2020-02-12 Nr. DBT-26-3-61-3-03840-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Teismingumo byla Nr. T-11/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03840-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 3.1.2.5

(S)

NUTARTIS

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, susidedanti iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkės Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotojos Skirgailės Žalimienės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjos Birutės Janavičiūtės ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjo Dainiaus Raižio,

išnagrinėjusi Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą išspręsti bylos pagal pareiškėjų E. Z., S. B., R. N., E. P., L. Ž., J. I., I. K. K., R. G., N. P., V. M. skundą atsakovams Vilniaus regiono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl priemokos už darbą priteisimo rūšinio teismingumo klausimą,

nustatė:

Pareiškėjai kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydami iš atsakovų Lietuvos Respublikos ir Vilniaus regiono apylinkės teismo solidariai jiems priteisti priedą prie darbo užmokesčio už darbą, dirbtą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų ir delspinigius už vėlavimą atsiskaityti.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad jie 2003–2012 metais dirbo gyvsidabriu užterštose Ukmergės rajono apylinkės teismo patalpose ir dėl to jiems dėl apsinuodijimo gyvsidabriu sutriko sveikata, todėl už tai jiems priklauso priemoka už darbą, dirbtą esant kenksmingoms darbo sąlygoms. Dalies pareiškėjų (valstybės tarnautojų) reikalavimas grindžiamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) 26 straipsnio 1 dalimi, kuri nustatė galimybę gauti priemoką už darbą kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. Kitos dalies pareiškėjų (teisėjų) reikalavimas mokėti priemoką grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalimi (teise į tinkamas darbo sąlygas) ir Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymu bei pažymima, kad pagal analogiją pareiškėjams teisėjams turėtų būti taikoma VTĮ nuostata dėl priemokų už kenksmingas darbo sąlygas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas nutarė kreiptis į Specialiąją teisėjų kolegiją, prašydamas išspręsti bylos rūšinio teismingumo klausimą. Teismas nurodė, kad daliai pareiškėjų (valstybės tarnautojams) taikytinos VTĮ (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos) nuostatos konkretaus priemokos dydžio už kenksmingas darbo sąlygas nenustato. Tokios priemokos mokėjimas nebuvo nustatytas ir teisėjams. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai kenksmingas sąlygas sieja ne su tiesioginėmis savo funkcijomis, o su darbdaviui priklausiusio turto (pastato) užterštumu, todėl prašomos priteisti priemokos nėra susijusios su specialiu teisėjo ar valstybės tarnautojo statusu.

Teismas pažymėjo, jog darbas kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis atitinka Lietuvos Respublikos darbo kodekso (galiojusio iki 2013 m. sausio 1 d.) 144 straipsnio 7 dalyje minimą darbą, esant nukrypimui nuo normalių darbo sąlygų, už kurį mokamas padidintas darbo užmokestis. Teismas vertino, kad ginčo teisinius santykius iš esmės reguliuoja ne viešosios teisės normos, o darbo teisės normos. Teismas taip pat akcentavo, jog Specialioji teisėjų kolegija 2016 m. birželio 1 d. nutartimi Nr. T-28/2016 išaiškino, kad žalos klausimas dėl darbo sąlygų Ukmergės rajono apylinkės teisme yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta tarnybinio ginčo sąvoka ir pažymėjo, kad šiuo atveju ginčas nekilo dėl valstybės tarnautojo (pareigūno) statuso ar nuobaudų taikymo, jis nėra susijęs su išmokomis kaip valstybės tarnautojų ar pareigūnų statuso elementais (pavyzdžiui, specialiais įstatymais nustatytomis su tuo susijusiomis garantijomis). Taip pat ginčas nėra susijęs su viešajame administravime priimtais sprendimais, todėl pagal savo turinį ginčas nelaikytinas ginču, kilusiu viešojo administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnis).

Teismas, vadovaudamasis LITEKO duomenimis, nustatė, jog pareiškėjai iš esmės tuo pačiu faktiniu pagrindu (dėl darbo užterštoje aplinkoje) su ieškiniu yra kreipęsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žalos atlyginimo, o jų bendraieškoviai (darbuotojai dirbę pagal darbo sutartis) – ir dėl priemokų už kenksmingas darbo sąlygas. Teismas vertino, jog byloje vyrauja darbo teisiniai santykiai, kurie nėra susiję su viešuoju administravimu, todėl teismui kilo abejonių, ar ginčas yra administracinio teisinio pobūdžio ir ar gali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Specialioji teisėjų kolegija

konstatuoja:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsnio 2 dalis, ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Į teismą su reikalavimu priteisti priemoką už darbą kenksmingomis sąlygomis kreipėsi buvę ir esami Ukmergės rajono apylinkės teismo (šiuo metu Vilniaus regiono apylinkės teismas) teisėjai ir, kaip galima nustatyti iš skundo turinio bei bylos medžiagos, šiame teisme dirbantys ar dirbę valstybės tarnautojai. Pareiškėjų skundas grindžiamas ginčo laikotarpiu galiojusio VTĮ 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustačiusiu, kad valstybės tarnautojams mokama priemoka už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis. VTĮ 23 straipsnio 1 dalis nustatė, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos ir apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą. Vadinasi priemokos už darbą kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis buvo valstybės tarnautojo darbo užmokesčio dalis.

ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl tarnybinių ginčų, kai viena ginčo šalis yra valstybės tarnautojas ar pareigūnas, taip pat ginčų, kylančių dėl materialinės atsakomybės ir regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisės įgyvendinimo pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymą. To paties įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog tarnybinis ginčas – tai valstybės tarnautojo ar pareigūno ir administracijos ginčas dėl tarnautojo ar pareigūno statuso įgijimo, pasikeitimo ar praradimo ir tarnybinių nuobaudų taikymo. Įvertinusi šias teisės aktų nuostatas bei tai, kad dalis pareiškėjų buvę ar esami valstybės tarnautojai, ir atsižvelgusi į skundu siekiamą apgintį teisę gauti VTĮ nustatytą darbo užmokesčio priemoką, Specialioji teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinio teismo prašoma išspręsti tarp šalių (dalies pareiškėjų ir teismo, kuriame jie dirbo, teisių perėmėjo) kilusį tarnybinį ginčą, kuris nagrinėtinas administraciniame teisme.

Kaip buvo nurodyta, dalis skundą padavusių pareiškėjų – teisėjai, kurie siekia neišmokėtos darbo užmokesčio dalies – priemokos, priteisimo. Specialioji teisėjų kolegija, spręsdama dėl ginčų, susijusių su teisėjų atlyginimais, rūšinio teismingumo, yra nurodžiusi, kad bendrosios kompetencijos teismų teisėjų atlyginimo priteisimo klausimus sprendžia administraciniai teismai, o administracinių teismų teisėjų atlyginimo klausimus sprendžia bendrosios kompetencijos teismai (žr. pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2003 m. sausio 6 d. nutartį byloje L. T., P. P. ir kiti v. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2011 m. balandžio 27 d. nutartį byloje Nr. T-24/2011). Vadovaujantis šiuo išaiškinimu bei tuo, kad skundą padavę pareiškėjai teisėjai dirbo ar dirba bendrosios kompetencijos teisme, ir kita bylos dalis nagrinėtina administraciniame teisme. Pažymėtina, jog tai, kad pareiškėjai bendrosios kompetencijos teisme yra iniciavę ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, nesąlygoja išvados, jog ir aptariamas ginčas turėtų būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.

Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes Specialioji teisėjų kolegija konstatuoja, kad byla nagrinėtina administraciniame teise, todėl ji grąžinama Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 36 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsniu,

nutaria:

Ginčas teismingas administraciniam teismui.

Bylą pagal pareiškėjų E. Z., S. B., R. N., E. P., L. Ž., J. I., I. K. K., R. G., N. P., V. M. skundą atsakovams Vilniaus regiono apylinkės teismui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės, dėl priemokos už darbą priteisimo grąžinti Vilniaus apygardos administraciniam teismui nagrinėti įstatymų nustatyta tvarka.

Nutartis dėl teismingumo neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Sigita Rudėnaitė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko pavaduotoja Skirgailė Žalimienė

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Birutė Janavičiūtė

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjas Dainius Raižys