadangi kaltinamieji po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamuosius, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, prokurorui neprieÅ¡taraujant su sutrumpintu įrodymų tyrimu, įrodymų tyrimÄ nutraukė.Be kaltinamųjų prisipažinimo, byloje surinkti ir iÅ¡tirti kiti duomenys, kurie buvo iÅ¡nagrinėti sutrumpinto proceso tvarka, vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais.Liudytoja D.

J., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., 20.05 val., radijo ryÅ¡iu dispečerinė perdavė vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl to, kad asmenį paralyžiuoja. Nuvykus minėtu adresu, juos pasitiko jaunas neblaivus vyriÅ¡kis. Ji paklausė, kas nutiko, jis atsakė, kad nežino, kad jÄ gaivino ir parodė, kad gaivino delnu trenkdamas per veidÄ . Rodė, kad trenkė abiem rankomis per veidÄ . Nuėjus į butÄ , kambaryje ji pamatė ant sofos pusiau sėdinčiÄ , pusiau paguldytÄ senyvo amžiaus moterį.

Bute buvo dar viena moteris, matėsi, kad neblaivi, prisistatė esanti močiutės dukra. Ji pasakė jiems, kad ji yra sumuÅ¡ta, jie abu tylėjo. Ji matė, kad močiutės veidas visas raudonas, sumuÅ¡tas ir patinęs, pabrinkęs nuo sumuÅ¡imų su kraujosruvomis. Ji pradėjo matuosi spaudimÄ ir tada tas vaikinas susierzino, pradėjo Å¡aukti, kad čia aparatas netoks, kad jie ne taip matuoja ir pan. Pradėjo ant jų pulti. Ji pasakė, kad su vairuotoju eina parsineÅ¡ti neÅ¡tuvus, nes jÄ reikės vežti į ligoninę.

Nusileidus į laukÄ , paskambino policijai, ir pranešė, kad bute sumuÅ¡ta moteris ir bute esantis vaikinas yra agresyvus. Atvykusiems pareigÅ«nams vaikinas labai prieÅ¡inosi, vaikino mama taip pat puolė pareigÅ«nus. Jie iÅ¡vežė į ligoninę močiutę, ir pristatė į Klaipėdos Universitetinės ligoninės priėmimo skyrių, dėl veido sumuÅ¡imų. Močiutė tikrai buvo labai sumuÅ¡ta, tikrai matėsi paburkimai, kraujosruvos (1 t. 1, b.l. 50–51).2017 m. rugsėjo 24 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto užfiksuota, kad apie 2017 m. rugsėjo 24 d., 20 val. 20 min., buvo gautas praneÅ¡imas apie tai, kad adresu RyÅ¡ininkų g. 2–67, Klaipėdoje, greitosios medicinos pagalbos pareigÅ«nai rado sumuÅ¡tÄ , senyvo amžiaus, moterį.

Atvykus policijos pareigÅ«nams, A. K. ir G. K. elgėsi agresyviai ir buvo neblaivÅ«s (1 t. 1, b.l. 16–19).2017 m. rugsėjo 25 d. apžiÅ«ros protokole užfiksuota, jog buvo apžiÅ«rėtas kompaktinis diskas su vaizdo įraÅ¡u prie tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, kuriame užfiksuota kaip pareigÅ«nai ir medikai įeina į butÄ , esantį (duomenys neskelbtini), kuriame A. K. ir G. K. stovėjo prie moters Z. C.. Moters veidas buvo nusėtas kraujosruvomis (1 t., b.l. 29–30).Byloje pateiktas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieÅ¡kinys dėl žalos atlyginimo, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡ A.

K. ir G. K. priteisti 2962,38 Eur turtinės žalos atlyginimÄ už nukentėjusiosios Z. C. gydymÄ ( 1 t., b.l. 37–38).2018 m. vasario 23 d. Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjos nutarimu Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pripažinta civiliniu ieÅ¡kovu (1 t., b.l. 43–44). VÅ¡Ä® Klaipėdos universitetinės ligoninės 2018 m. sausio 8 d. raÅ¡te Nr. 17–67 nurodoma, kad Z. C., gydyta reanimacijos skyriuje ir neofrologijos ir vidaus ligų skyriuje 2017 m. lapkričio 26 d.

– 2017 m. lapkričio 28 d. 2017 m. lapkričio 28 d 6.55 val. mirė (1 t., b.l. 85).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvada Nr. G 96/2018 (03) nustatyta, kad Z. C. buvo nustatyti sužalojimai: daugybinės veido kraujosruvos, akies vokų ir akiduobės kraujosruvos bei odos nubrozdinimai, galvos smegenų dešiniosios kaktinės skilties židininis smegenų sumušimas ir trauminis kraujo išsiliejimas po kietuoju smegenų dangalu kairiosios kaktinės skilties srityje. Z.

C. sužalojimai atitinka nurodytÄ laikÄ ir aplinkybes, padaryti sumuÅ¡us galvÄ bukais daiktais, galėjo gautis sudavus daug smÅ«gių rankomis. Vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1. punktu, Z. C. padaryti sužalojimai: galvos smegenų deÅ¡iniosios kaktinės skilties sumuÅ¡imas, kraujo iÅ¡siliejimas po kietuoju smegenų kairiosios kaktinės skilties srityje vertinami, kaip sužalojimai sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymÄ . Imant atskirai, veido kraujosruvos bei odos nubrozdinimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto. 2016 m. vasario 16 d.

Z. C. iÅ¡tiko galvos smegenų infarktas (insultas), po ko liko kalbos sutrikimas ir kairės kÅ«no pusės parezė (dalinis paralyžius). Dėl 2017 m. rugsėjo 24 d. patirtos galvos smegenų traumos naujų ryÅ¡kių neurologinių židininių požymių neatsirado, po kietuoju smegenų dangalu iÅ¡siliejęs kraujas bei vėliau iÅ¡sivysčiusi higroma galvos smegenų nesuspaudė, todėl Z. C. sužalojimai negali bÅ«ti vertinami, pritaikant taisyklių 6.6.2. ir 6.6.4. punktus, kaip sukėlę sunkų sveikatos sutrikdymÄ , nes neatitinka Å¡ių punktų kriterijų. 2017 m. lapkričio 28 d.

Z. C. mirė VšĮ Klaipėdos universitetinėje ligoninėje nuo antro tipo cukrinio diabeto su ketoacidoze ir koma, išsivysčius diabetinei nefropatijai ir sunkaus laipsnio inkstų funkcijos nepakankamumui. Tarp Z. C. nustatytų sužalojimų ir jos mirties priežastinio ryšio nėra (1 t., b.l. 108–110).Alkotesterio kvito parodymais užfiksuota, kad, kad G. K. 2017 m. rugsėjo 24 d. 20.48 val. nustatytas 1.67 ‰ girtumas ( 1 t., b.l. 111).Alkotesterio kvito parodymais užfiksuota, kad A. K. 2017 m. rugsėjo 24 d. 20.53 val. nustatytas 2,64 ‰ girtumas (t. 1, b.l. 170).

Nusikalstamos veikos kvalifikacija ir įrodymų vertinimas.Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimÄ jį giminaitį ar Å¡eimos narį. Pagal BK 248 str. 1 d., artimieji giminaičiai yra laikomi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. NusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (BK 248 str. 2 d.).Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs visus byloje surinktus bei teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, jų visumÄ , pripažįsta esant neabejotinai įrodyta, kad 2017 m. rugsėjo 24 d., apie 20.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), G.

K. ir A. K., bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, pritardami vienas kito smurtiniams veiksmams, t.y. veikdami bendrininkų grupe, smurtavo prieÅ¡ kartu gyvenančiÄ Z. C., kuri yra G. K. mama, o A. K. močiutė. Teismas nustatė, jog A. K. supykęs, kad Z. C. nevalgo, sugriebė ranka jai už žandų, suspaudė ir grÅ«do jai maistÄ Ä¯ burnÄ . Z. C. iÅ¡spjovus, jis sudavė jai ne mažiau tris kartus ranka į veidÄ , o G. K. sudavė 2–3 kartus rankÅ¡luosčiu bei 2–3 kartus delnu Z. C. į veidÄ .

Tokiu bÅ«du G. K. ir A. K., suduodami daugybinius smÅ«gius Z. C. į veidÄ , t.y. panaudodami fizinį smurtÄ , nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį (artimÄ giminaitį).Kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jiems inkriminuojamo nusikaltimo pripažino, tačiau kaltinimas jiems yra tikslinamas, kadangi kaltinamieji teisiamojo posėdžio metu patikslino įvykio aplinkybes ir parodymais patvirtino, kad G. K. ne tik delnu 2-3 kartus sudavė Z. C. į veidÄ , bet ir sudavė jai į veidÄ 2–3 kartus rankÅ¡luosčiu.

Å ios aplinkybės nusikalstamos veikos kvalifikacijos nekeičia. Kaltinamųjų nusikalstama veika kvalifikuota tinkamai, t.y. pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktÄ .NusikalstamÄ veikÄ kaltinamieji G. K. ir A. K. padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia: jie suvokė, kad žaloja savo Å¡eimos narį (artimÄ giminaitį), numatė, kad dėl jų veiksmų gali atsirasti bet kokie nusikalstamos veikos padariniai, ir tokių pasekmių norėjo, neiÅ¡skirdami pasekmių masto. Nusikalstama veika yra baigta, nukentėjusiajai Z.

C. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Kaltinamieji G. K. ir A. K., apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir bylÄ nagrinėjant teisme, laisva valia prisipažino padarę nusikalstamÄ veikÄ , nurodė esmines įvykio aplinkybes, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį ir gailisi. Å i aplinkybė pripažįstama jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str.1 d. 2 p.). Kaltinamųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamÄ veikÄ jie padarė veikdami bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.) bei bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Bausmės skyrimas.Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, kaltės formÄ , padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininkų asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi bÅ«ti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį.

Teisingumas reiÅ¡kia ne tik tai, kad turi bÅ«ti iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai nustatytos bylai reikÅ¡mingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi bÅ«ti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamÄ veikÄ turi atitikti tos veikos pavojingumo pobÅ«dį bei laipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016). Bausmė teisinga, kai jÄ skiriant įvertinami ir kaltininko ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iÅ¡ jų nesuteikiama prioritetinė reikÅ¡mė.

Skiriant bausmę taip pat negali bÅ«ti ignoruojamos ar neįvertinamos dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg Å¡velni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniÅ¡kumo principÄ , nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-452/2012). Taigi skiriama bausme svarbu ne tik atsižvelgti į kaltinamojo interesų patenkinimÄ , bet taip pat garantuoti kaltininko ir nukentėjusio asmens (fizinio ar juridinio) interesų pusiausvyros užtikrinimÄ .Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog kaltinamasis A.

K. padarė vienÄ tyčinę smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikiant bendrininkų grupėje. Jis anksčiau vienÄ kartÄ teistas už nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 286 str., nuosprendžiu paskirtÄ bausmę – baudÄ sumokėjęs, teistumas iÅ¡nykęs, taip pat teistas užsienyje (Norvegijoje), administracine tvarka nebaustas. Visa tai neigiamai charakterizuoja asmenį, rodo jo polinkį nusikalsti, nepaklusti visuomenės nustatytoms taisyklėms, kaip matyti, iÅ¡vadų iÅ¡ ankstesnių teistumų nedaro.

A. K. iÅ¡siskyręs, oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas. Ä®vertinus visas nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jo atsakomybę vienÄ Å¡velninančiÄ ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmę – laisvės atėmimÄ , kurio terminas nustatytinas artimas Å¡ios bausmės vidurkiui. Kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jam taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.50 val. (2 dienos) (2 t., b.l. 15–16).

Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, 66 straipsniu, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. K. prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , gailėjosi dėl savo elgesio, nėra kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, į tai, jog ankstesnis jo teistumas yra iÅ¡nykęs, už nusikaltimÄ kaltinamajam skirtina galutinė bausmė nesiekia dviejų metų, todėl įvertinęs visas bylos aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumÄ , teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, ir vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam atidėtinas.

Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, jam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b.l. 20-21) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Kaltinamoji G. K. padarė vienÄ tyčinę smurtinę nusikalstamÄ veikÄ , kuri priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veikiant bendrininkų grupėje. Kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, iÅ¡siskyrusi, nedirba ir darbo biržoje nesiregistruoja. Ä®vertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į jos atsakomybę vienÄ Å¡velninančiÄ ir dvi sunkinančias aplinkybes, teismas mano, jog teisingumas ir bausmės paskirtis bus pasiekti kaltinamajai paskyrus BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkto sankcijoje numatytÄ vienintelę bausmę – laisvės atėmimÄ , kurio terminas nustatytinas mažesnis nei įstatyme numatytas Å¡ios bausmės vidurkis.

Kadangi kaltinamoji savo kaltę pripažino, byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl jai taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.Ä® paskirtos bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas kaltinamosios G. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.05 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.55 val. (2 dienos) (1 t., b.l. 154–155, 157–158). Vadovaujantis BPK 65 straipsniu, 66 straipsniu, vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.Teismo vertinimu, nors kaltinamosios asmenybė, jos gyvenimo pokyčiai ir nepaÅ¡alina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, nėra kaltinama sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, į kaltinamosios elgesį teismo posėdžio metu, teismas mano, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymas jai atidėtinas.

Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ ir elgesį, sulaikyti jÄ nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, jai skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.Kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti ( 1 t., b.l. 159–160) – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintina.

Dėl civilinio ieÅ¡kinioBPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti kaltinamajam arba už kaltinamojo veikas materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieÅ¡kinį. Byloje civiliniu ieÅ¡kovu pripažinta Klaipėdos teritorinė ligonių kasa, byloje yra pareikÅ¡tas 2962,38 Eur dydžio civilinis ieÅ¡kinys, kuriuo civilinis ieÅ¡kovas praÅ¡o atlyginti padarytÄ turtinę žalÄ . Kaltinamieji teismo posėdžio metu su civiliniu ieÅ¡kiniu sutiko.Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos.

Baudžiamosios bylos tyrimo metu nustatyta, kad G. K. ir A. K., veikdami bendrai, neteisėtais, tyčiniais, smurtiniais veiksmais nesunkiai sužalojo savo Å¡eimos narį (artimÄ giminaitį) – Z. C.. Dėl Z. C. gydymo iÅ¡laidų Klaipėdos teritorinė ligonių kasai buvo padaryta 2962,38 Eur turtinė žala, kuri iki Å¡iol nėra atlyginta. Civilinio ieÅ¡kinio reikalavimas yra pagrįstas, įrodytas byloje esančiais įrodymais, žala atsirado dėl neteisėtų bendrų tyčinių kaltinamųjų veiksmų, tarp kaltinamųjų nusikalstamos veikos ir Klaipėdos teritorinė ligonių kasai padarytos 2962,38 Eur turtinės žalos yra priežastinis ryÅ¡ys, todėl civilinis ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai (BPK 115 straipsnio 1 dalis).Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, jog solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas baudžiamosiose bylose priteisiant nusikaltimais, kurie padaryti bendrininkaujant, padarytos žalos atlyginimÄ pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalÄ asmenys jÄ privalo (turi solidariÄ jÄ pareigÄ ) atlyginti visi kartu (solidariai).

Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta turtinė ir neturtinė žala solidariai priteisiama iÅ¡ visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė tokiÄ Å¾alÄ . Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Civilinio kodekso 6.279 straipsnio 1 dalis). Kai solidariÄ jÄ prievolę visiÅ¡kai įvykdo vienas iÅ¡ skolininkų, tai atleidžia kitus skolininkus nuo jos vykdymo kreditoriui (Civilinio kodekso 6.6 straipsnio 7dalis).

Toks solidariÄ jÄ pareigÄ Ä¯vykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iÅ¡ kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, kÄ jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančiÄ dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis (Civilinio Kodekso 6.9 straipsnio 1 dalis) (2017 m. gruodžio 28 d. baudžiamoji byla Nr. 2K-351–489/2017).Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , iÅ¡ kaltinamųjų G. K. ir A. K. solidariai priteistina civilinio ieÅ¡kovo Klaipėdos teritorinė ligonių kasos naudai 2962,38 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Daiktai, turintys reikÅ¡mę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. CD laikmenos su vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : A. K. (A. K.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jam paskirti laisvės atėmimÄ 2 (dvejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 10 (deÅ¡imčiai) mėnesių.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti A. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.00 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.50 val. (2 paras), vienÄ laikino sulaikymo dienÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant A.

K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo, taip pat nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.A. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. G. K. pripažinti kalta padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir jai paskirti laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimÄ 1 (vieneriems) metams ir 2 (dviems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsniu, 66 straipsniu, į bausmės laikÄ Ä¯skaityti G. K. laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2017 m. rugsėjo 24 d. 21.05 val. iki 2017 m. rugsėjo 26 d. 13.55 val. (2 paras), laikinojo sulaikymo parÄ prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai (1:1).Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ atidėti vieneriems metams, įpareigojant G.

K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje, neiÅ¡vykti iÅ¡ gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo taip pat nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų.G. K. paskirtÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Klaipėdos teritorinių ligonių kasų civilinį ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai ir priteisti solidariai iÅ¡ G.

K. ir A. K. 2962,38 Eur (du tÅ«kstančius devynis Å¡imtus Å¡eÅ¡iasdeÅ¡imt du eurus ir trisdeÅ¡imt aÅ¡tuonis euro centus) turtinės žalos atlyginimo.Daiktus, turinčius reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - 2 vnt. CD laikmenas su vaizdo įraÅ¡ais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundÄ paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.Kaltinamiesiems iÅ¡aiÅ¡kintina, jog apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai proceso dalyvis praÅ¡o nagrinėti bylÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomÄ bylos nagrinėjimÄ Å¾odinio proceso tvarka, arba byloje bÅ«tina atlikti įrodymų tyrimÄ ar iÅ¡klausyti žodinius proceso dalyvių paaiÅ¡kinimus.

PraÅ¡ymas bylÄ nagrinėti raÅ¡ytinio ar žodinio proceso tvarka turi bÅ«ti nurodytas apeliaciniame skunde. Teisėja  Skaistė Bystriakovienė