bd904dcf-e681-4696-b674-6aa5c643e165 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1224-535/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04221-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D. S. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas su skundu kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas:

1) priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – Vilniaus PN) 36 100 Eur neturtinei žalai atlyginti;

2) priteisti iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) 36 100 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 1-26). PareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kina, kad laikotarpiu nuo 2016-12-06 iki 2018-01-01 jis laisvės atėmimo bausmę atliko Vilniaus PN. Jis yra vegetaras dėl religinių įsitikinimų, taigi nevalgo smurtu gauto maisto, t. y. mėsos, žuvies. Pagal Kalėjimų departamento 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį tiek vegetarams, tiek ne vegetarams vakarienės metu mėnesio 1, 4, 6, 7, 8, 9, 12, 16, 18, 21, 23, 26, 29, 30 dienomis yra pateikiama žuvis ir žuvies kotletai, bei 24 dienÄ Å¾uvies kotletai pietums.

Pareiškėjo teigimu, nurodytu laikotarpiu jis buvo diskriminuojamas kitų nuteistųjų atžvilgiu, nes Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-03-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams vegetarams neatitiko fiziologinės mitybos normoms, nuteistieji vegetarai diskriminuojami nedirbančiųjų ir dirbančiųjų atžvilgiu. Pareiškėjo teigimu, Kalėjimų departamento valgiaraščiai nedirbančius nuteistuosius vegetarus diskriminuoja maisto davinio kiekiu, svoriu, kaloringumu dirbančių ir nedirbančių nuteistųjų vegetarų ir ne vegetarų atžvilgiu.

             Pažymi, kad kreipėsi į administracijÄ dėl vienų produktų (žuvies) pakeitimų kitais, tačiau buvo pateiktas kategoriÅ¡kas neigiamas atsakymas, kad niekas nieko nekaitalios, jei nepatinka, tai nevalgyk. Toks požiÅ«ris ir veikimas yra ne tik diskriminuojantis vegetarus, tačiau ir pasyvus bandymas priversti valgyti smurtu gaunamÄ maistÄ , taigi, tai yra bandymas palaužti religinius įsitikinimus. Nuolatinis nepilnavertis maitinimas yra asmens kankinimas, nes dėl religinių įsitikinimų negali valgyti smurtu gauto maisto.

Dėl tokios situacijos jaučia nuolatinį pažeminimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Vilniaus PN su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 37-41) paaiÅ¡kina, kad pareiÅ¡kėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusÄ , jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl jo tam tikras asmeninių teisių suvaržymas yra sÄ lygotas paties pareiÅ¡kėjo neteisėtos veikos ir neiÅ¡vengiamas. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau - BVK) 10 str. nuostatos reglamentuoja, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis.

Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į Å¡ių įstaigų pobÅ«dį, gali bÅ«ti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (2005 m. spalio 6 d. sprendimas byloje Hirst prieÅ¡ Jungtinę Karalystę (Nr.2),Nr.74025/01; 1975 m. vasario 21 d. sprendimas byloje Golder prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 4451/70). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sÄ lygos ir su tuo susiję apribojimai yra bÅ«dingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (1967 m. liepos 11 d. sprendimas byloje K.H.C. prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtakÄ asmens įprastam gyvenimui ir neiÅ¡vengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (2007 m. gruodžio 4 d. sprendimas byloje Dickinson prieÅ¡ Jungtinę Karalystę, Nr. 44362/04).

Darytina iÅ¡vada, kad asmens kaip įkalintojo statusas yra svarbi aplinkybė, daranti svariÄ Ä¯takÄ vertinant apribojimo proporcingumÄ .Vilniaus PN nuteistieji maitinami vadovaujantis Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtintais nuteistųjų valgiaraščiais. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 patvirtinti vegetarinio maitinimo valgiaraščiai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintoms mitybos normoms.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime nustatyta, kad dienos maisto davinio kaloringumas turi bÅ«ti 2298 kcal (nedirbantiems vyrams). FaktiÅ¡kai pagal vegetarinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2375 kcal. Dienos maisto davinio kaloringumas yra 77 kcal didesnis nei Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos fiziologinės mitybos normos. Maitinimas pagal vegetarinio maitinimo valgiaraÅ¡tį atitinka patvirtintoms fiziologinėms mitybos normoms ir visiÅ¡kai užtikrina tame tarpe ir reikalingÄ baltymų paros normÄ .Informuoja, kad pareiÅ¡kėjas 2016-12-19 praÅ¡ymu prašė jam teikiamÄ maitinimÄ pakeisti į vegetariÅ¡kÄ .

Nuo Å¡io praÅ¡ymo gavimo pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas maitinimas pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams (vegetarams). Laikotarpiu nuo 2017-06­28 iki 2017-08-01 pareiÅ¡kėjui buvo tiekiamas maitinimas pagal valgiaraÅ¡tį veganams. Nuo 2017-12-15 pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu jam tiekiamas maitinimas pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams, t. y. pareiÅ¡kėjas atsisakė prieÅ¡ tai pasirinkto vegetariÅ¡ko valgiaraščio, ir pasirinko valgiaraÅ¡tį, pagal kurį nuteistiesiems yra tiekiami tame tarpe ir mėsos gaminiai.Informuoja, kad 2015-01-15 tarp Vilniaus PN (Paslaugos pirkėjas) ir UAB „Pontem“ (Paslaugos teikėjas) buvo sudaryta „Maitinimo paslaugos pirkimo - pardavimo sutartis“ Nr. 24-3, pagal kuriÄ UAB „Pontem“ įsipareigojo teikti Vilniaus PN nuteistųjų maitinimo paslaugÄ .

Vilniaus PN teritorijoje yra nuolatos veikianti parduotuvė (UAB „Pontem“), kurioje Vilniaus PN nuteistieji turi galimybę įsigyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07­02 įsakymu Nr. 194, nurodytus nuteistiesiems leidžiamus įsigyti ir turėti maisto produktus, bÅ«tiniausius reikmenis ir kitus daiktus. Parduotuvėje yra siÅ«lomas pakankamai platus ir įvairus maisto produktų asortimentas, tokiu bÅ«du pareiÅ¡kėjui sudarytos visos galimybės įsigyti norimų maisto prekių su tikslu paįvairinti savo kasdienę mitybÄ .

D. S. Atsiskaitymo su kreditoriais apskaitos žiniaraščio iÅ¡raÅ¡o laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio mėn. iki 2017 m. gruodžio mėn. duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuolatos apsipirkdavo pataisos įstaigos parduotuvėje.Skunde pareiÅ¡kėjas neįvardija kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu Vilniaus PN bÅ«tų pažeidę pareiÅ¡kėjo teises ar teisėtus interesus. Pabrėžia, kad nuteistųjų valgiaraščiai yra patvirtinti KalėjimÄ departamento direktoriaus įsakymu, o Vilniaus PN kaip Kalėjimu departamentui pavaldi įstaiga privalo užtikrinti, kad priimti sprendimai bÅ«tu vykdomi (tame tarpe, kad nuteistieji bÅ«tu maitinami pagal patvirtintus valgiaraščius).

Vilniaus PN skunde minimi iÅ¡skirtinai dėl to, jog pareiÅ¡kėjas paskirtÄ laisvės atėmimo bausme atlieka Vilniaus PN. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodo (nedetalizuoia) kokiais konkrečiais veiksmais Vilniaus PN administracija bÅ«tų pažeidusi pareiÅ¡kėjo teises ir tuo labiau sukėlusi pareiÅ¡kėjui atitinkamÄ Å¾alÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė Vilniaus PN kaip atsakovo, kurio atžvilgiu suformulavo reikalavimÄ atlyginti neturtinę žalÄ , galimai neteisėtų veiksmų. PareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo paremtas tik samprotavimais ir prielaidomis.

Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiÅ¡kėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, taigi nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos pareiÅ¡kėjui atlyginimÄ .Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovas Kalėjimų departamentas su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime (b. l. 30-33) paaiÅ¡kina, kad Å¡iuo metu, nuteisti/suimti asmenys, kurie dėl religinių ar kitų priežasčių atsisako įprasto, patvirtinto maitinimo, gali rinktis maitinimÄ pagal vegetarinį ar veganinį valgiaraÅ¡tį.

Maisto davinys pagal veganinį valgiaraštį gaminamas naudojant šiuos maisto produktus: ruginė ir kvietinė duona, kvietinės, grikių, miežinės, perlinės kruopos, ryžiai, žirniai, makaronai, miltai, pupelės, margarinas, aliejus, bulvės, kopūstai, burokėliai, morkos, svogūnai, agurkai, prieskoniai (sausi), citrinos rūgštis, džiovinti vaisiai, obuoliai, rūgštynės, druska, actas, krakmolas, arbata, cukrus, pomidorų padažas, vanduo. Maisto davinys pagal vegetarinį valgiaraštį gaminamas naudojant šiuos maisto produktus: ruginė ir kvietinė duona, avižiniai dribsniai, kvietinės, miežinės, perlinės, grikių, manų kruopos, ryžiai, žirniai, pupelės, makaronai, miltai, žuvis (šaldyta arba šviežia), sūdyta žuvis, kiaušiniai, margarinas, aliejus, bulvės, kopūstai, burokėliai, morkos, svogūnai, agurkai, pomidorai, česnakai, rūgštynės, džiovinti vaisiai, pienas, kefyras, varškė, grietinė, fermentinis sūris, cukrus, arbata, prieskoniai (druska, pipirai) džiūvėsėliai, krakmolas.Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos užtikrina, kad jose laikomi asmenys būtų maitinami vadovaujantis teisės aktų nustatyta tvarka.

Taip pat yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręsti pagal kokį patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį jie bÅ«tų maitinami.Å ioje byloje pareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės nesutinka su norminiais teisės aktais dėl kurių jam galimai kilo žala, tai yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, tačiau pareiÅ¡kėjas nepraÅ¡o kreiptis į Lietuvos vyriausiÄ jį administracinį teismÄ dėl Å¡ių teisės aktų teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Todėl pareiÅ¡kėjo maitinimo organizavimas, vadovaujantis minėtais teisės aktais, yra teisėtas ir pagrįstas.Nenustačius, kad Kalėjimų departamentas pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamÄ mitybÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Be to, pareiÅ¡kėjas nepateikė objektyvių įrodymų apie, jo teigimu, patirtos neturtinės žalos pobÅ«dį, patirtų iÅ¡gyvenimų intensyvumÄ , poveikį jo sveikatai.

PareiÅ¡kėjo teiginiai, kad Kalėjimų departamentas neveikė taip, kaip privalėjo veikto, laikytini nepagrįstais. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas prašė skundÄ tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas netenkintinas.Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kuri kildinama iÅ¡, pareiÅ¡kėjo vertinimu, neteisėtų Vilniaus PN ir Kalėjimų departamento veiksmų neužtikrinant teisingų ir subalansuotų valgiaraščių nuteistiesiems vegetarams ir veganams (dirbantiems ir nedirbantiems).CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 str. 4 d.).

Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai atsirasti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose: žalÄ , neteisėtÄ veikÄ , priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Å io straipsnio        2 dalyje nustatyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi bÅ«ti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi bÅ«ti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sÄ Å¾iningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai.

Ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 str. 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktikoje (administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigÅ«nams principas. Jo turi bÅ«ti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumÄ .

Å is principas įpareigoja vienodus faktus teisiÅ¡kai vertinti vienodai ir draudžia iÅ¡ esmės tokius pačius faktus savavaliÅ¡kai vertinti skirtingai (Konstitucinio Teismo 1996-01-24 nutarimas). Konstitucinis Teismas 1996-04-18 nutarime yra konstatavęs, jog visų asmenų lygybės pagal įstatymÄ principas - tai demokratinės visuomenės pagrindas. Asmenų lygybės principas gali bÅ«ti apibÅ«dinamas kaip nediskriminacija. Diskriminacija paprastai suprantama kaip asmens ar asmenų grupės padėties kitų asmenų atžvilgiu pakeitimas be objektyviai pateisinamo pagrindo.

Tačiau tam tikrais atvejais, t. y. esant pakankamai motyvuotam ir pagrįstam reikalui, įstatymu atskiroms subjektų grupėms galima nustatyti specialų teisinį statusÄ ar įtvirtinti tam tikrus teisinės padėties ypatumus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997-05-06).Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 ir 6 punktuose nustatyta, kad suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Maistu suimtieji aprÅ«pinami nemokamai. Suimtųjų mitybos ir materialinio aprÅ«pinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-01-09 nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis.

Skiriamų maisto produktų vidutinis paros kiekis bei finansavimas nustatytas Lietuvos Respublikos ministro 2002-09-23 įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo iÅ¡laidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“. Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-04-28 įsakymu Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintais valgiaraščiais.Maisto produktų pirkimo, maisto gaminimo ir iÅ¡davimo tvarkÄ asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose nustato Kalėjimų departamento direktoriaus 2006-05-02 įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės, kurių 5 ir 6 punktuose numatyta, kad maitinimÄ organizuoja kalinimo įstaigos administracija.

Sudaromi valgiaraščiai: Valgiaraštis dirbantiems vyrams, Valgiaraštis nedirbantiems vyrams, Valgiaraštis dirbančioms moterims, Valgiaraštis nedirbančioms moterims, Valgiaraštis dirbantiems vyrams (vegetarams), Valgiaraštis nedirbantiems vyrams (vegetarams) ir kt., kuriuos tvirtina Kalėjimų departamento direktorius. Minėtų taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus.

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas 2016-12-19 praÅ¡ymu (reg. Nr. 29/7/895) prašė jam teikiamÄ maitinimÄ pakeisti į vegetariÅ¡kÄ . PareiÅ¡kėjas 2017-06-­28 praÅ¡ymu Nr. 29/7/430 ir 2017-08-01 praÅ¡ymu Nr. 29(6)-595) prašė jam tiekti maitinimÄ pagal valgiaraÅ¡tį veganams, o 2017-12-15 praÅ¡ymu prašė nuo 2018-01-01 skirti paprastÄ maitinimÄ nedirbantiems vyrams (b. l. 42, 43, 44, 45). Ginčo, kad Vilniaus PN administracija neteikė pareiÅ¡kėjo praÅ¡omo maisto nėra.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas patvirtino, kad Å¡iuo metu maitinasi pagal valgiaraÅ¡tį nedirbantiems vyrams.Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, daro iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus PN yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręstų pagal kokį patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį jie bÅ«tų maitinami. Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas nepažeisdamas savo religinių įsitikinimų galėjo maitintis ir pagal valgiaraščius vegetarams, veganams ir nedirbantiems vyrams, tačiau nevalgydamas patiekalų ar jų dalių, kurių neleidžia valgyti jo religiniai įsitikinimai, o trÅ«kstamÄ kalorijų kiekį pakeisdamas iÅ¡ parduotuvės tiekiamais produktais.

Byloje pateiktas Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraÅ¡tis (b. l. 46-48) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nuolatos apsipirkdavo parduotuvėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Kalėjimų departamentas atsiliepime į skundÄ nurodė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis, nedirbančio vyro dienos maisto davinio kaloringumas turi bÅ«ti 2298 kcal.

FaktiÅ¡kai pagal veganinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2367 kcal. Tai yra vidutiniÅ¡kai vienos dienos maisto davinio kaloringumas yra 69 kcal. didesnis nei patvirtintos fiziologinės mitybos normos. FaktiÅ¡kai pagal vegetarinio maitinimo patvirtintus valgiaraščius mėnesio vienos dienos vidutinis maisto davinio kaloringumas yra 2416 kcal. Dienos maisto davinio kaloringumas yra 118 kcal. didesnis nei patvirtintos fiziologinės mitybos normos.Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nesant jas paneigiančių duomenų, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus PN yra užtikrinama, kad visi nuteisti/suimti asmenys turėtų pasirinkimo galimybę ir patys nuspręstų pagal kokį patvirtintÄ valgiaraÅ¡tį jie bÅ«tų maitinami.

Nenustačius, kad Vilniaus PN pažeidė pareiÅ¡kėjo teisę į tinkamÄ mitybÄ , nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiÅ¡kėjas patyrė neturtinę žalÄ CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.PareiÅ¡kėjas taip pat skunde teigia, kad žala jam kilo iÅ¡ Kalėjimų departamento direktoriaus 2014-04-28 įsakymo Nr. V-138 „Dėl valgiaraščių asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, kurio pagrindu sudaromi valgiaraščiai. Minėtas teisės aktas yra nenuginčytas ir galiojantis, todėl teisėtas ir pagrįstas.

Darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjo maitinimo organizavimas vadovaujantis minėtais teisės aktais yra teisėtas ir pagrįstas. Nenustačius Kalėjimų departamento neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. nesant vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų vieÅ¡osios atsakomybės atsiradimo sÄ lygų, nėra sÄ lygų valstybės civilinei atsakomybei pagal CK 6.271 straipsnį atsirasti.Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos 88 straipsnio 1 punktas).Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 105 straipsnio 4 dalimi, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo D.

S. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .             Sprendimas per mėnesį nuo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ arba tiesiogiai. Teisėja                                                                                                                                  JÅ«ratė Gaidytė-Lavrinovič